Byla 2YT-36008-931/2019
Dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – AB SEB bankas, UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – AB SEB bankas, UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėja A. S. pateikė 2019 m. birželio 21 d. skundą dėl antstolio R. Vasiliausko veiksmų, kuriuo prašė: panaikinti patvarkymą dėl informavimo apie areštuoto turto vertę 2019 m. birželio 14 d. Nr. S-19-179-13667 ir ekspertizės aktą Nr. E-19-05-30-L133 vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/01375; sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/14/01375 ir atidėti vykdymo veiksmus pagal CPK 627 straipsnio 1 ir 6 punktų nuostatas iki pareiškėjos skundo dėl šio patvarkymo išnagrinėjimo; antstolio nauju patvarkymu po šio skundo išnagrinėjimo (jeigu išnagrinėjus skundą nebus panaikinti antstolio patvarkymas Nr. S-19-179-13667 ir ekspertizės aktas Nr. E-19-05-30-L133) panaikinti ekspertizę ir skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, visiškai atleisti pareiškėją nuo sumų būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti, nustatyti protingą terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje Nr. 0177/14/01375; atidėti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 straipsnio nuostatas ir nustatyti protingą terminą pareiškėjai pasiūlyti turto pirkėjus po skunde minimų ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos. Pareiškėja skunde nurodo, kad ji reiškia motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo (ekspertizės akto), nes iš esmės nesutinka su ekspertizės akte Nr. E-19-05-30-L133 nustatyta areštuoto turto rinkos verte 187 000 EUR, kadangi tokia nekilnojamojo turto vertė visiškai neatitinka realios turto rinkos kainos, t. y. ji yra neteisėtai beveik du kartus mažesnė nei reali turto rinkos kaina, nes antstolis atliko išieškojimo veiklos neteisėtumo pažeidimus ir civilinio proceso teisės normų (išieškojimo vykdymo normų) nepaisymus (nesulaukė pareiškėjos skundo dėl jo ankstesnio 2019 m. gegužės 30 d. patvarkymo neteisėtumo išnagrinėjimo teisme pabaigos, neįpareigojo skolininkės iki protingai nurodytos datos sudaryti sąlygas ekspertui apžiūrėti turtą iš lauko ir vidaus, nenurodė protingo apžiūros laiko suderinimo su ekspertu); ekspertas nesuderino apžiūros laiko, todėl ekspertas veikė neteisėtai ir pažeidė turto neliečiamumo principus (neturėjo leidimo apžiūrėti visą butą) ir kitus įstatymus; nebuvo paklausta ir atsižvelgta į skolininkės nuomonę ekspertui įkainojant turto rinkos kainą, nes pareiškėja nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti vertinant turtą; nebuvo atsižvelgta, kad turtas (butas) yra pačiame ( - ) miesto centre, labai geroje prestižinėje vietoje ( - ), namo kieme buvo pastatytas ( - ) viešbutis, sutvarkyta aplinka namo kieme bei renovuoti gatvėje esantys namai; pagal paskolos sutarties sąlygas paskolos užtikrinimui buvo padarytas turto įkeitimas ir išduotas hipotekos lakštas butui, o įkeistas turtas pareiškėjai imant paskolą 2008 m. pagal UAB „Butas Tau“ Turto vertės nustatymo pažymą 08/12-04:08 buto, esančio ( - ), nustatyta rinkos vertė buvo lygi 770 000 Lt (223 007 EUR); butų kainos nuo 2008 m. ne tik nesumažėjo, bet ir padidėjo; nepriklausomų nekilnojamojo turto vertintojų nuomone, turto vertė galėtų siekti ne mažiau nei 300 000 EUR; neaišku, kokiu metodu buvo nepagrįstai vertinamas tik butas, o nebuvo vertinama prestižinė buto (namo) vieta; skaičiavimams buvo nepagrįstai nepaimti paskutiniu metu įvykę nekilnojamojo turto sandoriai, kas neatitinka realios rinkos situacijos; kadangi turto ekspertizės akte Nr. E-19-05-30 L133 nurodyta kaina visiškai neatitinka tikrovės ir yra kelis kartus nepagrįstai ir neteisėtai sumažinta, todėl patvarkymas ir aktas yra naikintini (b. l. 2-15).

4Antstolis R. Vasiliauskas 2019 m. liepos 2 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir perdavė skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodo, kad 2016 m. lapkričio 30 d. patvarkymu Nr. B-26645 buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti. 2019 m. birželio 14 d. patvarkymu Nr. S-19-179-13667 skolininkė buvo informuota, kad atlikus ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti areštuoto turto rinkos vertė nustatyta 187 000 EUR, iš jų buto, esančio ( - ), - 73 600 EUR, buto, esančio ( - ), - 113 400 EUR. 2018 m. spalio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-28997-863/2018 suteikė leidimą antstoliui ir jo paskirtam vertintojui (ekspertui) priverstinai patekti į areštuotas gyvenamąsias patalpas – butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį ( - ), ir butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį ( - ). 2019 m. gegužės 30 d. vykdomojoje byloje buvo surašytas turto apžiūros aktas, kuriame nurodoma, kad prie skolininkei priklausančio turto atvykta ir turto apžiūra pradėta 2019 m. gegužės 30 d. 9.30 val. Dalyvaujant turto apžiūros akte nurodytiems asmenims buvo patekta į aukščiau nurodytą skolininkei priklausantį ir apžiūrėtos buto patalpos tikslu nustatyti butų vertę. Šiuo metu galiojanti CPK 663 straipsnio 5 dalis numato, kad šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto. Nagrinėjamu atveju skolos išieškojimas yra nukreiptas į skolininkei priklausantį kreditoriui AB SEB bankas įkeistą turtą. Vykdymo metu antstolio patvarkymu dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo areštuoto turto vertei nustatyti siekiant tinkamai įvertinti aukščiau minėtą įkeistą turtą buvo paskirta ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti nekilnojamojo turto vertintojui UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“. Renkantis eksperto kandidatūrą buvo atsižvelgta, kad ši įmonė plačiai žinoma, o ekspertizę atlikusio turto vertintojo kvalifikacija bei patikimumas abejonių nekelia. Ekspertas vertindamas įkeistą turtą įvertino turtą, jo dislokaciją bei kitus individualius objekto požymius. Turto vertinimo kriterijų ir (ar) metodikos pasirinkimas yra vertintojo, specialių turto vertinimui reikalingų žinių turinčio asmens, kompetencija, vertintojas atlikdamas ekspertizę yra atsakingas už ekspertizės akte pateiktų duomenų teisingumą ir apskaičiavimo metodikas. Skolininkės skunde nurodyta 2008 m. UAB „Butas Tau“ turto vertinimo ataskaita parengta prieš 11 metų, todėl joje pateikta vidutinė turto rinkos vertė nustatyta 2008 m. (223 007 EUR) yra neaktuali ir neatspindi realios šiuo metu esančios areštuoto turto vertės. Ekspertizės akte nustatyta areštuoto turto rinkos vertė 2019 m. gegužės 30 d. sudaro 187 000 EUR, taigi ženkliai skiriasi nuo buvusios rinkos vertės prieš 11 metų ir patvirtina, kad skolininkės pateikta vertinimo ataskaita nustatant turto rinkos vertę remtis nėra pagrindo. Vykdymo metu nebuvo gautas skolininkės prašymas susipažinti su UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ ekspertizės aktu Nr. E-19-05-30-L133, skolininkė taip pat nebuvo atvykusi į antstolio kontorą susipažinti su minėtu aktu, todėl teiginys, kad antstolis nepateikia skolininkei ekspertizės akto, yra nepagrįstas (b. l. 16-17).

5Teisme 2019 m. lapkričio 11 d. gautas pareiškėjos prašymas, kuriuo prašoma: sustabdyti arba atidėti šios bylos nagrinėjimą iki kitos civilinės bylos Nr. e2-11971-987/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-39648-2017-9) išnagrinėjimo pabaigos, nes kitoje civilinėje byloje Nr. e2-11971-987/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-39648-2017-9) priimti procesiniai sprendimai gali turėti esminę prejudicinę galią, nes patvarkymas ir turto vertinimo aktas (ir vykdymas) yra išvestinis iš neteisėtos sutarties (sutartis yra priežastis, o patvarkymas yra pasekmė).

6Suinteresuoti asmenys AB SEB bankas ir UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.

7Į bylą pateikta vykdomoji byla Nr. 0179/13/01165.

8Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 25 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-24864-734/2019 išnagrinėjo aukščiau nurodytą pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašymą tenkino, t. y. nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio R. Vasiliausko vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/01375 išieškojimo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą – butą, adresu ( - ), iki bus išnagrinėtas pareiškėjos 2019 m. birželio 21 d. skundas dėl antstolio R. Vasiliausko veiksmų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 3 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

9Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai) bei suteikiant galimybę suinteresuotiems asmenims iki 2019 m. lapkričio 5 d. pateikti atsiliepimus į pareiškėjos skundą.

10Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėstomos proceso dalyvių aplinkybės grindžiamos būtent rašytiniais įrodymais, yra pateikta antstolio vykdomoji byla Nr. 0179/13/01165, todėl skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510 straipsnis).

11Prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas, skundas netenkintinas.

12Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis privalomasis bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, tai yra kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, tačiau jie bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008 ir kt.). Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką, remiantis CPK 163 straipsnio 3 punktu, civilinė byla privalo būti sustabdyta tuo atveju, jeigu paraleliai vyksta kitas teismo procesas, kurio teisinis rezultatas nagrinėjamai civilinei bylai turės prejudicinę galią ar kitokį tiesioginį teisinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010).

13Šiuo atveju pareiškėja pateiktame prašyme teigia, kad jos minima Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-11971-987/2018 yra išnagrinėta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir šiuo metu pareiškėja siekia atnaujinti šios bylos nagrinėjimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11971-987/2018 nusprendė ieškovės A. S. ieškinį tenkinti iš dalies – pripažinti 2008 m. gruodžio 10 d. Kredito sutarties Nr. ( - ), sudarytos tarp akcinės bendrovės ( - ) ir A. S., Bendrosios dalies 4.5-4.6 punktuose įtvirtintas sąlygas dėl 0,1 procento dydžio delspinigių nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo kredito sutarties sudarymo dienos toje dalyje, kuri nustato didesnį nei 0,05 procentų delspinigių dydį; likusioje dalyje ieškinį atmesti. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-897-262/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11971-987/2018 priėmė A. S. 2018 m. rugsėjo 10 d. pateiktą apeliacinį skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo. Minėtu apeliaciniu skundu A. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš naujo ir iš esmės, priimti naują sprendimą byloje ir patenkinti ieškovės visus ieškinio reikalavimus.

14Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi nutarė priimti ieškovės A. S. ieškinio reikalavimus dalyje dėl kredito sutarties 4 straipsnio 5-6 punktuose numatytos ieškovės prievolės mokėti 0,10 proc. per dieną netesybas (delspinigius) pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia arba šių sutarties sąlygų pakeitimo, delspinigių normą sumažinant iki protingo 0,02 proc. dydžio per dieną bei atsisakyti priimti likusius ieškinio reikalavimus.

15Nagrinėjamu atveju skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėja iš esmės prašo panaikinti patvarkymą dėl informavimo apie areštuoto turto vertę 2019 m. birželio 14 d. Nr. S-19-179-13667 ir ekspertizės aktą Nr. E-19-05-30-L133 vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/01375 ir skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

16Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukščiau nurodytą teismų praktiką bei įvertinus pareiškėjos prašyme išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama byla dėl nesąžiningų sutarties, sudarytos tarp A. S. ir ( - ) sąlygų, susijusių su delspinigių norma, nesudaro pagrindo sustabdyti bylos pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų (patvarkymu nustatytos turto rinkos vertės). Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, pareiškėjos prašymas sustabdyti šią bylą netenkintinas.

17Pažymėtina, jog teismo nutartis atsisakyti tenkinti prašymą sustabdyti bylą atskiruoju skundu neskundžiama, nes to nenumato įstatymas ir ši nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (334 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1316-186/2017).

18Dėl 2019 m. birželio 14 d. patvarkymo Nr. S-19-179-13667 ir ekspertizės akto Nr. E-19-05-30-L133

19Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsnis). Pareiškėjos pateikto skundo išnagrinėjimui svarbus tinkamas vykdomosios bylos duomenų, kurie susiję su pateiktu skundu, ištyrimas bei įvertinimas.

20Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis R. Vasiliauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0179/13/01165 dėl turto pardavimo iš varžytynių pagal 2013 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. vykdomąjį įrašą Nr. MK-6439 dėl skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš A. S. išieškotojo AB SEB banko naudai (v. b. l. 9, 12). Antstolio padėjėja 2013 m. gruodžio 13 d. Turto arešto aktu Nr. 0179/13/01165-TAA areštavo butą su bendrojo naudojimo patalpomis, esantį ( - ), bei butą su bendrojo naudojimo patalpomis, esantį ( - ) (v. b. l. 21-22).

212016 m. lapkričio 30 d. patvarkymu vykdomojoje byloje aukščiau minėtam nekilnojamajam turtui paskirta ekspertizė rinkos vertei nustatyti, ekspertizė pavesta atlikti UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“, skolininkė įpareigota antstoliui ir turto vertintojui sudaryti sąlygas patekti į butus ir juos apžiūrėti, taip pat skolininkė informuota apie galimybę per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pareikšti nušalinimą paskirtam ekspertui (v. b. l. 156-157).

22Pareiškėjai nesudarius galimybės antstoliui ir turto vertintojui patekti į butus, antstolio prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-28994-863/2018 leido antstoliui R. Vasiliauskui ir turto vertintojui (ekspertui) atliekant turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę priverstinai įeiti į skolininkei priklausiančias gyvenamąsias patalpas ( - ). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2960-614/2018 nutarė nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalies, kuria tenkintas antstolio R. Vasiliausko prašymas dėl leidimo priverstinai patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

23UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ atlikus butų ekspertizę ir surašius ekspertizės aktą, antstolis 2019 m. birželio 14 d. patvarkymu Nr. S-19-179-13667 informavo vykdymo proceso šalis apie nustatytą areštuoto turto vertę – 187 000 EUR, iš jų buto, esančio ( - ), 73 600 EUR vertę bei buto, esančio ( - ), 113 400 EUR vertę. Antstolis taip pat išaiškino pirmųjų varžytynių skelbimo tvarką bei galimybę skolininkei iki varžytynių pradžios surasti areštuoto turto pirkėją. Nustatyta, kad iki 2019 m. birželio 21 d. skundo padavimo pareiškėja neinformavo antstolio apie surastą areštuoto turto pirkėją (CPK 178 straipsnis).

24Taigi šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjos skundas siejamas su 2019 m. birželio 14 d. patvarkymu Nr. S-19-179-13667 bei ekspertizės aktu Nr. E-19-05-30-L133.

25Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas siekiant apginti tiek išieškotojo (pardavus turtą už didžiausią kainą maksimaliai padengiama skola), tiek skolininko (jam grąžinamas skolos ir turto vertės skirtumas) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2009; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taikylės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). CPK 682 straipsnio 6 dalis numato, kad ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, numatytas išimtis. Taigi CPK 682 straipsnis yra specialioji norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą būtent vykdymo procese ir bendrosios CPK normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai. CPK 682 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Vadovaujantis CPK 682 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, patvarkyme turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę.

26CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai, o jų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Taigi vykdymo procesą reglamentuojančiose specialiosiose teisės normose numatyta, kad kaip ekspertui kviečiamam turto vertintojui taikytini reikalavimai nustatyti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnyje bei 12 straipsnyje įtvirtinta, kad turto arba verslo vertinimo veikla gali užsiimti tiek fiziniai asmenys (turto arba verslo vertintojai), tiek juridiniai asmenys (turto arba verslo vertinimo įmonės), atitinkantys šiame įstatyme nurodytus reikalavimus. Įvertinus aptartas normas darytina išvada, kad antstolis ekspertizę vykdymo procese vykdyti gali pavesti ne tik ekspertams, nurodytiems Teismo ekspertizės įstatyme, bet ir turto ar verslo vertintojams, turintiems atitinkamas licencijas, be to, tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Tokios pozicijos dėl ekspertų skyrimą vykdymo procese reglamentuojančių nuostatų aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (pvz.: žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S‑1556-656/2016; 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-224-431/2016; 2015 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1140-661/2015; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S‑1998-656/2014).

27CPK 682 straipsnis, reglamentuojantis ekspertizės skyrimą, nenumato, kad pasirenkant ekspertą turėtų būti išklausoma šalių nuomonės. Tačiau dėl to vykdymo proceso šalių teisės nėra pažeidžiamos, nes CPK 682 straipsnio 1 dalyje šalims yra numatyta galimybė pareikšti ekspertui nušalinimą. Kaip jau buvo minėta, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Pagal minėto įstatymo 9 straipsnį bei 12 straipsnio 2 dalį, turto vertintoju gali būti fizinis asmuo atitinkantis Įstatymo 8 straipsnio nustatytus reikalavimus, kuriam yra išduotas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas, o juridiniai asmenys turi būti įrašyti į turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Taigi vykdymo procese turto vertę nustatančiam ekspertui – turto vertintojui, priešingai nei teismo paskirtą ekspertizę atliekančiam ekspertui, keliami kitokie kvalifikaciniai reikalavimai, t. y. toks turto vertintojas neprivalo būti įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau turi atitikti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme turto arba verslo vertintojams nustatytus reikalavimus.

28Iš vykdomosios bylose esančių duomenų matyti, kad pareiškėja buvo informuota apie paskirtą turto vertintoją, kad bus atlikta butų rinkos vertės nustatymo ekspertizė, pareiškėjos buvo prašoma sudaryti sąlygas apžiūrėti butus. Pareiškėjai 2016 m. lapkričio 30 d. patvarkyme buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą ekspertui (CPK 682 straipsnio 1 dalis), kuria pareiškėja pasinaudojo. Nustatyta, kad antstolis pareiškėjos pareiškimo dėl eksperto nušalinimo netenkino, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5312-728/2017 pareiškėjos skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-343-467/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

29Iš viešos informacijos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismui pateikto ekspertizės akto Nr. E-19-05-30-L133 kopijos nustatyta, kad Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. B1-38 UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ įrašyta į turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (pažymėjimo Nr. ( - )), o ekspertizės aktą parengusiam L. Ž. 2011 m. spalio 6 d. yra išduotas turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. ( - ), todėl, esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo abejoti turto vertintojo kompetencija, nustatant aukščiau minėtų butų rinkos vertę.

30Butų rinkos vertės nustatymo eiga, motyvai, metodai, ekspertizės atlikimo data išsamiai nurodyti ekspertizės akte, todėl antstolis patvarkyme jų taip pat neprivalo atkartoti. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta vertė. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės metu nustatyta butų rinkos vertė 187 000 EUR, antstolis tą pagrįstai nurodė ir ginčijamame patvarkyme. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų atvykusi į antstolio kontorą susipažinti su ekspertizės aktu, nėra (CPK 178 straipsnis).

31Pareiškėja taip pat nesutinka su nustatyta butų rinkos verte – 187 000 EUR, teigdama, kad reali rinkos vertė yra gerokai didesnė nei nustatyta ekspertizės aktu. Skunde dėstomi teiginiai ir nurodomi duomenys apie areštuotų butų vertę, nustatytą 2008 m., t. y. prieš 11 metų nuo ekspertizės vykdomojoje byloje atlikimo. Pareiškėja su skundu neteikė įrodymų, pagrindžiančių teiginius apie didesnę butų vertę, esančią ekspertizės atlikimo ar skundo padavimo metu (CPK 178 straipsniai).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl antstolio pareigų vykdymo procese, inter alia, įkainojant areštuotą turtą, pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

33CPK 681 straipsnio 1 dalis numato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones, o jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Kaip jau buvo minėta, jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis).

34Kaip matyti iš ginčijamo ekspertizės akto, ekspertas, nustatydamas turto rinkos vertę, naudojo lyginamąjį metodą, išsamiai dėl jo pasisakydamas ekspertizės akte, t. y. taikydamas minėtą metodą, ekspertas surinko informaciją apie įvykusių analogiško ar panašaus turto sandorių kainas, taip pat įvertino analogiško ar panašaus turto skirtumus, kt.

35Pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų (turto vertinimo ataskaitos, kt.), kurie sudarytų pagrindą abejoti eksperto nustatyta butų rinkos verte (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad ekspertizė atlikta 2019 m. gegužės 30 d., taigi butų rinkos vertė nustatyta aktualiu laikotarpiu. Be to, teismui savo iniciatyva atlikus vidutinės rinkos vertės paiešką pagal unikalų numerį VĮ Registrų centro internetinėje svetainėje, nustatyta, jog buto, esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė (galioja nuo 2019 m. sausio 1 d.) yra 35 400 EUR, o buto, esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė (galioja nuo 2019 m. sausio 1 d.) yra 54 500 EUR (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ nustatyta butų rinkos verte. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai apie žymiai didesnę turto vertę nei nustatyta ekspertizės aktu atmestini kaip nepagrįsti.

36Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014). Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą – siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui, o vykdymo proceso tikslas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą per se nepakankamas pateisinti vykdymo proceso dalyvių turtinių interesų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015).

37Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualus CPK 682 straipsnio normų dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti aiškinimas ir taikymas. CPK 682 straipsnio normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimo tvarką, turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai su kitomis įstatyminėmis vykdomojo proceso taisyklėmis inter alia CPK 681 straipsniu, kuriame nustatyti ekspertizės skyrimo pagrindai. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

38Kaip jau minėta, butų rinkos vertės nustatymo ekspertizę atliko ją turintis teisę atlikti turto vertintojas, nekyla abejonių dėl ekspertizės metu nustatytos butų rinkos vertės. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė pakankamų argumentų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti vykdomojoje byloje jau atlikta ekspertize. Be to, pažymėtina, kad antstolis privalo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti tik tuo atveju, jeigu asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, todėl antstolis turi diskrecijos teisę spręsti dėl ekspertizės (įskaitant ir papildomos bei pakartotinės) paskyrimo reikalingumo (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju byloje įrodymų, kurie patvirtintų, jog antstolis turėjo suabejoti nešališko turto vertintojo nustatyta turto verte, taigi skirti papildomą ar pakartotinę areštuoto turto ekspertizę, nėra. Atsižvelgiant į tai, antstolis pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo, kuriame suformuluotas reikalavimas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

39Teismo vertinimu, kitos skunde bei antstolio patvarkyme nurodytos aplinkybės bei nurodomi argumentai esminės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi, todėl apie juos plačiau nepasisakytina.

40Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad naikinti antstolio 2019 m. birželio 14 d. patvarkymo Nr. S-19-179-13667, taip pat skirti pakartotinę nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio R. Vasiliausko veiksmų netenkintinas.

41Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443 straipsnio 6 dalimi, 510-513 straipsniais,

Nutarė

42Netenkinti pareiškėjos A. S. prašymo dėl bylos sustabdymo.

43Netenkinti pareiškėjos A. S. skundo dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų.

44Nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

45Likusi nutarties dalis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio... 2. Teismas... 3. pareiškėja A. S. pateikė 2019 m. birželio 21 d. skundą dėl antstolio R.... 4. Antstolis R. Vasiliauskas 2019 m. liepos 2 d. patvarkymu atsisakė tenkinti... 5. Teisme 2019 m. lapkričio 11 d. gautas pareiškėjos prašymas, kuriuo... 6. Suinteresuoti asmenys AB SEB bankas ir UAB „Centro kubas-nekilnojamasis... 7. Į bylą pateikta vykdomoji byla Nr. 0179/13/01165.... 8. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 25 d.... 9. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 133 straipsnio 3... 10. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skundą nagrinėti... 11. Prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas, skundas netenkintinas.... 12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio... 13. Šiuo atveju pareiškėja pateiktame prašyme teigia, kad jos minima Vilniaus... 14. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d.... 15. Nagrinėjamu atveju skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėja iš esmės... 16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukščiau nurodytą teismų... 17. Pažymėtina, jog teismo nutartis atsisakyti tenkinti prašymą sustabdyti... 18. Dėl 2019 m. birželio 14 d. patvarkymo Nr. S-19-179-13667 ir ekspertizės akto... 19. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu... 20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis R. Vasiliauskas vykdo... 21. 2016 m. lapkričio 30 d. patvarkymu vykdomojoje byloje aukščiau minėtam... 22. Pareiškėjai nesudarius galimybės antstoliui ir turto vertintojui patekti į... 23. UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ atlikus butų ekspertizę ir... 24. Taigi šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjos skundas siejamas su 2019 m.... 25. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas... 26. CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato... 27. CPK 682 straipsnis, reglamentuojantis ekspertizės skyrimą, nenumato, kad... 28. Iš vykdomosios bylose esančių duomenų matyti, kad pareiškėja buvo... 29. Iš viešos informacijos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismui pateikto... 30. Butų rinkos vertės nustatymo eiga, motyvai, metodai, ekspertizės atlikimo... 31. Pareiškėja taip pat nesutinka su nustatyta butų rinkos verte – 187 000... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl antstolio pareigų vykdymo... 33. CPK 681 straipsnio 1 dalis numato, kad areštuodamas skolininko turtą,... 34. Kaip matyti iš ginčijamo ekspertizės akto, ekspertas, nustatydamas turto... 35. Pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų (turto vertinimo ataskaitos,... 36. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išieškotojo ir skolininko... 37. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių,... 38. Kaip jau minėta, butų rinkos vertės nustatymo ekspertizę atliko ją... 39. Teismo vertinimu, kitos skunde bei antstolio patvarkyme nurodytos aplinkybės... 40. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad naikinti... 41. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292,... 42. Netenkinti pareiškėjos A. S. prašymo dėl bylos sustabdymo.... 43. Netenkinti pareiškėjos A. S. skundo dėl antstolio Roberto Vasiliausko... 44. Nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio... 45. Likusi nutarties dalis neskundžiama....