Byla e2-1599-450/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grimeda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal ieškovių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus ir akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grimeda“, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Agrovet“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekovega“.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius (toliau – VSDFV) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Grimeda“ bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškimo rengimo dieną atsakovė VSDFV biudžetui skolinga 469 420,90 Eur įmokų ir 20 348,23 Eur delspinigių. Pagal nekilnojamojo turto registro ir transporto priemonių registro duomenis atsakovės nuosavybės teise valdomas turtas yra apsunkintas hipoteka arba turto areštu. Pagal paskutinius Juridinių asmenų registrui teiktus finansinės atskaitomybės duomenis atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija įmonės turimą turtą.

82.

9Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama UAB „Grimeda“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad UAB „Grimeda“ pradelsti įsipareigojimai įmonės kreditoriams viršija visą įmonės turto vertę. Įmonė yra faktiškai nemoki.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

123.

13Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsakovei UAB „Grimeda“ iškėlė bankroto bylą ir įmonės administratoriumi paskyrė M. V..

144.

15Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi iš esmės palikta nepakeista, UAB „Grimeda“ iškelta restruktūrizavimo byla. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-24-265/2018, be kita ko, nutraukė atsakovės UAB „Grimeda“ restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalis dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Grimeda“ nutraukimo palikta nepakeista.

165.

17Teismas taip pat nustatė, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Grimeda“ valdymo organai paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus teikė tik už 2016 m. Pagal UAB „Grimeda“ 2016 m. balanso duomenis įmonė turėjo turto už 11 398 270 Eur (ilgalaikis turtas – 7 646 098 Eur, trumpalaikis turtas – 3 751 630 Eur). Įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 9 251 250 Eur, iš jų 4 244 973 Eur per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ir 5 006 277 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai.

186.

19Laikinai einantis UAB „Grimeda“ direktoriaus pareigas R. T. 2019 m. vasario 26 d. pateikė preliminarų UAB „Grimeda“ 2018 m. balansą (balansas Juridinių asmenų registrui neteiktas ir pasirašytas tik paties R. T.), pagal kurio duomenis įmonė turi turto už 13 444 854 Eur (ilgalaikis turtas – 9 055 524 Eur, trumpalaikis turtas – 4 388 225 Eur). Įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 9 696 792 Eur, iš jų 2 864 340 Eur per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai bei 6 832 452 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai.

207.

21Atsakovė UAB „Grimeda“ pateikė „Duomenis apie 2018 m. gruodžio 31 d. perkainuotą turtą“, iš kurių matyti, kad perkainuotas UAB „Grimeda“ ilgalaikis materialusis turtas (įranga, įrenginiai, prietaisai ir įrankiai) po perkainavimo sudaro 4 502 880,72 Eur.

228.

23Teismas, palyginęs 2016 m. ir 2018 m. įmonės balanso duomenis, nustatė, kad matomas akivaizdus įmonės ilgalaikio turto vertės šuolis (mašinos ir įranga nuo 1 551 730 Eur vertės 2016 m. iki 3 917 548 Eur 2018 m.; kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai nuo 366 858 Eur 2016 m. iki 592 581 Eur 2018 m.). Tačiau pagal atsakovės pateiktus „Duomenis apie 2018 m. gruodžio 31 d. perkainuotą turtą“ visas šis turtas įsigytas 1995 – 2013 m. laikotarpyje, t. y. dar netgi prieš 2016 m. balanso sudarymą. Teismo vertinimu, atsakovės mėsos perdirbimo ceche šio turto nusidėvėjimas neišvengiamas, todėl atsakovės pateiktus duomenis apie jos ilgalaikio turto vertės tokį ženklų padidėjimą 2018 metais vertino kaip nepatikimus.

249.

25Remiantis įmonės 2018 m. balanso duomenimis, į UAB „Grimeda“ balanso ilgalaikį turtą taip pat įtrauktas 504 809 Eur atidėto pelno mokesčio turtas, tačiau iš 2016 m. ir 2018 m. UAB „Grimeda“ pelno (nuostolių) ataskaitų nustatyta, kad įmonė nuo 2015 m. dirba nuostolingai: 2015 m. nuostolis siekė 559 604 Eur, 2016 m. – 693 936 Eur, 2017 m. – 991 018 Eur, o 2018 m. – 528 615 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad tikimybė, jog UAB „Grimeda“ artimiausiu metu atgaus 504 809 Eur vertės pelno mokesčio sumą, yra nepagrįsta, todėl šia suma sumažino UAB „Grimeda“ į 2018 m. balansą įrašyto ilgalaikio turto vertę.

2610.

27Teismas sprendė, kad UAB „Grimeda“ reali ilgalaikio turto vertė sudaro 5 959 174 Eur (9 055 524 Eur – 2 365 818 Eur – 225 723 Eur – 504 809 Eur).

2811.

29UAB „Grimeda“ preliminaraus 2018 m. balanso duomenimis įmonės 4 388 225 Eur trumpalaikį turtą iš esmės sudaro įmonės debitorių skolos – 3 709 424 Eur. Teismas pastebėjo, kad UAB „Grimeda“ pateiktame 2018 m. debitorių sąraše yra nurodyta bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Kretingalės mėsa“ su 3 597 140,57 Eur skola. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-916-553/2019 palikta nepakeista, BUAB „Kretingalės mėsa“ iškelta bankroto byla, todėl teismas sprendė, kad debitorinės skolos atgavimas iš bankrutuojančios įmonės yra mažai tikėtinas ir ši skola negali būti vertinama kaip realus bendrovės turtas.

3012.

31Teismo vertinimu, realaus UAB „Grimeda“ trumpalaikio turto vertė siekia 791 084,43 Eur (4 388 225 Eur – 3 597 140,57 Eur), o bendra realaus viso įmonės turto vertė sudaro 6 750 258,43 Eur (5 959 174 Eur + 791 084,43 Eur).

3213.

33Pagal UAB „Grimeda“ pateiktą kreditorių sąrašą įmonė turi 9 553 533,65 Eur įsiskolinimų kreditoriams (su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 143 258,35 Eur), kurių visi mokėjimo terminai suėję vėliausiai 2019 m. vasario 28 d. Nors UAB „Grimeda“ kreditorių sąraše nurodo, kad dėl didžiausios kreditorės pareiškėjos AB „Šiaulių bankas“ 5 861 938,61 Eur įsiskolinimo vyksta teisminis ginčas, tačiau teismas sprendė, kad net ir atmetus šią sumą UAB „Grimeda“ pradelsti įsiskolinimai kreditoriams (3 691 595,04 Eur) viršija pusę jos realaus turimo turto vertės (3 375 129,215 Eur).

3414.

35Teismas pažymėjo, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Šiaulių miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1411-641/2017 atmetė UAB „Grimeda“ ieškinį atsakovei AB „Šiaulių bankas“ dėl kredito sutarčių nutraukimo ir termino pratęsimo. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-772-368/2017 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-1891/2017 atsisakė priimti UAB „Grimeda“ kasacinį skundą. Taigi, ginčas dėl UAB „Grimeda“ prievolės pareiškėjai AB „Šiaulių bankas“ yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nors UAB „Grimeda“ nurodo, kad dėl šio įsiskolinimo vyksta teisminis ginčas kitoje Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-337-372/2019 (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškovės UAB „Grimeda“ ieškinys dėl dalies reikalavimų atmestas, o dėl dalies civilinė byla nutraukta; UAB „Grimeda“ dėl šio sprendimo yra pateikusi apeliacinį skundą), tačiau teisminis ginčas vyksta iš esmės tik dėl UAB „Grimeda“ prievolės įvykdymo tvarkos ir netesybų, todėl teismas sprendė, kad neįtraukti į pradelstus UAB „Grimeda“ įsipareigojimus įsiskolinimo AB „Šiaulių bankas“ nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad UAB „Grimeda“ pradelsti įsipareigojimai įmonės kreditoriams (9 553 533,65 Eur) gerokai viršija visą įmonės turimą realų turtą (5 959 174 Eur).

3615.

37Teismas darė išvadą, kad UAB „Grimeda“ yra nemoki, nes nevykdo įsipareigojimų kreditoriams (tame tarpe ir įmonės darbuotojams bei valstybės biudžetui), jie yra pradelsti ir viršija ne tik pusę įmonės realaus turto vertę, bet visą įmonės turto vertę, įmonė jau ne vienerius metus dirba nuostolingai, todėl UAB „Grimeda“ iškėlė bankroto bylą.

38III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3916.

40Atsakovė UAB „Grimeda“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; civilinę bylą sustabdyti iki, kol bus atlikta teismo eksperto ekspertizė civilinėje byloje Nr. e2-195-613/2019 dėl UAB „Grimeda“ priklausančio kilnojamojo it nekilnojamojo turto vertės; civilinę bylą sustabdyti iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2- 337-357/2019; skirti teismo ekspertizę turto tikrosios vertės nustatymui; skirti teismo ekspertizę UAB „Kretingalės mėsa“ galimybių vykdyti įsipareigojimus nustatymui iš BUAB „Kretingalės mėsa“ priklausančio turto, nustatant įkeisto ir neįkeisto nekilnojamojo bei kilnojamojo BUAB „Kretingalės mėsa“ turto tikrąją vertę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4116.1.

42Tarp AB „Šiaulių bankas“ ir atsakovės Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. e2-337-357/2019 nagrinėjamas individualus turtinio pobūdžio ginčas, kurio baigtis turės reikšmės atsakovės finansinei padėčiai, nes atsakovė yra pareiškusi priešpriešinius turtinius reikalavimus ieškovei, kuriuos išsprendus bus nustatyta atsakovės įsipareigojimų apimtis ir ar jie yra pradelsti.

4316.2.

44Kai įmonės mokumas priklauso nuo vieno ar kelių ginčijamų įsipareigojimų pripažinimo ar kreditoriaus vykdytinos reikalavimo teisės atsiradimo momento, teismas negali konstatuoti, kad įmonė yra nemoki, o turi atsisakyti kelti bankroto bylą ir nukreipti šalis individualiame teismo procese išspręsti jų ginčijamus santykius.

4516.3.

46Bankroto byloje itin svarbu nustatyti tikrąją turto vertę, kuri nebūtinai sutampa su balanse nurodyta verte, todėl nepriklausoma teismo ekspertizė būtų padėjusi nustatyti tikrąją UAB „Grimeda“ priklausančio turto vertę. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-195-613/2019 buvo paskirta teismo ekspertize dėl UAB „Grimeda“ priklausančio ir AB „Šiaulių bankas“ įkeisto turto vertės, kuri atliekama šiuo metu, tačiau teismas be pagrindo atsisakė bylą sustabdyti iki kol bus gauta ekspertizės išvada.

4716.4.

48Jokių duomenų, kurie paneigtų į UAB „Grimeda“ balansą įrašytos mašinų ir įrangos, įrenginių, prietaisų ir įrankių vertės teisingumą, teismas nenurodė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės turto struktūroje yra žemės sklypų už 264 506 Eur, kurie nenusidėvi ir nepraranda vertės. Bendrovė atnaujina ir itin prižiūri savo gamybinę bazę ir joje esančią įrangą, kuri yra aukšto technologinio ir sanitarinio lygio. Įmonei taip pat priklauso nematerialus turtas: rinkos dalis, receptūros, intelektinė nuosavybė, žmogiškieji resursai, specialūs leidimas, savikontrolės sistemos, kokybės sertifikatai, apdovanojimai ir kt.

4916.5.

502017 m. gegužės 23 d. Klaipėdos apygardos nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-652-265/2017 konstatuota, kad periodinį gamybinio turto perkainavimą lėmė objektyvios priežastys, t. y. atsakovė, perkainodama turimą ilgalaikį materialųjį turtą, vadovavosi rinkoje vyraujančiomis kainomis. Atsakovės turtas nuolat prižiūrimas, suremontuotas ir tinkamas naudoti.

5116.6.

52Nesutinka, kad atidėtas pelno mokestis faktiškai nėra realus atsakovės turtas, nes iki krizinių veiksnių atsakovė didino savo pardavimų apimtis ir jos pelningumo rodiklis gerėjo. 2017 m. birželio 23 d. uždarosios akcinės bendrovės „KERTĖ“ konsultacinio pobūdžio išvada dėl UAB „Grimeda“ ūkinės finansinės veiklos 2006 – 2016 m. patvirtina, kad įmonė 2007 m. pabaigoje turėjo beveik 1.6 mln. Eur nuostolių, ir kad 2016 m. pabaigoje įmonės finansinė padėtis buvo ženkliai geresnė nei 2008 m. viduryje.

5316.7.

54Teismas, spręsdamas, kad įsipareigojimų mokėjimo terminai yra suėję vėliausiai 2019 m. vasario 28 d., vadovavosi nebeaktualiais duomenimis, kurie 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo pasikeitę ir neprašė pateikti papildomų įrodymų.

5516.8.

56Duomenų, kad UAB „Grimeda“ finansinis reikalavimas ar jo dalis BUAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje liks nepatenkintas, nėra, todėl teismas nepagrįstai visą reikalavimo teisę prilygino nuliui.

5716.9.

58Iškilus ginčui dėl turto vertės, atsakovė prašė teismo skirti ekspertizę dėl jai priklausančio turto vertės nustatymo arba sustabdyti bylą, kol bus atlikta priklausančio turto ekspertizė kitoje byloje, tačiau teismas vadovavosi subjektyviais teiginiais ir pats ėmėsi iniciatyvos turto vertei nustatyti.

5916.10.

60Teismas turėjo reikalauti papildomų įrodymų apie balanse nurodyto turto vertę, tačiau to nepadaręs, neišsiaiškino atsakovės turto sudėties ir realios vertės. Teismas nenustatė realaus turto santykio su atsakovės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams.

6116.11.

62Atsakovė deda dideles pastangas, jog būtų pritraukti papildomi veiklos finansavimo šaltiniai, orientuojasi į ritualinių maisto produktų rinkas, su potencialaus investuotojo atstovais sudarė susitarimą dėl preliminarios partnerystės sutarties.

6317.

64Ieškovė VSDFV atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

6517.1.

66Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1411-641/2017 atmetė UAB „Grimeda“ ieškinį atsakovei AB „Šiaulių bankas“, kuriuo ieškovė prašė pripažinti banko atliktą vienašalį Kredito sutarčių nutraukimą neteisėtu ir pakeisti Kredito sutarčių sąlygas – nustatytus kredito grąžinimo grafikus, negrąžintą paskolos dalį išdėstant septyneriems metams. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-772-368/2017 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-350-553/2019 konstatavo, kad nurodyta aplinkybė patvirtina, jog ieškovės reikalavimas, susijęs su negrąžinto kredito sumos mokėjimo išdėstymu / atidėjimu, iš esmės jau yra išspręstas kitoje byloje, kurioje buvo pareikštas reikalavimas dėl Kredito sutarčių sąlygų pakeitimo (tos pačios kredito sumos mokėjimo išdėstymo). Taigi atsakovės įsiskolinimas AB „Šiaulių bankas“ ir jo mokėjimo terminų pasibaigimo faktas yra įrodytas ir neginčytinas.

6717.2.

68Ekspertizės išvados laukimas ir iš to sekantis stabdymas būtų naudingas tik tuo atveju, jei be ekspertizės nebūtų galima nustatyti atsakovės turto vertės, tačiau teismas įpareigojo atsakovę pateikti informaciją apie turimą turtą ir jo vertę. Atsakovė pateikė laikinai einančio direktoriaus pareigas R. T. pasirašytą 2018 m. gruodžio 31 d. balansą, kuriame deklaruoja turinti turto viso už 13 444 854 Eur. Taip pat ne mažau svarbi aplinkybė yra ta, jog civilinėje byloje eB2-195-613/2019 buvo vertinamas ne visas, o tik AB „Šiaulių bankas“ įkeistas atsakovės turtas. Kadangi AB „Šiaulių bankas“ įkeista tik dalis atsakovės turto, bylos stabdymas laukiant ekspertizės išvadų, kurios neapima viso turto, netikslingas.

6917.3.

70Apeliantas skunde akcentuoja 2016 m. perkainavimo teisėtumą ir teisingumą, remdamasis Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-652-265/2017, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kritiškai vertino ne pirmąjį, o antrąjį, t. y. 2018 m. atliktą, tikėtina to paties turto perkainavimą, apie kurio objektyvų pagrindimą (naujai nustatytų kainų dydžius ir jų apskaičiavimą) informacija nebuvo teikiama, todėl spręstina, jog šis perkainavimas atliktas nesant objektyvaus pagrindimo. Vien turto vertės padidinimas įmonės balanse, nesant tam objektyvaus pagrindimo, negali būti laikomas faktiniu turto vertės padidėjimu.

7117.4.

72Atsakovė byloje teikė duomenis apie turto vertę (įmonės balansą), atitinkamai, matydama, jog šie duomenys bylos nagrinėjimo eigoje pasikeitė, turėjo teisę į bylą teikti tai patvirtinančius įrodymus. Nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nenustato teismui pareigos periodiškai reikalauti duomenų apie galimą atsakovės turto vertės pasikeitimą.

7317.5.

74BUAB „Kretingalės mėsa“ iškelta bankroto byla, kas reiškia, jog ji yra nemoki, t. y. nebeturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės finansinis reikalavimas patvirtintas kaip trečios eilės ir jo susigrąžinimas, kaip rodo praktika, yra mažai tikėtinas.

7517.6.

76Atsakovė gamybinės veiklos nuo metų pradžios faktiškai nebevykdo; nuo 2017 m. pabaigos piniginių lėšų apyvarta per banko sąskaitas nevyksta. Atsakovei nuo 2019 m. balandžio 25 d. dėl įsiskolinimo apribotas elektros energijos tiekimas.

7718.

78Ieškovė AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

7918.1.

80Teismas pagrįstai 504 809 Eur atidėto pelno mokesčio turto nepriskyrė prie realaus turto, nes atsakovė jau eilę metų dirba nuostolingai ir nėra pagrindo tikėtis, jog artimiausiu metu būtų gautas pelnas ne tik padengiant nuostolį, bet ir kuris būtų nukreiptas kreditorių reikalavimų tenkinimui.

8118.2.

82Teismas pagrįstai 3 597 140,57 Eur BUAB „Kretingalės mėsa“ įsiskolinimo nepriskyrė prie realaus turto, nes BUAB „Kretingalės mėsa“ iškelta bankroto byla, atsakovės reikalavimas nėra niekaip užtikrintas ir bankroto byloje dar nėra patvirtintas, remiantis paskutine statistika trečios eilės kreditorių reikalavimų patenkinama tik 3,3 proc.

8318.3.

84Teismo išvadą dėl ilgalaikio turto vertės padidėjimo pagrindžia tai, kad atsakovės balanse už 2013 m. (tai paskutiniai metai kai buvo įsigyta įranga) šios įrangos vertė buvo netgi mažesnė nei nurodoma 2018 m., t. y. 5 metus veikloje naudota įranga ne tik nenusidėvėjo, bet netgi tapo 1 590 126 Eur (68 proc.) + 496 895 Eur (519 proc.) brangesnė nei nauja.

8518.4.

86Vienašališkas finansinių sunkumų turinčios įmonės veiksmas, kai balanse ženkliai padidinama turto vertė, pats savaime nėra pagrindas sąlygojantis teismo pareigą skirti ekspertizę turto vertei nustatyti taip sustabdant ir užvilkinat bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimą, ypač kai atitinkamas turto vertės padidėjimas yra fiksuotas preliminariame balanse, kuris parengtas remiantis subjektyviais pačios įmonės argumentais dėl turto vertės padidėjimo.

8718.5.

88Teismas pagrįstai atsakovės įsipareigojimus AB „Šiaulių bankas“ priskyrė prie pradelstų įsipareigojimų, nes ginčas jau yra išnagrinėtas. Teismų praktikoje, vertinant analogišką situaciją pasisakyta, kad reikalavimai, susiję su skolos grąžinimo termino pratęsimu (išdėstymu) nelaikomi ginču dėl pačios skolos pagrįstumo.

8918.6.

90Įmonės mokumą turi pagrįsti įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Priešingu atveju nemokios įmonės vengimas bei nenoras atskleisti duomenis apie savo finansinę padėtį, taptų pagrindu išvengti bankroto bylos iškėlimo. Todėl teismas pagrįstai vertino, kad pagal pačios atsakovės pateiktus duomenis, jos pradelsti įsipareigojimai yra 9 553 533,65 Eur.

9118.7.

92Atsakovės nemokumą patvirtina visa eilė kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių: įmonė nemoka mokesčių, neatsiskaito su kreditoriais ir įsipareigojimai jiems didėja, finansinių rodiklių dinamika yra neigiama, vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimo kreditorių teisių pažeidimo, įmonei nutrauktas elektros tiekimas, visoms kartu grupėje veikusioms įmonėms jau iškeltos bankroto bylos ir t. t.

9318.8.

94Ekspertizės skyrimas bankroto byloje nėra savitikslis ir jei teismui pakanka duomenų įvertinti įmonės turto vertę, pradelstų įsipareigojimų mastą bei pačios įmonės mokumą, nėra jokio pagrindo vilkinti bylos iškėlimą, tikslu nustatyti ar įmonė yra labiau ar mažiau nemoki.

95Teismas

konstatuoja:

96IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9719.

98Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

9920.

100Atskirajame skunde apeliantė UAB „Grimeda“ prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apelianto atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas dėl iškelti bankroto bylą išspręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl naujų įrodymų priėmimo

10121.

102Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau.

10322.

104Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

10523.

106Ieškovė AB „Šiaulių bankas“ 2019 m. lapkričio 6 d. pateikė teismui naują įrodymą – UAB „Grimeda“ ir UAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 19/07-045. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pateiktas ekspertizės aktas yra civilinės bylos Nr. e2-195-613/2019, nagrinėjamos Klaipėdos apygardos teisme, dalis, todėl apeliacinės instancijos teismas pateikto įrodymo priėmimo klausimo nesprendžia, nes vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Dėl įmonei priklausančio turto ir turtinių teisių vertės

10724.

108Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos, neatliekami iš anksto apmokėti darbai ir kt.) kreditoriams ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

10925.

110Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įmonės nemokumą ir iškeldamas bankroto bylą, neteisingai įvertino atsakovei priklausantį turtą ir jo vertę.

11126.

112Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės mokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat turi remtis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).

11327.

114Taigi sutiktina su atsakovės pozicija, kad bankroto byloje itin svarbu nustatyti tikrąją turto vertę, kuri nebūtinai sutampa su balanse nurodyta turto verte. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovės pateikti duomenys apie jos ilgalaikio turto vertės ženklų padidėjimą 2018 m. yra nepatikimi ir iš atsakovės nurodytos turto masės atėmė ilgalaikio turto padidėjimo vertę. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2016 m. balanso duomenis UAB „Grimeda“ ilgalaikio turto turėjo už 7 646 098 Eur; pagal 2018 m. preliminarų balansą ilgalaikio turto vertė sudarė 9 055 524 Eur, t. y. atsakovė perkainavo savo turimą ilgalaikį materialų turtą – mašinas ir įrangą nuo 1 551 730 Eur vertės 2016 m. iki 3 917 548 Eur 2018 m.; kitus įrenginius, prietaisus ir įrankius nuo 366 858 Eur 2016 m. iki 592 581 Eur 2018 m. Taigi vien ta aplinkybė, kad finansinę įmonės atskaitomybę reglamentuojantys teisės aktai leidžia perkainuoti turimą turtą ir jo perkainavimo rezultatą įtraukti į įmonės finansines ataskaitas, dar nereiškia, kad balanse nurodyti duomenys, nesant jų pagrindimo, visuomet atitinka perkainuoto turto realią rinkos vertę. Atsakovė nurodo, kad iškilus ginčui dėl turto vertės, ji prašė teismo skirti ekspertizę dėl jai priklausančio turto vertės nustatymo arba sustabdyti bylą, kol bus atlikta ekspertizė civilinėje byloje Nr. e2-195-613/2019, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad pati apeliantė sutinka, jog jos 2018 m. balanse nurodyta ilgalaikio turto vertė nėra tiksli ir pagrįsta įrodymais. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, ekspertizė civilinėje byloje Nr. e2-195-613/2019 yra atlikta (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš UAB „Grimeda“ ir UAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 19/07-045 matyti, kad ekspertizės metu, be kita ko, buvo vertinamas UAB „Grimeda“ priklausantis turtas, kuris yra įkeistas AB „Šiaulių bankas“, o ne visas atsakovei priklausantis turtas, tačiau palyginus ekspertizės akte vertinto turto sąrašą su esančiu nagrinėjamoje byloje, darytina išvada, kad šie sąrašai iš esmės sutampa. Ekspertui buvo užduoti klausimai kokia buvo UAB „Grimeda“ įkeisto AB „Šiaulių bankas“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė 2016 m. sausio 18 d. bei turto vertės nustatymo dieną. Atsakydamas į šiuos klausimus, ekspertas nurodė, kad 2016 m. sausio 18 d. kilnojamojo turto vertė buvo 1 002 000 Eur, nekilnojamojo – 1 154 000 Eur; 2019 m. rugsėjo mėn. kilnojamojo turto vertė – 821 000 Eur, nekilnojamojo – 1 154 000 Eur, t. y. kilnojamojo turto vertė sumažėjo, o nekilnojamojo turto vertė išliko tokia pati. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino apeliantės nurodytą ilgalaikio materialaus turto vertės padidėjimą ir iš atsakovės nurodytos turto masės atėmė ilgalaikio turto padidėjimo vertę. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė AB „Šiaulių bankas“, pirmosios instancijos teismo išvados dėl ilgalaikio turto vertės padidėjimo teisingumą pagrindžia ir tai, kad lyginant įrangos įsigijimo kainą su 2018 m. nurodyta ilgalaikio turto verte, 5 metus atsakovės naudota įranga ne tik, kad nenusidėvėjo, bet netgi tapo brangesnė nei nauja. Jokių kitų įrodymų, sudarančių prielaidas neabejoti apeliantės 2018 m. preliminariame balanse užfiksuoto turto vertės teisingumu, atsakovė nepateikė, abstrakčiai apsiribodama teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo reikalauti pateikti papildomus įrodymus apie balanse nurodyto turto vertę arba skirti ekspertizę turto vertei nustatyti.

11528.

116Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Atsakovei, nesutinkančiai su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, tenka procesinė pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius jos mokumą, galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka ir įstatymų leidėjo valią, įtvirtintą ĮBĮ, kurio 9 straipsnio 1 dalyje reglamentuota įmonės vadovo pareiga teismui pateikti įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, t. y. visus duomenis, reikšmingus sprendžiant įmonės (ne) mokumo klausimą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo apibrėžimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1628-370/2017).

11729.

118Taigi sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo reikalauti pateikti papildomus įrodymus apie balanse nurodyto turto vertę bei apie įsipareigojimo terminus, atmestini kaip visiškai nepagrįstas.

11930.

120Apeliantė atskirajame skunde reiškė prašymus skirti ekspertizę turto tikrosios vertės išsiaiškinimui arba stabdyti bankroto bylą iki kol bus atlikta teismo eksperto ekspertizė civilinėje byloje Nr. 2-195-613/2019. Kaip jau nustatyta nutarties 23 ir 27 punktuose, ekspertizė civilinėje byloje Nr. e2-195-613/2019 atlikta, todėl apeliantės prašymas stabdyti bankroto bylą iki kol bus atlikta ekspertizė civilinėje byloje Nr. 2-195-613/2019 yra nebeaktualus, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo plačiau nepasisako. Tuo tarpu, dėl prašymo skirti ekspertizę nagrinėjamoje byloje tikrajai turto vertei nustatyti pažymėtina, kad pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, ekspertizė byloje skiriama, siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus. Nagrinėjamu atveju pačiai apeliantei pateikus 2018 m. preliminarų balansą ir duomenis apie 2018 m. perkainuotą turtą bei esant atliktai turto ekspertizei civilinėje byloje Nr. e2-195-613/2019, naujos ekspertizės atlikimas ne tik prailgintų bylos nagrinėjimo trukmę, tačiau kartu pareikalautų ir papildomų išlaidų, todėl, byloje esant duomenims apie turto vertę, nepagrįstas ekspertizės skyrimas iš esmės prieštarautų operatyvumo bei ekonomiškumo principams.

12131.

122Apeliantė taip pat ginčija tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į jos turto masę neįtraukė 504 809 Eur atidėto pelno mokesčio turto. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad atsakovė nuo 2015 m. dirba nuostolingai: 2015 m. nuostolis siekė 559 604 Eur, 2016 m. – 693 936 Eur, 2017 m. – 991 018 Eur, o 2018 m. – 528 615 Eur. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, tikimybė, kad atsakovė artimiausiu metu atgaus 504 809 Eur vertės pelno mokesčio sumą, yra nepagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia suma (504 809 Eur) sumažino atsakovės į 2018 m. balansą įrašyto ilgalaikio turto vertę. Ta aplinkybė, kad atsakovės finansinė padėtis 2016 m. lyginant ją su 2007 m. buvo ženkliai geresnė, nepaneigia aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių dėl atsakovės veiklos nuostolingumo. Papildomai pažymėtina, kad atidėtas pelno mokestis nėra realus atsakovės turimas turtas, į kurį galėtų būti nukreipti kreditorių reikalavimai, nes ši suma galėtų turėti įtakos tik ateinančių laikotarpių pelno apmokestinimui.

12332.

124Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl BUAB „Kretingalės mėsa“ debitorinio įsiskolinimo (3 597 140,57 Eur) atsakovei, pažymi, jog teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė galimybės šią sumą realiai atgauti ir disponuoti šiomis lėšomis. Atsakovė iki pat jos atskirojo skundo nagrinėjimo nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad jai pavyko išsiieškoti nors dalį skolos iš BUAB „Kretingalės mėsa“. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, BUAB „Kretingalės mėsa“ iškelta bankroto byla, todėl debitorinės skolos atgavimas iš bankrutuojančios bendrovės yra mažai tikėtinas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios sumos neįtraukė į bendrovės turto masę.

12533.

126Remdamasis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės turtas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš viso sudaro 6 750 258,43 Eur (13 443 749 Eur (2018 m. balanse nurodyta turto vertė) – 504 809 Eur (atidėtojo pelno mokesčio turtas) – 3 597 140,57 Eur (BUAB „Kretingalės mėsos“ įsiskolinimas) – 2 591 541 Eur (ilgalaikio turto perkainavimo vertė). Dėl įmonės pradelstų skolų dydžio

12734.

128Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai įvertino teisminių procesų reikšmę, vykstančių tarp AB „Šiaulių bankas“ ir atsakovės, todėl nepagrįstai į atsakovės pradelstus įsipareigojimus įtraukė skolą AB Šaulių bankui. Pagal teismų formuojamą praktiką sprendžiant juridinio asmens (ne) mokumo klausimą ir vertinant jo turimo turto santykį su pradelstais įsipareigojimais, ginčijami tokio asmens įsipareigojimai paprastai nėra įskaičiuojami į bendrą jo pradelstų įsipareigojimų sumą, tačiau ši taisyklė negali būti suabsoliutinama ir teismo taikoma visiškai neatsižvelgiant į teisminių ginčų dėl kreditorinių reikalavimų pobūdį bei atsiradimo aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-823/2018). Apeliacinės instancijos teismas atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčas dėl UAB „Grimeda“ prievolės AB „Šiaulių bankas“ yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Šiaulių miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1411-641/2017; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-772-368/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3P-1891/2017). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad ginčo, nagrinėjamo Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-337-357/2019 (atsakovė yra pateikusi apeliacinį skundą, kurio Lietuvos apeliacinis teismas dar nėra išnagrinėjęs (civilinė byla Nr. e2A-1052-XX/2019)), baigtis turės reikšmės jos finansinei padėčiai. Iš aptariamoje byloje nagrinėjamo ginčo pobūdžio matyti, kad ginčas tarp AB „Šiaulių bankas“ ir atsakovės vyksta dėl pastarosios prievolės įvykdymo tvarkos ir netesybų, o ne dėl pačios skolos. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai įtraukė į pradelstus UAB „Grimeda“ įsipareigojimus įsiskolinimą AB „Šiaulių bankas“.

12935.

130Pirmosios instancijos teismas, remdamasis apeliantės pateiktu kreditorių sąrašu, nustatė, kad atsakovė turi 9 553 533,65 Eur įsiskolinimų kreditoriams, kurių visi mokėjimo terminai suėję vėliausiai 2019 m. vasario 28 d. Atsakovės teigimu, teismas vadovavosi nebeaktualiais duomenimis, nes 2019 m. rugsėjo 24 d. duomenys buvo pasikeitę, tačiau teismas neprašė pateikti naujų įrodymų. Kaip nurodyta nutarties 28-29 punktuose, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Taigi priešingai nei nurodo atsakovė, būtent ji tinkamai neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos ir nei pirmos instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė patikslintų duomenų dėl kreditorių įsiskolinimų apimties ir jų terminų, kurie pagrįstų jos nurodomas aplinkybes. Apeliantei, žinant pirmosios instancijos teismo vertinimą dėl pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, nepateikus kitų jokių patikimų įrodymų, leidžiančių daryti kitokias išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sudaro 9 553 533,65 Eur ir jų terminai yra suėję vėliausiai 2019 m. vasario 28 d. Dėl procesinės baigties

13136.

132Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovės argumentus dėl investuotojų pritraukimo ir jos veiklos finansavimo, nes apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių galimas investicijas į atsakovės veiklą, kurios leistų pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus, todėl darytina išvada, kad apeliantė neįrodė, jog yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus (CPK 178 straipsnis).

13337.

134Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo (pradelsti atsakovės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės). Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

135Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

136Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius... 8. 2.... 9. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ kreipėsi į... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. 3.... 13. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsakovei UAB... 14. 4.... 15. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d.... 16. 5.... 17. Teismas taip pat nustatė, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB... 18. 6.... 19. Laikinai einantis UAB „Grimeda“ direktoriaus pareigas R. T. 2019 m. vasario... 20. 7.... 21. Atsakovė UAB „Grimeda“ pateikė „Duomenis apie 2018 m. gruodžio 31 d.... 22. 8.... 23. Teismas, palyginęs 2016 m. ir 2018 m. įmonės balanso duomenis, nustatė, kad... 24. 9.... 25. Remiantis įmonės 2018 m. balanso duomenimis, į UAB „Grimeda“ balanso... 26. 10.... 27. Teismas sprendė, kad UAB „Grimeda“ reali ilgalaikio turto vertė sudaro 5... 28. 11.... 29. UAB „Grimeda“ preliminaraus 2018 m. balanso duomenimis įmonės 4 388 225... 30. 12.... 31. Teismo vertinimu, realaus UAB „Grimeda“ trumpalaikio turto vertė siekia... 32. 13.... 33. Pagal UAB „Grimeda“ pateiktą kreditorių sąrašą įmonė turi 9 553... 34. 14.... 35. Teismas pažymėjo, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis... 36. 15.... 37. Teismas darė išvadą, kad UAB „Grimeda“ yra nemoki, nes nevykdo... 38. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 39. 16.... 40. Atsakovė UAB „Grimeda“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos... 41. 16.1.... 42. Tarp AB „Šiaulių bankas“ ir atsakovės Lietuvos apeliaciniame teisme... 43. 16.2.... 44. Kai įmonės mokumas priklauso nuo vieno ar kelių ginčijamų įsipareigojimų... 45. 16.3.... 46. Bankroto byloje itin svarbu nustatyti tikrąją turto vertę, kuri nebūtinai... 47. 16.4.... 48. Jokių duomenų, kurie paneigtų į UAB „Grimeda“ balansą įrašytos... 49. 16.5.... 50. 2017 m. gegužės 23 d. Klaipėdos apygardos nutartyje civilinėje byloje Nr.... 51. 16.6.... 52. Nesutinka, kad atidėtas pelno mokestis faktiškai nėra realus atsakovės... 53. 16.7.... 54. Teismas, spręsdamas, kad įsipareigojimų mokėjimo terminai yra suėję... 55. 16.8.... 56. Duomenų, kad UAB „Grimeda“ finansinis reikalavimas ar jo dalis BUAB... 57. 16.9.... 58. Iškilus ginčui dėl turto vertės, atsakovė prašė teismo skirti... 59. 16.10.... 60. Teismas turėjo reikalauti papildomų įrodymų apie balanse nurodyto turto... 61. 16.11.... 62. Atsakovė deda dideles pastangas, jog būtų pritraukti papildomi veiklos... 63. 17.... 64. Ieškovė VSDFV atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir... 65. 17.1.... 66. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje... 67. 17.2.... 68. Ekspertizės išvados laukimas ir iš to sekantis stabdymas būtų naudingas... 69. 17.3.... 70. Apeliantas skunde akcentuoja 2016 m. perkainavimo teisėtumą ir teisingumą,... 71. 17.4.... 72. Atsakovė byloje teikė duomenis apie turto vertę (įmonės balansą),... 73. 17.5.... 74. BUAB „Kretingalės mėsa“ iškelta bankroto byla, kas reiškia, jog ji yra... 75. 17.6.... 76. Atsakovė gamybinės veiklos nuo metų pradžios faktiškai nebevykdo; nuo 2017... 77. 18.... 78. Ieškovė AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 79. 18.1.... 80. Teismas pagrįstai 504 809 Eur atidėto pelno mokesčio turto nepriskyrė prie... 81. 18.2.... 82. Teismas pagrįstai 3 597 140,57 Eur BUAB „Kretingalės mėsa“ įsiskolinimo... 83. 18.3.... 84. Teismo išvadą dėl ilgalaikio turto vertės padidėjimo pagrindžia tai, kad... 85. 18.4.... 86. Vienašališkas finansinių sunkumų turinčios įmonės veiksmas, kai balanse... 87. 18.5.... 88. Teismas pagrįstai atsakovės įsipareigojimus AB „Šiaulių bankas“... 89. 18.6.... 90. Įmonės mokumą turi pagrįsti įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto... 91. 18.7.... 92. Atsakovės nemokumą patvirtina visa eilė kitų byloje nustatytų faktinių... 93. 18.8.... 94. Ekspertizės skyrimas bankroto byloje nėra savitikslis ir jei teismui pakanka... 95. Teismas... 96. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 97. 19.... 98. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria... 99. 20.... 100. Atskirajame skunde apeliantė UAB „Grimeda“ prašo atskirąjį skundą... 101. 21.... 102. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso... 103. 22.... 104. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad... 105. 23.... 106. Ieškovė AB „Šiaulių bankas“ 2019 m. lapkričio 6 d. pateikė teismui... 107. 24.... 108. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų... 109. 25.... 110. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad... 111. 26.... 112. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš... 113. 27.... 114. Taigi sutiktina su atsakovės pozicija, kad bankroto byloje itin svarbu... 115. 28.... 116. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant pareiškimo dėl... 117. 29.... 118. Taigi sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo... 119. 30.... 120. Apeliantė atskirajame skunde reiškė prašymus skirti ekspertizę turto... 121. 31.... 122. Apeliantė taip pat ginčija tai, kad pirmosios instancijos teismas... 123. 32.... 124. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo... 125. 33.... 126. Remdamasis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos... 127. 34.... 128. Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai įvertino teisminių procesų... 129. 35.... 130. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis apeliantės pateiktu kreditorių... 131. 36.... 132. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovės argumentus dėl... 133. 37.... 134. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas... 135. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 136. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti...