Byla 2-1683/2013
Dėl neteisėtais teisėjo ir teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria iš proceso pašalinti Vilniaus apygardos teismas ir teisėja D. K. civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai D. K. dėl dėl neteisėtais teisėjo ir teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai D. K. dėl neteisėtais teisėjo ir teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarė pašalinti iš proceso pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl teisėjo veiksmais padarytos žalos atlyginimo Vilniaus apygardos teismą ir teisėją D. K. .

5Nurodė, kad CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas, žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiama atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Pagal suformuotą teismų praktiką, tuo atveju, kai ieškovas atsakovais patraukė teisėjus, teismus, teismas nutartimi turi pašalinti šiuos imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso. Šiuo atveju CPK 45 straipsnis nėra taikomas, nes tinkama šalis (valstybė) į bylą yra įtraukta. Jeigu teismas tokių procesinių veiksmų neatliko civilinės bylos iškėlimo stadijoje, jis tai turi padaryti vėlesnėse civilinio procese stadijose pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą perduoti kitam apygardos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Nutartyje netinkamai taikomi ir aiškinami CK 6.272 ir CPK 45 straipsniai. Lietuvos apeliacinio teismo kolegija 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-796/2012 pati pašalino save iš dalyvaujančių byloje asmenų tarpo nurodytoje civilinėje byloje, kad padėtų kitiems teisėjams ir sau patiems išvengti atsakomybės dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir nusikalstamos veikos dengimo nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytoje civilinėje byloje. Priimta nutartis nėra ir negali būti laikoma teismų praktika, nes prieštarauja ir pažeidžia Konstitucijos 5, 114 straipsnius, Teismų įstatymo 47 straipsnį, pagal kuriuos teisėjai turi tik baudžiamosios atsakomybės imunitetą ir administracinės atsakomybės imunitetą kiek susiję su laisvės apribojimu. Todėl CK 6.272 straipsnis nenustato teismų ar teisėjų civilinės atsakomybės imuniteto. Ieškinyje įrodinėjama, kad Vilniaus apygardos teismo ir teisėjų tyčiniais veiksmais yra padaryta žala, todėl jie privalo dalyvauti civilinėje byloje kaip dalyvaujantys asmenys.
  2. Nutartyje aiškinama, kad CPK 45 straipsnis šiuo atveju nėra taikomas, nes tinkama šalis yra įtraukta į šią civilinę bylą. Tačiau pagal minėtą įstatymą tik ieškovas turi teisę įtraukti ir nurodyti atsakovus ieškinyje, o teismas tik bylos nagrinėjimo metu, bet ne ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje, gali nustatyti, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali su ieškovo sutikimu keisti netinkamą atsakovą tinkamu, o nesant sutikimo, privalo išnagrinėti ieškinį iš esmės. Priešingu atveju būtų pažeistas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas. Todėl CPK 45 straipsnis šiuo atveju turi būti taikomas, nes tokią teismų praktiką suformavo Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-593/2012, 2013 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-144/2013. Todėl pagal Konstitucinio Teismo suformuotą privalomą precedento taikymo praktiką civiliniame procese dėl tų pačių faktų ir aplinkybių nustatymo įsiteisėjusiose teismų civilinio proceso procesiniuose sprendimuose, neteisinga nutartis yra naikintina, o byla perduotina kitam apygardos teismui nagrinėti iš esmės.
  3. Nutartimi pažeistas CPK 21 straipsnis, nes nutartį priėmė šališka ir priklausoma Vilniaus apygardos teismo teisėja R. B. , kurios atžvilgiu taip yra iškelta civilinė byla dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1245-656/2013. Vilniaus apygardos teismas ir teisėja R. B. turi būti nušalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, o neteisinga nutartis yra naikintina.

7IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Atskirasis skundas netenkintinas.

9Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

10Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė ieškinyje atsakovais nurodytų Vilniaus apygardos teismą ir šio teismo teisėją D. K. pašalinti iš proceso nagrinėjamoje byloje.

11Pagal ieškovo atskirajame skunde išdėstytus argumentus išnagrinėjus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, darytina išvada, kad naikinti šią pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

12Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-796/2012 yra išaiškinęs, jog teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas, žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiama atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties.

13Taip pat išaiškinta, jog kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Jeigu teismas nustato, kad ieškovo pasirinktas atsakovas negali būti traukiamas civilinėn atsakomybėn dėl jam taikomų imunitetų, procesas prieš tokį asmenį negali prasidėti, o teismas jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi priimti nutartį dėl tokio atsakovu nurodyto asmens pašalinimo iš proceso. Tuomet, jei ieškovas pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė tik teisėjus, teismus, teismas pagal CPK 45 straipsnio nuostatas turi spręsti netinkamos šalies pakeitimo tinkama procesinį klausimą – pasiūlyti ieškovui pakeisti atsakovais patrauktus teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratūrą į valstybę ir nustatyti terminą ieškinio trūkumas pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Ieškovui nesutikus to padaryti, teismas turi laikyti, kad ieškinys neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nes nėra nurodytas atsakovas ir grąžinti ieškinį jį padavusiam asmeniui kaip nepaduotą (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Tuo tarpu, kai ieškovas atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir teisėjus, teismus, teismas nutartimi turi pašalinti šiuos imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso.

14Ieškovas atskirajame skunde teigia, jog iki šiol tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusiomis nutartimis buvo pripažinę, jog teismas CPK 45 straipsnio pagrindu gali inicijuoti netinkamo ieškovo ar atsakovo pakeitimą tinkamu, tačiau tik su ieškovo valios išreiškimu ir pritarimu. Jeigu ieškovas nesutinka pakeisti atsakovą kitu atsakovu ar pašalinti iš atsakovų rato, tai teismas privalo bylą nagrinėti iš esmės. Šiuo atveju CPK 45 straipsnis nėra taikomas, nes tinkama šalis (valstybė) į bylą yra įtraukta. Jeigu teismas tokių procesinių veiksmų neatliko civilinės bylos iškėlimo stadijoje, jis tai turi padaryti vėlesnėse civilinio procese stadijose pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

15Apelianto nuomone, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-796/2012 išaiškinimai negali būti taikomi, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-593/2012, 2013 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-144/2013 suformavo praktiką, kad CPK 45 straipsnis tokiu atveju, kaip nagrinėjamas, turi būti taikomas, su tokiu atskirojo skundo argumentu sutikti nėra pagrindo.

16Atkreiptinas dėmesys, jog bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas yra pateikęs naujausią išaiškinimą, aktualų nagrinėjamoje byloje (2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-796/2012), privalu juo vadovautis, nes jis, kaip jau minėta, yra privalomas ir tos pačios pakopos teismams, o 2013 m. sausio 17 d. nutartyje civilinės bylos Nr. 2-144/2013 išaiškinimai nesutampa su apelianto atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis.

17Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui teisinės reikšmės neturi, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

18Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias netinkamos šalies pašalinimo klausimus, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams... 4. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarė pašalinti... 5. Nurodė, kad CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad žalą,... 6. Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 7. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 8. Atskirasis skundas netenkintinas.... 9. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 10. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė ieškinyje... 11. Pagal ieškovo atskirajame skunde išdėstytus argumentus išnagrinėjus... 12. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinis... 13. Taip pat išaiškinta, jog kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar... 14. Ieškovas atskirajame skunde teigia, jog iki šiol tiek Vilniaus apygardos... 15. Apelianto nuomone, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d.... 16. Atkreiptinas dėmesys, jog bendrosios kompetencijos teismų praktika... 17. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui... 18. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu darytina... 19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1... 20. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą....