Byla 2A-524/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. G. , A. Š. , K. Š. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AK baldai“ ieškinį atsakovams E. G. , A. Š. , K. Š. , T. Š. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovo BUAB „AK baldai“ bankroto administratorius pareikštu atsakovams E. G. , A. Š. , K. Š. , T. Š. ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 273 088,7 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2009 m. spalio 5 d. nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą. Bankroto administratorius, patikrinęs per paskutinius 36 mėnesius ieškovo sudarytus sandorius, finansinius dokumentus, kreipėsi į teismą dėl žalos, padarytos kreditoriams priteisimo iš atsakovų, kadangi jie, būdami bendrovės administracijos vadovais ir akcininkais, pažeidė kreditorių teises ir jiems padarė žalą, laiku nesikreipdami į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo, kad ieškinius kreditorių interesais reiškia bendrovės administratorius, nes išieškotos iš skolininkų lėšos yra skiriamos atsiskaitymui su visais kreditoriais, tokią teisę administratoriui suteikia ir Įmonių bankroto įstatymas, todėl jis be atskiro įgaliojimo gali reikšti ieškinius dėl žalos, padarytos bendrovės kreditoriams, atlyginimo. Ieškovo akcininkais buvo K. Š. (nuo 2005-09-27 iki 2006-08-25), T. Š. (nuo 2006-08-25 iki šiol), o administracijos vadovu buvo: K. Š. (nuo 2004-03-31 iki 2005-09-29); A. Š. (nuo 2005-09-29 iki 2006-07-31); E. G. –Š. (nuo 2006-08-01 iki 2008-01-03); T. Š. (nuo 2008-01-03 iki 2009-10-15). Remiantis Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi atsakovai privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Administratorius, patikrinęs ieškovo finansinius dokumentus, nustatė, kad:

  • 2004-12-31 dienai ieškovo turimos skolos buvo 34 582 Lt didesnės negu turimas turtas, o 2005-12-31 dienai ieškovo skolos išaugo iki 63 099 Lt. Šiuo laikotarpiu bendrovės vieninteliu vadovu ir akcininku buvo K. Š. ;
  • 2006-12-31 dienai ieškovo turimos skolos buvo 160 483 Lt didesnės negu turimas turtas, o per 2006 metus vieninteliais akcininkais buvo K. Š. ir T. Š. , o administracijos vadovais A. Š. ir E. G. –Š.;
  • 2007-12-31 dienai ieškovo turimos skolos buvo 241 627 Lt didesnės negu turimas turtas, 2008-12-31 dienai ieškovo turimos skolos buvo 403 512 Lt didesnės negu turimas turtas. Šiuo laikotarpiu vieninteliu akcininku buvo T. Š. , o administracijos vadovu E. G. –Š..
  • 2009-10-05 dienai ieškovo turimos skolos buvo 591 751 Lt didesnės negu turimas turtas. Šiuo laikotarpiu vieninteliu akcininku ir administracijos vadovu buvo T. Š. .

5Ieškovo įsiskolinimai kiekvienais metais pastoviai didėjo, o turtas mažėjo, todėl atsakovai privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nuo to momento, kai įmonė tapo nemoki. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis ginčijamų teisinių santykių metu galiojo tik paskutinius metus, kai žala augo. Pagrindinė žalos dalis atsirado iki 2008 m, kai galiojo bendroji norma – CK 6.263 straipsnio 1 dalis, kuri turėtų būti taikoma. Iki Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies priėmimo ieškovo administracijos vadovas ir akcininkai, turintys daugiau kaip 1/10 akcijų, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jeigu įmonės vadovas, akcininkai, neatlieka jiems priskirtos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, toks neveikimas yra laikomas nesąžiningu, neteisėtu ir įmonės vadovas, akcininkai, padarę teisės pažeidimą, turi atlyginti tokiu pažeidimu padarytą žalą. Atsakovų kaltė yra preziumuojama. Atsakovai, žinodami, kad įmonė yra nemoki ir negalės atsiskaityti su naujai atsirandančiais kreditoriais, toliau vykdė nuostolingą veiklą ir didino įsiskolinimus, taip padarydami žalą įmonei. Buvę administracijos vadovai ir akcininkai, esant įmonei nemokiai, vykdė komercinę ūkinę veiklą, vykdė komercines ūkines operacijas ir perleido likusį bendrovės turtą tretiesiems asmenims, o įsipareigojimus kreditoriams padidino. Žalos dydžiu yra laikomi kreditorių reikalavimai, kurių bankrutuojanti įmonė negali patenkinti dėl to, kad iškėlus bankroto bylą, paaiškėja, kad įmonė turto neturi ir negalės atsiskaityti su kreditoriais. Panevėžio apygardos teismas yra patvirtinęs ieškovo kreditorių reikalavimus bendrai 273 088,7 Lt sumai. Ši suma solidariai priteistina iš atsakovų. Visi atsakovai yra solidariai atsakingi, nes jų veikos yra nors ir pasireiškusios skirtingu metu, tačiau tarpusavyje neatsiejamai susietos žalos padarymo kreditoriams faktu. Nors atsakovai K. Š. ir T. Š. paskolino ieškovui pinigų sumas, tačiau, atsižvelgus į tai, jog jų nėra kreditorių sąraše, šias pinigų sumas atsiėmė, taip savo interesus iškeldami aukščiau kitų kreditorių. Civilinė ir administracinė atsakomybė už nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo gali būti taikomos kartu arba kiekviena atskirai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškovo BUAB „AK baldai“ ieškinį tenkino iš dalies:

8priteisė iš T. Š. 19 241,38 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „AK baldai“ bei 455,91 Lt žyminio mokesčio ir 4,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą;

9priteisė iš K. Š. 16 374,38 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „AK baldai“ bei 387,97 Lt žyminio mokesčio ir 3,97 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą;

10priteisė iš E. G. 15 369,46 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „AK baldai“ bei 364,16 Lt žyminio mokesčio ir 3,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą;

11priteisė iš A. Š. 9 014,78 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „AK baldai“ bei 213,60 Lt žyminio mokesčio ir 3,63 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą;

12kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, spręsdamas administratoriaus teisės pareikšti ieškinį dėl žalos įmonei atlyginimo klausimą, nurodė, kad bankroto teisinių santykių specifika lemia, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, visą įmonės veiklos administravimą perima bankroto administratorius, kuris, viena vertus, turi užtikrinti bankrutuojančios įmonės interesus, kita vertus, savo veiklą orientuoti taip, kad būtų patenkinta kaip įmanoma didesnė įmonės kreditorių reikalavimų dalis. Dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo žala gali atsirasti tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek jos kreditoriams. Žala įmonei gali pasireikšti tuo, kad suprastėja jos turtinė padėtis: išauga skolos ar sumažėja turto ir jo nepakanka didžiajai daliai įmonės skolų apmokėti. Kreditorių patiriama žala yra laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos – ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditorių interesus bankroto procese gina bankrutuojančios įmonės administratorius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.), o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančios įmonės interesus, sprendė, jog bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo.

13Teismas nurodė, kad, remiantis šiuo metu galiojančia Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio redakcija, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnis buvo papildytas 4 dalimi 2008 m., o pakeitimas įsigaliojo nuo 2008 m. liepos 1 d. Tačiau, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, net ir nesant Įmonių bankroto įstatyme nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo, už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius. Teismas taip pat nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės administracijos vadovui ar įmonės savininkui taikymo, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra. Teismas nustatė, kad visi atsakovai tam tikru ieškovo veiklos laikotarpiu buvo administracijos vadovai, K. Š. ir T. Š. buvo bendrovės akcininkai. Nurodė, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.). Įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; atstovauti bendrovei, atsakyti už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Atsakovai, būdami ieškovo administracijos vadovais ar įmonės savininkais (akcininkais), pasirašydami bendrovės turto balansus ir matydami, kad įmonės skolos kiekvienais metais tik auga ir viršija turimo turto vertę, privalėjo vykdyti Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio įpareigojimą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovai to nepadarė ir savo neveikimu pažeidė įstatymo nustatytą imperatyvią pareigą, todėl teismas konstatavo, kad ieškovo administracijos vadovai bei savininkai neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir išimtinai bendrovės bei kreditorių interesais. Ieškovo bankroto byloje yra patvirtinta 273 088,17 Lt kreditorių reikalavimų suma, kuri pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laikoma administracijos vadovų ir savininkų padarytos žalos dydžiu. 2004 m. pabaigoje bendrovės skoliniai įsipareigojimai buvo 34 582 Lt, 2005 m. pabaigoje jie išaugo beveik dvigubai, o pareiškiant pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jos skola buvo išaugusi jau daugiau nei 17 kartų, todėl teismas sprendė, kad ieškovo vadovai, žinodami apie įmonės nemokumą, įmonės skolas tik didino, taip padarydami žalos įmonės kreditoriams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2005-2008 metais šalyje buvo ekonomikos klestėjimo laikotarpis, kuriuo metu dalis verslo subjektų neapdairiai prekes ir paslaugas iš esmės be jokių apribojimų siūlydavo avansu, nereikalaudami skolų grąžinimo ar prekių apmokėjimo užtikrinimo, pripažino, kad dalį žalos nulėmė pačių kreditorių veiksmai, todėl iš atsakovų priteistiną ieškovui žalą sumažino iki 60 000 Lt. Priteistiną žalą teismas paskirstė atsakovams atsižvelgiant į kiekvieno iš jų vadovavimo trukmę ir iš K. Š. priteisė 16 374,38 Lt žalos atlyginimo, iš A. Š. – 9 014,78 Lt, iš E. G. – 15 369,46 Lt, o iš T. Š. – 19 241,38 Lt sumą.

14III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

15Apeliaciniu skundu apeliantė E. G. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas priteisė iš apeliantės 15 369,46 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas ir šioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais esminiais argumentais:

161. Ieškovo vadovo pareigas apeliantė ėjo nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. sausio 3 d. Apie įmonės finansinę padėti ji sužinojo 2007 m. balandžio 27 d. patvirtinus 2006 m. balansą. Nuo šios datos apeliantė bandė įveikti įmonės nemokumą pakeičiant įmonės veiklos strategiją ir orientuojant veiklą biuro baldų gamybai, buvo ieškoma klientų ir verslo partnerių užsienyje, padidintos išlaidos reklamai, rinkodaros tyrimams. Padidėjus paklausai, buvo priimta daugiau darbuotojų, nupirkta darbo techninė įranga, buvo išplėsta tiekėjų bazė, pagaminti baldai ekspozicijai (ne pardavimui). 2008 m. balandžio 21 d. sudarius 2007 m. balansą paaiškėjo, kad pardavimai išaugo daugiau nei 163 748 Lt, lyginant su 2006 m., tačiau kartu padidėjo ir įmonės veiklos sąnaudos. Apeliantės valdymo laikotarpiu nei vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, kreditoriai savo rizika tiekė prekes ar paslaugas ir didino debetus. Apeliantė, vykdydama administracijos vadovo pareigas, elgėsi apdairiai, atsakingai, sąžiningai, protingai ir lojaliai. Sprendimus, susijusius su įmonės veikla, priimdavo remdamasi vienintelio akcininko sprendimais, kuriais buvo nuspręsta įnešti arba paskolinti lėšas įmonei, todėl darė pagrįstas išvadas apie tai, kad įmonė bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įsiskolinimai, atsiradę laikotarpiu, kai apeliantė valdė įmonę, buvo padengti paties ieškovo.

172. Analizuojant pateiktus kreditorinius reikalavimus, matyti, kad skolos atsirado būtent 2008-2009 metų laikotarpiu, kai ieškovą valdė administracijos vadovas T. Š. . Būtent jam keliami kvalifikuoto, apdairaus, rūpestingo, protingo vadovo elgesio reikalavimai, nuo šio vadovo tiesioginio veikimo ir neveikimo bei fiduciarinių pareigų priklausė įmonės kasdieninė veikla. Bet kokia žala, atsiradusi kreditoriams šio įmonės vadovo valdymo laikotarpiu yra tiesiogiai nulemta būtent šio vadovo veiksmų. Tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Būtent T. Š. vadovavimo laikotarpiu atsirado nauji kreditoriai, todėl jo valia buvo spręsti ar įmonė bus pajėgi atsiskaityti su jais.

183. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nemotyvavo atskirų administracijos vadovų ir akcininkų neteisėtų veiksmų, nepasisakė apie tai, ar atsakovai solidariai atsakingi už padarytą žalą, nenustatė ir nemotyvavo priežastinio ryšio tarp apeliantės veiksmų ir atsiradusios žalos.

194. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą, peržengė pateikto ieškinio ribas, priėmė kitokį sprendimą nei reikalavo ieškovas. Teismas taip pat netinkamai pritaikė materialinės teisės normas (CK 6.263 str. 2 d., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str.), nenustatė tiesos byloje ir priėmė neteisingą sprendimą, todėl pažeidė pagrindinius civilinio proceso principus.

20Apeliaciniais skundais apeliantai A. Š. ir K. Š. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo iš apeliantų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinius skundus apeliantai grindžia šiais esminiais argumentais:

211. Apeliantė ieškovo administracijos vadovu buvo nuo 2005 m. rugsėjo 29 d. iki 2006 m. rugsėjo 12 d., apeliantas administracijos vadovu ar akcininku buvo nuo 2004 m. kovo 31 d. iki 2006 m. rugpjūčio 25 d. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostata juridinio asmens dalyvio pareigą atlyginti žalą sieja su dvejų sąlygų privalomu buvimu: 1) kad įmonė pavėlavo iškelti bankroto bylą; 2) kad būtent dėl šio pavėlavimo buvo padaryta atitinkamiems kreditoriams žala. Apeliantai sutinka, jog jų vadovavimo laikotarpiu ieškovo balansas buvo neigiamas ir reikėjo kelti bendrovei bankroto bylą, tačiau tuo metu buvo dedamos visos pastangos, jog bendrovė dirbtų pelningai ir atsiskaitytų su visais savo kreditoriais. Apeliantai nesutinka, jog dėl jų neveikimo atsirado žala kreditoriams, kurių kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti teismo ieškovo bankroto byloje. Pirmos instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnį, neįvertino aplinkybių, jog ši teisės norma yra imperatyvi ir reikalauja tiesioginio priežastinio ryšio tarp apeliantų neveikimo ir atsiradusio neigiamo (žalingo) rezultato – žalos kreditoriams. Iš patvirtintų kreditorinių reikalavimų matyti, jog jie visi atsirado žymiai vėliau, nei apeliantai baigė savo vadovavimą bendrovėje ir nėra nei vieno kreditoriaus, kuriam būtų padaryta tiesioginė žala apeliantų vadovavimo laikotarpiu nesikreipiant dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Iš civilinės atsakomybės taikymo apeliantams sąlygų yra tik neteisėti veiksmai, tačiau nėra nei atsiradusios žalos, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nei kaltės. Nei vienas dabar esamas bendrovės kreditorius nepatyrė nuostolių dėl bendrovės veiklos, kuri buvo vykdoma iki 2006 m. rugsėjo 12 d. ar iki 2006 m. rugpjūčio 25 d., todėl Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatos negali būti taikomos apeliantams.

222. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o priimdamas sprendimą rėmėsi duomenimis, kurių byloje iš viso nėra, nes ieškovas, vengdamas įrodinėjimo pareigos, jų nepateikė. Ieškovas nepateikė teismui į bylą jokių dokumentų, iš kurių matytųsi duomenys apie apeliantų vadovavimo laikotarpiu patirtus ieškovo įsiskolinimus konkretiems kreditoriams bei jų dydį. Teismas, neturėdamas šių duomenų, negalėjo priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo.

233. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarytos žalos dydį padalino atsakovams atsižvelgdamas į tai, kiek laiko konkretus atsakovas vadovavo ieškovui. Nagrinėjamoje byloje nėra galimybės nustatyti žalos dydį taip, kaip tai padarė teismas. Galima situacija, jog vienas iš atsakovų galėjo vadovauti labai trumpą laiko tarpą, tačiau padaryti žymiai didesnę žalą, nei kitas atsakovas, kuris vadovavo ilgiau. Visi atsakovai nevykdė pareigos kelti ieškovui bankroto bylą savo vadovavimo metu, tačiau vadovavimo laikotarpio laikas negali būti tapatinamas su žalos atsiradimu ir su žalos dydžio nustatymu.

24Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovas BUAB „AK baldai“ prašo apeliantų apeliacinius skundus atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

251. Apeliaciniuose skunduose nurodytais pagrindais ir motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismas tinkamai ir teisingai taikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Apeliantai jokių naujų motyvų apeliaciniame skunde nenurodė, naujų įrodymų nepateikė.

262. Apeliantai pripažįsta, kad vadovavo įmonei ir aktyviai dalyvavo jos valdyme, todėl preziumuojama, apeliantai to ir neneigia, kad jiems buvo žinoma įmonės turtinė padėtis. Apeliantai taip pat neneigia ieškinyje nurodytų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl ieškovo skolinių įsipareigojimų dydžio įvairiais įmonės veiklos laikotarpiais. Teismas padarė pagrįstas išvadas apie ieškovo nemokumą apeliantų valdymo laikotarpiais, todėl jie privalėjo teikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Patys apeliantai neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir priešingų įrodymų – kad ieškovas būtų buvęs mokus per jų vadovavimo laikotarpius įmonei – nepateikė.

273. Ieškovas, vykdydamas komercinę ūkinę veiklą, pastoviai turėjo komercinius ūkinius ryšius su skirtingais paslaugų, prekių tiekėjais ir įmonė turėjo pareigą atsiskaityti už gautas paslaugas ir prekes. Ta aplinkybė, kad buvo dengiamos seniausios skolos, o nedengiami nauji atsiradę įsipareigojimai (kurių įmonė liko nepadengusi iškėlus bankroto bylą, nes nebeturėjo savo turto ir buvo priversta nutraukti savo veiklą) reiškė, kad bendrovei ir jos kreditams yra daroma žala, nes naujai atsiradę įsipareigojimai nebegėlėjo būti padengti iš įmonės lėšų ir įmonės turimo turto. Dėl to konstatuotina, kad nesavalaikis kreipimąsi į tesimą dėl bankroto bylos iškėlimo privedė įmonę prie tokios būsenos, kad nuosavo turto visiškai neliko, įmonė nutraukė savo veiklą ir liko nepadengti kreditorių reikalavimai. Dėl tokių pasekmių atsiradimo – negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, kurie įtraukti į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą – tiesiogiai yra kalti apeliantai, kurie būdami administracijos vadovais ar akcininku turėjo žinoti ir žinojo, kad įmonė nebegalės atsiskaityti su naujai atsiradusiais kreditoriais.

284. Apeliantai, būdami ieškovo administracijos vadovais, taip pat pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 24, 37, 38, 59 straipsnių nuostatas.

29Atsiliepimais į apeliantų A. Š. ir K. Š. apeliacinius skundus atsakovė E. G. prašo apeliantų apeliacinius skundus tenkinti. Nurodo, kad žala ieškovui buvo padaryta atsakovo T. Š. vadovavimo įmonei laikotarpiu, todėl būtent jis ir privalo atlyginti įmonei padarytą žalą.

30IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

31teisiniai argumentai ir išvados

32Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.). Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose. Tuo pačiu teisėjų kolegija pasisako ir dėl atsakovo T. Š. , kuris nepateikė apeliacinio skundo, teisių ir pareigų, kadangi nepasisakius dėl pirmos instancijos teismo sprendimo šioje dalyje būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai (CK 1.5 str.), o taip pat šio asmens teisės ir teisėti interesai.

33Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įmonės administracijos vadovo ir įmonės savininkų (akcininkų) civilinės atsakomybės klausimas, kai jie laiku nesikreipė dėl bankroto bylos jų valdomai įmonei iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta tiek įmonės administracijos vadovui, tiek savininkui (ĮBĮ 2 str. 9 p., 8 str. 1 d.).

34Byloje nustatyta, kad ieškovo UAB „AK baldai“ akcininkais buvo K. Š. (nuo 2005-09-27 iki 2006-08-25), T. Š. (nuo 2006-08-25 iki šiol), o administracijos vadovu buvo: K. Š. (nuo 2004-03-31 iki 2005-09-29); A. Š. (nuo 2005-09-29 iki 2006-07-31); E. G. –Š. (nuo 2006-08-01 iki 2008-01-03); T. Š. (nuo 2008-01-03 iki 2009-10-15).

35Spręsdamas dėl įmonės administracijos vadovo ir įmonės savininko civilinės atsakomybės, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad jų atsakomybės pagrindai nors ir susiję, tačiau nėra tapatūs. Skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais. Įmonės dalyvio (savininko) atsakomybę reglamentuoja CK 2.50 straipsnio 3 dalis, vadovo - 2.87 straipsnio 7 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009). Įmonė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.), o ne savininkus; pirminė pareiga veikti bendrovės vardu (taigi, ir atstovauti bendrovei ir teisme vesti bylas jos vardu) tenka įmonės administracijos vadovui (ABĮ 37 str. 10 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat yra išaiškinta, kad esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. Bendrovių teisės doktrinoje vadovais laikomi ir vykdantieji (valdymo organų nariai) ir nevykdantieji vadovai (priežiūros organų nariai). Atsižvelgiant į tai, vadovu laikoma valdymo ar priežiūros organo narys, kurio veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir tokios veiklos priežiūra. Dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 str. 2 d.), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Tačiau dalyvių susirinkimas neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų sprendžia svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla kasacinio teismo vadinama strateginiu bendrovės valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009). Atsižvelgiant į šių funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atlieka dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Šie kasacinio teismo išaiškinimai lemia, jog dėl skirtingų bendrovės vadovo bei dalyvių funkcijų jų atsakomybė dėl bankroto bylos neinicijavimo negali būti solidari. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1388/2012, 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-744/2012).

36Nors, minėta, jog ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis numato tiek įmonės vadovo, tiek savininko (savininkų) pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, ši pareiga pagal jau paminėtą įmonės vadovo bei savininkų funkcijų esminį skirtingumą, nėra vienoda: kiekvienam iš jų tokia pareiga atsiranda nuo tada, kai jie sužino apie aplinkybes, sąlygojančias šią jų pareigą, t. y. nuo tada, kai jiems tampa žinoma, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte. Be to, šią pareigą įstatymas nustato atskirai įmonės vadovui bei savininkui (savininkams), taigi bet kuris iš jų gali inicijuoti bankroto bylą. Todėl žala, jeigu ji padaryta dėl savalaikio bankroto neinicijavimo, nėra padaroma bendrais šių asmenų veiksmais: turi būti atribota įmonės vadovo atsakomybė nuo savininko (savininkų) atsakomybės, o dėl pastarųjų atsakomybės vėlgi turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes (jų veiksmų teisėtumą, t. y. momentą, kada įmonės dalyvis įgijo pareigą atitinkamam veikimui (bankroto bylos inicijavimui), sąžiningumą ir t.t.). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo solidariai atsakomybei atsirasti, kaip to reikalauja BUAB „AK baldai“ teismui pateiktame ieškinyje ir todėl atsakovams kylanti atsakomybė yra ne solidari, o dalinė.

37Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nenurodė, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė nuo kurio momento atsakovams atsirado prievolė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo bei nevertino nuo kurio momento įmonė nebevykdė įsipareigojimų, o pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

38Kaip jau buvo minėta, įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t. y. įmonei tapus nemokiai. Įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi, įstatymas kalba apie aplinkybių visumą: 1) įsipareigojimų nevykdymas, pasireiškiantis skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu.

39Balanso duomenys yra vienas iš įrodymų, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl įmonės nemokumo būsenos, kaip ji apibrėžiama ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Tačiau nustatyti momentą, kada įmonė tapo nemokia, yra svarbu kai sprendžiama dėl pasekmių, kylančių iš tokio nemokumo, taikymo (šiuo atveju – reikalaujama iš atsakovų žalos atlyginimo būtent dėl to, kad jie laiku neinicijavo įmonės bankroto), turi būti nustatyta, kada įmonės pradelstų (bet ne mokėtinų per vienerius metus) įsipareigojimų suma viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės, taip pat – kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iš anksto apmokėtų darbų ir t.t. Šią aplinkybę patikimai pagrindžiančių duomenų byloje nėra, o būtent ieškovui šioje situacijoje, siekiančiam įrodyti atsakovų veiksmų neteisėtumą, tenka pareiga įrodyti, kada įmonėje susiklostė situacija, kuomet atsakovams atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas BUAB ,,AK baldai“, kaip minėta, yra likviduojama dėl bankroto bendrovė ir dėl šios priežasties nagrinėjamas ginčas susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, todėl, kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, tokiose bylose yra viešasis interesas ir teismas privalo būti aktyvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-22/2010). Tačiau ši aplinkybė negali būti absoliutinama. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos bylose, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009). Taigi bankrutuojanti (bankrutavusi) bendrovė kaip savarankiška proceso šalis naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 13 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010; kt.) (CPK 3 str. 7 d., 42 str. 5 d., 12, 13, 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje taip pat yra aktualūs kasacinio teismo nurodymai dėl civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisyklių, tame tarpe – įrodymų pakankamumo taisyklės, aiškinimą bei taikymą. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kuris reiškia, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

40Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovo argumentu, kad 2006 metų pradžioje iš balanso už 2005 metus, tuo metu įmonei vadovavusiai atsakovei A. Š. tapo žinoma, jog įmonės finansinė situacija yra ypač sudėtinga, t. y. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo visą įmonės turtą 63 099 Lt (422 744 – 359 645) ir jau tuomet ji turėjo pagrindą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, kadangi pagal bylos duomenis iš įmonės balanso už 2005 metus buvo pagrindas konstatuoti tuomet buvus faktinį įmonės nemokumą. Analogiška pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą kilo ir tuo metu įmonės akcininku buvusiam K. Š. , kuris nuo 2004 m. kovo 31 d. iki 2005 m. rugsėjo 29 d. vadovavo įmonei, o nuo 2005 m. rugsėjo 27 d. iki 2006 m. rugpjūčio 25 d. buvo jos akcininkas. Kaip jau buvo minėta, konstatuotina, kad jau 2004 metų pabaigoje įmonė buvo nemoki, jos mokėtinos sumos viršijo įmonės turtą. Vėliau įmonei vadovavę atsakovai BUAB „AK baldai“ mokumo nepagerino, o atvirkščiai – bendrovės finansinė būklė blogėjo: 2006 metais mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo visą įmonės turtą 160 483 Lt (425 332 – 264 849), 2007 metais šis skirtumas buvo 241 627 Lt (416 507 – 174 880), 2008 metais – 403 512 Lt (518 189 – 114 677), 2009 metų spalio mėnesio duomenimis mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo visą įmonės turtą 591 751 Lt (602 144 – 10 393).

41Analizuojant teismų praktiką bylose dėl žalos atlyginimo, kai ieškinys grindžiamas būtent pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymu, pastebėtina, jog žala šiuo pagrindu priteisiama tokiais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nemoki ar jai gresia nemokumas, ji prisiima naujus įsipareigojimus, dėl neatsiskaitymo su esamais kreditoriais didėja nuostoliai arba atsiranda naujų kreditorių, su kuriais taip pat nėra galimybės atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, be kita ko nurodoma, jog teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė prieš kreditorius bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu ir ši praktika yra pagrįsta siekiu suderinti verslo riziką siekiant pelno. Būtent tokie atvejai, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Taigi įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos kreditoriams.

42Vertindama aplinkybę, ar įmonės vadovų K. Š. , A. Š. , E. G. ir T. Š. veiksmai nevykdant pareigos inicijuoti įmonės bankroto, laikytini neteisėtais, pažeidžiančiais jų fiduaciarinę pareigą bendrovei bei jos kreditoriams, teisėjų kolegija pažymi, jog nors byloje nėra duomenų nuo kada įmonė nebevykdė įsipareigojimų pagal anksčiau sudarytas sutartis, ar įmonė sudarė naujas sutartis, ar turėjo pakankamai pagrįsto pagrindo tikėtis, kad įmonė atkurs mokumą, atsiskaitys su kreditoriais bei išsaugoti darbo vietas, pagal byloje esančius finansinius dokumentus spręstina, kad iki 2009 metų įmonė vykdė veiklą (t. 1, b. l. 110 – 114), buvo atsiskaitoma su kreditoriais, debitoriai vykdė savo įsipareigojimus. Atsakovės E. G. teigimu 2007 metais UAB „AK baldai“ priėmė naujų darbuotojų, buvo sudarytos naujos sutartys (t. 2, b. l. 12). Šie duomenys nėra paneigti byloje esančiais įrodymais. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje vyrauja nuostata, jog bankroto byla keliama bendrovei ne tik tuomet, kai ji atitinka ĮBĮ nustatytus nemokumo kriterijus, kartu ir nustačius, jog ji jau nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, kad įmonė bus pajėgi subalansuoti esamą situaciją, nes, visuomenės, o kartu ir viešąjį interesą atitinka siekis išsaugoti veikiantį verslo subjektą, jei jis nėra faktiškai nemokus.

43Teisėjų kolegija nepaneigia argumentų, kad nuo 2005 m. nuosekliai blogėjanti įmonės finansinė padėtis ir mažėjantis turtas – nuo 133 393 Lt 2005 metais, 106 030 Lt 2006 metais, 79 048 Lt 2007 metais, 52 576 Lt 2008 metais iki 9 993 Lt 2009 metų spalio mėnesį, bei kiti aukščiau aprašyti įmonės finansiniai rodikliai neabejotinai sąlygojo, atitinkamais laikotarpiais įmonei vadovavusių asmenų pareigos, reaguoti į įmonės faktinio nemokumo konstatavimo, atsiradimą ir jos nevykdymą.

44Tačiau tiek iš apeliacinių skundų argumentų, tiek iš byloje esančių įrodymų (BUAB „AK baldai“ Skolų sumų suvestinė) teisėjų kolegija sprendžia, kad su daugeliu įmonės kreditorių tęsėsi ilgalaikiai verslo santykiai, vienos UAB „AK baldai“ skolos išnykdavo, kitos mažėjo, t. y. kreditorių kiekis ir skolų dydis kito, o tai rodo, kad įmonė bent iš dalies vykdė savo įsipareigojimus, mokėjo skolas ir vykdė darbus. Tuo pačiu byloje nėra paneigtas faktas, kad neigiami įmonės finansiniai rodikliai atspindėjo UAB „AK baldai“ įsipareigojimus pagal lizingo, paskolų sutartis (t. 2, b. l. 11-12).

45Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – priežastinio ryšio tarp atsakovų nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir žalos įmonei ir kreditoriams atsiradimo, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies patenkino pareikštą ieškovo reikalavimą. Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo bei įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teismo sprendimas patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje naikinamas (CPK 185 str., 329 str. 1 d.), priimant naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai.

46Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

47Apeliantė E. G. prašo teismą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliantė nepagrindžia motyvais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nei prašyme nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nei apeliaciniame skunde apeliantė nepateikė ir papildomos informacijos ar įrodymų, kurie turėtų įtakos bylos baigčiai, todėl nėra pagrindo nesilaikyti bendros apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarkos, numatytos CPK 321 straipsnio 1 dalyje, ir apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija netenkindama prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka sprendžia, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeidžia šalių teisių ir civilinio proceso principų, o priešingai užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Nutarė

49Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas BUAB ,,AK baldai“ ieškinys ir iš atsakovų E. G. , A. Š. , K. Š. ir T. Š. priteista 60 000 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos už laiką nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki visiško priteistos sumos sumokėjimo bankrutavusiai UAB „AK baldai“ ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – BUAB ,,AK baldai“ ieškinį atmesti visiškai.

50Sprendimą atmestų ieškinio reikalavimų dalyje palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovo BUAB „AK baldai“ bankroto administratorius pareikštu atsakovams... 5. Ieškovo įsiskolinimai kiekvienais metais pastoviai didėjo, o turtas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškovo BUAB... 8. priteisė iš T. Š. 19 241,38 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio... 9. priteisė iš K. Š. 16 374,38 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio... 10. priteisė iš E. G. 15 369,46 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio... 11. priteisė iš A. Š. 9 014,78 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio... 12. kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, spręsdamas administratoriaus teisės... 13. Teismas nurodė, kad, remiantis šiuo metu galiojančia Įmonių bankroto... 14. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 15. Apeliaciniu skundu apeliantė E. G. prašo pakeisti Panevėžio apygardos... 16. 1. Ieškovo vadovo pareigas apeliantė ėjo nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki... 17. 2. Analizuojant pateiktus kreditorinius reikalavimus, matyti, kad skolos... 18. 3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nemotyvavo atskirų... 19. 4. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą, peržengė pateikto... 20. Apeliaciniais skundais apeliantai A. Š. ir K. Š. prašo panaikinti... 21. 1. Apeliantė ieškovo administracijos vadovu buvo nuo 2005 m. rugsėjo 29 d.... 22. 2. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus,... 23. 3. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarytos žalos dydį padalino... 24. Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovas BUAB „AK baldai“ prašo... 25. 1. Apeliaciniuose skunduose nurodytais pagrindais ir motyvais nėra pagrindo... 26. 2. Apeliantai pripažįsta, kad vadovavo įmonei ir aktyviai dalyvavo jos... 27. 3. Ieškovas, vykdydamas komercinę ūkinę veiklą, pastoviai turėjo... 28. 4. Apeliantai, būdami ieškovo administracijos vadovais, taip pat pažeidė... 29. Atsiliepimais į apeliantų A. Š. ir K. Š. apeliacinius skundus atsakovė E.... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 31. teisiniai argumentai ir išvados... 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 33. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įmonės administracijos vadovo ir įmonės... 34. Byloje nustatyta, kad ieškovo UAB „AK baldai“ akcininkais buvo K. Š. (nuo... 35. Spręsdamas dėl įmonės administracijos vadovo ir įmonės savininko... 36. Nors, minėta, jog ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis numato tiek įmonės vadovo, tiek... 37. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nenurodė, o pirmosios instancijos teismas... 38. Kaip jau buvo minėta, įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi... 39. Balanso duomenys yra vienas iš įrodymų, kuriais remdamasis teismas... 40. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovo argumentu, kad 2006... 41. Analizuojant teismų praktiką bylose dėl žalos atlyginimo, kai ieškinys... 42. Vertindama aplinkybę, ar įmonės vadovų K. Š. , A. Š. , E. G. ir T. Š.... 43. Teisėjų kolegija nepaneigia argumentų, kad nuo 2005 m. nuosekliai... 44. Tačiau tiek iš apeliacinių skundų argumentų, tiek iš byloje esančių... 45. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 46. Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka... 47. Apeliantė E. G. prašo teismą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį,... 50. Sprendimą atmestų ieškinio reikalavimų dalyje palikti nepakeistą....