Byla e2-521-642/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Runelienei ir Ingridai Jušenkienei, atsakovui D. G. (D. G.), atsakovo atstovui advokatui G. A., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Versanas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Turto valdymas“, ieškinį atsakovui D. G. (D. G.), trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. T. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. T. ir D. G. 20862,54 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. 2015-10-15 ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, juo prašė ieškovės naudai priteisti 10431,27 Eur žalos atlyginimo tik iš atsakovo D. G., taip pat 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad UAB „Versanas“ įsteigta 2011-04-13, įmonė teikė maitinimo paslaugas, nuo 2011-04-15 vieninteliu įmonės akcininku tapo atsakovas D. G. (D. G.), direktoriumi paskirtas A. T.. 2014-08-12 įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Turto valdymas“, įmonės direktorius įpareigotas perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, tačiau A. T. nutarties nevykdė, administratoriui perduota dalis nereikšmingų įmonės dokumentų už 2011-01 – 2012-05 mėn., įmonės turtą pagal 2011 m. įmonės balansą sudarė trumpalaikis turtas (atsargos, piniginės lėšos ir kt.) 12 271,00 Lt (3553,93 Eur) apskritai neperduota, nebuvo perduota įmonės finansinė atskaitomybė, teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, buhalterinės apskaitos ir kitų reikšmingų bankroto bylai finansinių dokumentų. Nurodė, kad nagrinėjant bylą dėl baudos direktoriui skyrimo paaiškėjo, kad visus įmonės finansinius dokumentus yra perėmęs įmonės savininkas D. G. (D. G.), kuris kartu su buvusiu direktoriumi aktyviai dalyvavo kasdieninėje įmonės veikloje, faktiškai jai vadovavo bei žinojo jos finansinę padėtį. Nagrinėjant bylą tiek D. G. (D. G.), tiek A. T. nurodė, kad įmonė dar 2012 m. veikė nuostolingai, atsiradus tarpusavio nesutarimams įmonės akcijos parduotos A. T., tačiau šis sandoris nebuvo registruotas Juridinių asmenų registre. 2015-01-18 elektroniniu paštu iš buvusio direktoriaus gauti kai kurie atkurti įmonės dokumentai. Susipažinęs su turimais dokumentais, administratorius nustatė, kad dar 2011-12-31 įmonė tapo nemokia, kadangi pradelstos skolos ir įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Pažymėjo, jog atsakovas D. G. (D. G.) (įmonės savininkas) su buvusiu direktoriumi A. T. aktyviai dalyvavo kasdieninėje įmonės veikloje, domėjosi jos kasdieniais rezultatais, aptarnavimo kokybe, o nutraukus sutartį su buhalterines paslaugas teikusiu E. M., perėmė visus įmonės dokumentus, todėl laikytina, kad atsakovas faktiškai vadovavo įmonei. Įvertinus tai, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams vėliau tik augo, atsirado naujų įsipareigojimų, kurie buvo padelsti, atsakovas, būdamas įmonės savininku ir vienu iš jos faktinių vadovų, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sumažinti įsiskolinimai kreditoriams ar padengti visa apimtimi bei nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas tokiais nesąžiningais, savanaudiškais ir neteisėtais veiksmais padarė kreditoriams didelę turtinę žalą. Nurodė, kad 2011 m. pabaigoje įmonės turtą 12271,00 Lt (3553,93 Eur) sudarė tik trumpalaikis turtas, t. y. atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos bei pinigai ir pinigų ekvivalentai; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė net 93658,00 Lt (27125,23 Eur). Administratorius nurodė, kad pradelsti įsipareigojimai 2011-12-31 sudarė 28011,19 Lt (8112,60 Eur). Atsakovas šiurkščiai pažeidė savo, kaip įmonės vadovo, fiduciarines pareigas, neveikė pakankamai rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai įmonės ir jos kreditorių interesais. Nurodė, kad ieškovei padaryta žala laikytina pinigų suma, kuria padidėjo įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per laikotarpį nuo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo, iki bankroto bylos iškėlimo, dėl neteisėto atsakovo neveikimo įmonės kreditoriams buvo padaryta 20862,54 Eur dydžio žala, įvertinus, jog su A. T. buvo sudaryta taikos sutartis, reikalavimai pagal pirminį ieškinį atsakovams reikšti kaip solidariems skolininkams, todėl iš atsakovo prašo priteisti 10431,71 Eur žalą.

3Atsakovas pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas buvo vienintelis 2011-04-08 įkurtos bendrovės akcininkas, o A. T. buvo paskirtas bendrovės direktoriumi. Nesutiko, kad D. G. (D. G.) buvo faktinis įmonės vadovas, nes bendrovės vadovo funkcijas vykdė išimtinai A. T., jis sudarinėjo sutartis, priimdavo prekes, vadovavo įmonei ir jos kasdienei veiklai. D. G. (D. G.) kaip akcininkas laidavo kreditoriui UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“, asmeninėmis lėšomis pirko įmonės veikloje naudotą kilnojamąjį turtą. Paaiškėjus, kad į šį turtą gali būti nukreiptas išieškojimas pagal laidavimo sutartį, tarp atsakovo ir A. T. kilo nesutarimai, A. T. siekė vykdyti veiklą, todėl 2012-04-20 D. G. (D. G.) ir A. T. sudarė akcijų perleidimo sutartį, sutarė, kad A. T. po jos pasirašymo kompensuos akcininko investicijas į bendrovę – 23000 Lt (6661,26 Eur). Kai D. G. (D. G.) atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-3637-589/2012 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, D. G. (D. G.) pareikalavo susipažinti su finansinės atskaitomybės dokumentais už 2011 m., susipažinus tapo aišku, kad A. T. galimai savinosi bendrovės turtą. Nurodė, kad 2012 m. birželio mėn. A. T. pasirašė vekselį 23000 Lt (6661,26 Eur), jam perduoti bendrovės dokumentai. Nurodė nesutinkantis, kad D. G. (D. G.) galėjo padaryti įmonei žalą kaip bendrovės dalyvis, jis apie realią bendrovės finansinę padėtį sužinojo tik 2012 m. pavasarį, tai įvyko po akcijų perleidimo, A. T. prisiėmė riziką, įgydamas akcijas ir nusprendė tęsti įmonės veiklą. Pažymėjo, kad didžioji dalis įmonės įsipareigojimų, kurie, ieškovės teigimu, patenka į įmonei padarytą žalą, atsirado jau po 2012 m. balandžio mėnesio. Akcijų perleidimo sutartis nebuvo registruota juridinių asmenų registre, tačiau tai buvo A. T. pareiga, todėl nėra pagrindo žalos atlyginimo reikalauti iš atsakovo.

4Teismo posėdžio metu atsakovas D. G. (D. G.) prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad jis buvo UAB „Versanas“ akcininku, o A. T. buvo įmonės direktorius. Įmonė teikė maitinimo paslaugas. Per pusmetį jis į įmonę investavo virš 100000,00 Lt (28962,00 Eur). Pinigų reikėjo remontui, technikai, baldams pirkti. Jis A. T. pasitikėjo ir investuodamas pinigus jokių dokumentų nepasirašinėjo, todėl investuoti pinigai nebuvo apskaityti. Pusę metų jis įmonės veiklos nekontroliavo ir nežino, nuo kada įmonė neatsiskaitinėjo su kreditoriais. Susirinkimai dėl įmonės veiklos nebuvo daromi. 2012 m. balandžio mėnesio pradžioje A. T. jam pateikė preliminarų įmonės balansą ir jis pamatė, kad įmonės finansinė padėtis yra labai bloga, todėl siūlė A. T. įmonei UAB „Versanas“ kelti bankroto bylą. A. T. su tokiu pasiūlymu nesutiko ir primygtinai prašė parduoti akcijas. 2012-04-20 buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Jis savo akcijas A. T. pardavė už 10000,00 Lt (2896,20 Eur). 2012-04-30 jis pamatė įmonės UAB „Versanas“ balansą. Įmonės skolos viršijo turtą (12000,00 Lt turto, 93000,00 Lt skolų). Atsižvelgiant į jo investicijas ir įmonės turto likutinę vertę, 2012-06-07 A. T. išdavė jam 23000,00 Lt (6661,26 Eur) vekselį.

5Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Versanas“ įsteigta 2011-04-13, įmonės vadovu (direktoriumi) nuo 2011-04-15 įregistruotas A. T.. Iš 2012-04-20 UAB „Versanas“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad UAB „Versanas“ akcijas sutarta perleisti A. T.. 2014-08-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Versanas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Turto valdymas“. 2014-10-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1384-777/2014 patvirtintas UAB „Versanas“ patikslintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, vėliau, 2014-10-08 nutartimi į kreditorių sąrašą įtrauktas BĮ UAB „Filipopolis“ su 1299,99 Lt reikalavimo suma, taip pat AB „Teo LT“ su 2790,65 Lt reikalavimo suma, 2014-10-27 nutartimi teismas į kreditorių sąrašą įtraukė antstolį Joną Petriką patvirtinant 2059,82 Lt reikalavimo sumą, taip pat UAB „UCS Baltic“ su 3598,14 Lt reikalavimo suma, UAB „Rasytė“ su 31359,73 Lt reikalavimo suma, 2014-10-31 nutartimi patvirtintas patikslintas UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“ kreditorinis reikalavimas 19583,29 Lt sumai, 2015-05-06 nutartimi patikslintas UAB „G4S Lietuva“ reikalavimas 103,06 Eur sumai, į kreditorių sąrašą įtraukta antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė su 97,02 Eur reikalavimu, patikslintas UAB „Citva“ reikalavimas 340,51 Eur sumai. Iš ieškovės pateikto UAB „Versanas“ balanso už 2011 m. matyti, kad įmonės turtą sudarė trumpalaikis turtas 12271,00 Lt (3553,93 Eur), iš kurių 7835,00 Lt (2271,01 Eur) sudarė atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys ir 3891,00 Lt (1126,91 Eur) per vienerius metus gautinos sumos, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 93658,00 Lt (27125,23 Eur). Balansas sudarytas 2012-04-30, VĮ Registrų centrui pateiktas 2012-05-29. 2012-06-07 A. T. pasirašė vekselį dėl 23000,00 Lt (6661,26 Eur) išmokėjimo O. G., kurio pagrindu iš A. T. priteista 23000,00 Lt (6661,26 Eur) skola.

6Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis Nr. 3K-3-496/2013).

7Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įmonės vadovo ir įmonės dalyvio (akcininko) civilinės atsakomybės klausimas, laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei UAB „Versanas“. Įmonės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės pagrindai yra susiję, tačiau jie nėra tapatūs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais (atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalį ir 2.87 straipsnio 7 dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-01 nutartis Nr. 3K-3-244/2009; 2013-10-16 nutartis Nr. 3K-3-496/2013). Lietuvos Aukščiausiojo teismo taip pat išaiškinta, kad esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. Atsižvelgiant į šių funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atlieka dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis Nr. 3K-3-19/2012).

8Nors minėta, jog Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato tiek įmonės vadovo, tiek savininko (savininkų) pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, ši pareiga pagal jau paminėtą įmonės vadovo bei savininkų funkcijų esminį skirtingumą, nėra vienoda: kiekvienam iš jų tokia pareiga atsiranda nuo tada, kai jie sužino apie aplinkybes, sąlygojančias šią jų pareigą, t. y. nuo tada, kai jiems tampa žinoma, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte. Neteisėto veiksmo konstatavimui reikšmingu pripažintinas nemokumo momento nustatymas ir atsakingų subjektų reakcijos į nemokumą vertinimas.

9Klaipėdos apygardos teismas 2016-10-10 nutartyje Nr. e2A-1296-524/2016, kuria Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-04 sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pažymėjo, kad A. T., kaip įmonės vadovas, nuo 2011-04-15, t.y. ieškovės nurodomu žalos padarymo laikotarpiu, o vėliau ir akcininkas, turi būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu byloje. Be to, byloje turi būti tiksliai nustatyta atsakovo D. G. padarytos administratoriaus nurodomos žalos dalis ir šioje byloje privalo būti analizuojamos įmonės vadovų ir dalyvių civilinės atsakomybės sąlygos ir nustatyta, kas ir kada privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo laiku – ar įmonės vadovas, ar įmonės dalyvis, taip pat kokia apimtimi kiekvieno jų neveikimas lėmė įmonei ir kreditoriams padarytą žalą. Svarbu nustatyti ir datą, nuo kurios įmonė visiškai nebevykdė įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis, nebevykdė normalios ūkinės veiklos, nebesudarinėjo sandorių ir pan. (faktinis nemokumas) ir kas tuo metu faktiškai vadovavo įmonei.

10Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-20 nutartimi nutarė įtraukti į procesą trečiąjį asmenį nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų A. T. bei nustatė jam terminą atsiliepimui pateikti. Teismas įpareigojo ieškovę pateikti teismui sutikimą ar nesutikimą dėl trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų A. T. pakeitimo į atsakovo procesinę padėtį bei pasiūlė ieškovei pateikti įrodymus, atsižvelgiant į 2016-10-10 Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1296-524/2016 argumentus.

11BUAB „Versanas“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Turto valdymas“, 2016-11-04 raštu informavo teismą, kad nesutinka, jog trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. T. procesinė padėtis būtų pakeista į atsakovo bei 2016-10-10 pateikė teismui raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodo, jog savo patikslintame ieškinyje administratorius neįrodinėja atsakovo D. G. (D. G.) juridinio dalyvio civilinės atsakomybės. Administratorius mano, jog civilinėje byloje yra pakankamai įrodymų, norint konstatuoti, kad D. G. (D. G.) buvo faktinis bendrovės vadovas, dėl ko jam kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o šios pareigos neįvykdžius, kyla juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė. Nurodo, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti jokie UAB „Versanas“ dokumentai, o faktą, kad bendrovė 2012 metais veikė nuostolingai, nurodė trečiasis asmuo A. T., nagrinėjant civilinę bylą Nr. B2-1384-777/2014. Bankroto administratorius pabrėžia, kad nėra galimybės išsiaiškinti įmonės teisinio nemokumo bei faktinio nemokumo, kadangi dėl atsakovo kaltės nebuvo išsaugoti bendrovės dokumentai. Esant šioms aplinkybėms, teismas turėtų vadovautis contra spoliatorem prezumpcija, t.y. „jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-14 nutartis Nr. 3K-3-176/2010).

12Kaip matyti iš BUAB „Versanas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Turto valdymas“ pateiktos teismui informacijos, jokie papildomi įrodymai, atsižvelgiant į 2016-10-10 Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1296-524/2016 argumentus, teismui nebuvo pateikti, o A. T. atsiliepimo nepateikė, teismo šaukimas, siųstas jo paties nurodytu gyvenamosios vietos adresu bei deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, nebuvo įteiktas.

13Pažymėtina, kad iš byloje esančios medžiagos, paaiškinimų teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad D. G. (D. G.) įmonėje UAB „Versanas“ veikė kaip dalyvis (akcininkas), o ne kaip faktinis vadovas. Byloje nėra jokių duomenų, kad D. G. (D. G.) atliko kokius nors veiksmus, kurie būdingi bendrovės vadovui. Būtent A. T. atliko išimtinai bendrovės vadovo funkcijas: vadovavo įmonei ir jos kasdieninei veiklai, darbino darbuotojus, sudarė jų mokymo sutartis, išrašinėdavo sąskaitas, pirkdavo ir priimdavo prekes, nustatinėjo vidaus ir aptarnavimo tvarką, savo nuožiūra sudarinėjo įvairiausias sutartis (ieškovo pateikta UAB „Mineraliniai vandenys“ sąskaita, UAB „Infomedia“ reklamos paslaugų užsakymas, UAB „G4S Lietuva“ saugos paslaugų sutartis ir kt.). Tiek byloje esantys duomenys, tiek D. G. (D. G.) paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad D. G. (D. G.) įgyvendino išimtinai savo kaip akcininko teisę gauti informaciją apie įmonės veiklą ir į kasdieninę įmonės veiklą nesikišo, o nuo 2012-04-20 dienos akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi savo turimas akcijas pardavė A. T.. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo manyti (priešingai nei teigia ieškovas), kad D. G. (D. G.) buvo faktinis įmonės vadovas, dėl ko būtent jam kiltų pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o šios pareigos neįvykdžius, kiltų juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė.

14Spendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo momento, t.y. nuo kurio momento atsirado prievolė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo bei nuo kurio momento įmonė nebevykdė įsipareigojimų, o pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, pažymėtina, kad balanso duomenys yra vienas iš įrodymų, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl įmonės nemokumo būsenos, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Tačiau nustatyti momentą, kada įmonė tapo nemokia, yra svarbu, kai sprendžiama dėl pasekmių, kylančių iš tokio nemokumo, taikymo (šiuo atveju – reikalaujama iš atsakovo žalos atlyginimo būtent dėl to, kad jis laiku neinicijavo įmonės bankroto), turi būti nustatyta, kada įmonės pradelstų (bet ne mokėtinų per vienerius metus) įsipareigojimų suma viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės, taip pat – kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iš anksto apmokėtų darbų ir t.t. Šią aplinkybę patikimai pagrindžiančių duomenų byloje nėra, o būtent ieškovui šioje situacijoje, siekiančiam įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą, tenka pareiga įrodyti, kada įmonėje susiklostė situacija, kuomet atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-12 sprendimas Nr. 2A-524/2013). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškovas šios savo pareigos neįvykdė. Bylos nagrinėjimo metu D. G. (D. G.) teigė, kad jam pirmą kartą apie bendrovės sunkią finansinę padėtį tapo žinoma tik po to, kai jam 2012 m. balandžio viduryje buvo pateiktas preliminarus įmonės balanso projektas. Tuomet kilo konfliktas su A. T. dėl tolimesnės įmonės veiklos perspektyvos. Kaip teigė D. G. (D. G.), jis siūlė A. T., jog įmonei reikia iškelti bankroto bylą, tačiau pastarasis toliau siekė tęsti įmonės veiklą, tad 2012-04-20 buvo pasirašyta akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kuria visos atsakovo turimos akcijos buvo perleistos A. T.. Todėl, vertinant galimą D. G. (D. G.) atsakomybę ir jo tariamai padarytą žalą laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, ataskaitos taškas gali būti būtent 2012 m. balandis, t.y. 2012-04-30 balanso sudarymo data, o ne 2011-12-31 – finansinių metų pabaigos data. Esant šioms aplinkybėms, teismas turi pagrindo manyti, kad D. G. (D. G.) negali būti atsakingas už ieškovo prašomą priteisti žalą, kuri atsirado tik nuo 2012 m. balandžio pabaigos ir tik dėl to, kad A. T., prisiėmęs visą riziką, nusprendė tęsti veiklą ir būdamas vieninteliu įmonės akcininku bei vadovu nesugebėjo stabilizuoti bendrovės veiklos ir įmonė įgijo kreditorinių reikalavimų.

15Be to, pažymėtina tai, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką, žalos dydį šios kategorijos bylose skaičiuojamas kaip skirtumas tarp visų įsiskolinimų kreditoriams sumos (o ne tik tų, kurie buvo pradelsti nemokumo atsiradimo metu), tuo laikotarpiu, kai įmonė tapo nemoki (atsirado pareiga inicijuoti bankrotą) ir tuo laikotarpiu, kai buvo inicijuota (iškelta) bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Taigi, turi būti vertinama ne pradelstų skolų suma tuo laikotarpiu, kai bendrovė tapo nemoki (pasak ieškovo – 2011-12-31), o visų skolų suma. Šiuo atveju įmonės balanse už 2011 metus aiškiai nurodyta, kad UAB „Versanas“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 93658,00 Lt (27125,23 Eur). Palyginus šią sumą su bendra patvirtintų kreditorių reikalavimų suma 100045,35 Lt (28975,14 Eur), matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-12-31 iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės skolų suma išaugo 6387,35 Lt (1849,91 Eur). Pažymėtina, kad bankroto administratorius sudarė su A. T. taikos sutartį, pagal kurią A. T. įsipareigojo padengti padarytą žalą 7000,00 Eur sumai. Bylos duomenimis, ši suma bankroto administratoriui jau yra praktiškai sumokėta. Esant šioms aplinkybėms, teoriškai yra neįmanoma, kad dar liko nepadengta bendrovei padaryta žala.

16Teismų praktikoje suformuota, kad bylose dėl žalos atlyginimo priteisimo, tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-130/2011). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, šioje byloje nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nėra pagrindo D. G. (D. G.) taikyti civilinę atsakomybę ir civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas.

17Kadangi ieškovo ieškinys iš esmės atmestinas, jam nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė rašytiniais įrodymais pagrįstas 1328,34 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 204,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Atsakovui iš ieškovo priteistina 1532,34 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniai). Šios atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos bankrutavusios įmonės administravimo išlaidomis (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 3 dalis), kurios apmokamos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-06-28 nutartis Nr. 3K-3-381/2013).

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-19 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

20ieškinį atmesti.

21Priteisti iš BUAB „Versanas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Turto valdymas“, atsakovui D. G. (D. G.) 1532,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

23Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant... 2. ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu,... 3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su pareikštu ieškiniu... 4. Teismo posėdžio metu atsakovas D. G. (D. G.) prašė ieškinį atmesti.... 5. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Versanas“ įsteigta... 6. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies normoje... 7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įmonės vadovo ir įmonės dalyvio... 8. Nors minėta, jog Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2016-10-10 nutartyje Nr. e2A-1296-524/2016, kuria... 10. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-20 nutartimi nutarė įtraukti į... 11. BUAB „Versanas“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Turto... 12. Kaip matyti iš BUAB „Versanas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus... 13. Pažymėtina, kad iš byloje esančios medžiagos, paaiškinimų teismo... 14. Spendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo momento, t.y. nuo kurio momento... 15. Be to, pažymėtina tai, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką, žalos... 16. Teismų praktikoje suformuota, kad bylose dėl žalos atlyginimo priteisimo,... 17. Kadangi ieškovo ieškinys iš esmės atmestinas, jam nepriteistinos... 18. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-19 nutartimi taikytos laikinosios... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260,... 20. ieškinį atmesti.... 21. Priteisti iš BUAB „Versanas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB... 22. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-19 nutartimi taikytas laikinąsias... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...