Byla 2A-1-614/2020

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Andrutės Kalinauskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant apeliantei D. J. ir jos atstovui advokatui S. M., atsakovui M. J., atsakovei O. J. ir jos atstovei advokatei V. Ž., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovams M. J., O. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu bei pripažinimo ieškovės ir atsakovo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė D. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: nutraukti D. J. ir M. J. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbiami) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje ((duomenys neskelbiami)) dėl M. J. kaltės; nustatyti šalių nepilnametės dukters G. J. gyvenamąją vietą kartu su motina D. J.; nustatyti M. J. bendravimo su dukra tvarką; priteisti iš M. J. išlaikymą nepilnametei dukrai G. J. po 222,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo uzufruktorę paskiriant motiną D. J.; priteisti D. J. 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš M. J.; buto, esančio (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl joje nurodyto pirkėjo – O. J., pripažinti apsimestiniu sandoriu ir šioje dalyje panaikinti; nustatyti, kad Buto pirkėjai yra D. J. ir M. J.; 7) pripažinti Butą šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti jį tokia tvarka: po santuokos nutraukimo D. J. pripažinti teisę į 2/3 dalį Buto ir priteisti jai visą šį butą natūra asmeninės nuosavybės teise; M. J. pripažinti teisę į 1/3 dalį Buto ir priteisti iš ieškovės 10 330,00 Eur kompensaciją, lygią 1/3 daliai Buto vertės, šią kompensaciją sumokant per du metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 8) po santuokos nutraukimo priteisti M. J. asmeninėn nuosavybėn jo vardu registruotą transporto priemonę – R. T., valst. Nr. ( - ) išmokant D. J. 1 574,00 Eur kompensaciją; palikti ieškovei pavardę (duomenys neskelbiami); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Nurodė, kad (duomenys neskelbiami) ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką. Santuokos metu, t. y. (duomenys neskelbiami) šalims gimė dukra G. J.. Po vestuvių ieškovė ir atsakovas gyveno ieškovės tėvų bute, nors vyras turėjo nuosavą butą, įsigytą iki santuokos, bet buvo nusprendęs jį nuomoti. Nuo 2009 m. vasario 1 d. pradėjo gyventi atsakovo motinos O. J. bute (duomenys neskelbiami). Ieškovė norėjo turėti nuosavą šeimos gyvenamąją vietą. Ieškojo buto pirkimui ir 2013-12-18 įsigijo vieno kambario butą (duomenys neskelbiami). Butą pirkimui ieškojo ji kartu su vyru. Taip pat ir Buto apžiūra vyko dalyvaujant tik ieškovei ir atsakovui. Preliminarioji sutartis dėl ketinimo pirkti Butą buvo pasirašyta tarp pardavėjų S. D., R. D. ir atsakovo. Šią sutartį surašė ieškovė savo ranka. Buvo nurodę pardavėjams, kad gali kilti problemų dėl deklaravimo buto pirkimui, nes tuo metu oficialiai nedirbo nei ieškovė, nei vyras. Pinigus sutaupė perpardavinėdami automobilius. Pardavėjai pasiūlė Butą pirkti vieno iš jų tėvų vardu už jo tariamas asmenines santaupas. Prieš Buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą 2013-12-18 kartu su O. J. nuėjo į SEB banką, kur O. J. įnešė į savo sąskaitą ieškovės su atsakovu sutaupytus pinigus, kurie vėliau buvo banko pervesti buto pardavėjams. 2013-12-18 kartu su ieškove ir atsakovu į Vilniaus miesto 26-ajį notarų biurą pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį kaip pirkėja atėjo O. J.. Be pinigų įnešimo banke ir pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo notarų biure O. J. daugiau niekur nedalyvavo, nei apžiūrint butą, nei jokiuose kituose susitikimuose su pardavėjais. Atsakovė O. J. negalėjo turėti 130 000,00 Lt, kurie buvo sumokėti už butą, santaupų, nes iki buto pirkimo ilgus metus neturėjo pakankamai pajamų, iš kurių galėjo susitaupyti, tokią sumą. Kiek ieškovei žinoma, iki pensijos O. J. dirbo menkai apmokamą sekretorės darbą. Be to, prieš pat pensiją O. J. kelis metus nedirbo dėl neįgalumo. Teismui nusprendus pripažinti Butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina, ieškovė prašo teismą nukrypti nuo lygių dalių principo, nes nagrinėjamu atveju tai yra būtina siekiant apsaugoti šalių nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovas savo amoraliu elgesiu vaiko akivaizdoje daro neigiamą įtaką vaikui. Be to, ieškovei nuosavybės teise nepriklauso joks gyvenamasis būstas, kuriame tuoj pat po santuokos nutraukimo galėtų apsigyventi su dukra, taip užtikrindama vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso automobilis R. T. ( - ) Šį automobilį šalys pirko 2013 metais už 6 000,00 Eur, šiuo metu jo rinkos kaina yra 3 148,00 Eur.

83.

9Atsakovas prašė netenkinti ieškovės D. J. ieškinio dėl atsakovo kaltės ir atmesti jį kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK (toliau tekste – CK) 3.61 str., santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pasisakydamas dėl Buto atsakovas nurodė, kad Butą savo asmenine nuosavybe už turėtas gyvenimo santaupas įsigijo atsakovo motina O. J.. Dar 2001-03-28 O. J. Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo, jog turi 20 000,00 Lt grynais, butą, esantį (duomenys neskelbiami), automobilį, kurio vertė deklaravimo metu siekė 400,00 Lt, žemės sklypą (duomenys neskelbiami). Atsakovo motina taip pat laikydavo terminuotus indėlius įvairiuose bankuose, už juos gaudavo geras palūkanas. 2005 metais O. J. deklaravo, kad grynais turi 12 000,00 Lt piniginių lėšų, o bendra turto vertė sudaro 159 352,00 Lt. 2007 metais deklaravo, kad grynais turi 25 000,00 Lt. Taip pat nuo 2000 metų dirbo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamente, gaudavo nuo 14 696,00 Lt metinių pajamų (2000 m.) iki 28 399,00 Lt metinių pajamų (2008 m.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius O. J. nuo 2005-11-09 iki 2012-12-31 išmokėjo daugiau kaip 39 669,00 Lt išmokų. Nei atsakovas, nei ieškovė neturėjo santaupų, kad galėtų įsigyti Butą už 130 000,00 Lt. Ieškovė per 2012 metus gavo 2 742,61 Lt socialinių pašalpų ir išmokų, o atsakovas per 2010 ir 2011 metus gavo socialinių pašalpų 2 835,00 Lt sumai. Taigi atsakovo motina būtent už oficialiai deklaruotas pinigines lėšas ir santaupas įsigijo Butą ir už jį grynais sumokėjo 130 000,00 Lt, kurie buvo pervesti į Buto pardavėjo sąskaitą banke. Visiems klausimams, susijusiems su Buto įsigijimu, spręsti įgaliojo savo sūnų – atsakovą. Tai, kad atsakovo motina įgaliojo savo sūnų atstovauti O. J. interesus, perkant Butą, patvirtina ir ieškovės minima preliminari Buto pirkimo-pardavimo sutartis. Joje aiškiai nurodyta tik atsakovo pavardė, nes būtent jis vienas atstovavo savo motinos interesus. Atsakovo motina O. J. Butą pirko tam, kad ateityje galėtų gyventi netoli savo dukros D. J., nes jai nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbiami) planavo padovanoti atsakovui, o butą (duomenys neskelbiami), kuriame šiuo metu gyvena atsakovo motina, padovanoti savo dukrai D. J.. Atsakovas sutinka, kad santuokos metu įgytas automobilis R. T., valst. Nr. ( - ) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise paliktų atsakovui M. J., tačiau nepriteisiant kompensacijos ieškovei, nes automobilį atsakovas įsigijo iš asmeninių lėšų.

104.

11Atsakovė O. J. prašė atmesti ieškinio reikalavimą dėl nekilnojamojo turto – Buto, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu bei pripažinimo ieškovės ir atsakovo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-12-18 asmeninės nuosavybės teise įsigijo vieno kambario Butą, kuris yra šalia dukters D. J. buto. Butas įsigytas už asmenines lėšas (santaupas). Banko pavedimu pardavėjui S. D. iš O. J. sąskaitos buvo sumokėti 63 000,00 Lt, R. D. – 63 000,00 Lt. Pirkti būtent šį Butą O. J. nutarė dėl kelių priežasčių – jis (duomenys neskelbiami), šalia dukros buto, pirmame aukšte ir atsižvelgiant į jos sveikatos būklę ir galimos priežiūros poreikius, atitiko visus kriterijus. Atsakovas M. J. motinos prašymu tik padėjo surasti, apžiūrėti ir nupirkti Butą, tačiau Butas buvo perkamas O. J. poreikiams patenkinti ir už O. J. pinigines lėšas. Nei M. J., nei D. J. niekuomet negyveno Bute. Pastebėtina, kad M. J. nuosavybės teise jau turėjo vieną butą (duomenys neskelbiami). Šeima neturėjo pakankamai piniginių lėšų, kad galėtų įsigyti butą. Ieškinyje pati ieškovė nurodė, kad paskelbus SNORO bankrotą ieškovė nebedirbo ir vėliau gyveno iš santaupų, sukauptų iki santuokos. Ieškinyje ieškovė, nurodydama argumentus, kad O. J. neturėjo galimybių pati įsigyti Buto, nes dirbo sekretore ir uždirbo mažai, prieštarauja teiginiui apie galimybę deklaruoti brangų turtą, nes tokiu atveju ir O. J. neturėtų galimybių tokį turtą deklaruoti. Ieškovė nenurodo, kodėl pirkėjais nebuvo pasirinkti jos tėvai, turimais duomenimis dirbantys ir dabar. Atsakovė O. J. nurodė, kad jos paskutinė ir ilgalaikė darbovietė buvo Valstybės kontrolė (iki 2008-12-31), kur gaudavo gerą atlyginimą. Išlaikytinių neturi, turi sodo žemės sklypą, kuriame ūkininkauja, po tėvų mirties (tėvas mirė 1999 m., motina – 2007 m.) gavo palikimą (nekilnojamąjį turtą ir motinos pinigines santaupas), vieniša teta A. D. padovanojo žemės sklypą, pardavusi žemę, padalino pinigus, deklaruoja žemę ir gauna išmokas už pasėlius, yra pardavusi mišką, siuva ir mezga, todėl turi galimybę užsidirbti papildomai. Niekuomet nei O. J. tėvai, nei O. J. nelaikė santaupų banko sąskaitose. Tai patvirtina ir faktas, kad atėjus laikui mokėti už komunalines paslaugas, pinigines sumas įnešdavo ir tik tuomet mokėdavo. Ieškovė ir atsakovas nepirko ginčo Buto, nemokėjo pinigų už Butą, niekada Butu nesinaudojo. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ji pati, pinigus sumokėjo taip pat ji pati. Kad sūnus padėjo savo motinai įforminti sandorį, nesudaro pagrindo daryti išvadų, kad sandoris apsimestinis. Su Buto pardavėjais asmeniškai atsiskaitė pervesdama jiems pinigines sumas. Ieškovė šiame Bute niekada negyveno ir juo nesinaudojo.

125.

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-25 nutartimi, priimta šioje civilinėje byloje, patvirtinta ieškovės D. J. ir atsakovo M. J. 2017-11-27 sudaryta taikos sutartis. Šia sutartimi ginčo šalys susitarė dėl nepilnemtės G. J. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

156.

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir nutraukė ieškovės D. J. ir atsakovo M. J. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbiami)Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje ((duomenys neskelbiami)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo D. J. paliko pavardę (duomenys neskelbiami), M. J. – (duomenys neskelbiami), priteisė iš atsakovo M. J. ieškovei D. J. 400,00 Eur kompensaciją už atsakovo M. J. parduotą automobilį R. T., valst. Nr. ( - )

177.

18Teismas nurodė, kad tiek teismo posėdžio metu liudytojas S. D., tiek pačios ginčo šalys pripažino, kad Butą pirkimo metu apžiūrėjo ir vedė derybas ieškovė kartu su atsakovu. Tačiau byloje nėra ginčo, kad pinigus į Buto pardavėjo sąskaitą banke pervedė O. J., kad pagrindinę sutartį pasirašė notarine tvarka O. J..

198.

20Atsakovė O. J. taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji, kai išėjo pensiją, turėjo invalidumą, sirgo onkologine liga, tuo metu prasidėjo depresija. Todėl atsakovei buvo sudėtinga tvarkyti visus dokumentus, taip pat susijusius su Buto pirkimu, todėl visus reikalus, susijusius su Buto pirkimu tvarkė M. J., kuris ir pasirašė preliminarią sutartį.

219.

22Atsakovė O. J. patvirtino, kad prieš pasirašant pagrindinę sutartį, vieną kartą buvo užėjusi apsižiūrėti Buto, tikslios datos neprisimena, įleido ne pardavėjas, o nuomininkai, kurie tuo metu nuomojosi Butą. Aplinkybė, kad preliminarią sutartį pasirašė ne atsakovas ir/ar ieškovė, įvertinus visus kitus byloje nustatytus duomenis, nėra pakankama teismui spręsti, kad tikrieji Buto pirkėjai buvo ieškovė D. J. ir M. J.. Šios aplinkybės taip pat nepaneigia liudytojo S. D. parodymai, kuriais jis teigė, kad Butą apžiūrėjo ieškovė D. J. su M. J., kadangi, kaip jau minėta, pagrindinę sutartį pasirašė O. J., o ieškovės kartu su atsakovu Buto apžiūra pati savaime dar nereiškia, kad tikrieji Buto pirkėjai yra būtent jie.

2310.

24Teismas, įvertinęs pagrindinę sutartį sudariusios O. J. bei ieškovės ir atsakovo finansines galimybes įsigyti ginčo Butą, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog geresnes finansines galimybes įsigyti ginčo Butą turėjo atsakovė O. J., sudariusi pagrindinę sutartį. Tuo tarpu apie ieškovės D. J. ir atsakovo M. J. gautas oficialias pajamas, išskyrus gautas pašalpas ir išmokas, pagrindinės sutarties sudarymo laikotarpiu, byloje nėra.

2511.

26Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, kad sandorio sudarymo metu ieškovė ir atsakovas turėjo pakankamai finansinių resursų įsigyti ginčo Butą. Be to, iš teismui pateiktų įrodymų, susijusių su Buto valdymu ir naudojimu, matyti, kad už komunalines paslaugas įsigijus Butą mokėjo O. J.. Duomenų, kad būtent ieškovė ir atsakovas būtų mokėję už komunalines paslaugas, nėra. Priešingai, ginčo šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad Bute ieškovė ir atsakovas niekuomet negyveno.

2712.

28Pati ieškovė D. J. pripažino, kad pagrindinę sutartį ir sudarė O. J., kadangi ji turėjo geresnes galimybes pagrįsti pinigų kilmę perkant Butą. Todėl, net ir pasitvirtinus ieškovės nurodomoms aplinkybėms, susijusiomis su priežastimis, kodėl sandorį sudarė ne sutuoktiniai, o atsakovė O. J., teismo vertinimu, tokio sandorio patvirtinimas prieštarautų viešajai tvarkai. Tokio sandorio teismas negalėtų tvirtinti.

2913.

30Ieškovė reiškia reikalavimą po santuokos nutraukimo priteisti M. J. asmeninėn nuosavybėn jo vardu registruotą transporto priemonę – R. T., valst. Nr. ( - ) išmokant D. J. 1 574,00 Eur kompensaciją. Byloje nustatyta, kad šis automobilis buvo įgytas santuokos metu, registruotas atsakovo M. J. vardu, tačiau, kaip bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, atsakovo parduotas 2017-12-07 pirkimo-pardavimo sutartimi už 800,00 Eur. Esant panašioms situacijoms, t. y. sutuoktiniui be kito sutuoktinio žinios pardavus automobilį, teismų praktikoje įprastai priteisiama kompensacija ne nuo automobilio pirkimo vertės (kaip nagrinėjamu atveju ir prašo ieškovė), bet nuo automobilio pardavimo kainos, ją dalinant per pusę.

31III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3214.

33Ieškovė D. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu bei pripažinimo ieškovės ir atsakovo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – po santuokos nutraukimo D. J. pripažinti teisę į 2/3 dalį nurodyto buto ir priteisti jai visą šį butą natūra asmeninės nuosavybės teise; M. J. pripažinti teisę į 1/3 dalį buto ir priteisti iš ieškovės 10 330 Eur kompensaciją, lygią 1/3 daliai šio buto vertės, kompensaciją sumokant per du metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti sprendimą dalyje dėl kompensacijos už automobilį priteisimo ir priteisti iš M. J. 1 574 Eur kompensaciją už jam atitekusią transporto priemonę - (duomenys neskelbiami), valst. Nr. ( - ) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3414.1.

35Atsakovės O. J. formalus parašas buto pirkimo-pardavimo sutartyje pats savaime neleidžia teigti, kad būtent ji buvo tikroji buto pirkėja. Objektyviai egzistavusios faktinės aplinkybės patvirtina, jog O. J. niekada nekietino šio buto įsigyti.

3614.2.

37Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad O. J. ieškojo nusipirkti ginčo ar kokį kitokį butą. O suradusi būtąjį apžiūrėjusi, derintų su pardavėjais kainos ar bet kokias kitas pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas.

3814.3.

39Iš pačios O. J. teismui pateiktų dokumentų: atsiliepimo į ieškinį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymų, išrašų iš VĮ Registrų centro tvarkomo Nekilnojamojo turto registro ir atsakovės turimų sąskaitų bankuose matyti, kad O. J. susirgo ne 2013 metais, kada buvo įsigytas ginčo butas, bet dar 2007 - 2008 metais. Tačiau nei liga, nei išėjimas į pensiją, nei tariama jokiais medicininiais dokumentais nepatvirtinta depresija nesutrukdė atsakovei valdyti jos turimą gausų nekilnojamąjį turtą: 5 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbiami) kurį jį 2009 m. sausio 5 d. nuomos sutarties pagrindu išnuomojo ieškovės ir atsakovo šeimai, taip pat nesutrukdė deklaruoti turimus žemės plotus, juose ūkininkauti, deklaruoti pasėlius ir gauti už juos išmokas.

4014.4.

41Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad sutuoktiniai M. J. ir D. J., kartu ieškodami tinkamo varianto butui pirkti, jį radę, apžiūrėję, sudarę preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kurią savo ranka surašė D. J., o pasirašė M. J., būtų veikę O. J. vardu.

4214.5.

43Iki Buto įsigijimo dienos (2013-12-18) O. J. jame nesilankė ir, duodama teismui paaiškinimus apie tai, kad prieš pasirašant pagrindinę sutartį, vieną kartą buvo užėjusi apžiūrėti Buto, tikslios datos neprisimena, įleido ne pardavėjas, o nuomininkai, kurie tuo metu nuomojosi Butą, sakė netiesą. Į bylą yra pateiktas 2015-01-27 O. J. atsiliepimas į S. D. ieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbiami), kuriame ji nurodo, kad Buto pradinėje apžiūroje nedalyvavo, pirmą kartą ėjo į butą 2014-01-16, Buto pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė neįsigilinusi, kas joje parašytą, vėliau sužinojo, kad butas nupirktas su skola, kurią padengti įsipareigojo pardavėjai.

4414.6.

45Nepaisant atsakovės paaiškinimų, kad ginčo būtą jį norėjo įsigyti tam, kad gyventi šalia dukros D. J., gyvenančios (duomenys neskelbiami), po ginčo būto įsigijimo iki šios dienos O. J. jame negyveno ir negyvena. Teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, kaip savo gyvenamąją vietą ji nurodo adresą - (duomenys neskelbiami). Per visą bylos nagrinėjimą, kuris užtruko daugiau nei metus laiko, atsakovė nebuvo pranešusi teismui, kad pasikeitė jos gyvenamoji vieta.

4614.7.

47Kartu su ieškiniu teismui buvo pateikta skelbimo iš internetinio portalo domoplius.lt kopija. Labiausiai tikėtina, kad šį skelbimą nurodytame portale buvo patalpinęs M. J., norėdamas Butą parduoti. Nei šio įrodymo, nei jo patvirtintos aplinkybės dėl ketinimo butą parduoti atsakovai neginčijo, o teismas jo pagrindu taikė laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į ginčo butą perleidimo draudimo. Ši faktinė aplinkybė akivaizdžiai paneigia tiek atsakovės teismui pateiktus paaiškinimus dėl noro gyventi ginčo bute, tiek atsakovų versiją, kad būtent O. J. yra tikroji šio būto savininkė.

4814.8.

49Teismas visiškai neįvertino Buto pirkimo-pardavimo sutarties šalių santykių iki sutarties sudarymo, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo šios aplinkybės svarbą, sprendžiant bylas dėl apsimestinių, su statytiniu sudarytų sandorių.

5014.9.

51Teisinas, spręsdamas, kad tikroji ginčo buto pirkėja buvo O. J. rėmėsi aplinkybė, kad pinigai pardavėjams S. ir R. D. buvo pervesti iš O. J. banko sąskaitos, tačiau nevertino bylos įrodymais nustatytų aplinkybių, kad tie pinigai į O. J. sąskaitą buvo įnešti tik buto pirkimo-pardavimo dieną - 2013-12-18. Be to, prieš įnešant pinigus į sąskaitą, didžioji jų dalis - beveik 106 tūkstančiai litų pirmiausia buvo konvertuoti iš grynais atsineštų 30 700 eurų.

5214.10.

53Be to, pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl tikrojo buto pirkėjo neatsižvelgė į tai, kad M. J. ir Buto pardavėjams S. bei R. D., 2013-12-04 pasirašius preliminarią sutartį, avansas į pardavėjų sąskaitas (po 2 000 litų kiekvienam) buvo pervestas iš M. J. banko sąskaitos.

5414.11.

55Apibendrinus konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas negalėjo padaryti nei tikėtinos, nei objektyvios išvados apie tai, kad O. J. turėjo finansinę galimybę įsigyti ginčo turtą. Tokia išvada, atsižvelgus į realiai egzistavusias faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės pajamomis, tiesiog negalima.

5614.12.

57Teismas, nustatęs, kad tikrieji ginčo buto pirkėjai - ieškovė ir atsakovas, sudarydami apsimestinį sandorį, siekė išvengti įstatyminės prievolės sumokėti mokesčius, turėjo svarstyti dėl tokio sandorio atitikties viešajai tvarkai ar gerai moralei ir, prireikus, vadovautis CK 1.78 straipsnio 5 dalies taisykle bei taikyti CK 1.81 straipsnyje numatytus teisinius padarinius.

5814.13.

59Pirmos instancijos teismas nevertino ieškovės ir atsakovo pateiktų ginčo automobilio vertinimo ataskaitų, taip pat aplinkybės, kad ginčo automobilis buvo apgadintas dėl atsakovo kaltės, nevertino ir skundžiamame sprendime niekaip nemotyvavęs apgadinto automobilio pardavimo kainos (800 Eur) santykio su jo rinkos verte, sprendė priteisti atsakovei pusę šios kainos - 400 Eur. Teismo paminėta Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėta byla šiuo atveju negali būti naudojama, kaip teisės taikymo precedentas dėl skirtingų ratio decidenti.

6015.

61Atsakovas M. J. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

6215.1.

63Ieškovės D. J. ir atsakovo M. J. veiksmai, dalyvaujant ieškovei D. J., padedant surasti butą, padedant jį įforminti nereikalauja jokių dokumentinių O. J. įgaliojimų. Teisme tapačias aplinkybes dėl buto paieškos nurodė tiek atsakovas M. J., tiek atsakovė O. J.. Apeliantė, atsižvelgiant į tai, kad praktiškai nebendravo su atsakove O. J., neturi jokių objektyvių prielaidų teigti, kad pati O. J. ieškojo/neieškojo buto. Faktas, kad atsakovė O. J. pati ar su sūnaus ar dukros pagalba tvarkosi su kitu jai priklausančiu turtu, nėra įrodymas ar abejonė, kad ji nenorėjo ir neturėjo galimybių nusipirkti butą.

6415.2.

65Ieškovės nurodytose civilinėse byloje pagal S. D. ir UAB „Vilniaus energija“ ieškinius atsakovams - Buto savininkams, nebuvo spręsti klausimai dėl Buto priklausomybės ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, nurodytose bylose teismo sprendimų turinys ir konstatuotos aplinkybės, nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku ir pagrindu, negali būti prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje.

6615.3.

67Teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovės O. J. gyvenamosios vietos adresą nurodė pati apeliantė. Atsakovė turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą, negali gyventi keliuose butuose iškart. Butą prižiūri ir juo rūpinasi atsakovė. Teismui pateiktos butui teikiamų paslaugų sutartys, įrodymai apie atsiskaitymą, skolų už butą nėra. Atsakovė realiai naudojasi Butu, o apeliantė ir atsakovas M. J. butu niekuomet nesinaudojo, po buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo į butą neįsikėlė, todėl kokiu būdu buto sandoriu buvo pagerintos sutuoktinių gyvenimo sąlygos, kaip pasikeitė šeimos gerovė ir kodėl į butą nebuvo įsikelta, apeliantė nenurodo.

6815.4.

69Apeliantė civilinės bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo fakto ir nepateikė įrodymų, kad santuokoje įgytais pinigais buvo sumokėtas avansas už Butą. Apeliantė pateikė procesinius dokumentus iš kitų civilinių bylų, kuriuose nurodyta, kad avansą už butą sumokėjo M. J., tačiau kieno pinigais jis atsiskaitė ir kodėl, procesiniuose dokumentuose neaptariama. Apeliantė banko pavedimų nepateikė, pinigų kilmės nenurodė, kitais būdais šių aplinkybių neįrodinėjo.

7015.5.

71Apeliantės teiginys, kad atsakovės O. J. AB SEB bankas valiutos pirkimo- pardavimo patvirtinimo kvitas yra rašytinis įrodymas, kad pinigus buto pirkimui davė M. J., yra tik jos prielaida, nepatvirtinama kitais įrodymais.

7215.6.

73Apeliantė civilinėje byloje siekia įrodyti, kad atsakovė O. J. neturėjo galimybių įsigyti butą, tačiau neįrodo, kad ji ir jos sutuoktinis turėjo pakankamai piniginių lėšų šiam butui įgyti. Faktas, kad 2011 metais apeliantės banko sąskaitoje buvo piniginiai judėjimai, ar kad keli metai iki buto sandorio jai buvo išmokėta pinigų suma, kuri būtų nežymi atsižvelgiant į buto kainą, nesudaro pagrindo teikti, kad to pakako įsigyti butą. Sandorio sudarymo metu banko sąskaitose apeliantė neturėjo piniginių lėšų, sąskaitose jokio judėjimo nebuvo.

7415.7.

75Apeliantės reikalavimas padalinti santuokoje įgytą turtą nesietinas su atsakove O. J., tačiau pastebėtina, kad apeliantė civilinėje byloje niekaip negrindė reikalavimo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Įrodinėjama aplinkybė, kad atsakovas M. J. savo amoraliu ir net nusikalstamu elgesiu dukros akivaizdoje daro neigiamą įtaką vaikui niekaip nesusijusi su nekilnojamojo turto priklausomybe ir nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktiniams priklausančio lygių dalių principo.

76IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7716.

78Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

7917.

80Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl apsimestinio sandorio ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo bei įrodymų vertinimo, nustatant tikrąsias apsimestinio sandorio šalis, ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

8118.

82Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 18 d. nekilnojamojo turto – buto, unikalus (duomenys neskelbiami), esančio Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbiami), pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl sandorio šalies – pirkėjo (įgijėjo) ir nustatyti, kad turto pirkėjai (įgijėjai) yra ieškovė D. J. ir atsakovas M. J.; pripažinti, kad nurodytas nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė jos ir atsakovo M. J. nuosavybė bei padalinti šį santuokoje įgytą turtą nukrypstant nuo lygių dalių principo, ieškovei priteisiant 2/3 dalis, atsakovui – 1/3 dalį buto, perduodant butą natūra ieškovei, o atsakovui iš jos priteisiant 10 330,00 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovė nurodė, kad butas surastas ir nupirktas jų lėšomis, tačiau sandoris buvo įformintas atsakovo motinos O. J. vardu, kadangi sutuoktiniai neturėjo oficialių pajamų pirkiniui pagrįsti ir deklaruoti. Atsakovai M. J. ir O. J. su ieškovės ieškiniu nesutiko, nurodė, kad butas įgytas O. J. už jos asmenines lėšas, o M. J. atstovavo O. J. ikisutartiniuose santykiuose su pardavėjais. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, jog įvertinus bylos įrodymus labiau tikėtina, kad geresnes finansines galimybes įsigyti ginčo butą turėjo atsakovė O. J., o ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, kad sandorio sudarymo metu sutuoktiniai turėjo pakankamai finansinių resursų įgyti ginčo butą. Teismas padarė išvadą, kad už komunalines paslaugas įgijus butą mokėjo O. J., o ieškovė ir atsakovas bute niekada negyveno. Ieškinys buvo grindžiamas vienintele aplinkybe – butas įgytas iš sutaupytų pajamų, gautų vykdant automobilių neregistruotą verslą. Ieškovės deklaruojamas sandorio tikslas – išvengti pajamų deklaravimo ir su tuo susijusių mokestinų prievolių mokėjimo, todėl, net ir pasitvirtinus ieškovės nurodytoms aplinkybėms, susijusiomis su priežastimi, kodėl sandorį sudarė ne sutuoktiniai, o O. J., tokio sandorio patvirtinimas prieštarautų viešajai tvarkai. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo argumentais nesutiko, pateikė apeliacinį skundą.

8319.

84Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apsimestinio sandorio negaliojimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio normų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006; kt.). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), t. y. galioja tas sandoris, kurio padarinių siekė jo šalys.

8520.

86Nagrinėjamu atveju apeliantė ieškinyje pareikštus reikalavimus grindžia 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbiami), kuria pardavėjai S. D. ir R. D. pardavė atsakovei O. J., butą, esantį (duomenys neskelbiami), neatitiktimi tikriesiems šio teisinio santykio subjektams. Minėta, jog tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog atsakovė O. J., jos sutuoktinio M. J. motina, yra statytinė, kurios dalyvavimas ginčijamo sandorio sudaryme (dėl buto turto įgijimo) buvo reikalingas pridengiant tikrąsias sandorio šalis (tikruosius pirkėjus) sutuoktinius ieškovę bei atsakovą M. J.. Ieškovės pozicijos esmę sudaro aplinkybė, jog ginčijamame sandoryje dėl buto su priklausiniu įgijimo tikrieji pirkėjai buvo D. ir M. J.. Ieškovė nurodė, jog iki ginčijamo sandorio sudarymo jie patys perkamą butą surado, apžiūrėjo, susitarė dėl jo pirkimo sąlygų, sudarė preliminarią sutartį, savo uždirbtais bei sutaupytais pinigais sumokėjo avansą ir buto kainą, tačiau sandorio sudarymo metu buvo bedarbiai, todėl statytinės buvo paprašyta nupirkti turtą jos vardu, tam tikslui ieškovė su sutuoktiniu prieš pat ginčijamo sandorio sudarymą įnešė į atsakovės O. J. banko sąskaitą savo lėšas, kuriomis buvo atsiskaityta su buto pardavėjais. Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje, pripažinus negaliojančiu sandorį jo dalyje dėl pirkėjų, ieškovė prašė ginčo turto pirkėjais pripažinti ieškovę bei jos sutuoktinį M. J. bei šį turtą pripažinti jų bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti nutraukiant jų santuoką.

8721.

88Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009). Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

8922.

90Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant, ar ginčijamas pirkimo - pardavimo sandoris laikytinas apsimestiniu dėl sandorio subjekto, svarbu nustatyti tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes, kaip antai, kas derėjosi dėl sutarties sudarymo (sąlygų), įgijo teises bei atliko pareigas pagal sutartį, konstatuoti ginčo turto pardavėjų ir pirkėjų, nurodytų sutartyje, susitarimus sudaryti apsimestinę sutartį, pridengiant tikruosius pirkėjus ir kt. Kolegija pažymi, jog išsamus šių aplinkybių įvertinimas reikalauja nustatyti ne tik vidinę ginčijamo sandorio šalių valią, buvusią sandorio sudarymo metu, bet ir analizuoti ginčijamo sandorio vykdymo eigą bei kitas reikšmingas aplinkybes.

9123.

92Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus duomenis ir paaiškinimus, sprendė, jog atsakovė O. J. buvo finansiškai pajėgesnė nei ieškovės šeima įsigyti ginčo nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės argumentus dėl galimybės sutaupyti ginčijamo sandorio sudarymui reikalingas lėšas pripažino nepagrįstais ir neįrodytais. Teismas akcentavo aplinkybę, jog ieškovė nepateikė objektyvių duomenų apie šeimos santaupas ir pajamas. Pirmosios instancijos teismas tarpusavyje vertino tiek ieškovės šeimos, tiek atsakovės O. J. finansines galimybes įsigyti ginčo turtą ir priėjo prie išvados, jog pagal ginčui aktualiu laikotarpiu gautas pajamas tokias galimybes turėjo tik atsakovė O. J.. Apeliantė nesutinka su šiomis teismo išvadomis. Apeliantės teigimu, teismui nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti objektyvūs duomenys turėjo lemti padarymą labiau tikėtinos išvados, jog ginčo butą įsigyti buvo pajėgūs ieškovė su sutuoktiniu. Teisėjų kolegija, atlikusi pakartotinį įrodymų vertinimą, išklausiusi šalių paaiškinimus žodinio teismo posėdžio metu bei įvertinusi į bylą pateiktus naujus įrodymus, šiuos apeliantės argumentus laiko iš esmės pagrįstais.

9324.

94Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010;2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

9525.

96Iš ginčijamos nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties matyti, jog sandorio kaina sudarė 130 000,00 Lt (37 650,60 Eur) sumą. Tiek atsakovo M. J., tiek atsakovės O. J. teigimu, tiek šių asmenų pozicijai iš esmės pritarusio pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė ir atsakovas tokios sumos negalėjo sutaupyti. Pasak atsakovo, sutuoktinių D. ir M. J. pajamos nebuvo didelės, o įvertinus pakankamai dažnus ir ilgus bedarbystės laikotarpius, jų pajamos buvo minimalios. Atsakovo M. J. aiškinimu, jo motina O. J. turėjo gerą atlyginimą, kito turto, be to siuvo, mezgė, iš to taip pat sutaupė, o grynaisiais laikomas lėšas buvo deklaravusi Valstybinei mokesčių inspekcijai, tuo tarpu ieškovės ir atsakovo pajamos nebuvo pakankamos tokiai sumai sutaupyti. Atsakovė O. J. byloje nurodė, analogiškas aplinkybei kaip ir jos sūnus atsakovas M. J., taip pat nurodė, kad ji buvo skūpi, nieko sau neleido, taupė nuo 1967 m., siuvo, mezgė, kolektyviniame sode augino daržoves, todėl jai nieko pirkti nereikėjo. Atsakovė nurodė, jog savo turimą nekilnojamąjį turtą ji norėjo padovanoti sūnui ir dukrai, o sau įgyti ginčo butą ir jame apsigyventi netoli dukters D.. Pinigus laikė grynais, namuose, nes bankais nepasitikėjo. Kiek pinigų turėjo ir kokia valiuta - nepamena. Teisėjų kolegija tokį atsakovo M. J. ir atsakovės O. J. pateiktą ginčo laikotarpiu ieškovės šeimos gautų pajamų masto pagrindimą vertina kaip pernelyg pesimistišką bei subjektyvų.

9726.

98Lyginant ieškovės šeimos ir atsakovės O. J. finansinius pajėgumus įsigyti ginčo turtą, itin aktualus yra 2004-2013 metų laikotarpis, t. y. laikas nuo momento, kuomet ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką iki to momento, kada buvo sudaromas ginčijamas sandoris. Ieškovės pateikti objektyvaus turinio duomenys: taupomųjų ir einamųjų sąskaitų, atidarytų bankuose, išrašai, darbovietės pažymos apie ieškovės ir atsakovo darbo laikotarpį, jiems mokėtą darbo užmokestį, informacija apie ieškovės nuo 2004 metų iki atleidimo iš banko BAB banko SNORAS gauto darbo užmokesčio ir išeitinės kompensacijos dydį, socialinės išmokos. Šių duomenų pagrindu ieškovės atlikti paskaičiavimai apie iš tokių pajamų sutaupytas lėšas leidžia sutikti su apeliantės argumentais, jog ginčui aktualiu laikotarpiu vien ieškovės uždirbtų lėšų suma galėjo siekti 30 000 Lt (8 688 Eur). Šią išvadą teisėjų kolegija padarė ištyrusi ieškovės einamosios ir taupomųjų sąskaitų išrašus. Nustatyta, kad ieškovės AB banko SNORAS sąskaitoje buvo 16 160,86 Lt suma, kuri 2012 m. sausio 30 d. buvo nurašyta dėl indėlių draudimo išmokos išmokėjimo (b.l. 80, 4 t.). Iš byloje esančio ieškovės sąskaitos esančios banke AB „Swedbank“ išrašo (b.l. 83-124, 134-175, 4 t.) matyti, kad 2011 – 2012 m. ieškovei AB bankas SNORAS išmokėdavo nuo 1 330,00 Lt iki 1 567,50 Lt pagrindinį atlyginimą taip pat nuo 500,00 Lt iki 1 100,00 Lt avansą, 2012 m. balandžio 5 d. VMI grąžino ieškovei 1 300,00 GPM, nuo 2012 m. gegužės mėnesio ieškovei į sąskaitą buvo pradėtos mokėti nedarbo socialinės išmokos (vidutiniškai po 600,00 Lt, po 830,00 Lt), buvo mokamos pakankamai didelės išmokos vaikui. 2012 m. rugsėjo 28 d. ieškovei išmokėta 7 073,72 Lt išmoka AB banko SNORAS išmoka kaip pirmos eilės kreditoriui. Sąskaitoje taip pat matyti dažnos įplaukos iš įvairių trečiųjų asmenų „sąskaitos papildymas“ arba „už rūbelius“, „už striukytes“, kas leidžia spręsti, jog ieškovė taip pat užsiėmė prekyba. Iš pateikto į bylą ieškovės D. J. sąskaitos išrašo 2012 – 2013 m. (b.l. 126-133, 4 t.) matyti, kad šiuo laikotarpiu banke AB DNB Bankas ieškovė turėjo 2 470,00 Eur indėlį (valiuta konvertuota santykiu litais prie 3,4613 sudarė 8 529,00 Lt), iš sąskaitos išrašo matyti, kad šiuo laikotarpiu buvo sudaromo valiutos pirkimo sandoriai.

9927.

100Nors ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia viso nurodyto ginčui aktualaus laikotarpio pajamų ginčo objektui įgyti sukaupimo, teismo žinioje esančių sąskaitų (išrašų) duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė be gautų pajamų iš darbinės veiklos, kurios buvo pervedamos į jos einamąją sąskaitą, turėjo ir kitos rūšies pajamų. Nors ieškovės vardu atidarytų banko sąskaitų išrašai nepatvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovė iš darbinės veiklos pajamų ir socialinių pašalpų viena būtų sukaupusi ginčo turtui įsigyti reikalingą santaupų sumą, tačiau bylos įrodymų visetas sudaro pakankamą pagrindą pritarti apeliacinio skundo argumentams, jog ieškovė su sutuoktiniu turėjo papildomų pajamų, kurios bankų sąskaitose neatsispindėjo. Ginčo atveju būtina vertinti ir ieškovės sutuoktinio – atsakovo M. J. finansines galimybes. Teisėjų kolegijos neįtikina atsakovo atsikirtimais grindžiamos aplinkybės, esą jis dirbo epizodiškai, o įvertinus bedarbystės laikotarpius – jo pajamos laikytinos tiek minimaliomis, jog apskritai negalėtų užtikrinti santaupų sukaupimo. Pirmiausia pažymėtina, kad tam tikrus duomenis apie oficialiai gautas pajamas ir sąskaitų išrašus pirmosios instancijos teismui pateikė pats atsakovas. Akivaizdu, jog bylos nagrinėjimo metu atsikirsdamas į ieškinio argumentus dėl tikėtinai gautų pajamų, jis nebuvo suinteresuotas objektyviu ir visišku šios aplinkybės nustatymu. Aplinkybės, jog šeima turėjo minimalias pajamas, nepagrindžia atsakovo pozicijos dėl gaunamų pajamų ir nesančių galimybių sutaupyti. Analizuojamai šeimos gyvenimo įpročiai leidžia manyti, jog šeima turėjo didesnes pajamas, nei deklaruoja atsakovai. Kaip matyti iš pateiktų sąskaitų, sutuoktiniai turėjo tik vieną išlaikytinę – dukrą G. J.. Mergaitė lankė darželį, taip pat mokamus užsiėmimus – Yamaha muzikos mokyklėlę, šokių pamokas, plaukimą. Logiško ir atsakingo elgesio standartui prieštarautų toks modelis, kuomet ieškovė ir atsakovas, neturėdamas stabilių pajamų ir aiškių perspektyvų tiek užtikrinti normalias šeimos pragyvenimo sąlygas, tiek galimybes užsidirbti, darytų tokias mėnesio išlaidas (apie 313 Lt per mėnesį). Kita vertus, atsižvelgiant į teismo analizuotus atsakovo oficialių pajamų dydžius, kolegija neturi pagrindo išvadai, jog atsakovo gaunamos pajamos buvo minimalios.

10128.

102Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl atsakovo M. J. gauto darbo užmokesčio dydžio, tiek atsakovui mokėtos darbo ieškančio asmens pašalpos (Darbo biržoje atsakovas buvo registruotas laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 12 d.), pateikti sąskaitų išrašai leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovas taip pat gaudavo kitas reguliarias pajamas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog ginčui aktualiu laikotarpiu jis buvo jaunas, sveikas bei aktyvus darbo rinkos dalyvis. Dar iki šalių santuokos sudarymo atsakovas (duomenys neskelbiami) pirkimo – pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise jau buvo įgijęs vieno kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbiami) (b.l. 200, 1 t.). Šalys nurodė, kad minimą butą ginčo laikotarpiu atsakovas nuomojo ir gavo pajamas. Kokio dydžio pajamos ir nuo kada buvo gaunamos atsakovas neatskleidė. Bylos duomenimis nustatyta, kad anksčiau atsakovas nuosavybės teise taip pat valdė dar vieną butą esantį adresu (duomenys neskelbiami). Nors ginčo laikotarpiu jo nuosavybė išregistruota (b.l. 199, 1 t.), šių aplinkybių atsakovas taip pat neatskleidė. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdžio metu atsakovas nepripažino, kad oficialios bedarbystės laikotarpiais jis uždarbiavęs nelegaliai, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai tai paneigia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančio VĮ „Regitra“ pateikto kelių transporto priemonių registro išrašo laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2014 m. pradžios atsakovo M. J. vardu buvo įregistruota daugiau kaip 70 transporto priemonių (b.l. 128-129, 196-209, 2 t.). Teisėjų kolegijos neįtikina atsakovo paaiškinimas, kad jis pirkdavo automobilius savo ar šeimos poreikiams, o kai sugesdavo jų neremontuodavo pirkdavo naują automobilį. Be to, į bylą pateiktas atsakovo M. J. sąskaitos AB SEB banke išrašas (b.l. 171-184, 3 t.) patvirtina, kad į sąskaitą aktualiu laikotarpiu būdavo įmokamas ne tik atsakovo darbo užmokestis (pavyzdžiui 1 330,29 Lt atlyginimas už 2013 m. rugpjūčio mėn. ir kt., 1 666,52 Lt ir 1 241,16 Lt atlyginimas už 2013 m. spalio mėnesį ir kt), bet ir įnešamos grynosios lėšos, pavyzdžiui 2013 m. liepos 24 d. įnešta 1 400,00 Lt suma, 2013 m. gruodžio 9 d. įnešta 4 000,00 Lt suma 2013 m. rugsėjo 16 d. į sąskaitą pervesta 550,00 Lt už N. S., 2013 m. gruodžio 29 d. įnešta 600,00 Lt suma ir kt. Į bylą pateikti 2007 m., 2008 m., 2010 m. (duomenys neskelbiami) eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sunaikinimo pažymėjimai (b.l. 198-200, 3 t.), taip pat ieškovės pasirašyti metalo laužo pirkimo – pardavimo sutartys bei pinigų išmokėjimo kvitai 2008 – 2014 m., kurie pasirašyti pačios ieškovės D. J. (b.l. 41-70, 5 t.), leidžia daryti išvadą, jog sutuoktiniai nuo 2007 m. iki 2014 m. kartu turėjo transporto priemonių verslą, iš kurio gaudavo pajamas. Iš atsakovo sąskaitos AB Swedbank išrašų (b.l. 186-191, 3 t.; 198-200, 5 t.) taip pat matyti, kad 2003 m. – 2004 m. atsakovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, į sąskaitą būdavo pervedamos darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių sumos, 2006 m. atsakovas puse metų gavo nedarbo išmokas, 2007 m. atsakovui buvo atkurtos 1 941,15 Lt santaupos. Atsakovo M. J. AB SNORAS sąskaitos išrašas (b.l. 188-197, 5 t.) taip pat patvirtina, kad atsakovas 2006 m. turėjo 44 000,00 Lt indėlį banke, 2009 m. indėlio suma siekė 49 766,00 Lt, 2011 m. lapkričio 11 d. taupomajame skyriuje iš sąskaitos buvo išimta grynųjų pinigų 15 000,00 Lt suma, o bankui bankrutavus indėlių draudimo fondui išmokėjus draudimo išmoka nuo sąskaitos nurašyta 25 284,03 Lt suma. Manytina, kad šios indėlio draudimo išmokos gavimo ir panaudojimo aplinkybių atsakovas byloje sąmoningai neatskleidė. Pastebėtina, kad į šią sąskaitą pinigines lėšas taip pat pervesdavo ieškovė D. J. (pav. 2011 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė pervedė 1 890,00 Lt sumą ir kt). Iš atsakovo sąskaitos turėtos AB SEB banke (b.l. 188-197, 4 t.; b.l. 1-23, 6 t.) taip pat matyti, kad į sąskaitą būdavo įnešami grynieji pinigai, kaip antai 2013 m. liepos 24 d. įnešta 1 400,00 Lt suma, 2013 m. gruodžio 29 d. įmokėta 600,00 Lt suma ir kitos sumos. Atsižvelgiant į pateiktą įrodymų analizę, vertintina, jog atsakovas, nors tam tikrais laikotarpiais ir neturėdamas oficialaus darbo, iš nurodytos veiklos gaudavo pajamų, be to, jam buvo mokama darbo ieškančio asmens pašalpa. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ieškovė laikėsi pozicijos, jog ginčui aktualiu laikotarpiu jos šeima taupė savo būstui, nes atsakovas nesutiko, kad jie apsigyventų jo išnuomotame bute (duomenys neskelbiami). Šių argumentų iš esmės neneigė ir atsakovas M. J.. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovės šeima būtų turėjusi didesnių (nekasdienių buitinių) išlaidų ar įsigijusi brangesnio turto. Įvertinusi apeliantės pateiktus duomenis, pagrindžiančius jos gautas pajamas per dešimties metų laikotarpį, lėšų judėjimą ieškovės ir atsakovo sąskaitose ir galimybes taupyti lėšas, byloje nustatytus duomenis dėl ieškovės šeimos darbinių ir kitų galimų pajamų, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog yra labiau tikėtina, kad ieškovė ir atsakovas ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo finansiškai pajėgūs įsigyti šio sandorio objektą.

10329.

104Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė O. J. buvo finansiškai pajėgesnė, lyginant su ieškovės šeima, įsigyti ginčo turtą. Teismas pritarė tiek atsakovo M. J., tiek atsakovės O. J. teiginiams dėl O. J. finansinės padėties. Šią išvadą teismas padarė įvertinęs O. J. pajamas ir atsakovo M. J. į bylą pateiktas metines O. J. pajamų deklaracijas (b.l. 148-157, 1 t.), pagal kurias ji deklaravo 2000 m. turėjusi 20 000 Lt piniginių lėšų (šeimoje nurodė turinti vieną išlaikytinį), 2004 m. – 12 000 Lt piniginių lėšų ne banke, 2006 metais – 25 000 Lt piniginių lėšų ne banke (deklaracija pateikta 2007 m.), taip pat aplinkybę, jog šis asmuo turėjo nekilnojamojo turto. Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, jog atsakovė deklaravo turėjusi pirmiau nurodyto dydžio lėšas, neleidžia daryti išvados, jog visos šios lėšos galėjo būti skirtos ginčo turtui įsigyti. Be to, deklaracijos nėra pagrįstos pajamų gavimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog asmens teikiama deklaracija neatitinka oficialiajam įrodymui keliamų sąlygų viseto. Todėl šis dokumentas vertintinas kaip paprastas rašytinis įrodymas kartu su visais kitais įrodymais, atsižvelgiant į šiuose įrodymuose esančią informaciją, šios informacijos pakankamumą, jos gavimo būdą, prieštaravimų nebuvimą ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2010). Todėl atsakovų argumentai dėl O. J. geros finansinės padėties, tiek atsakovo itin pesimistinis ieškovės šeimos finansinio pajėgumo vertinimas, grindžiami pajamų deklaracijomis, t. y. duomenimis, kurių šaltiniai yra patys deklaruojantieji, pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis.

10530.

106Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad atsakovė O. J. asmeninės nuosavybės teise valdė kelis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbiami), kurie įgyti 2009 m. Dovanojimo sutarties pagrindu, taip pat dalį žemės sklypo kartu su kitais bendraturčiais, esančio (duomenys neskelbiami), dalį kartu su pastatų (gyvenamojo namo, ūkinių pastatų) dalimi, kuriuos įgijo 2007 m. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (b.l. 207-214, 1 t.). Atsakovė asmeninės nuosavybės teise taip pat valdė dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbiami), kurį įgijo 1992-08-10 Pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Įstatymą (duomenys neskelbiami) pagrindu (b.l. 214). Šalys nurodė, kad minimą butą atsakovė nuomojo ieškovės šeimai. Ieškovė nurodė, kad už šio buto komunalines paslaugas, kuriame šeima gyveno, mokėdavo ji, o nuomos mokestį mamai O. J. mokėjo atsakovas M. J.. Į bylą pateikta atsakovų M. J. (nuomininko) ir O. J. (nuomotojos) minimo buto 2009 m. sausio 5 d. nuomos sutartis (b.l. 94, 3 t.), kurioje nuomos mokesčio dydis nėra nurodytas, tačiau sutarties 1.2. p. nurodyta, jog nuomininkas rūpinasi negalią turinčia nuomotoja, padeda jai nuvykti į gydymo įstaigas ir kt. Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovė būtų gavusi pajamas už minimo buto nuomą ieškovės šeimai. Atsakovė O. J. asmeninės nuosavybės teise taip pat valdė mėgėjų sodo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), kurio nuosavybės teisė atsakovės vardu įregistruota 1994-06-15 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pagal NŽT teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-01-28 įsakymą (b.l. 216, 1 t.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovės nekilnojamojo turto nuosavybė ginčui aktualiu laikotarpiu buvo išlaikyta, t. y. atsakovė turto nerealizavo. Kadangi į bylą nėra pateikta duomenų apie minimo turto realizavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad minimas turtas atsakovei pajamų neatnešė ir įtakos ginčo buto įgijimui reikiamų lėšų sutaupymui įtakos neturi, kadangi tokios aplinkybės byloje nėra įrodytos CPK leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

10731.

108Byloje taip pat nustatyta, kad O. J. nuo 2010-10-25 nustatytas pakartotinis 40 procentų darbingumo lygis, netektas darbingumas 60 procentų (b.l. 74, 1 t.). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, į bylą buvo pateikti duomenys, jog neterminuotas vidutinių specialiųjų poreikių lygis O. J. buvo nustatytas nuo 2012 m. lapkričio mėn. 2005 m. – 2013 m. atsakovei diagnozuoti pasikartojantys depresiniai sutrikimai, vėliau – sunkaus ar vidutinio sunkumo depresiniai sutrikimai (b.l. 238-241, 5 t.). Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išduotų pažymų apie atsakovės O. J. draudžiamąsias pajamas bei jai išmokėtas išmokas (b.l. 158-164, 219-225, 1 t.) matyti, kad atsakovės ligos išmokos pradėtos jai mokėti dar 2005 m. rugsėjo – spalio mėn., taip pat mokėtos 2007 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., o 2008 m. mokėtos vasario – balandžio mėn., rugpjūčio – lapkričio mėn., nuo 2008 m. lapkričio mėn. pradėta mokėti netekto darbingumo pensija, kuri buvo mokama iki 2012 m. pabaigos. Nuo 2012 m. gruodžio mėn. pradėta mokėti senatvės pensija. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė dėl sveikatos būklės ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo aktyvia darbo rinkos dalyve ir kitų reikšmingų pajamų tikėtina negalėjo turėti. Byloje nustatyta, kad į atsakovės AB „Swedbank“ sąskaitą 2012 m. gruodžio 3 d. buvo pervesta 4 887,41 Lt lėšos už pensijų fondo pensiją sukakus pensiniam amžiui (b.l. 218, 1 t.). Atsakovė taip pat pateikė duomenis, jog į jos AB „Swedbank“ sąskaitą 2010 m. kovo 19 - 20 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM pervedė dvi 1 470,74 Lt ir 1 102,63 Lt dydžio išmokas už pasėlius. 2010 m. lapkričio 9 d. į atsakovės sąskaitą pervesta 4 533,90 Lt už medieną pagal sutartį (b.l. 92, 3 t.). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka žodiniame teismo posėdyje atsakovė neatsakė į klausimą kiek lėšų sąskaitose ar grynaisiais ji turėjo, nurodė, jog nepamena. Byloje esantys atsakovės O. J. sąskaitų Ūkio banke išrašas (b.l. 112-117, 3 t.) patvirtina, kad atsakovė 2011 m. sąskaitoje turėjo 5 000,00 Lt terminuotą indėlį. Į bylą taip pat pateikti atsakovės O. J. sąskaitų AB SEB banke išrašai (b.l. 119-122, 3 t.), iš kurių matyti, kad atsakovė 2010 m. šiame banke turėjo 2 500,00 Lt indėlį. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė pateikė tik fragmentiškus sąskaitų duomenis (momentinius išrašus), todėl negalima daryti išvadų apie lėšų judėjimą (apyvartą) sąskaitoje ir jų likutį aktualiu ginčui laikotarpiu (taip pat b.l. 226, 228-234, 1 t.). Į bylą taip pat pateikti AB banke SNORAS atsakovės turėtų sąskaitų išrašai bei terminuotojų indėlių sutarties pratęsimo istorija (b.l. 123-146, 3 t.), iš kurios matyti, kad nuo 2005 m. iki 2011 m. atsakovė banke turėjo 5 000,00 Lt ir 6 000,00 Lt indėlį, tačiau indėliai vėl būdavo grąžinamai į kliento sąskaitą, tačiau bankui bankrutavus, minima suma buvo nurašyta Indėlių draudimo fondui. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad indėlio ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovė neatsiėmė ir ginčo buto įgijimui panaudoti negalėjo. Duomenys apie tai, ar atsakovei buvo išmokėtas indėlių draudimas ir kada bei koks jo likimas, nagrinėjamoje byloje nėra pateikti. Įvertinusi pateiktus sąskaitų išrašus teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei teigė atsakovė, už atsakovės turėtus indėlius mokamos palūkanos nebuvo tokio dydžio, iš kurių sergančiam vyresnio amžiaus asmeniui būtų galima pragyventi.

10932.

110Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) pagal teisėjų kolegijos nutartį patenkinus ieškovės atstovo prašymą atliko O. J. duomenų analizę pagal VMI turimus duomenų bazių duomenis laikotarpiu 2004 – 2013 m. VMI nustatė, kad pagal Sodra įdarbinimai aplikacijos duomenis, O. J. nuo 1994-01-01 iki 2008-12-01 dirbo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolėje. Išanalizavus VMI teikiamą trečiųjų asmenų informaciją, nustatyta, kad 2004-2008 m. O. J. gavo 111 494 Lt (32 291 Eur) su darbo santykiais susijusių pajamų ir ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, nuo kurių išskaičiuota 28 123 Lt (8 193 Eur) pajamų mokesčio, 2010 m. gavo 5 334 Lt (1 545 Eur) kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų iš UAB „(duomenys neskelbiami)“, nuo kurių išskaičiuotas 856 Lt (248 Eur) GPM mokestis. Duomenų apie O. J. 2009, 2011-2012 m. gautas pajamas VMI neturi. O. J. elektroninio deklaravimo sistemoje yra pateikusi 2004-2007 ir 2010 metų Metines pajamų mokesčio deklaracijas, kuriose deklaravo anksčiau nurodytas pajamas, taip pat yra pateikusi 2004-2007 m. Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas, kuriose deklaravo turinti piniginių lėšų ne banke: 2004 m. pabaigai deklaravo 12 000 Lt (3 475 Eur), 2005 m. pabaigai 20 000 Lt (5 792 Eur), 2006 m. pabaigai 25 000 Lt (7 240 Eur), o 2007 m. pabaigai 30 000 Lt (8 688 Eur) sumas. VMI pažymėjo, kad O. J. pateiktose deklaracijose jokių paskolų gavimo nedeklaravo, o deklaruotas piniginių lėšų likutis gali būti pagrįstas gautomis pajamomis. Taigi, iš pateiktų duomenų matyti, kad asmens oficialios pajamos 2004-2012 m. sudarė 33 836 Eur, VMI žiniomis išlaidos (GPM) 8 441 Eur, šiuo laikotarpiu registruotino turto įsigijimų nenustatyta, t.y. O. J. galimas turėti piniginių lėšų likutis 2012-12-31 sudaro 25 395 Eur (33 836-8 441, arba pajamos-išlaidos). Pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad O. J. 2013-12-18 įsigijo nekilnojamąjį turtą (ginčo butą) už 130 000 Lt (37 650 Eur), kito registruotino turto įsigijimų 2013 m. nenustatyta. Kadangi duomenų apie 2013 m. gautas pajamas VMI neturi, tai iš 2012-12-31 datai apskaičiuoto galimo turėti piniginių lėšų likučio 25 395 Eur atėmus buto įsigijimo išlaidas 37 650 Eur, asmens išlaidos 12 255 Eur viršija pajamas, todėl darytina išvada, kad asmens oficialių ir VMI žinomų pajamų nepakanka 2013-12-18 buto įsigijimui pagrįsti. Atliktuose skaičiavimuose neįvertintos asmens gautos senatvės pensijos pajamos, nes VMI apie jas neturi informacijos, tačiau VMI padarė prielaidą, kad jos panaudotos vartojimo išlaidoms padengti (b.l. 243, 5 t.), o teisėjų kolegija šią prielaidą vertina kaip labiau tikėtiną analizuotų minimu laikotarpiu atsakovės gautų pajamų kontekste.

11133.

112Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija prieina išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovės O. J. finansinė padėtis buvo žymiai geresnė už ieškovės šeimos padėtį, o ieškovė neįrodė, kad jos šeima galėjo uždirbti ir sutaupyti ginčo turtui įsigyti reikalingą pinigų sumą.

11334.

114Teisėjų kolegija jau minėjo, kad nagrinėjant šalių ginčą dėl apsimestinio sandorio ir jo padarinių. turi būti vertinama tikroji šalių valia bei elgesys iki ir po ginčo sandorio sudarymo. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme nuosekliai laikėsi pozicijos, jog ginčo butą surado, dėl įgijimo sąlygų derėjosi ir įgijo ieškovė ir atsakovas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojo – vieno iš ginčo buto pardavėjų S. D. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog jam padavus skelbimą dėl buto pardavimo su juo susisiekė atsakovas M. J.. Butą apžiūrėti atvyko ieškovė D. J. ir M. J., paaiškino kad butą perka sau, ieškovė butą apžiūrėjo patvirtino, kad butas jai tinkamas, tą dieną šalys sudarė preliminarią sutartį dėl buto įgijimo kainos ir laiko. Byloje esančioje preliminarioje sutartyje (b.l. 32, 1 t.) nurodyta, kad butą įsipareigoja nupirkti M. J.. Ieškovė nurodė, kad preliminariąją sutartį ji pati surašė savo ranka, o atsakovė buto net nebuvo atvykusi apžiūrėti. Šių aplinkybių byloje atsakovai nepaneigė.

11535.

116Iš byloje esančių atsakovo M. J. sąskaitos išrašų matyti, kad preliminarioje sutartyje nurodyta avanso už butą 4 000 Lt suma buvo įnešta į atsakovo sąskaitą banke iš mokėtojo M. J. mokėjimo kortelės ATM Europos a. Vilniuje 2013 m. gruodžio 9 d. ir tą pačią dieną lygiomis dalimis M. J. sumokėta buto pardavėjams S. D. ir R. D. (b.l. 3, 5 t.).

11736.

118Byloje nustatytos aplinkybės, kad pagrindinį ginčo buto pirkimo – pardavimo sandorį notarinėje kontoroje pasirašė atsakovė O. J.. Apklaustas liudytoju teisme buto pardavėjas S. D. paliudijo nustebęs, kad pirkimo dieną forminti sandorio atvyko atsakovo motina, tačiau nurodė, kad ši aplinkybė nebuvo jam svarbi. M. J. norėjo sumokėti buto kainą grynaisiais pinigais, kuriuos su savimi turėjo, tačiau valiuta buvo skirtinga, todėl buvo nuspręsta iškeisti pinigus banke. Liudytojas suprato, kad tikrasis buto pirkėjas M. J..

11937.

120Ieškovė taip pat nurodė, jog pinigus sandorio sudarymo dieną pas notarą atnešė atsakovas M. J.. Ieškovė nurodė, kadangi pardavėjai nenorėjo priimti pinigų skirtinga valiuta, šalys nuvyko į banką ir įnešė namuose jų turėtus šeimos sutaupytus pinigus buto pirkimui. Byloje nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 18 d. į atsakovės O. J. sąskaitą AB SEB banke buvo įmokėta grynųjų pinigų suma, kuri tą pačią dieną lygiomis dalimis pervesta už ginčo butą pardavėjams S. D. ir R. D. po 63 000,00 Lt (b.l. 167, 1 t.). Nurodymą pervesti grynuosius pinigus ir Valiutos pirkimo – pardavimo patvirtinimą (b.l. 168-169, 204-205, 1 t.) pasirašė O. J., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šie faktai nėra pakankami konstatuoti į atsakovės sąskaitą įneštų pinigų kilmę. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą žodinio teismo posėdžio metu atsakovė O. J. negalėjo nurodyti kokia valiuta pinigus ji turėjo, kur ir kada pinigus sūnui perdavė.

12138.

122Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr.L2-34818-155/2014 dėl įsiskolinimo už ginčo butui teiktas ir susidariusias komunalines paslaugas iš buto pardavėjų S. D. ir R. D. pagal UAB „Vilniaus energija“ ieškinį (Ieškinys, b.l. 42-45, 1 t.). Pateiktu atsiliepimu S. D. nurodė, kad dėl jiems paklausiusio buto pardavimo jie 2013 m. gruodžio 9 d. buvo susitarę su M. J., kuris įsipareigojo nupirkti jų butą už 130 000,00 Lt ir sandorį užtikrino 4 000,00 Lt rankpinigių suma, kurią pervedė į pardavėjų sąskaitas. Kodėl preliminarioji sutartis pasirašyta su M. J., o 2013 m. gruodžio 18 d. sutartis pasirašyta su O. J. jam nėra žinoma. Sudarydamas preliminarią sutartį M. J. patvirtino, kad bute gyvens jis. Jis taip pat pasirašė skolos raštelį, kuriame savo adresą nurodė buto (duomenys neskelbiami), ir patvirtino, kad paima užstatą 800 Lt už paslaugų UAB „Vilniaus energija“ apmokėjimą (Skolso rašteliai, b.l. 45-46, 1 t.). Visi pinigai už butą, notaro paslaugas buvo mokami M. J., jis, o ne O. J. yra tikrasis buvo savininkas (b.l. 33-41). Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat buvo nagrinėjama civilinė byla Nr.2-2645-155/2015 pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovui M. J. dėl skolos priteisimo bei pagal M. J. priešieškinį dėl netesybų už vėlavimą perduoti ginčo buto raktus priteisimo, kurioje tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų buvo R. D. ir O. J.. Atsiliepimu į priešieškinį R. D. nurodė, jog D. nutraukus santuoką ginčo butą pardavinėjo S. D., jis rašė skelbimus, susitikinėjo su potencialiais pirkėjais. Butą pirkėjui parodė ir derėjosi S. D.. M. J. matė, kad bute gyveno buto naudotojai, kurie iš buto išsikėlė 2014-12-09. M. J. teismui nepaaiškino, kad pasirašius pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, S. D. perdavė jam buto raktų komplektą. R. D. matėsi su M. J. du kartus, 2013-12-09 - kai M. J. sumokėjo pardavėjams avansą už butą ir 2013-12-18 – kai šalys pasirašė pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį. Kaip paaiškino S. D., jie su M. J. susitiko 2014-01-10, kada S. D. norėjo perduoti M. J. antrą raktų komplektą, tačiau šis priimti raktus atsisakė. Raktai buvo išsiųsti paštu. Dėl ko O. J. kreipėsi į antstolį, paaiškinti negali. Kaip vėliau paaiškino S. D., O. J. ir M. J. apsigalvojo, nes surado jiems daugiau tinkantį variantą, dėl ko siekė pirkimo – pardavimo sutartį nutraukti, galimai dėl šios priežasties ėmėsi veiksmų siekiant apkaltinti buto pardavėjus sutarties pažeidimu. Sutarties su UAB „Vilniaus energija“ O. J. nebuvo sudariusi (Atsiliepimas į priešieškinį, b.l. 52-58, 1 t.). Minimoje byloje atsiliepimą pateikusi O. J. nurodė, jog ji yra buto pirkėja, taip pat nurodė, kad buto pradinėje apžiūroje ji nedalyvavo, pirmą kartą įėjo į butą 2014-01-16 dalyvaujant antstoliui, nes pardavėjai pagal sutartį neperdavė buto raktų. (b.l. 59-61,1 t.). Išnagrinėjęs ginčą 2015 m. kovo 6 d. sprendimu (b.l. 62-73, 1 t.) teismas ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismo sprendime nurodyta, jog S. D. byloje paaiškino, kad su juo derybas dėl buto (duomenys neskelbiami), vedė M. J., todėl manė, kad jis yra būsimasis buto pirkėjas. Išaiškėjus, kad jis nėra pirkėjas ir duotus pinigus pasisavino, nurodė, kad juos suklaidino M. J., D. galvojo, kad M. J. be savo mamos aktyviai dalyvaudamas derybose dėl buto pirkimo, perka butą sau. Kad pirkėja O. J. jie sužinojo tik notarų biure forminant pirkimo – pardavimo sutartį. Teismas konstatavo, kad atsakovas M. J. teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių galėjimą vesti derybas dėl ginčo buto pirkimo bei konkrečių atskirų susitarimų trečiojo asmens naudai. Byloje esantis įgaliojimas, kuris išduotas atsakovui M. J. ir kuris suteikia jam teisę veikti trečiojo asmens O. J. naudai yra sudarytas 2014-06-09, t. y. po ginčo raštelio surašymo ir po buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo suėjus pakankamai ilgam laikui. Jokio įgaliojimo, suteikiančio teisę atsakovui sudaryti O. J. naudai susitarimus, sulygti dėl būsimos sutarties sudaromos su S. D., trečiuoju asmeniu R. D. nėra. Teismas laikė, kad atsakovas paėmė pinigus iš ieškovo (S. D.) nebūdamas tinkamu O. J. įgaliotu asmeniu, neturinčiu įgalinimų tartis dėl atskirų susitarimų (sąlygų), sukeliančių teisines pasekmes O. J. pagal jos pasirašytą pirkimo – pardavimo sutartį. Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad 800 Lt dydžio pinigus atsakovas M. J. paėmė susitaręs su S. D. asmeniškai pagal tarpusavio susitarimus.

12339.

124Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo šalys – nei ieškovės šeima, nei atsakovė įgytame bute negyveno. Ieškovė nurodė, jog butas jų jėgomis buvo pradėtas remontuoti, tačiau sutuoktinių santykiams pašlijus darbai nebuvo baigti. Šios aplinkybės byloje nėra paneigtos. Nustatyta, kad 2017 m. ginčo butas buvo išnuomotas tretiesiems asmenims (b.l. 148-150, 3 t.). Atsakovai nurodė, kad už ginčo buto paslaugas mokėjo atsakovė O. J., tačiau teisėjų kolegijos vertinimu minima aplinkybė byloje taip pat nėra absoliučiai įrodyta. Į bylą pateiktas 2014 m. vasario 4 d. AB LESTO pranešimas dėl sutarties sudarymo, tačiau sutartį dėl elektros energijos pirkimo sudarymo buto savininkei tiekėja išsiuntė ne jos gyvenamu adresu, o adresu (duomenys neskelbiami), kur nuo 2009 m. iki pat 2016 m. gyveno ieškovė D. J. ir atsakovas M. J. su dukra (b.l. 151-157, 3 t.), be to sutartis į bylą pateikta atsakovės nepasirašyta. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis savininkės vardu taip pat pateikta nepasirašyta, pažymėtina, kad ginčo buto abonento telefono numeris nurodytas (duomenys neskelbiami), tai bylos duomenimis yra būtent atsakovo M. J. telefono numeris (b.l. 158-159, 3 t.). Į bylą pateikta mokėjimo už komunalines paslaugas ginčo bute knygelės fragmentai, kurioje matyti įrašai apie apmokėjimą už paslaugas, eilutėje kliento vardas ir pavardė įrašytas tik sutrumpinimas O.J., sąskaitos nėra pasirašytos, o mokėjimo kvaitai patvirtina, kad už paslaugas mokėta AB „Lietuvos Paštas“ skyriuje (duomenys neskelbiami), vėl gi netoli ieškovės šeimos gyvenamos vietos ((duomenys neskelbiami)), kur ieškovei su dukra 2016 m. išsikrausčius iš šio buto liko gyventi atsakovas M. J. (b.l. 160-161, 3 t.). Pažymėtina, kad atsakovės O. J. sūnui išduotas bendro pobūdžio įgaliojimas, kuris apima atstovavimą teisme) buvo išduotas ne ginčo buto įgijimo metu, o tik 2014 m. birželio 9 d. (b.l. 217, 1 t.), kai tarp buto pardavėjų S. ir R. D. kilo teisinis ginčas su atsakovu M. J..

12540.

126Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, tinkamai neįvertino ieškovės paaiškinimų, kad surinktų įrodymų visuma leidžia nuspręsti dėl apsimestinio sandorio fakto. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko pagrįstais ir sprendžia, kad atsakovė O. J. ginčo sandoryje dalyvavo kaip statytinė, o jos dalyvavimas ginčo sandoryje tebuvo formalus, apribotas ieškovės ir atsakovo prašymų įmokėti į jos sąskaitą grynąsias lėšas ir nuvykti pas notarą. Todėl aptariamu atveju konstatavus sandorio apsimestinumo faktą, pasireiškusį per statytinio dalyvavimą sandoryje, būtina nustatyti tikrąją ginčo sandorio šalį – turto pirkėją (pirkėjus). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl ieškovės šeimos finansinio pajėgumo įsigyti turtą ginčijamu sandoriu, tiek dėl ieškovės bei jos sutuoktinio į O. J. sąskaitą įneštų lėšų kilmės ir nuosavybės, kolegijos įsitikinimu, šios lėšos (skirtinga valiuta) negalėjo priklausyti atsakovei O. J.. Teisėjų kolegija kaip esminę aplinkybę taip pat vertina, kad avansui už butą sumokėti buvo naudojamos atsakovo M. J. (santuokoje su ieškove) lėšos. Atsakovė O. J. negalėjo išsamiai paaiškinti savo pasyvaus vaidmens įsigyjant ginčo turtą, jos paaiškinimai dėl buto apžiūros iki ginčo sandorio sudarymo prieštaringi. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju objektyviai nustatyta ieškovės ir atsakovo dalyvavimas derantis dėl ginčijamo sandorio sudarymo ir jį realizuojant. Šiuo atveju egzistuoja ir kitos faktinės aplinkybės, įgalinančios ieškovę ir atsakovą M. J. pripažinti tikraisiais turto pirkėjais. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo akcentavo, jog ieškovės argumentų dėl ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių nepripažino atsakovas M. J.. Kolegija ankstesnėje sprendimo dalyje jau minėjo, kad ieškovės ir atsakovo reiškiamų pozicijų skirtumai nulemti jų priešingo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl jie (pozicijų skirtumai) vertintini tik byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Todėl nagrinėjamu atveju lemiamos įtakos neturi subjektyvaus pobūdžio atsakovo teiginiai, neigiant aplinkybes dėl ginčo buto, kaip šeimos būsto, įsigijimo poreikio, abiejų sutuoktinių buto paieškos ir lėšų kilmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad ieškovė ir atsakovas yra tikrieji buto pirkėjai, patvirtina ieškovės sutuoktinio rūpinimosi ginčo butu faktai, buto raktų perėmimo aplinkybės, dalyvavimas vėlesniuose teisminiuose ginčuose dėl buto skolų, liudytojo S. D. parodymai, kurie atitinka ieškovės paaiškinimus bei rašytinius bylos įrodymus. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesiremti liudytojo paaiškinimais kaip subjektyvia nuomone. Liudytojo paaiškinimai yra nuoseklūs ir neprieštarauja kitiems faktiniams bylos duomenims. Minėta, kad atsakovė O. J. deklaravo ginčo turtą įsigijusi asmeniniais tikslais. Įvertinus aplinkybę, kad ginčo butas įsigytas dar prieš šešis metus, tačiau atsakovė asmuo neatliko veiksmų, kurie patvirtintų jos siekį bute apsigyventi, teisėjų kolegija atsakovės įvardintą tikslą vertina kaip deklaratyvų bei nepagrįstą faktiniais duomenimis.

12741.

128Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Tai reiškia, kad nereikalaujama visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka procese atlikta pirmosios instancijos teismo vertinamųjų išvadų kontrolė ir naujas įrodymų vertinimas įgalina daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ginčijama nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas per statytinę – atsakovę O. J., siekiant pridengti tikruosius pirkėjus – D. J. ir M. J. (CK 1.87 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija CK 1.87 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu tenkina ieškovės reikalavimą ir pripažįsta negaliojančia 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo - pardavimo sutarties, dalis dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir nustato, kad pirkėjai pagal šiuos sandorius yra D. J. ir M. J..

12942.

130D. J. ir M. J. santuoką sudarė 2004 m. birželio 26 d. Iš tos bylos duomenų nenustatytas vedybų (ikivedybinės ar povedybinės) sutarties sudarymo faktas. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinusi aplinkybę, kad ginčijamas sandoris sudarytas 2013 m. gruodžio 18 d., teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti, jog ginčijamu sandoriu įgytas turtas D. J. ir M. J. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl nutraukiant šalių santuoką dalintinas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Kadangi butas (duomenys neskelbiami), yra vieno kambario, jis nėra dalus. Šalių nepilnametės dukters gyvenama vieta nustatyta su ieškove. Kito būsto nuosavybės teise ieškovė neturi (b.l. 124, 2 t.). Minėta, kad M. J. iki šalių santuokos sudarymo (2004 m. birželio 26 d.) buvo įgijęs vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbiami) 2002 m. liepos 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (b.l. 21, 1 t.). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad butas natūra perduotinas ieškovei, priteisiant iš ieškovės atsakovui 1/2 dalies buto vertės kompensaciją pinigais. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ginčo buto vertė yra 30 989 Eur, atsakovas buto vertės byloje neginčijo. Tokia buto rinkos vertė nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, suformuotame 2017-03-20. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovui priteistina 15 494,50 Eur dydžio kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto vertę.

13143.

132Apibendrinant, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ginčijamo sandorio teisėtumą, netinkamai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes ir įvertino įrodymus, todėl minimoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl šios priežasties šio teismo sprendimas nurodytoje dalyje naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo iš dalies tenkinami ieškovės D. J. ieškinio reikalavimai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13344.

134Likusioje dalyje – dėl kompensacijos už realizuotą transporto priemonę dydžio pakeitimo apeliantės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

13545.

136Ieškovė prašė priteisit iš atsakovo 1 574 Eur už atsakovo M. J. vardu įregistruotą ir nutraukiant santuoką jo nuosavybėn perduotą transporto priemonę R. T., valstybinis numeris Nr.( - ) Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei pagrįstai priteisė 400 Eur dydžio kompensaciją, apskaičiuodamas ją kaip 1/2 dalį automobilio realizavimo ir gautų už jį pajamų 800,00 Eur sumoje vertės (b.l. 189, 4 t.). Byloje nustatyta, kad iki šalių santuokos nutraukimo automobilis nukentėjo autoavarijoje ir jo atstatymas nebuvo tikslingas (Turto vertinimo ataskaita, b.l. 4-40, 4 t.; b.l. 26-63, 5 t.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nekartoja. Bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme:

13746.

138Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė reiškė neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką, kuris iš esmės buvo patenkintas, už šį reikalavimą ieškinio padavimo dienai turėjo būti sumokėta 41,00 Eur žyminio mokesčio suma (pagal tuo metu galiojančią CK redakcija). Ieškovė taip pat prašė priteisti 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, už šį reikalavimą turėjo būti sumokėtas 30,00 Eur žyminis mokestis; ieškovė taip pat prašė priteisti ieškovei 2/3 buto, šioje dalyje mokėtinas žyminis mokestis sudarė 620,00 Eur. Ieškovė taip pat prašė priteisti 1 574,00 Eur kompensaciją, už šį reikalavimą mokėtina žyminio mokesčio suma sudarė 47,00 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartimi, priimta šioje civilinėje byloje, ieškovė buvo atleista nuo dalies – 369,00 Eur (pusės) žyminio mokesčio mokėjimo, ieškovė valstybei sumokėjo 369,00 Eur žyminio mokesčio (b.l. 98, 106, 1 t.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju iš esmės ginčas vyko turtinių reikalavimų dalyje, ieškovė šioje dalyje buvo pareiškusi reikalavimą viso 23 234,00 Eur sumai, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies ir ieškovei priteisė 400,00 Eur kompensaciją už parduotą automobilį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos sprendimu ieškovės ieškinį dėl ginčo buto pirkimo – pardavimo sandorio pripažinus apsimestiniu sandoriu bei padalijus tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, ieškovės ieškinys buvo patenkintas 75 procentais, atmestas – 25 procentais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija perskirsto bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo 50 procentų mokėtino žyminio mokesčio mokėjimo ir jos reikalavimai atmesti 25 procentų apimtimi, todėl, 1,72 procentų patenkintų reikalavimų dėl automobilio padalijimo daliai mokėtino žyminio mokesčio sumos turėtų būti priteista iš atsakovo į valstybės biudžetą, tai sudaro 13,00 Eur; už reikalavimą nutraukti santuoką iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai priteistina 20,00 Eur; patenkinus ieškovės reikalavimą dėl ginčo buto 75 procentų dalyje, apskaičiuotinas 465 Eur dydžio žyminis mokestis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo pusės žyminio mokesčio šioje dalyje atleista, iš atsakovo ieškovei priteistina proporcinga 310 Eur žyminio mokesčio dalis, o valstybei iš atsakovo proporcingai patenkinti reikalavimo daliai priteistina likusi 155 Eur žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra keičiamas. Pirmosios instancijos teismas patyrė 33,34 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina 25 Eur šių išlaidų, o iš ieškovės šios išlaidos nepriteistinos atsižvelgiant į ginčo esmę bei protingumo principą, kadangi likusi procesinių dokumentų įteikimo suma yra itin maža.

13947.

140Susumavus priteistinas sumas, iš atsakovo ieškovei priteistina 310 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybei priteistina viso 213 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog iš atsakovės O. J. žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos vadovaujantis (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnis), kadangi pagrindinis turtinis ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo vyko tarp ieškovės ir atsakovo, ir tai buvo pagrindinė bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, be to, atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas.

14148.

142Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas patyrė 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė O. J. patyrė 701,80 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovės ieškinys dėl ginčo buto prieš atsakovę O. J. patenkintas 100 procentų, todėl atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsižvelgiant į ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, iš atsakovo ieškovei proporcingai priteistina 810 Eur advokato atstovavimo išlaidų, o iš ieškovės atsakovui priteistina 85 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus ieškovės ir atsakovo vienas kitam mokėtinų sumų užskaitą, iš atsakovo ieškovei iš viso priteistina 725 Eur atstovavimo išlaidų. Anksčiau išdėstytais argumentais iš atsakovės O. J. atstovavimo išlaidos ieškovei nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnis).

14349.

144Ieškovė taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius jos turėtas 24,08 Eur išlaidas, patirtas už VĮ „Regitra“ pažymų bei papildomų paslaugų teikimą (b.l. 210, 2 t.). Kadangi šios pažymos buvo teikiamos tikslu sprendžiant klausimą dėl lėšų, už kurias sutuoktiniai įsigijo ginčo butą, šaltinio, suapvalinus 24 Eur suma prateistina iš atsakovo ieškovei visa apimtimi. Sudėjus iš atsakovo ieškovei priteistinas 310 Eur žyminio mokesčio, 725 Eur atstovavimo išlaidas bei 24 Eur išlaidas už įrodymų pateikimą, iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 1 059 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme:

14550.

146Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 666,50 Eur žyminio mokesčio, taip pat pateikė duomenis, jog patyrė 720 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovas M. J. apeliacinės instancijos teisme patyrė 459,80 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, atsakovė O. J. duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas nepateikė. Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 75 procentais, atmestas 25 procentais. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovei proporcingai priteistina 465 Eur žyminio mokesčio ir 540 Eur advokato atstovavimo išlaidų, iš ieškovės atsakovui priteistina 115 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus ieškovės ir atsakovo tarpusavyje mokėtinų sumų užskaitą, iš atsakovo ieškovei iš viso priteistina 890 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Anksčiau išdėstytais argumentais iš atsakovės O. J. atstovavimo išlaidos ieškovei nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnis).

147Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u t s p r e n d ž i a:

148Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti dalyje, kurioje atmestas ieškinio reikalavimas dėl buto pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu ir jo padalijimo, bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

149Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.

150Pripažinti negaliojančiomis 2013 m. gruodžio 18 d. nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. D. (Notarinio registro numeris Nr. (duomenys neskelbiami)) dalis dėl šio sandorio šalies – pirkėjų (įgijėjų) ir nustatyti, kad turto pirkėjai (įgijėjai) yra ieškovė D. J. (a. k. ( - ) ir atsakovas M. J. (a. k. ( - )

151Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantis (duomenys neskelbiami), yra bendroji jungtinė D. J. (a. k. ( - ) ir M. J. (a. k. ( - ) nuosavybė.

152Padalinti butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), ir šį butą natūra priteisti D. J. (a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise, o M. J. (a. k. ( - ) priteisti iš D. J. (a. k. ( - ) 15 494,50 Eur (penkiolika tūkstančių keturi šimtai devyniasdešimt keturi eurai 50 ct) kompensaciją.

153Priteisti iš atsakovo M. J. ieškovės D. J. naudai 1 059,00 Eur (vienas tūkstantis penkiasdešimt devyni eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

154Priteisti iš atsakovo M. J. ieškovės D. J. naudai 890 Eur (aštuoni šimtai devyniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

155Išieškoti iš atsakovo M. J. 213,00 Eur (du šimtai trylika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas.

156Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teisėjai

157Loreta Bujokaitė

158Andrutė Kalinauskienė

159Eglė Surgailienė

160

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė D. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė:... 6. 2.... 7. Nurodė, kad (duomenys neskelbiami) ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką.... 8. 3.... 9. Atsakovas prašė netenkinti ieškovės D. J. ieškinio dėl atsakovo kaltės... 10. 4.... 11. Atsakovė O. J. prašė atmesti ieškinio reikalavimą dėl nekilnojamojo turto... 12. 5.... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-25 nutartimi, priimta šioje... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 6.... 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu... 17. 7.... 18. Teismas nurodė, kad tiek teismo posėdžio metu liudytojas S. D., tiek pačios... 19. 8.... 20. Atsakovė O. J. taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji, kai išėjo... 21. 9.... 22. Atsakovė O. J. patvirtino, kad prieš pasirašant pagrindinę sutartį, vieną... 23. 10.... 24. Teismas, įvertinęs pagrindinę sutartį sudariusios O. J. bei ieškovės ir... 25. 11.... 26. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, kad sandorio... 27. 12.... 28. Pati ieškovė D. J. pripažino, kad pagrindinę sutartį ir sudarė O. J.,... 29. 13.... 30. Ieškovė reiškia reikalavimą po santuokos nutraukimo priteisti M. J.... 31. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 32. 14.... 33. Ieškovė D. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 34. 14.1.... 35. Atsakovės O. J. formalus parašas buto pirkimo-pardavimo sutartyje pats... 36. 14.2.... 37. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad O. J. ieškojo... 38. 14.3.... 39. Iš pačios O. J. teismui pateiktų dokumentų: atsiliepimo į ieškinį,... 40. 14.4.... 41. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad sutuoktiniai M. J. ir D.... 42. 14.5.... 43. Iki Buto įsigijimo dienos (2013-12-18) O. J. jame nesilankė ir, duodama... 44. 14.6.... 45. Nepaisant atsakovės paaiškinimų, kad ginčo būtą jį norėjo įsigyti tam,... 46. 14.7.... 47. Kartu su ieškiniu teismui buvo pateikta skelbimo iš internetinio portalo... 48. 14.8.... 49. Teismas visiškai neįvertino Buto pirkimo-pardavimo sutarties šalių... 50. 14.9.... 51. Teisinas, spręsdamas, kad tikroji ginčo buto pirkėja buvo O. J. rėmėsi... 52. 14.10.... 53. Be to, pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl tikrojo buto pirkėjo... 54. 14.11.... 55. Apibendrinus konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas negalėjo padaryti... 56. 14.12.... 57. Teismas, nustatęs, kad tikrieji ginčo buto pirkėjai - ieškovė ir... 58. 14.13.... 59. Pirmos instancijos teismas nevertino ieškovės ir atsakovo pateiktų ginčo... 60. 15.... 61. Atsakovas M. J. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.... 62. 15.1.... 63. Ieškovės D. J. ir atsakovo M. J. veiksmai, dalyvaujant ieškovei D. J.,... 64. 15.2.... 65. Ieškovės nurodytose civilinėse byloje pagal S. D. ir UAB „Vilniaus... 66. 15.3.... 67. Teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovės O. J. gyvenamosios... 68. 15.4.... 69. Apeliantė civilinės bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo fakto ir nepateikė... 70. 15.5.... 71. Apeliantės teiginys, kad atsakovės O. J. AB SEB bankas valiutos pirkimo-... 72. 15.6.... 73. Apeliantė civilinėje byloje siekia įrodyti, kad atsakovė O. J. neturėjo... 74. 15.7.... 75. Apeliantės reikalavimas padalinti santuokoje įgytą turtą nesietinas su... 76. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 77. 16.... 78. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 79. 17.... 80. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl apsimestinio sandorio ir įrodymų... 81. 18.... 82. Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 18 d.... 83. 19.... 84. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apsimestinio... 85. 20.... 86. Nagrinėjamu atveju apeliantė ieškinyje pareikštus reikalavimus grindžia... 87. 21.... 88. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne... 89. 22.... 90. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant, ar... 91. 23.... 92. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus duomenis ir... 93. 24.... 94. Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog civiliniame procese... 95. 25.... 96. Iš ginčijamos nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties matyti, jog... 97. 26.... 98. Lyginant ieškovės šeimos ir atsakovės O. J. finansinius pajėgumus įsigyti... 99. 27.... 100. Nors ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia viso nurodyto... 101. 28.... 102. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl atsakovo M. J. gauto... 103. 29.... 104. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė O. J.... 105. 30.... 106. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad atsakovė O. J.... 107. 31.... 108. Byloje taip pat nustatyta, kad O. J. nuo 2010-10-25 nustatytas pakartotinis 40... 109. 32.... 110. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 111. 33.... 112. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija prieina išvadą, jog... 113. 34.... 114. Teisėjų kolegija jau minėjo, kad nagrinėjant šalių ginčą dėl... 115. 35.... 116. Iš byloje esančių atsakovo M. J. sąskaitos išrašų matyti, kad... 117. 36.... 118. Byloje nustatytos aplinkybės, kad pagrindinį ginčo buto pirkimo –... 119. 37.... 120. Ieškovė taip pat nurodė, jog pinigus sandorio sudarymo dieną pas notarą... 121. 38.... 122. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla... 123. 39.... 124. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo šalys – nei ieškovės šeima, nei... 125. 40.... 126. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 127. 41.... 128. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 129. 42.... 130. D. J. ir M. J. santuoką sudarė 2004 m. birželio 26 d. Iš tos bylos duomenų... 131. 43.... 132. Apibendrinant, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos... 133. 44.... 134. Likusioje dalyje – dėl kompensacijos už realizuotą transporto priemonę... 135. 45.... 136. Ieškovė prašė priteisit iš atsakovo 1 574 Eur už atsakovo M. J. vardu... 137. 46.... 138. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas nurodė,... 139. 47.... 140. Susumavus priteistinas sumas, iš atsakovo ieškovei priteistina 310 Eur... 141. 48.... 142. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 900,00 Eur bylinėjimosi... 143. 49.... 144. Ieškovė taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius jos turėtas 24,08 Eur... 145. 50.... 146. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 666,50 Eur žyminio mokesčio, taip... 147. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 148. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą... 149. Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.... 150. Pripažinti negaliojančiomis 2013 m. gruodžio 18 d. nekilnojamojo turto –... 151. Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys... 152. Padalinti butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys... 153. Priteisti iš atsakovo M. J. ieškovės D. J. naudai 1 059,00 Eur (vienas... 154. Priteisti iš atsakovo M. J. ieškovės D. J. naudai 890 Eur (aštuoni šimtai... 155. Išieškoti iš atsakovo M. J. 213,00 Eur (du šimtai trylika eurų 00 ct)... 156. Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d.... 157. Loreta Bujokaitė... 158. Andrutė Kalinauskienė... 159. Eglė Surgailienė... 160. ...