Byla e2A-1075-516/2019
Dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – V. J. ir A. J

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kometa“ ir trečiojo asmens V. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-377-513/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kometa“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – V. J. ir A. J.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kometa“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. R. 76 224,64 Eur skolą, 27 745,90 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas 2008 m. sausio 15 d. sudarė dvi rangos sutartis: pagal rangos sutartį Nr. 30 ieškovė įsipareigojo atlikti kietojo mėšlo mėšlidės ir srutų kaupimo rezervuaro statybos darbus; pagal rangos sutartį Nr. 31 – karvių fermos statybos darbus. Šalys tarpusavio susitarimu karvių fermos statybos darbus įvertino 102 562,22 Eur (354 126,83 Lt), kieto mėšlo mėšlidės ir srutų kaupimo rezervuaro statybos darbus – 28 690,22 Eur (99 061,59 Lt). 2008 m. birželio 20 d. buvo surašyti mėšlidės ir srutų surinkimo rezervuaro ir 2008 m. gruodžio 31 d. rekonstruotos karvidės pripažinimo tinkamais naudoti aktai Nr. ŠA-49/08 ir Nr. ŠA-114/08, kuriuos pasirašė komisijos nariai, ūkininkas A. R. ir statybos rangovė. Pastabos dėl akto turinio pareikštos nebuvo. Kadangi atsakovas tinkamai neatsiskaitė su ieškove ir liko skolingas 76 224,64 Eur, ieškovė teismo prašo priteisti skolą ir 0,2 proc. dydžio delspinigius – 27745,90 Eur.

82.

9Atsakovas A. R. pareiškė ieškovei priešieškinį. Atsakovo teigimu, atliktų darbų aktai buvo sudaryti dar neatlikus statybos darbų, atliktų darbų sumos yra identiškos lokalinėse sąmatose nurodytoms sumoms. Nurodyti aktai ieškovės surašyti vienašališkai, juose atsakovas nepasirašė, tą patvirtina ir 2016 m. vasario 2 d. ekspertizės aktas Nr. 20160202/01. A. R. teigimu, jam nebuvo sudaryta galimybė apžiūrėti ir priimti atliktus statybos rangos darbus, jis neturėjo galimybės pastebėtus darbų trūkumus aptarti darbų priėmimo aktuose, todėl ieškinio teiginiai, kad neva atsakovas pastabų ir pretenzijų dėl atliktų darbų nereiškė, yra nepagrįsti. Be to, 2015 m. pavasarį įvyko mėšlidės avarija, kurios metu kelios šio statinio dalys sugriuvo. Įtardamas, kad avarija įvyko dėl ieškovės nekokybiškai atliktų statybos darbų, atsakovas kreipėsi į UAB „Baltų būstas“, prašydamas atlikti ieškovės pastatytų statinių dalinę ekspertizę. Statinio dalinės ekspertizės akte Nr. 15-36E konstatuota, kad atliekant statybos montavimo darbus nustatyti esminiai nukrypimai nuo techninio projekto; dėl to įvyko mėšlidės avarija; nustatyti dideli atliktų darbų kiekių neatitikimai. Atsakovo teigimu, mėšlidė sugriuvo dėl paslėptų darbų trūkumų ir atsakovas patyrė žalą – negavo tinkamos kokybės pastato, kurį pagrįstai tikėjosi gauti, todėl prašė priteisti 162 056,85 Eur nuostolių atlyginimą (136 943,96 Eur tirštojo mėšlo mėšlidės ir skystojo mėšlo – srutų rezervuaro atkūrimo pagal projektuotojo A. J. paruošto techninio projekto sprendinius vertė, 22 912,89 Eur karvidės stogo įrengimo naudojant antioksidacinę plėvelę darbų kaina, 2 200 Eur išlaidos rašysenos ekspertizei ir statinių dalinei ekspertizei atlikti), 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

103.

11Trečiasis asmuo V. J. nurodė, kad byloje sprendžiamas ginčas susijęs tik su rangovės pareigomis užsakovui ir užsakovo pareigomis rangovei, trečiajam asmeniui dėl statybos techninės priežiūros atlikimo reikalavimai nekeliami, todėl prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

124.

13Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies, pripažinęs, kad atliktų darbų aktai patvirtina, jog ieškovė darbus atliko, atsakovas juos priėmė be pastabų, pastatai naudojami pagal paskirtį ilgą laiką, o patikimų įrodymų, kad darbai buvo su trūkumais ar buvo padidinti panaudotų medžiagų ir mechanizmų kiekiai, jog atsakovas patyrė išlaidų, nebuvo pateikta. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi sprendimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai išnagrinėti atsietai vienas nuo kito, atskirai vertinant ieškinio reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus ir atskirai priešieškinio reikalavimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, nors akivaizdu, jog tarp ieškinio ir priešieškinio yra tarpusavio ryšys, o patenkinus priešieškinį nebūtų galima visiškai arba iš dalies patenkinti pradinio ieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebėjo, kad byloje kilo klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, todėl teismas turi paskirti teismo ekspertizę, nes tada būtų galima spręsti apie atliktų darbų trūkumus ir tinkamai apskaičiuoti atsakovui padarytos žalos dydį, išnagrinėti ieškiniu ir priešieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir jų tarpusavio santykį, atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir priteisti skirtumą iš šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo, spręsti klausimus dėl priteistinų delspinigių dydžio ir jų (ne)mažinimo.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

164.

17Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies ir, padaręs įskaitymą, priteisė iš ieškovės UAB „Kometa“ atsakovui A. R. 46 932,07 Eur žalos atlyginimą bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2016 m. kovo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

185.

19Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalių statybos rangos santykiai ypatingi tuo, jog statybų rangos sutartyse nenurodyti jų įvykdymo terminai, o komerciniai pasiūlymai, lokalinės sąmatos ir atliktų darbų aktai surašyti ir pasirašyti tą pačią dieną – 2008 m. sausio 15 d. Tačiau teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo argumentus, kad statinių priėmimo–perdavimo aktus pasirašė ne jis, nes, teismo vertinimu, vien tikėtinos atsakovo iniciatyva padarytos ekspertizės išvados šiai aplinkybei konstatuoti nepakanka, be to, statinius atsakovas naudojo savo ūkyje ir nereiškė pretenzijų ieškovei dėl statinių priėmimo iki pat 2015 m. įvykusios mėšlidės ir srutų rezervuaro avarijos.

206.

21Teismas pastebėjo ir tai, kad pirmasis mokėjimas už rangos darbus buvo atliktas 2008 m. rugsėjo 29 d. (11 584,80 Eur), o 28 962 Eur sumos pagal rangos sutartis mokėjimo terminą šalys sutarė atidėti iki 2009 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra kitai daliai – 119 667,64 Eur – apmokėti buvo pateikta tik 2010 m. lapkričio 10 d., todėl teismas vertino, kad šalys buvo žodžiu susitarusios dar pratęsti atsiskaitymo pagal rangos sutartis terminą. Teismas pažymėjo, kad 2010 m. lapkričio 10 d. sąskaitą faktūrą atsakovas apmokėjo tik iš dalies, t. y. 43 433 Eur, 2011 m. gegužės 5 d. ir 2012 m. kovo 2 d. banko pavedimais. Tokiu būdu atsakovas liko skolingas 76 224,63 Eur. Šią skolą atsakovas pripažino, 2014 m. liepos 2 d. šalys surašė skolų suderinimo aktą. Kadangi byloje įrodyta, kad į atliktų darbų aktus yra įtraukta darbų, kurie neatlikti arba neteisingai nurodyti jų kiekiai ir panaudotos medžiagos, už 51 772 Eur, iš 76 224,63 Eur skolos sumos už atliktus statybos darbus teismas atėmė 51 772 Eur sumą, bet pridėjo teismo eksperto nustatytų faktiškai atliktų ir priimtų, tačiau į aktus neįrašytų darbų, medžiagų vertę – 38 416 Eur. Tokiu būdu, teismo vertinimu, atsakovo skola ieškovei pagal rangos sutartis yra 62 868,63 Eur.

227.

23Teismo vertinimu, šalys 2008 m. gruodžio 30 d. susitarimu pakeitė rangos sutartimis Nr. 30 ir Nr. 31 nustatytą sąlygą dėl 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą apmokėti sąskaitas dieną mokėjimo, susitardami, kad bus mokamos 9 proc. metinės palūkanos. Įvertinęs, kad reikalavimas mokėti netesybas pateiktas tik 2016 m. vasario 2 d., netesyboms reikalauti yra numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, kurį atsakovas prašo taikyti, atsakovas, teismo skaičiavimu, privalėtų sumokėti ieškovei 9 proc. dydžio metines palūkanas nuo 62 868,63 Eur sumos už 6 mėnesius, t. y. 2 829,09 Eur. Todėl iš viso atsakovas skolingas ieškovei 64 967,72 Eur.

248.

25Teismas nustatė, kad darbų priėmimo metu darbų trūkumai nebuvo nustatyti, statiniai buvo naudojami pagal paskirtį 6,5 metų. 2015 m. pavasarį įvyko mėšlidės su skysto mėšlo (srutų) rezervuaro avarija – griuvo siena tiršto mėšlo ir skysto mėšlo rezervuarų sandūroje, išplėšdama dalį grindinio. Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad statybos darbai atlikti ne pagal techninio projekto Nr. 01.07-01-TP „Karvidės rekonstrukcija ir mėšlidės su skysto mėšlo surinkimo rezervuaru statyba“ sprendinius, atlikti darbai su defektais, nes šias išvadas padarė visi specialistai, kurie tyrė statinius ir avarijos priežastis, taip pat teismo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų apie nustatyta tvarka atliktus techninio projekto pakeitimus, be to, ieškovė statybos rangos darbus vykdė neparengusi statybos darbų technologijos vykdymo projekto. Teismas nurodė nesiremiantis UAB „Kometa“ užsakymu UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ padarytomis išvadomis, kad statinio avarija įvyko ne dėl paslėptų konstrukcijų griūties, nes tokia išvada buvo duota, įvertinus foto lentelėse užfiksuotą vaizdą ir byloje nėra įrodymų, jog statiniai buvo naudojami netinkamai, ne pagal paskirtį.

269.

27Teismas pastebėjo, kad avarijos tyrimo metu paaiškėjo ir kiti statybos trūkumai – karvidės stogas įrengtas netinkamai, be antioksidacinės plėvelės, dalis į aktus įrašytų darbų neatlikta, atlikti kiti į aktus neįrašyti darbai. Byloje atliktos teismo ekspertizės išvados patvirtina, kad nukrypimo nuo projekto darbai priskirtini prie paslėptų, tačiau įrodymų, kad tai buvo tyčia paslėpti darbai, byloje nepateikta. Taip pat, teismo vertinimu, nėra įrodymų, kad nukrypimas nuo projekto buvo atliekamas atsakovo pageidavimu, todėl tokios defektų pasekmės tenka ieškovei (rangovei), nes ieškovė turėjo įspėti atsakovą (užsakovą) apie galimas pasekmes, o to nepadariusi, UAB „Kometa“ atsako už darbo trūkumus. Defektai nustatyti per 10 metų garantinį terminą, todėl ieškovė privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti atsakovui jų šalinimo išlaidas.

2810.

29Teismas nurodė, kad byloje įrodyta, jog tirštojo mėšlo mėšlidės ir skystojo mėšlo (srutų) rezervuaro atstatymo pagal projektuotojo A. J. paruošto techninio projekto sprendinius kaina yra 136 943,96 Eur. Atstatymo darbai 4,77 karto brangesni, nei 28 690,22 Eur sąmatinė darbų vertė, nes statiniai projektuoti prieš dvylika metų, iš esmės statinius reikia pastatyti iš naujo, prieš tai išardžius ir nustatyta tvarka utilizavus visą pastatytą statinį. Taip pat byloje įrodyta, kad karvidės stogo konstrukcijos trūkumų ištaisymo darbų vertė yra 22 912,89 Eur, nes antioksidacinės plėvelės įrengimas reikalauja konstrukcijų išardymo ir montavimo. Taigi, teismo įsitikinimu, atsakovui padarytų statybos trūkumų atlyginimo suma yra 159 856,85 Eur, tačiau ji mažintina 30 proc. (iki 111 899,79 Eur), nes statytojas (atsakovas) netinkamai organizavo techninę priežiūrą ir techninė priežiūra buvo vykdoma netinkamai, todėl dėl kilusių neigiamų padarinių atsakomybė tenka ne tik rangovei, bet statytojui ir techniniam prižiūrėtojui – vienodomis dalimis. Teismas nurodė, kad techninis prižiūrėtojas V. J. nebuvo nustatyta tvarka paskirtas (pasamdytas), su juo nebuvo sudaryta sutartis, be to, techninis prižiūrėtojas nežymėjo ir nefiksavo jokių statybos darbų trūkumų, nukrypimų nuo A. J. parengto techninio projekto, taip pat nefiksavo kitų teismo eksperto nustatytų pažeidimų. Teismo vertinimu, tinkamai pareigas vykdęs specialistas, techninis prižiūrėtojas, pastebėtų aiškius nukrypimus nuo techninio projekto ir kitus norminių aktų pažeidimus, tinkamai reaguotų ir nekiltų šioje byloje nustatytų pasekmių. Byloje įrodyta, kad paslėptų darbų aktai pasirašyti be pastabų, vienas iš jų apskritai nepasirašytas, todėl, teismo įsitikinimu, darytina išvada, jog techninė priežiūra buvo vykdoma netinkamai, pažeidžiant Statybos įstatyme nustatytas teises ir pareigas.

3011.

31Galiausiai, teismas, pažymėjęs, kad reikalavimus viena kitai pareiškė abi šalys, ir vienos, ir kitos šalies reikalavimai iš dalies pagrįsti, reikalavimai susiję, nes pareikšti dėl tų pačių rangos sutarčių vykdymo, atliko įskaitymą, priteisdamas iš ieškovės atsakovui 46 932,07 Eur skirtumą.

32III.

33Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

3412.

35Ieškovė UAB „Kometa“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Kometa“ ieškinį tenkinti visiškai, o A. R. priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3612.1.

37Teismo išvada, kad atsakovo skola pagal rangos sutartis yra 62 868,63 Eur, o ne 76 224,64 Eur, prieštarauja byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumai. Teismas nepaisė paties teismo nustatyto sprendime fakto, kad atsakovas 76 224,63 Eur skolą ieškovei pripažino, 2014 m. liepos 2 d. šalys surašė skolų suderinimo aktą. Teismo išvada, kad atsakovo skola yra 62 868,63 Eur, padaryta nenurodžius jokių konkrečių šaltinių ir įrodymų, kuriais vadovaujantis ji padaryta, nepaaiškinant, kodėl teismas atmetė įrodymus, jog atsakovas skolą pripažino, su darbų kaina ir dydžiu sutiko, jokių pretenzijų dėl skolos dydžio, naudodamasis daug metų pastatytais pastatais, nereiškė, skolos sumažinti nereikalavo.

3812.2.

39Teismas, spręsdamas dėl teismo eksperto A. S. atliktos teismo ekspertizės akto įrodomosios galios, nepagrįstai nepasisakė dėl atlikto tyrimo ir pateikto ekspertizės akto atitikimo Teismo ekspertizės įstatymui bei teismo ekspertų profesinės etikos kodekso nuostatoms. Ekspertizės aktas yra nemotyvuotas, neatitinkantis Teismų ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Ekspertas daugelį išvadų padarė neatlikęs tyrimo arba atlikęs neišsamius tyrimus. Ekspertas fiksavo įvykį kaip avariją, nenurodydamas, kodėl mano, kad tai avarija. Akte priežastinis ryšys tarp nukrypimo nuo projektų sprendinių ir mėšlidės avarijos nenustatinėtas. Konstrukciniai skaičiavimai, kodėl faktiškai įrengtų masyvesnių sienų mechaninis atsparumas ir pastovumas yra prastesnis negu projektinių plonesnių sienų – nepateikti. Ekspertas pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 6 punktą. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas ir buvo priimtas neteisingas sprendimas byloje. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartyje sukritikavo atsakovo užsakymu UAB „Baltų būstas“ direktoriaus R. M. atliktą ekspertizę, akivaizdu, kad byloje, nustatant avarijos priežastis, turi būti vadovaujamasi tik UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ ekspertiniu tyrimu.

4012.3.

41Teismo išvada, kad visi specialistai, tyrę statinius ir avarijos priežastis, konstatavo, jog statybos darbai atlikti ne pagal techninio projekto sprendinius ir su defektais, prieštarauja teismo sprendimu nustatytų faktų visumai. Teismas sprendime nustatė, kad 2008 m. birželio 20 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. ŠA-49/08, taip pat 2008 m. gruodžio 31 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. ŠA-114/08 komisija nustatė, kad statybos darbai atlikti pagal statybai išduotus dokumentus ir nustatytus reikalavimus. 2008 balandžio 12 d – 2008 m. birželio 10 d. objektų paslėptų darbų patikrinimo bei laikančiųjų konstrukcijų priėmimo aktuose taip pat nurodyta, kad darbai atlikti pagal projektą, nebuvo nukrypimų. Teismas, motyvuodamas sprendimą, nenurodė, kodėl atmetė šiuo įrodymus, jais patvirtinamas aplinkybes. Teismas, nustatydamas avarijos priežastis, nepagrįstai rėmėsi tik eksperto A. S. teismo ekspertizės aktu, nepaisydamas akivaizdžių ekspertizės akto trūkumų, lėmusių neteisingų išvadų padarymą. Teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kad tuo atveju, jeigu srutų rezervuaro sienos būtų įrengtos netinkamai, veikiamos srutų slėgio jos griūtų į išorę. Ekspertizės akte nepaaiškinta, kodėl tariamai netinkamos rezervuaro konstrukcijos griuvo į rezervuaro vidų. Akivaizdu, kad avarija (dalis mėšlidės senelės griuvimas prie įvažiavimo į mėšlidės teritoriją) vyko dėl mechaninio poveikio iš išorės, kurį lėmė netinkamas statinio naudojimas. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti ieškovės užsakymu UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ eksperto S. M. parengtą aktą vien tik tuo pagrindu, kad tokia išvada buvo duota įvertinus foto lentelėse užfiksuotą vaizdą. Teismas nenurodė, kokios informacijos ekspertui S. M. trūko, kad būtų padarytos tinkamos išvados. Tarp aplinkybių, kurias iš turimos medžiagos nustatė S. M. ir aplinkybių, kurias vertino teismo paskirtas ekspertas prieštaravimų nėra. Išvados skiriasi tik dėl to, kad skirtingai nei teismo paskirtas ekspertas, UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ ekspertai vadovavosi statybos metu galiojančiais normatyviniais statybos techniniais dokumentais; UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ tyrė statinio naudojimo įtaką avarijos atsiradimui, taip pat priežastinį techninį ryšį, kuris lėmė avarijos kilimą. Ekspertinio tyrimo akte nurodyta, kad tinkamai naudojant mėšlidę, mėšlas neturėjo ir negalėjo būti sandėliuojamas šalia įgriuvusios mėšlidės sienos, tačiau nuotraukos patvirtina, kad ūkininkas A. R. netinkamai naudojosi mėšlide, nes mėšlas buvo sandėliuojamas šalia įgriuvusios sienos, srutų nutekėjimo latakas buvo užkimštas, jos nebuvo nuvedamos į rezervuarą ir faktiškai rezervuaras buvo naudojamas ne pagal paskirtį. Taigi, teismas nepagrįstai nevertino, kad ieškovė nėra atsakinga už kilusius padarinius. Išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog avarija įvyko dėl neteisingo mėšlidės naudojimo padarė ir Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro direktorius dr. E. I., todėl vertintinas kritiškai teismo motyvas, jog byloje nėra įrodymų, kad statiniai buvo naudojami netinkami, ne pagal paskirtį. A. R. nesilaikė 2011 m. rugsėjo 26 d. Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo Nr. D1-735/3D-700 technologinių reikalavimų, nes iš fermos į mėšlidę traktoriumi stumdė pusiau skystą mėšlą, visiškai užkraudamas mėšlu srutų nutekėjimo lataką ir taip užkrovė su srutų rezervuarų besiribuojančią sienelę. A. R. byloje negalėjo nurodyti, kada įvyko avarija, jokio sienelės įgriuvimo akto nesurašė, griuvimo metu jokios fotofiksacijos nevykdė, į jokius specialistus dėl vykusios avarijos nesikreipė. Atsakovas teigė, kad avarija įvyko 2015 m. pavasarį, o iš liudytojų paaiškinimų paaiškėjo, kad apie įvykusią avariją imta kalbėti tik 2015 m. rudenį. Teismas nevertino aplinkybės, kad ūkininkas dėl sienelės griuvimo netgi nesikreipė į draudimo bendrovę, galimai suprasdamas savo kaltus veiksmus. Tikslesniam avarijos priežasčių nustatymui didelę įtaką turi neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas), nes atsakovas, įvykus avarijai, nevykdė statybos techninio reglamento STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“ reikalavimų – nepranešė apie avariją atsakingoms institucijoms, neužfiksavo pirminės nugriuvusių konstrukcijų padėties, neorganizavo tyrimo. Dėl šios priežasties, avarijos priežasčių tyrimas yra labai apsunkintas, o visos byloje kylančios abejonės turėtų būti aiškinamas atsakovo nenaudai.

4212.4.

43Teismas nustatė neteisingą avarijos priežastį. Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas išskyrė 3 priežastis: 1) nukrypimas nuo projekto; 2) netinkamų medžiagų panaudojimas; 3) hidroizoliacijos sluoksnio neįengimas. Tačiau nei viena iš nurodytų aplinkybių negali būti avarijos priežastimi. Pirma, byloje nebuvo nustatyti esminiai statiniui keliamų reikalavimų pažeidimai, o avarijos priežastimi gali būti tik netinkamai įrengtos laikančiosios konstrukcijos, bet ne jų atitiktis ar neatitiktis projektui. Dėl nuokrypio nuo projektinės dokumentacijos statinio mechaninis atsparumas bei pastovumas gali ne tik pablogėti, bet ir pagerėti. Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių visumos akivaizdu, kad nuo projekto nukrypta abipusiu šalių susitarimu ir abi šalys atsakingos už viešosios statybos teisės pažeidimą. Antra, įrengiant statinio laikančiąsias konstrukcijas nebuvo panaudota medžiagų, kurios negalėjo būti naudojamos šiam tikslui. Buvo panaudoti surenkami pamatų blokai, kurie yra skirti analogiškų ir kur kas sudėtingesnių statinių statybai. Trečia, hidroizoliacijos sluoksnio neįrengimas negalėjo būti avarijos priežastimi, nes hidroizoliacija nėra laikančioji konstrukcija ir ji neturi jokio įtakos statinio pastovumui ir mechaniniam atsparumui. Pažymėtina, kad pats A. R. pageidavo srutų rezervuarą daryti surenkamą ir taip atpiginti darbus, jis nurodė statyti iš gelžbetonio blokų, nes iš monolito blokų būtų kur kas brangiau. Taigi, dėl projekto pakeitimo buvo suderinta su atsakovu ir tai patvirtina byloje esantys darbų priėmimo aktai, sąmatos. Būtent paties A. R. nurodymu buvo apšiltinta tik karvidės stogo dalis po veršiavimosi patalpomis. Atsakovas ne tik neginčijo darbų pripažinimo tinkamais naudoti aktų, nereiškė jokių pretenzijų dėl jo pageidavimu atliktų darbų, bet ir praleido 5 metų garantinį terminą, todėl priešieškinis turėjo būti atmestas. Atliktų darbų aktus pasirašė ieškovės atstovas K. M. ir atsakovas A. R.. Spausdinant atliktų darbų aktus buvo nustatyta, kad atliktų darbų pakeitimų pagal rangos sutartis nebuvo, tačiau padaryta klaida, nurodant aktų sudarymo datą, todėl teismas pastebėjo, kad atliktų darbų aktai surašyti tą dieną, kaip ir komerciniai pasiūlymai, sąmatos ir sutartys.

4412.5.

45Teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadas dėl mėšlidės ir srutų rezervuaro atstatymo bei karvidės stogo konstrukcijos trūkumų ištaisymo darbų kainų, ir kodėl suteikia prioritetą eksperto A. S. išvadoms, atmesdamas prof. dr. S. M. ir dr. A. P. ekspertinio tyrimo aktą. Iš ekspertų prof. dr. S. M. ir dr. A. P. atliktų skaičiavimų akivaizdu, kad teismo priteista mėšlidės defektams pašalinti 136 943,96 Eur suma yra pernelyg didelė ir nereali. Mėšlidė su srutų rezervuaru buvo pastatyta už 28 690,22 Eur, o statybos defektams ištaisyti teismas priteisė kur kas didesnę sumą, o tai neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Teismo ekspertizės akte nėra pagrindžiama, kodėl negalima esamų statinių suremontuoti, o ne faktiškai iš naujo statyti. Pagal prof. dr. S. M. ir dr. A. P. akto išvadas, mėšlidės statinio atkūrimo kaštai sudaro 4 763,43 Eur su PVM, o karvidės stogo defektų ištaisymas – 8 857,62 Eur. Be to, srutų rezervuarų sienų, kurios yra aiškiai matomos be jokių atidengimo darbų, negalima laikyti paslėptomis konstrukcijomis. Prailgintas 10 metų garantinis laikotarpius taikomas tik tada, kai defektai nustatomi paslėptuose statinio elementuose. Taigi, 10 metų garantinis terminas sienų statybos darbams negali būti taikomas. Kadangi objektas buvo priduotas ir įvertintas Valstybės komisijos, antikondesacinės plėvelės neįrengimo aplinkybė negali būti traktuojama kaip paslėptas defektas ir jai taikytinas taip pat 5 metų senaties terminas dėl defektų šalinimo, kurį atsakovas praleidęs. Kita vertus, kaip minėta, plėvelės neįrengimas buvo padarytas paties A. R. prašymu, todėl defekto ištaisymas galimas, tik jeigu A. R. sugrąžintų pasisavintas medžiagas (išsivežtą jau rangovės nupirktą antikondensacinę plėvelę, kitas statybines medžiagas). Teismo ekspertizės akte nėra pagrindžiama, kodėl negalima esamo srutų rezervuaro suremontuoti, o ne statyti naują. Teismas šioje byloje nepagrįstai neanalizavo defektų ištaisymo kainos, neperstatant statinio, galimybės. UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ tokią galimybę nustatė. Teismas padarė išvadas, nepagrįstais visapusišku visų reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimu, pažeidė įrodymų pakankamumo taisyklę.

4612.6.

47Teismas, nusprendęs nepriteisti delspinigių, neteisingai taikė įstatymą ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors pats ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo. Taigi, apeliantė nėra praleidusi ieškinio senaties termino, nes ji prašė priteisti delspinigius už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo.

4813.

49Trečiasis asmuo V. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pašalinant iš motyvuojamosios dalies šiuo motyvus: „<..>techninė priežiūra buvo vykdoma netinkamai“; „Dėl kilusių neigiamų pasekmių atsakomybė tenka ne tik rangovui, bet statytojui ir techniniam prižiūrėtojui – vienodomis dalimis“ ir „Byloje įrodyta, kad techninis prižiūrėtojas V. J. nebuvo nustatyta tvarka paskirtas (pasamdytas), su juo nebuvo sudaryta sutartis. Techninis prižiūrėtojas nežymėjo ir nefiksavo jokių statybos darbų trūkumų, nukrypimų nuo A. J. karvidės rekonstrukcijos ir mėšlidės su skystojo mėšlo surinkimo rezervuaru techninio projekto, taip pat nefiksavo kitų teismo eksperto nustatytų pažeidimų. Teismo vertinimu, tinkamai pareigas vykdęs specialistas, techninis prižiūrėtojas, pastebėtų aiškius nukrypimus nuo techninio projekto ir kitus norminių aktų pažeidimus, tinkamai reaguotų ir nekiltų šioje byloje nustatytų pasekmių. Byloje įrodyta, kad paslėptų darbų aktai pasirašyti be pastabų, vienas iš jų apskritai nepasirašytas, todėl darytina išvada, kad techninė priežiūra buvo vykdoma netinkamai, pažeidžiant Statybos įstatyme nustatytas teises ir pareigas“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5013.1.

51Teismas pažeidė įrodinėjimo pareigą nustatančias teisės normas (CK 6.696 straipsnio 3 dalį). Defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Šioje byloje užsakovas priešieškinį dėl žalos atlyginimo reiškė būtent statybos darbus atlikusiai rangovei UAB „Kometa“, o rangovė įrodinėjo tai, kad žala atsirado dėl paties užsakovo veiksmų, pasireiškusių netinkamu pastato mėšlidės eksploatavimu. Taigi, UAB „Kometa“ byloje net tik kad neįrodė, bet ir neįrodinėjo, jog žala kilo dėl statybos techninio prižiūrėtojo veiksmų. Kadangi rangovė neįrodinėjo trečiojo asmens kaltės, atsikirsdama į priešieškinio reikalavimus, taigi tik rangovė ir galėjo būti pripažinta atsakinga dėl užsakovui kilusios žalos.

5213.2.

53Teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis užsakovui priteistinas žalos atlyginimas yra mažinamas. Ši aplinkybė yra svarbi, nes nuo to priklauso ir galima trečiojo asmens atsakomybė. Jeigu teismas būtų tinkamai taikęs CK normas ir nustatęs, jog ir užsakovas, kaip nukentėjęs asmuo, savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, tai teismas nebūtų galėjęs konstatuoti, kad atsakomybė tenka ir užsakovui ir techniniam prižiūrėtojui, tuo labiau – vienodomis dalimis. Teismas galėjo mažinti priteistinos sumos dydį tik tuo atveju, jeigu būtų nustatęs, kad užsakovas sutiko su projekto pakeitimu, dėl kurio, pagal teismo ekspertą, ir atsirado žala. Šiuo gi atveju teismas sprendime kaip tik nurodė priešingai, kad įrodymų, jog nukrypimas nuo projekto buvo atliekamas atsakovo pageidavimu, byloje nėra. Taigi, teismo motyvai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, mažinant priteistinos žalos dydį dėl paties kreditoriaus (užsakovo) kaltės.

5413.3.

55Teismas netinkamai nustatė tikruosius užsakovo motyvus ir tikslus, susitariant dėl techninės priežiūros vykdymo. Užsakovas A. R. į trečiąjį asmenį dėl techninės priežiūros vykdymo 2007 m. vasario mėn. kreipėsi tik tuo tikslu, jog užsakovui buvo reikalinga gauti statybos leidimą, tačiau realiai užsakovui techninės priežiūros iš trečiojo asmens nereikėjo. Į trečiąjį asmenį užsakovas kreipėsi 2007 m. vasario mėnesį, o leidimas statybai buvo išduotas 2007 m. vasario 27 d. ir tik vėliau rangovės ir užsakovo 2008 m. sausio 15 d. buvo sudarytos rangos sutartys, o 2008 m. kovo – gegužės mėn. pradėti statybos darbai. Statybos leidimas užsakovui buvo skubiai būtinas ir dėl objekto finansavimo. Susitardamas dėl techninės priežiūros, trečiasis asmuo paaiškino užsakovui tolimesnę statybos eigą: įsigyti statybos darbų žurnalą ir jį atitinkamai užpildyti. Užsakovui buvo palikti trečiojo asmens rekvizitai, telefonas, namų adresas bei nurodyta, jog esant klausimų kreiptųsi arba atsivežtų į objektą apžiūrai, tačiau gavęs statybos leidimą užsakovas daugiau į trečiąjį asmenį nesikreipė, nes, matyt, su rangove palaikė gerus santykius ir ja pasitikėjo, objektas buvo statomas prie užsakovo gyvenamosios vietos ir, tikėtina, pats užsakovas faktiškai kontroliavo statybos eigą. Pagal galiojusį reguliavimą su techniniu prižiūrėtoju turėjo būti sudaryta darbo sutartis, o šiuo atveju darbo sutartis sudaryta nebuvo ir trečiasis asmuo nebuvo priimtas dirbti į antraeiles pareigas. Susitariant dėl techninės priežiūros vykdymo trečiasis asmuo dirbo UAB „Šilalės komunalinis ūkis“ direktoriaus pavaduotojo pareigose, taigi pagrindinio darbo metu trečiasis asmuo neturėjo galimybių atlikti techninės priežiūros. Jeigu užsakovas būtų siekęs realios techninės priežiūros iš trečiojo asmens, tai būtų samdęs techninį prižiūrėtoją pagal darbo sutartį nuolatiniam darbui. Teismų praktika patvirtina, kad tuo atveju, kai užsakovas tik formaliai paskiria techninį prižiūrėtoją, tai neatleidžia rangovo nuo atsakomybės.

5613.4.

57Net jeigu apeliacinės instancijos teismas vertinų, kad techninė priežiūra buvo vykdoma netinkamai, tai trečiojo asmens veiksmai neprisidėjo prie galimo žalos kilimo užsakovui, todėl teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog jeigu techninis prižiūrėtojas būtų tinkamai ėjęs savo pareigas, nekiltų šioje byloje nustatytų pasekmių. Nei užsakovas, nei rangovė niekada į trečiąjį asmenį dėl projekto keitimo nesikreipė ir tokiam nukrypimui nuo techninio projekto techninis prižiūrėtojas niekada nebūtų pritaręs (be to, tam reikalingas ir projektuotojo pritarimas). Teismas visiškai nesiaiškino, kokie statybos darbai buvo atlikti ir kaip buvo pildomas statybos darbų žurnalas, kurio pildymo pareigą turėjo būtent rangovė. Nepaisant to, kad paslėptų darbų aktuose yra tiek rangovės, tiek trečiojo asmens parašai, šie aktai nepatvirtina, jog trečiasis asmuo būtų pritaręs keisti projektinius sprendinius, numatytus projektuotojo A. J. projekte. Pateiktuose paslėptų darbų patikrinimo aktuose nėra nuorodų į A. J. parengtą techninį projektą Nr. 01.07-01-TP ir šio projekto brėžinius, taigi techninis prižiūrėtojas ne tik kad negalėjo šiais aktais patvirtinti, jog darbai buvo vykdomi pagal projektuotojo A. J. projektą, tačiau ir negalėjo žinoti, kad rangovė vykdo darbus ne pagal projektuotojo parengtą techninį projektą. Netgi jei šių aktų techninis prižiūrėtojas ir nebūtų pasirašęs, neigiamos pasekmės būtų kilusios bet kuriuo atveju, nes, kaip matyti iš teismo eksperto padarytų išvadų, statybos de facto buvo vykdomos ne pagal techninį projektą. Kyla abejonių, ar užsakovas iš tiesų nežinojo apie keičiamą projektą, nes tą pačią dieną, kai sudarė rangos sutartis, tarp Rangovės ir užsakovo buvo pasirašyti tiek lokalinė sąmata, tiek atliktų darbų aktas, kurių 8 punkte buvo nurodytas projektinių sprendinių pakeitimas – betoniniai didesnio kaip 3m³ tūrio pamatai kolonoms, paduodant betoną siurbliu. Apklaustas ekspertas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad techninio prižiūrėtojo kaltinti negalima, nes jo parašo nėra ant atliktų darbų akto. Teismo eksperto išvadoje konstatuota, kad rangovė nepildė Statybos darbų žurnalo Formos F-5, kurioje turėjo būti registruojami visi projektinės dokumentacijos pakeitimai. Kadangi rangovė faktiškai atliekamų pakeitimų neregistravo statybos darbų žurnale, tai statybos techninis prižiūrėtojas negalėjo žinoti, jog darbai faktiškai vykdomi ne pagal projektą.

5813.5.

59Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik įrodžius visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė). Teismas sprendimu konstatavęs, kad statybos techninis prižiūrėtojas atsako vienodomis dalimis su užsakovu (t.y. jo atsakomybė sudaro 15%), iš esmės nusprendė dėl trečiojo asmens konkrečios atsakomybės dalies bei trečiojo asmens kaltės laipsnio, nors kaltės klausimas byloje nebuvo ir negalėjo būti įrodinėjamas bei tiriamas. Teismų praktika patvirtina, kad tuo atveju, kai statybos dalyviai (pvz. projektuotojas, techninis prižiūrėtojas) į bylą šalių yra įtraukiami kaip tretieji asmenys (o ne atsakovai), teismas nustatęs, jog rangovo atsakomybė už padarytą žalą gali būti mažintina dėl paties užsakovo bei jo samdytų asmenų veiksmų, gali nurodyti kokia bendra apimti yra mažinamas priteistinas žalos dydis (kaip šiuo atveju – 30%), tačiau negali paskirstyti atsakomybės proporcijų asmenims, kurie byloje nėra patraukti atsakovais. Byloje nebuvo įrodinėjama bei tiriama ne tik trečiojo asmens kaltė, kaip būtina civilinei atsakomybei kilti sąlyga, bet taip pat nebuvo įrodinėjamas bei tirtas priežastinis ryšys, todėl visiškai nepagrįstai ir be motyvų teismo sprendime trečiojo asmens atsakomybė nurodyta esanti vienoda su užsakovu. Teismas šioje byloje negalėjo nustatyti trečiojo asmens atsakomybės apimties taip pat dėl to, kad tai pažeistų trečiojo asmens teisę gintis, įrodinėjant civilinės atsakomybės ribojimą pagal įstatymą ir (ar) jo civilinę atsakomybę šalinančias arba lengvinančias aplinkybes.

6014.

61Ieškovė UAB „Kometa“ atsiliepime į V. J. apeliacinį skundą prašo šį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6214.1.

63Byloje nebuvo įrodyta ir nebuvo siekiama įrodyti, kad žala kilo dėl statybos techninio prižiūrėtojo veiksmų. Be to, ieškovės įsitikinimu, tiek karvidės rekonstrukcijos, tiek mėšlidės bei srutų rezervuarų statybos darbai buvo atlikti tinkamai. A. R. daugybę metų sėkmingai naudojosi pastatais, pretenzijų nereiškė, o reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė tik gavęs ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, t. y. beveik po 10 metų nuo objekto pridavimo.

6414.2.

65Net jeigu ir būtų padaryti viešosios statybos teisės pažeidimai, susiję su statinio statybos techninio prižiūrėtojo skyrimu (samdymu), tai negalėtų būti lemiama avarijos priežastimi. Be to, byloje nebuvo įrodinėjama nei trečiojo asmens kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nei priežastinis ryšys, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad trečiojo asmens atsakomybė vienoda su užsakovu (atsakovu). Sienelė įgriuvo dėl A. R. kaltės, jam pažeidžiant mėšlidės eksploatavimo technologinius reikalavimus.

6615.

67Atsakovas A. R. atsiliepime į UAB „Kometa“ apeliacinį skundą, prašo šį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

6815.1.

69Pasirašydamas 2014 m. liepos 2 d. skolų suderinimo aktą, pagal kurį likusi atsakovo skola buvo 76 224,63 Eur, atsakovas nežinojo, kad ieškovė statybos darbus atliko nekokybiškai bei, jog atliktų darbų aktuose iš esmės neteisingai nurodyti atliktų darbų kiekiai ir panaudotos medžiagos. Po 2015 m. pavasarį įvykusios avarijos atsakovas ėmėsi veiksmų ieškovės atliktų darbų trūkumams nustatyti, o vėliau šie trūkumai, atsiradę dėl rangovo nesilaikymo statinių techninio projekto, buvo patvirtinti net tris ekspertinius tyrimus atlikusių ekspertų. Pažymėtina, kad ieškovė šių statybos trūkumų neginčija. Taigi, teismas pagrįstai perskaičiavo likusią atsakovo skolos dalį ieškovei, remdamasis 2018 m. spalio 23 d. teismo eksperto A. S. teismo ekspertizės akte pateiktomis išvadomis apie tai, kad ieškovės užaktuoti kaip atlikti statybos darbai ir darbų kiekiai bei sunaudotos statybinės medžiagos, neatitinkantys duomenų, nurodytų lokalinėse sąmatose ir atliktų darbų aktuose, sudaro 51 772 Eur, o ieškovės atlikti, bet neužaktuoti statybos darbai ir sunaudotos medžiagos sudaro 38 416 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė šių ekspertizės akto ir atitinkamai teismo išvadų dėl ieškovės neteisingai užaktuotų darbų ir medžiagų kiekių neginčija. Teismas sprendime itin detaliai aptarė byloje surinktus įrodymus, o darydamas išvadą, kad atsakovo skola ieškovei sudaro 62 868,63 Eur, ją motyvavo byloje ištirtu ir teismo sprendime aptartu įrodymu – teismo ekspertizės aktu Nr. 18-10/01, todėl jokie proceso teisės normų pažeidimai nebuvo padaryti.

7015.2.

71Ekspertizė civilinėje byloje teismo nutartimi buvo paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros, paskirtą ekspertizę teismas pavedė atlikti į teismo ekspertų sąrašą įrašytam ekspertui A. S., todėl teismas, priimdamas sprendimą pagrįstai vadovavosi UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ ekspertizės akte pateiktomis teismo eksperto išvadomis bei jas patvirtinančiais kitais byloje ištirtais įrodymais: šalių paaiškinimais, 2015 m. gruodžio 4 d. UAB „Baltų būstas“ statinio dalinės ekspertizės aktu, atliktų darbų aktais ir kt. Daryti išvadą dėl kokių nors ekspertinio tyrimo trūkumų teismas neturėjo jokio pagrindo. Teismo ekspertas A. S. buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, eksperto paaiškinimai tuo metu nesukėlė abejonių dėl atlikto ekspertinio tyrimo išsamumo ir objektyvumo, nenustatyta eksperto išvadų akivaizdžių prieštaravimų su kitais byloje esančiais įrodomaisiais duomenimis. Ieškovės nurodomos priežastys nesivadovauti teismo ekspertizės išvadomis nėra nei pakankamos, nei pagrįstos. Tuo atveju, jei ieškovei kilo konkrečių abejonių dėl ekspertizės akto turinio, ieškovė turėjo teisę prašyti teismo paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, tačiau tokių prašymų ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu nereiškė, o pretenzijų pareiškimas apeliaciniame skunde laikytinas ieškovės piktnaudžiavimu ir siekiu vilkinti civilinės bylos nagrinėjimą.

7215.3.

73Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad tariamai ekspertizės akte nenustatytas priežastinis ryšys tarp nuokrypio nuo projekto sprendinių ir mėšlidės avarijos. Ekspertizės akto 3.3.2 dalyje aiškiai nurodyta, kad ieškovė savavališkai pakeitė projektinius sprendinius, t. y. vietoj plonų g/b sienelių įrengė masyvias sieneles iš surenkamų betoninių rūsio blokų bei vietoje gruntinio skysto mėšlo (ir srutų) rezervuaro „Lagūna“ įrengė rezervuarą iš betoninių rūsio blokų, dėl ko dėl betoninių konstrukcijų įtrūkimų (plyšių) ir netinkamos konstrukcijos, srutomis buvo užterštas dirvožemis ir perdrėkinti dugno g/b plokštės pagrindai, todėl eksploatacijos metu transportuojant mėšlą įvyko konstrukcijų avarija. Nukrypimo nuo statinio techninio projekto ir kilusios mėšlidės avarijos priežastinis ryšys konstatuotas ir 2015 m. gruodžio 4 d. Statinio dalinės ekspertizės akte Nr. 15-36E. Jokios apeliaciniame skunde reiškiamos manipuliacijos ir keliami klausimai bei reikalavimai ekspertui pateikti kažkokius konstrukcinius skaičiavimus tam, kad įrodytų, jog faktiškai ieškovės įrengtų masyvesnių sienų iš net tam neskirtų surenkamų rūsio blokų mechaninis atsparumas ir pastovumas yra prastesnis nei projektiniuose sprendiniuose nurodytų specialių plonų sienelių, negalimos, nes statybos sprendimai jau buvo kvalifikuoto specialisto priimti, rengiant konkretaus statinio (mėšlidės) projektą. Atitinkamas klausimas (kurį ieškovė galėjo prašyti teismo užduoti ekspertui, bet to nedarė) nebuvo užduotas, todėl ekspertas neprivalėjo atlikti konstrukcinių skaičiavimų ir nustatinėti, ar pažeidžiant projektinius sprendinius ieškovės savavališkai pasirinkti kitokie statybiniai sprendimai buvo geresni ar blogesni, nei numatyta projekte. Ieškovės apeliaciniame skunde keliami techniniai klausimai (pvz., kodėl srutų rezervuaro sienos griuvo į vidų, o ne į išorę) galėjo būti ieškovės užduoti ekspertui tiek skiriant ekspertizę, tiek ekspertą apklausiant teismo posėdyje, o ne pateikiami apeliaciniame skunde, kaip jau faktai, nors tai specialistų, o ne ieškovės, kompetencija.

7415.4.

75Ieškovei teismas suteikė pakankamai laiko ir ieškovė iki konkretaus teismo eksperto A. S. ekspertizei atlikti paskyrimo turėjo galimybę nesutikti su šia kandidatūra, siūlyti savo ekspertus, taip pat reikšti ekspertui nušalinimą, tačiau to nepadarė, todėl apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, susiję su Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimu, atlikto ekspertinio tyrimo skaidrumu, profesionalumu, visiškai nepagrįsti, juolab kad nurodomi itin deklaratyviai, formaliai, nepateikiant jokių faktų ar įrodymų, galinčių tokius nepagrįstus teiginius patvirtinti.

7615.5.

77Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.697 straipsnį rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad minėtos materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme, sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų – tokiu atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Defektų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Kaip teisingai konstatavo teismas, UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ ekspertinio tyrimo akte, kuriuo remiasi ieškovė, siekdama įrodyti, kad sienų griūtis įvyko dėl netinkamo statinių eksploatavimo, išvada apie mėšlidės sugriuvimo priežastis padaryta ekspertams nenuvykus ir šio statinio neapžiūrėjus vietoje, o tik įvertinus kitų asmenų foto lentelėse užfiksuotą vaizdą. Ekspertinių išvadų darymas vien iš fotonuotraukų negali būti laikomas pagrįstu ir atitinkančiu ekspertiniam tyrimui keliamus reikalavimus. Minėto tyrimo išvados tik tikėtinos, todėl laikytina, kad ieškovė neįrodė, jog mėšlidė sugriuvo dėl atsakovo kaltų veiksmų, todėl nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo civilinės atsakomybės. S. M. pateikta išvada, neva nenustatyta jokių atliktų darbų neatitikčių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, absoliučiai nemotyvuota, apsiribota daugiausiai tik Statybos įstatymo nuostatų pacitavimu, visiškai netirta ir nepasisakyta dėl statybos atitikimo statybos techniniams reglamentams, kurių pažeidimai, be kita ko, yra konstatuoti eksperto A. S. ekspertizės akte, be to, tokia išvada prieštarauja paties S. M. pacituotų Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti nuostatoms, susijusioms su mėšlidės ir srutų kauptuvo įrengimu, kurių, kaip nustatyta, ieškovė neįgyvendino. Nemotyvuota ir S. M. išvada, kad „nebuvo pažeisti esminiai statiniui keliami reikalavimai“ kai ekspertas A. S. labai aiškiai konstatavo, jog buvo pažeisti esminiai statinio reikalavimai: mechaninis atsparumas ir pastovumas (įvyko statinio griūtis), higiena, sveikata ir aplinkos apsauga (srutomis užterštas dirvožemis, avarija tiršto mėšlo ir skysto mėšlo rezervuarų sandūroje), drėgmė statinio viduje (neįrengta karvidės stogo antikondensacinė plėvelė). Esminiams mėšlidės ir srutų kauptuvo statybos reikalavimams esant identiškiems tiek statybos metu galiojusiuose ir iki šiol galiojančiuose reikalavimuose, tiek 2009 ir 2010 metais patvirtintose taisyklėse, akivaizdu, jog formalus vėlesnių teisės aktų nuostatų eksperto A. S. ekspertizės akte nurodymas, tuo labiau kad tokius veiksmus ekspertas paaiškino teismo posėdžio metu, neturi jokios įtakos ekspertizės akto teisingumui ir pagrįstumui. Ieškovė cituoja 2016 m. gruodžio 29 d. apklaustą Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro direktorių E. I., tačiau, pažymėtina, jog šis specialistas pateikė tik prielaidą, kad mažesnės gniuždymo stiprio klasės betono panaudojimas mėšlidės grindiniui įrengti, teoriškai galėtų būti grindinio nusidėvėjimo priežastimi, tačiau jokie ekspertiniai tyrimai šiuo klausimu nebuvo atlikti, jų pagrindu nebuvo padaryta jokių išvadų, bei nenustatyta, kad atitinkamo betono panaudojimas mėšlidės grindiniui buvo priežastiniame ryšyje su mėšlidės avarijos kilimu.

7815.6.

79Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai prisiima sau kompetenciją spręsti techninius, specialių žinių reikalaujančius klausimus ir nurodo, kad nei jos nukrypimas nuo projekto, nei netinkamų statybai medžiagų panaudojimas, nei hidroizoliacijos sluoksnio neįrengimas, negalėjo būti mėšlidės avarijos priežastimi. Toks ieškovės teiginys yra niekinis, kaip ir absoliučiai nepagrįstas bei nelogiškas teiginys, kad nuo projekto buvo nukrypta „A. R. prašymu“, „abipusiu šalių susitarimu“. Tokie vienašališki ieškovės teiginiai, nepagrįsti jokiais įrodymais, laikytini tik ieškovės pasirinktu gynybos nuo atsakovo priešieškinio būdu. Atsakovas pritarimo projekto pakeitimui ieškovei nėra davęs, o atitinkamos ieškovės nurodomos aplinkybės yra melagingos. Melagingos ir tikrovės neatitinkančios ieškovės nurodomos aplinkybės, kad neva paties atsakovo nurodymu buvo apšiltintas ne visas karvidės stogas, statybines medžiagas atsakovas tariamai pasisavino.

8015.7.

81Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas neginčijo darbų pripažinimo tinkamais naudoti aktų, nereiškė pretenzijų ir praleido 5 metų garantinį terminą. Statybos trūkumai paaiškėjo tik įvykus mėšlidės avarijai, todėl atsakovas apie tokius trūkumus anksčiau reikšti pretenzijų ieškovei neturėjo pagrindo, be to, byloje paskirtos teismo ekspertizės išvados patvirtina, kad nukrypimo nuo projekto darbai priskirtini prie paslėptų darbų.

8215.8.

83Visiškai nepagrįstas UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ ekspertinio tyrimo akte pateiktas ir ieškovės palaikomas siūlymas tęsiant pažeidimą– nukrypimą nuo projekto, atstatyti (išbetonuoti) tik sugriuvusią mėšlidės sieną ir pažeistą plokštės dalį, kas kainuotų tik 4 763,43 Eur. Statinys (mėšlidė) turi būti atkurta griežtai laikantis projekto sprendinių, t. y. įrengiant mėšlidės ir skysto mėšlo surinkimo rezervuarą „Lagūna“, kaip tai numatyta projekte, ir tokio atkūrimo kaina, kaip teisingai nurodė teismas, yra 136 943,96 Eur. Ieškovė, apeliaciniame skunde teigdama, kad teismo priteista mėšlidės defektų šalinimo kaina yra per didelė ir nereali, nepateikė visiškai jokių įrodymų, jog mėšlidės atkūrimo pagal projekto sprendinius kaina būtų mažesnė, nei 136 943,96 Eur. Nepagrįstas ieškovės argumentas dėl to, kad ekspertizės akte numatyta mėšlidės atkūrimo vertė yra didesnė, nei 2008 m. sausio 15 d. lokalinėje sąmatoje, nes šiuo atveju papildomą kainą sudaro avarijos padarinių šalinimo, ardymo darbų vertė, be to, statybinių medžiagų ir darbų kainos per dešimtmetį yra labai išaugusios. UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ ekspertinio tyrimo akte karvidės sutvarkymo kaina skaičiuojama tik už darbus (8 857,62 Eur), o absoliučiai visos defektų ištaisymui medžiagos tariamai turėtų būti naudojamos tos pačios, neatsižvelgiant (ir tai natūralu, nes ekspertai nebuvo nuvykę į vietą ir neapžiūrėjo faktinės medžiagų būklės) į tai, kad tokios medžiagos per daugelį metų dėl natūralaus nusidėvėjimo yra nebetinkamos bei dėl ardymo metu padarytų pažeidimų negali būti kokybiškai naudojamos pakartotinai.

8415.9.

85Teismas teisingai atsakovo prašymu ieškovės prašomoms priteisti netesyboms taikė ieškinio senaties terminą bei priteisė teisingumo bei protingumo kriterijus atitinkantį netesybų dydį (ieškovės prašomos netesybos sudarė net 36,4 proc. prašomos priteisti skolos sumos), todėl ir ši ieškovės apeliacinio skundo dalis nepagrįsta.

8616.

87Atsakovas A. R. atsiliepime į trečiojo asmens V. J. apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8816.1.

89Teisės aktai imperatyviai numatė techninio prižiūrėtojo teises ir pareigas, kurių nevykdymą pastarasis negali teisinti užsakovo (atsakovo) neaktyvumu. Atsižvelgiant į nurodytą statybos metu galiojusį teisinį reglamentavimą, trečiasis asmuo, atsakovo paskirtas statybos techniniu prižiūrėtoju, turėjo jam teisės aktais nustatytą pareigą per visą mėšlidės statybos laiką kontroliuoti, ar mėšlidė statoma pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties, įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, kontroliuoti statybos metu naudojamus statybos produktus ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti atsakovą (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų, tikrinti ir priimti (patvirtinant jų atitikimą naudoti) paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, kontroliuoti, kad visi statinio projekto pakeitimai būtų atlikti nustatyta tvarka. Vykdydamas nurodytas pareigas tretysis asmuo privalėjo ir turėjo pasinaudoti taip pat ir jam teisės aktų suteiktomis teisėmis – nustačius, kad buvo atlikti mėšlidės projektinių sprendinių pakeitimai, apie tai informuoti atsakovą, o jei tokie pakeitimai nebuvo įteisinti nustatyta tvarka, privalėjo sustabdyti mėšlidės statybos darbus, taip pat, nustatęs, kad pakeitimai buvo atlikti be atsakovo žinios, galėjo reikalauti, kad ieškovė pašalintų mėšlidės projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų pažeidimus. Trečiasis asmuo, kaip profesionalas, be abejo žinojo teisės aktais jam nustatytas teises ir pareigas, bei Statybos įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje ir Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 41, 42 dalyse numatytą atsakomybę už jų nevykdymą arba netinkamą vykdymą.

9016.2.

91Teismo ekspertui byloje nustačius, kad mėšlidė sugriuvo dėl to, jog faktiškai buvo nukrypta nuo jos projekto sprendinių, statybos techninis prižiūrėtojas negali teisės aktais jam nustatytų teisių ir pareigų nevykdymo pateisinti atsakovo, kaip užsakovo, tariamu neaktyvumu. Atsakovas neprivalėjo skambinti trečiajam asmeniui, jo kviesti į statybų aikštelę, nuolat priminti apie prievolę vykdyti savo pareigas. Nurodyta trečiojo asmens pozicija nepagrįstai susiaurina teisės aktuose numatytas techninio prižiūrėtojo funkcijas, prieštarauja techninės priežiūros paskirčiai – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą. Be to, pats trečiasis asmuo savo skunde pripažįsta, kad statybos darbų žurnalas ieškovės buvo pildomas ir prašoma jame pasirašyti atsakovo bei statybos techninio prižiūrėtojo tik atskirais lapais, tačiau statybos darbų žurnalas nebuvo pildomas kaip vientisas dokumentas, nors tai buvo būtina. Šių pažeidimų trečiasis asmuo ieškovės taip pat nereikalavo pašalinti, nors apie juos, kaip matyti, žinojo. Taip pat apeliantas, jei tinkamai būtų atlikęs pareigas, būtų žinojęs, kad ieškovė nepildė Statybos darbų žurnalo Formos F-5, kurioje turėjo būti registruojami visi projektinės dokumentacijos pakeitimai, ir būtų pareikalavęs ieškovės šį pažeidimą ištaisyti, tačiau to nepadarė, todėl dabar negali teisintis, jog jis negalėjo žinoti, kad darbai faktiškai vykdomi ne pagal projektą.

9216.3.

93Teismo išvada dėl ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens atsakomybės laipsnio yra pagrįsta bylos duomenimis, tarp kurių yra ir eksperto išvada, kurioje nurodyta, kad mėšlidės sugriuvimo priežastis buvo ieškovės nukrypimas nuo techninio projekto sprendinių, dalis atsakomybės dėl kilusių pasekmių tenka atsakovui, netinkamai organizavusiam techninę priežiūrą, ir trečiajam asmeniui, netinkamai vykdžiusiam techninę priežiūrą.

9416.4.

95Trečiojo asmens argumentai, kad dar bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, jis savo atsiliepime neteikė detalesnių paaiškinimų apie techninę priežiūrą, nes nei ieškovė, nei atsakovas į jį dėl galimai kilusios žalos nesikreipė, nereiškė reikalavimų byloje dėl netinkamai vykdytos techninės priežiūros, šalių procesinis elgesys ir teismo nurodymų nebuvimas, leido jam pagrįstai tikėtis, jog teismas nevertins tų aplinkybių, kurios nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko, nepagrįsti, nes statybos techninę priežiūrą privalėjęs vykdyti V. J. į bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, todėl, atstovaujamas profesionalaus teisininko, turėjo suvokti, jog būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms bei atitinkamai įgyvendinti savo, kaip trečiojo asmens procesines teises, t. y. dėl bylos esmės teikti išsamius paaiškinimus, kiek tai susiję su techninės priežiūros vykdymu. Trečiojo asmens netinkamas savo procesinių teisių įgyvendinimas nelemia teismo sprendimo motyvų, kurie susiję su technine priežiūra, neteisingumo, o, juolab, pagrindo juos naikinti.

96Teisėjų kolegija

konstatuoja:

97IV.

98Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9917.

100Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės UAB „Kometa“ ir trečiojo asmens V. J. apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas.

10118.

102Apeliantė UAB „Kometa“ apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės aktu, nepaisydamas akivaizdžių šio akto trūkumų, jo neatitikimo Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimams, ir padarė įrodymų visumai prieštaraujančias išvadas, nulėmusias nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

10319.

104Apeliantas V. J. apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai ir neteisėtai pasisakė dėl statybų techninio prižiūrėtojo atsakomybės fakto ir dalies, nors nei ieškovė (rangovė), nei atsakovas (užsakovas) byloje neįrodinėjo, jog žala (ar jos dalis) kilo dėl kokių nors techninio prižiūrėtojo veiksmų (neveikimo), taigi, teismas pasisakė dėl trečiojo asmens atsakomybės, nors nei techninio prižiūrėtojo kaltės, nei kitų civilinės atsakomybės sąlygų klausimas nebuvo įrodinėjamas ir tiriamas byloje. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

10520.

106Ieškovė UAB „Kometa“ apeliaciniame skunde ir atsiliepime į V. J. skundą nurodė, kad šioje byloje būtinas žodinis procesas, kurio metu ieškovė turėtų galimybę plačiau pasisakyti dėl byloje nustatytų aplinkybių vertinimo.

10721.

108Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, kaip matyti iš straipsnio formuluotės, įstatymo leidėjas nustatė teismo diskrecijos teisę tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau dalyvaujančių asmenų prašymas neįpareigoja teismo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, be to, ši teismo teisė ribojama – toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių reikia žodinio bylos nagrinėjimo.

10922.

110Nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, kad yra būtinas žodinis bylos apeliacine tvarka nagrinėjimas, nei apeliaciniame skunde, nei atsiliepime į trečiojo asmens skundą nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, patvirtinančių išimtinį būtinumą skirti šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Visus rašytinius įrodymus ir bylai reikšmingas aplinkybes ieškovė turėjo galimybę detaliai aptarti apeliaciniame skunde, be to, ši byla net du kartus buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, šalys žodžiu pasisakė ne viename posėdyje, taigi, jų teisė būti išklausytiems, be kita ko, žodžiu, nebuvo apribota, todėl UAB „Kometa“ prašymas ir apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas. Dėl teismo ekspertizės akto patikimumo, jo įrodomosios reikšmės

11123.

112Ieškovės UAB „Kometa“ teigimu, teismo eksperto A. S. surašytas teismo ekspertizės aktas nemotyvuotas ir neatitinkantis Teismų ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas dar 2017 m. lapkričio 22 d. nutartyje sukritikavo atsakovo A. R. užsakymu UAB „Baltų būstas“ atliktą dalinę ekspertizę, šioje byloje turėjo būti vadovaujamasi ieškovės užsakymu atliktu ir į bylą pateiktu UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ Ekspertinio tyrimo aktu.

11324.

114CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

11525.

116Pagal Teismų ekspertizės įstatymo 24 straipsnį ekspertizės aktas susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų. Teismo ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodoma: ekspertizės akto surašymo data ir vieta; nutartis skirti teismo ekspertizę; ekspertizei pateikta medžiaga ir klausimai; teismo eksperto duomenys (vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, eksperto kvalifikacija, darbo ekspertu stažas); tyrimų pradžios ir pabaigos datos; papildomos medžiagos pareikalavimo ir gavimo data; atliekant ekspertizę dalyvavę asmenys. Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus. Jeigu ekspertizei pateiktos medžiagos nepakanka išvadai pateikti ir nėra galimybės gauti papildomos medžiagos arba teismo ekspertui pateikti klausimai išeina už jo specialių žinių ribų, ekspertas surašo aktą, kuriame motyvuotai išdėsto atsisakymo pateikti išvadą priežastis (24 straipsnio 1–4, 6 dalys).

11726.

118Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016; 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018, kt.).

11927.

120Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra jokių pagrįstų abejonių, sudarančių pakankamą pagrindą nepasitikėti įstatyme nustatyta tvarka paskirta ir atlikta teismo ekspertize bei nesivadovauti ekspertizės akte išdėstytomis išvadomis.

12128.

122Priešingai nei apeliaciniame skunde dėsto ieškovė UAB „Kometa“, 2018 m. spalio 23 d. teismo ekspertizės aktas Nr. 18-10/01 yra motyvuotas ir jame padarytos išvados susietos su eksperto atliktais tyrimais, skaičiavimais, atlikta apžiūra bei vertinimais. Ekspertizės akte nurodyti tokio tipo, kaip ginčo (mėšlidė, srutų rezervuaras, karvidė), statiniams aktualūs teisės aktų reikalavimai, pateikti techninio projekto sprendinių su faktiškai įrengtais statiniais, jų atitinkamomis dalimis (iš kokių medžiagų, kaip pastatyta) palyginimai, o visi skaičiavimai dėl įkainių, apžiūros metu užfiksuoti faktiškai atliktų darbų duomenys pateikti, patogumo sumetimais, lentelėse ir suvestinėse, kaip ekspertizės priedai, į kuriuos ekspertas tiriamojoje dalyje daro aiškias nuorodas.

12329.

124Be to, skirtingai nei teigia apeliantė, teismo ekspertizės akte aiškiai nustatytas priežastinis ryšys tarp konstatuoto nukrypimo nuo techninio projekto sprendinių ir įvykusios mėšlidės avarijos (dalies sienos griūties). Antai, ekspertas nurodė, kad statybos darbų atlikimo metu, savavališkai pakeitus projektinius sprendinius, t. y. vietoj plonų gelžbetoninių sienelių įrengus masyvias sieneles iš surenkamų betoninių rūsio blokų bei vietoje gruntinio skysto mėšlo (ir srutų) rezervuaro „Lagūna“ įrengus rezervuarą iš betoninių rūsio blokų, dėl betoninių konstrukcijų įtrūkimų (plyšių) ir netinkamos konstrukcijos, srutomis buvo užterštas dirvožemis ir perdrėkinti dugno gelžbetoninės plokštės pagrindai, dėl ko eksploatacijos metu transportuojant mėšlą įvyko konstrukcijų avarija. Ekspertas paaiškino ir tai, kodėl mėšlidės ir srutų rezervuaro masyvesnės sienos, įrengtos iš storesnių betoninių rūsio blokų, mažiau tinkamos, nei suprojektuotos plonesnės gelžbetoninės sienos (kitaip tariant, kodėl atsirado pirmiau minėti konstrukcijų įtrūkimai, plyšiai), akte aiškiai nurodęs, kad surenkamų betoninių blokų, kuriuos panaudojo rangovė, gamybai įprastai naudojamas C12/15 klasės betonas, kuris, eksperto teigimu, netinkamas mėšlo ir srutų rezervuarams, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas sandarumui nuo vandens, srutų, mėšlo pratekėjimo, ir šį teiginį (dėl tokios klasės betono netinkamumo), be kita ko, ekspertas pagrindė Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklių 34 punktu, kuriame nurodyta, kad gelžbetoninės surenkamos skystojo mėšlo mėšlidžių ir srutų kauptuvų sienelių konstrukcijos turi būti ne mažesnio kaip 35/45 Mpa, monolitinės 30/37 Mpa, o dugnas 25/30 Mpa mechaninio atsparumo ir vidutinio agresyvumo aplinkai pritaikyto šalčiui atsparaus betono.

12530.

126Pažymėtina, kad nors apeliantė UAB „Kometa“ teisi teigdama, jog Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklės ŽŪ TPT 03:2010 buvo patvirtintos tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 3D-472 ir ginčo statybos darbų atlikimo metu dar neegzistavo, vis dėlto reikalavimas, kad mėšlas ir (ar) srutos būtų kaupiamos ir (ar) laikomos taip, jog būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, kad srutos nepratekėtų į aplinką, buvo įtvirtintas dar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtintose Aplinkosaugos reikalavimuose mėšlui tvarkyti, o taip pat Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše. Taigi, nors šio reikalavimo (užtikrinti nepratekėjimą, sandarumą) įgyvendinimo sąlygos buvo detalizuotas vėliau, inter alia, ir Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklėse, ginčo objektų statybos metu šis reikalavimas galiojo ir turėjo būti vykdomas, o jo įvykdymą visų pirma užtikrino projektuotojas, turėjęs suprojektuoti sieneles taip, kad būtų išvengta plyšių, įtrūkimų ir atitinkamai srutų pratekėjimo. Savo ruožtu rangovė neturėjo teisės be teisės aktų nustatyto suderinimo ir projekto sprendinių pakeitimo, savavališkai keisti darbuose naudojamas medžiagas ir konstrukcijas. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad teismo ekspertas, siekdamas paaiškinti savo vertinimą dėl blokų betono klasės netinkamumo mėšlidei ir srutų rezervuarui įrengti, pasirėmė vėliau įsigaliojusiomis Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklėmis, paaiškinančiomis, kokie sienų ir dugno parametrai preziumuojami, kaip užtikrinantys dar 2005 metais patvirtintuose Aplinkosaugos reikalavimuose mėšlui tvarkyti nustatytą reikalavimą išvengti paviršinio ir požeminio vandens taršos, srutų ir mėšlo pratekėjimo į aplinką, niekaip nepaneigia teismo ekspertizės akto pagrįstumo, patikimumo ir įrodomosios reikšmės šioje byloje.

12731.

128Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip ne kartą yra išaiškinęs kasacinis teismas, kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015). Taigi, būtent ieškovė, manydama, kad jos pastatytos, neatitinkančios projekto sprendinių, sienelės yra ne mažau atsparios ir patvarios, nei suprojektuotos, ir todėl negalėjo nulemti avarijos, turėjo teikti tokius teiginius pagrindžiančius įrodymus, be kita ko, užduoti tokius klausimus ekspertui, atliekančiam ekspertizę. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė iki pat teismo ekspertizės akto parengimo tokių įrodymų neteikė ir net atsisakė užduoti savo klausimus teismo ekspertui, skiriant teismo ekspertizę, motyvuodama tuo, kad neturi pinigų ekspertizei apmokėti, nors vėliau, ekspertizės akto turiniui neatitikus ieškovės lūkesčių, privačiai užsakė ekspertinį tyrimą už ne mažesnę kainą, nei reikėjo teismo ekspertizei apmokėti. Esant šioms aplinkybėms, t. y. ieškovei privalant įrodinėti su jos veiksmais nesusijusias defektų atsiradimo priežastis, šalinančias jos atsakomybę, tačiau to ieškovei nedarant, UAB „Kometa“ visiškai nepagrįstai apeliuoja į detalių konstrukcinių skaičiavimų dėl faktiškai įrengtų sienelių atsparumo ir patvarumo nebuvimą teismo ekspertizės akte, nors, kaip minėta, toks klausimas teismo ekspertui net nebuvo užduotas.

12932.

130Visiškai deklaratyvūs ir todėl atmestini apeliantės samprotavimai apie tai, kad tuo atveju, jeigu srutų rezervuaro sienos būtų įrengtos netinkamai, tai jos griūtų į išorę, o ne į vidų. Kaip pagrįstai akcentuoja atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, šis klausimas yra techninio pobūdžio ir į jį gali atsakyti tik specialias žinias turintis asmuo, galintis, skirtingai nuo ieškovės, kompetentingai įvertinti įvairius faktorius (ne tik ieškovės akcentuojamą srutų daromą slėgį), veikiančius sienelę, todėl ieškovė, turėjusi galybę užduoti ekspertui tokius klausimus, tiek skiriant ekspertizę, tiek vėliau, apklausiant ekspertą teismo posėdyje, tačiau to nepadariusi, taip pat neprašiusi skirti papildomos (pakartotinės) ekspertizės, jeigu jai iškilo nauji klausimai, elgiasi nesąžiningai, apeliaciniame skunde darydama jokiais įrodymais nepagrįstus pareiškimus apie sienelių griuvimo kryptį ir, tuo labiau, ginčydama teismo ekspertizės akto patikimumą ir pagrįstumą tuo argumentu, jog ekspertas nepateikė paaiškinimų dėl tų klausimų, kurie jam nebuvo užduoti nei vienos iš šalių. Dėl tos pačios priežasties atmestinas ir visiškai neargumentuotas ieškovės teiginys, kad teismo ekspertas A. S. pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 6 punktą, įtvirtinantį profesinių sprendimų skaidrumo principą.

13133.

132Apibendrindama pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „Kometa“ neįrodė aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą suabejoti teismo paskirtos ekspertizės akto patikimumu, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, spręsdamas dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, jų tenkinimo galimybės ir apimties, visiškai pagrįstai ir teisėtai vadovavosi teismo ekspertizės akte padarytomis išvadomis. Dėl UAB „Kometa“ reikalavimo priteisti skolą už atliktus rangos darbus ir delspinigių priteisimo

13334.

134UAB „Kometa“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo skola ieškovei už atliktus rangos darbus sudaro 62 868,63 Eur, prieštarauja byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumai, be to, tokia išvada, apeliantės teigimu, padaryta teismui nenurodžius jokių konkrečių įrodymų, remdamasis kuriais teismas ją priėjo.

13535.

136Nesutikdama su apeliantės pozicija, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, priešingai nei teigia UAB „Kometa“, pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje aiškiai nurodė, kuo remdamasis sumažino ieškovei priteistinos iš atsakovo skolos dydį – teismo ekspertizės akte esančiais duomenimis apie tai, jog atliktų darbų aktuose, pagal kuriuos buvo apskaičiuojama A. R. skola, į aktus įtraukti darbai, kurie realiai nebuvo atlikti arba neteisingai nurodyti jų kiekiai, bei atitinkamai nebuvo įtraukti kai kurie darbai, kurie faktiškai buvo atlikti. Dėl šios priežasties (eksperto atliktos objektų apžiūros metu paaiškėjusių atliktų darbų aktų duomenų ir faktinės situacijos neatitikimų) iš ieškovės pagal atliktų darbų aktus apskaičiuotos ir prašomos priteisti skolos sumos atimta 51 770 Eur suma darbų, kurie realiai nebuvo atlikti arba atlikti kitais kiekiais bei iš kitų medžiagų, bei pridėta 38 416 Eur suma darbų, kurie faktiškai buvo atlikti, tačiau į atliktų darbų aktus nebuvo įrašyti. Pažymėtina, kad ieškovė jokių įrodymų ir argumentų, paneigiančių teismo eksperto A. S. akte užfiksuotų apžiūros duomenų bei padarytų skaičiavimų dėl realiai atliktų ir neįtrauktų į aktus, o taip pat dėl įtrauktų į juos, bet faktiškai neatliktų darbų, teisingumą, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

13736.

138Skirtingai nei interpretuoja UAB „Kometa“, aplinkybė, kad 2014 m. liepos 2 d. ieškovė ir atsakovas surašė skolų suderinimo aktą, kuriame A. R. patvirtino, jog jo skola rangovei sudaro 263 188,42 Lt, savaime neeliminuoja galimybės kvestionuoti ieškovės reikalaujamo priteisti skolos dydžio, nes minėtas skolų suderinimo aktas buvo surašytas dar iki įvykusios avarijos ir po jos paaiškėjusio užfiksuotų aktuose darbų neatitikimo projektui ir faktinei situacijai, išaiškėjusių statinių trūkumų, kurie, kaip nustatyta teismo ekspertizės akte, priskirtini paslėptiems trūkumams.

13937.

140Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo naikinti ar keisti ir sprendimo dalį, kurioje pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 2 829,09 Eur netesybų suma.

14138.

142Ieškovė šios sprendimo dalies neteisėtumą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias normas ir nesilaikė kasacinio teismo praktikos, nurodančios, jog už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio padavimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors pats ieškinys pareikštas praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo.

14339.

144Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei netesybų sumą būtent už 6 mėnesius, t. y. laikydamasis tiek įstatymo, tiek kasacinio teismo išaiškinimų dėl ieškinio senaties termino tokiu atveju taikymo, tačiau netesybas už 6 mėnesius pirmosios instancijos teismas apskaičiavo, remdamasis motyvu, jog šalys 2008 m. gruodžio 30 d. susitarimu (kuriame ieškovė sutiko palaukti 100 000 Lt apmokėjimo iš atsakovo iki 2009 m. gruodžio 31 d.), sulygo pakeisti Rangos sutarčių Nr. 30 ir Nr. 31 8 punktus, nustatančius sąlygą, kad užsakovas, laiku neatsiskaitęs už rangovo atliktus darbus, moka delspinigius po 0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, nustatydami, kad yra mokamos 9 proc. metinės palūkanos.

14540.

146Remdamasis pirmiau nurodytu Rangos sutarčių sąlygos dėl delspinigių modifikavimu šalių sutarimu, pirmosios instancijos teismas apskaičiavo, kad 9 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 62 868,63 Eur sumos už 6 mėnesius sudaro 2 829,09 Eur.

14741.

148Apeliantė UAB „Kometa“ teismo išvados dėl Rangos sutarčių 8 punkto pakeitimo 2008 m. gruodžio 30 d. šalių susitarimu nepagrįstumo apeliaciniame skunde neįrodinėja, todėl ši sprendimo dalis laikytina pagrįsta ir teisėta. Dėl A. R. reikalavimo priteisti žalos atlyginimą

14942.

150Apeliantės UAB „Kometa“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atsisakė vertinti ir vadovautis ieškovės užsakymu UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ parengtu aktu ir todėl nustatė neteisingą avarijos kilimo priežastį bei neįvertino, kad apeliantė (rangovė) nėra atsakinga už kilusius padarinius.

15143.

152Nesutikdama su apeliantės pozicija, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2003 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.).

15344.

154Kaip jau minėta, teismo paskirtą ekspertizę atlikęs ekspertas priėjo išvadą, kad UAB „Kometa“ atlikti darbai neatitinka techninio projekto sprendinių, be to, faktiškai atliktais darbais, neatitinkančiais projekto sprendinių, buvo pažeisti esminiai statiniui keliami reikalavimai „Mechanins atsparumas ir pastovumas“ ir „Higiena, sveikata ir aplinkos apsauga“, ir būtent dėl tokių projektinių sprendinių pakeitimo, kuris nebuvo suderintas ir patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka, įvyko ginčo statinio konstrukcijų avarija.

15545.

156Iš esmės analogiškos išvados buvo padarytos ir UAB „Baltų būstas“ 2015 m. gruodžio 4 d. parengtame Statinio dalinės ekspertizės akte, specialistams nurodžius, kad nustatyti esminiai nukrypimai nuo techninio projekto Nr.01.07-01-TP „Karvidės rekonstrukcija ir mėšlidės su skysto mėšlo surinkimo rezervuaru statyba“, atliekant statybos montavimo darbus pagal 2008 m. sausio 15 d. rangos sutartys Nr. 30 ir Nr. 31; atlikti įvairūs darbų defektai; pažeisti esminiai statinio reikalavimai; dėl netinkamų statybos darbų atlikimo įvyko mėšlidės avarija.

15746.

158Byloje, išskyrus ieškovės užsakymu UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ atliktą ir surašytą Ekspertinio tyrimo aktą Nr. 19-07, nėra jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai suabejoti pirmiau nurodytų specialistų išvadų dėl avarijos priežasties teisingumu.

15947.

160Priešingai nei teigia apeliantė savo skunde, dr. E. I. 2016 m. gruodžio 29 d. konsultacinėje išvadoje nepateikė jokių išvadų, kad mėšlidės avarija įvyko dėl neteisingo mėšlidės naudojimo, kaip kad bando įrodyti rangovė. Minėtoje konsultacinėje išvadoje pasisakyta tik dėl grindiniui įrengti tinkamesnės betono klasės ir paaiškinta, kad mažesnės gniuždymo stiprio klasės betono naudojimas mėšlidės grindiniui įrengti, pagreitina grindinio nusidėvėjimą, be to, šiam procesui įtaką daro ir mechaniniai pažeidimai, važinėjant technikos priemonėmis, tačiau, jokios konkrečios išvados, jog ūkininko A. R. mėšlidės avarija įvyko būtent dėl, kad ūkininkas netinkamai eksploatavo mėšlidę, ar dėl kokių nors kitų priežasčių, nesusijusių su rangovės darbų atlikimo kokybe ir jos atsakomybe, dr. E. I. nepateikė, tuo labiau kad įvykio vietos jis netyrė, neapžiūrėjo ir konsultacinėje išvadoje pateikė tik abstrakčius atsakymus, remdamasis ieškovės atstovo jam nurodyta teorine informacija.

16148.

162Savo ruožtu ieškovės pateiktas Ekspertinio tyrimo aktas Nr. 19-07, kuriame prof. dr. S. M. ir dr. A. P. pateikė tikėtiną (ne kategorišką) išvadą, kad labiausiai tikėtina avarijos priežastis yra netinkamas mėšlidės naudojimas, pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintas kritiškai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiame akte išvados buvo padarytos realiai neapžiūrėjus įvykio vietos, bet tik remiantis kitų specialistų padarytomis nuotraukomis. Nors ieškovė, kritikuodama tokį teismo motyvą, akcentuoja, kad tarp aplinkybių, kurias iš turimos medžiagos nustatė S. M., ir aplinkybių, kurias vertino teismo paskirtas ekspertas, nėra prieštaravimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su šiuo argumentu, atkreipia dėmesį, jog S. M. ir A. P. išvada, kad srutų rezervuaras neva nebuvo naudotas pagal paskirtį (o tai, specialistų nuomone, patvirtina jų iškeltą versiją, jog mėšlidėje šalia įgriuvusios sienos įrengtas srutų netekėjimo latakas buvo užkrautas mėšlu, srutos negalėjo tinkamai nutekėti ir siena negalėjo atlaikyti apkrovos, todėl galiausiai sugriuvo), padaryta išimtinai iš nuotraukų, specialistams paaiškinus, kad nuotraukose matyti, jog srutų rezervuare auga aukšta žolė. Tačiau, primintina, kad atsakovo pateiktame dalinės ekspertizės akte esančios nuotraukos, bei teismo paskirtos ekspertizės akte esančios nuotraukos, kuriomis rėmėsi S. M. ir A. P., padarytos praėjus nemažai laiko nuo avarijos dienos – pirmu atveju, praėjus daugiau nei pusę metų nuo avarijos, žiemą, antru atveju, t. y. teismo ekspertizės akte esančios nuotraukos, kuriose matoma aukšta žolė – praėjus daugiau nei 4 metams nuo avarijos, kai, visiškai akivaizdu ir specialių žinių neturinčiam asmeniui, kad žolė bet kuriuo atveju nebenaudojame, atvirame objekte jau būtų spėjusi užaugti.

16349.

164Ekspertinio tyrimo akte Nr. 19-07 aprašyto tyrimo neišsamumą ir nepakankamumą teismo paskirtos ekspertizės akte padarytoms išvadoms paneigti (ar pagrįstoms abejonėms dėl jų patikimumo sukelti), patvirtina ir tai, kad UAB „Kometa“ užsakymu atliktame tyrime nėra jokių paaiškinimų, išskyrus jau minėtą išaugusios žolės argumentą, kokiais duomenimis remiantis manoma, jog srutų nutekėjimo iš mėšlidės į rezervuarą latakas buvo apkrautas mėšlu ir užkimštas (teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiagoje nėra nei vieno dokumento, leidžiančio konstatuoti, kad mėšlas buvo sandėliuojamas būtent ant latako ir latakas buvo užkimštas). Taip pat akte nurodoma, kad iš nuotraukų matosi, jog mėšlidės avarija įvyko dėl išorinio poveikio, tačiau absoliučiai nė vienu sakiniu nėra paaiškinama, ką konkrečiai minėtose nuotraukose įžvelgė tyrimą atlikę asmenys, kas leido jiems daryti prielaidas būtent dėl išorinio poveikio sienai, nulėmusio jos griūtį. Ekspertinio tyrimo akte taip pat visiškai abstrakčiai nurodyta, kad jokių duomenų, jog ginčo statiniai neatitinka mechaninio atsparumo ir kitų esminių statinio reikalavimų, nenustatyta, tačiau tai pagrindžiančių argumentų, be kita ko, pačios ieškovės akcentuojamų, kaip reikalingų, konstrukcinių skaičiavimų, kad rangovės faktiškai ne pagal projektą pastatytos sienelės iš tikrųjų ne mažiau atsparios ir patvarios, negu suprojektuotos, ir atitinka esminius tokiam statinių tipui keliamus reikalavimus, nepateikta. S. M. ir A. P. akte kritikuoja, kad teismo ekspertizės akte neva nenustatytas priežastinis ryšys tarp projekto sprendinių pažeidimo (kurio specialistai net neginčija) ir kilusios avarijos (nors, kaip minėta pirmiau šioje nutartyje, toks ryšys yra nustatytas ir pagrįstas betono, iš kurio pagaminti blokai, ir šios konstrukcijos netinkamumu tokio tipo, kaip mėšlidė ir srutų rezervuaras, statiniams), tačiau priešingų įrodymų ir skaičiavimų, inter alia, dėl betono, iš kurio pagaminti ieškovės panaudoti sienų statybai blokeliai, tinkamumo nepateikta.

16550.

166Įrodinėdama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadas, prieštaraujančias įrodymų visumai, ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ieškovė UAB „Kometa“ taip pat akcentuoja byloje esančius mėšlidės ir srutų rezervuaro, o taip pat karvidės, pripažinimo tinkamais naudoti aktus, kuriuose aktus pasirašiusi komisija pripažino, jog statybos darbai atlikti pagal statybai išduotus dokumentus ir nustatytus reikalavimus, taip pat paslėptų darbų patikrinimo bei laikančiųjų konstrukcijų priėmimo aktus, kuriuose nebuvo užfiksuoti nukrypimai nuo projekto.

16751.

168Kaip jau pasisakyta pirmiau, įrodymų tam tikrai išvadai padaryti pakankamumas civiliniame procese remiasi tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Nagrinėjamu atveju, tiek teismo ekspertizės akte, tiek atsakovo pateiktame dalinės ekspertizės akte, ir net pačios ieškovės pateiktame ekspertinio tyrimo akte pripažinta, kad faktiškai atlikti darbai neatitinka techninio projekto sprendinių, todėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai šiuo atveju nepakankami priešingai išvadai daryti. Kadangi įrodymų, kad mėšlidės avarija įvyko dėl užsakovo ar kokių nors kitų, su rangove nesusijusių asmenų, kaltų veiksmų, ieškovė nepateikė (CK 6.696 straipsnio 3 dalis, 6.697 straipsnio 3 dalis), pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai laikė pakankamai įrodytomis rangovės atsakomybės sąlygas. Tai, kad iki defektų paaiškėjimo buvo pasirašytas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, savaime nepaneigia nei užsakovo teisės reikalauti žalos atlyginimo dėl vėliau paaiškėjusių statybos darbų defektų, nei teismo teisės konstatuoti, jog vis dėlto statinys pastatytas ne pagal statybai išduotus dokumentus ir nustatytus reikalavimus, nes, aiškinant priešingai, nebetektų prasmės įstatymo leidėjo CK 6.696-6.698 straipsniuose nustatytas reguliavimas, numatantis, kad net ir po statinio pridavimo, pripažinimo jo tinkamu naudoti, ir užsakovo atlikto priėmimo, rangovė tam tikrą įstatyme nustatytą terminą lieka atsakinga už to statinio kokybę, tinkamumą naudoti pagal paskirtį, jo atitikimą normatyviniams dokumentams.

16952.

170Savo ruožtu klausimas, kodėl techninis prižiūrėtojas pasirašė paslėptų darbų patikrinimo bei laikančiųjų konstrukcijų priėmimo aktuose, nenurodęs, kad yra nukrypimų nuo projekto, yra atskiros bylos dalykas, nes, kaip pripažino ir pati ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą, šioje byloje nebuvo tiriama ir ieškovė net nesiekė įrodyti, kad žala (ar jos dalis) kilo ir dėl statybos techninio prižiūrėtojo veiksmų (neveikimo).

17153.

172Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovu A. R., kad rangovė UAB „Kometa“ apeliaciniame skunde nepagrįstai prisiima sau kompetenciją spręsti techninius, specialių žinių reikalaujančius klausimus, teigdama, kad nei nukrypimas nuo projekto, nei netinkamų statybai medžiagų panaudojimas, nei hidroizoliacijos sluoksnio neįrengimas, negalėjo būti avarijos priežastimi. Byloje esant teismo ekspertizės aktui, kuriame aiškiai identifikuotas techninis priežastinis ryšys tarp nukrypimo nuo techninio projekto (kuris pasireiškė tiek kitų medžiagų, eksperto paaiškinimu, netinkamų tokio tipo statiniams, naudojimu, tiek konstrukcinių sprendimų pakeitimu ir rezervuaro „Lagūna“ su specialia hidroizoliacija neįrengimu) ir kilusios avarijos, be kita ko, esant konstatuotiems esminių statinių reikalavimų pažeidimams, ieškovės samprotavimai apie tai, kad siena gali griūti tik esant netinkamai įrengtoms laikančiosioms konstrukcijoms, jog nebuvo panaudotos medžiagos, kurios apskritai negalėjo būti panaudotos šiam tikslui ir pan., atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.

17354.

174Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pakankamų įrodymų (CPK 178 straipsnis) ir apeliantės teiginiui, kad būtent pats atsakovas norėjo atpiginti darbus ir visi nuo projekto sprendinių besiskiriantys faktiškai atlikti darbai buvo atliekami su atsakovo žinia, patvirtinti. Tokio teiginio nepagrindžia nei atkliktų darbų priėmimo aktai, nei lokalinės sąmatos, į kurias apeliuoja ieškovė, nes iš jų turinio, teisėjų kolegijos vertinimu, specialių statybos žinių neturinčiam asmeniui nėra akivaizdu, ar atlikti darbai visiškai atitinka projekto sprendinius – aktuose niekur nėra užfiksuota ir akcentuojama, kad buvo panaudoti rūsio pamatų blokai vietoje gelžbetoninės sienelės, karvidės atliktų darbų akto 14 punkte nurodyta, jog įrengta stogo dangos izoliacija 1 sluoksnio antikondensacine plėvele, kai teismo ekspertas nustatė, kad pastaroji plėvelė nebuvo įrengta ir tai paslėptas trūkumas, t. y. toks, kurio atsakovas negalėjo įvertinti ir nustatyti, priimdamas darbus. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tiek lokalinės sąmatos, tiek ir atliktų darbų priėmimo aktai surašyti tą pačią 2008 m. sausio 15 d., kai buvo pasirašytos ir rangos sutartys, ir nors ieškovė teigia, kad atliktų darbų aktuose padaryta datos spausdinimo klaida, pakankamų įrodymų šiam argumentui pagrįsti nepateikė.

17555.

176Kita vertus, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad rangovas, kaip statybos srities profesionalas, net ir tuo atveju, jeigu užsakovas nori kokių nors darbų atpiginimo ar pan., privalo įspėti užsakovą apie galimus neigiamus padarinius bei laikytis teisės aktuose nustatytos projekto sprendinių keitimo tvarkos, ir atsisakyti vykdyti darbus, nesant raštu suderinto pakeitimo, o to nepadaręs, negali visiškai išvengti atsakomybės už kilusius dėl tokių pakeitimų padarinius, tuo labiau sukėlusius dalies statinio griūtį.

17756.

178Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad priešieškinio reikalavimai negalėjo būti tenkinti, nes atsakovas praleido 5 metų garantinį terminą. Kaip jau minėta, teismo ekspertizės akte ekspertas A. S. konstatavo, kad tiek mėšlidės sienų pastatymas iš netinkamų medžiagų, rezervuaro įrengimas ne pagal projektą, tiek ir karvidės stogo antikondensacinės plėvelės neįrengimas priskirtinas šiuo atveju prie paslėptų darbų, todėl, priešingai nei nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė 10 metų garantinį terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, trūkumų pobūdis (paslėpti ar ne), susijęs ne tik su galėjimu juos matyti fiziškai (akimi), bet ir su asmens, priimančio darbus, galėjimu ir turėjimu suprasti, kad tai trūkumas (akivaizdumu), t. y. kaip šiuo konkrečiu atveju, ar asmuo, neturintis specialių statybinių žinių, gali suvokti, jog tam tikri darbai neatitinka atitinkamų specifinių projekto sprendinių reikalavimų.

17957.

180Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, nesudaro ir ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad atsakovas tinkamai ir laiku neįformino įvykusios avarijos – nesurašė sienelės įgriuvimo akto, nepadarė tą dieną fotofiksacijos ir nesikreipė iš karto į specialistus, neorganizavo tyrimo, todėl, ieškovės teigimu, apsunkino avarijos priežasčių nustatymą. Nors atsakovas iš esmės neginčija to fakto, kad avarijos priežasčių tyrimas nebuvo pradėtas iškarto, pažymėtina, jog įvykio vietą apžiūrėję ir išvadas pateikę specialistai, išskyrus ieškovės užsakymu tyrimą atlikusius S. M. ir A. P. (dėl kurių tyrimo kritiško vertinimo jau buvo pasisakyta), nenurodė, kad dėl praėjusio nuo avarijos laikotarpio negalimas avarijos priežasties nustatymas, ar jog dėl to išvados gali būti tik tikėtinos. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nepakankamas rūpestingumas šiuo aspektu nesudaro pagrindo visiškai atleisti ieškovę nuo atsakomybės už kilusią žalą ar sumažinti atsakovui priteistiną žalos atlyginimo sumą dar daugiau nei sumažino pirmosios instancijos teismas, tuo labiau kad ieškovė net neįrodinėjo taikytino, kaip protingo, jos nuomone, atlyginimo sumos mažinimo procento.

18158.

182Galiausiai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės UAB „Kometa“ pozicija dėl padarytos atsakovui žalos pašalinimo ir statinių atstatymo darbų kainos.

18359.

184Pažymėtina, kad, viena vertus, ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadas dėl mėšlidės ir srutų rezervuaro atstatymo bei karvidės stogo konstrukcijos trūkumų ištaisymo darbų kainų, kita vertus, pažymi, kad teismas nenurodė, kodėl suteikė šiuo klausimu prioritetą eksperto A. S. išvadoms, taip iš esmės pati pripažindama, kad iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies aiškiai suprato, kokiu konkrečiai įrodymu pasiremdamas teismas nustatė ginčo statinių atstatymo (defektų šalinimo) išlaidas, nulėmusias priteistinos žalos atlyginimo sumos apskaičiavimą. Pažymėtina ir tai, kad šioje nutartyje jau buvo pasisakyta, kodėl ieškovės pateiktas prof. dr. S. M. ir dr. A. P. Ekspertinio tyrimo aktas vertinamas kritiškai ir juo nesivadovaujama. Priešinga išvada nedarytina ir dėl šio Ekspertinio tyrimo akto dalies, kurioje pateikti skaičiavimai išlaidų, būtinų mėšlidės ir karvidės stogo defektams pašalinti, nes, kaip pagrįstai pastebėjo atsakovas atsiliepime, šį aktą paruošę specialistai, realiai nebuvo įvykio vietoje ir negalėjo įvertinti avarijos ir laiko padarytos įtakos objektams visų padarinių, tačiau siūlo atstatyti tik sugriuvusią sienos dalį, be kita ko, paliekant bendrą mėšlidės ir srutų rezervuaro neatitikimą techniniam projektui, savo ruožtu jokių skaičiavimų, kokia būtų mėšlidės ir rezervuaro atkūrimo būtent pagal projekto sprendinius, kurio turėjo būti laikomasi nuo pat pradžių, kaina, nepateikia. Pasisakydami dėl karvidės stogo defektų šalinimo, Ekspertinio tyrimo aktą surašę specialistai nurodė, kad, taisant defektus, turi būti išsaugotos ir panaudotos esamos medžiagos, ir todėl apskaičiavo tik pačių darbų atlikimo kainą, bet nepateikė jokių paaiškinimų, kaip, realiai neapžiūrėdami objekto, nustatė, kad tam tikros dalys (ir kurios) tinkamos naudoti antrą kartą, tuo labiau kad nustatytas stogo trūkumas – antikondensacinės plėvelės neįrengimas, kas leidžia teisėjų kolegijai abejoti, kad visos dalys, per laiką veikiamos drėgmės, po jų išmontavimo, galėtų būti tinkamos iš naujo stogui atstatyti.

18560.

186Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai paaiškino, kad iš ieškovės priteisiama suma defektams pašalinti yra kur kas didesnė nei statybų sąmatose 2008 metais nurodyta statinių pastatymo suma, nes dėl mėšlidės ir srutų rezervuaro neatitikimo projektui, siekiant šiuos statinius pastatyti taip, kaip jie suprojektuoti, be kita ko, įrengiant būtent srutų rezervuarą „Lagūną“, šiuos statinius faktiškai reikia pastatyti visiškai iš naujo, t. y. prieš tai dar išardžius visą pastatytą statinį ir utilizavus jame esančius mėšlo ar srutų likučius, o tokie darbai (griovimo ir utilizavimo), kaip žinoma, paprastai sudaro nemažą išlaidų dalį. Be to, statiniai buvo suprojektuoti ir rangos darbai buvo atlikti prieš beveik 12 metų, todėl atstatymo darbai, kylant kainoms, neišvengiamai būna brangesni. Pažymėtina, kad ieškovė, teigdama, jog teismo ekspertizės akte nurodyta mėšlidės, srutų rezervuaro atstatymo darbų ir karvidės stogo defektų šalinimo darbų kaina yra neprotinga, neatitinkanti teisingumo principo, išskyrus jau aptartą S. M. ir A. P. Ekspertinio tyrimo aktą, nepateikė kitokių duomenų, paneigiančių tiek teismo ekspertizės akte nurodytų kainų, tiek atliktų skaičiavimų teisingumą.

18761.

188Apibendrindama pirmiau nurodytus teisinius argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „Kometa“ apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš dalies tenkinus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, atsakovui A. R. iš ieškovės UAB „Kometa“ priteista 46 932,07 Eur žalos atlyginimo suma. Dėl trečiojo asmens V. J. apeliacinio skundo

18962.

190Trečiasis asmuo V. J. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pašalinti iš Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo motyvus, kuriais teismas pasisakė dėl trečiojo asmens, kaip ginčo statybų techninio prižiūrėtojo, atsakomybės fakto bei jos dalies.

19163.

192Apeliantas akcentuoja, kad atsakovas A. R. priešieškinį dėl žalos atlyginimo reiškė tik rangovei, o rangovė UAB „Kometa“, ne tik neįrodė, bet net neįrodinėjo, jog žala ar jos dalis kilo dėl techninio prižiūrėtojo V. J. veiksmų (neveikimo), taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė techninio prižiūrėtojo atsakomybę ir net konkrečią jos dalį, iš esmės bylos nagrinėjimo metu netyręs ir nevertinęs techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės sąlygų.

19364.

194Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus). Priešingas aiškinimas nesiderintų su asmens teisės į teisminę gynybą realumo ir veiksmingumo imperatyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015). Minėtas išaiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, aktualus bei pagal analogiją taikytinas ir sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, galinčių sukurti byloje dalyvaujančiam asmeniui teisinius padarinius ateityje, nors rezoliucinėje dalyje šis asmuo net nėra minimas.

19565.

196CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tokie pat reikalavimai taikomi ir priešieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti.

19766.

198Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus.

19967.

200Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais pareiškėjas nesirėmė teikdamas reikalavimą, taip pat išplėsti reikalavimo ribų apimties ir priteisti daugiau nei ieškovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014).

20168.

202Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė trečiasis asmuo, atsakovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškė tik rangovei, nesiremdamas netinkamo techninės priežiūros atlikimo argumentu, o pastaroji, pagal galiojančią įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, savo atsakomybę bandė paneigti argumentais, jog avarija įvyko dėl mėšlidės netinkamo eksploatavimo ir, kaip pati rangovė pripažino atsiliepime į trečiojo asmens skundą, jokių argumentų ir įrodymų, susijusių su techninio prižiūrėtojo pareigų vykdymu ir pastarojo atsakomybe, neteikė, sprendžia, jog tokiu atveju skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais įvertintas techninio prižiūrėtojo veiksmų teisėtumas (pasisakyta, kad techninė priežiūra buvo vykdyta netinkamai), bei kuriuose nurodyta, jog techninis prižiūrėtojas, kartu su netinkamai techninę priežiūrą organizavusiu užsakovu, atsako vienodomis dalimis, nors bylos nagrinėjimo metu nei priežastinis ryšys, nei techninio prižiūrėtojo kaltės klausimas nebuvo tiriamas ir vertinimas, yra pertekliniai, padaryti peržengiant šios bylos nagrinėjimo ribas, todėl šalintini iš skundžiamo sprendimo, paliekant tik pirmosios instancijos teismo motyvą, jog atsakovui padarytų statybos trūkumų atlyginimo suma mažintina 30 procentų dėl paties atsakovo nepakankamo atidumo ir rūpestingumo, be kita ko, netinkamo techninės priežiūros organizavimo.

20369.

204Kadangi trečiojo asmens apeliacinis skundas iš esmės tenkinamas pirmiau nurodytais motyvais ir šioje byloje, kaip ir nurodė pats apeliantas, nebuvo sprendžiamas atsakomybės tarp rangovės ir techninio prižiūrėtojo, taip pat tarp užsakovo ir techninio prižiūrėtojo, paskirstymo klausimas, teisėjų kolegija plačiau dėl kitų trečiojo asmens skunde išdėstytų argumentų, be kita ko, susijusių su jo, kaip techninio prižiūrėtojo, funkcijų vykdymo aplinkybėmis, eiga ir pan., nepasisako, kadangi šie klausimai galėtų būti tik kitos bylos nagrinėjimo dalyku. Dėl tos pačios priežasties (techninio prižiūrėtojo veiksmų teisėtumui nesant šios bylos nagrinėjimo dalyku) plačiau neanalizuotini atsakovo A. R. atsiliepime į trečiojo asmens skundą pateikti argumentai dėl techninio prižiūrėtojo funkcijų bei pareigų statybos darbų atlikimo metu vykdymo. Dėl bylos procesinės baigties

20570.

206Apibendrindama tai, kas išdėstyta pirmiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo spendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, pašalinant iš sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, susijusius su techninio prižiūrėtojo V. J. atsakomybe. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

20771.

208Tenkinus trečiojo asmens apeliacinį skundą, jo patirtos 500 Eur išlaidos apeliaciniam skundui parengti ir 75 Eur išlaidos žyminiam mokesčiui sumokėti priteistinos iš priešingą poziciją apeliacinėje instancijoje užėmusio atsakovo A. R. (CPK 93 straipsnis). Atitinkamai A. R. 726 Eur išlaidos, patirtos atsiliepimui į trečiojo asmens skundą parengti, neatlyginamos.

20972.

210Kadangi UAB „Kometa“ apeliacinis skundas atmestas, jos sumokėtas už apeliacinį skundą žyminis mokestis jai neatlyginamas (CPK 93 straipsnis). Savo ruožtu iš ieškovės UAB „Kometa“ atsakovui A. R. priteistinas pastarojo patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiliepimui į ieškovės skundą parengti atlyginimas, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktu mažintinas nuo 2 420 Eur iki 1 216 Eur.

211Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

212Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, pašalinant iš sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, susijusius su techninio prižiūrėtojo V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiline atsakomybe.

213Priteisti trečiajam asmeniui V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 575 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

214Priteisti atsakovui A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovė „Kometa“ (juridinio asmens kodas 176521658) 1 216 Eur (tūkstantį du šimtus šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kometa“... 8. 2.... 9. Atsakovas A. R. pareiškė ieškovei priešieškinį. Atsakovo teigimu,... 10. 3.... 11. Trečiasis asmuo V. J. nurodė, kad byloje sprendžiamas ginčas susijęs tik... 12. 4.... 13. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 4.... 17. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį ir... 18. 5.... 19. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalių statybos rangos santykiai... 20. 6.... 21. Teismas pastebėjo ir tai, kad pirmasis mokėjimas už rangos darbus buvo... 22. 7.... 23. Teismo vertinimu, šalys 2008 m. gruodžio 30 d. susitarimu pakeitė rangos... 24. 8.... 25. Teismas nustatė, kad darbų priėmimo metu darbų trūkumai nebuvo nustatyti,... 26. 9.... 27. Teismas pastebėjo, kad avarijos tyrimo metu paaiškėjo ir kiti statybos... 28. 10.... 29. Teismas nurodė, kad byloje įrodyta, jog tirštojo mėšlo mėšlidės ir... 30. 11.... 31. Galiausiai, teismas, pažymėjęs, kad reikalavimus viena kitai pareiškė abi... 32. III.... 33. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 34. 12.... 35. Ieškovė UAB „Kometa“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos... 36. 12.1.... 37. Teismo išvada, kad atsakovo skola pagal rangos sutartis yra 62 868,63 Eur, o... 38. 12.2.... 39. Teismas, spręsdamas dėl teismo eksperto A. S. atliktos teismo ekspertizės... 40. 12.3.... 41. Teismo išvada, kad visi specialistai, tyrę statinius ir avarijos priežastis,... 42. 12.4.... 43. Teismas nustatė neteisingą avarijos priežastį. Iš teismo sprendimo matyti,... 44. 12.5.... 45. Teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadas dėl... 46. 12.6.... 47. Teismas, nusprendęs nepriteisti delspinigių, neteisingai taikė įstatymą ir... 48. 13.... 49. Trečiasis asmuo V. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios... 50. 13.1.... 51. Teismas pažeidė įrodinėjimo pareigą nustatančias teisės normas (CK 6.696... 52. 13.2.... 53. Teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis užsakovui... 54. 13.3.... 55. Teismas netinkamai nustatė tikruosius užsakovo motyvus ir tikslus,... 56. 13.4.... 57. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas vertinų, kad techninė priežiūra... 58. 13.5.... 59. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik įrodžius visas civilinei... 60. 14.... 61. Ieškovė UAB „Kometa“ atsiliepime į V. J. apeliacinį skundą prašo šį... 62. 14.1.... 63. Byloje nebuvo įrodyta ir nebuvo siekiama įrodyti, kad žala kilo dėl... 64. 14.2.... 65. Net jeigu ir būtų padaryti viešosios statybos teisės pažeidimai, susiję... 66. 15.... 67. Atsakovas A. R. atsiliepime į UAB „Kometa“ apeliacinį skundą, prašo... 68. 15.1.... 69. Pasirašydamas 2014 m. liepos 2 d. skolų suderinimo aktą, pagal kurį likusi... 70. 15.2.... 71. Ekspertizė civilinėje byloje teismo nutartimi buvo paskirta ir atlikta... 72. 15.3.... 73. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad tariamai ekspertizės akte nenustatytas... 74. 15.4.... 75. Ieškovei teismas suteikė pakankamai laiko ir ieškovė iki konkretaus teismo... 76. 15.5.... 77. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų... 78. 15.6.... 79. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai prisiima sau kompetenciją spręsti... 80. 15.7.... 81. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas neginčijo darbų pripažinimo... 82. 15.8.... 83. Visiškai nepagrįstas UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“... 84. 15.9.... 85. Teismas teisingai atsakovo prašymu ieškovės prašomoms priteisti netesyboms... 86. 16.... 87. Atsakovas A. R. atsiliepime į trečiojo asmens V. J. apeliacinį skundą... 88. 16.1.... 89. Teisės aktai imperatyviai numatė techninio prižiūrėtojo teises ir... 90. 16.2.... 91. Teismo ekspertui byloje nustačius, kad mėšlidė sugriuvo dėl to, jog... 92. 16.3.... 93. Teismo išvada dėl ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens atsakomybės... 94. 16.4.... 95. Trečiojo asmens argumentai, kad dar bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios... 96. Teisėjų kolegija... 97. IV.... 98. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 99. 17.... 100. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis... 101. 18.... 102. Apeliantė UAB „Kometa“ apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad... 103. 19.... 104. Apeliantas V. J. apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios... 105. 20.... 106. Ieškovė UAB „Kometa“ apeliaciniame skunde ir atsiliepime į V. J. skundą... 107. 21.... 108. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso... 109. 22.... 110. Nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, kad yra būtinas žodinis bylos... 111. 23.... 112. Ieškovės UAB „Kometa“ teigimu, teismo eksperto A. S. surašytas teismo... 113. 24.... 114. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant išsiaiškinti nagrinėjant... 115. 25.... 116. Pagal Teismų ekspertizės įstatymo 24 straipsnį ekspertizės aktas susideda... 117. 26.... 118. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nors ekspertizės akte... 119. 27.... 120. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju... 121. 28.... 122. Priešingai nei apeliaciniame skunde dėsto ieškovė UAB „Kometa“, 2018 m.... 123. 29.... 124. Be to, skirtingai nei teigia apeliantė, teismo ekspertizės akte aiškiai... 125. 30.... 126. Pažymėtina, kad nors apeliantė UAB „Kometa“ teisi teigdama, jog Mėšlo... 127. 31.... 128. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip ne kartą yra išaiškinęs kasacinis... 129. 32.... 130. Visiškai deklaratyvūs ir todėl atmestini apeliantės samprotavimai apie tai,... 131. 33.... 132. Apibendrindama pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja,... 133. 34.... 134. UAB „Kometa“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 135. 35.... 136. Nesutikdama su apeliantės pozicija, teisėjų kolegija visų pirma pažymi,... 137. 36.... 138. Skirtingai nei interpretuoja UAB „Kometa“, aplinkybė, kad 2014 m. liepos 2... 139. 37.... 140. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio... 141. 38.... 142. Ieškovė šios sprendimo dalies neteisėtumą grindžia tuo, kad pirmosios... 143. 39.... 144. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, kad pirmosios instancijos... 145. 40.... 146. Remdamasis pirmiau nurodytu Rangos sutarčių sąlygos dėl delspinigių... 147. 41.... 148. Apeliantė UAB „Kometa“ teismo išvados dėl Rangos sutarčių 8 punkto... 149. 42.... 150. Apeliantės UAB „Kometa“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas... 151. 43.... 152. Nesutikdama su apeliantės pozicija, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų... 153. 44.... 154. Kaip jau minėta, teismo paskirtą ekspertizę atlikęs ekspertas priėjo... 155. 45.... 156. Iš esmės analogiškos išvados buvo padarytos ir UAB „Baltų būstas“... 157. 46.... 158. Byloje, išskyrus ieškovės užsakymu UAB „Statybinių teismo ekspertizių... 159. 47.... 160. Priešingai nei teigia apeliantė savo skunde, dr. E. I. 2016 m. gruodžio 29... 161. 48.... 162. Savo ruožtu ieškovės pateiktas Ekspertinio tyrimo aktas Nr. 19-07, kuriame... 163. 49.... 164. Ekspertinio tyrimo akte Nr. 19-07 aprašyto tyrimo neišsamumą ir... 165. 50.... 166. Įrodinėdama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime... 167. 51.... 168. Kaip jau pasisakyta pirmiau, įrodymų tam tikrai išvadai padaryti... 169. 52.... 170. Savo ruožtu klausimas, kodėl techninis prižiūrėtojas pasirašė paslėptų... 171. 53.... 172. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovu A. R., kad rangovė UAB... 173. 54.... 174. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pakankamų... 175. 55.... 176. Kita vertus, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad rangovas, kaip statybos... 177. 56.... 178. Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad priešieškinio reikalavimai... 179. 57.... 180. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą... 181. 58.... 182. Galiausiai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu,... 183. 59.... 184. Pažymėtina, kad, viena vertus, ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos... 185. 60.... 186. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai paaiškino, kad iš... 187. 61.... 188. Apibendrindama pirmiau nurodytus teisinius argumentus ir nustatytas faktines... 189. 62.... 190. Trečiasis asmuo V. J. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pašalinti iš... 191. 63.... 192. Apeliantas akcentuoja, kad atsakovas A. R. priešieškinį dėl žalos... 193. 64.... 194. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai... 195. 65.... 196. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi... 197. 66.... 198. Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį teismas turi priimti sprendimą dėl visų... 199. 67.... 200. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali... 201. 68.... 202. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šiuo... 203. 69.... 204. Kadangi trečiojo asmens apeliacinis skundas iš esmės tenkinamas pirmiau... 205. 70.... 206. Apibendrindama tai, kas išdėstyta pirmiau, teisėjų kolegija konstatuoja,... 207. 71.... 208. Tenkinus trečiojo asmens apeliacinį skundą, jo patirtos 500 Eur išlaidos... 209. 72.... 210. Kadangi UAB „Kometa“ apeliacinis skundas atmestas, jos sumokėtas už... 211. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 212. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti iš... 213. Priteisti trečiajam asmeniui V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš... 214. Priteisti atsakovui A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės...