Byla 2-593/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2566-565/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliaciniam teismui, teisėjams A. D. ir V. M. , Jonavos rajono apylinkės teismui ir teisėjai J. P. dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliaciniam teismui, teisėjams A. D. ir V. M. , Jonavos rajono apylinkės teismui ir teisėjai J. P. , prašydamas pripažinti, kad atsakovai Lietuvos apeliacinis teismas, teisėjas A. D. , teisėjas V. M. , Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėja J. P. pažeidė ieškovo teises ir vykdė diskriminaciją ieškovo atžvilgiu ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 152 000 Lt žalai atlyginti.

4II.

5Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi pripažino ieškovo nurodytus atsakovus: Jonavos rajono apylinkės teismą, teisėją J. P. , Lietuvos apeliacinį teismą, teisėjus A. D. ir V. M. netinkamais atsakovais, konstatavęs, kad tinkamu atsakovu byloje dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo yra valstybė. Teismas pažymėjo, kad tik tuo atveju, jei ieškinys yra grindžiamas tyčiniais teisėjo ar teismo pareigūno veiksmais, teisėjas ar kitas teismo pareigūnas turėtų būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, nes bylos baigtis galėtų turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos jų teisinei padėčiai (CK 6.272 str. 4 d.). Teismas padarė išvadą, kad teisėjas ar teismas, kai reiškiamas ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo visais atvejais yra netinkamas atsakovas. Teismas, įvertinęs ieškinio turinį, sprendė, jog ieškinys yra grindžiamas Jonavos rajono apylinkės teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-737/2011, kurioje ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas ir ieškovui paskirta bauda; Lietuvos apeliacinio teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2KT-66/2011, kurioje atmestas A. B. pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo ir pareiškėjui paskirta bauda, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2KT-66/2011, kurioje teismas atsisakė priimti A. B. skundą. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas neįvardija atsakovais nurodytų teisėjų bei teismų veiksmų, kurie galėtų būti vertintini kaip tyčiniai neteisėti veiksmai, dėl kurių valstybė turėtų atgręžtinio reikalavimo teisę.

7III.

8Atskirojo skundo argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismo nutartis pažeidžia CPK 45, 225 straipsnių reikalavimus, pagal kuriuos teismas tik bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos pakeisti atsakovą tinkamu atsakovu, tačiau jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės, kadangi pagal CPK 225 straipsnį teismui priėmus ieškinį nėra suteikta teisė spręsti atsakovo pakeitimo klausimą be ieškovo ar šalių motyvuoto prašymo ieškinio priėmimo stadijoje.
  2. Nutartimi pažeidžiamas CPK 141 straipsnis, kadangi teismas keičia ieškinio pagrindą ir dalyką be ieškovo sutikimo jau ieškinio priėmimo stadijoje ir tuo pažeidžia CPK 176-185 straipsnių nuostatas bei ieškovo teisę į įrodinėjimą ir šalių lygiateisiškumą, nes be ieškovo nurodytų atsakovų atsiliepimų į ieškinį negalima visapusiškai ir objektyviai įvertinti visas bylos aplinkybes ir įrodymus. Be to, nutartyje atvirai meluojama, kad neįvardyti tyčiniai neteisėti atsakovų veiksmai.
  3. Nutartyje nukrypta nuo Konstitucinio Teismo suformuotos precedento taikymo praktikos civiliniame procese, kai teismai nagrinėdami bylas privalo vadovautis ne tik Konstitucija, įstatymais bei Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuota praktika, bet ir kitų teismų priimtais sprendimais dėl nustatytų faktų ir aplinkybių. Taip pat nutartyje nėra motyvų, kuriais pagrįstos išvados, jog neįvardinti tyčiniai atsakovų veiksmai ar argumentų, kuriais atmetami pateikti kartu su ieškiniu rašytiniai įrodymai dėl tyčinių neteisėtų teisėjų veiksmų, kas patvirtina absoliučius nutarties negaliojimo pagrindus. Teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje reikalauja įrodyti tyčinius neteisėtus atsakovų veiksmus ir iš anksto vertina įrodymus. Tai patvirtina išankstinį įrodymų ir aplinkybių vertinimą nutartyje ir įtakoja šališko ir priklausomo sprendimo priėmimą ateityje, pažeidžiant CPK 259, 260, 263, 270 straipsnių reikalavimus.

10IV.

11Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

13Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011 yra nurodęs, kad taikant civilinio proceso nuostatas, teismo priedermė – dalyvauti sprendžiant tinkamos, turinčios atsakyti pagal ieškinį, šalies nustatymo klausimą. Tokia teismo priedermė atsiranda jau pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje. Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 str.). Tokios nuostatos dėl CPK 228, 230 straipsnių aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse (2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos madų kūrėjų asociacija v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-94/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. A. Z., bylos Nr. 3K-3-612/2005; 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jutra“ v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-23/2007; 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S., bylos Nr. 3K-3-100/2007; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. v. Z. V., bylos Nr. 3K-3-154/2007; 2008 liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., J. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-380/2008). Ši priedermė išlieka ir bylos nagrinėjimo teisme stadijoje.

14Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006).

15Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-100/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija ,,Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nordic investicija“ v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-120/2009). Teismas neturi, neišsiaiškinęs tikrosios ieškovo valios dėl šalies procesinės padėties nustatymo, atlikti vienokius ar kitokius veiksmus. Tokiu atveju vykdomas beprasmis procesas – gaišinamas teismo bei dalyvaujančių byloje asmenų laikas, eikvojamos lėšos, pažeidžiami proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principai (CPK 7, 8 str.), svarbiausia – nepasiekiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai. Taigi, kaip minėta, teismas turi išaiškinti ieškovo teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius, o ieškovui atsisakius įgyvendinti netinkamos šalies pakeitimo teisę, nagrinėja bylą pagal pareikštus reikalavimus. Nors CPK 225 straipsnio 5 punktas (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2011 m. spalio 1 d.) nustatė, kad priėmęs ieškinį, teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, tačiau ši teisės norma nepaneigia CPK 45 straipsnio reikalavimo keičiant bylos šalį paisyti ieškovo nuomonės. CPK 225 straipsnio 5 punkto paskirtis sietina su bylos proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Teismo išankstinė netinkamos bylos šalies pakeitimo galimybė siejama su prielaida ir skirta tam, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, nevilkinant bylos nagrinėjimo. CPK 225 straipsnio 5 punkto nuostata negali paneigti CPK 45 straipsnyje įtvirtintos ieškovo teisės pareikšti valią bylos nagrinėjimo metu dėl tinkamos/netinkamos šalies pakeitimo, nes tik jam (ieškovui) sutikus netinkamas atsakovas gali būti pakeistas tinkamu atsakovu. Taigi teismas priėmęs ieškinį ir padaręs prielaidą dėl bylos šalies (šalių) netinkamumo, priėmęs nutartį pakeisti šalis, jas iškvietęs į teismo posėdį, galutinį sprendimą dėl bylos šalių pakeitimo turi priimti bylos nagrinėjimo metu, išsiaiškinęs ieškovo valią ir tik gavęs jo sutikimą. Priešingu atveju bus pažeistas dispozityvumo principas (CPK 13 str.).

16Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 45 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, todėl skundžiama nutartis panaikinama.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai