Byla e2A-847-210/2017
Dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1124-1031/2017 pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Simas“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovas S. S. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti 2016-08-22 sudarytą variklio OM 441 LA pirkimo-pardavimo sutartį tarp ieškovo S. S. ir atsakovės UAB „Simas“, priteisti iš atsakovo ieškovui S. S. 4719 Eur ir bylinėjimosi išlaidas bei įpareigoti ieškovą S. S. per teismo nustatytą laiką grąžinti atsakovei variklį OM441 LA. Nurodė, kad ieškovas, kuris yra ūkininkas, iš atsakovės UAB „Simas“ nusipirko variklį OM 441 LA už 4719 Eur (3900 Eur be PVM ir 819 Eur PVM) apmokėdamas išankstiniu bankiniu pavedimu prieš daikto įgijimą. Ieškovui nupirkus variklį ir jį nuvežus sumontuoti paaiškėjo, kad variklio būklė yra labai prasta, matėsi, kad nulūžę du alkūninio veleno krumpliaračio dantys. Pakeitus krumpliaratį geru, sudėjus naujus filtrus ir pakeitus tepalą variklis buvo sumontuotas į kombainą. Jį užvedus ir varikliui padirbus kelias minutes jis nustojo veikęs, todėl variklio negali naudoti pagal paskirtį, nes jis neveikia.

62. Atsakovė UAB „Simas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad iš tiesų ieškovui pardavė minėtą variklį, tačiau ieškovas pasiėmęs variklį veikė savavališkai, t. y. nesuderinęs savo veiksmų su atsakove, atliko variklio pakeitimus – keitė krumpliaratį, tepalus, montavo jį į kombainą ir tik tuomet nustatė, kad jis nustojo veikti ir daugiau nebeužsikūrė. Ieškovas nepateikė objektyvios ekspertizės, kuri patvirtintų, jog variklio neveikimo priežastis jau buvo sandorio sudarymo metu, kadangi, atsakovės žiniomis, parduotas variklis buvo veikiantis.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

83. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB „Simas“ iš ieškovo S. S. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

94. Teismas pripažino, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai, tačiau jų nevertino kaip vartojimo pirkimo-pardavimo santykių. Variklis ieškovui buvo perduotas, kad pastarasis jį galėtų naudoti kombaine, todėl teismas sprendė, kad atsakovė, žinodama, kam variklis bus naudojamas, sutiko, kad pakeitimai, tų komplektuojančių išorinių variklio dalių, t. y. oro įsiurbimo ir išmetimo kolektorių ir kuro siurblio, kurios yra reikalingos variklį montuojant į kombainą, būtų padaryti. Todėl atlikti bet kokius kitus variklio gerinimo, remonto, detalių keitimo darbus ieškovas galėjo tik gavęs išankstinį pardavėjo sutikimą. Teismas vertino, kad variklis pirktas į beveik dvidešimties metų senumo kombainą, panašaus senumo variklį įsigijo naudotų detalių rinkoje, todėl ieškovas negalėjo protingai tikėtis, kad toks variklis savaime atitiks naujo ar nenaudoto variklio charakteristikas. Teismas vertino, kad ieškovas iš esmės nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad variklio defektai, dėl kurių variklis negali būti naudojamas pagal tikslinę jo paskirtį, buvo variklio perdavimo ieškovui metu. Teismas pripažino, kad ieškovas nepašalino teismo pagrįstos abejonės, jog įmontuotas į kombainą ir pradžioje padirbęs variklis nustojo veikti dėl paties ieškovo atliktų darbų ar transportavimo sąlygų, todėl teismas negalėjo padaryti išvados, jog labiau tikėtina, kad variklis neatitiko kokybės reikalavimų nuosavybės ieškovui perėjimo momentu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, turėdamas atsakovo el. pašto adresą ir gavęs atsakymą, neprašė, kad krumpliaratis būtų pakeistas per protingą laiką, tačiau pats apsisprendė jo nustatytus kokybės trūkumus šalinti. Teismas vertino tai, kad ieškovas įsigydamas beveik dvidešimties metų senumo naudotą variklį su pardavėju net nebandė išsiaiškinti galimybės variklį užkurti ir jį išbandyti pas pardavėją. Teismas sprendė, kad ieškovas turėdamas galimybę įsitikinti variklio kokybe, t. y. kad variklis yra veikiantis, ir pašalinti abejonę, kuri jam kilo pamačius krumpliaračio trūkumus, bei būdamas apdairus ir protingas turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe, tačiau net ir kilus abejonių dėl daikto kokybės pats ieškovas nusprendė variklio neišbandyti. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog pirkėjui buvo perduotas netinkamos kokybės variklis. Ieškovas neįrodė, jog pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas buvo esminis, todėl pripažino, kad pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas šiuo atveju būtų neproporcinga ieškovo teisių gynimo priemonė.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

115. Apeliaciniu skundu ieškovas S. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

125. 1. Apeliantas mano, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių dėl netinkamo jų vertinimo ir dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo netinkamai išaiškintos materialinės teisės normos bei neteisingai paskirstyta įrodinėjimo pareiga.

135.2. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai pareigą įrodyti daikto neatitiktį kokybės reikalavimams perkėlė tik pirkėjui, kadangi atsakovė žinojo sutarties sudarymo metu, kokiam konkrečiam tikslui perkamas daiktas, o daiktas turėjo atitikti savo kokybe šį tikslą. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad daikto kokybę galima buvo įrodinėti skiriant ekspertizę. Apeliantė teigia, kad atsakovė savo konkliudentiniais veiksmais sutiko, kad apeliantas pakeistų variklio priedus – kuro siurblį, kolektorių ir kt., todėl pripažįstama, kad taip buvo garantuota daikto kokybė. Teismas pažeidė CK 6.333 str. 3 d. nuostatas, kad pardavėjas atsakovo už daikto trūkumus, jeigu neįrodo, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ir saugojimo taisykles. Apeliantas įžvelgia išvadų prieštaringumą ir nesutinka su teismo išvada, kad prieš paimdamas variklį apeliantas nepatikrino, ar jis yra veikiantis. Apeliantas mano, kad įrodinėjimo pareiga teko ir atsakovei.

146. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Simas“ prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

156.1. Teiginys, kad siekiama ekonomiškumo ar abejojama turtine atsakovės padėtimi, nepaneigia apelianto pareigos įrodyti savo teiginių pagrįstumą objektyviais ir neginčytinais duomenimis. Apeliantas net apeliacine tvarka nekelia klausimo dėl ekspertizės skyrimo. Teismas pagrįstai apelianto minimiems liudytojams nesuteikė išskirtinės reikšmės, kokios pageidauja apeliantas. Akivaizdu, kad pats apeliantas nebuvo rūpestingas, atidus ir neveikė taip, kad pagrįstų, jog savo veiksmais neturėjo įtakos daikto kokybei, bei kad visi daikto trūkumai egzistavo dar iki variklio montavimo darbų atlikimo. Teismas tinkamai nustatė, kad apeliantas pirko nenaują daiktą, todėl jis negalėjo iš daikto tikėtis tokių pat charakteristikų ir savybių, kaip pirkdamas naują daiktą. Apeliantas savo faktiniais veiksmais, savavališkai atlikęs variklio perrinkimo, dalių keitimo darbus, to nustatyta tvarka neužfiksavęs ir nepateikęs atsakovui tai patvirtinančių įrodymų, pažeidė ir nuostatas suteikiančias teisę reikalauti iš atsakovo pašalinti nustatytus daikto trūkumus. Daikto kokybės nebuvimą šiuo konkrečiu atveju privalo įrodyti apeliantas, kadangi įsigijo naudotą daiktą, pats būdamas ūkio subjektas bei teigdamas, kad daiktas netinkamos kokybės, privalėjo pagrįsti, kokia, jo vertinimu, turėjo būti tinkama kokybė ir kokie konkrečiu atveju daikto trūkumai buvo nustatyti, bei privalu juos pagrįsti, kad jie egzistavo jau daikto pardavimo metu, o ne atsirado dėl paties ieškovo netinkamų veiksmų. Pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Taigi, įrodinėjimo naštos paskirstymas tarp šalių teismo nebuvo pažeistas.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 7. Byloje šalių ginčas kilo iš pirkimo-pardavimo santykių dėl prekės kokybės tinkamumo.

188. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių dėl netinkamo jų vertinimo ir dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo netinkamai išaiškintos materialinės teisės normos bei neteisingai paskirstyta įrodinėjimo pareiga.

199. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. LR valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šių taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog yra priimtas apeliantui nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, kad tai yra padaryta nenustačius visų reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių, netinkamai ištyrus įrodymų visumą ar kad teismas padarė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimus.

2010. Apeliaciniame skunde ieškovas kelia įrodinėjimo naštos paskirstymo, nustatant parduotų daiktų trūkumus, klausimą. Įrodinėjimo dalyku, sprendžiant ginčus dėl parduotų daiktų trūkumų, konkrečiu atveju gali būti aktualios vienos ar kitos CK 6.327 straipsnyje ir jo turinį plėtojančiose įstatymo normose nurodytos aplinkybės, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja pardavėjo atsakomybę. Tačiau parduotų daiktų defektų faktą, t. y. jog nupirkti daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės kriterijų (CK 6.327 str. 1 d.), turi įrodyti pirkėjas. Tai lemia bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas – įrodinėja tas, kas teigia, įtvirtintas CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Įvertinęs sutarties šalių pateiktus įrodymus pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 str.), teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas. Tokia pozicija atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių nepažeidė.

2111. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Įstatymas reglamentuoja, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Pardavėjas neatsako už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.333 straipsnis detalizuoja nuostatas dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės.

2212. Pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.

2313. CK 6.333 straipsnio 1 dalis nustato, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo; to paties straipsnio 2 dalis nustato, jog įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

2414. Šiuo atveju apeliantui teigiant, kad jis negali naudoti variklio pagal paskirtį, nes atsakovė jam pardavė netinkamos kokybės daiktą, tai laikydamas esminiu sutarties pažeidimu, privalo įrodyti parduoto daikto trūkumus (CPK 178 straipsnis). Būtent pirkėjas privalo teismui teikti įrodymus, jog parduotas daiktas perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo defektą ar kitų trūkumų ir jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento.

2515. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad ieškovas įsigydamas variklį iš atsakovės turėjo tikslą įsigyti konkretaus modelio OM 441 LA varikį, kuriuo pakeistų kombaine buvusį ir sugedusį variklį. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovas įsigijo jau nemažai metų naudotą autobuso variklį, kuris iš esmės nebuvo analogiškas sugedusiam kombaino varikliui. Ieškovas įsigydamas beveik dvidešimties metų senumo naudotą variklį su pardavėju net nebandė išsiaiškinti galimybės variklį užkurti ir jį išbandyti pas pardavėją. Be to, ieškovas pasiimdamas variklį iš atsakovės neįsitikino, kad jis užsikuria. Teismas pagrįstai vertino, kad pats apeliantas atliko darbus, kuriems atsakovės sutikimo neturėjo (keitė krumpliaratį). Byloje teismas nustatė, kad ieškovo įsigytas variklis užsikūrė ir veikė trumpą laiką po to, kai jis buvo įmontuotas į kombainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, įtakos variklio kokybei galėjo turėti paties apelianto veiksmai atliekant variklio remonto ir jo montavimo į kombainą darbus. Šiuo atveju akivaizdu, kad įmontavus variklį jis veikė, tačiau nebuvo nustatytos jo neveikimo priežastys. Variklio defektą ieškovas įrodinėjo tik dviejų liudytojų A. P. ir S. R. parodymais, kurie betarpiškai atliko variklio parengimo ir montavimo į kombainą darbus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria teismo pozicijai, kad variklio defektus apeliantas turėjo galimybę įrodinėti skiriant ekspertizę. Kadangi apeliantas reikalauja nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį dėl priežasčių, kurių atsiradimą galimai lėmė paties veiksmai ir nerūpestingumas, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė pardavė ieškovui nekokybišką variklį, turintį esminių trūkumų. Įrodymų, kad įsigytas variklis, išimtas iš autobuso, iki jo pardavimo buvo netinkamai sandėliuotas, apeliantas nepateikė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovas neįrodė, kad jam buvo perduotas netinkamos kokybės variklis, taigi byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad variklio defektai, dėl kurių variklis negali būti naudojamas pagal tikslinę jo paskirtį, buvo variklio perdavimo ieškovui metu.

2616. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apelianto nurodyti variklio trūkumai yra tokie, kad juos būtų galima pripažinti esminiu sutarties pažeidimu CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apelianto siekis nutraukti sutartį ir grąžinti šalis į pradinę padėtį yra neproporcingas ir nesudaro pagrindo sutarčiai nutraukti apelianto pasirinktu būdu CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (CPK 185 straipsnis).

2717. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir pagrįstumui, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvais bei išvadomis, jų nekartoja ir pažymi, kad vertinti šioje byloje esančius įrodymus kitaip, nei pirmosios instancijos teismas, neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

2818. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

29Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

3019. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidas, todėl jos nepriteistinos.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovas S. S. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti... 6. 2. Atsakovė UAB „Simas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 3. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu ieškovo... 9. 4. Teismas pripažino, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. 5. Apeliaciniu skundu ieškovas S. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 12. 5. 1. Apeliantas mano, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos... 13. 5.2. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai pareigą įrodyti daikto... 14. 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Simas“ prašo... 15. 6.1. Teiginys, kad siekiama ekonomiškumo ar abejojama turtine atsakovės... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. 8. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos... 19. 9. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia,... 20. 10. Apeliaciniame skunde ieškovas kelia įrodinėjimo naštos paskirstymo,... 21. 11. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja... 22. 12. Pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka... 23. 13. CK 6.333 straipsnio 1 dalis nustato, jog pardavėjas privalo perduoti... 24. 14. Šiuo atveju apeliantui teigiant, kad jis negali naudoti variklio pagal... 25. 15. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad ieškovas įsigydamas... 26. 16. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija neturi pagrindo... 27. 17. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo... 28. 18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 30. 19. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 32. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą....