Byla e2A-518-798/2016
Dėl skolos priteisimo iš atsakovo I. T

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Žirono teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. P. ir atsakovo I. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo I. T..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas V. P. pareikštu ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) priteisti iš atsakovo I. T. ieškovui V. P. 235 035 EUR skolos, 54 519,35 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas arba; 2) priteisti ieškovui V. P. iš atsakovo I. T. 45 proc. visų žemės sklypų, į kuriuos jam buvo atkurtos nuosavybės teisės, t. y.: 45/100 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 2219/14285 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 772/4973 dalis žemės sklypo, esančio ( - )., unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 742/4777 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 288/1900 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 2540/16790 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 1608/10629 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 878/5800 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 1330/8790 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), taip pat 54 519,35 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovas I. T. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti.

6Nurodė, jog yra dvi 2002-03-22 sutartys, kuriose skirtingai numatyta, kad neva už nurodomų veiksmų atlikimą atsakovas turi sumokėti ieškovui 25/45 procentų žemės vertės dydžio atlygius arba perleisti atitinkamą dalį nuosavybės teisių. Be to, tiek ieškovo pateiktoje pavedimo sutartyje, tiek ir atsakovo pateiktoje sutartyse įrašyta, kad ieškovas pavedimą vykdo pagal 2001-12-11 įgaliojimą, tačiau ieškovas reikalauja atlygio už visų įgaliojimų pagrindu vykdytus pavedimus. Atsakovas abejojo ieškovo nesąžiningumu, teigė, jog yra senyvo amžiaus, nesupranta lietuvių kalbos, baigęs tik vakarinę mokyklą ir neturi jokio specialaus išsilavinimo, todėl pasirašė sutartis ieškovui jam pateikus pasirašyti kartu su kitais dokumentais. Sutartys nėra notarinės, jos nepatvirtintos notaro parašu, be to sutartyje nurodytos pareigos nebuvo išverstos į atsakovui suprantamą kalbą ir išaiškintos. Atsakovo nuomone, abi sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo principui, sudarytos apgaule ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, todėl teismo ex officio pripažintinos niekinėmis.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui V. P. iš atsakovo I. T. 101 613 EUR skolos, 23 989 EUR palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovo 731 EUR bylinėjimosi išlaidų.

8Dėl šalių santykių kvalifikavimo

9Teismo vertinimu, 2001 metais šalys žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė pavedimo sutartį, kurios sudarymą patvirtina 2001-12-11 įgaliojimas ieškovui atstovauti jį visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, visuose teismuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę su statiniais, priklausiusią buvusiam savininkui S. N., buvusią ( - ), o 2002-03-22 šalys, įformindamos faktinius pavedimo santykius, pasirašė pavedimo sutartį. 2002-03-22 pavedimo sutarties tekstas patvirtino, kad šalys sudarė atlygintinę sutartį, o įgaliotinio (ieškovo) šalys atlyginimą susiejo su pasiektu rezultatu – nuosavybės teisių atkūrimu įregistruojant atsakovo nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Atlyginimo dydį šalys susiejo su atsakovo nuosavybės teises ir atkurtų žemės sklypų rinkos verte nuosavybės atkūrimo dieną. Šalys susitarė dėl alternatyvaus atlyginimo - perleisti sutartą dalį žemės sklypų nuosavybės. Konstatavo, jog toks susitarimas civilinėje teisėje nėra draudžiamas.

10Dėl termino, per kurį neva ieškovas turėjo įvykdyti pavedimą pasisakė, kad šis terminas pavedimo sutartyje formaliai apibrėžtas pagal 2001-12-11 įgaliojimą, kuris galiojo iki 2004-12-11, tačiau ieškovas reikalauja atlygio už visų įgaliojimų pagrindu vykdytus pavedimus. Teismo vertinimu, pavedimo santykiai 2004-12-11 nesibaigė, nes vėliau atsakovas sistemingai išdavinėjo ieškovui kitus įgaliojimus, žinojo, kad ieškovas atstovauja atsakovą valstybės institucijose ir tam neprieštaravo, kartu su ieškovu vykdavo į įvairias institucijas atsiimti dokumentų ir tik 2014-08-13 pareiškimu atsakovas pranešė ieškovui apie2012-05-08 įgaliojimo panaikinimą.

11Teismas 2014-08-13 pareiškimą ieškovui apie įgaliojimo panaikinimą kvalifikavo kaip įgaliojimo panaikinimą ir pavedimo sutarties nutraukimą. Teismo vertinimu, rašytinis įgaliojimo atšaukimas patvirtino aplinkybę, kad iki įgaliojimo atšaukimo ieškovas veikė atsakovo pavedimu. Atsakovo argumentus, kad atskirais laikotarpiais ieškovas iš viso neturėjo galiojančio įgaliojimo arba atsakovo įgaliojimas nebuvo pateiktas į nuosavybės teisių atkūrimo bylą, todėl šiais laikotarpiais nuosavybės atkūrimo procesas vyko savaime be ieškovo pagalbos, atmetė kaip nepagrįstus, kadangi tikslus nuosavybės teisių atkūrimo terminas negalėjo būti šalių tiksliai apibrėžtas; be to, atsakovas iš viso nemoka valstybinės kalbos, neturi pakankamo išsilavinimo, todėl pats vienas savarankiškai valstybės institucijose atstovauti savo interesus būtų nesugebėjęs. Taip pat ieškovas pateikė teismui išsamią ataskaitą apie atliktus veiksmus atkuriant nuosavybės teises, kurioje nurodytų faktinių aplinkybių atsakovas neneigė.

12Sprendė, jog atsakovas nepagrįstai pavedimo santykių terminą formaliai siejo su įgaliojimų teminu ar įgaliojimų pateikimu į nuosavybės atkūrimo bylą, kadangi vien įgaliojimo termino pasibaigimas negali lemti vidinius šalių santykius reguliuojančios sutarties galiojimo termino pasibaigimo ir sąlygų dėl atlyginimo tęstinumo.

13Teismas taip pat atsižvelgė į apeliacinės instancijos teismų precedentus panašaus pobūdžio bylose: 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1388-340/2013, 2013 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1678-450/2013.

14Nustatė, jog šalys pavedimo sutartyje prievolės išmokėti atlyginimą susiejo su konkrečiu juridiniu faktu - „nuo žemės dokumentų įregistravimo“ atsakovo vardu. Abi šalys pripažino, kad sutarties sąlyga reiškia atsakovo nuosavybės teisių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Teismo vertinimu, šalys susitarė, kad vykdant atsakovo pavedimą bus pasiektas konkretus rezultatas – nuosavybės teisių įregistravimas ir šis rezultatas buvo pasiektas. Atsakovo paaiškinimai, kad ieškovas neva žadėjęs sutvarkyti reikalus greičiau ir paruošti detaliuosius planus, atidalinti žemės sklypus, todėl neturi pagrindo reikalauti atlyginimo, nepatvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais, todėl tai negalėjo būti kliūtimi prieisiant atlyginimą už pavedimo įvykdymą.

15Kadangi atsakovas daugelį metų nereiškė reikalavimo ieškovui pateikti specialias ataskaitas, pripažino, kad atsakovas buvo informuojamas apie procedūros eigą ir šiuo metu disponuoja žemės sklypais, todėl žinojo apie ieškovo veiksmų rezultatą, t. y. atliko konkliudentinius veiksmus, kuriais buvo pritarta ieškovo veiksmams.

16Teismas atmetė atsakovo atsikirtimų teiginius, kad ieškovas, veikdamas vėliau išduotų įgaliojimų pagrindu, neturi teisės į atlyginimą, esant konkrečiai sąlygai, kad atlygintinos yra paslaugos tik veikiant pagal vieną iš įgaliojimų. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai teigė, kad vadovaujantis CK 6.758 straipsnio 1 dalimi preziumuojama, kad veikimas pagal kitus įgaliojimus buvo neatlygintinas.

17Padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė atlygintiniai pavedimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovas davė pavedimą ieškovui atlikti jo vardu nuosavybės teisių atkūrimo į žemę veiksmus, o atsakovas priėmė šį pavedimą. Pavedimo įvykdymo terminas sutartyje nebuvo apibrėžtas, tačiau baigėsi tik atsakovo 2014 m. rugpjūčio 13 d. pareiškimu.

18Dėl pavedimo sutarties prieštaravimo imperatyvioms normoms

19Vertinant ieškovo atlyginimo už dalinį pavedimo vykdymą dydį sąžiningumo aspektu, teismas atsižvelgė į veiksmų atlikimo trukmę (apie 13 metų), jų atlikimo intensyvumą, rezultatyvumą (buvo įrodytas atsakovo giminystės su buvusiu žemės savininku faktas ir savininko iki nacionalizacijos valdytos žemėvaldos bei jos dydžio faktas, kas reikšminga dalimi lėmė nuosavybės teisių atkūrimą į ginčo žemės sklypą), taip pat į tai, kad ieškovas veiksmus atliko savo sąskaita.

20Vien deklaratyvūs atsakovo teiginiai, jog šalių sudaryta sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo principui, sudaryta apgaule ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, nenurodant konkrečių atsakovo apgaulės ar suklydimo aplinkybių bei nereiškiant reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, nesudarė teismui pagrindo ex officio konstatuoti sutarties negaliojimo faktą, paneigti pamatinį civilinės sutarties privalomumo šalims principą.

21

22Dėl pavedimo sutarties pripažinimo vartojimo sutartimi

23Teismo vertinimu, šalių sudarytos pavedimo sutarties nėra pagrindo pripažinti vartojimo sutartimi, nes sutartis sudaryta ne vartojimo poreikių tenkinimui, bet nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslais. Ieškovo veikla atstovauti atsakovą nėra jo verslo ar profesinė veikla, atsakovas sutartį su ieškovu sudarė ne kaip su verslininku ar profesionalu, bet buitinio sandorio pagrindu. Todėl vertino, jog pavedimo sutartis negali būti vertinama pagal teisės normas, reglamentuojančias vartotojų teisių apsaugą.

24Dėl atlyginimo dydžio

25Konstatavo, kad šalys sudarė atlygintinę pavedimo sutartį, todėl atlyginimo dydžio klausimas spręstinas pagal sutarties sąlygas. Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovui grąžintų žemės sklypų rinkos vertė pagal ieškovo patiektas rinkos vertės nustatymo ataskaitas nuosavybės teisių atkūrimo metu bendrai sudarė 522 300 EUR sumą.

26Nustatė, jog ieškovas pateikė originalų šalių pasirašytos pavedimo sutarties egzempliorių, kuriame yra nurodytas 45 procentų žemės, į kurią atkurtos nuosavybės teisės, rinkos vertės dydžio atlyginimas, o atsakovas pateikė identišką pavedimo sutarties egzempliorių, kuriame numatytas 25 procentų dydžio atlyginimas. Pavedimo sutartį ruošė ieškovas. Ieškovo teiginį, kad šalys iš pradžių pasirašė sutartį, kurioje numatytas 25 procentų dydžio atlyginimas, o vėliau ieškovas, supratęs, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas užtruks itin ilgai ir bus sudėtingesnis, susitarė su atsakovu dėl atlyginimo padidinimo iki 45 procentų žemės vertės, vertino kaip neįrodytą, nes pas atsakovą liko nepataisytas sutarties variantas, numatantis 25 procentų žemės vertės dydžio atlyginimą. Atsakovas pripažino, kad buvo kalba, jog atlyginimo suma neturėtų būti didesnė kaip 25 procentai visų atkurtų pagal minimą sprendimą žemės sklypų kainos. Teismas sprendė, kad siekiant pašalinti abejones dėl tikrosios šalių valios, taikytina pavedimo sutarties sąlyga, numatanti, kad atsakovo atlyginimas yra 25 procentai žemės, į kurią atkurtos nuosavybės teisės, rinkos vertės - 130 575 EUR (522 300 EUR x 25 proc.).

27Iš priteisto atlyginimo atėmė 28 962 EUR (100 000 Lt) sumą, kadangi duomenų, kad ieškovas būtų šiuos pinigus perdavęs atsakovui nėra ir ieškovas pardavė žemės sklypus, unikalūs Nr. 4400-0388-639 ir Nr. 4400-0388-5958, už 50 000 Lt, nors kiekvieno jų masinio vertinimo būdu nustatyta rinkos vertė buvo 94 785 Lt, t. y. dvigubai mažesne kaina.

28Sumažinęs ieškovo prašomą priteisti atlyginimą nuo 235 035 EUR sumos iki 101 613 EUR, proporcingai (56 proc.) sumažino palūkanų sumą iki 23 989 EUR (54.519,35 EUR x 44 proc.).

29Dėl priteisiamo atlyginimo formos

30Šiuo atveju, nors ieškovas pareiškė ir alternatyvų reikalavimą priteisti atlyginimą natūra, pripažįstant nuosavybės teisę į dalį žemės sklypų, į kuriuos atsakovui atkurta nuosavybės teisė, šalių ginčas yra būtent dėl atlyginimo pinigais už pavedimo įvykdymą priteisimo. Teismui priteisus iš atsakovo atlyginimą pinigais, priteistos skolos išieškojimas bus vykdomas iš atsakovo žemės sklypų, įkainojant juos rinkos verte, kuri bus nustatyta vykdymo procedūros metu. Ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad nėra galimybės išieškoti atlyginimą pinigais realizuojant atsakovo turtą. Be to, ieškovas neįrodė, kad prašomų priteisti žemės sklypų rinkos vertė atitinka priteisiamo atlyginimo pinigais sumą. Atsakovas žemės sklypus valdo dalinės nuosavybės teise, todėl atlyginimo priteisimas ieškovui dalimi žemės sklypų (natūra) padidintų bendraturčių skaičių. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius, atlyginimo priteisimas natūra neatitiktų tikslo užtikrinti teisinę taiką šalių santykiuose, o atlyginimo priteisimas pinigais atitinka įprastą praktiką, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, leis objektyviai užtikrinti skolos išieškojimą.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Atsižvelgęs į tai, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 44 procentų dalimi, teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 1 991 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atmetęs 56 procentus ieškinio reikalavimų sumos, atsakovui iš ieškovo priteisė 1 260 EUR bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovui iš atsakovo priteisė 731 EUR bylinėjimosi išlaidų.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

33Apeliaciniu skundu ieškovas V. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovo naudai priteista 101 613 EUR skolos pakeisti ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 130 575 EUR skolos, taip pat pakeisti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymą bei priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

34Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamojo sprendimo dalimi, kurioje teismas nurodė, kad: „ 2004-11-04 ieškovas sudarė žemės sklypų, unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurias žemės sklypus pardavė už 50 000 Lt, nors kiekvieno jų masinio vertinimo būdu nustatyta rinkos vertė buvo 94785 Lt, t. y. dvigubai mažesne kaina. Pirkimo - pardavimo sutarčių 2.1. p. nurodyta, kad pinigus už parduodamus žemės sklypus gavo V. P.. Duomenų, kad ieškovas būtų šiuos pinigus perdavęs atsakovui nėra. Iš atlyginimo atimama 28 962 EUR (100 000 Lt) suma, todėl priteisiamas 101 613 EUR atlyginimas“. Nesutikimą grindžia šiais argumentais:

  1. Atsakovas nebuvo pareiškęs priešieškinio ir nereikalavo 28 962 EUR atlyginimo už parduotus žemės sklypus.
  2. Ieškovui mokėtinas atlyginimas buvo skaičiuojamas nuo Vilniaus apskrities viršininko: 1) 2007-10-29 sprendimu Nr. 2.4-01-5314, 2) 2008-09-01 sprendimu Nr. 2.4-01-6220, 3) 2008-10-30 sprendimu 2.4-01-6447, 4) 2012-03-16 sprendimu Nr. 49S-146 bei 5) 2012-04-06 sprendimu Nr. 49S-202 atsakovui sugrąžintos žemės rinkos vertės. Atlyginimo už žemės sklypus, kurie atsakovui buvo sugrąžinti Vilniaus apskrities viršininko 2004-08-16 sprendimu Nr. 2.4-01-2597 ieškiniu nereikalavo. Todėl pirmosios instancijos teismas atėmė iš ieškovui mokėtino atlyginimo sumą, kurios ieškovas neprašė priteisti, ir dėl kurios ginčo tarp šalių nebuvo.
  3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad 28 962 EUR suma, gauta pagal 2004-11-04 žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis, buvo ieškovo atlyginimas už Vilniaus apskrities viršininko 2004-08-16 sprendimu atsakovui sugrąžintą žemę.

35Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas I. T. prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

  1. Byloje nėra duomenų, jog už parduotus žemės sklypus gautus pinigus ieškovas grąžino atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė 50 000 Lt sumą atimti iš priteisto atlyginimo. Atsiliepime į ieškinį paaiškinta, kad ieškovas už parduotus žemės sklypus pinigų atsakovui nesugrąžino, o aplinkybė, kad ieškovas pardavė žemės sklypus dvigubai mažesne kaina nei rinkos, suponavo atsakovo nepasitikėjimą ieškovu. Be to nagrinėjamojoje byloje ieškovas neįrodinėjo, kad už parduotus žemės sklypus gautos piniginės lėšos laikytinos atlygiu už nuosavybės atkūrimą pagal Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. sprendimą.
  2. Atsakovas savo gynybos nuo ieškinio būdą pasirinko pateikiant ne priešieškinį, o atsiliepimą į ieškinį.

36Apeliaciniu skundu atsakovas I. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo paskirti žodinį bylos nagrinėjimą.

37Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus:

  1. Dėl šalių santykių kvalifikavimo
    1. Dėl sutarties sudarymo fakto

38Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl dviejų sutarčių sudarymo aplinkybių, tai, kad parašas ant sutarčių išgautas ieškovui pateikiant atsakovui pasirašyti ir kitus dokumentus. Taip pat teismas nepasisakė ar dvi pavedimo sutartys neprieštarauja imperatyviosios įstatymų normoms, bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei.

39Nurodė, jog į bylą yra pateiktos dvi 2002-03-22 pavedimo sutartys, kuriose įtvirtintos dvi skirtingos sąlygos: vienoje – už atitinkamų veiksmų atlikimą sumokėti 45 procentus žemės vertės atlygį, o kitoje – 25 procentus žemės vertės atlygį. Todėl, atsakovo nuomone, byloje svarbu nustatyti kokie iš tikrųjų tarp šalių susiklostė santykiai. Šiuo atveju sutartis parengė ieškovas; atsakovas nesupranta lietuvių kalbos ir nieko negalėjo parašyti lietuviškomis raidėmis; sutarčių tekstai jam nebuvo išversti į rusų kalbą. Šią aplinkybę pagrindžia notarų biure pasirašyti įgaliojimai, kuriuose atsakovas vardą ir pavardę parašė rusiškomis raidėmis, o įgaliojimų tekstai jam buvo išversti.

  1. Dėl pavedimo sutarties galiojimo ir teisės gauti atlyginimą

40Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovas turi teisę į atlyginimą už veikimą ne tik 2001-12-11 pavedimo pagrindu, bet ir vėlesnių pavedimų pagrindu.

41Mano, jog ieškovas neturi teisės reikalauti atlygio pagal pavedimo sutartį. 2002-03-22 pavedimo sutartyje nurodyta, jog atlyginimas numatytas tik už ieškovo veiksmus, atliktus 2001-12-11 pavedimo pagrindu, kuris galiojo iki 2004-12-11. Todėl 2002-03-22 pavedimo sutartis pasibaigė, kai baigiasi įgaliojimo terminas (2004-12-11). Rašytinės pavedimo sutarys dėl atlyginimo už veiksmus, atliktus pagal 2005-02-05 ir 2011-09-11 įgaliojimus nebuvo sudarytos, todėl veikimas pagal šiuos įgaliojimus yra neatlygintinis (CK 6.758 straipsnio 2 dalis). Įstatymu nustatytos formos (rašytinės sutarties) nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu.

42Pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atlygio už veiksmus, atliktus pagal 2001-12-11 įgaliojimą, galiojusį iki 2004-12-11, t. y. ieškovas nereikalauja atlyginimo už nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimą pagal 2004-08-16 sprendimą, nes su juo buvo atsiskaityta. Visiško atsiskaitymo su ieškovu aplinkybę atsakovas grindžia 2008-04-08 paskolos sutartimi, pagal kurią atsakovas ieškovui paskolino 760 000 Lt ir šiuos pinigus jam pervedė ir, kurių ieškovas atsakovui nesugrąžino. Atsakovo nuomone, šiuo ieškiniu ieškovas siekia iš nepagrįstai prisiteisto atlygio sugrąžinti atsakovui skolą ir dar gauti naudą.

43Skundžiamą sprendimą priėmusio teismo nurodytų civilinių bylų Nr. 2A-1388-340/2013 bei Nr. 2A-1678-450/2013 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi, todėl teismas jomis rėmėsi nepagrįstai.

    1. Dėl atlyginimo dydžio

44Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo kokius konkrečiai veiksmus ieškovas atliko.

45Kadangi ieškovas prašo priteisti atlygį už veiksmus, atliktus 2007, 2008 ir 2012 metais atkuriant nuosavybę, reikia įvertinti kokiu būtent veiksmus ieškovas atliko pagal išduotus įgaliojimus. Mano, jog tokie formalūs veiksmai, kaip įgaliojimo pateikimas, prašymas pridėti sprendimą, pasirašymas dėl gautų sprendimų, negali būti prilygintini pavedimo vykdymui ir yra neproporcingi reikalaujamo atlygio dydžiui. Be to ieškovas neįvykdė įsipareigojimų pagal 2005-02-25 ir 2011-09-029 įgaliojimus, nes neatliko kadastrinių matavimų, nedalyvavo matavimuose, nepasirašė žemės sklypų planų ir t. t.

46Teigia, jog laikotarpiu nuo 2008-03-02 iki 2011-09-09 ieškovas neturėjo jokio įgaliojimo veikti atsakovo vardu ir interesais.

47Pasak atsakovo, ieškovas, imituodamas į nuosavybės atkūrimą įdėtas pastangas, siekia nesąžiningai praturtėti. Net ir tuo atveju, jei teismas pripažintų, jog ieškovas turi teisę reikalauti atlygio ir už veiksmus, kuriuos atliko vėlesnių įgaliojimų pagrindu, turėtų būti pripažinta, kad sumokėti pinigai už parduotus žemės sklypus yra pakankamas atlygis už atliktus veiksmus.

  1. Dėl pavedimo sutarties pripažinimo vartojimo sutartimi

48Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog sutartis negali būti laikoma vartojimo sutartimi. Teigia, kad teismas nenagrinėjo aplinkybių, ar ieškovo suteiktos paslaugos, susijusios su nuosavybės teisių atkūrimu, nėra jo verslas ar savarankiška veikla; teismas nepasidomėjo kokia veikla užsiima ieškovas, kokia jo profesija ir pragyvenimo šaltinis. Atsakovo nuomone, jis sutartį sudarė su ieškovu, nes jis prisistatė kaip didelę patirtį turintis specialistas nuosavybės teisių atkūrimo klausimais, t.y. profesionalu šioje srityje.

49Taip pat pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar sutarties kaina atitiko protingumo kriterijų, kadangi sutartyje nėra numatyta ieškovo atsakomybė už sutarties neįvykdymą, tačiau numatyti atsakovo įsipareigojimai, neprotingai suvaržantys jo teises.

  1. Dėl alternatyvaus reikalavimo

50Ginčo atveju abi šalys neprieštaravo, kad ieškinio tenkinimo atveju būtų priteistas atlygis natūra, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo savo nuožiūra parinkti teisių gynimo būdą.

  1. Dėl procesinių pažeidimų

51Vilniaus apygardos teismas netinkamai analizavo ir vertino įrodymų visetą, skundžiamą sprendimą grindė išimtinai pagal ieškovo pateiktus samprotavimus ir nevertino atsakovo pateiktų įrodymų ir paaiškinimų. Taipogi teismas prieš baigiamąsias kalbas išsakė išankstinę nuomonę, kad ieškovas yra įvykdęs pavedimą. Išankstinės nuomonės išsakymą atsakovas traktavo kaip klaidą, todėl teisėjo nušalinimo teise nepasinaudojo.

52Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. P. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:

    1. Dėl šalių santykių kvalifikavimo

53Paaiškino, kad iš pradžių su atsakovu buvo sudarę sutartį dėl 25 procentų dydžio atlyginimo, tačiau paaiškėjus būsimų darbų apimčiai ir sudėtingumu, buvo susitarta dėl 45 procentų atlygio sumos. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir posėdžio metu pripažino aplinkybę dėl 25 procentų dydžio atlyginimo pagal 2002-03-22 sutartį. Todėl yra akivaizdu dėl ko šalys susitarė. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo pateita sutartimi ir priteisė 25 procentų dydžio atlygį.

54Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas priešieškinio nepareiškė, nors jam ir buvo suteikta tokia galimybė. Teigia, kad atsakovui buvo įprasta sudaryti/pasirašyti sutartis lietuvių kalba. Atsakovas neįrodė, kad sutartis yra niekinė.

  1. Dėl pavedimo sutarties galiojimo ir teisės gauti atlyginimą

55Teigia, kad 2002-03-22 sutartis rengė ieškovas, kuris nėra teisininkas (sutarčių rengimo specialistas). Kadangi 2002-03-22 sutarčių rengimo metu buvo išduotas tik 2001-12-11 įgaliojimas, todėl kiti įgaliojimai į sutartį neįrašyti. Sutartyse nėra sąlygos, kad sutartis galioja iki 2011-12-11 įgaliojimo pabaigos. Priešingai, sutartimis numatytas ieškovo įsipareigojimas atsakovui, t. y. atstovavimas atkuriant atsakovo nuosavybės teises.

56Pažymėjo, kad atsakovas žinojo, kad ieškovas jį atstovauja įvairiose institucijose, todėl sistemingai ir toliau jau išdavinėjo įgaliojimus ir tik 2014-08-13 pareiškimu pranešė apie 2012-05-08 įgaliojimo panaikinimą. Taigi, atsakovas žinojo, jog 2002-03-22 sutartis buvo vykdoma ir pagal sekančius jo išduotus įgaliojimus.

  1. Dėl atlyginimo dydžio

57Atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovo atlikti veiksmai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimo procedūra negali būti prilygintini pavedimo vykdymui ir yra neproporcingi reikalaujamo atlygio dydžiui, kadangi ieškovas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atstatymo, atstovavo apeliantą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme, atsiimdavo Vilniaus apskrities viršininko įsakymus, kartu su atsakovu teikė VĮ „Registrų centras“ prašymus įregistruoti nuosavybės teises, atstovavo atsakovą visuose bendraturčių susirinkimuose ir bendraturčiai visus klausimus sprendė ne su atsakovu, o su ieškovu. Pripažįsta, kad laikotarpiai, kai neturėjo galiojančio įgaliojimo, veikti atsakovo interesais negalėjo, tačiau nereiškia, kad 2002-03-22 sutarties nevykdė, nes įgaliojimų pateikti neprašydavo.

  1. Dėl kitų argumentų

58Sutinka su pirmosios instancijos teismo parinkta atlyginio forma (pinigais), kadangi ieškinyje buvo pareikštas alternatyvus reikalavimas: pinigais arba natūra.

59Pažymėjo, kad atsakovo atstovei teismas buvo apsiūlęs pasinaudoti nušalinimo teise, tačiau ji tokia teise nepasinaudojo, todėl teiginiai apie šališką teismą nepagrįsti.

60IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

61Dėl faktinių aplinkybių

62Atsakovas I. T. išdavė ieškovui V. P. 2001-12-11 įgaliojimą atstovauti jį visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, visuose teismuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę su statiniais, priklausiusią buvusiam savininkui S. N., buvusią ( - ) (dabar pavadinimas - ( - ); taip pat atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Šis įgaliojimas baigėsi 2004-12-11.

63Į bylą pateiktos dvi 2002-03-22 sutartys: 1) pagal 2002-03-22 sutartį šalys susitarė, kad ieškovas V. P., pagal 2001-12-11 įgaliojimą, pasirašytą Vilniaus m. 15-ame notarų biure, atstovauja I. T. visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir statinius, priklausiusius buvusiam savininkui S. N., buvusią ( - ) (dabar ( - ), ( - ), įregistruoti grąžintą žemę su statiniais Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale, gauti nuosavybės dokumentus; šia sutartimi I. T. įsipareigojo už atliktą darbą ieškovui atsilyginti sumokant nuosavybės teisių atkūrimo dienos kaina 25 procentus žemės (išskyrus žemę, kurioje yra statiniai), vertės dalį; atsiskaityti nuo žemės dokumentų įregistravimo I. T. privalėjo ieškovui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų arba perleisti nuosavybės teises į 25 procentų dalį paminėtos žemės (išskyrus žemę, kurioje yra statiniai) (t. I. b. l. 39). 2) Pagal 2002-03-22 sutartį šalys susitarė, kad ieškovas V. P., pagal 2001-12-11 įgaliojimą, pasirašytą Vilniaus m. 15-ame notarų biure, atstovauja I. T. visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir statinius, priklausiusius buvusiam savininkui S. N., buvusią ( - ) (dabar ( - ), ( - ), įregistruoti grąžintą žemę su statiniais Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale, gauti nuosavybės dokumentus; šia sutartimi I. T. įsipareigojo už atliktą darbą ieškovui atsilyginti sumokant nuosavybės teisių atkūrimo dienos kaina 45 procentus žemės (išskyrus žemę, kurioje yra statiniai), vertės dalį; atsiskaityti nuo žemės dokumentų įregistravimo I. T. privalėjo ieškovui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų arba perleisti nuosavybės teises į 45 procentų dalį paminėtos žemės (išskyrus žemę, kurioje yra statiniai) (t. I, b. l. 65).

64Atsakovas išdavė ieškovui 2005-02-25 įgaliojimą, kuriuo įgaliojo ieškovą atstovauti atsakovą visose įstaigos, organizacijose ir teismuose tvarkant visus reikalus dėl tų pačių nuosavybės teisių atkūrimo. Šis įgaliojimas baigėsi 2008-03-01.

65Atsakovas išdavė ieškovui 2011-09-09 įgaliojimą, kuriuo ieškovą įgaliojo atstovauti atsakovą visose įstaigos, organizacijose ir teismuose tvarkant visus reikalus dėl tų pačių nuosavybės teisių atkūrimo. Įgaliojimo terminas - dešimt metų.

66Ieškovas atsakovo vardu pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2002-04-29 prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę su statiniais, priklausiusią buvusiam savininkui S. N., buvusią ( - ) (dabar - ( - ).

67Vilniaus apskrities viršininko: 1) 2004-08-16 sprendimu Nr. 2.4-01-2597 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui I. T.“ atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2000 ha ploto žemės sklype Nr. 2, prie ( - ), 0,2000 ha ploto žemės sklype Nr. 3, prie ( - ), 0,1500 ha ploto žemės sklype Nr. 9, prie ( - ); 0,1880 ha ploto žemės sklype Nr. 10, prie ( - ), 0,1500 ha ploto žemės sklype Nr. 15, prie ( - ) bei 0,1500 ha ploto žemės sklype Nr. 16, prie ( - ). 2) 2007-10-29 sprendimu Nr. 2.4-01-5314 atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. N. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, atsakovui grąžinant natūra 0,0639 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,1900 ha ploto žemės sklype Nr. 1 ( - ), 0,1950 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,5800 ha ploto žemės sklype Nr. 2 ( - ), 0,2965 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,8790 ha ploto žemės sklype Nr. 3 ( - ), 2,4124 ha žemės sklypo dalį, esančią 2,7680 ha ploto žemės sklype Nr. 4 ( - ), 0,3574 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,0629 ha ploto žemės sklype Nr. 6 ( - ), 0,5464 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,6790 ha ploto žemės sklype Nr. 7 ( - ). 3) 2008-09-01 sprendimu Nr. 2.4-01-6220 atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. N. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, atsakovui grąžinant natūra 1,2732 ha žemės sklypą Nr. 1006-1,2732 ha, esantį ( - ) (buvęs pavadinimas - ( - )) kaime. 4) 2008-10-30 sprendimu Nr. 2.4-01-6447 atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. N. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, atsakovui grąžinant natūra 0,1716 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,4973 ha ploto žemės sklype ties ( - ).

68Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos: 1) 2012-03-16 sprendimu Nr. 49S-146 atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. N. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, atsakovui grąžinant natūra 0,4931 žemės sklypo dalį 1,4285 ha žemės sklype, esančiame ( - ). 2) 2012-04-06 sprendimu Nr. 49S-202 atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. N. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, atsakovui grąžinant natūra 0,1648 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,4777 ha žemės sklype, esančiame ( - ), Vilnius, kadastrinis Nr. ( - ). 3) 2012-06-12 sprendimu Nr. 49S-402 atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. N. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, atsakovui grąžinant natūra 0,1103 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,2206 ha žemės sklype, esančiame ( - ), kadastrinis Nr. ( - ).

69Dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo

70Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas, nes bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas, kadangi turėjo išankstinę nuomonę apie bylos baigtį (kad ieškovas yra įvykdęs pavedimą).

71Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga.

72Nagrinėjamu atveju jokių teisėjo šališkumo požymių byloje nėra nustatyta, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu byloje dalyvaujantys asmenys nušalinimų teisėjui nereiškė.

73Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisėjas, pasiūlydamas šalims tartis dėl taikos sutarties sąlygų, neparodė savo suinteresuotumo bylos baigtimi ir nesiekė, jog byla būtų išnagrinėta kurios nors šalies naudai, be to teismas klausė, ar atsakovo atstovė pageidauja pasinaudoti nušalinimo teise, todėl nėra pagrindo išvadai, jog bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas ar turėjo išankstinę nuomonę dėl ginčo baigties.

74Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

75Atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašo paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino arba netinkamai vertino kai kuriuos svarbius įrodymus, byla yra paini ir sudėtinga, todėl reikalingi žodiniai šalių paaiškinimai.

76Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją).

77Atsakovas yra pateikęs apeliacinį skundą, dėl jo argumentų yra išsamiai pasisakyta ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde iš esmės nenurodoma, kokių faktinių aplinkybių nebuvo nustatyta pirmosios instancijos teisme, kokias faktines aplinkybes bei teisinius argumentus atsakovas konkrečiai dar norėtų nurodyti žodinio proceso metu ir dėl ko negalėjo nurodyti pirmosios instancijos teisme ar apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo matyti, kad kitokių, negu buvusios nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodoma, tik įrodinėjama, kad tos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos, o šiuo aspektu argumentai yra išdėstyti apeliaciniame skunde. Jis grindžiamas netinkamu į bylą pateiktų įrodymų vertinimu, taip pat materialinės ir procesinės teisės normų (ne) taikymu bei pažeidimu pirmosios instancijos teisme, o tai galima patikrinti ir rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų nėra pateikta. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka būtinumo nėra.

78Dėl šalių santykių kvalifikavimo

79Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, siekiant pašalinti abejones dėl tikrosios šalių valios, taikytina pavedimo sutarties sąlyga, numatanti, kad atsakovo atlyginimas yra 25 procentai žemės, į kurią atkurtos nuosavybės teisės, rinkos vertės.

80Ieškovas apeliacine tvarka neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta priteisti ieškovui iš atsakovo 25 procentų dydžio atlyginimą.

81Atsakovas 2002-03-22 sutarčių, kuriomis atsakovas įsipareigojo už atliktą darbą ieškovui atsilyginti sumokant nuosavybės teisių atkūrimo dienos kaina 25 ar 45 procentus žemės (išskyrus žemę, kurioje yra statiniai), nepripažįsta.

82Tuo atveju, jei atsakovas mano, jog ieškovo prašoma ginti teisė neegzistuoja arba jos atsiradimo pagrindas yra defektinis, jis, priklausomai nuo ginčo pobūdžio, gali ją ginčyti pareikšdamas savarankišką ieškinį, priešieškinį nagrinėjamoje byloje arba atsiliepdamas į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-419/2014).

83Atsakovas priešieškinio dėl 2002-03-22 sutarčių pripažinimo negaliojančiomis byloje nepareiškė, nesutikimo su ginčo sutartis argumentus išdėstė atsiliepime į ieškinį ir apeliaciniame skunde.

84Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ex officio (lot. k. savo iniciatyva), t. y. nesant pareikšto reikalavimo dėl tam tikro sandorio pripažinimo negaliojančiu, tik tada, kai aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, yra akivaizdi (pavyzdžiui, akivaizdu, kad sandoris prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai arba viešajai tvarkai ar gerai moralei). Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra šalies reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštas ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001, 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003, 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004).

85Atsakovas abejoja ieškovo sąžiningumu, teigia, jog nemoka lietuvių kalbos, nemoka nei skaityti, nei rašyti, o abi 2002-03-22 sutartys surašytos lietuvių kalba; tikėtinai buvo pateiktos pasirašyti kartu su kitais dokumentais. Atsiliepime į ieškinį nurodė aplinkybę dėl galimo 2002-03-22 sutarčių (nuorašo) suklastojimo (neatinka sutarčių šriftai, galimai viena iš sutarčių sudaryta atbuline data, atsakovas pasirašo rusiškomis raidėmis, o ne lietuviškomis).

86Sandoriai, turintys valios trūkumų, yra ne niekiniai, bet nuginčijami, t. y. jie gali būti pripažinti negaliojančiais tik įstatymų nurodytam asmeniui pareiškus reikalavimą dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įrodžius, kad sandoris neatitinka jį sudariusio asmens valios. Pažymėtina, jog įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami sandoriai, kurie gali būti pripažinti negaliojančiais pagal atstovaujamojo ieškinį (CK 1.92 straipsnis); atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-147/2007).

87Kadangi dvi byloje esančios 2002-03-22 pavedimo sutartys nėra akivaizdžiai niekinės, byloje nebuvo pareikštas atsakovo reikalavimas dėl jų pripažinimo negaliojančiomis ir ieškovas apeliacine tvarka neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta priteisti ieškovui iš atsakovo 25 procentų dydžio atlyginimą, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dalyje, kurioje atsakovas teigia, jog sutartys buvo pasirašytos dėl apgaulės ar suklydimo, atmestinas.

88Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vidiniuose atstovavimo santykiuose dalyvauja abiejų sandorio šalių valia, todėl, esant šių valių neatitikčiai, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015).

89Dėl sutarties kvalifikavimo

90Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ginčo sutartis negali būti vertinama pagal teisės normas, reglamentuojančias vartotojų teisių apsaugą. Atsakovas su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nesutinka.

91Civilinio kodekso 1.39 straipsnio 1 dalyje vartojimo sutartis apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atitinkamai Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartis – tai prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Prekių ar paslaugų pardavėju (teikėju) vartojimo sutartyje yra verslininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris, vykdydamas savo verslą, siūlo ir parduoda prekes ar teikia atlygintines paslaugas vartotojams (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 5, 8 dalys). Vartojimo sutartys yra sutarčių grupė, apimanti atskiras sutarčių rūšis, kurios dėl savo prigimties gali būti vartojimo sutartimis bei kurios turi požymių, būtinų kvalifikuojant konkrečią sutartį vartojimo sutartimi. Teismas turi kvalifikuoti ginčo sutartį pagal visus įstatyme išvardytus pagrindus, nes nuo to priklauso, kokie materialiniai įstatymai taikomi nagrinėjant bylą.

92Sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius. Pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo. Antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės - komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais). Toks teisinis reguliavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą teisiškai kvalifikuojant sutartį nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, yra prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Kvalifikuojant sutartį vartojimo sutartimi svarbios abi šalys, todėl visais atvejais greta vartotojo būtina identifikuoti ir kitą sutarties šalį – verslininką. Sutartys, sudarytos dviejų vartotojų (fizinių asmenų), vartojimo sutartimis nelaikomos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vartojimo sutartį kvalifikuojančiu požymiu yra ne sutarties tikslas, o vienos iš sutarties šalių – prekių pirkėjo ar paslaugų įgijėjo tikslas.

93Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas buvo išdavęs ieškovui 2001-12-11 įgaliojimą atstovauti jį visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, visuose teismuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę su statiniais, priklausiusią buvusiam savininkui S. N., esančią ( - ), (dabar ( - ). 2002-03-22 sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo už ieškovo atstovavimą atkuriant jam nuosavybės teises sumokėti atlyginimą. Ieškovas organizavo atsakovo atstovavimą civilinėje byloje Nr. 2-851-03/2002 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, parūpino atsakovui advokatą. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2002-10-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-851-03/2002 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. N. faktiškai buvo įvaikinęs atsakovą ir, kad iki nacionalizacijos šis asmuo nuosavybės teisėmis valdė 67 dalis žemės sklypo, buvusio ( - ) (dabar ( - ). Taip pat, ieškovo teigimu, ir vėlesnių atsakovo jam išduotų įgaliojimų pagrindais, ieškovas atstovavo įgaliotoją santykiuose su trečiaisiais asmenimis: pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę su statiniais; sudarė dviejų žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis ir žemės sklypus pardavė už 50 000 Lt; atstovavo atsakovą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje bei VĮ „Registrų centras“, teikė prašymus ir gaudavo dokumentus, dalyvavo rengiant sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą ir pan. Ieškovas atsiliepime į ieškinį paaiškino, jog vertėsi nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, detaliųjų planų rengimu ir pan., tačiau ne nuosavybės teisių atstatymu ir niekada atsakovui nebuvo prisistatęs kaip didelę patirtį šioje srityje turintis asmuo. Pabandyti pagelbėti atsakovui pasiūlė ieškovui G. L..

94Taigi, 2002-03-22 sutartis buvo sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų su tikslu padėti atsakovui atkurti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovo verslas susijęs su teikiamomis (teiktomis) paslaugomis atkuriant nuosavybės teises (CPK 178 straipsnis).

95Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta pagrįsta išvada, jog 2002-03-22 sutarties tikslas - ne atsakovo vartojimo poreikių tenkinimas, bet nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas; sutartį sudarė du fiziniai asmenys, kurie nėra verslininkai, t. y. ieškovo verslo ar profesinė veikla nėra susijusi su paslaugomis atkuriant nuosavybės teises, atsakovas sutartį su ieškovu sudarė buitinio sandorio pagrindu. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybių, ar ieškovo suteiktos paslaugos, susijusios su nuosavybės teisių atkūrimu nėra jo verslas ar savarankiška veikla, atmestini kaip nepagrįsti.

96Dėl teisės gauti atlyginimą pagal išduotus įgaliojimus

97Byloje nustatyta, jog atsakovas išdavė ieškovui 2001-12-11 įgaliojimą atstovauti jį visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę su statiniais, priklausiusią buvusiam savininkui S. N., buvusią ( - ) (dabar pavadinimas - ( - )), gauti bei pateikti reikiamus dokumentus, paduoti atsakovo vardu pareiškimus, įregistruoti grąžintą žemę su statiniais atsakovo vardu Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Vilniaus filiale, gauti nuosavybės dokumentus; atstovauti atsakovą ir vesti civilinę bylą visose teismo instancijose su visomis pareiškėjui suteiktomis teisėmis, pateikti vykdomuosius raštu išieškojimui, gauti priteistą turtą ir pinigus, už atsakovą pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu; šio įgaliojimo terminas baigėsi 2004-12-11 (t. I, b. l. 64).

98Pavedimo sutarties, kaip sutarčių teisės dalies, bendrosios taisyklės yra įtvirtintos CK šeštos knygos ketvirtos dalies XXXVI skyriuje, o įgaliotinio pagal pavedimo sutartį teisių ir pareigų visa apimtis įtvirtinta CK antros knygos trečioje dalyje, kurioje aptarti atstovavimo teisiniai santykiai ne tik pagal pavedimo sutartį, bet ir pagal įstatymą bei administracinį aktą.

99Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnio 1 dalis).

100Pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įsipareigoja kitos šalies (atstovaujamojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis, atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010).

101Ieškovas ir atsakovas sudarė 2002-03-22 pavedimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas V. P., pagal 2001-12-11 įgaliojimą, pasirašytą Vilniaus m. 15-ame notarų biure, atstovavo I. T. visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir statinius, priklausiusius buvusiam savininkui S. N., buvusią ( - ) (dabar ( - )), įregistruoti grąžintą žemę su statiniais Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale, gauti nuosavybės dokumentus; šia sutartimi I. T. įsipareigojo už atliktą darbą ieškovui atsilyginti sumokant nuosavybės teisių atkūrimo dienos kaina 25 procentus žemės (išskyrus žemę, kurioje yra statiniai), vertės dalį; atsiskaityti nuo žemės dokumentų įregistravimo I. T. privalėjo ieškovui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų arba perleisti nuosavybės teises į 25 procentų dalį paminėtos žemės (išskyrus žemę, kurioje yra statiniai) (t. I. b. l. 39).

102Ieškovas atsakovo vardu pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2002-04-29 prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę su statiniais, priklausiusią buvusiam savininkui S. N., buvusią ( - ) (dabar - ( - )).

103Vilniaus apskrities viršininkas 2004-08-16 sprendimu Nr. 2.4-01-2597 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui I. T.“ atkūrė atsakovui nuosavybės teises į 0,2000 ha ploto žemės sklype Nr. 2, prie ( - ), 0,2000 ha ploto žemės sklype Nr. 3, prie ( - ), 0,1500 ha ploto žemės sklype Nr. 9, prie ( - ); 0,1880 ha ploto žemės sklype Nr. 10, prie ( - ), 0,1500 ha ploto žemės sklype Nr. 15, prie ( - ) bei 0,1500 ha ploto žemės sklype Nr. 16, prie ( - ).

104Ieškovas 2004-11-04 pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu pardavė žemės sklypus, unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), už 50 000 Lt.

105Ieškovas nereikalavo atlyginimo už atsakovo atstovavimą atkuriant jam nuosavybės teises į S. N. priklausiusią žemę su statiniais ir kitų susijusių veiksmų vykdymą atlyginimą, pagal Vilniaus apskrities viršininko 2004-08-16 sprendimą Nr. 2.4-01-2597, tačiau prašė priteisti už atstovavimą atkuriant atsakovui nuosavybės teises į S. N. priklausiusią žemę su statiniais ir kitų susijusių veiksmų vykdymą atlyginimą pagal Vilniaus apskrities viršininko: 1) 2007-10-29 sprendimą Nr. 2.4-01-5314, 2) 2008-09-01 sprendimą Nr. 2.4-01-6220, 3) 2008-10-30 sprendimą 2.4-01-6447, 4) 2012-03-16 sprendimą Nr. 49S-146 bei 5) 2012-04-06 sprendimą Nr. 49S-202.

106Nustatyta, jog atsakovas išdavė ieškovui 2005-02-25 įgaliojimą, kuriuo įgaliojo ieškovą atstovauti atsakovą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, seniūnijoje, visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, VĮ „Registrų centras“ filialuose, notarų biuruose, tvarkant visus reikalus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. N. priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą su statiniais, esantį ( - ) (buvęs ( - )), pasirinkti žemės sklypo vietą, parinkti žemės grąžinimo būdą, dalyvauti atmatuojant žemės sklypą, gauti nuosavybę liudijančius dokumentus, nustatyta tvarka juos įregistruoti, atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus; pasirašyti ir užregistruoti atitinkamus susitarimus; daryti atsakovo vardu pareiškimus, pateikti atsakovo vardu prašymus, už jį pasirašyti bei atlikti kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus (atstovauti teismuose, vesti civilines bylas, taip pat atstovauti Hipotekos skyriuje); šio įgaliojimo galiojimo terminas baigėsi 2008-03-01 (t. I, b. l. 66 – 67).

107CK 6.232 straipsnis sustato, jeigu asmuo, kurio reikalus be pavedimo tvarkė kitas asmuo, vėliau pastarojo veiksmus patvirtina, tai šių asmenų tarpusavio santykiams taikomos normos, reglamentuojančios pavedimo sutartis arba kitas pagal esmę artimiausias atliktų veiksmų prigimčiai sutartis.

108Taip pat atsakovas išdavė ieškovui 2011-09-09 įgaliojimą, kuriuo ieškovą įgaliojo atstovauti atsakovą visose įmonėse, įstaigose, seniūnijoje, tarnybose ir organizacijose, įskaitant, bet neapsiribojant VĮ „Registrų centras“. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, tvarkant visus reikalus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. N. priklausiantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą su statiniais, esantį ( - ) (buvęs ( - )), savo nuožiūra sprendžiant visus klausimus dėl nuosavybės atstatymo būdų ir/ar žemės perkėlimo į ekvivalentišką žemės plotą (mišką) kitoje vietovėje; atstovauti atsakovą posėdžiuose svarstant klausimą dėl žemės sklypo grąžinimo, atstovauti matuojant žemės sklypą, pasirašyti žemės sklypo matavimo akte, atstačius nuosavybės teisę į žemės sklypą, įregistruoti nuosavybę VĮ „Registrų centras“ ir gauti nuosavybę liudijančius dokumentus, taip pat sprendimus į nurodytą žemės sklypą; atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, pasirašyti žemės sklypo planuose, įregistruoti pakeitimus ir gauti nuosavybės dokumentus; atstovauti atsakovą visuose Lietuvos Respublikos teismuose, civilinėse bylose ; šis įgaliojimas išduotas dešimties metų terminui (t. I, b. l. 69 – 70).

109Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui buvo išduoti nauji 2005-02-25 ir 2011-09-09 įgaliojimai, kaip atskiri rašytiniai dokumentai, kad santykiuose su trečiaisiais asmenimis įgaliotinis galėtų veikti įgaliotojo vardu ir šie įgaliojimai negali būti laikomi sudėtine 2002-03-22 pavedimo sutarties dalimi, kadangi:

110Pirma, palyginus 2001-12-11 įgaliojimą su vėliau išduotaisiais 2005-02-25 ir 2011-09-09 įgaliojimais matyti, jog vėlesni įgaliojimai neatitinka 2002-03-22 pavedimo sutarties sąlygų, numatančių atstovavimą visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose dėl nuosavybės teisių į žemę ir statinius atkūrimo, grąžintos žemės įregistravimo ir nuosavybės dokumentų gavimo, t. y. vėlesniais įgaliojimais atstovavimo mastas buvo išplėstas, pavyzdžiui 2005-02-25 įgaliojime numatyta parinkti žemės grąžinimo būdą, dalyvauti atmatuojant žemės sklypą, atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, pasirašyti susitarimus, o 2011-09-09 įgaliojime papildomai numatyta ieškovo teisė savo nuožiūra spręsti klausimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir/ar žemės perkėlimo, atstovauti posėdžiuose svarstant žemės sklypo grąžinimo klausimus, pasirašyti žemės sklypo planuose, įregistruoti pakeitimus.

111Antra, tiek pavedimo sutartis, tiek pavedimo sutarties pagrindu išduotas įgaliojimas (CK 6.756 straipsnis) pasibaigia CK 2.147 ir 6.763 straipsniuose nurodytais tapačiais pagrindais, tame tarpe kai baigiasi įgaliojimo terminas. Jeigu įgaliojimo terminas neapibrėžtas, įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos (CK 2.142 straipsnio 2 dalis).

112Bylos duomenimis 2001-12-11 įgaliojimas baigėsi 2004-12-11, todėl pagal aukščiau nurodytas civilinio įstatymo nuostatas 2002-03-22 pavedimo sutartis taip pat yra pasibaigusi.

113Trečia, CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. Sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Pagal CK 6.758 straipsnio 3 dalį, jeigu pavedimo sutartis yra atlygintinė, tai įgaliotinio atlyginimo dydį nustato pavedimo sutartis ar įstatymas. Pagal CK 2.151 straipsnio 2 dalį atstovui už darbą atstovaujamasis turi sumokėti atlyginimą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai (CK 6.758 straipsnis). Jeigu pavedimo sutarties šalys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, kad pavedimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai įgaliotinio kito asmens vardu atliekami teisiniai veiksmai yra įgaliotinio profesinė ar verslo veikla (CK 6.758 straipsnio 2 dalis).

114Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavo atlyginimo, tačiau svarbu pažymėti, kad pagal išduotus įgaliojimus, remdamasis būtent 2002-03-22 pavedimo sutarties nuostatomis. Tarp šalių nebuvo sudaryta jokių rašytinių pavedimo sutarčių, išskyrus 2002-03-22 pavedimo sutartį, pasibaigusią 2004-12-11, kurių pagrindu buvo apibrėžtos įgaliotojo ir įgaliotinio teisės ir pareigos (atsakovas būtų įsipareigojęs atsilyginti už ieškovo atliktą darbą, pagal išduotus 2005-02-25 ir 2011-09-09 įgaliojimus). Be to, kaip byloje nustatyta, ieškovo atsakovo vardu atliekami teisiniai veiksmai nebuvo įgaliotinio profesinė ar verslo veikla.

115Teisėjų kolegijos vertinimu, jei ir pripažinus, jog vėliau pavedimo sutartis buvo sudaryta žodžiu arba konkliudentiais veiksmais, nereiškia, kad tarp šalių tęsėsi atlygintiniai pavedimo teisiniai santykiai pagal 2002-03-22 pavedimo sutartį, kadangi pagal išduotus 2005-02-25 ir 2011-09-09 įgaliojimus šalių valia dėl tarpusavio teisių ir pareigų aiškiai išreikšta nebuvo, o 2002-03-22 pavedimo sutartis negalioja. Priešingų įrodymų byloje nėra (CPK 2, 178 straipsniai).

116Pažymėtina ir tai, jog iš atsakovo pateiktų paaiškinimų matyti, kad egzistuojančios 2008-04-08 paskolos sutarties pagrindu atsakovas ieškovui paskolino 760 000 Lt, taip pat 2015-09-29 teismo posėdžio metu liudytojas V. T. (atsakovo sūnus) parodė, kad tėvas sumokėjo ieškovui daug pinigų; dovanojo apie 800 000 Lt (t. I. b. l. 178), kad leidžia spręsti, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo ir kitokio pobūdžio tarpusavio finansinių įsipareigojimų.

117Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 2001-12-11 įgaliojimo pagrindu tarp šalių buvo sudaryta 2002-03-22 atlygintinė pavedimo sutartis (CK 6.758 straipsnio 3 dalis), tačiau neteisingai sprendė, kad pagal 2005-02-25 ir 2011-09-09 įgaliojimus tarp šalių susiklostė atlygintiniai pavedimo teisiniai santykiai, kurie baigėsi atsakovo 2014-08-13 pareiškimu.

118Pagal 2001-12-11 įgaliojimo pagrindu sudarytą 2002-03-22 pavedimo sutartį (Vilniaus apskrities viršininko 2004-08-16 sprendimą Nr. 2.4-01-2597) ieškovas atlyginimo nereikalauja, nes pripažįsta, jog jam buvo atlyginta ir šią aplinkybę patvirtino ir atsakovas atsiliepime į ieškinį, teigdamas, jog 28 962 EUR suma, gauta pagal 2004-11-04 žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis buvo ieškovo atlyginimas už Vilniaus apskrities viršininko 2004-08-16 sprendimu atsakovui sugrąžintą žemę. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovui pagal 2002-03-22 pavedimo sutartį (2001-12-11 įgaliojimo pagrindu) yra atlyginta.

119Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir civilinio įstatymo nuostatas, reglamentuojančias pavedimo teisinius santykius, vertina, kad pagal 2005-02-25 ir 2011-09-09 įgaliojimus tarp šalių susiklostė neatlygintiniai pavedimo teisiniai santykiai (CK 6.758 straipsnio 2 dalis). Todėl sprendžia, kad ieškovui atlyginimas pagal Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-29 sprendimą Nr. 2.4-01-5314; 2008-09-01 sprendimą Nr. 2.4-01-6220; 2008-10-30 sprendimą 2.4-01-6447, taip pat pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-03-16 sprendimą Nr. 49S-146 bei 2012-04-06 sprendimą Nr. 49S-202, nepriteistinas.

120Išdėstytų argumentų pagrindu ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 19 sprendimo dalis, kuria priteista ieškovui V. P. iš atsakovo I. T. 101 613 EUR skolos, 23 989 EUR palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo naikinama bei išsprendžiamas klausimas esmės – ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

121Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

122Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovui I. T., a.k. ( - ) nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: 45/100 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 2219/14285 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 772/4973 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 742/4777 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 288/1900 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 2540/16790 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 1608/10629 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 878/5800 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 1330/8790 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ).

123CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurių buvo imtasi, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Apeliacinio teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo momento (CPK 279 straipsnio 1 dalis).

124Teisėjų kolegija sprendžia panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

125Dėl bylinėjimosi išlaidų

126CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

127Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Taip pat atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

128Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 250 EUR bylinėjimosi išlaidų (t. I, b. l. 159) už advokatės I. K. suteiktą teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant atsakovą teisme, taip pat 1 200 EUR bylinėjimosi išlaidų (t. I, b. l. 163,164) už advokato A. Č. suteiktą teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant atsakovą teisme. Iš viso atsakovas patyrė 3 450 EUR (2 250 EUR + 1 200 EUR) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

129Pagal Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, naują redakciją, įsigaliojusią nuo 2015-03-20 (toliau – Rekomendacijos), 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

130Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių.

131Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijose numatytus maksimalus rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas dydžius, taip pat vadovaudamasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia priteisti atsakovo naudai iš ieškovo 1 500 EUR bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

132Atsakovas I. T. už apeliacinį skundą sumokėjo 881 EUR žyminio mokesčio (100 EUR - 2015-11-18 AB SEB bankas vietiniu mokėjimo nurodymu ir 781 EUR - 2015-11-28 Swedbank, AB mokėjimo nurodymu). Už apeliacinio skundo parengimą atsakovas advokatei sumokėjo 500 EUR.

133Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių.

134Taigi, atsakovo naudai iš ieškovo viso priteistina bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma sudaro 1 381 EUR (881 EUR žyminis mokestis už apeliacinį skundą + 500 EUR už advokatės suteiktą teisinę pagalbą). Susumavus 1 500 EUR bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų sumą su 1 381 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma, atsakovo naudai iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2 881 EUR.

135CPK 96 straipsnio 2 dalis numato, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

136Vilniaus apygardos teismo 2015-11-20 nutartimi atidėtas atsakovui likusios 1 000,00 EUR dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (t. II, b. l. 14 – 15).

137Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkintas, 1 000,00 EUR bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo.

138Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK straipsnio 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

139Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

140Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštą atsakovui I. T. (a. k. ( - ) nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui: 45/100 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 2219/14285 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 772/4973 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 742/4777 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 288/1900 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 2540/16790 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 1608/10629 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 878/5800 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 1330/8790 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ).

141Priteisti iš ieškovo V. P. (a. k. ( - ) atsakovo I. T. (a. k. ( - ) naudai 2 881,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.

142Priteisti iš ieškovo V. P. (a. k. ( - ) valstybės naudai 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas V. P. pareikštu ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) priteisti... 5. Atsakovas I. T. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti.... 6. Nurodė, jog yra dvi 2002-03-22 sutartys, kuriose skirtingai numatyta, kad neva... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 8. Dėl šalių santykių kvalifikavimo... 9. Teismo vertinimu, 2001 metais šalys žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais... 10. Dėl termino, per kurį neva ieškovas turėjo įvykdyti pavedimą pasisakė,... 11. Teismas 2014-08-13 pareiškimą ieškovui apie įgaliojimo panaikinimą... 12. Sprendė, jog atsakovas nepagrįstai pavedimo santykių terminą formaliai... 13. Teismas taip pat atsižvelgė į apeliacinės instancijos teismų precedentus... 14. Nustatė, jog šalys pavedimo sutartyje prievolės išmokėti atlyginimą... 15. Kadangi atsakovas daugelį metų nereiškė reikalavimo ieškovui pateikti... 16. Teismas atmetė atsakovo atsikirtimų teiginius, kad ieškovas, veikdamas... 17. Padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė atlygintiniai pavedimo teisiniai... 18. Dėl pavedimo sutarties prieštaravimo imperatyvioms normoms... 19. Vertinant ieškovo atlyginimo už dalinį pavedimo vykdymą dydį sąžiningumo... 20. Vien deklaratyvūs atsakovo teiginiai, jog šalių sudaryta sutartis... 21. ... 22. Dėl pavedimo sutarties pripažinimo vartojimo sutartimi... 23. Teismo vertinimu, šalių sudarytos pavedimo sutarties nėra pagrindo... 24. Dėl atlyginimo dydžio... 25. Konstatavo, kad šalys sudarė atlygintinę pavedimo sutartį, todėl... 26. Nustatė, jog ieškovas pateikė originalų šalių pasirašytos pavedimo... 27. Iš priteisto atlyginimo atėmė 28 962 EUR (100 000 Lt) sumą, kadangi... 28. Sumažinęs ieškovo prašomą priteisti atlyginimą nuo 235 035 EUR sumos iki... 29. Dėl priteisiamo atlyginimo formos... 30. Šiuo atveju, nors ieškovas pareiškė ir alternatyvų reikalavimą priteisti... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 44 procentų dalimi,... 33. Apeliaciniu skundu ieškovas V. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m.... 34. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamojo sprendimo... 35. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas I. T. prašo skundą... 36. Apeliaciniu skundu atsakovas I. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 37. Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus:
    38. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl dviejų sutarčių sudarymo... 39. Nurodė, jog į bylą yra pateiktos dvi 2002-03-22 pavedimo sutartys, kuriose... 40. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovas turi... 41. Mano, jog ieškovas neturi teisės reikalauti atlygio pagal pavedimo sutartį.... 42. Pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atlygio už veiksmus, atliktus... 43. Skundžiamą sprendimą priėmusio teismo nurodytų civilinių bylų Nr.... 44. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo kokius konkrečiai veiksmus... 45. Kadangi ieškovas prašo priteisti atlygį už veiksmus, atliktus 2007, 2008 ir... 46. Teigia, jog laikotarpiu nuo 2008-03-02 iki 2011-09-09 ieškovas neturėjo jokio... 47. Pasak atsakovo, ieškovas, imituodamas į nuosavybės atkūrimą įdėtas... 48. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog sutartis negali... 49. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar sutarties kaina atitiko... 50. Ginčo atveju abi šalys neprieštaravo, kad ieškinio tenkinimo atveju būtų... 51. Vilniaus apygardos teismas netinkamai analizavo ir vertino įrodymų visetą,... 52. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. P. prašo atmesti atsakovo... 53. Paaiškino, kad iš pradžių su atsakovu buvo sudarę sutartį dėl 25... 54. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas priešieškinio... 55. Teigia, kad 2002-03-22 sutartis rengė ieškovas, kuris nėra teisininkas... 56. Pažymėjo, kad atsakovas žinojo, kad ieškovas jį atstovauja įvairiose... 57. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovo atlikti veiksmai, susiję su... 58. Sutinka su pirmosios instancijos teismo parinkta atlyginio forma (pinigais),... 59. Pažymėjo, kad atsakovo atstovei teismas buvo apsiūlęs pasinaudoti... 60. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 61. Dėl faktinių aplinkybių... 62. Atsakovas I. T. išdavė ieškovui V. P. 2001-12-11 įgaliojimą atstovauti jį... 63. Į bylą pateiktos dvi 2002-03-22 sutartys: 1) pagal 2002-03-22 sutartį šalys... 64. Atsakovas išdavė ieškovui 2005-02-25 įgaliojimą, kuriuo įgaliojo... 65. Atsakovas išdavė ieškovui 2011-09-09 įgaliojimą, kuriuo ieškovą... 66. Ieškovas atsakovo vardu pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui... 67. Vilniaus apskrities viršininko: 1) 2004-08-16 sprendimu Nr. 2.4-01-2597... 68. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos: 1) 2012-03-16... 69. Dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo ... 70. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo... 71. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime... 72. Nagrinėjamu atveju jokių teisėjo šališkumo požymių byloje nėra... 73. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisėjas,... 74. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ... 75. Atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašo paskirti žodinį bylos... 76. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos... 77. Atsakovas yra pateikęs apeliacinį skundą, dėl jo argumentų yra išsamiai... 78. Dėl šalių santykių kvalifikavimo... 79. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, siekiant pašalinti abejones dėl... 80. Ieškovas apeliacine tvarka neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo... 81. Atsakovas 2002-03-22 sutarčių, kuriomis atsakovas įsipareigojo už atliktą... 82. Tuo atveju, jei atsakovas mano, jog ieškovo prašoma ginti teisė neegzistuoja... 83. Atsakovas priešieškinio dėl 2002-03-22 sutarčių pripažinimo... 84. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą teisės normų,... 85. Atsakovas abejoja ieškovo sąžiningumu, teigia, jog nemoka lietuvių kalbos,... 86. Sandoriai, turintys valios trūkumų, yra ne niekiniai, bet nuginčijami, t. y.... 87. Kadangi dvi byloje esančios 2002-03-22 pavedimo sutartys nėra akivaizdžiai... 88. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vidiniuose... 89. Dėl sutarties kvalifikavimo... 90. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ginčo sutartis negali... 91. Civilinio kodekso 1.39 straipsnio 1 dalyje vartojimo sutartis apibrėžiama... 92. Sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos... 93. Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas buvo išdavęs ieškovui... 94. Taigi, 2002-03-22 sutartis buvo sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų su... 95. Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos... 96. Dėl teisės gauti atlyginimą pagal išduotus įgaliojimus... 97. Byloje nustatyta, jog atsakovas išdavė ieškovui 2001-12-11 įgaliojimą... 98. Pavedimo sutarties, kaip sutarčių teisės dalies, bendrosios taisyklės yra... 99. Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies... 100. Pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios... 101. Ieškovas ir atsakovas sudarė 2002-03-22 pavedimo sutartį, kurios pagrindu... 102. Ieškovas atsakovo vardu pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui... 103. Vilniaus apskrities viršininkas 2004-08-16 sprendimu Nr. 2.4-01-2597 „Dėl... 104. Ieškovas 2004-11-04 pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu pardavė žemės... 105. Ieškovas nereikalavo atlyginimo už atsakovo atstovavimą atkuriant jam... 106. Nustatyta, jog atsakovas išdavė ieškovui 2005-02-25 įgaliojimą, kuriuo... 107. CK 6.232 straipsnis sustato, jeigu asmuo, kurio reikalus be pavedimo tvarkė... 108. Taip pat atsakovas išdavė ieškovui 2011-09-09 įgaliojimą, kuriuo ieškovą... 109. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui buvo išduoti nauji 2005-02-25 ir... 110. Pirma, palyginus 2001-12-11 įgaliojimą su vėliau išduotaisiais 2005-02-25... 111. Antra, tiek pavedimo sutartis, tiek pavedimo sutarties pagrindu išduotas... 112. Bylos duomenimis 2001-12-11 įgaliojimas baigėsi 2004-12-11, todėl pagal... 113. Trečia, CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK... 114. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavo atlyginimo, tačiau svarbu pažymėti,... 115. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei ir pripažinus, jog vėliau pavedimo... 116. Pažymėtina ir tai, jog iš atsakovo pateiktų paaiškinimų matyti, kad... 117. Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytą, daro išvadą, kad pirmosios... 118. Pagal 2001-12-11 įgaliojimo pagrindu sudarytą 2002-03-22 pavedimo sutartį... 119. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir... 120. Išdėstytų argumentų pagrindu ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o... 121. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 122. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovo reikalavimų... 123. CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios... 124. Teisėjų kolegija sprendžia panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo... 125. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 126. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 127. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme... 128. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 250 EUR bylinėjimosi... 129. Pagal Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų... 130. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme... 131. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijose numatytus maksimalus... 132. Atsakovas I. T. už apeliacinį skundą sumokėjo 881 EUR žyminio mokesčio... 133. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme... 134. Taigi, atsakovo naudai iš ieškovo viso priteistina bylinėjimosi apeliacinės... 135. CPK 96 straipsnio 2 dalis numato, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi... 136. Vilniaus apygardos teismo 2015-11-20 nutartimi atidėtas atsakovui likusios 1... 137. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkintas, 1 000,00 EUR bylinėjimosi... 138. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 139. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti... 140. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi pritaikytas... 141. Priteisti iš ieškovo V. P. (a. k. ( - ) atsakovo I. T. (a. k. ( - ) naudai 2... 142. Priteisti iš ieškovo V. P. (a. k. ( - ) valstybės naudai 1 000,00 Eur...