Byla 2A-1834-524/2016
Dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, atsakovo V. V. priešieškinį ieškovėms R. V. ir G. V., ir ieškovių apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovių R. V. ir G. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, atsakovo V. V. priešieškinį ieškovėms R. V. ir G. V., ir ieškovių apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo

22016-07-08 sprendimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovės ieškiniu prašo nustatyti tokią naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką:

41) Ieškovė R. V., kuriai nuosavybės teise priklauso 5/16 dalys 0,4975 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 5/16 dalys daržinės, unikalus Nr. ( - ), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), 5/16 dalys šulinio, unikalus Nr. ( - ), ir 5/16 dalys lauko tualeto, unikalus Nr. ( - ), 1/2 dalis vasarnamio (pirties), unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), ir ieškovė G. V., kuriai nuosavybės teise priklauso 3/16 dalys 0,4975 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 3/16 dalys daržinės, unikalus Nr. ( - ), 3/16 dalys šulinio, unikalus Nr. ( - ), ir 3/16 dalys lauko tualeto, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), bendrai naudosis:

5-

60,1600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalimi, pažymėta

72012-11-28 UAB „Šilutės hidroprojektas“ parengtame žemės sklypo plane raide „A“, 10 618,53 Eur vertės ((33 017 Eur – 0,4975 ha) x 0,1600 ha = 10 618,53 Eur),

8-

9daržine, unikalus Nr. ( - ), plane žymima „2I1ž“, 831 Eur vertės,

10-

11ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), plane žymimu „4I1p“, 15 321 Eur vertės,

12-

13šuliniu, unikalus Nr. ( - ), plane žymimu „k“, 20 Eur vertės, esančiais ( - );

142) atsakovas V. V., kuriam nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis 0,4975 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), 1/2 dalis daržinės, unikalus Nr. ( - ), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), 1/2 dalis šulinio, unikalus Nr. ( - ), ir 1/2 dalis lauko tualeto, unikalus Nr. ( - ), 1/2 dalis vasarnamio (pirties), unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), naudosis:

15-

160,3375 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalimi, pažymėta

172012-11-28 UAB „Šilutės hidroprojektas“ parengtame žemės sklypo plane raide „B“, 22 398,47 Eur vertės ((33 017 Eur – 0,4975 ha) x 0,3375 ha = 22 398,47 Eur).

18-

19gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), plane žymimu „7Alž“, 42 600 Eur vertės,

20- lauko tualetu, unikalus Nr. ( - ), plane žymimu „k2“, 100 Eur vertės, vasarnamiu (pirtimi), unikalus Nr. ( - ), plane žymimu „511 m“, 3070 Eur vertės, esančiais ( - ).

  1. Ieškovės nurodo, kad 2008 m. rugpjūčio 30 d. mirė ieškovės R. V. sutuoktinis ir ieškovės G. V. tėvas M. V.. Teigia, kad mirusio M. V. tėvas atsakovas V. V. nesutiko, kad tik ieškovė R. V. kartu su sutuoktiniu M. V. savo šeimos lėšomis įgijo visą palikimo masę sudarantį minėtą ginčo turtą – nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu ( - ) Tarp šalių kilęs ginčas buvo baigtas Šilutės rajone apylinkės teismui 2009 m. spalio 20 d. nutartimi patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį. Šalys, išsprendusios ginčą dėl minėto turto, kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo, juos gavusios kreipėsi į viešąjį registrą dėl nuosavybės teisių į bendrąją dalinė nuosavybę įregistravimo. Pažymi, kad minėta teismo patvirtinta taikos sutartimi buvo nustatytos tik idealiosios ginčo nekilnojamųjų daiktų dalys, tačiau šalys nebuvo nustačiusios naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos. Šalys tarpusavio nuolaidų būdu 2013 m. birželio 18 d. sudarė pas notarą rašytinį susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo, taip pat dėl nekilnojamųjų daiktų perleidimo vienas kitam. Teigia, kad ieškovėms tenkančioje ginčo žemės sklypo dalyje stovintis ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), plane žymimas „4I1p“, pagal susitarimą su atsakovu atiteko naudotis ieškovėms, tačiau šio nekilnojamojo daikto notaras negalėjo įtraukti į susitarimo turinį, nes šis statinys dar nebuvo įregistruotas viešajame registre. Atsakovas jokių pretenzijų į ūkinį pastatą nereiškė, savo veiksmais pripažindamas ir sutikdamas su šalių susitarimu, kad šis statinys perėjo naudotis ieškovėms. Ieškovė R. V. tvarkė minėto ūkinio pastato įregistravimo dokumentus, užsakė ir apmokėjo kadastrinius matavimus. Teigia, kad kai minėta ieškovė sutvarkė visus dokumentus ir 2014-10-01 ūkinį pastatą įregistravo viešajame registre, apie tai sužinojęs atsakovas 2015-06-22 įregistravo ir savo 1/2 nuosavybės teisės dalį į šį ūkinį pastatą. Mano, kad atsakovas pažeidė savo įsipareigojimą perduoti minėtą pastatą ieškovei valdyti, todėl atsirado poreikis nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką.
  2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė teismui priešieškinį, juo prašo nustatyti ginčo nekilnojamaisiais daiktais ir žemės sklypu, esančiais ( - ), naudojimosi tvarką: ieškovėms paskiriant naudotis: ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pirmame aukšte esančiomis patalpomis, kurių bendras plotas 92,13 kv. m, pažymėtomis: 1-3, plotas 3,50 kv. m, 1-4, plotas 42,79 kv. m, 1-5, plotas 45,84 kv. m. Pirmame aukšte esančias patalpas, pažymėtas 1-6, plotas 2,75 kv. m, ir 1-7, plotas 1,35 kv. m, reikia palikti naudotis bendrai, nes tai patalpos, per kurias patenkama į ūkinio pastato antrą aukštą. Ieškovėms paskirti naudotis pastogėje esančiomis patalpomis, kurių bendras plotas 72,37 kv. m, pažymėtomis: 1-9, plotas 1,08 kv. m, 1-10, plotas 4,99 kv. m, 1-11, plotas 22,47 kv. m, 1-12, plotas 4,99 kv. m, 1-13, plotas 28,96 kv. m. Pastogėje esančią patalpą, pažymėtą 1-8, plotas 19,75 kv. m, reikia palikti naudotis bendrai, nes per šią patalpą patenkama į patalpas, dėl kurių naudojimosi tvarkos yra pasisakyta priešieškinyje; daržinės, unikalus Nr. ( - ), patalpos, kurių bendras plotas 27,01 kv. m, pažymėtos 1-1, plotas 10,74 kv. m, 1-4, plotas 16,27 kv. m skirti atsakovui V. V., ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pirmame aukšte esančios patalpos, kurių bendras plotas 84,62 kv. m, pažymėtos 1-1, plotas 40,44 kv. m, 1-2, plotas 44,18 kv. m, pastogėje esančios patalpos, kurių bendras plotas 65,48 kv. m, pažymėtos 1-14, plotas 33,61 kv. m, 1-15, plotas 4,71 kv. m, 1-16, plotas 21,37 kv. m, 1-17, plotas 4,71 kv. m, 1-18, plotas 1,08 kv. m; daržinės, unikalus Nr. ( - ), patalpos, kurių bendras plotas 24,08 kv. m, pažymėtos 1-2, plotas 7,34 kv. m, 1-3, plotas 16,74 kv. m, kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. ( - ), bei lauko tualetas, unikalus Nr. ( - ), paliktini bendrai naudotis. Žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo plotas 0,4975 ha, prašo palikti naudotis bendrai, nes jo padalyti dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės.
  3. Paaiškino, kad minimas turtas yra padalytas per pusę, todėl jis nemato galimybių keisti savo turto dalies dydžius. Nurodyta žemės dalis, kurią kaip kompensaciją jam siūlo ieškovės, yra kūdra, jam ši žemės dalis yra nereikalinga. Kadangi tarpusavyje kyla ginčų, jis siūlo padalyti patalpas, esančias pastatuose, taip, kaip nurodoma priešieškinyje, tokiu būdu kiekvienai iš šalių tektų maždaug po 1/2 dalį turto, kaip ir yra nurodyta paveldėjimo teisės liudijime bei įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

21II.

22Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-07-08 priėmė sprendimą, juo ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas nėra tikslus, nes juo ieškovės iš esmės prašo iš naujo padalyti turtą. Teismas pažymėjo, kad nėra galimybių nustatyti ir turimos žemės naudojimosi tvarkos, kadangi žemės sklype yra pastatyta nemažai statinių, apie kurių kiekvieną turėtų būti nustatoma apsauginė zona, žinant, kad per šiuos žemės sklypus eina inžinerinės komunikacijos į visus pastatus, to padaryti nėra įmanoma. Atsižvelgdamas į tai, kad ne visi pastatai, stovintys ginčo sklype, yra registruoti, ne visų pastatų priklausomybė vienai ar kitai šaliai yra teismui žinoma, o teismas nustatydamas turto naudojimo tvarką, turi pasisakyti dėl viso šalių esamo nekilnojamojo turto valdymo, valdomos turto dalies teismas negali nustatyti, nesant tokios galimybės, iki šalys nesusitvarkys viso turimo savo nekilnojamojo turto įregistravimo klausimo.

23III.

24Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-07-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir papildomai nurodo, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turto tvarkos, tačiau atsakovas susitarimo neįvykdė. Teigia, kad nustačius ieškovių siūlomą naudojimosi turtu tvarką, nuo viešajame registre įregistruotų šalių turto dalių nebūtų nukrypta, nes ūkinis pastatas, priklausantis atsakovui, atitektų ieškovėms. Aplinkybė, jog atsakovas nesutinka su ieškovių siūloma nustatyti minėta tvarka, nėra kliūtis tokią tvarką nustatyti, nes ji yra teisinga ir protinga. Mano, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl negalėjimo nustatyti naudojimosi turtu tvarką, kai nėra aiškūs visi nekilnojamojo turto objektai, nėra pagrįsti, nes visi ginčo sklype esantys objektai yra identifikuoti, registruotini, todėl dėl jų naudojimosi gali ir turi būti pasisakyta, nustatant ieškovių siūlomą naudojimosi tvarką.
  2. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti.

25IV.

26Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

278. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

289. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

2910. Byloje nustatyta, jog tarp šalių 2009-05-14 buvo sudaryta taikos sutartis dėl 1/2 dalies nuosavybės teisių atsakovui į nebaigtus statyti vasarnamį ir ūkinį pastatą pripažinimo. Šią aplinkybę įrodo pridėta civilinė byla Nr. 2-411-299/2009. 2013-06-18 tarp šalių notarine tvarka buvo sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kuriame šalys susitarė, jog ieškovės naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta plane „A“ raide, o atsakovas – „B“ raide, be to, atsakovas įsipareigojo padovanoti ieškovėms lygiomis dalimis 1/2 dalį pastato – daržinės, kurio unikalus Nr. ( - ), ir 1/2 dalį šulinio, kurio unikalus Nr. ( - ), o ieškovės įsipareigojo padovanoti atsakovui 0,05546575 ha žemės sklypo dalį ir susitarime išvardytas 5/6 dalis kitų statinių – lauko tualeto, kurio unikalus Nr. ( - ).

3011. Ieškovės pareiškė ieškinį, kuriame iš esmės prašo pakeisti notariniu susitarimu nustatytą naudojimosi tvarką ir atimti iš atsakovo teisę naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurioje yra ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. ( - ), ir atsakovas 2015-06-22 įregistravo savo 1/2 nuosavybės teisės dalį į šį ūkinį pastatą. Ieškovės nurodo aplinkybes dėl įsilaužimo į šį ūkinį pastatą bei jo pardavimo aplinkybių. Ieškovės ieškiniu prašo pakeisti susitarimu nustatytą naudojimosi tvarką ir nors nurodo, jog atsakovui, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, priklauso 1/2 dalis nuosavybės teisės į ūkinį pastatą ir vasarnamį, prašo teismo nepaskirti naudotis žemės sklypo dalimis ties šiais pastatais, t. y. atsakovui paskirti naudotis žemės sklypo dalimis ties gyvenamuoju namu ir lauko tualetu, o ieškovėms – ties daržine, ūkiniu pastatu ir šuliniu. Ieškovės nurodo, jog atsakovui už žemės sklypo dalį ties daržine ir ūkiniu pastatu, kuria jam nebus leidžiama naudotis, skiriama naudotis didesnė žemės sklypo dalis palei upelį.

3112. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi tvarką statiniais, t. y. ūkinio pastato ir daržinės konkrečiai nurodytomis patalpomis, o žemės sklypą prašė palikti bendrai naudotis, nurodydamas, jog jo padalyti nėra galimybės dėl objektyvių priežasčių.

3213. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį ir priešieškinį, t. y. neišsprendė šalių ginčo, iš esmės nemotyvavo teismo sprendimo dalies dėl priešieškinio, neanalizavo bylos įrodymų dėl naudojimosi atsakovo nurodytomis patalpomis tvarkos nustatymo, neįpareigojo šalių patikslinti savo reikalavimus, neatskleidė bylos esmės.

3314. Šalių kiekvienas statinys (tiek gyvenamasis namas, tiek pagalbiniai pastatai) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kiekvienam jų suteiktas unikalus numeris, įrašyta kiekvieno jų vertė ir nuosavybės teisės dalys į šiuos pastatus bei žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad visi pastatai (ūkinis pastatas, daržinė, gyvenamasis namas, kiti inžineriniai statiniai) yra namų valdos žemės sklype ir susiję funkciniu ryšiu su žemės sklypu ir gyvenamuoju namu, skirti būtiniausioms ūkinėms reikmėms tenkinti, todėl dalis jų iš esmės yra pagrindinio daikto priklausiniai. Šalys, prašydamos nustatyti konkrečią naudojimosi tvarką statiniais ir pakeisti jau nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, privalo pateikti konkrečius jų reikalavimus įrodančius planus, t. y. konkrečių patalpų ir žemės sklypo projektus. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, atlikęs vietos apžiūrą ir nustatęs, jog ginčo sklype yra neįregistruotų statinių ar kilnojamųjų statinių, privalėjo šalis įpareigoti patikslinti savo reikalavimus ir dėl jų, t. y. išspręsti šalių ginčą.

3415. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Šioje byloje ši nuostata reikšminga dėl atsakovo nurodomos daržinės naudojimosi tvarkos, nes ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog jos patalpų dalys, pažymėtos 1-1 ir 1-2 indeksais, nėra atskiros patalpos ir kaip atskiros statinio dalys negali būti naudojamos. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas su priešieškiniu nurodytų patalpų padalijimo projekto, atitinkančio šalių nuosavybės teisės dalis, nepateikė. Taip pat nepateikė įrodymo, jog žemės sklype nustatyti naudojimosi tvarką nėra galimybės. Atkreiptinas dėmesys, jog šis priešieškinio reikalavimas turėjo būti tikslinamas, nes toks reikalavimas – žemės sklypą palikti bendrai naudotis – teisme yra netikslus. Bendro naudojimo nekilnojamojo turto objektas akivaizdžiai gali būti suskirstytas į dalis, t. y. nustatyta jo naudojimosi tvarka, tačiau atsakovas, priešieškiniu konstatuodamas, kad sklypas turi būti paliktas bendrai naudotis, turi teismui pateikti tokio naudojimosi projektą. Pagal paminėtas kasacinio teismo praktikoje nustatytas šios kategorijos bylų nagrinėjimo taisykles, bendraturčiams nesusitarus dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos, teismas privalo patvirtinti vienos iš šalių siūlomą naudojimosi bendru žemės sklypu variantą, t. y. šios bylos atveju pakeisti šalių nustatytą tvarką, nes šalys iškėlė tokį ginčą, arba tiksliai konstatuoti, kokių žemės sklypo dalių naudojimosi tvarkos netikslinga pakeisti.

3516. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Analizuojant žemės naudotojų siūlomus naudojimosi žemės sklypu projektus įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės pasiūlytą projektą, tačiau nepareikalavo tokio projekto iš atsakovo ir, atmesdamas šią ieškinio dalį, ieškinį ir priešieškinį, šalių ginčo neišsprendė, o tai prieštarauja CK 4.75 str. 1 d. Šios kategorijos bylose teismas privalo išspręsti ginčą ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, dėl kurios šalys negali susitarti.

3617. Bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Šių nuostatų esmė, jog sprendžiant klausimą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

3718. Keičiant kitą šalių naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto dalių dydžio. Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti ir įvertinti ginčo namo bendro ploto padidėjimo / namo pagerinimo sąlygas, nes nuo jų priklauso ieškovių ir atsakovo, kaip namo bendraturčių, bendrosios dalinės nuosavybės dalių pasikeitimas. Ieškovė nurodo aplinkybes dėl ūkinio pastato remonto, pateiktoje žemės sklypo naudojimo tvarkoje prašo žemės sklypą ties šiuo pastatu skirti tik ieškovėms, tačiau neprašo pakeisti nuosavybės teisės dalių į šį pastatą, todėl teismas privalo įpareigoti ieškoves patikslinti ieškinio reikalavimus dėl šio pastato, t. y. nustatyti, ar byloje kyla ginčas dėl ieškovių nuosavybės teisių į šį pastatą, ar įpareigoti pateikti tokį žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriame būtų nurodyta galimybė šiuo pastatu naudotis ir atsakovui kaip 1/2 dalies bendraturčiui pagal Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės apeliaciniame skunde nurodo, jog jos atsakovui vietoje naudojimosi 1/2 dalimi ūkinio pastato pasiūlė naudotis didesnės 22 398,47 EUR vertės žemės sklypo dalimi. Ieškovėms lieka mažesnės – 10 618,53 EUR vertės sklypo dalis, tačiau atsakovo 1/2 ūkinio pastato dalies vertės ieškovės nenurodo, tik nurodo, jog teismas šių verčių nelygino ir neskaičiavo, tačiau pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovės privalo teikti tokius įrodymus, o teismas privalo tik pasiūlyti teikti tokius įrodymus.

3819. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Tačiau pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.). Tokios nuostatos dėl CPK 228, 230 straipsnių aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse (2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2007; 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; 2008 liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Tačiau jeigu toks materialinis teisinis reikalavimas teismui yra neaiškus, teismas privalo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, numatytą CPK 115, 135, 138 str., ar parengiamajame posėdyje įpareigoti galutinai sutikslinti šalių reikalavimus ir pasiūlyti pateikti įrodymus (CPK 179 str.).

3920. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu, privalėjo šalims pasiūlyti patikslinti savo reikalavimus bei teikti papildomus įrodymus dėl daiktų registracijos, paskirties ir nuosavybės.

4021. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ginčo sklype yra neregistruotas šalių įvardytas kilnojamasis namelis, todėl šalys įpareigotinos savo siūlomose naudojimo tvarkos projektuose pasisakyti dėl šio statinio. Šalių žemės sklypo registravimo pažymėjimas įrodo, jog šis sklypas yra nacionaliniame ir regioniniame parke, todėl teismas privalo aiškintis šio statinio atsiradimo aplinkybes ir informuoti žemėtvarkos specialistus. Pastarieji privalo patikrinti, ar tai atitinka teritorinio planavimo dokumentus ir tos vietos žemėtvarkos projektą. Atkreiptinas dėmesys, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų.

4122. Pirmosios instancijos teismas, pažeidęs proceso normas, neatskleidė bylos esmės, neišsprendė šalių ginčo, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, šių pažeidimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nes atsakovas turi pašalinti priešieškinio trūkumus, nurodytus šios nutarties 15 p., ieškovėms turi būti pasiūlyta patikslinti savo reikalavimus dėl ūkinio pastato vertės, jo nuosavybės, taip pat dėl pastato, įregistruoto pavadinimu daržinė, neįregistruoto statinio, ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes būtina rinkti naujus įrodymus (šalių siūlomus konkrečius projektus) ir šalims patikslinti reikalavimus (CPK 326 str. 1 d.4 p., 329 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog šalims pasirinkus ginčą tik dėl naudojimosi žemės sklypu ir statiniais tvarkos, jų teikiamuose projektuose gali likti bendro naudojimo žemės sklypo dalių (pvz., komunikacijos, bendri keliai, įvažiavimai ir kt.) ir bendro naudojimo pastatų dalių, tik atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčuose privalo būti teikiami projektai, kuriuose iš esmės nebūtų bendro naudojimo nekilnojamųjų daiktų dalių.

42Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Nutarė

43Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-07-08 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. 2016-07-08 sprendimo,... 3.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovės... 4. 1) Ieškovė R. V., kuriai nuosavybės teise priklauso 5/16 dalys 0,4975 ha... 5. -... 6. 0,1600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalimi, pažymėta... 7. 2012-11-28 UAB „Šilutės hidroprojektas“ parengtame žemės sklypo plane... 8. -... 9. daržine, unikalus Nr. ( - ), plane žymima „2I1ž“, 831 Eur vertės,... 10. -... 11. ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), plane žymimu „4I1p“, 15 321 Eur... 12. -... 13. šuliniu, unikalus Nr. ( - ), plane žymimu „k“, 20 Eur vertės, esančiais... 14. 2) atsakovas V. V., kuriam nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis 0,4975 ha... 15. -... 16. 0,3375 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalimi, pažymėta... 17. 2012-11-28 UAB „Šilutės hidroprojektas“ parengtame žemės sklypo plane... 18. -... 19. gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), plane žymimu „7Alž“, 42 600 Eur... 20. - lauko tualetu, unikalus Nr. ( - ), plane žymimu „k2“, 100 Eur vertės,... 21. II.... 22. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
      23. III.... 24. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai 25. IV.... 26. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 27. 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir... 28. 9. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 29. 10. Byloje nustatyta, jog tarp šalių 2009-05-14 buvo sudaryta taikos sutartis... 30. 11. Ieškovės pareiškė ieškinį, kuriame iš esmės prašo pakeisti... 31. 12. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi... 32. 13. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį ir priešieškinį, t. y.... 33. 14. Šalių kiekvienas statinys (tiek gyvenamasis namas, tiek pagalbiniai... 34. 15. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos... 35. 16. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi... 36. 17. Bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį,... 37. 18. Keičiant kitą šalių naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką... 38. 19. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio... 39. 20. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės apeliaciniame skunde nurodo, jog... 40. 21. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ginčo sklype yra... 41. 22. Pirmosios instancijos teismas, pažeidęs proceso normas, neatskleidė... 42. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas... 43. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-07-08 sprendimą panaikinti ir bylą...