Byla Iv-1193-121/2012
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyrius

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjai I. U., jos atstovui advokatui Mindaugui Baneliui, atsakovės atstovei Dovilei Pocūtei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Birutei Rainienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. U. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyrius.

2Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėja I. U. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės 174,22 Lt turtinės žalos ir 7000 Lt neturinės žalos pareiškėjos naudai; 2) iš atsakovės priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

4Paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriui (toliau - Skyrius) 2006-12-15 pateikė prašymą įrašyti ją į eilę socialiniam būstui išnuomoti. Pareiškėja 2010-12-14 gavo raštą skubiai pateikti dokumentus, norint išnuomoti socialinį būstą. Iki nurodytos datos (2010-12-27) surinko visus reikiamus dokumentus ir pateikė juos Skyriui. Pareiškėja 2010-12-29 gavo dar vieną Skyriaus raštą, kuriuo jai buvo suteikta teisė išnuomoti socialinį būstą ir buvo pasiūlyta apžiūrėti dviejų kambarių butą ( - ), Vilniuje. Iki 2011-01-07 pareiškėja turėjo informuoti Skyrių apie tai, ar sutinka su pateiktu pasiūlymu. Pareiškėjai apžiūrėjus nurodytą butą ir sutikus su pasiūlymu, turėjo būti įforminami visi socialinio būsto nuomai reikiami dokumentai. Pareiškėja 2011-01-04 gavo Skyriaus raštą, jog šis laiškas buvo skirtas ne I. U., o per klaidą išsiųstas pareiškėjos adresu, nes, kompiuteryje registruojant raštą, sutapo gavėjo vardas ir pavardė. Gavusi šį laišką, pareiškėja patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sutrikimą, buvo nuvežta į ligoninę. Dėl patirto streso ir depresijos pareiškėja numetė 8 kg svorio, sutriko pareiškėjos sveikata, kelis kartus lankėsi pas gydytoją, jai buvo išrašyti antidepresantai, kuriuos pareiškėja geria iki šiol. Dėl tokios savo būsenos 2 savaitėms buvo išėjusi kasmetinių atostogų, nes negalėjo tinkamai įgyvendinti savo, kaip darbuotojos, pareigų.

5Dėl Skyriaus darbuotojų neteisėtų veiksmų (neteisėto individualaus akto priėmimo) pareiškėja patyrė ne tik turtinę žalą, kurią sudaro gydymuisi išleisti pinigai, bet ir neturtinę žalą.

6Pareiškėja, vadovaudamasi Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsniu, daro išvadą, jog yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Paaiškina, kad pareiškėjai padaryta žala atsirado dėl savivaldybės institucijų neteisėtų aktų. Priėmus individualų aktą pareiškėjos atžvilgiu ir per klaidą (kaip nurodo Skyrius) nurodžius pareiškėjos, o ne kito asmens pavardę (pareiškėjos pavardė – U., o tikrojo laiško adresato pavardė – U. ), buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 3 str. 1 d. 1 punkto reikalavimai, nes nagrinėjamu atveju priimtas individualus aktas nėra objektyvus, t.y. paremtas netiksliais, neobjektyviais duomenimis, suklaidino pareiškėją, leido jai pagrįstai tikėtis išnuomoti socialinį būstą. Priimant nurodytus Skyriaus raštus, yra pažeistas VAĮ 8 str. 1 dalies reikalavimas, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis. Vykdę savo funkcijas viešojo administravimo subjektai nebuvo atidūs, rūpestingi, aplaidžiai atliko savo darbą, du kartus per porą mėnesių pakartotinai nurodydavo klaidingą informaciją, t.y. ne tą laiško adresatą ir tik praėjus trims mėnesiams, po pareiškėjos buto apžiūrėjimo, dokumentų pateikimo Skyriui, pastebėjo padarytą klaidą.

7Pareiškėjai padaryta 174,22 Lt turtinė žala, kurią sudaro išlaidos vaistams. Pareiškėjai padaryta ir neturtinė žala, kuri, vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, taip pat turi būti atlyginta, nes padaryta Skyriaus neteisėtais veiksmais (VAĮ teisės normų pažeidimai), esant Skyriaus darbuotojų kaltei, nes pastarieji, atlikdami viešojo administravimo paslaugas, privalėjo ypač atidžiai ir kruopščiai vykdyti savo pareigas, būti atidžiais ir pareigingais. Skyriaus paaiškinimai dėl to, jog įvyko klaida, nėra pagrįsti, nes atsakomybė atsiranda esant ne subjektyviai kaltei, o objektyviai, t.y. darbuotojai privalėjo ir turėjo tinkamai surašyti individualų aktą, o klaidos padarymas, kuri buvo pastebėta po to, kai pareiškėja pateikė visus duomenis apie save, apžiūrėjo jai siūlomą butą, Skyrius siuntė pareiškėjai net du raštus, neatleidžia pastarojo nuo atsakomybės. Atsižvelgus į tai, pareiškėja iš atsakovo reikalauja priteisti 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

8Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo egzistuoja. Tai patvirtina pareiškėjos sveikatos sutrikimo laikotarpis ir jos sužinojimo apie Skyriaus veiksmų neteisėtumą laikotarpis (b.l.1-2).

9Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Administracija atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

10Paaiškina, jog CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią inter alia asmuo patyrė dalyvaudamas administraciniuose teisiniuose santykiuose. Santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2007 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007 išaiškino, kad, kadangi CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta civilinė atsakomybė be kaltės, nagrinėjamu atveju turi būti konstatuotos šios civilinės atsakomybės sąlygos: 1. Neteisėti veiksmai. Veiksmai yra laikoma neteisėti, kai asmuo pažeidžia teisės normose įtvirtintą bendrąją ar specialiąją teisinę pareigą. Teisinė pareiga gali būti nustatyta kaip reikalavimas elgtis atitinkamu būdu arba kaip nurodymas tam tikru būdu nesielgti; 2. Žala. Ji suprantama kaip neigiamas poveikis tam tikram teisės saugomam objektui (vertybei), kuris pasireiškia jo ekonominės ar ūkinės vertės sumažėjimu ar visišku praradimu. 3. Priežastinis ryšys. Nustatinėjant priežastinį ryšį, būtina nustatyti, kad atsakovas turėjo teisinę pareigą, atsakovas pažeidė teisinę pareigą, dėl šio pažeidimo kilo žala arba jis padėjo žalai atsirasti ar padidėti (LAT senato 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-40/2007). Remiantis LAT 2010-07-08 nutartimi Nr. 3K-3-313/2010, 2006 m. lapkričio 28 d. nutartimi Nr. 3K-3-604/2006, pareiškėja, siekdama žalos (tiek turtinės, tiek neturtinė) atlyginimo, turi įrodyti Administracijos veiksmus buvus neteisėtus (neatitinkančius galiojančių teisės aktų), turi pagrįsti atsiradusią jos žalą bei konkretų jos dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp Vilniaus miesto savivaldybės (toliau - Savivaldybė) neteisėtų veiksmų (įstatymuose numatytų pareigų nevykdymo) ir atsiradusios žalos. Bent vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimas yra pagrindas atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

11Atsakovės teigimu, pareiškėja neįrodo savivaldybės veiksmų neteisėtumo. Taikant atsakomybę už žalą, padarytą neteisėtais valdžios aktais (CK 6.271 str. 3 d.) galioja prezumpcija, kad valdžios veiksmai (neveikimas) laikomi teisėtais, taip pat ir tie, kuriais kam nors yra padaryta žala. Pats žalos atsiradimo faktas nereiškia neteisėtumo. Vadovaujamasi tuo, kad žala padaroma veiksmais, kurių teisėtumas patikrinamas ne vien pagal civilinės teisės, bet ir pagal kitų teisės šakų normas. Savivaldybių institucijos arba pareigūnai, vykdydami savo pareigas ir įgyvendindami savivaldybės kompetenciją, privalo veikti pagal specialius aktus, numatančius jų veikimo turinį (ką jie turi veikti) ir veikimo formą (kokia tvarka jie turi tai atlikti). Valdžios veiksmai (neveikimas), kuriais yra padaryta žala piliečiui arba kitam asmeniui, laikomi neteisėtais tik tada, kai pažeisti specialūs teisės aktai, numatantys valdžios ar savivaldybės institucijų veikimo turinį ir formą, o neteisėti veiksmai yra padaryti, jei valdžios institucijos arba jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti. Žalos atsiradimo pagrindu pareiškėjos nurodomi Skyriaus raštai jokiu būdu negali būti laikomi individualiais administraciniais aktais, todėl jiems netaikytini VAĮ individualiems administraciniams aktams nustatyti imperatyvūs 8 straipsnio reikalavimai. Pagal ABTĮ 2 str. 14 punktą bei VAĮ 8 str. 1 bei 2 dalis esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas konkrečias teisines pasekmes. Nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008). Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodyti raštai - tai informacinio pobūdžio dokumentai, Administracijos procedūriniai raštai, informuojantys apie galimybę atitinkant visas galiojančių teisės aktų sąlygas pradėti socialinio būsto nuomos sutarčių sudarymo procedūras. Minėti raštai nesukuria konkrečių socialinio būsto nuomos teisinių santykių bei, tuo labiau, jų nenaikina. Informavimas apie sistemoje įsivėlusią klaidą nepanaikina pareiškėjos teisės (atėjus eilei) sudaryti socialinio būsto nuomos sutarties. Vien tai, jog raštuose nurodoma „jūs turite teisę išsinuomoti socialinį būstą" nereiškia, jog asmeniui suteikiamos kažkokios konkrečios teisės ir pareigos. Socialinis būstas nuomojamas remiantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau - Įstatymas) nustatyta tvarka. Tik atitinkant visus Įstatymo nustatytus reikalavimus bei pateikus visus reikiamus dokumentus, priimamas sprendimas išnuomoti ar ne socialinį būstą sudarant socialinio būsto nuomos sutartį. Ir tik šis sprendimas, kaip suteikiantis konkrečias teises ir pareigas, galimas laikyti individualiu administraciniu aktu, kuriam taikomi imperatyvūs VAĮ reikalavimai. Nesant Savivaldybės valinio patvarkymo - sprendimo apskritai nenuomoti - nepažeidžiamos ir pareiškėjos teisės - nepanaikinamas socialinio būsto siekiančių asmenų sąrašas, pareiškėja neperstumiama sąraše žemyn, jai taikomos vienodos su kitais asmenimis sąlygos, lygūs reikalavimai. Todėl ir neteisėtų Savivaldybės veiksmų, pasireiškusių minėtų raštų surašymu konstatavimas - kaip pagrindas civilinės atsakomybės Savivaldybės atžvilgiu taikymui - laikytinas nepagrįstu ir pareiškėjos žalos atlyginimo reikalavimas šiuo pagrindu atmestinas. Be to, nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjos nurodomas VAĮ 3 str. 1 d. 2 punkto objektyvumo principo pažeidimas. Tik tokiu atveju, jei Savivaldybės darbuotojai, pastebėję sistemoje įsivėlusią klaidą (painiavą tarp pareiškėjos ir tikrojo adresato pavardžių (U. ir U.) būtų ją ignoravę, nereagavę, delsę, būtų pažeistas objektyvumo principas. Savivaldybės socialinis būstas nuomojamas pagal Administracijos direktoriaus 2010-04-09 įsakymu Nr. 30-783 patvirtintus sąrašus. Pareiškėja nuo 2006-12-15 įrašyta bendrame asmenų (šeimų) sąraše socialiniam būstui gauti su dukra ir sūnumi. Šiuo metu jos eilės numeris – ( - ), tad yra ( - ) šeimos (neskaičiuojant kituose penkiuose sąrašuose socialinio būsto laukiančių asmenų), laukiančios socialinio būsto ilgiau už pareiškėją ir turinčios teisės aktų nustatytą teisę gauti socialinį būstą anksčiau. Taigi tai, jog Savivaldybė operatyviai ir nedelsdama, vos tik išsiaiškinusi sistemoje įvykusią klaidą, kreipėsi į pareiškėją, informuodama ją, paaiškindama situaciją, patvirtina, o ne paneigia objektyvumo principo laikymąsi Administracijos darbuotojų veikloje, todėl Administracijos darbuotojai, veikdami pagal galiojančius teisės aktus, negali būti laikomi veikę neteisėtai, o nesant neteisėtų veiksmų, negalimas ir civilinės atsakomybės Administracijos atžvilgiu taikymas. Jei klaida nebūtų taisoma, būtų pažeisti kitų asmenų, siekiančių gauti socialinį būstą interesai, o kartu ir viešieji interesai, kuriems pirmiausia ginti ir skirti Lietuvos Respublikos teisės aktai.

12Iš skunde minimų raštų matyti, jog nuo pirmojo rašto išsiuntimo 2010-12-14 dienos iki trečio rašto (kuriuo jau pareiškėja informuota apie įsivėlusią klaidą ir kuris tapo šio skundo pagrindu) praėjo 21 kalendorinė diena (trečias raštas išsiųstas 2010-01-04), todėl pareiškėjos argumentas, kad klaida pastebėta tik praėjus trims mėnesiams yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Savivaldybės darbuotojai veikė operatyviai, be nepateisinamo delsimo, klaida buvo ištaisyta, pareiškėja informuota apie jos eilės numerį socialiniam būstui gauti. Savivaldybės įsitikinimu, ji atliko visas teisės aktų jai nustatytas pareigas - jos atsakingi pareigūnai elgėsi taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, o būtinos civilinės atsakomybės sąlygos - atsakovo neteisėtų veiksmų - nebuvimas yra pagrindas pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13Dėl žalos ir jos dydžio paaiškina, kad pagal galiojančią teismų praktiką vien tik pareiškėjos paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartis Nr. A556-95/2009). Teismų praktikoje suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (LAT 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Atsakovės manymu, nagrinėjamu atveju byloje su skundu pateiktų įrodymų nepakanka suponuoti neturtinės žalos buvimą bei tuo pagrindu atsiradusios turtinės žalos - išlaidų vaistams atsiradimą. Pareiškėja išsituokusi, augina du vaikus, gyvena sunkiomis materialinėmis sąlygomis. Šiomis aplinkybėmis - rūpesčiai yra neišvengiama objektyvi būsena. Pagrindas moralinei žalai atsirasti yra, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas. Pareiškėja pateikia įrodymus 2010-01-04 lankiusis pas gydytoją, pateikia išrašytų vaistų receptus, apmokėtus vaistinių čekius, tačiau nepateikia jokių įrodymų, jog byloje pateiktų gydytojos išrašytų antidepresantų nevartojo anksčiau, jog sveikatos būklė iki minėto įvykio buvo gera, neįrodo nurodomo svorio kritimo fakto ir tuo labiau tikslios to priežasties. Kyla pagrįsta abejonė būtent Administracijos veiksmų sąlygotos žalos ir nurodomo jos dydžio, buvimo pagrįstumu. Pareiškėja nepateikė medicininių išrašų apie sveikatos būklę prieš 2010-01-04 gautą Skyriaus raštą. Be to, abejonę kelia ir pareiškėjos pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų. Jame diagnoze nurodomas ūmus vestibiulinis sindromas. Aprašant ligos eigą, nurodoma, jog 2011-01-04 į medikus pareiškėja kreipėsi su nerimu, po streso - nurodoma, jog būklė pagerėjo. Kitas kreipimasis nurodomas tik 2011-04-28, t.y. praėjus beveik 4 mėnesiams. Visą šį laikotarpį kitų kreipimosi atvejų nefiksuota. Kyla pagrįsta abejonė pareiškėją visą šį laikotarpį buvus sveiką. Tai, kad pareiškėja gyvena sunkiomis materialinėmis sąlygomis, augina du vaikus, su vyru išsituokusi, galėjo sąlygoti 2011-04-28 antrą kreipimąsi į medikus bei ligos eigą aprašant nurodytų simptomų - galvos svaigimo, pykinimo - atsiradimą. Pagrįsta manyti, jog nenustačius jokių pakitimų galvoje, pareiškėjai rekomenduotas apsilankymas pas psichiatrą ir 2011-06-15 medicininiame pažymėjime nurodomas vidutinio sunkumo depresijos epizodas - sunkaus pareiškėjos gyvenimo, o ne Savivaldybės neteisėtų veiksmų rezultatas. Dėl šių priežasčių pareiškėja neįrodo Savivaldybės veiksmų sąlygotos žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) fakto bei nepagrindžia jos konkretaus dydžio.

14Dėl priežastinio ryšio paaiškina, kad LAT 2006-10-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2006 pažymėjo, jog teisinės atsakomybės apimtį ir pagrįstumą konkrečioje situacijoje leidžia įvertinti CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta priežastinio ryšio doktrina, pagal kurią priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju būtina susieti žalos atsiradimą su konkrečiais atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu), t.y., žalos atsiradimas turi būti pagrįstas konkrečių pažeidimų padarymu. Priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys turi būti viena iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, kuri kaip aplinkybė, turinti esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, turi būti nustatyta pagrindžiant jos buvimą CK, CPK nurodytais įrodymais. Atsižvelgus į tai, jog Savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu, nedelsdama reagavo į klaidą, padarė viską, kad ji būtų ištaisyta, bei tai, jog pareiškėja nepagrindžia Savivaldybės veiksmų sąlygotos žalos ir konkretaus jos dydžio buvimo fakto, negalimas ir priežastinio ryšio tarp Savivaldybės veiksmų ir pareiškėjai atsiradusios žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) konstatavimas, todėl I. U. skundas atmestinas.

15Dėl nukentėjusiojo kaltės paaiškina, kad, teismui nusprendus spręsti Administracijos civilinės atsakomybės klausimą, taikytinas CK 6.282 straipsnis. Paaiškina, kad pareiškėja į sąrašą socialiniam būstui gauti įrašyta 2006-12-15. Pradinis jos eilės numeris nurodytas ( - ). 2008 m. minėtame sąraše pareiškėja pakilo į ( - ) (per (duomenys neskelbtini) vietas), 2009 m. - į 1308 (per 9 vietas), 2010 m. - į ( - ) (per ( - ) vietas), o 2011 m. į ( - ) (per 9 vietas). Taigi nuo pat įrašymo momento pareiškėja eilėje pakilo mažiau nei per 200 vietų. Vertinant tai, jog informacija apie socialinio būsto laukiančių asmenų vietą laukiančiųjų sąraše yra lengvai prieinama tokios informacijos norinčiam (bet kada norėdamas asmuo gali lengvai ją gauti kreipdamasis į atsakingus Savivaldybės darbuotojus), pareiškėja, būdama pakankamai rūpestinga ir atsakinga, neturėjo jokio pagrįsto pagrindo artimiausiu metu tikėtis gauti socialinį būstą. Be to, Skyriaus pirmame rašte buvo nurodyta socialinio būsto suteikimo procedūrai pradėti vykdyti pateikti našlaičio statusą patvirtinantį dokumentą. Pareiškėja laukia Bendroje asmenų (šeimų), o ne Našlaičių eilėje socialiniam būstui gauti. Vertindama minėtas aplinkybes, pareiškėja privalėjo kreiptis į Administraciją informuoti apie neatitikimus, aiškintis, bendradarbiauti. Minėtų veiksmų pareiškėja neatliko, todėl, Savivaldybės įsitikinimu, nepagrįsta ir neteisinga dėl susiklosčiusios situacijos kaltinti tik Savivaldybės atsakingus darbuotojus, nevertinant pačios pareiškėjos veiksmų. Todėl teismui vis tik nusprendus spręsti Administracijos civilinės atsakomybės klausimą, vertinant pareiškėjos elgesį, laikytina, kad tokiu atveju yra pagrindas taikyti CK 6.253 str. 5 dalį, 6.282 str. 1 dalį (b.l. 27-34).

16Pareiškėja bei jos atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą bei jo argumentus palaikė, pareiškėja papildomai paaiškino, jog dėl klaidos iš savivaldybės paskambino sausio 4 dieną, o trečią raštą gavo sausio 14 dieną. Iki sausio 4 dienos pas gydytojus iš viso nesilankė. Per 4 metus, kurie praėjo nuo jos įrašymo į eilę, kaip keitėsi jos eilės numeris, kiek per metus savivaldybė stovintiems eilėje suteikia butų, ji nesidomėjo, savivaldybė irgi jai nepranešinėjo. Ji neatkreipė dėmesio, kad pirmasis raštas yra adresuotas našlaičiui.

17Atstovas neturtinės žalos dydžio klausimą paliko spręsti teismui, dėl turtinės žalos pasisakė, kad yra pateikti reikalingi įrodymai. Žalos atsiradimą sąlygojo atsakovės veiksmai.

18Atsakovės atstovė skundo prašė netenkinti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog buvo padaryta tik techninė klaida; savivaldybė pagal teisės aktus neturi pareigos informuoti eilėje esančius asmenis apie jų „judėjimą“ eilėje, informacija apie tai yra prieinama kiekvienam. Depresija dėl vieno rašto negalėjo išsivystyti.

19Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė skundą prašė atmesti, paaiškino, jog savivaldybė turi teisę kiekvienais metais perpatikrinti duomenis; kita U. yra našlaitė, stovinti būstui „našlaičių eilėje“, ji dingo, jos gyvenamąją vietą buvo bandoma surasti visais įmanomais būdais, todėl vieną dieną ir buvo parašyti du vienodi pranešimai U. ir U.

20

21Skundas netenkinamas.

22Faktinės bylos aplinkybės.

231. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Administracijos direktorius 2007-01-26 įsakymu Nr. 30-138 patvirtino Bendrąjį asmenų (šeimų) sąrašą socialiniam būstui gauti, kuriame I. U., gyv. ( - ), Vilniuje, buvo įrašyta ( - ) numeriu (b.l.36-37). 2008 metų Bendrajame asmenų (šeimų) sąraše socialiniam būstui gauti I. U. buvo įrašyta ( - ) numeriu (b.l.38); Administracijos direktoriaus 2009-02-09 įsakymu Nr. 30-266 patvirtintame Bendrajame asmenų (šeimų) sąraše socialiniam būstui gauti I. U. buvo įrašyta 1308 numeriu (b.l.39-40).

24Administracijos direktoriaus 2011-03-23 įsakymu Nr. 30-416 patvirtintame Našlaičių ir likusių be tėvų globos asmenų (šeimų) sąraše socialiniam būstui gauti 27 numeriu yra įrašyta I. U., gyvenanti ( - ), Vilniuje, prašymą padavusi 2003-08-21 (b.l.41).

252. Skyrius 2010-12-14 raštais tuo pačiu numeriu - A51-27139(2.11.3.5-SR3) - I. U., adresu ( - ), Vilnius (b.l.46), bei I. U., adresu ( - ) (b.l.15), išsiuntė identiško turinio pranešimus, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra numačiusi joms išnuomoti socialinį būstą su visais patogumais ir paprašė pateikti papildomus duomenis, inter alia našlaičio statusą įrodantį dokumentą.

26Skyrius 2010-12-29 raštu Nr. A51-28335(2.11.3.5-SR3) I. U., adresu ( - ), Vilnius, išsiuntė pranešimą, kad ji eilės tvarka turi teisę išsinuomoti socialinį būstą. Pasiūlė apžiūrėti dviejų kambarių butą ( - ). Prašė, kad, apžiūrėjusi socialinį būstą, užpildytų pridedamą sutikimo blanką ir jį pateiktų Bendrųjų reikalų departamento Interesantų aptarnavimo skyriui. Nurodė, kad, nesulaukęs informacijos iki 2011-01-07, Skyrius laikys, kad pareiškėja pasiūlymo atsisakė ir buto skyrimo klausimas nebus nagrinėjamas. Taip pat nurodė, kad, kilus klausimams, adresatas gali paskambinti į Skyrių nurodytu telefono numeriu (b.l.47).

27Skyrius 2011-01-04 raštu Nr. A51-111(2.11.3.5-SR3), adresuotu I. U., adresu ( - ), Vilnius, pranešė, kad apgailestauja ir atsiprašo, kad pranešimas dėl socialinio būsto išnuomavimo buvo skirtas ne pareiškėjai, o per klaidą išsiųstas jos adresu, nes kompiuteryje registruojant raštą sutapo gavėjo vardas ir pavardė. Skyrius pranešė, kad I. U. eilės numeris sąraše yra ( - ), kadangi ji prašymą įrašyti į eilę pateikė 2006-12-15. Socialinis būstas pareiškėjos šeimai bus išnuomotas eilės tvarka, apie būsto išnuomavimą Skyrius jai praneš raštu (b.l.48).

283. Iš VšĮ Centro poliklinikos Lukiškių filialo pateikto 2011-06-06 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, jog I. U. 2011-01-04 lankėsi pas gydytoją dėl nerimo sutrikimo, streso. Diagnozuotas ūmus vestibiulinis sindromas, paskirti vaistai – spitominas .... (b.l.3). Iš 2011-11-28 išrašo iš medicininių dokumentų (b.l.54-55) matyti, kad 2011-01-10 pas gydytojus lankėsi dėl tos pačios priežasties; 2011-04-28 buvo pas bendros praktikos gydytoją dėl vestibiulinio sindromo, jai buvo rekomenduota psichiatro konsultacija, todėl 2011-04-28 buvo stacionare su vestibiulinio sindromo diagnoze, paskirtas gydymas, išleista namo. Nuo 2011-04-29 iki 20011-05-03 buvo gydoma dėl vestibiulinio sindromo; nuo 20011-05-04 iki 2011-05-06 ta pati diagnozė, paskirtas gydymas. 2011-05-05 konsultuota neurologų, paskirtas gydymas. Diagnozė: vestibiulinis sindromas, nerimo sutrikimas. 2011-05-30 atlikta skydliaukės echoskopija, išvada: mazginė struma. 2011-04-28 galvos smegenų KT, galvos smegenys be ūmių židininių pakitimų (b.l. 53-55).

29Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

30Dėl atsakovės tarnautojų netinkamo veikimo.

31Šioje byloje šalys kelia ginčą, ar deliktinė atsakomybė šiuo atveju kildinama iš individualaus (administracinio akto), atsakovė atsikerta, jog jos raštai, inter alia tas, kuriuo ji pranešė pareiškėjai, kad būstas nebus skirtas, nėra individualūs (administraciniai) aktai, tuo tarpu administracinis sprendimas neskirti pareiškėjai būsto iš viso nėra priimtas ir t.t., ir pan.

32Teismo nuomone, šis ginčas bylai iš viso nėra aktualus, nes nesusijęs su bylos dalyku bei pagrindu. Bylos faktinis pagrindas yra atsakovės veikla – pareiškėjos nuomone, netinkamas atsakovės tarnautojų pareigų atlikimas administruojant socialinę paramą - socialinio būsto suteikimą.

33Pagal CK 6.271 str. 1 dalį žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal seniai nusistovėjusią teismų praktiką valdžios institucijų aktai (bendrąja prasme) arba veikla suprantama ir kaip administracinių aktų priėmimas, ir kaip veikimas/netinkamas veikimas/neveikimas viešojo administravimo srityje (CK 6.271 str. 3 d.). 2006-06-27 Viešojo administravimo įstatymo Nr.X-736 2 str. 1 dalyje viešasis administravimas yra apibrėžtas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

34CK 6.271 str. 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

35Savivaldybių pareigas teikiant bei administruojant valstybės paramą būstui inter alia išsinuomoti reglamentuoja 2002-11-12 Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas Nr. IX-1188, kurio 11 straipsnyje numatyti bendrieji reikalavimai socialinio būsto nuomos tvarkai ir sąlygos. Įstatymo 11 str. 3 dalyje nustatyta, jog savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Teismas sutinka su atsakovės atsikirtimu, jog šiuo konkrečiu atveju savivaldybė nepriėmė administracinio sprendimo išnuomoti (neišnuomoti) I. U. socialinį būstą, tačiau šioje byloje aptariami atsakovės (savivaldybės) tarnautojų veiksmai irgi apima valstybės paramos administravimą ir šis administravimas turi būti atitikti ne tik Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo reikalavimus, bet ir bendruosius viešojo administravimo reikalavimus inter alia Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio reikalavimą įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir laikytis viešojo administravimo principų. Teismo nuomone, atsakovės tarnautojai šiuo atveju netinkamai administravo socialinio būsto nuomą, veikė nepakankamai atidžiai (ar I. U. ir I. U. yra tas pats asmuo, buvo galima lengvai įsitikinti patikrinus abiejų asmens kodus), todėl paruošiamuosius veiksmus atliko asmens, neįgijusio teisės išsinuomoti socialinį būstą, atžvilgiu ir tuo padarė tam tikros žalos pareiškėjai.

36Atsakovė neginčija, jog per klaidą pranešimą apie siūlomą konkretų socialinį būstą išsiuntė ne eilės sulaukusiai pretendentei – našlaitei I. U., o į bendrąjį sąrašą įtrauktai I. U., klaidą aiškindama, viena vertus, vardo ir pavardės (išskyrus vieną raidę) sutapimu, antra, jog savivaldybei nebuvo žinomas našlaitės I. U. gyvenamosios vietos adresas, nes adresu ( - ), Vilniuje, yra vaikų globos namai, kuriame ji nebegyvena, o naujojo savivaldybei nepraneša. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog toks aiškinimas atitinka tikrovę, todėl galima daryti išvadą, kad atsakovės tarnautojai pažeidimą – netinkamą pareigų atlikimą - padarė neatsargiai. Minėta, jog pagal CK 6.271 str. 1 dalį žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės, todėl kaltės forma atsakomybei kilti įtakos neturi.

37Dėl turtinės žalos atlyginimo

38Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau-LVAT) 2009 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-1241-09 išaiškino, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (administracinė byla Nr. ( - )).

39Teismas mano, kad atsakovės neteisėti veiksmai šioje byloje yra įrodyti.

40Pareiškėja prašo teismo iš atsakovės priteisti 174,22 Lt turtinei žalai. Šią sumą sudaro pareiškėjos gydymui išleisti vaistai, gi gydymas pareiškėjai paskirtas dėl streso, patirto gavus žinią, jog jai nebus išnuomotas socialinis būstas.

41Teismas nagrinėdamas deliktinės atsakomybės – reikalavimo atlyginti turtinę žalą – pagristumo klausimą, išanalizavo pareiškėjos pateiktus įrodymus turtinei žalai ir jos dydžiui pagrįsti ir sprendžia, kad jie nėra pakankami. Teismas, sulyginęs medicininius dokumentus, receptus vaistams ir fiskalinius kvitus apie jų apmokėjimą (b.l.5-12), neranda ryšio tarp paskirto gydymo ir įsigytų vaistų, nes anot išrašų iš medicininių dokumentų jai paskirtas tik vienas vaistas spitominas (?), tačiau toks nebuvo pirktas, pateikti fiskaliniai kvitai vaistų, kuriems nėra receptų, apmokėjimui, neaišku, ar pirkti vaistai (ar dalis jų) buvo paskirti dėl patirtos depresijos, neaišku, iš ko susidaro prašoma suma. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai diagnozuotas ir kitas rimtas susirgimas - mazginė struma.

42Tad teismas mano, jog nėra įrodyta turtinė žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys.

43Dėl neturtinės žalos atlyginimo

44CK 6.250 str. 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

45Teismas, įvertinęs tai, kas pasakyta aukščiau šiame teismo sprendime, mano, jog pareiškėja dėl atsakovės tarnautojų veiksmų – netinkamo, neatidaus valstybės paramos socialiniam būstui išsinuomoti administravimo – patyrė ar pamatuotai galėjo patirti tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, tačiau, teismo nuomone, jie nebuvo tokio intensyvumo bei trukmės, kad galėtų būti įvertinti pareiškėjos prašoma – 7 000 Lt – suma.

46Teismas tokią poziciją grindžia šiais argumentais: 1) pareiškėja raštą, suteikusį jai vilčių, jog butas bus išnuomotas, gavo 2010-12-14, žinią telefonu, jog įvyko klaida, gavo 2011m. sausio 4 dieną, tad apsirikimas buvo ištaisytas per trumpą laiką; 2) jei pareiškėja būtų domėjusis savivaldybės galimybėmis teikti valstybės paramą apskritai ir savo situacija bendroje eilėje, klaidos pasekmės jai būtų buvę lengvesnės, nes negalėjo tikėtis per tokį sąlyginai trumpą laiką (4 metus) išsinuomoti socialinį būstą; 3) pareiškėjos buvo oficialiai atsiprašyta už apsirikimą ir teismas šį atsiprašymą vertina kaip pakankamą satisfakciją dėl galimai patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinės depresijos.

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., teisėja

Nutarė

48pareiškėjos I. U. prašymo netenkinti.

49Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė,... 2. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėja I. U. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš... 4. Paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių... 5. Dėl Skyriaus darbuotojų neteisėtų veiksmų (neteisėto individualaus akto... 6. Pareiškėja, vadovaudamasi Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsniu, daro... 7. Pareiškėjai padaryta 174,22 Lt turtinė žala, kurią sudaro išlaidos... 8. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo egzistuoja.... 9. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Administracija atsiliepimu į... 10. Paaiškina, jog CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios... 11. Atsakovės teigimu, pareiškėja neįrodo savivaldybės veiksmų neteisėtumo.... 12. Iš skunde minimų raštų matyti, jog nuo pirmojo rašto išsiuntimo... 13. Dėl žalos ir jos dydžio paaiškina, kad pagal galiojančią teismų... 14. Dėl priežastinio ryšio paaiškina, kad LAT 2006-10-30 nutartimi civilinėje... 15. Dėl nukentėjusiojo kaltės paaiškina, kad, teismui nusprendus spręsti... 16. Pareiškėja bei jos atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą bei jo... 17. Atstovas neturtinės žalos dydžio klausimą paliko spręsti teismui, dėl... 18. Atsakovės atstovė skundo prašė netenkinti atsiliepimo argumentais,... 19. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė skundą prašė atmesti, paaiškino,... 20. ... 21. Skundas netenkinamas. ... 22. Faktinės bylos aplinkybės.... 23. 1. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Administracijos direktorius... 24. Administracijos direktoriaus 2011-03-23 įsakymu Nr. 30-416 patvirtintame... 25. 2. Skyrius 2010-12-14 raštais tuo pačiu numeriu - A51-27139(2.11.3.5-SR3) -... 26. Skyrius 2010-12-29 raštu Nr. A51-28335(2.11.3.5-SR3) I. U., adresu ( - ),... 27. Skyrius 2011-01-04 raštu Nr. A51-111(2.11.3.5-SR3), adresuotu I. U., adresu (... 28. 3. Iš VšĮ Centro poliklinikos Lukiškių filialo pateikto 2011-06-06... 29. Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei... 30. Dėl atsakovės tarnautojų netinkamo veikimo.... 31. Šioje byloje šalys kelia ginčą, ar deliktinė atsakomybė šiuo atveju... 32. Teismo nuomone, šis ginčas bylai iš viso nėra aktualus, nes nesusijęs su... 33. Pagal CK 6.271 str. 1 dalį žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios... 34. CK 6.271 str. 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė... 35. Savivaldybių pareigas teikiant bei administruojant valstybės paramą būstui... 36. Atsakovė neginčija, jog per klaidą pranešimą apie siūlomą konkretų... 37. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau-LVAT) 2009 m. lapkričio... 39. Teismas mano, kad atsakovės neteisėti veiksmai šioje byloje yra įrodyti.... 40. Pareiškėja prašo teismo iš atsakovės priteisti 174,22 Lt turtinei žalai.... 41. Teismas nagrinėdamas deliktinės atsakomybės – reikalavimo atlyginti... 42. Tad teismas mano, jog nėra įrodyta turtinė žala ir priežastinis... 43. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 44. CK 6.250 str. 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 45. Teismas, įvertinęs tai, kas pasakyta aukščiau šiame teismo sprendime,... 46. Teismas tokią poziciją grindžia šiais argumentais: 1) pareiškėja raštą,... 47. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 48. pareiškėjos I. U. prašymo netenkinti.... 49. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...