Byla 2-1132/2014
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „CSC Telecom“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4333-577/2014 pagal UAB „CSC Telecom“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „CSC Telecom“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“, kuriuo prašė panaikinti atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ viešųjų pirkimų komisijos sprendimą, nurodytą 2014 m. balandžio 1d. rašte „Dėl pretenzijos“, kuriuo UAB „CSC Telecom“ 2014 m. kovo 28 d. pretenzija atmesta nenustatant naujų pasiūlymų pateikimo ir susipažinimo su elektroninėmis priemonėmis CVP IS gautais pasiūlymais procedūros terminų, bei UAB „Vilniaus vandenys“ viešųjų pirkimų komisijos sprendimą, nurodytą 2014 m. balandžio 11 d. rašte „Dėl pretenzijos“, kuriuo UAB „CSC Telecom“ 2014 m. balandžio 28 d. pretenzija atmesta, ir įpareigoti UAB „Vilniaus vandenys“ nutraukti atviro konkurso būdu vykdomo viešojo pirkimo „Telekomunikacinių paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 148030) procedūras. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti UAB „Vilniaus vandenys“ atviro konkurso būdu vykdomo viešojo pirkimo „Telekomunikacinių paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 148030) procedūras ir uždrausti vykdyti tolimesnes pirkimo procedūras, uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jei viešoji sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.

5Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog nesutinka su ieškovo prašymu. Nurodė, jog viešas konkursas buvo vykdomas skaidriai, nepažeidžiant jokių įstatymo dėl viešųjų pirkimų procedūrų.Teismui nusprendus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jis negalės įsigyti reikiamų telekomunikacinių paslaugų, kurių apimtis daug platesnė nei ieškovo ketinamos teikti telekomunikacinės paslaugos, todėl prašė užtikrinti galimus atsakovo nuostolius, įpareigojant į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 77 630,48 Lt ir kas mėnesį (iki mėnesio 10 dienos) papildomai po 38 815,24 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškovo UAB „CSC Telecom“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.

8Teismas, preliminariai (prima facie) įvertinęs ieškovo UAB „CSC Telecom“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“, sprendė, jog nėra objektyvaus pagrindo išvadai dėl akivaizdaus ieškinio pagrįstumo, t.y. jog galėjo būti pažeisti viešojo pirkimo esminiai principai. Teismas nurodė, kad viešuoju pirkimu siekiama įsigyti tęstines paslaugas, todėl nenustačius perkančiosios organizacijos pažeidimo faktą, įmanomas vieno teikėjo pakeitimas kitu, nesudarant grėsmės viešajam interesui , teikiamos paslaugos kokybei. Teismas pripažino, jog šiuo atveju sustabdžius prikimo procedūras, galėtų atsirasti didesnė žala, nei šių procedūrų nesustabdžius.

9Teismas pažymėjo, jog ieškinio tenkinimo atveju ieškovas savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo (CPK 5 straipsnis, VPĮ 95 straipsnis).

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Atskiruoju skundu ieškovas UAB „CSC Telecom“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4333-577/2014 ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „CSC Telecom“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstais, kadangi pasisakė ne dėl tų aplinkybių, dėl kurių pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį turėjo pasisakyti. Pagal minėtą įstatymo normą turėjo būti vertinamas tikėtinas ieškinio pagrįstumas;
  2. Spręsdamas dėl pirkimo procedūrų sustabdymo ekonomiškumo, efektyvumo ir ekonomiškumo, teismas nepateikė jokių motyvų ir argumentų, kurių pagrindu padarė išvadą, jog sustabdžius konkurso procedūras, galėtų atsirasti didesnė žala, nei žala, šių procedūrų nesustabdžius.
  3. Teismas nenustatė atsakovui galinčių kilti neigiamų aplinkybių, kurios atsirastų patenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių;
  4. Priemones, kurios maksimaliai užtikrintų būrimo sprendimo įvykdymą, nebuvo analizuojamos.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo atskiruoju skundu faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalies teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie yra prima facie pagrįsti, įvykdymą tuo atveju, jei bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuo tarpu, jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Teismų praktikoje laikoma, jog preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo, pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-780/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikyti paprastai nėra pagrindo tais atvejais, kai išnagrinėjus bylą iš esmės, priimamas ieškovui nepalankus teismo sprendimas.

15CPK 4237 straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Taigi, iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir CPK 4237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisinių nuostatų darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

16Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis, 95 straipsnio 5 dalis) ir užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012). Kita vertus, viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali ženkliai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala.

17Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr.2-4333-577/2014 dėl ginčo esmės pagal ieškovo UAB „CSC Telecom“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo yra išnagrinėta, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas. Nors teismo sprendimas neįsiteisėjęs, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad ieškovo reikalavimai preliminariai nepagrįsti ir jam palankaus teismo sprendimo tikimybė yra mažesnė, nei nepalankaus teismo sprendimo. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl to, kad ieškovas preliminariai nepagrindė ieškinio reikalavimų (CPK 144 str. 1 d.). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria teisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

18Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad viešasis interesas šiuo atveju reikalauja tęsti viešo pirkimo procedūras, kadangi priešingu atveju kiltų teisinės pasekmės, neproporcingos siekiamiems tikslams. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jų reali nauda būtų ženkliai mažesnė už žalą, tikėtinai atsirasiančią tuo atveju, kai laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas užkirstų galimybę atsakovui įsigyti telekomunikacijų paslaugas. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus ir tai, kad, kaip minėta, ieškovo ieškinys yra atmestas pirmosios instancijos teisme, prioritetas šiuo atveju teiktinas viešajam interesui – telekomunikacijos paslaugų įsigijimo racionaliai naudojant tam skirtas pinigines lėšas (VPĮ 3 straipsnis 1 dalis), o ne privačiam ieškovo interesui.

19Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

20Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl prašymą pagrįstai atmetė (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 4237 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „CSC Telecom“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB... 5. Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškovo UAB... 8. Teismas, preliminariai (prima facie) įvertinęs ieškovo UAB „CSC Telecom“... 9. Teismas pažymėjo, jog ieškinio tenkinimo atveju ieškovas savo subjektines... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „CSC Telecom“ prašo panaikinti Vilniaus... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 15. CPK 4237 straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos... 16. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad viešųjų pirkimų... 17. Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis... 18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 19. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės... 20. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 22. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartį palikti...