Byla 2A-1195-232/2013
Dėl testamento pripažinimo galiojančiu ir termino palikimui priimti atnaujinimo, tretieji asmenys notarės R. V., S. B., J. M

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovei J. G. dėl testamento ginčijimo ir atsakovės J. G. priešieškinį ieškovei L. J. dėl testamento pripažinimo galiojančiu ir termino palikimui priimti atnaujinimo, tretieji asmenys notarės R. V., S. B., J. M..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

4I.GINČO ESMĖ.

5I. L. J. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2008 07 10 testamentą, sudarytą M. G.. Nurodė, kad jos tėvas M. G. mirė 2008 11 27. Jis prieš mirtį 2008 07 10 sudarė testamentą, kuriuo nuosavybės teise priklausančią dalį gyvenamojo namo, kiemo statinių bei kito turto (taip pat žemės sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės), paliko sutuoktinei J. G.. Nurodė, kad tėvas m. patyrė galvos traumą, skundėsi padidėjusiu kraujo spaudimu, galvos skausmais, svaigimu, 2003 11 13 mediciniuose dokumentuose konstatuota, kad patyrė išėminį insultą, o 2005 01 27 konstatuota lėtinė galvos smegenų išemija. 2006 01 17 ir 2006 02 20 mediciniuose dokumentuose pažymėta, kad kelis kartus patyrė galvos smegenų infarktą, du insultus. 2007 01 31 gydytoja, lankydama tėvą namuose, konstatavo, kad jis nekalbus, kalba nerišli, sunku išlaikyti kontaktą. Mirusysis besaikiai vartojo alkoholį, yra gydęsis Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, sirgo plaučių vėžiu, nuolat buvo kamuojamas didelių skausmų. Todėl mirusysis prieš pat sudarant testamentą galėjo nesuprasti savo veiksmų. Testamentas pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį.

6A. J. G. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad tai, jog testatorius paliko savo turtą sutuoktinei, normalus ir įprastas gyvenimiškas reiškinys, tokią testatoriaus valią įtakojo tai, jog ieškovė nuo 1984 - 1985 m. nebendravo su tėvu, jo neprižiūrėjo, o vienintelis artimas asmuo, su kuriuo jis bendravo ir kuris juo rūpinosi bei prižiūrėjo, buvo sutuoktinė. M. G. dar 1998 09 11 buvo sudaręs testamentą, kuriuo sutuoktinei buvo palikęs vienintelį tuo metu turėtą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir pastatus O g., Vilniuje (ankstesnis adresas V g., Vilnius). Tai parodo, kad dar 1998 m. M. G. apsisprendė visą savo turtą palikti sutuoktinei. M. G. naują testamentą sudarė todėl, kad žinojo, jog jam artimiausiu metu turi būti atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, buvusį O rėžiniame kaime. Testatorius jokiomis ligomis, kurios būtų turėjusios įtakos gebėjimui išreikšti valią ir suvokti savo veiksmų prasmę bei juos valdyti, nesirgo, psichikos sutrikimų neturėjo, buvo veiksnus.

7Tretysis asmuo notarė R. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes M. G. testamento tvirtinimo metu nebuvo teismo pripažintas neveiksniu, bendraujant su juo nekilo abejonių dėl jo veiksnumo, testamento 3 punkte nurodyta priežastis, kodėl visas turtas paliekamas sutuoktinei.

8A. J. G., patikslintu priešieškiniu prašė M. G. 1998 09 11 testamentą pripažinti galiojančiu ir atnaujinti praleistą terminą palikimui pagal šį testamentą priimti. Atsakovė remėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-368/2007 pateiktu teisės aiškinimu, kad panaikinus CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu vėlesnį testamentą ankstesnis testamentas netampa galiojančiu ir būtinas kreipimasis su ieškiniu dėl ankstesniojo testamento pripažinimo galiojančiu. Prašo atnaujinti terminą palikimui pagal testamentą priimti.

9I. L. J. atsiliepimu prašė priešieškinį atmesti, nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia teigti, kad M. G. nebuvo nuovokus, supratingas ir veiksnus. M. G. nuo m. sirgo hipertonine liga, skundėsi galvos skausmais, svaigimu, nustatytas priklausomybės alkoholiui sindromas, tai nustatyta teismo psichiatrijos ekspertizės akte. CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, ankstesnis testamentas netampa galiojančiu, nes, įprastomis aplinkybėmis sudarydamas naują testamentą, testatorius išreiškia valią panaikinti ankstesnį testamentą arba pakeisti konkrečias jo dalis (CK 5.35 straipsnio 2 dalis). Dėl to nagrinėjamu atveju susidarė paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Atsakovė nekelia praleisto ieškinio senaties termino klausimo, nenurodo objektyvių priežasčių jam atnaujinti.

10II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ESMĖ.

11Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu (b.l. 189-193) ieškovės L. J. ieškinį patenkino, atsakovės J. G. priešieškinį iš dalies patenkino; pripažino negaliojančiu M. G., sudarytą testamentą, patvirtintą Vilniaus m. 26 notarų biuro notarės R. V., notarinio registro Nr.; pripažino galiojančiu M. G. testamentą, patvirtintą Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notarės J. M., likusią priešieškinio dalį atmetė.

12Teismas nurodė, kad ieškovė pakankamai akivaizdžiais įrodymais įrodė tai, kad jos tėvas M. G. 2008 07 10 testamentą sudarė būdamas tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas įvertinęs 2010 06 14 - 11 29 pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą, kad G., 2008 07 10 sudarydamas testamentą J. G. naudai, sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – kraujagysline multiinfarktine demencija – įgyta silpnaprotyste, dėl ko jis 2008 07 10 sudarydamas testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ieškovės ir liudytojų paaiškinimais, konstatavo, kad M. G. 2008 07 10 sudarytas testamentas pripažintinas negaliojančiu CK 1.89 str. 1 d. pagrindu, kaip sudarytas ne laisva testatoriaus valia. Esant atsakovės reikalavimui dėl pirmesnio t.y. 1998 09 11 sudaryto testamento galiojimo, įvertino, ar testatoriaus būklė sudarant pirmesnį testamentą netrukdė jam laisvai suformuoti ir išreikšti savo valią. Nurodė, jog pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė buvo paskirta siekiant nustatyti testatoriaus valią 2008 07 10 testamento sudarymo metu, ekspertė nepateikė išvados (toks klausimas ir nebuvo užduotas), kad M. G. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti 1998 09 11. Pažymėjo, kad medicininiai dokumentai neleidžia konstatuoti šio fakto, nes pagal teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, nuo 1995 m. iki 2000 m. M. G. nesilankė pas gydytojus. Testatoriui invalidumas nustatytas nuo 2002 11 07, pirmąjį smegenų insultą testatorius patyrė 2003 11 01. Nurodė, jog ieškovės argumentai, susiję su praleistu ieškinio senaties terminu, nėra konkretūs, ieškovė nenurodė, kokį ieškinio senaties terminą atsakovė praleido. Todėl nesant jokių objektyvių duomenų, kad 1998 09 11 testatorius nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, M. G. 1998 09 11 testamentą pripažino galiojančiu. Patikslinto priešieškinio reikalavimo atnaujinti terminą kreiptis palikimui priimti pagal 1998 09 11 testamentą priimti netenkino, kadangi atsakovė yra padavusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo, abu testamentai įpėdinėms buvo paskelbti.

13III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

14Apeliantė (ieškovė)L. J. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 10 02 sprendimą ir atmesti priešieškinį kaip nepagrįstą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę, neįvertino visų bylos aplinkybių ir juos pagrindžiančių įrodymų. Pagal medicininių dokumentų įrašus, kurių nuostatos išdėstytos ir 2010 06 14 - 11 29 pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte, akivaizdu, kad mirusysis nuo m. sirgo hipertonine II stadijos liga, skundėsi galvos skausmais, svaigimu, nustatytas priklausomybės alkoholiui sindromas su pasireiškusia alkoholine psichoze. Todėl apeliantė nesutinka su teismo motyvu, kad 1998 09 11 sudarytas testamentas yra galiojantis ir atitiko testatoriaus valią. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR CK 5.17 str. 2 d. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vėliau sudarytą testamentą pripažinus negaliojančiu tuo pagrindu, jog jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojančiu. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju susidarė paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Nurodė, jog atsakovė praleido ieškinio senaties terminą. Tad nepaisant ar pagrįstas, ar nepagrįstas buvo atsakovės reikalavimas teismas privalėjo ieškinį atmesti dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

15A. J. G. atsiliepimu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog teismas pilnai įvertino byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi byloje esančiais įrodymais ir naujausia Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika ir pagrįstai pripažino galiojančiu M. G. testamentą, kuris buvo sudarytas 1998 09 11. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO NUSTATYTOS APLINKYBĖS IR ARGUMENTAI.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama, nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

17Pagal bylos medžiagą M. G., mirusio 2008 11 27 dukra (ieškovė), t.y. pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčijo M. G. 2008 07 10 sudarytą testamentą, kuriuo nuosavybės teise priklausančią dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių O g., Vilniuje ir visą kitą turtą (įskaitant žemės sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės) testatorius po jo mirties patvarkė palikti sutuoktinei J. G.. Priešieškiniu atsakovė, mirusio M. G. sutuoktinė, prašė M. G. sudarytą testamentą, kuriuo padarė patvarkymą po savo mirties žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius V g., Vilniuje palikti sutuoktinei J. G., pripažinti galiojančiu. Šalys pripažino, kad V g. adresas yra pakeistas į O g. .

18Pirmosios instancijos teismas, nustatę, kad testatorius M. G. 2008 07 10 testamento sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, pripažino šį testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu. Priešieškinio reikalavimą pripažinti galiojančiu ankstesnį, t.y. 1998 09 11 sudarytą M. G. testamentą pirmosios instancijos teismas patenkino, pripažino šį testamentą galiojančiu, konstatavęs, kad pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė buvo paskirta siekiant nustatyti testatoriaus valią 2008 07 10 testamento sudarymo metu, tačiau ekspertė nepateikė išvados (toks klausimas ir nebuvo užduotas), kad M. G. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti 1998 09 11. Aplinkybė, jog M. G. 1998 09 11 negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nėra nustatyta. Pažymėjo, kad medicininiai dokumentai neleidžia konstatuoti šio fakto. Todėl nesant jokių objektyvių duomenų, kad 1998 09 11 testatorius nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, 1998 09 11 testamentą pripažino galiojančiu.

19Apeliaciniu skundu skundžiama tik ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria testatoriaus M. G. 1998 09 11 sudarytas testamentas pripažintas galiojančiu. Apeliantė pirmos instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumą argumentuoja to, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles t.y. neįvertino visų bylos aplinkybių ir juos pagrindžiančių įrodymų, susijusių su testatoriaus būkle sudarant 1998 09 11 testamentą ir jos įtaka laisvai valiai susiformuoti ir išreikšti. Pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas galiojančiu pirmiau sudarytą M. G. testamentą, netinkamai taikė CK 5.17 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, jog, vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu, ar asmens, kurio veiksnumas teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Apeliantės teigimu, vėliau sudarytą testamentą pripažinus negaliojančiu tuo pagrindu, jog jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojančiu. Nagrinėjamo ginčo atveju susidarė paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai.

20Teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės J. G. reikalavimą dėl testatoriaus M. G. 1998 m. rugsėjo 11 d. sudaryto testamento pripažinimo galiojančiu, pilnai ir visapusiškai ištyrė šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, o taip pat teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas, yra pagrįsta, teisėta ir nėra pagrindo jos naikinti.

21Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje 3K-3-340/2011; 2012-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2012). Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

22Apeliantė apeliacinį skundą grindžia tuo, jog mirusysis M. G. testamento sudaryto 1998 09 11 momentu nebuvo nuovokus, supratingas, o galbūt ir neveiksnus. Šias aplinkybes grindžia VU Santariškių kninikos BPG centro M. G. ambulatorinės kortelės įrašais, 2010 06 14 – 11 29 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr.78TPK-315/2010, kuriame taip pat pakartoti medicininių įrašų nuostatai, patvirtinantys, jog mirusysis nuo 1989 m. sirgo hipertonine II stadijos liga, skundėsi galvos skausmais, svaigimu, nustatytas priklausomybės alkoholiui sindromas su pasireiškusia alkoholine psichoze.

232012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012

24teismo psichiatrijos ekspertizė buvo paskirta siekiant nustatyti testatoriaus valią 2008 07 10 testamento sudarymo metu, todėl ekspertės pateikta išvada tik dėl testatoriaus valios aukščiau minėto testamento sudarymo metu. Ekspertė nepateikė išvados ir nenustatė, jog M. G. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų ir 1998 09 11 testamento sudarymo metu, kadangi toks klausimas ir nebuvo užduotas. Pagal bylos medžiagą ieškovė skirti papildomos ekspertizės ir atsakyti į klausimą dėl testatoriaus būklės 1998 09 11 testamento sudarymo dienai nepageidavo, prašymo nepateikė. Kaip matyti iš 2010 06 14 – 11 29 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto, M. G. sveikatos istorijoje Nr.39249/02 sveikatos būklės įrašai pradėti daryti 1984 m. Iš ekspertizės akto matyti jog medicininiuose dokumentuose įrašų nuo 1995 m. iki 2002 m. apie mirusiojo asmens sveikatą nėra, t.y. minėtu laikotarpiu M. G. nesilankė pas gydytojus. 1994 m. įrašu, jog 1994 m. vasario mėnesį M. G. diagnozuota hipertoninė liga, IIst., cerebralinis variantas. Trauminė galvos smegenų liga. Organinis psichosindromas su subdrepresija. Neurologo konsultacija: tramatinė encefalopatija, komplikuota arterinės hipertonijos. Organinis psichosindromas su subdepresija. Tačiau M. G. tęstas intensyvus ambulatorinis stebėjimas ir gydymas tik iki 1995 m., ir kaip minėta aukščiau medicininiuose dokumentuose įrašų nuo 1995 m. iki 2002 m. apie mirusiojo asmens sveikatą nėra. Todėl pirmos instancijos teismas, padarė teisingą išvadą, jog tai, kad 1994 m. neurologas testatoriui nustatė galvos smegenų pakenkimą, o psichiatras konstatavo organinį psichosindromą su subdepresija, nereiškia, kad šios diagnozės buvo ir sudarant 1998 09 11 testamentą ar, juo labiau, testatorius 1998 09 11 nebuvo pajėgus suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Kaip matyti iš ekspertizės duomenų, testatoriui invalidumas nustatytas tik nuo 2002 11 07, pirmąjį smegenų insultą testatorius patyrė 2003 11 01, tada atlikus mini protinės būklės testą, nustatytas lengvas kognityvinis defektas riboje su vidutiniu defektu. Todėl teisingai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nesant objektyvių duomenų, kad 1998 09 11 testatorius nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, M. G. 1998 09 11 testamentas, patvirtintas Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notarės J. M. pagrįstai pripažintas galiojančiu.

25Apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 5.17 straipsnio 2 d. Pagal LR CK 5.17 straipsnio 2 dalį vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu, ar asmens, kurio veiksnumas teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Šioje byloje priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu M. G. 2008 07 10 testamentas pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. konstatavus, kad jo sudarymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Aplinkybės, kuriomis vėlesnis testamentas pripažintas negaliojančiu, nepatenka į CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą pagrindų, kuriais vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, pirmiau sudarytas testamentas tampa galiojantis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.17 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvioji, todėl draudžiama ją aiškinti plečiamai ir negalima sutapatinti teisinių padarinių, kurie atsiranda pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą CK 1.84 ir 1.89 straipsniuose nustatytais pagrindais; teismui pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą tuo pagrindu, jog jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. skundą, bylos Nr. 3K-3-368/2007). Kita vertus skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nekonstatuota, kad, CK 1.89 straipsnio pagrindu pripažinus negaliojančiu testatoriaus vėliau sudarytą testamentą, pirmiau sudarytas testamentas galioja remiantis CK 5.17 straipsnio 2 dalimi. Pagal kasacinio teismo praktiką vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu CK 1.89 str. pagrindu, pirmesnis testamentas netampa galiojančiu savaime, ipso jure. Teismas esant reikalavimui pripažinti pirmesnį testamentą galiojančiu turi spręsti pirmesnio testamento galiojimo klausimą ir įvertinti, ar testatoriaus būklė sudarant pirmesnį testamentą netrukdė jam laisvai suformuoti ir išreikšti savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civ.b. Nr. 3K-3-368/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civ.b. Nr.3K-3-330/2011). Pagal bylos medžiagą pirmosios instancijos teismas pripažinęs negaliojančiu vėlesnį testamentą kaip sudarytą esant tokios būklės, kai testatorius negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, sprendė klausimą, ar testatoriaus būklė sudarant pirmesnį testamentą netrukdė jam laisvai suformuoti ir išreikšti savo valią. Teismas ankstesnį M. G. testamentą pripažino galiojančiu tik ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir padaręs atitinkamas išvadas, o ne konstatavęs, kad šis testamentas, pripažinus negaliojančiu vėlesnį, galioja pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalį. Todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu.

26Apeliantė nurodė, jog atsakovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Minėtą argumentą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 2 d., CK 5.8 str. LR CK 5.8 str. numato, kad asmuo pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Pažymėtina, jog LR CK 5.8 str. taikomas ginčijant palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovė prašė pripažinti 1998 09 11 testamentą galiojančiu, todėl minėtas ieškovės argumentas nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011 metų spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ... 4. I.GINČO ESMĖ.... 5. I. L. J. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2008 07 10... 6. A. J. G. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad tai, jog testatorius... 7. Tretysis asmuo notarė R. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 8. A. J. G., patikslintu priešieškiniu prašė M. G. 1998 09 11 testamentą... 9. I. L. J. atsiliepimu prašė priešieškinį atmesti, nurodė, kad byloje... 10. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ESMĖ. ... 11. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu (b.l.... 12. Teismas nurodė, kad ieškovė pakankamai akivaizdžiais įrodymais įrodė... 13. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.... 14. Apeliantė (ieškovė)L. J. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti... 15. A. J. G. atsiliepimu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 17. Pagal bylos medžiagą M. G., mirusio 2008 11 27 dukra (ieškovė), t.y. pirmos... 18. Pirmosios instancijos teismas, nustatę, kad testatorius M. G. 2008 07 10... 19. Apeliaciniu skundu skundžiama tik ta pirmosios instancijos teismo nutarties... 20. Teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu sprendžia, jog pirmosios... 21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame... 22. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia tuo, jog mirusysis M. G. testamento... 23. 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012... 24. teismo psichiatrijos ekspertizė buvo paskirta siekiant nustatyti testatoriaus... 25. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos... 26. Apeliantė nurodė, jog atsakovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą.... 27. Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011 metų spalio 3 d. sprendimą palikti...