Byla 2A-1160-527/2015
Dėl nesumokėtų įmokų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų J. M. ir I. M. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015-01-26 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-780/2015 pagal ieškovų J. M. ir I. M. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „( - )“ (toliau – Bendrija arba atsakovė) dėl pripažinimo išstojusiais iš bendrijos narių ir sumokėtos įmokos priteisimo ir pagal atsakovės priešieškinį dėl nesumokėtų įmokų priteisimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovai 2014-04-04 ieškinyje prašė: pripažinti ieškovus išstojusiais savo noru iš Bendrijos narių nuo 2013-05-06, priteisti iš atsakovės nepagrįstai surinktą 800 Lt įnašą už drenažą ir bylinėjimosi išlaidas. 2014-06-06 papildomame ieškinyje (t. l, b. l. 87–88), teismui pateiktame 2014-06-11, ieškovai prašė pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo dienos Bendrijos 2011-12-10 neeilinio pakartotinio visuotinio narių susirinkimo nutarimą ,,Dėl įmokų už pirmo kvartalo drenažo remontą“, kuriuo nutarta už drenažo remontą iš sodininko turinčio namą su rūsiu arba jungiančio sklypo drenažą prie sodo drenažo rinkti po 800 Lt, o iš sodininko neturinčio namo su rūsiu ir nejungiančio savo sklypo prie sodo drenažo rinkti po 400 Lt (pirminiame ieškinyje šio reikalavimo ieškovai pareikšti negalėjo, kadangi Bendrija reikalaujamo susirinkimo protokolo jiems nepateikė, o pateikė tik teismui (t. 1, b. l. 51)). Ieškovai nurodė, kad jie yra Bendrijos nariai ir jiems priklauso keturi žemės sklypai pirmame Bendrijos kvartale. Iki 2013-05-01 jie sumokėjo visus nario mokesčius ir 2013-05-06 pateikė prašymus išstoti iš Bendrijos, tačiau Bendrija jų prašymo netenkina ir reikalauja sumokėti po 400 Lt (115,85 Eur) už drenažo remontą. Bendrijos nariai turi teisę išstoti iš Bendrijos savo noru, todėl ieškovai prašo pripažinti juos išstojusiais iš Bendrijos. Ieškovo Bendrijai sumokėtus 800 Lt (231,70 Eur) Bendrija gavo be teisėto pagrindo, nes ji neturėjo teisės rinkti pinigų remontuoti drenažą, kurio neturėjo savo nuosavybėje. Ieškovai pripažino, kad patys pirmojo kvartalo sodininkai (16–17 žmonių), tarp kurių buvo ir ieškovas, 2011 m. rugpjūčio mėnesį nusprendė sumokėti Bendrijai po 800 Lt drenažo tvarkymo darbams, kuriuos buvo nuspręsta atlikti 2011-07-30 visuotiniame narių susirinkime, tačiau šią sumą ieškovas sumokėjo nežinodamas, kad drenažas Bendrijai nepriklauso ir yra nelegalus – nebuvo apskaitytas nei Bendrijos bendro naudojimo objektų registravimo knygoje, nei įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Bendrijos narių susirinkimas 2011-12-10 neturėjo teisės nuspręsti rinkti 800 Lt (231,70 Eur) ir 400 Lt (115,85 Eur) dydžio įnašus remontui objekto, kurio Bendrija neturi, nes toks nutarimas neatitinka įstatų reikalavimų, todėl ieškovai prašo šį nutarimą pripažinti negaliojančiu. Ieškovai pripažįsta, kad drenažas buvo remontuojamas, tačiau jis nepriklauso Bendrijai ir yra tik keleto žmonių, o ne visos Bendrijos objektas. Be to, pagal 2011-12-10 Bendrijos narių susirinkimo protokolą nutarta 800 Lt (231,70 Eur) ir 400 Lt (115,85 Eur) įmokas rinkti nuo kiekvieno sodininko, o ne nuo jo turimo sodo sklypo, todėl priešieškinis dėl 400 Lt (115,85 Eur) priteisimo iš kiekvieno iš jų už du sklypus, kuriuose nėra namelio, yra nepagrįstas. Ieškovai sumokėjo 800 Lt (231,70 Eur) už sklypą su nameliu, todėl papildomai mokėti po 400 Lt (115,85 Eur) už kitus sklypus neturi.

4Atsakovė sutiko su ieškovų reikalavimu pripažinti juos išstojusiais iš Bendrijos ir prašė jį tenkinti, ieškinio dalį dėl 800 Lt (231,70 Eur) įnašo už drenažą priteisimo atmesti, o priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis 800 Lt (231,70 Eur) įnašo už drenažo sistemos įrengimą; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Bendrijos atstovas D. S. ir valdybos pirmininkas V. B. paaiškino, kad buvo semiami pirmojo kvartalo sodininkų sklypai ir rūsiai, o senojo drenažo remontuoti neleido sklypų, per kuriuos jis ėjo, savininkai. Todėl 2011-07-30 bendrijos narių susirinkime buvo nutarta įrengti naują drenažą ir įpareigoti valdybos pirmininką parengti sąmatą projektui ir darbams, o surinkus pinigus juos atlikti. Po to, 2011 m. rugpjūčio mėnesį, pirmojo kvartalo sodininkų grupė pritarė drenažo preliminariai sąmatai ir patys nutarė mokėti po 800 Lt (231,70 Eur) darbams pradėti. Šie žmonės po 800 Lt (231,70 Eur) sumokėjo 2011 m. rugpjūčio mėnesį, o keli žmonės – spalio mėnesį. Po to buvo sudaryta sutartis su rangovu ir atlikti darbai bei įrengtas naujas vandens surinkimo ir nuvedimo drenažas. Baigus darbus buvo paskaičiuota, kiek pinigų reikia surinkti darbams apmokėti, ir 2011-12-10 Bendrijos narių susirinkime nutarta rinkti po 800 Lt (231,70 Eur) iš sodininkų, kurie turi sklypą su namu, ir po 400 Lt (115,85 Eur) iš tų, kurie turi sklypą be namo. Ieškovai yra sumokėję už sklypą su namu 800 Lt (231,70 Eur), o už vieną jų sklypą, kuriame nėra namo, sumokėjo ankstesnė jo savininkė. Todėl ieškovai privalo vykdyti 2011-12-10 Bendrijos narių susirinkimo nutarimą ir sumokėti po 400 Lt (115,85 Eur) už kitus du jų sklypus, kuriuose nėra namo. Bendrijos atstovai pripažįsta, kad 2011 m. senas drenažas Bendrijoje nebuvo įteisintas, tačiau 2011-07-30 Bendrijos nariai nutarė įrengti naują drenažą. Tokią teisę Bendrija turi tiek pagal Sodininkų bendrijos įstatymą (toliau – Įstatymas), tiek pagal įstatus (toliau – Įstatai), todėl narių susirinkimas 2011-12-10 turėjo teisę nuspręsti rinkti ir mokestį už šio inžinerinio įrenginio įrengimo apmokėjimą. Toks Bendrijos narių susirinkimo nutarimas yra teisėtas ir nėra pagrindo pripažinti jį negaliojančiu.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015-01-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino ieškovus savo noru išstojusiais iš Bendrijos narių nuo 2013-05-06, kitą ieškinio dalį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš ieškovų po 400 Lt (po 115,85 Eur) iš kiekvieno Bendrijai kaip įnašą už drenažo sistemos įrengimą ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovai turi teisę išstoti iš Bendrijos narių, o Bendrijos narių susirinkimas turi teisę spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, bet ir dėl infrastruktūros plėtros, kai narių lėšomis sukuriami nauji bendrosios nuosavybės objektai, todėl Bendrijos atsisakymas įregistruoti sodininkų registravimo knygoje ieškovų išstojimą iš Bendrijos yra neteisėtas. Tačiau, teismo nuomone, 2011-07-30 Bendrijos narių susirinkime nutarus savo lėšomis įrengti naują bendro naudojimo vandens nuotekų surinkimo ir nuvedimo inžinerinį objektą, ieškovams šio Bendrijos nutarimo net neginčijus, 2011-12-10 Bendrijos narių susirinkime teisėtai buvo nutarta rinkti iš kiekvieno pirmojo kvartalo sodininko piniginius įnašus atsiskaitymui už šio objekto įrengimą, todėl ieškovai turi pareigą sumokėti įmokas už naujo bendro naudojimo vandens nuotekų surinkimo ir nuvedimo inžinerinio objekto įrengimą ir neturi pagrindo susigrąžinti Bendrijai sumokėtų 800 Lt.. Teismo nuomone, pripažinti 2011-12-10 visuotinio narių susirinkimo nutarimą „Dėl įmokų už drenažo remontą“ negaliojančiu iš viso nėra jokio pagrindo, nes nenustatyti jokie šio nutarimo pripažinimo negaliojančiu pagrindai. Nustatęs, kad abu nagrinėjami Bendrijos visuotinių narių susirinkimų nutarimai yra teisėti, teismas pripažino, kad Bendrijos priešieškinio reikalavimai priteisti iš kiekvieno ieškovo šių nutarimų pagrindu mokėtinas įmokas yra pagrįsti ir tenkintini, nes Įstatymo 22 straipsnio 4 dalis numato, kad bendrijos narys turi pareigą laikytis bendrijos įstatų, vykdyti tiek 2011-07-30 visuotinio Bendrijos narių susirinkimo nutarimą, dėl kurio nėra ginčo, tiek teisėtai priimtą ir jų nenuginčytą 2011-12-10 visuotinio Bendrijos narių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nutarta atsiskaitymui už drenažo remonto darbus rinkti po 800 Lt (231,70 Eur) iš kiekvieno pirmo kvartalo sodininko, kuris turi namą su rūsiu arba jungia sklypo drenažą prie sodo drenažo tinklų, ir po 400 Lt (115,85 Eur) iš kiekvieno pirmo kvartalo sodininko, kuris neturi namo su rūsiu ir nejungia sklypo drenažo į drenažo tinklus, einančius sodo keliu. Ieškovų pareiga vykdyti šiuos nutarimus kyla todėl, kad pagal Nekilnojamojo turto registro pažymėjimų duomenis jie Bendrijoje nuosavybės teise turi keturis žemės sklypus, iš kurių viename yra namas (1 t., b. l. 3–9) ir jie pripažįsta, kad visi šie sklypai jiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Už vieną sklypą su namu ieškovas jau yra sumokėjęs 800 Lt (231,70 Eur), o už vieną sklypą be namo 400 Lt (115,85 Eur) yra sumokėjusi ankstesnė jo savininkė, iš kurios ieškovai sklypą nusipirko, todėl vykdydami 2011-12-10 visuotinio Bendrijos narių susirinkimo nutarimą, už likusius du žemės sklypus, kuriuose nėra namo, ieškovai lygiomis dalimis (CK 3.117 str. 1 d.), t. y. po 400 Lt (115,85 Eur), privalo sumokėti Bendrijai bendrą 800 Lt (231,70 Eur) sumą, kurią teismas, patenkinęs priešieškinį, priteisė atsakovei. Dėl ieškovų reikalavimo priteisti iš Bendrijos 800 Lt (231,70 Eur) teismas ieškovų argumentus dėl šių pinigų gavimo iš jų neteisėtumo laikė nepagrįstais.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6Ieškovai apeliaciniame skunde prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015-01-26 sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškinys ir patenkintas priešieškinis, panaikinti ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškinį dėl 800 Lt (231,7 Eur) priteisimo tenkinti, o priešieškinį atmesti; teismui manant, kad reikalingas papildomas aplinkybių tyrimas – panaikinus šią sprendimo dalį, grąžinti bylą šioje dalyje naujam nagrinėjimui apylinkės teismui.

7Ieškovai nurodo, jog jie yra pilnai atsiskaitę su Bendrija, t. y. 2013-05-02 sumokėję Bendrijos nario mokesčius (ką liudija pinigų priėmimo kvitas t. l, b. l. 92). 2013-05-06 pareiškimais ieškovai kreipėsi į Bendrijos valdybos pirmininką, prašydami Bendrijos Įstatų nustatyta tvarka įforminti jų išstojimą iš Bendrijos narių. Iš Bendrijos valdybos pirmininko gautų atsakymų (t. l, b. l. 12 ir 14) sužinojo, kad Bendrijai yra skolingi po 400 Lt (115,85 Eur) ir, kol nesumokės šių pinigų, nebus įformintas jų pasitraukimas iš Bendrijos narių. Nurodyta suma ieškovams buvo staigmena, kadangi jie visada dalyvaudavo visuose susirinkimuose ir jiems nežinomas susirinkimas, kurio metu buvo nutarta iš Bendrijos pirmo kvartalo sodininkų rinkti po 400 Lt (115,85 Eur) už drenažo remonto darbus. Šį klausimą su Bendrijos valdybos pirmininku ieškovai bandė išspręsti geruoju, tačiau nepavykus to padaryti 2014-04-04 kreipėsi į teismą.

8Sprendime nepagrįstai teigiama, kad 2011-07-30 Bendrijos narių susirinkime nutarta savo lėšomis įrengti naują bendro naudojimo vandens nuotekų surinkimo ir nuvedimo inžinerinį objektą. Jokio naujo objekto įrengti nereikėjo, tereikėjo tik suremontuoti, kaip dabar jau aišku, nelegalų sode esantį drenažą. Kad jis nelegalus, matyti iš prokuratūros nutarimų (t. l, b. l. 95–101), žemės ūkio skyriaus pažymos (t. l, b. l. 94), registrų centro pažymos (t. l, b. l. 93), sodo valdybos pirmininko raštų (t. l, b. l. 12 ir 14). Iš Bendrijos narių 2011-07-30 susirinkimo protokolo (t. l, b. l. 49) matyti, kad buvo nutarta atlikti drenažo renovacijos darbus, o ne įrengti kažkokį kitą inžinerinį objektą, kaip kad teigia teismas. Kodėl teismas susirinkimo nutarime mato tai, kas nebuvo nutarta ir kodėl savaip aiškina susirinkimo nutarimą, sprendime jis nepasisako. Teismas teigia, kad Bendrijos atstovai pripažįsta, kad 2011 m. drenažas sodų bendrijoje nebuvo įteisintas, tačiau 2011-07-30 Bendrijos nariai nutarė įrengti naują drenažą. Taigi, vienu atveju teismas objektą įvardija kaip naują vandens nuotekų surinkimo ir nuvedimo inžinerinį objektą, kitu atveju tai įvardija kaip naują drenažą. Bet iš paties nutarimo matyti, kad susirinkimas leidimą davė ne naujų objektų įrengimui, bet esančio (nelegalaus) drenažo renovacijos darbams ir, ieškovų nuomone, nereikėtų to aiškinti kažkaip kitaip bandant „pritempti“ prie to, kad tai, kas padaryta, jau yra legalu. Jeigu savo laiku sodininkams būtų paaiškinta, kad drenažas nelegalus, kad tai grupės jį įrengusių asmenų, kuriems jo reikėjo, kūrinys, jokių sprendimų dėl jo remonto darbų nebūtų buvę priimta, o kadangi jie priimti – jie yra neteisėti ir Bendrijai už tai sumokėti ieškovo pinigai 800 Lt (231,70 Eur) turi būti grąžinti, nepriteisiant jokių kitų sumų.

9Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas numato, kad bendrija turi teisę spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, bet ir dėl infrastruktūros plėtros kai sukuriami nauji objektai, tačiau visa tai turi būti legalu, įteisinta ir tik tokiu atveju sodininkai privalo atlikti pareigas kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą ir mokėti atitinkamas įmokas. Dėl to yra pasisakęs LAT nutartyje Nr. 3K-7-49/2014. Bet čia ir Įstatymas, ir LAT kalba apie legalius, o ne apie už įstatymo ribų esančius objektus. Nagrinėjamu atveju naujų objektų kūrimui leidimo joks susirinkimas nedavė ir nauji objektai Bendrijoje nebuvo sukurti. Buvo suremontuota sugadinto drenažo dalis ir toliau paleistas veikti visas senas drenažas. Ieškovai nemano, kad dalies nelegalaus drenažo sutvarkymas (remontas) daro jį legaliu. Visa sistema yra nelegali, kadangi ji neturi jokio projekto, jokių suderinimų su atitinkamomis institucijomis, jokių dokumentų. Drenažas – tai sudėtinga irigacinė sistema, daranti poveikį dirvožemiui, gamtai, požeminiam vandens lygiui, aplinkai ir t. t., jo projektas turi būti derinamas su aplinkos apsaugos institucijomis (departamentais), žemėtvarkos tarnybomis ir pan. Viso šito byloje nėra pateikta. Savavališkas 134 metrų ilgio trasos iš plastikinio vamzdžio (t. l, b. l. 53) įtraukimas į bendro naudojimo objektų sąrašą nedaro drenažo legaliu, nes visa kita sistemos dalis, apie 600 metrų, yra neįteisinta, nelegali. Jeigu ne pastaroji (didžioji) dalis, tai nebūtų reikalingi ir tie 134 metrai, nes jie patys savaime nėra jokia drenažo sistema ir niekam nereikalinga, juolab padaryta iš plastikinio vamzdžio. Taip pat ir sugadinta buvo lygiai tiek pat nelegalaus drenažo metrų. Kadangi sodo drenažo sistema yra nelegali, o tai paaiškėjo ieškovui jau sumokėjus 800 Lt (231,70 Eur) jos remontui, sumokėti pinigai ieškovui turėtų būti priteisti kaip be pagrindo sumokėti.

10Drenažo remonto finansavimo klausimai buvo išspręsti 2011 m. rugpjūčio mėn. pirmoje pusėje vykusio susirinkimo metu, kurio protokolo Bendrija kažkodėl nepateikė. Jokie vėlesni susirinkimai, tame tarpe ir 2011-12-10, kuriuo rėmėsi teismas, drenažo remonto finansavimo klausimams spręsti nebuvo reikalingi ir jie nevyko. 2011 m. rugpjūčio mėn. pirmoje pusėje vykusio susirinkimo metu, sodo valdybos pirmininkui informavus, kad preliminari drenažo remonto kaina gali būti apie 20‘000 Lt (5 792,40 Eur), maždaug tokią kainą siūlė UAB „Nivelsta“ (t. l, b. l. 52), buvo nutarta nuo kiekvieno sklypo, kuriame yra sodo namelis, rinkti po 800 Lt (231,70 Eur)). Kadangi Bendrijos pirmame kvartale (iš viso yra keturi kvartalai) iš 55 esančių sklypų 33 sklypuose yra sodo nameliai, buvo numatyta, kad bus surinkta 26 400 Lt (7 645,97 Eur), kurių pakaks drenažo remontui. Apie sodo sklypus, kuriuose nėra namelio, niekada nebuvo svarstomas mokesčių už drenažą klausimas, nes drenažas jiems neturi įtakos. Tai buvo susirinkimo nutarimas su aiškiais nedviprasmiškais paskaičiavimais, visiems suprantamas ir aiškus. Šį nutarimą Bendrijos nariai ir vykdė neturėdami jokių duomenų, kad drenažas nėra Bendrijai priklausantis objektas. Tai patvirtina pinigų priėmimo kvitai (t. 2, b. l. 63–71), kuriuos Bendrija pateikė tik primygtinai reikalaujant ieškovams. Šį mokestį, tuo metu nežinodamas, kad drenažas nelegalus, yra sumokėjęs ir ieškovas (t. l, b. l. 10). Teismas 800 Lt (231,70 Eur) įmokas savo sprendime (8-me lape) yra įvardijęs kaip pačių Bendrijos narių nutartą mokėti mokestį, bet tai neatitinka tikrovės. Šį mokestį mokėti buvo nutarta 2011 m. rugpjūčio pradžioje vykusio susirinkimo metu ir dėl jo buvo priimtas susirinkimo nutarimas. Priešingu atveju Bendrijos buhalterija nebūtų galėjusi priimti nelegalių, pagal įstatymus neapskaitomų pinigų, kadangi sodo bendrijos pinigų apskaita tvarkoma vadovaujantis buhalterinės apskaitos įstatymu (Įstatymo 24 str. 3 d., Įstatų 68 p., (t. 2, b. l. 16). Taigi, buhalterija, priimdama iš Bendrijos po 800 Lt (231,70 Eur), vykdė susirinkimo nutarimą, o ne Bendrijos narių užgaidą.

11Kad visi finansiniai klausimai buvo išspręsti iki 2011-12-10 susirinkimo, rodo ir kiti byloje esantys dokumentai. Statybos rangos sutartis su UAB „Požeminių linijų statyba“ sudaryta 2011-10-20 (t. l, b. l. 61–63), darbus ši bendrovė atliko 2011-10-21 (t. l, b. l. 64), šiai bendrovei sumokėti pinigai taip pat 2011 m. lapkričio mėn. (t. l, b. l. 65). Statybos rangos sutartis su UAB „Nerda“ sudaryta 2011-10-11 (t. l, b. l. 66–68), šios bendrovės darbų perdavimo–priėmimo aktas surašytas 2011-11-04 (t. l, b. l. 69), už darbus šiai bendrovei apmokėta 2011-11-07 (t. l, b. l. 70). Šias aplinkybes patvirtina ir Bendrijos sąskaitų išrašai už 2011 m. rugpjūčio–lapkričio mėnesius (t. l, b. l. 130 mokėta UAB „Nerda“, t. l, b. l. 128, mokėta R. P., t. l, b. l. 121, mokėta UAB „Nerda“, t. l, b. l. 126 mokėta UAB „Požeminių linijų statyba“). Šie duomenys rodo, kad visi darbai vyko ir apmokėjimai už juos buvo vykdomi iki 2011-12-10 susirinkimo, tai yra viskas vyko pagal 2011 m. rugpjūčio mėn. pirmoje pusėje vykusio susirinkimo nutarimą. Neaišku kodėl jo niekam nepateikia atsakovė. Kyla pagrįstas klausimas, kam buvo reikalingas 2011-12-10 susirinkimas ir jo priimti du nesuprantami nutarimai (t. l, b. l. 51). Nors teismas 2011-12-10 susirinkimo nutarimą įvardija kaip painų, tačiau, nežiūrint to, vadovaujasi juo ir savo sprendimą grindžia būtent juo, nepašalindamas painiavos ir abejonių. Jeigu teismas ryžosi vadovautis šiuo nutarimu ir priteisinėti sumas, teismui reikėjo skaičiuoti, kokias ir kokio dydžio sumas reikalinga priteisti. Tačiau teismas to nedarė ir aklai pasitikėdamas 2011-12-10 susirinkimo nutarimu priėmė ieškovų atžvilgiu neteisėtą, neteisingą ir nepagrįstą spendimą priešieškinio tenkinimo dalyje.

12Ieškovų reikalavimu (t. 2, b. l. 34) teismui buvo pateiktas ir posėdžio metu apžiūrėtas sodo planas (t. 2, b. l. 59), iš kurio matyti, kad pirmame kvartale yra 55 žemės sklypai. 33-juose iš jų yra sodo nameliai arba gyvenamieji namai. Taigi, net ir pagal 2011-12-10 susirinkimo fiktyvų nutarimą iš kiekvieno jų savininko paėmus po 800 Lt (231,70 Eur) (ieškovai šią sumą sumokėję) gaunasi 26 400 Lt (7 645,97 Eur) suma. Tuo tarpu nelegalaus drenažo sugadintos dalies (remontas) atkuriamoji vertė yra 21 150,92 Lt (6 125,73 Eur) (t. l, b. l. 53). Kyla logiškas klausimas, kam teismas dar priteisė iš ieškovų po 400 Lt (115,85 Eur). Jų jau nereikia, nes ir taip yra susidaręs pinigų perteklius, kurį Bendrija turėtų grąžinti pinigus mokėjusiems Bendrijos nariams, tame tarpe ir ieškovui. Tačiau vietoje grąžintinų permokėtų pinigų teismas dar papildomai priteisė visiškai nereikalingas drenažo remontui sumas. Pagal 2011-12-10 susirinkimo nutarimą išeitų, kad likę 22-iejų tuščių sklypų savininkai turėtų sumokėti dar po 400 Lt (115,85 Eur), todėl gautųsi dar 8 800 Lt (2 548,66 Eur), kurie jau visiškai nereikalingi, nes visas išlaidas su kaupu padengia namelių savininkai, sumokėję po 800 Lt (231,70 Eur), kuriems dar reikėtų grąžinti permokėtą dalį.

13Visa tai daro ydingu 2011-12-10 susirinkimo nutarimą, o teismas juo aklai rėmėsi, todėl ir teismo sprendimas ieškovų atžvilgiu dalyje dėl priešieškinio tenkinimo yra neteisėtas ir pažeidžiantis proporcingumo principą (CK 4.76 str.), nes iš ieškovų priteista daugiau negu reikia.

142011-12-10 susirinkimo antru punktu nutarta 500 Lt (144,81 Eur), skirtų drenažo remontui, užskaityti kaip avansinį nario mokesčio mokėjimą už būsimą laikotarpį, bet ieškovai pareiškė norą išstoti iš Bendrijos narių, todėl neaišku, kodėl iš kiekvieno jų priteisti 400 Lt (115,85 Eur) turėtų būti užskaityti avansiniu nario mokesčiu į priekį. Teismas sprendime dėl to nepasisakė. Daliai pirmo kvartalo narių numatytas 400 Lt (115,85 Eur) mokestis, tad neaišku, kaip tokiam nariui galėtų būti užskaitytas 500 Lt (144,81 Eur) avansinis nario mokestis. Tai rodo nutarimo, kuriuo rėmėsi teismas, nelogiškumą.

15Ieškovai viso bylos nagrinėjimo metu ginčijo 2011-12-10 susirinkimo nutarimų teisėtumą, teigdami, kad toks susirinkimas nevyko, o pateiktas teismui protokolas yra fiktyvus (nes visi klausimai buvo išspręsti 2011 m. rugpjūčio pirmoje pusėje vykusio susirinkimo metu), tačiau nei Bendrija, nei teismas nepasistengė šių abejonių pašalinti. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 15 dalį prie protokolo turi būti pridedamas susirinkimo dalyvių sąrašas, dokumentai, patvirtinantys, kad nariams pranešta apie susirinkimo sušaukimą, ir kt. dokumentai, tačiau prie 2011-12-10 protokolo (t. l, b. l. 51) tokių dokumentų nėra. Tai šį protokolą daro abejotinu, juolab, kad protokole nurodyta, kad susirinkime dalyvauja 38 nariai, o iš susirinkimo eigos matyti, kad nutarimus priiminėja tik 29 nariai. Be to, tai yra pakartotinio susirinkimo protokolas, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pirminio susirinkimo sušaukimą ir pranešimą apie jį Bendrijos nariams. Kodėl teismas nelaikė 2011-12-10 protokolo ydingu, ieškovams nesuprantama. Nesant byloje nurodytų duomenų, liko neatskleista bylos esmė. Be to, teismas konstatavo, kad nenustatyti jokie šio nutarimo pripažinimo negaliojančiu pagrindai, nors ieškovai jų nurodė daug. Tokiu protokolu ir jame išdėstytais nelogiškais, prieštaraujančiais vienas kitam nutarimais paremtas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisingu ir teisėtu. Jis turi būti panaikintas.

16Dėl 2011-12-10 susirinkimo nutarimo 500 Lt (144,81 Eur) užskaityti kaip avansinį nario mokestį už būsimą laikotarpį pasakytina, kad ieškovai visą laiką mokėjo nustatytą nario mokestį iki pareiškimo dėl išstojimo iš sodo Bendrijos narių pateikimo (t. l, b. l. 92), kadangi pagal nurodytą nutarimą 500 Lt (144,81 Eur) užskaitoma kaip avansinis nario mokestis, tai teismas, priteisdamas iš ieškovų po 400 Lt (115,85 Eur) Bendrijai, turėjo atimti ieškovų jau sumokėtą nario mokestį už 2012 metus ir 2013 metų keturis mėnesius, tačiau to teismas savo sprendime nepadarė ir šio klausimo neišsprendė.

17Sprendime teismas mini ir prokuratūros nutarimus (t. l, b. l. 95–101), tačiau pagal ieškovų prašymą visos tyrimo medžiagos iš Alytaus apylinkės prokuratūros neišreikalavo ir neįvertino joje esančių įrodymų, o ten jų yra ir labai svarbių pagal datas ir turinį ir tai galėjo turėti lemiamos reikšmės teisingo ir teisėto sprendimo priėmimui juolab, kad ten yra užfiksuota pirminė visų įvykių (susirinkimų) susijusių su drenažu seka.

18Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovų apeliacinį skundą atmesti, teismo 2015-01-26 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti Bendrijai iš ieškovų 200 Eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė, sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas priėmė sprendimą įvertinęs visus pateiktus byloje įrodymus ir aplinkybes, todėl ieškovų apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas. Savo išvadas dėl ieškinio dalies nepagrįstumo teismas pagrindė byloje surinktais įrodymais, kuriuos sprendime aptarė ir įvertino, nurodė motyvus, kodėl atmetė ieškovų argumentus, todėl apeliaciniame skunde nurodyti nepagrįsti argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti iš esmės teisingą ir teisėtą teismo sprendimą. Apeliantai tvirtina: esą „viso bylos nagrinėjimo metu ginčijo 2011-12-10 susirinkimo nutarimų teisėtumą, teigdami, kad toks susirinkimas nevyko, o pateiktas teismui protokolas yra fiktyvus (nes visi klausimai buvo išspręsti 2011 m. rugpjūčio pirmoje pusėje vykusio susirinkimo metu), tačiau nei atsakovas, nei teismas nepasistengė šių abejonių pašalinti. Pagal sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 15 dalį prie protokolo turi būti pridedama susirinkimo dalyvių sąrašas, dokumentai, patvirtinantys, kad nariams pranešta apie susirinkimo sušaukimą ir kt. dokumentai, tačiau prie 2011-12-10 protokolo (t. 1, b. 1. 51) tokių dokumentų nėra. Tai šį protokolą daro abejotinu, juolab, kad protokole nurodyta, kad susirinkime dalyvauja 38 nariai, o iš susirinkimo eigos matyti, kad nutarimus priiminėja tik 29 nariai. Be to, tai yra pakartotinio susirinkimo protokolas, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pirminio susirinkimo sušaukimą ir pranešimą apie jį bendrijos nariams. Kodėl teismas nelaikė 2011-12-10 protokolo ydingu ieškovams nesuprantama. Nesant byloje nurodytų duomenų liko neatskleista bylos esmė“. Ieškovai yra teisininkai, todėl jiems puikiai žinoma, jog teismas nagrinėja tik tuos klausimus, kuriuos ginčija ieškovai. Ieškovai byloje 2014-06-11 teismui pateikė papildomą ieškinio reikalavimą, kuriame prašė: 2011-12-10 Bendrijos neeilinio pakartotinio visuotinio narių susirinkimo nutarimą „Dėl įmokų už pirmo kvartalo drenažo remontą“, kuriuo nutarta už drenažo remontą iš sodininko turinčio namą su rūsiu arba jungiančio sklypo drenažą prie sodo drenažo rinkti po 800 litų, o iš sodininko neturinčio namo su rūsiu ir nejungiančio savo sklypo prie sodo drenažo rinkti po 400 litų, pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos (b. 1. 87–88). Akivaizdu, jog ieškovai ginčijo tik minėtą susirinkimo nutarimą ir jokių papildomų dokumentų pateikti neprašė, todėl atsakovė ir neturėjo pareigos teikti į bylą dokumentus, nesusijusius su papildomu ieškinio reikalavimu. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ieškovai kelia jau naują reikalavimą, kad būtų pripažintas negaliojančiu 2011-12-10 susirinkimas, kuris esą nevyko, o pateiktas teismui protokolas yra fiktyvus, t. y. kelia pačio neeilinio pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo teisėtumo klausimą. CPK 312 straipsnyje nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl ieškovų apeliaciniame skunde keliamo naujo reikalavimo, kuris nebuvo nagrinėtas apylinkės teisme ir dėl jo nepriimtas teismo sprendimas, atsiliepimas neteiktinas. Bendrija turi ieškovų nurodytų 2011-11-26 neeilinio visuotinio narių susirinkimo ir 2011-12-10 visuotinio pakartotinio neeilinio susirinkimo dokumentus ir juos pateiks apeliaciniam teismui reikalaujant. Pažymėtina, kad 2015-01-06 apylinkės teismo posėdyje į pirmininkaujančio klausimą, ar ginčija pačio 2011-12-10 susirinkimo teisėtumą, ieškovai atsakė neginčijantys, pripažino, kad susirinkimas vyko, tai patvirtina teismo posėdžio garso įrašas. Šią aplinkybę pažymėjo teismas sprendime nurodydamas, jog „Ieškovai 2011-12-10 visuotinio narių susirinkimo nutarimą ginčija ne dėl susirinkimų organizavimo bei sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimų, o būtent dėl šiam valdymo organui suteiktos kompetencijos viršijimo...“. Ieškovų apeliacinio skundo argumentus, kad buvo suremontuota tik sodo seno sugadinto drenažo dalis, visa drenažo sistema yra nelegali, kadangi ji neturi jokio projekto, jokių suderinimų su atitinkamomis institucijomis, jokių dokumentų, paneigia Bendrijos pateikti byloje dokumentai. Atitinkamai parengtas tinklų planas, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Alytaus žemėtvarkos skyriaus sutikimas dėl inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje, 2011-09-19 sutartis su sklypo savininku G. M. ir 2011-09-21 sutartis su sklypo savininkais D. B., K. B., kad nuotekų bei drenažinio vandens nutekėjimo vamzdis būtų pravestas jų sklypų teritorija, drenažo šulinių brėžiniai, statybos rangos sutartys, atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros, darbų perdavimo–priėmimo aktai, banko pavedimai apmokant už atliktus darbus, kontrolinė geodezinė nuotrauka, 2013-09-11 bendrojo naudojimo objektų aprašas patvirtina, jog buvo įrengta nauja paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistema, kuri buvo numatyta įrengti 2011-07-30 neeiliniame pakartotiniame visuotiniame sodininkų Bendrijos narių susirinkime. Bendrijos narių susirinkimo priimtas sprendimas įrengti paviršinio ir drenažinio vandens nuotekų tinklus atitinka daugumos Bendrijos narių valią, nes už inžinerinių tinklų įrengimą jau sumokėta 21 150,92 Lt suma, tam tikslui surinkta 19 050 Lt, t. y. 79% pirmojo kvartalo sodininkų lėšų (liko nesurinkta tik 5 600 Lt įmokų, b. 1. 54), kas rodo, kad 79 procentai Bendrijos narių pritaria inžinerinių tinklų įrengimui Bendrijos pirmajame kvartale. Iš pačių ieškovų pateiktų Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2011-08-30 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2011-12-19 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, jog ieškovų nurodomas senasis drenažas buvo paklotas kitoje vietoje per V. P. ir D. C. sklypus, kur vykdant statybos darbus drenažas buvo sugadintas, daugiau nebeveikė, šių sklypų savininkai nesutiko, kad naujai klojamas drenažas butų tiesiamas per jų sklypus. Pažymėtina, kad 2011-07-30 neeiliniame pakartotiniame visuotiniame sodininkų Bendrijos narių susirinkime nutarus įrengti naują paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistemą, ieškovas pats buvo suinteresuotas ir aktyviai dalyvavo rengiantis tokios sistemos įrengimui, rodė iniciatyvą (buvo taip vadinamos pirmojo kvartalo narių iniciatyvinės grupės narys) patiems sodininkams nustatant reikalingų pradinių lėšų dydį ir jų rinkimą. Jis dalyvavo 2011-08-26 I-jo sodininkų kvartalo narių susirinkime dėl drenažo tvarkymo eigos, kuriame sodininkai nurodė, jog semiami gyventojų rūsiai, žemės sklypai, patiriami nuostoliai ir jie reikalauja atstatyti drenažą. Šio susirinkimo protokolą jie pateikė Bendrijos valdybos pirmininkui, pridėtas ir dalyvavusių I-jo kvartalo sodininkų sąrašas, tarp jų yra ir ieškovo parašas (b. 1. 50). Sudarius Bendrijos pirmojo kvartalo drenažo vandens nuvedimo preliminarią sąmatą, kartu su kitais sodininkais susipažino ir jai pritarė taip pat ir ieškovas, pats pasirašydamas (b. 1. 52). Neraginamas savo iniciatyva ieškovas 2011-10-27 įmokėjo į Bendrijos kasą 800 Lt įnašą drenažui, kas matyti iš pinigų priėmimo kvito (b. 1. 10), todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde tvirtinama apie jo įmokėtą ir neteisėtai Bendrijos priimtą įnašą drenažui. Klaidingai ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, jog 2011-12-10 susirinkimo nutarimo antru punktu nutarta 500 Lt, skirtų drenažo remontui, užskaityti kaip avansinį nario mokesčio mokėjimą už būsimą laikotarpį. Įmokos po 400 Lt drenažui, kurios priteistos Bendrijai iš ieškovų, yra nustatytos pirmuoju šio susirinkimo nutarimo punktu. Gi antrame nutarimo punkte aiškiai nurodyta, jog atsiskaitymui už drenažo darbus reikalingų lėšų spartesniam surinkimui panaudoti 500 Lt dydžio avansinį nario mokesčio mokėjimą už būsimą laikotarpį. Avansinį nario mokestį, kuris buvo naudojamas atsiskaitymui už drenažo sistemos darbus, mokėjo pirmojo kvartalo sodininkai laisvanoriškai, jokio privalomo šio mokesčio mokėjimo nebuvo, tai matyti iš Bendrijos pateikto byloje esančio 1-ojo kvartalo sodininkų drenažo įvadui sumokėtų įnašų sąrašo bei pinigų priėmimo kvitų. Iš ieškovų avansinio nario mokesčio mokėjimo niekas nereikalavo. Teismas sprendime išsamiai nurodė argumentus, rodančius ieškovų prašymo pripažinti negaliojančiu 2011-12-10 Bendrijos neeilinio pakartotinio visuotinio narių susirinkimo nutarimą „Dėl įmokų už drenažo remontą“ nepagrįstumą, taip pat ieškovo pareikšto ieškinio dalies dėl 800 Lt įmokos drenažo sistemai priteisimo iš Bendrijos nepagrįstumą bei atsakovės priešieškinio pagrįstumą.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

20Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

21Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Dėl apelianto argumento, kad teismas nepasisakė dėl visų jų nurodytų aplinkybių, pasakytina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (pvz., LAT 201123 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

22Apeliaciniame skunde ieškovai nurodė, kad sode buvusio seno, nelegalaus, be jokio projekto ir suderinimų pastatyto drenažo remontui Bendrija neturėjo teisės rinkti jokių lėšų iš Bendrijos narių. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo pritarti šiems apeliacinio skundo argumentams.

23Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo bendrijos įregistravimo (Įstatymo 21 str. 2 d.). Kiekvienas bendrijos narys privalo laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus (Įstatymo 22 str. 4 d. 1 p.). Bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus (Įstatymo str. 1 d. 15 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią įstatymo nuostatą yra pažymėjęs, kad bendrijos narių susirinkimas gali spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, pagerinimo, bet ir dėl infrastruktūros (suprantant ją kaip įvairių sričių objektų, skirtų ūkio ir gyventojų reikmėms tenkinti, kompleksą (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai), plėtros, kai sukuriami nauji bendrosios nuosavybės objektai.

24Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovų pateikti įrodymai patvirtina, kad Bendrija turėjo seną drenažą, kuris iš tiesų nebuvo nustatyta tvarka įtrauktas į Bendrijos bendro naudojimo objektų sąrašą ir nebuvo apskaitytas kaip Bendrijos turtas (Įstatymo 7 str. 4 d.), nes nei Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2011-08-30 ir 2011-12-19 nutarimai (1 t., b. l. 95–96, 97–101), nei išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4595-292/2011 esanti Bendrijos bendrojo naudojimo turto ir objektų registravimo knyga (2 t., b. l. 46–53) nepatvirtina, kad atsakovė turėtų kokius nors dokumentus, patvirtinančius drenažo priklausymą Bendrijai 2011 metais, kuomet ir buvo priiminėjami sprendimai, dėl kurių kilo ginčas šioje byloje. Tačiau bylos įrodymai visiškai patvirtina Bendrijos argumentus, kad 800 Lt (231,70 Eur) ginčo sumą ieškovai Bendrijai sumokėjo ne už šio seno drenažo remontą, o už įrengimą visai kito bendro naudojimo objekto – naujos paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistemos. Iš Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2011-12-19 nutarimo matyti, kad senasis bendrijos drenažas buvo nutiestas galimai per sodininkų V. P. ir D. C. žemės sklypus, o jį sugadinus buvo įrengtas naujas drenažas, prie kurio sodininkai prisijungė 2011-11-07 (1 t., b. l. 97–101). Pažymėtina, kad iš šio nutarimo matyti, jog minėtieji V. P. ir D. C. nedavė sutikimo naują drenažą tiesti per jų sklypus, o Bendrijos pateikta kontrolinė geodezinė nuotrauka (1 t., b. l. 57) bei 2011-09-19 ir 2011-09-21 sutartys su G. M. (2 t., b. l. 19) ir D. B. (2 t., b. l. 20) patvirtina, kad naujai įrengta paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistema eina Kaštonų, Uosių gatvėmis ir per G. M. bei D. B. žemės sklypus. Iš Bendrijos neeilinio pakartotinio visuotinio narių 2011-07-30 susirinkimo protokolo (1 t., b. l. 49) matyti, kad svarstydami drenažo remonto klausimą Bendrijos nariai Nutarė „pirmojo kvartalo sodininkų lėšomis uždaryti vandens patekimą iš šalia Z. S. esančio tvenkinio ir kasti duobę Kaštonų ir Ąžuolų gatvių sankryžoje bei nuvesti vandenį laikinai pakelės grioviu į žemesnę vietą; įpareigoti valdybos pirmininką parengti sąmatą projektui ir drenažo renovacijos darbams, paklojant vandens nuvedimo vamzdį; surinkus pinigus šiems darbams, juos įvykdyti“. Šie įrodymai patvirtina Bendrijos atstovų paaiškinimus, kad naujai įrengta paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistema yra naujas ir visai kitoje vietoje įrengtas bendro naudojimo objektas, o ne tas, kurio teisėtumą ir priklausomybę Bendrijai šioje byloje pareikštu ieškiniu kvescionuoja ieškovai. Visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, jog šiame visuotiniame 2011-07-30 susirinkime Bendrijos nariai aiškiai nutarė įrengti naują inžinerinį įrenginį visai kitoje vietoje ir per kitų sodininkų sklypus. Todėl ieškovų apeliacinio skundo argumentai dėl senojo drenažo priklausomybės ne Bendrijai, o pavieniams jos nariams, vertintini kaip nepagrįsti ir kaip nesudarantys pagrindo pripažinti, kad 800 Lt (231,70 Eur) ieškovas sumokėjo už neteisėto drenažo remontą. Visiškai pritartina skundžiamo teismo sprendimo išvadai, kad 800 Lt (231,70 Eur) ieškovas sumokėjo ne už seno drenažo, kurio savininke Bendrija nebuvo, remontą, o už naujos paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistemos įrengimą. Vien tai, kad 2011-07-30 visuotinio narių susirinkimo protokolo 5 punkte buvo nurodyta, jog buvo svarstytas drenažo ,,remonto“ klausimas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, dar nereiškia, kad šiuo atveju, nutarus uždaryti vandens patekimą iš tvenkinio, iškasti duobę ( - ) gatvių sankryžoje, vandens nuvedimo vamzdį pakloti kitoje vietoje, per kitų savininkų sklypus, tai galėtų būti vertinama tik kaip senojo drenažo remontas, o ne kaip sukūrimas naujos drenažo sistemos, nors tam ir būtų buvę panaudota dalis senojo drenažo elementų. Paties nutarimo turinys bei numatyti atlikti darbai aiškiai patvirtina, kad nutarta buvo įrengti naują paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistemą. Atsakovės į bylą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Alytaus žemėtvarkos skyriaus sutikimas dėl inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje, 2011-09-19 sutartis su sklypo savininku G. M. ir 2011-09-21 sutartis su sklypo savininkais D. B., K. B., kad nuotekų bei drenažinio vandens nutekėjimo vamzdis būtų pravestas jų sklypų teritorija, drenažo šulinių brėžiniai, statybos rangos sutartys, atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros, darbų perdavimo–priėmimo aktai, kontrolinė geodezinė nuotrauka, 2013-09-11 bendrojo naudojimo objektų aprašas patvirtina, jog vykdant 2011-07-30 visuotinio narių susirinkimo nutarimą buvo įrengta ir 2011-11-04 rangovo atsakovei perduota naujai sukurta paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistema, todėl ieškovų apeliacinio skundo argumentas, kad visa drenažo sistema yra nelegali, kadangi ji neturi jokio projekto, jokių suderinimų su atitinkamomis institucijomis, jokių dokumentų, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

25Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2011-12-10 visuotinio Bendrijos narių susirinkimo nutarimą, pažymėtina, kad Bendrijos narių prievolė sumokėti už naujo bendro naudojimo objekto įrengimą atsirado priėmus ne vien tik skundžiamą nutarimą, o jau 2011-07-30 visuotinio narių susirinkimo protokolo 5 punkte įtvirtinto nutarimo pagrindu, kuriuo buvo nutarta, kad šį bendrą turtą Bendrija sukurs pirmojo kvartalo sodininkų lėšomis, o darbus įvykdys surinkus pinigus. Ieškovų ginčijamu 2011-12-10 visuotinio narių susirinkimo nutarimu Bendrijos nariai nesukūrė jokios naujos prievolės pagrindo, o tik nustatė konkretaus dydžio pinigų sumas atsiskaitymui už atliktus drenažo ,,remonto“ darbus (1 t., b. l. 51), tokiu būdu detalizuojant 2011-07-30 visuotinio narių susirinkimo nutarimu nustatytos prievolės įgyvendinimą, nustatant konkrečias mokėtinas sumas pagal konkrečius kriterijus. Ir nors ginčijamame 2011-12-10 visuotinio narių susirinkimo protokole vėl naudojama sąvoka drenažo ,,remontas“, tačiau ir apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo išvadai, tai vertina kaip netikslią protokolo formuluotę, teismui pagrįstai nustačius, jog vykdant 2011-07-30 visuotinio narių susirinkimo nutarimą buvo įrengta ir 2011-11-04 rangovo atsakovei perduota nauja paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistema, o ne suremontuotas senas drenažas, kaip teigia ieškovai. Todėl po šių darbų atlikimo Bendrijos visuotinis narių susirinkimas 2011-12-10 kaip tik ir svarstė atsiskaitymui už šiuos darbus reikalingų lėšų surinkimo iš Bendrijos narių klausimą. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ieškovai, reikalaudami grąžinti sumokėtą 800 Lt (231,70 Eur) sumą, ginčija ne prievolę mokėti už naujo inžinerinio įrenginio įrengimą sukūrusį 2011-07-30 visuotinio narių susirinkimo nutarimą, o tik šios prievolės galutinį įvykdymą detalizuojantį 2011-12-10 visuotinio narių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nustatyta ne nauja prievolė, o tik konkretus jau esamos prievolės dydis. Visiškai pritartina teismo išvadai, jog net ir pripažinus negaliojančiu 2011-12-10 visuotinio narių susirinkimo nutarimą, atsakovei savaime neatsirastų pagrindas grąžinti ieškovui 800 Lt (231,70 Eur), nes prievolę savo lėšomis prisidėti prie paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistemos įrengimo ieškovai turi pagal 2011-07-30 visuotinio narių susirinkimo nutarimą, kuris yra galiojantis ir nėra ginčijamas.

26Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė (ką paneigiančių aplinkybių bylos medžiagoje nenustatyta), 2011-07-30 neeiliniame pakartotiniame visuotiniame sodininkų Bendrijos narių susirinkime nutarus įrengti naują paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistemą, ieškovas pats buvo suinteresuotas ir aktyviai dalyvavo rengiantis tokios sistemos įrengimui, rodė iniciatyvą (buvo taip vadinamos pirmojo kvartalo narių iniciatyvinės grupės narys) patiems sodininkams nustatant reikalingų pradinių lėšų dydį ir jų rinkimą. Jis dalyvavo 2011-08-26 I-jo sodininkų kvartalo narių susirinkime dėl drenažo tvarkymo eigos, kuriame sodininkai nurodė, jog semiami gyventojų rūsiai, žemės sklypai, patiriami nuostoliai ir jie reikalauja atstatyti drenažą. Šio susirinkimo protokolą jie pateikė Bendrijos valdybos pirmininkui, pridėtas ir dalyvavusių I-jo kvartalo sodininkų sąrašas, tarp jų yra ir ieškovo parašas (b. 1. 50). Sudarius Bendrijos pirmojo kvartalo drenažo vandens nuvedimo preliminarią sąmatą, kartu su kitais sodininkais susipažino ir jai pritarė taip pat ir ieškovas, pats pasirašydamas (b. 1. 52), o 2011-10-27, t. y. dar net nesant priimto skundžiamo nutarimo, pats ieškovas įmokėjo į Bendrijos kasą 800 Lt įnašą drenažui, kas matyti iš pinigų priėmimo kvito (b. 1. 10). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos šios aplinkybės duoda pagrindą kaip nepagrįstus vertinti apeliacinio skundo argumentus dėl neteisėtai Bendrijos priimto 800 Lt įnašo.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014 yra konstatuota, kad kompetentingam bendrijos organui priėmus teisėtą sprendimą dėl naujo bendrosios dalinės nuosavybės objekto sukūrimo, jis tampa privalomu ir vykdytinu visiems asmenims, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais mėgėjų sodų teritorijoje. Asmuo, manantis, kad toks sprendimas neproporcingai suvaržo jo nuosavybės teisę, turi teisę ginčyti tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į aptartas Įstatymo nuostatas, taip pat šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Bendrijos visuotinio narių susirinkimo 2011-07-30 ir 2011-12-10 priimti nutarimai yra privalomi vykdyti visiems Bendrijos nariams, taip pat ir ieškovams, nes tokią bendrijos narių pareigą nustato Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1 punktas. Kiekvienas sodo sklypo savininkas, nepaisant to, yra jis Bendrijos narys ar ne, yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodo sklypo savininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (Įstatymo 7 str. 5 d.), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (LAT 2008-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008). Bendraturtis turi teisę atsisakyti paslaugų, teikiamų asmeniniams sodo savininkų poreikiams tenkinti, panaudojant bendrą turtą ir nemokėti atitinkamo atlyginimo už jas, tačiau tai neturi įtakos jo, kaip bendraturčio, pareigoms dalyvauti eksploatuojant bendrąjį turtą (LAT 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).

28Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde ieškovų nurodyti argumentai dėl jų prievolių atsakovei nevykdymo taip pat laikytini visiškai nepagrįstais. Pažymėtina, kad, esant patvirtintai bendrai tvarkai, kuri taikytina visiems bendrijos nariams, narių prievolės vykdytinos kiekvieno nario vienodai, neišskiriant ir ieškovų, atsisakymas mokėti įmokas, reikalingas objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti laikytinas nepagrįstu ir nepateisinamu. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvada, kad pagrindas Bendrijai gauti iš ieškovų 800 Lt (231,70 Eur) įmoką už naujos paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistemos įrengimą buvo 2011-07-30 visuotinio narių susirinkimo nutarimas ir pačių sodininkų sprendimas mokėti būtent tokio dydžio įmoką. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad ieškovų pateikti įrodymai ir jų argumentai dėl senojo drenažo priklausomybės ne Bendrijai, o pavieniams jos nariams, teisiškai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad 800 Lt (231,70 Eur) ieškovas sumokėjo už neteisėto drenažo remontą. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 800 Lt ieškovas J. M. sumokėjo ne už seno drenažo, kurio savininke Bendrija nebuvo, remontą, o už naujos paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistemos, įrengimą. Ieškovai turi pareigą vykdyti tiek 2011-07-30 visuotinio Bendrijos narių susirinkimo nutarimą, dėl kurio nėra ginčo, tiek teisėtai priimtą ir jų nenuginčytą 2011-12-10 visuotinio Bendrijos narių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nutarta atsiskaitymui už drenažo remonto darbus rinkti po 800 Lt iš kiekvieno pirmo kvartalo sodininko, kuris turi namą su rūsiu arba jungia sklypo drenažą prie sodo drenažo tinklų, ir po 400 Lt iš kiekvieno pirmo kvartalo sodininko, kuris neturi namo su rūsiu ir nejungia sklypo drenažo į drenažo tinklus, einančius sodo keliu.

29Nors ieškovai ginčijo ir 2011-12-10 visuotinio Bendrijos narių susirinkimo nutarimo 1 punkto turinį, teigdami, kad jame nustatytos dviejų dydžių įmokos turi būti mokamos nuo kiekvieno sodininko, o ne nuo jo turimų žemės sklypų skaičiaus, kas reiškia, kad sumokėjus 800 Lt (231,70 Eur) už sklypą su namu, kitų įmokų po 400 Lt (115,85 Eur) mokėti jiems nereikia, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas visiškai pagrįstai sutiko su Bendrijos atstovų argumentais, kad įmokos turi būti mokamos už kiekvieną turimą sodininko sklypą, priklausomai nuo to, ar jame yra namas ar ne, ir ar sklypas jungiamas prie sodo drenažo ar ne. Nors 2011-12-10 susirinkimo protokolo nutarimo formuluotė dėl mokėtinų įmokų dydžio nustatymo kriterijaus yra gana paini, tačiau tai nereiškia, kad tai yra pagrindas tokius neaiškumus aiškinti kurio nors vieno bendraturčio naudai, kartu pažeidžiant visų bendraturčių teises ir interesus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamo nutarimo esmė turi būti aiškinama ne tik pažodžiui skaitant tekstą, kurį lingvistiškai galima traktuoti nevienareikšmiškai, bet ir atsižvelgiant į Įstatyme įtvirtintą bendraturčių pareigą prie bendro turto išlaikymo prisidėti proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje (CK 4.76 str.).

30Apeliantai tvirtina, kad viso bylos nagrinėjimo metu ginčijo 2011-12-10 susirinkimo nutarimų teisėtumą, teigdami, kad toks susirinkimas nevyko, o pateiktas teismui protokolas yra fiktyvus (nes visi klausimai buvo išspręsti 2011 m. rugpjūčio pirmoje pusėje vykusio susirinkimo metu), tačiau nei atsakovė nei teismas nepasistengė šių abejonių pašalinti. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 15 dalį prie protokolo turi būti pridedama susirinkimo dalyvių sąrašas, dokumentai, patvirtinantys, kad nariams pranešta apie susirinkimo sušaukimą ir kt. dokumentai, tačiau prie 2011-12-10 protokolo (t. 1, b. 1. 51) tokių dokumentų nėra. Tai, apeliantų teigimu, šį protokolą daro abejotinu, juolab, kad protokole nurodyta, kad susirinkime dalyvauja 38 nariai, o iš susirinkimo eigos matyti, kad nutarimus priiminėja tik 29 nariai; be to, tai yra pakartotinio susirinkimo protokolas, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pirminio susirinkimo sušaukimą ir pranešimą apie jį bendrijos nariams.

31Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas nagrinėja tik tuos klausimus, kuriuos ginčija ieškovai. Ieškovai byloje 2014-06-11 teismui pateiktame papildomame ieškinio reikalavime prašė: 2011-12-10 Bendrijos neeilinio pakartotinio visuotinio narių susirinkimo nutarimą „Dėl įmokų už pirmo kvartalo drenažo remontą“, kuriuo nutarta už drenažo remontą iš sodininko turinčio namą su rūsiu arba jungiančio sklypo drenažą prie sodo drenažo rinkti po 800 litų, o iš sodininko neturinčio namo su rūsiu ir nejungiančio savo sklypo prie sodo drenažo rinkti po 400 litų, pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos (b. 1. 87–88). Kadangi ieškovai, ginčydami minėtą susirinkimo nutarimą tik dėl to, kad atsakovė, nuosavybėje neturėdama tokio objekto kaip drenažas, negalėjo nustatinėti ir rinkti lėšų jo remontui, jokių papildomų dokumentų pateikti neprašė, todėl konstatuotina, jog, vadovaujantis byloje galiojančiu šalių rungtyniškumo principu, pati atsakovė ir neturėjo pareigos teikti į bylą dokumentų, nesusijusių su papildomu ieškinio reikalavimu bei jo argumentais. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ieškovai nurodo jau naują argumentą (naują negaliojimo pagrindą), kad 2011-12-10 susirinkimas turėjo būti pripažintas negaliojančiu dėl to, kad jis faktiškai nevyko, kad pateiktas teismui protokolas yra fiktyvus, t. y. apeliantai kelia pačio neeilinio pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo organizavimo bei sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimų. Pažymėtina, kad 2015-01-06 apylinkės teismo posėdyje į pirmininkaujančio klausimą, ar ginčija paties 2011-12-10 susirinkimo teisėtumą, ieškovai atsakė neginčijantys, pripažino, kad susirinkimas vyko, tai patvirtina teismo posėdžio garso įrašas. Šią aplinkybę pažymėjo teismas sprendime nurodydamas, jog „Ieškovai 2011-12-10 visuotinio narių susirinkimo nutarimą ginčija ne dėl susirinkimų organizavimo bei sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimų, o būtent dėl šiam valdymo organui suteiktos kompetencijos viršijimo...“ CPK 312 straipsnyje nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Vien dėl šios priežasties šie apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui.

32Apeliantų teigimu, iš sodo plano matyti, kad pirmame kvartale yra 55 žemės sklypai, 33-juose iš jų yra sodo nameliai arba gyvenamieji namai, todėl net ir pagal 2011-12-10 susirinkimo fiktyvų nutarimą iš kiekvieno jų savininko paėmus po 800 Lt (231,70 Eur) gaunasi 26 400 Lt (7 645,97 Eur) suma, kuri yra didesnė už nelegalaus drenažo sugadintos dalies (remontas) atkuriamąją vertę – 21 150,92 Lt (6 125,73 Eur) (t. l, b. l. 53). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į tai, kad, kaip matyti iš papildomo ieškinio reikalavimo (1 t., b. 1. 87–88), ieškovai 2011-12-10 Bendrijos neeilinio pakartotinio visuotinio narių susirinkimo nutarimą ginčijo tik dėl to, kad atsakovė, nuosavybėje neturėdama tokio objekto kaip drenažas, negalėjo nustatinėti ir rinkti lėšų jo remontui, bet ne tuo pagrindu, kad lėšų bus surinkta daugiau nei reikia, ir neprašė priteisti iš atsakovės būtent tuo pagrindu permokėtos sumos dalį, šių apeliacinio skundo argumentų nevertina kaip pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti, nes tokiu būdu būtų išeita už ieškinio ribų, tuo labiau, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovės į bylų pateiktu Tikslinių mokesčių surinkimu ir panaudojimu (1 t., b. 1. 54), kuriame nurodytų duomenų ieškovai jokiame pirmosios instancijos teisme pateiktame savo procesiniame dokumente neginčijo.

33Ieškovų apeliacinio skundo motyvas, jog teismas pagal 2011-12-10 susirinkimo nutarimo antrą punktą turėjo atimti ieškovų jau sumokėtą nario mokestį už 2012 metus ir 2013 metų keturis mėnesius, tačiau to teismas savo sprendime nepadarė ir šio klausimo neišsprendė, atmestinas. Nustatyta, jog 2011-12-10 susirinkimo nutarimo antru punktu buvo nutarta lėšų, reikalingų atsiskaitymui už drenažo remonto darbus, spartesniam surinkimui iš pirmo kvartalo sodininkų rinkti po 500 Lt į sodo bendrijos sąskaitą ir užskaityti šiuos įnašus kaip avansinį nario mokesčio mokėjimą už būsimą laikotarpį. Visų pirma pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti šį klausimą tik esant ieškovų reikalavimui, tačiau toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. Be to, kaip nurodė atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, avansinį nario mokestį, kuris buvo naudojamas atsiskaitymui už drenažo sistemos darbus, mokėjo pirmojo kvartalo sodininkai laisvanoriškai, jokio privalomo šio mokesčio mokėjimo nebuvo, tai matyti iš Bendrijos pateikto byloje esančio 1-ojo kvartalo sodininkų drenažo įvadui sumokėtų įnašų sąrašo bei pinigų priėmimo kvitų; iš ieškovų avansinio nario mokesčio mokėjimo niekas nereikalavo. Byloje nesant pateikta jokių duomenų, kad ieškovai buvo sumokėję avansinį nario mokestį, be to, kaip jau minėta, net nesant pareikšto pačių ieškovų ieškinio reikalavimo dėl tokių lėšų įskaitymo, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo skundžiamo sprendimo argumentams dėl ieškovų ieškinio dalies dėl 800 Lt įmokos drenažo sistemai priteisimo iš Bendrijos nepagrįstumo bei dėl atsakovės priešieškinio pagrįstumo.

34Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

35Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovų išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovės turėtas 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 3, b. l. 22–23). Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas), yra pagrįstos, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistinos atsakovei iš apeliantų (CPK 93 str., 98 str.).

36Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37apeliacinį skundą atmesti.

38Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti sodininkų bendrijai „( - )“, juridinio asmens kodas 190949360, ( - )iš J. M. (asmens kodas ( - ) ir I. M. (asmens kodas ( - ) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovai 2014-04-04 ieškinyje prašė: pripažinti ieškovus išstojusiais... 4. Atsakovė sutiko su ieškovų reikalavimu pripažinti juos išstojusiais iš... 5. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015-01-26 sprendimu ieškinį tenkino iš... 6. Ieškovai apeliaciniame skunde prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo... 7. Ieškovai nurodo, jog jie yra pilnai atsiskaitę su Bendrija, t. y. 2013-05-02... 8. Sprendime nepagrįstai teigiama, kad 2011-07-30 Bendrijos narių susirinkime... 9. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas numato, kad bendrija turi teisę... 10. Drenažo remonto finansavimo klausimai buvo išspręsti 2011 m. rugpjūčio... 11. Kad visi finansiniai klausimai buvo išspręsti iki 2011-12-10 susirinkimo,... 12. Ieškovų reikalavimu (t. 2, b. l. 34) teismui buvo pateiktas ir posėdžio... 13. Visa tai daro ydingu 2011-12-10 susirinkimo nutarimą, o teismas juo aklai... 14. 2011-12-10 susirinkimo antru punktu nutarta 500 Lt (144,81 Eur), skirtų... 15. Ieškovai viso bylos nagrinėjimo metu ginčijo 2011-12-10 susirinkimo... 16. Dėl 2011-12-10 susirinkimo nutarimo 500 Lt (144,81 Eur) užskaityti kaip... 17. Sprendime teismas mini ir prokuratūros nutarimus (t. l, b. l. 95–101),... 18. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovų apeliacinį skundą... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali... 21. Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis... 22. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodė, kad sode buvusio seno, nelegalaus, be... 23. Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis... 24. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovų pateikti... 25. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant ieškovų... 26. Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė (ką paneigiančių... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-17 nutartyje civilinėje byloje Nr.... 28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde ieškovų... 29. Nors ieškovai ginčijo ir 2011-12-10 visuotinio Bendrijos narių susirinkimo... 30. Apeliantai tvirtina, kad viso bylos nagrinėjimo metu ginčijo 2011-12-10... 31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas nagrinėja tik tuos... 32. Apeliantų teigimu, iš sodo plano matyti, kad pirmame kvartale yra 55 žemės... 33. Ieškovų apeliacinio skundo motyvas, jog teismas pagal 2011-12-10 susirinkimo... 34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta,... 35. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovų... 36. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso... 37. apeliacinį skundą atmesti.... 38. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti... 39. Priteisti sodininkų bendrijai „( - )“, juridinio asmens kodas 190949360, (...