Byla 2-1145/2014
Dėl tyčinio civilinės bylos Nr. 2-3378-781/2013 nagrinėjimo vilkinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį ieškinio, priimtos civilinėje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjai J. V. dėl tyčinio civilinės bylos Nr. 2-3378-781/2013 nagrinėjimo vilkinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjai J. V. dėl tyčinio civilinės bylos Nr. 2-3378-781/2013 nagrinėjimo vilkinimo. Ieškovas iš atsakovo Lietuvos Respublikos prašė priteisti 2 559 269 Lt turtinės žalos bei 100 000 lt neturtinės žalos atlyginimą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 27 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinio dalį atsakovams Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjai J. V. atsisakė priimti, likusią ieškinio dalį priėmė.

7Teismas sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.272 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ieškinys dėl žalos, kuri atsirado dėl teismo ar teisėjo neteisėtų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareikštas tik valstybei, kadangi žalą, atsiradusią dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės, atlygina valstybė. Todėl teismui ir teisėjai pareikštą ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Atskiruoju skundu apeliantas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį ir perduoti bylą kitos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taikė CPK 80 straipsnį, 148 straipsnį, kadangi nesprendė žyminio mokesčio ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimų.
  2. Nutartimi pažeisti CPK 21 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnis, Konstitucijos 109, 117 straipsniai. Nutartį priėmė šališkas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas ir teisėja A. K., kuri rengiasi vaidinti teisingumo vykdymą prieš to paties teismo teisėjus ir kolegas.
  3. Niekas negali būti teisėju savo byloje, nes pažeidžiamas bylos objektyvaus ir nešališko nagrinėjimo principas. Kadangi šioje byloje reikės vertinti Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmus dėl padarytos žalos atlyginimo, visi Vilniaus apygardos teismo teisėjai turi būti nušalinti nuo šios bylos nagrinėjimo ir byla turi būti perduota kitam apygardos teismui.
  4. Pagal CPK 45 straipsnį, atsakovų nurodymas ieškinyje yra ieškovo teisė ir prerogatyva, kurios teismai negali pakeisti. Šiuo atveju ieškinio išnagrinėjimas negalimas objektyviai ir nešališkai neištyrus ir neįvertinus visų teisėjos J. V. neteisėtų veiksmų motyvų ir paaiškinimų, kurių Lietuvos Respublikos atstovas Teisingumo ministerija negali žinoti ir paaiškinti.
  5. Teismas tik nurodo, kad ieškinio dalis nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, tačiau nenurodo, į kokią instituciją reikia kreiptis dėl teisėjų neteisėtų ir nusikalstamų veikų.

10Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia argumentu, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos civilinį procesinį veiksnumą ir teisnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kai ieškinys dėl žalos atlyginimo grindžiamas teisėjų, teismų, prokurorų, prokuratūros neteisėtais veiksmais, atliktais jiems vykdant priskirtas pareigas bei funkcijas, turi būti įvertinamos ne tik žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančios teisės normos, bet ir šių pareigūnų teisinis statusas bei imunitetas.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį ieškinio, teisėtumo.

13Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Bendrąja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurios viena taikymo sąlygų yra aplinkybė, kad ši taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginčą. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).

14Lietuvos apeliacinis teismas, yra išaiškinęs, jog teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas, žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiama atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Jeigu teismas nustato, kad ieškovo pasirinktas atsakovas negali būti traukiamas civilinėn atsakomybėn dėl jam taikomų imunitetų, procesas prieš tokį asmenį negali prasidėti, o teismas jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi priimti nutartį dėl tokio atsakovu nurodyto asmens pašalinimo iš proceso (2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2013 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-866/2013, 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1683/2013, 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-459/2014, 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-798/2014).

15Šiuo atveju precedentai dėl teisėjams taikomo imuniteto bylose dėl žalos, kilusios dėl teisėjų veiksmų, atliktų jiems vykdant priskirtas pareigas bei funkcijas, atlyginimo ir teisėjo bei teismo galimybės tokioje byloje užimti procesinę atsakovo padėtį, yra suformuluoti analogiškose bylose pagal to paties ieškovo A. B. iš esmės analogiškus ieškinius, todėl minėtuose teismo sprendimuose išdėstytomis teisės aiškinimo taisyklėmis privalu vadovautis ir šioje byloje.

16Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo ieškinį, kuriame atsakovais nurodyti Vilniaus apygardos teismas ir šio teismo teisėja J. V., skundžiama nutartimi atsisakė priimti šią ieškinio dalį, o kitą ieškinio dalį (kurioje pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) – priėmė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinys dėl žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų teismo ir teisėjo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo, gali būti pareikštas tik valstybei ir pagrįstai priėmė šią ieškinio dalį. Tuo tarpu atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ieškinyje atsakovais nurodyti Vilniaus apygardos teismas ir teisėja J. V. neturi užimti atsakovų procesinės padėties šioje civilinėje byloje ne tik CK 6.272 straipsnio pagrindu, bet ir dėl jiems taikomo imuniteto. Be to pažymėtina, kad ieškovas šiems atsakovams (Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai J. V.) nepareiškė jokio reikalavimo.

17Apelianto argumentai, kad teismas pažeidė CPK 80 straipsnį ir CPK 148 straipsnį, kadangi skundžiamoje nutartyje nesprendė žyminio mokesčio ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimų, yra nepagrįsti. CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiamos šalys bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismo ar teisėjo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Nagrinėjamu atveju taikytina ši nuostata, todėl teismui spręsti klausimą dėl žyminio mokesčio nebuvo jokio teisinio pagrindo. CPK 148 straipsnis reglamentuoja vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita tvarką. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės byloje nebuvo pritaikytos, todėl teismui nebuvo pagrindo pasisakyti vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita klausimu. Be to, ieškovas ieškinyje apskritai neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (b. l. 1-2).

18Atskirojo skundo argumentas dėl CPK 137 straipsnio 3 dalies pažeidimo teismui atsisakius priimti ieškinio dalį ir nenurodžius, į kurią instituciją reikia kreiptis, taip pat nepagrįstas, kadangi tokio pobūdžio reikalavimai nenagrinėtini nei teisme, nei kitose institucijose.

19Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai, siejami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimais, yra atmetami kaip nepagrįsti, atskirai dėl jų nepasisakant (CPK 185 str.).

20Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

21Pažymėtina, kad bylą pagal apelianto atskirąjį skundą nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, kuris turi teisę išspręsti ir atskirajame skunde iškeltą visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo klausimą (CPK 70 str. 1 d.). Kadangi ieškovas A. B. nušalinimą analogiškais pagrindais visiems Vilniaus apygardos teisėjams reiškia ne pirmą kartą, nušalinimo netenkinimo argumentai šioje nutartyje plačiai nedėstomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013, Nr. 2KT-50/2013; Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013; Nr. 2KT-70/2013; Nr. 2KT-71/2013; Nr. 2KT-72/2013; Nr. 2KT-75/2013; Nr. 2KT-9/2014). Apeliantui primintina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Sprendžiant nušalinimo klausimus konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galimai padarytą žalą prašoma atlyginti. Tuo tarpu vien dėl šios aplinkybės abejoti visų kitų atitinkamo teismo teisėjų šališkumu nėra pagrindo.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 27 d. nutartimi ieškovo A. B.... 7. Teismas sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.272... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Atskiruoju skundu apeliantas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį... 13. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismai,... 14. Lietuvos apeliacinis teismas, yra išaiškinęs, jog teisėjo imunitetą nuo... 15. Šiuo atveju precedentai dėl teisėjams taikomo imuniteto bylose dėl žalos,... 16. Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo ieškinį, kuriame atsakovais... 17. Apelianto argumentai, kad teismas pažeidė CPK 80 straipsnį ir CPK 148... 18. Atskirojo skundo argumentas dėl CPK 137 straipsnio 3 dalies pažeidimo teismui... 19. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai,... 20. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs apelianto atskirąjį skundą dėl... 21. Pažymėtina, kad bylą pagal apelianto atskirąjį skundą nagrinėja Lietuvos... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 23. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą....