Byla 2S-2574-585/2014
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merko būstas“ atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merko būstas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Nustatė

2ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 4-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos bei jos narių – garažų savininkų – 30 479 Lt ir penkių procentų dydžio procesines palūkanas. Be to, ieškovė pareikštu ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti bendrijos ir jos narių, kai jie bus žinomi, turtą.

3Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pasak pirmosios instancijos teismo, nėra duomenų, patvirtinančių, jog egzistuoja reali grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės ar taps neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Teismo vertinimu, ieškovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindo spręsti, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bendrija stengsis realizuoti savo turtą, siekdama išvengti galimo priverstinio teismo sprendimo vykdymo, ar neturės turto, kuris būtų pakankamas įvykdyti teismo sprendimą.

4Ieškovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5Ieškovės atskirasis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

  1. pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog ieškinio suma bendrijai yra labai didelė ir objektyviai didina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovė šiame kontekste pažymėjo, jog bendrija yra ribotų finansinių galimybių juridinis asmuo, kurio lėšų šaltinis – narių įnašai;
  2. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog bendrija ir jos nariai akivaizdžiai nebendradarbiauja su ieškove. Anot ieškovės, nėra pagrindo manyti, jog gali pasikeisti bendrijos ir jos narių elgesys. Ieškovės vertinimu, šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog egzistuoja tikimybė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankus teismo sprendimas bus visiškai ar iš dalies neįvykdytas.

6Atsakovė 4-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, atsiliepdama į atskirąjį skundą, pareiškė, jog nesutinka su atskiruoju skundu, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

7Atsakovės atsiliepimas į atskirąjį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:

  1. ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį, kad ieškinio suma bendrijai yra labai didelė ir objektyviai didina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką;
  2. ieškovė neįvardijo ir nepagrindė, kokią įtaką tariamas bendrijos ir jos narių nebendradarbiavimas gali turėti, vykdant būsimą teismo sprendimą.

8Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

11Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, pagrįstai ar ne pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

12Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios procesinės nuostatos analizė sudaro pagrindą konstatuoti, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai koegzistuoja dvi sąlygos. Pirmoji sąlyga yra ta, kad ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra nurodyti faktines aplinkybes ir pateikti faktinius duomenis, kurių preliminari analizė sudarytų teismui pagrindą manyti, jog yra įmanomas ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimas. Antroji sąlyga yra ta, jog turi egzistuoti pakankamai pagrįsta prielaida, kad, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo (į)vykdymas. Kitaip tariant, turi egzistuoti teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo rizika.

13Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji neįrodė, kad egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo rizika. Pasak apeliantės, šios rizikos buvimą suponuoja didelė ieškinio suma.

14Teismų praktika iš tikrųjų byloja, kad didelė ieškinio suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir kartu preziumuoja būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2008). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, didelė ieškinio suma ne visada pati savaime sudaro pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

15Didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys. Vienu atveju ta pati suma gali būti didelė, kitu atveju – maža. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra galimas objektyvus ribos, kurios peržengimas pats savaime sudarytų pagrindą teigti, jog ieškinio suma yra didelė, nustatymas. Kiekvienu individualiu atveju, bylos dalyviui ar kitam suinteresuotam asmeniui inicijavus klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti nustatinėjama, ieškinio suma yra didelė ar ne. Sprendžiant šį klausimą, turi būti atsižvelgiama į šalių padėtį, bylos procese pareikštus materialinius subjektinius reikalavimus ir kitą ginčo specifiką. Preliminarius duomenis, pagal kuriuos teismas galėtų padaryti išvadą, kad prašoma užtikrinti suma yra tokia reikšminga savo dydžiu, kad vien dėl jos būtina taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis įgyvendinamus teisių ribojimus, privalo pateikti asmuo, prašantis tokias priemones taikyti.

16Apeliantė pareiškė 4-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai bei jos nariams – garažų savininkams – turtinį reikalavimą, kuris pinigine išraiška sudaro 30 479 Lt. Apeliantės, nors ji šioje proceso stadijoje prašo areštuoti tik bendrijos turtą, tiesioginis tikslas – visų subjektų, jos vertinimu, turinčių atsakyti pagal ieškinį, turto arešto pagrindu užsitikrinti tinkamą jai galimai palankaus būsimo teismo sprendimo (į)vykdymą. Byloje ieškovas nepateikė duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, koks yra bendrijos narių skaičius. Kita vertus, vien ta aplinkybė, jog atsakovės teisinė forma – bendrija, sudaro pagrindą teigti, jog ji vienija grupę asmenų, valdančius garažus. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir nesant faktinių duomenų, galima preliminariai konstatuoti, jog pagal apeliantės ieškinį, jeigu jis būtų visiškai patenkintas, atsakytų ne vienas asmuo, o jų grupė – pati bendrija ir jos nariai – garažų savininkai. Svarbu ir tai, kad nepateikta jokių duomenų ne tik apie asmenų, dalyvaujančių atsakovo bendrijoje skaičių, bet ir apie atskirų asmenų, sudarančių bendriją, turtinę padėtį.

17Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir nepatikrinus kitų faktų, egzistuoja pagrindas teigti, jog apeliantės turtinis reikalavimas, kuris yra pareikštas grupei asmenų, nei nominalia, nei santykine, nei absoliučia išraiška nėra pakankamo dydžio, kad vien dėl tokio dydžio kiltų galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo grėsmė. Vadinasi, nenustatyta būtina sąlyga, reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, net ir pripažinus, jog apeliantės materialinio subjektinio reikalavimo suma yra didelė, nebūtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Civilinėje teisėje, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.67 straipsnis), galioja sąžiningumo prezumpcija, kurios esmė yra ta, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol nėra įrodyta kaip. Ši prezumpcija, kaip ir kitos prezumpcijos, gali būti paneigta. Pareiga paneigti šią prezumpciją tenka tam asmeniui, kuris teigia, jog priešinga ginčo santykio šalis yra ar gali būti nesąžininga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nenurodė faktinių aplinkybių ir nepateikė faktinių duomenų, kurių preliminari analizė sudarytų pagrindą manyti, jog egzistuoja rizika, kad bendrija ir jos neidentifikuoti nariai gali imtis aktyvių disponavimo turtu veiksmų, siekdami išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad bendrija ir jos nariai nebendradarbiauja su apeliante, nėra pakankama konstatuoti, jog egzistuoja įvardyta rizika.

18Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia apeliantė, pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19Atskirojo skundo argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, neturi teisinės reikšmės teisingai išspręsti šią bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą aspektą, nevertina kitų apeliantės argumentų, kurie kartu su šiame procesiniame sprendime išanalizuotais argumentais yra suformuluoti jos atskirajame skunde.

20Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos šalims, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

22palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas... 2. ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama priteisti solidariai iš... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atmetė... 4. Ieškovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22... 5. Ieškovės atskirasis skundas yra grindžiamas šiais argumentais: 6. Atsakovė 4-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo... 7. Atsakovės atsiliepimas į atskirąjį skundą yra grindžiamas šiais... 8. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės,... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo... 11. Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, pagrįstai ar ne pirmosios... 12. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas... 13. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji neįrodė,... 14. Teismų praktika iš tikrųjų byloja, kad didelė ieškinio suma gali... 15. Didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys. Vienu atveju ta pati suma... 16. Apeliantė pareiškė 4-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir... 17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir nepatikrinus kitų faktų,... 18. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas,... 19. Atskirojo skundo argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame... 20. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,... 22. palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį...