Byla e2-39533-820/2017
Dėl nuostolių praradus krovinį atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui D. P., atsakovo atstovui advokatui E. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Magvis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „AD REM TRANSPORT“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kubiliaus transportas“, dėl nuostolių praradus krovinį atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Priteisti iš atsakovo 4 435,48 EUR nuostolių, patirtų praradus krovinį atlyginimo.
    2. Priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas.
    3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog su atsakovu sudarė krovinio pervežimo autotransportu sutartį dėl krovinio pervežimo iš Ispanijos. Krovinio vertė 5 438,49 EUR.
  3. Faktinis krovinio vežėjas buvo tretysis asmuo.
  4. Krovinys buvo pakrautas 2017 m. sausio 13 d., tačiau vežant į Lietuvą, 2017 m. sausio 16 d. buvo pavogtas.
  5. Vagystė įvyko vežėjo vairuotojui miegant ir nenustatytiems asmenims įsilaužus į vežėjo transporto priemonę. Ieškovas prarado krovinį, kurio vertė 5 438,49 EUR. Dalį vertės – 1 003,01 EUR atsakovas atlygino, todėl ieškovo nuostoliai liko 4 435,48 EUR.
  6. Atsakovo veiksmai atitinka didelio neatsargumo sąlygas, todėl atsakovas negali remtis CMR nuostatomis, ribojančiomis jo atsakomybę ir privalo atlyginti visus ieškovo nuostolius. Krovinys pavogtas tiesiai iš vežėjo transporto priemonės, vairuotojui miegant, todėl laikytina, kad atsakovas tinkamai nepasirūpino krovinio ir transporto priemonės saugumu, neatliko veiksmų reikalingų žalai išvengti. Atsakovo vairuotojas sustojo nakčiai nesaugomoje aikštelėje, kurioje nėra vaizdo fiksavimo kamerų, nėra kitų saugumo priemonių, todėl pasirinko netinkamą vietą nakvynei, nors netoliese buvo kitos stovėjimo aikštelės, kurios ir saugomos, ir patvertos ir nuolat stebimos vaizdo kamerų. Be to, buvo pasirinkta netinkama puspriekabė minkštais šonais, kuriuos lengva perpjauti.
  7. Atsakovas netinkamai suformavo maršrutą, krovinio paėmimo laiką ir pertraukas, nes sustojimo vieta pasirinkta vos už 107 km (apytiksliai 1 valanda kelio) nuo pasikrovimo vietos, pasikrauta vėlai, todėl atsakingas už padarytą žalą.
  1. Atsakovo priešieškinio reikalavimai ir atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovas UAB „AD REM TRANSPORT“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovas nurodė, jog atsakovui taikytina ribota CMR nustatyta atsakomybė, todėl atsakovas geranoriškai atlyginio dalį žalos – sumokėjo 1 003,01 EUR.
  3. Ieškovas nereikalavo, jog krovinys buvo vežamas kitokia puspriekabe, nei buvo vežamas, sumokėjo už tokios puspriekabės naudojimą, todėl ieškovo teiginiai dėl puspriekabes parinkimo atmestini.
  4. Vežėjo vairuotojas pasirinko tinkamą aikštelę poilsiui, nes aikštelė yra apšviesta, pritaikyta krovininių automobilių stovėjimui, kurioje gausu kitų vilkikų ir joje vyksta intensyvus judėjimas, didelis automobilių srautas. Atsižvelgiant į tai laikytina, jog vairuotojo pasirinkimas buvo racionalus ir adekvatus.
  5. Vertinant subjektyvų kriterijų, turėtų būti nustatyta, jog vairuotojas sąmoningai suvokė ir numatė, kad pasirinkta aikštelė sukurs palankias sąlygas neteisėtam gabenamo krovinio užvaldymui ir vairuotojas nesistengė išvengti vagystės. Tačiau šiuo atveju vairuotojas buvo pakankamai atsargus ir rūpestingas, todėl atsakovui nekyla pilnutinė atsakomybė, o taikytini CMR nustatyti vežėjo atsakomybės apribojimai.
  1. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka
  1. Tretysis asmuo UAB „Kubiliaus transportas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti.
  2. Nurodė, jog susitarime dėl vežimo nebuvo nurodyta krovinio vertė, todėl negalima teigti, jog vežėjai žinojo, jog veža vertingą krovinį. Ieškovas nebuvo nurodęs jokių specialių vežimo sąlygų, jokių instrukcijų, todėl vežėjas buvo laisvas apsirinkti vežimo sąlygas.
  3. Nors ieškovas vežė vertingą krovinį, tačiau nepasirūpino jo draudimu, kad išvengtų žalos atsiradimo.
  4. Vairuotojas sustojo specialioje, apšviestoje, filmuojamoje aikštelėje, todėl nelaikytinas dideliu neatsargumu. Ieškovui atlyginta CMR nustatytos ribotos atsakomybės dydžio žala, todėl nuostoliai atlyginti.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Krovinį atlygintinai pervežant sausumos keliais iš vienos valstybės į kitą (atliekant tarptautinį pervežimą) vežėjo atsakomybę dėl tokio pervežimo metu atsiradusių nuostolių atlyginimo reglamentuoja 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija). CMR konvencija yra Lietuvos vidaus teisės sistemos sudėtinė dalis. Teismai, spręsdami ginčus, kylančius iš santykių, kuriuos unifikuotai reglamentuoja CMR konvencija, privalo ją tinkamai aiškinti ir taikyti tiesiogiai.
  3. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  4. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas krovinį priėmė ir jį prarado. Byloje nėra ginčo dėl krovinio vertės. Byloje nėra ginčo dėl vežėjo atsakingumo už krovinio praradimą. Byloje kyla ginčas dėl ribotos ar neribotos vežėjo atsakomybės taikymo (CMR 29 str.). Atsakovas savo kaltės neneigia, tačiau nesutinka dėl jo veiksmų, kaip ypač neatsargių, kvalifikavimo. Iš to seka, kad nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykas yra ne vežėjo kaltės, kaip tokios, buvimas, o jo kaltės formą – tyčiai prilygintą neatsargumą, su kuriuo siejamas CMR konvencijos 29 straipsnio taikymas, patvirtinančių aplinkybių egzistavimas.
  5. CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis). Vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalimi, kai, remiantis šios konvencijos nuostatomis, vežėjas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl viso ar dalies krovinio praradimo, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). CMR konvencijos 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad didesnės kompensacijos iš vežėjo gali būti pareikalauta tik tuo atveju, jeigu buvo deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė, kaip nurodyta CMR 24 ir 26 straipsniuose. Vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR Konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu (šiurkščiu aplaidumu), kuris tarptautinėje teismų praktikoje prilyginamas tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktas).
  6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas tyčia, bet teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi. Taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylosNr. 3K-3-172/2009). Pagal teisės doktriną tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012).
  7. Plėtodamas CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį, turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).
  8. Vagystė kasacinio teismo praktikoje laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis), laikytina, jog įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos prielaidos kroviniui prarasti, vežėjui kyla ir tam tikrų teisinių padarinių – jis netenka teisės į atsakomybės ribojimą. Taigi, sprendžiant didesnės kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį priteisimo klausimą, turi būti nustatyta, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliūtis, kurias įveikus vagystė galėtų būti pripažinta neišvengiama aplinkybe, pašalinančia didelį vežėjo neatsargumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v. UAB „Autonivera“, bylos Nr. 3K-3-259/2007). Vežėjo kaltės pobūdis ginčo atveju vertintinas atsižvelgiant į jo pasirinktą sustojimo vietą, laiką ir priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012).
  9. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog vežėjas pasirinko sustoti avarinio sustojimo aikštelėje, izoliuotoje, neapšviestoje ir nesaugomoje, nors teismo nustatyta, jog nuo vagystės vietos (5 – 35 km atstumu) yra bent trys aikštelės, atitinkančios minimalius krovinio apsaugos reikalavimus (apšviestos, prie nuolat veikiančių degalinių su barais, parduotuvėmis, tualetais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012). Taigi pagal teismų praktiką reikšmę vežėjo atsakomybei kilti turi vežėjo sprendimas, esant kelioms alternatyvoms, dėl pasirinktos stovėjimo aikštelės.
  10. Ieškovas, siekdamas gauti visų jo patirtų nuostolių dėl krovinio dalies praradimo kompensavimą, turi įrodyti ne tik praradimo faktą, bet ir pagrįsti pateikiamais įrodymais aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų didelį neatsargumą (šiurkštų aplaidumą), dėl kurio krovinys ar jo dalis buvo užvaldyta trečiųjų asmenų (pavogta). O vežėjas, siekdamas, kad jo atlyginamų nuostolių už krovinio dalies praradimą dydis būtų ribojamas CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatomis, gindamasis nuo pareikšto ieškovo reikalavimo, įrodinėja buvęs maksimaliai atsargus ir rūpestingas bei ėmęsis įmanomų saugumo priemonių realioms ir veiksmingoms kliūtims neteisėtam jo vežamo krovinio užvaldymui sudaryti, nes, priėmęs krovinį vežimui ir pradėjęs vykdyti vežimą, privalėjo užtikrinti krovinio saugumą veždamas jį tomis konkrečiomis aplinkybėmis, kuriomis, priimdamas paraišką, sutiko vežti, ir, kaip savo srities profesionalas, nuolat užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012).
  11. Ieškovas ir atsakovas sudarė Krovinio pervežimo sutartį autotransportu (1 t., p.19; toliau tekste – Sutartis) dėl 95 kg krovinio pervežimo iš Ispanijos į Lietuvą. Atsakovas sudarė Užsakymą – sutartį su trečiuoju asmeniu dėl ieškovo krovinio pervežimo (1 t., p. 29). Jokių specialių sąlygų vežimui Sutartyje šalys nesutarė. Šios aplinkybės lemia, jog atsakovas žinojo arba privalėjo žinoti, jog veža įprastinį krovinį, kuriam nereikia specialių apsaugos priemonių ir gali pasirinkti maršrutą savarankiškai.
  12. Ieškovo krovinio vertė 5 438,49 EUR (1 t., p. 17).
  13. Atsakovas atlygino dalį ieškovo žalos 1 003,01 EUR (1 t., p. 18).
  14. Iš vairuotojo apklauso Katalonijos policijos protokole (1 t., p. 14) matyti, jog į puspriekabę buvo patekta išlaužus spyną su užraktu, buvusią sunkvežimio duryse, kad krovinio vertė, vairuotojo nuomone, 472,50 EUR, kad vairuotojas nežino kokį krovinį vežė. Buvo prapjautas puspriekabės tentas, nustatyta koks krovinys vežamas ir krovinys buvo pavogtas nudaužus spyną.
  15. Byloje neturi reikšmės aplinkybė, kokia transporto puspriekabė buvo pasirinkta kroviniui vežti – kieta ar minkšta, nes ieškovas nereikalavo konkrečios puspriekabės rūšies. Tačiau vežėjas, kaip profesionalas, savarankiškai pasirinkdamas puspriekabės rūšį – tentinę puspriekabę turėjo imtis didesnio saugumo veiksmų, siekdamas apsaugoti krovinį jo vežimo metu, t. y. turėjo įvertinti šią aplinkybę pasirinkdamas maršrutą, poilsio vietas ir t. t.
  16. Iš įvykio aikštelės foto nuotraukų (1 t., p. 43-48) matyti, kad įvykio aikštelė yra speciali krovininio transporto aikštelė, esanti šalia greitkelio, prie degalinės, aikštelė apšviesta, video kamerų nėra, talpinanti 30 krovininių automobilių su puspriekabėmis. Aikštelė yra atviro tipo, t. y. nėra aptverta, todėl į ją patekti galima įvairias būdais ir visomis kryptimis. Be to, apylinkės aplink aikštelę yra miškingos, t. y. sudarančios galimybę lengviau pasislėpti.
  17. Iš atsakovo pateiktų www.truckparkingeurope.com duomenų (1 t., p. 1051-110) matyti, jog 50 km atstumu iki įvykio aikštelės kelyje nėra saugomų aikštelių. Tačiau šie duomenys nėra visai tikslūs. Iš ieškovo pateiktų duomenų (1 t., p. 116-135) matyti, kad vairuotojui tęsiant kelionę tuo pačiu maršrutu už 44 km buvo galima sustoti saugioje aikštelėje Perem Trucks (aptverta, filmuojama, saugoma). Be to, buvo ir kitos aikštelės Autopista del Mediterrani, esanti 46,6 km anksčiau įvykio aikštelės, ir Truck Park Montseny, bei Truck Park Fornells, esanti už 7,5 km nuo įvykio aikštelės. Šios aikštelės yra aptvertos, filmuojamos bei fiziškai saugomos, t. y. patekimas į jas ir pasišalinimas iš jų su vagystės objektu yra žymiai ribotas, todėl jos laikytinos žymiai saugesnėmis nuo vagysčių.
  18. Byloje nėra duomenų, jog vežėjas dėl darbo laiko režimo pažeidimų ar kitų priežasčių nebūtų galėjęs nuvykti į kitas, saugesnes stovėjimo aikšteles. Atsakovas atsikirtinėja, jog nuvykti į ieškovo aikšteles reikia nukrypti nuo pagrindinio kelio. Ši aplinkybė nėra reikšminga byloje. Atsakovas pagal sutartį galėjo savarankiškai suplanuoti savo maršrutą, todėl galėjo suplanuoti maršrutą taip, kad galėtų nuvykti į saugesnę aikštelę, tačiau to nepadarė. Byloje nėra duomenų, kad tokia galimybė vežėjui būtų buvusi ribota, tuo labiau, jog nukrypimas nuo maršruto 7,5 km, bendrame kelių tūkstančių kilometrų maršrute, yra laikytinas nereikšmingu.
  19. Atsakovas atsikirtinėja, jog ieškovas nenurodė didelės krovinio vertės, jo papildomai nedraudė, nereikalavo kitokios puspriekabės, rinkosi pigiausią būdą, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės. Vilniaus apygardos teismas savo praktikoje, panašiu atveju, yra nurodęs, jog „Teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus, kad dėl vagystės kaltas pats užsakovas, kadangi pas vežėją kroviniui vežti pasirinko pigiausią transporto priemonės su tentu tipą, pigiausią vežimo būdą be krovinio vertės deklaravimo be papildomo apmokėjimo ir draudimą. Šiuo atveju paslaugą teikė vežėjas, kuris yra verslininkas – krovinių vežimo profesionalas, nuolat užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, todėl būtent jis turi iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams. Vežėjas žinodamas, kad krovinys vežamas su tentine priekaba, kuri vagystės atveju gali būti nesunkiai sugadinama, turėjo tinkamai suplanuoti maršrutą, tam, kad transporto priemonė vairuotojo poilsio metu būtų tik saugomoje teritorijoje“ (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-214-258/2016). Taigi pagal apeliacinės instancijos teismo praktiką vežėjas, veždamas krovinį paprasta tentine puspriekabe, kaip profesionalas, turi tai įvertinti ir rinktis saugesnes stovėjimo aikšteles arba informuoti užsakovą, jog to padaryti už sutartą kainą ir vežimo būdą negalės.
  20. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas nepasinaudojo galimybe sustoti saugojamoje arba saugesnėje transporto priemonių aikštelėje, nors turėjo galimybę tai padaryti įvertinęs, jog veža krovinį nesaugiausia tentine puspriekabe. Atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir pareigingas kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina, nesiėmė visų reikiamų priemonių aplinkybėms, sudariusioms sąlygas vagystei įvykdyti, pašalinti ir taip išvengti krovinio praradimo. Vairuotojo veiksmai, tokie kaip krovinio su tentine priekaba laikymas nesaugomoje, bet kuriam asmeniui iš visų pusių lengvai prieinamoje aikštelėje ir, esant pakankamam vairuotojo darbo laiko limitui, nevykimas iki saugesnės vietos sustojimui, laikytini nerūpestingais. Atsakovas neįrodė, kad vadovavosi krovinio išsaugojimo prioritetu. Toks vežėjo nerūpestingumas prilyginamas tyčiai CMR konvencijos 29 straipsnio prasme. Nustačius tokius vežėjo veiksmus, kurie gali būti prilyginami tyčiniams CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme, vežėjui netaikytinos CMR konvencijos nuostatos, atleidžiančios, taip pat ribojančios jo civilinę atsakomybę (23 straipsnio 3 ir 6 dalys). Atsakovas privalo atlyginti nuostolius pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteistina 4 435,48 EUR žalos atlyginimo.
  21. Ieškovas prašė priteisti 6 procentų dydžio palūkanas. Palūkanų, mokėtinų vežėjo, dydį reglamentuoja CMR konvencija, todėl tenkinant vežėjui pareikštą ieškinį dėl nuostolių, patirtų praradus krovinį, atlyginimo, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš vežėjo priteistinos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 5 procentų dydžio palūkanos. Aplinkybė, jog priteistinos mažesnės palūkanos, nei ieškovas prašė, nelaikytina ieškinio tenkinimu iš dalies, nes tai procesinės palūkanos, o pagrindinis reikalavimas patenkintas pilnai. Tokią praktiką formuoja Vilniaus apygardos teismas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-214-258/2016).
  22. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
  2. Ieškovas sumokėjo 25 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 3) ir 75 EUR (1 t., p. 49), iš viso – 100 EUR, kuris priteistinas iš atsakovo.
  3. Teismas patyrė 1,39 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.
  4. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

5patenkinti ieškinį. Priteisti ieškovui UAB „MAGVIS“ (į. k. 303218975) iš atsakovo UAB „AD REM TRANSPORT“ (į. k. 124106543) 4 435,48 EUR (keturis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt penkis euro ir 48 euro centus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 4 435,48 EUR (keturių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt penkių euro ir 48 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 100 EUR (vieną šimtą euro) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai