Byla 2-1361/2014
Dėl bankroto administratoriaus pakeitimo, uždarosios akcinės bendrovės „Ratlita“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Administratoriai LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus Kauno teritorinės muitinės prašymas dėl bankroto administratoriaus pakeitimo, uždarosios akcinės bendrovės „Ratlita“ bankroto byloje ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Tarp šalių kilo ginčas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrįstumo.

4Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 30 d. nutartimi UAB „Ratlita“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Administratoriai LT“; 2014 m. vasario 3 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

5UAB „Ratlita“ kreditorius Kauno teritorinė muitinė kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti bankroto administratorių UAB „Administratoriai LT“ nauju administratoriumi UAB „Bankrotų administravimo grupė“. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas antrą kartą nepatvirtino administratoriaus veiklos ataskaitos bei administravimo išlaidų sąmatos. Tokį sprendimą motyvuoja tuo, kad administratoriaus veiklos ataskaita neatitiko ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punkte nustatytų formaliųjų reikalavimų ir administratorius nevykdė kreditorių susirinkimo įpareigojimų ištaisyti ataskaitos klaidas bei sąmoningai siekė suklaidinti kreditorius. Pareiškėjo nuomone, įmonės bankrotas yra tyčinis ir įmonė privesta prie bankroto sąmoningai, siekiant išvengti mokestinių prievolių valstybei, o administratoriaus kompetencija ir sugebėjimai kelia pagrįstų abejonių. Pareiškėjas turi įtarimų, kad administratorius sąmoningai vilkina bankroto procesą, neteikia labai svarbios informacijos apie įmonės sandorius ir jų pasekmes, taip siekdamas sulaukti actio Pauliana ieškinio senaties termino pabaigos.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi atstatydino iš pareigų bankrutavusios UAB „Ratlita“ administratorių UAB „Administratoriai LT“; BUAB ,,Ratlita“ administratoriumi paskyrė UAB ,,Bankrotų administravimo grupė“. Teismas nustatė, kad didžiausias kreditorius Kauno teritorinė muitinė prarado pasitikėjimą administratoriumi dėl jo pasyvumo aiškinantis bankroto bylos aplinkybes bei tikrinant įmonės sudarytus sandorius. Teismas pažymėjo, kad administratoriui nebeturint didžiausio įmonės kreditoriaus pasitikėjimo, sklandus, o kartu greitas bei ekonomiškas bankroto procesas tampa neįmanomas, todėl nenustačius pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, netenkinti pareiškėjo prašymo nėra pagrindo. Teismas, spręsdamas bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą, nustatė, jog per šešis mėnesius atsakovo ilgalaikis turtas nuo 10 306 639 Lt sumažėjo iki 1 647 Lt, o trumpalaikis turtas – nuo

82 666 764 Lt iki 697 835 Lt, iš kurių, kaip tuomet pripažino atsakovas, 696 187,55 Lt yra beviltiški debitoriniai įsipareigojimai. Atsižvelgė į tai, kad administratoriui, kaip matyti iš 2014 m. sausio 23 d. ataskaitos (ir jos papildymo), šios aplinkybės nesukėlė jokių įtarimų ir jis, tinkamai nepagrindęs, padarė išvadą, kad sandorių vykdymo laikotarpiu atsakovas neatliko veiksmų, prieštaraujančių įmonės tikslams. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad patvirtinus administratoriaus atlyginimą ir administravimo išlaidų sąmatą, administratoriaus pozicija pasikeistų ir jis imtųsi aktyvių veiksmų bankroto bylos aplinkybėms išsiaiškinti. Faktą, kad administratoriaus patalpose ryšium su administruojama įmone buvo atliekama krata (2014 m. balandžio 8 d. kratos protokolas, b. l. 236), teismas pripažino aplinkybe, neigiamai veikiančia bankroto procesą. Siekdamas užtikrinti sklandų bei objektyvų įmonės bankroto procedūrų vykdymą, teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir atstatydino UAB „Administratoriai LT“ iš BUAB „Ratlita“ bankroto administratoriaus pareigų (ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p.).

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Bankroto administratorius UAB „Administratoriai LT“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus Kauno teritorinės muitinės prašymą dėl administratoriaus pakeitimo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Kreditoriaus pasitikėjimo administratoriumi nebuvimas nėra pakankamas pagrindas atstatydinti administratorių. Administratorius neatsisako patikrinti bendrovės sandorius, tačiau tam reikalingos piniginės lėšos. Kauno teritorinės muitinės iniciatyva administratoriui nėra patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, o tai stabdo tinkamą administratoriaus veiklos vykdymą bankroto procese. Administratorius yra pateikęs skundą dėl 2014 m. kovo 17 d. kreditorių susirinkimo 3 punkto priimto nutarimo panaikinimo ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, kuriuo prašo teismo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą siekiant operatyviai ir tinkamai vykdyti bankroto procedūras.

122. Kreditorius nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių suabejoti administratoriaus netinkamu pareigų atlikimu. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalimi ir formuojama teismų praktika, teismas neturi pareigos atstatydinti administratoriaus net ir tuo atveju, jei taip nusprendžia kreditoriai ar prašo vienas dominuojantis kreditorius. Teismas privalo įsitikinti, jog yra objektyvios priežastys atstatydinti administratorių ir tai nepakenks kreditorių interesams ir pažengusiai bankroto proceso eigai, kadangi administratorius jau yra padaręs didelį įdirbį bankroto procese. Teismų praktikoje pažymima, kad aplinkybė, jog tarp administratoriaus ir kreditorių, turinčių balsų daugumą, yra susidarę konfliktiniai santykiai, nesudaro pagrindo atstatydinti paskirtą bankroto administratorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-603/2012; 2012 m. kovo 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-514/2012).

133. Teismas šioje civilinėje byloje 2013 m. liepos 31 d. priėmė atskirąją nutartį, kuria dėl galimo BUAB „Ratlita“ nusikalstamo bankroto kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius 2013 m. rugpjūčio 19 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-At-00457-13 nesant pakankamai faktinių duomenų. Atsakovas nėra profesionalus teisininkas ir negali savarankiškai įvertinti galbūt tyčinio bankroto prielaidų ir sandorių siekiant apginti kreditorių interesus kai to neįvertino net ir ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos. Sudarytų sandorių įvertinimui reikalingos teisinės žinios ir teisinė analizė. Būtent dėl šių priežasčių atsakovas nuolatos prašė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, jog galėtų toliau ir tinkamai vykdyti bankroto administravimo procedūras ir ginti kreditorių pažeistus interesus.

144. BUAB „Ratlita“ sandorių teisinė analizė galėjo būti atlikta tik kreditoriams skyrus tam lėšų. 2014 m. balandžio 30 d. ir 2014 m. gegužės 12 d. Kauno teritorinės muitinės iniciatyva įvyko BUAB „Ratlita“ kreditorių susirinkimai, kuriuose buvo skirtos piniginės lėšos BUAB „Ratlita“ sandorių teisinei analizei atlikti, kas neabejotinai parodo, jog Kauno teritorinė muitinė savo konkliudentiniais veiksmais pripažino, jog atsakovas neturėjo galimybių atlikti teisinę analizę anksčiau, nei skyrus tam lėšų. 2014 m. gegužės 22 d. buvo atlikta sandorių teisinė analizė ir pateikta teisinė išvada, kurioje nustatyta, jog galbūt BUAB „Ratlita“ bankrotas pripažintinas tyčiniu, o didžioji dalis iki bankroto sudarytų sandorių galbūt pažeidžia kreditorių interesus, dėl ko galėtų būti ginčijami.

155. Krata buvo vykdoma ne dėl administratoriaus veiklos, o dėl pačios BUAB „Ratlita“ ir jos vadovų veiklos dar iki bankroto bylos iškėlimo galbūt neteisėtos veiklos. Tai keičia nutartyje teismo nurodytą vertinimą, nes atsakovas kaip administratorius niekada neatliko jokių nusikalstamų veiksmų, krata atlikta išimtinai dėl BUAB „Ratlita“ ir jos vadovų ankstesnės veiklos, todėl tai negali būti tapatinama su administratoriumi.

16Kreditorius Kauno teritorinė muitinė prašo atskirąjį skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:

171. Administratoriui savo ataskaitoje negebant suformuluoti (arba formuluojant jas klaidingai) bent minimalių išvadų, kaip įmonės sandoriai turėjo reikšmės kreditorių padėčiai, kokios įmonėje buvo vykdytos finansinės operacijos prieš pat bankroto bylos iškėlimą ir kokią įtaką jos turėjo kreditorių interesų pabloginimui, administratoriaus darbas vertintinas negatyviai.

182. Skundo argumentas dėl nepatvirtintų administravimo išlaidų vertintinas kritiškai, nes administratorius nei vienam susirinkimui nepateikė administravimo išlaidų pagrįstumo, nenurodė, kokius veiksmus jis numato atlikti, kas konkrečiai bus daroma už prašomus 44 000 Lt administravimo išlaidų. Kauno teritorinė muitinė nesiekė piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi, o bendradarbiavo su administratoriumi, aktyviai aiškinosi klausimus, susijusius tiek su administratoriaus ataskaita, tiek su administravimo išlaidomis.

193. Priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, ne kreditoriai neskiria lėšų administravimo išlaidoms, o pats administratorius vilkina laiką, piktybiškai neįtraukdamas į darbotvarkę klausimų dėl administravimo išlaidų, kuriais iš esmės grindžia savo atskirąjį skundą. Kauno teritorinė muitinė 2014 m. balandžio 16 d. raštu Nr.(6.13)lB-5998 iniciavo susirinkimo darbotvarkės papildymą, kuriuo administratorių įpareigojo papildyti 2014 m. balandžio 2 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę klausimais „dėl administravimo išlaidų sąmatos bei pavedimo sutarties pasirašymo“, tačiau, kaip matyti iš kreditorių susirinkimo, įvykusio 2014 m. balandžio 30 d. protokolo Nr. 3, darbotvarkė taip ir nebuvo papildyta, susirinkimas priėmė protokolinį sprendimą šiuos klausimus spręsti ateinančiame 2014 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkime.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atstatydintas bankroto administratorius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

22Teismas sprendė, jog yra pagrindas pakeisti administratorių, kadangi didžiausias kreditorius prarado pasitikėjimą administratoriumi, todėl tolesnis sklandus ir operatyvus bankroto procesas nėra galimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su administratoriaus teigimu, kad vien kreditoriaus pasitikėjimo paradimas nėra pagrindas administratoriaus atstatydinimui, tačiau pažymi, jog tokiu atveju svarbu išsiaiškinti, ar abejonės dėl administratoriaus vykdomos veiklos yra pagrįstos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-752/2012; 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1100/2013).

23Pagal bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Šio straipsnio 8 punkte numatyta, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos administratorius patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Taigi bankroto administratorius yra itin plačius įgaliojimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų priklauso visų kreditorių ir pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas (ĮBĮ 11 str. 1, 3 d.).

24Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bankroto administratoriaus funkcijų vykdymą, atsižvelgia į tai, kad bankroto byla UAB „Ratlita“ Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta 2013 m. liepos 30 d. ir ta pačia nutartimi bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Administratoriai LT“. Pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2014 m. sausio 23 d., tačiau per beveik šešių mėnesių laikotarpį administratorius nesugebėjo pateikti bendrovės sudarytų sandorių vertinimo bei išvadų dėl tokių sandorių įtakos bendrovės turtinei padėčiai bei kreditorių interesams. Iš kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad išvadų apie bendrovės sandorius nepateikimą administratorius pateisino tyrimo rezultatų pagal teismo kreipimąsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu ištirti, ar UAB „Ratlita“ vadovų veiksmuose nėra nusikalstamo bankroto ar kitų nusikalstamų veikų požymių, gavimu (1 t., 120-121 b. l.). Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas 2013 m. rugpjūčio 19 d. (1 t., 69 b. l.). Taigi po šio nutarimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo administratorius turėjo penkis mėnesius atlikti bendrovės sudarytų sandorių vertinimą, tačiau šių veiksmų neatlikimą susirinkimo metu grindė nebevykstančio tyrimo rezultatų laukimu. Administratoriui savo ataskaitoje negalint suformuluoti preliminarių išvadų dėl įmonės sandorių reikšmės kreditorių padėčiai, nenurodant, kokios finansinės operacijos įmonėje buvo vykdytos prieš pat bankroto bylos iškėlimą ir kokią įtaką jos turėjo kreditorių interesams, kreditoriams sudarė pagrįstų abejonių dėl administratoriaus kompetencijos ir jam pagal ĮBĮ priskirtų pareigų tinkamo vykdymo.

25Bankroto procese galiojantys proceso koncentracijos, ekonomiškumo, operatyvumo principai bei įmonės interesus pažeidžiančių sandorių ginčijimui nustatyti trumpi terminai, įpareigoja bankroto administratorių su bankroto procesu susijusias funkcijas vykdyti operatyviai, skubiai atlikti veiksmus, susijusius su bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesų gynimu.

26Administratorius teigia, kad jo neveikimas buvo įtakotas kreditorių veiksmų, kadangi jam nebuvo patvirtina administravimo išlaidų sąmata, todėl jis negalėjo kreiptis teisinės pagalbos dėl sandorių įvertinimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais administratoriaus argumentais nesutinka. Nesant patvirtinai administravimo išlaidų sąmatai, galbūt administratorius ir negalėjo profesionaliai paruošti ieškinių teismui, tačiau atlikti preliminarią bendrovės įvykdytų sandorių analizę administratorius privalėjo. Po pirmojo kreditorių susirinkimo administratorius buvo įpareigotas per 14 kalendorinių dienų nuo pirmojo susirinkimo datos, dar kartą peržiūrėti sandorius ir kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei actio Pauliana ieškinio pareiškimo. Naujai papildytoje 2014 m. kovo 17 d. administratoriaus veiklos ataskaitoje trūkumai nebuvo ištaisyti. Priešingai, administratorius nurodė, jog sandorio vykdymo laikotarpiu bendrovė neatliko veiksmų, prieštaraujančių įmonės tikslams.

27Jau bankroto bylos iškėlimo metu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad per šešis mėnesius UAB „Ratlita“ ilgalaikis turtas nuo 10 306 639 Lt sumažėjo iki 1 647 Lt, o trumpalaikis turtas – nuo 2 666 764 Lt iki 697 835 Lt, iš kurių, kaip tuomet pripažino atsakovas, 696 187,55 Lt yra beviltiški debitoriniai įsipareigojimai. Dėl šių priežasčių minėta administratoriaus išvada, atsižvelgiant į kreditoriams ir teismui turimą medžiagą apie bendrovės staigų turto sumažėjimą, pagrįstai kelia abejonių dėl administratoriaus kompetencijos ir ĮBĮ nustatytų funkcijų vykdymo ir negali būti pateisinama vien administravimų išlaidų sąmatos nepatvirtinimu. Be to, Kauno teritorinė muitinė nurodė, kad 2014 m. gegužės 22 d. pateiktoje UAB „Ratlita“ sandorių analizėje padaryta priešinga nei 2014 m. kovo 17 d. administratoriaus veiklos ataskaitoje išvada, t. y., kad bankrotas buvo nulemtas sistemingai atliktų tyčinių bendrovės akcininkų bei vadovo veiksmų; bankrotą sąlygojo neįvykdytos mokestinės prievolės; senaties terminas ginčyti akcininkų sprendimą išmokėti dividendus praleistas. Ši išvada tik patvirtina faktą, kad administratoriui pateikus išvadą dėl bendrovė sandorių, prieštaraujančių įmonės tikslams, nebuvimo, kreditoriams buvo pagrindo abejoti administratoriaus kompetencija bei pasyvumu aiškinantis bankroto bylos aplinkybes.

28Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administratoriaus neveikimas suteikė pakankamą pagrindą kreditoriams kelti klausimą dėl nepasitikėjimo administratoriumi, o pirmosios instancijos teismui spręsti dėl jo atstatydinimo, siekiant užtikrinti bankroto operatyvumo bei efektyvumo principų įgyvendinimą (ĮBĮ 11 str. 8 d., 21 str. 2 d. 4 p.), todėl nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir naikinti pagrįstos ir teisėtos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Tarp šalių kilo ginčas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo... 4. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 30 d. nutartimi UAB „Ratlita“... 5. UAB „Ratlita“ kreditorius Kauno teritorinė muitinė kreipėsi į teismą,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi atstatydino iš... 8. 2 666 764 Lt iki 697 835 Lt, iš kurių, kaip tuomet pripažino atsakovas, 696... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Bankroto administratorius UAB „Administratoriai LT“ atskiruoju skundu... 11. 1. Kreditoriaus pasitikėjimo administratoriumi nebuvimas nėra pakankamas... 12. 2. Kreditorius nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių suabejoti... 13. 3. Teismas šioje civilinėje byloje 2013 m. liepos 31 d. priėmė atskirąją... 14. 4. BUAB „Ratlita“ sandorių teisinė analizė galėjo būti atlikta tik... 15. 5. Krata buvo vykdoma ne dėl administratoriaus veiklos, o dėl pačios BUAB... 16. Kreditorius Kauno teritorinė muitinė prašo atskirąjį skundą atmesti, o... 17. 1. Administratoriui savo ataskaitoje negebant suformuluoti (arba formuluojant... 18. 2. Skundo argumentas dėl nepatvirtintų administravimo išlaidų vertintinas... 19. 3. Priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, ne kreditoriai neskiria... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 21. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atstatydintas bankroto... 22. Teismas sprendė, jog yra pagrindas pakeisti administratorių, kadangi... 23. Pagal bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą bankroto... 24. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bankroto administratoriaus... 25. Bankroto procese galiojantys proceso koncentracijos, ekonomiškumo, operatyvumo... 26. Administratorius teigia, kad jo neveikimas buvo įtakotas kreditorių veiksmų,... 27. Jau bankroto bylos iškėlimo metu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad... 28. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 30. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą....