Byla e2-1482-433/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovui G. A., atsakovo atstovui A. S., tretiesiems asmenims E. B., K. D.,

2viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui ADB „Gjensidige“ (buvęs AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą) tretiesiems asmenims E. B., K. D. (buvusi pavardė – K.) dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 321,58 Eur žalos atlyginimo, 0,04 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo 2 321,68 Eur sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, skaičiuojant terminą nuo 2015-08-05 iki bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 333,39 Eur, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 60,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškinyje nurodė, kad ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą, (toliau tekste – ieškovas) sudarė su UAB Nordea Finance Lithuania susitarimą Nr. 1 prie 2010-05-11 Bendradarbiavimo sutarties, kurio pagrindu automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ), buvo apdraustas kasko draudimu nuo 2014-11-06 iki 2015-11-05 (tai patvirtina kasko draudimo sertifikatas Nr. ( - )). 2015-05-15 ( - ) įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ) (toliau tekste – ( - )), vairuojamas trečiojo asmens K. K. (toliau tekste – ( - ) vairuotoja), staiga sustojo ir automobilio ( - ), valst. Nr. ( - ) (toliau tekste – ( - )) vairuotoja trečiasis asmuo E. B. (toliau tekste – ( - ) vairuotoja), nesitikėdama staigaus stabdymo dėl labai gerų važiavimo sąlygų ir ( - ) lėtėjimo požymių nebuvimo, nespėjo sustabdyti ( - ), ir ( - ) atsitrenkė į ( - ) galinę dalį. ( - ) vairuotoja eismo įvykio aplinkybių paaiškinime nurodė, kad ji važiavo antrąja juosta ir priešais ją į jos juostą persirikiavo ( - ), kurio vairuotoja kalbėjo telefonu be laisvų rankų įrangos. Po to lygiame kelyje, dar labai toli iki sankryžos ir nesant lėtėjimo požymių ( - ) automobilis staiga sustojo. ( - ) vairuotoja, išlipusi iš automobilio, nurodė staigaus stabdymo priežastis, pagal kurias ji, vairuodama pirmą dieną išsinuomotą ( - ) su jai neįprasta pavarų dėže (ji vairuodavo automobilius su kitokia nei ( - ) pavarų dėže), supainiojo pedalus, t. y. vietoje greičio pedalo paspaudė stabdžio pedalą, ir pripažino savo kaltę. ( - ) vairuotojos kaltę pripažino ir pro šalį važiavę policininkai, kurie, išklausę eismo įvykio dalyvių paaiškinimų, padėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Gavus prašymą atlyginti padarytą žalą ir atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio metu apgadinto ( - ) padaryti nuostoliai sudarė 2 408,57 Eur, todėl ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, automobilio ( - ) remontą dėl 2015-05-15 eismo įvykio apgadinimų atlikusiai įmonei UAB „Autobela“ pervedė 2 321,68 Eur, t. y. 2 408,57 Eur atskaičius sutartyje numatytą išskaitą 86,89 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.1015 straipsniu ir tuo faktu, kad automobilio ( - ) valdytojo turtiniai interesai, atsirandantys iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiajam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą eismo įvykio dieną buvo apdrausti pas atsakovą, ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką dėl ( - ) apgadinimų, įgijo subrogacinio reikalavimo teisę į atsakovą. 2015-07-09 ieškovas pateikė atsakovui reikalavimą atlyginti ieškovo išmokėtą draudimo išmoką, 2015-07-13 atsakovas pareikalavo ( - ) vairuotojos paaiškinimo, kurį ieškovas tą pačią dieną pateikė elektroniniu paštu atsakovui. Atsakovas atsakymą į ieškovo 2015-07-09 pretenziją pateikė tik 2015-11-11 – po ieškovo 2015-08-19 ir 2015-11-11 raginimų pateikti atsakymą. Atsakymu į pretenziją atsakovas tenkinti ieškovo reikalavimą atsisakė, argumentuodamas atsisakymą tuo, kad ( - ) vairuotojai civilinė atsakomybė nekyla ir už įvykį yra atsakinga ( - ) vairuotoja, nes nesilaikė saugaus atstumo (Kelių eismo taisyklių 126 punktas). Tačiau už eismo įvykio kilimą yra atsakinga ( - ) vairuotoja. Įvykis, esant šios bylos aplinkybėms, pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį yra laikomas draudžiamuoju tik tuo atveju, jeigu yra nustatomos visos apdraustos transporto priemonės valdytojo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: kaltė, jo neteisėti veiksmai, kitai transporto priemonei padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir transporto priemonės valdytojo veiksmų (CK 6.270 straipsnio 5 dalis, 6.246-6.249 straipsniai). ( - ) vairuotojos civilinę atsakomybę už eismo įvykio metu padarytą žalą patvirtina eismo įvykio deklaracijoje nustatytos aplinkybės, pagal kurias kaltu už eismo įvykio kilimą yra pripažinta ir tai savo parašu patvirtino ( - ) vairuotoja. Ši aplinkybė reiškia, kad ( - ) vairuotoja atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė eismo įvykio kilimą. Atsakovas atsakyme į pretenziją nurodo, kad ( - ) vairuotojos civilinė atsakomybė nekyla, t. y. ( - ) vairuotoja, atsakovo nuomone, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie buvo eismo įvykio priežastimi. Kaip jau minėta aukščiau, ( - ) vairuotoja eismo įvykio aplinkybių paaiškinime nurodė, kad ji važiavo antrąja juosta ir priešais ją į jos juostą persirikiavo ( - ), kurio vairuotoja kalbėjo telefonu be laisvų rankų įrangos. Po to lygiame kelyje, dar labai toli iki sankryžos ir nesant lėtėjimo požymių ( - ) automobilis staiga sustojo. ( - ) vairuotoja, išlipusi iš automobilio, nurodė staigaus stabdymo priežastis, pagal kurias ji, vairuodama pirmą dieną išsinuomotą ( - ) su jai neįprasta pavarų dėže (ji vairuodavo automobilius su kitokia nei ( - ) pavarų dėže), supainiojo pedalus, t. y. vietoje greičio pedalo paspaudė stabdžio pedalą, ir pripažino savo kaltę. ( - ) vairuotojos kaltę pripažino ir pro šalį važiavę policininkai, kurie, išklausę eismo įvykio dalyvių paaiškinimų, padėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Vertinant ( - ) vairuotojos paaiškinime nurodytas eismo įvykio aplinkybes eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotų duomenų kontekste, yra teigtina, kad paaiškinime nurodytos aplinkybės, pagal kurias ( - ) vairuotoja, nesant būtinumo dėl eismo saugumo (( - ) vairuotoja supainiojo greičio pedalą su stabdžio pedalu), staiga sustabdė automobilį, atitinka deklaracijoje užfiksuotą faktą, pagal kurį ( - ) vairuotoja yra atsakinga už eismo įvykio kilimą ir atsiradusią žalą. Šiais veiksmais ( - ) vairuotoja pažeidė eismo įvykio dieną galiojusių Kelių eismo taisyklių 9 punktą, pagal kurį eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui ir 135.4. punktą, kuriame yra numatyta, kad vairuotojui yra draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas, faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis, yra teigtina, kad tarp ( - ) vairuotojos neteisėtų veiksmų ir eismo įvykio ir atsiradusios žalos yra faktinis priežastinis ryšys, t. y. tuo atveju, jeigu ( - ) vairuotoja dėl greičio ir stabdžio pedalų supainiojimo nebūtų staiga sustabdžius automobilio, eismo įvykis nebūtų įvykęs. ( - ) vairuotoja objektyviai galėjo numatyti staigaus dėl greičio ir stabdžio pedalų supainiojimo (nesant būtinybės dėl eismo saugumo) stabdymo eismo įvykio kilimą ir atsirasiančią žalą. Kaip jau buvo minėta aukščiau, ( - ) vairuotoja pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 135.4. punktuose numatytus reikalavimus, kurių tikslas yra užtikrinti eismo, kurio metu yra naudojami padidinto pavojaus šaltiniai, dalyvių saugumą. Yra pažymėtina, kad tokių reikalavimų, nepaisymas labai padidina riziką neigiamų padarinių asmens turtui ir gyvybei (sveikatai) atsiradimui. Tai reiškia, kad tarp ( - ) vairuotojos veiksmų ir eismo įvykio kilimo ir žalos atsiradimo yra teisinis priežastinis ryšys. Remiantis aukščiau pateikiamu teisiniu reguliavimu ir byloje pateiktais įrodymais, yra teigtina, kad yra visos ( - ) vairuotojos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas, atsisakydamas atlyginti žalą, neįrodė, kad ( - ) vairuotoja nėra atsakinga už eismo įvykį. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį (toliau – TPVCAPDĮ) civilinės atsakomybės draudikas, t. y. atsakovas, o ne ieškovas, privalo ištirti eismo įvykio metu padarytos žalos priežastis ir nustatyti žalą bei per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos mokėjimo arba privalo pateikti pagristą atsakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos išmokėjimo ar suteikiančius teisę sumažinti išmoką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad sisteminis TPVCAPDĮ nuostatų bei įstatymo tikslų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog, gavęs pretenziją, civilinės atsakomybės draudikas privalo atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką tik tuo atveju, jeigu pateikia įrodymus, kad jo apdraustos transporto priemonės valdytojas nėra atsakingas už pretenziją pateikusiam asmeniui padarytą žalą. Nurodytas transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykių teisinis reguliavimas suponuoja ir atitinkamas procesines šalių įrodinėjimo pareigas nagrinėjant ginčą teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl eismo įvykio deklaracijos teisinės reikšmės, konstatavo, kad nustatytas eismo įvykio deklaracijos surašymo teisinis reguliavimas paaiškinamas siekiu teisingai užfiksuoti eismo įvykį ir išvengti klastojimų, vertimo su eismo įvykiu susijusius asmenis pateikti neobjektyvią, vienpusišką, pavyzdžiui, kaltininkui palankią informaciją. Taigi yra užtikrinama visų su eismo įvykiu susijusių asmenų teisių apsauga, siekiama teisėtų, bet skirtingų, pavyzdžiui, kaltininko ir nukentėjusiojo interesų suderinimo. Atsakomybės už eismo įvykį pripažinimo kaip įrodomojo fakto aspektu yra pažymėtina, kad 2011-05-17 Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija yra priėmusi poziciją dėl eismo įvykio deklaracijoje išreikšto asmens atsakomybės už eismo įvykio metu padarytą žalą pripažinimo įrodomosios vertės. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija pasisakė, kad „asmens atsakomybės už padarytą žalą pripažinimas, išreikštas eismo įvykio deklaracijoje, laikytinas neteisminiu fakto pripažinimu. Tokį atsakomybės už padarytą žalą pripažinimą iš esmės galima laikyti įrodomuoju faktu, leidžiančiu daryti išvadą apie atitinkamo materialinio teisinio pobūdžio fakto egzistavimą. <...> Pats atsakomybės už padarytą žalą pripažinimo eismo įvykio deklaracijoje faktas paprastai implikuoja tai, kad būtent ją pripažinusio asmens elgesys neatitiko tokio eismo įvykio dalyvio elgesio modelio, koks tomis aplinkybėmis buvo privalomas. <...> Nesant objektyvių įrodymų to, kad asmuo atsakomybę už įvykio metu padarytą žalą pripažino nepagrįstai, būtent minėtą faktą pripažinęs asmuo ir yra laikytinas atsakingu už padarytą žalą“. Apibendrinant aukščiau pateikiamą teisinį reguliavimą, yra teigtina, kad deklaracija tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir yra išvengiama administracinės teisenos, atlieka oficialaus dokumento (policijos pažymos) funkciją. Taip pat yra konstatuotina, kad atsakovas (( - ) valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikas), įrodinėdamas, kad ( - ) vairuotojai nekyla civilinė atsakomybė, privalo pateikti objektyvius įrodymus, paneigiančius eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotą ( - ) vairuotojos civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio kilimo. Atsakovas neigia eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotą ( - ) vairuotojos atsakomybę už eismo įvykio kilimą vien tik savo darbuotojo, nemačiusio eismo įvykio, eismo įvykio aplinkybių vertinimu, ir absoliučiai nepateikia jokių įrodymų, kad ( - ) vairuotoja staigiu stabdymu nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir šie jos veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, nors pagal galiojantį teisinį reguliavimą privalo juos pateikti, norėdamas paneigti eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotą ( - ) vairuotojos atsakomybę už eismo įvykio kilimą (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 3 dalis). Šiame kontekste yra akcentuotina, kad vien tas faktas, kad ( - ) priekine dalimi įvažiavo į ( - ) užpakalinę dalį nepagrindžia, kad ( - ) vairuotoja yra atsakinga už eismo įvykį, o ( - ) vairuotojos veiksmai nebuvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti. Pagal bylos faktines aplinkybes ieškovas atsakovui pretenziją elektroniniu paštu pateikė 2015- 07-09. Dėl to priteistini delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, yra skaičiuojami nuo 2015-08-08 iki bylos iškėlimo teisme dienos (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 3 ir 4 dalys).

4Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog 2015-05-15 įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė ( - ), valstybinis numeris ( - ), vairuojama E. B., kuri nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje buvusią ir staigiai stabdančią transporto priemonę ( - ), valstybinis numeris ( - ) vairuojamą K. K.. Ieškovo teigimu, dėl šio eismo įvykio kalta (jai taikytina civilinė atsakomybė) yra transporto priemonę ( - ) vairavusi K. K., kadangi ji staigiai stabdė ir tuo pažeidė KET 9 ir 135.4. punktus, be to savo kaltę patvirtino eismo įvykio deklaracijoje. Su tokiu teisiniu vertinimu negalime sutikti. Eismo įvykio metu transporto priemonės ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“. Dėl šios priežasties sprendžiant klausimą ar turi ( - ) valdytojo civilinės atsakomybės draudikas mokėti draudimo išmoką, būtina nustatyti ar yra visos būtinos tam sąlygos, kurios numatytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ). TPVCAPDĮ 16 str. 1 d. nustatyta, kad atsakingas draudikas arba biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Civilinė atsakomybės yra objektyviai, tiksliai įvertinus faktines aplinkybes, nustatoma kategorija. Kitaip tariant, vien tik asmens pripažinimo, kad jam kilo civilinė atsakomybė ir jis privalo atlyginti žalą, neužtenka konstatuoti civilinės atsakomybės prievolė atsiradimo. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2. str.). Civilinės atsakomybės prievolei atsirasti būtinos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp pirmųjų sąlygų ir kaltė (padidinto pavojaus šaltinių sąveikos atveju). Jei bent vienos ši šių sąlygų nėra, civilinė atsakomybė nekyla, nepaisant to ar asmuo ją pripažįsta. Su šiuo teisiniu vertinimu sutinka ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija 2011-05-17 posėdyje priimtoje pozicijoje, kurioje nurodo, kad „...nereiškia, kad spręsdamas žalos atlyginimo klausimą draudikas visais atvejais privalo besąlygiškai vadovautis asmens atsakomybės už padarytą žalą pripažinimu. Pasitaiko atvejų, kai eismo įvykio dalyvis neteisingai kvalifikuoja savo veiksmus ir nepagrįstai pripažįsta atsakomybę už padarytą žalą (pvz., transporto priemonėms susidūrus nelygiareikšmių kelių sankryžoje, atsakomybę už padarytą žalą pripažįsta eismo dalyvis, važiavęs pagrindiniu keliu). Pastaraisiais atvejais draudikas turėtų įsitikinti, ar yra objektyvių įrodymų to, kad asmuo iš tiesų nepagrįstai pripažino atsakomybę už padarytą žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad vien subjektyvūs atsakomybę pripažinusio asmens paaiškinimai (pvz., esą kitas eismo įvykio dalyvis nerodė posūkio signalo), nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, yra nepakankami jo atsakomybei paneigti“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, K. K. pripažinimą, kad jai kilo civilinė atsakomybė, reikia vertinti kritiškai. Atsakovo įsitikinimu, minėta vairuotoja neteisingai kvalifikavo savo veiksmus, kaip sąlygas sudarančias prielaidą teigti, kad būtent jai kilo civilinė atsakomybė. Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nustatyta visiems gerai žinoma ir labai griežta taisyklė, kad „Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip“ (KET 126 p.). Remiantis teisės normų aiškinimo taisyklėmis, siekiant nustatyti tikrąją teisės normų prasmę, visų pirma būtina nustatyti tikslą, kurį norima pasiekti viena ar kita teisės norma. Akivaizdu, kad teisės normas įtvirtinančios valstybės institucijos jomis siekia konkrečių tikslų. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 str. nustatyta, kad eismo saugumo reikalavimai visų pirma yra skirti siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą. KET nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (KET 1 p.). Atsižvelgiant į tai, bei į KET įtvirtintą 126 p. teisės normą, akivaizdu, kad ja įtvirtintas reikalavimas laikytis tokio atstumo, kad net priekyje važiuojančiai transporto priemonei staigiai stabdant, būtų išvengta susidūrimo. Tokios pačios nuomonės yra ir saugaus eismo specialistai D. G. ir A. A.. Kadangi ginčo eismo įvykio nepavyko išvengti, darytina išvada, kad transporto priemonės ( - ) vairuotoja nesilaikė saugaus atstumo ir būtent šis neteisėtas neveikimas lėmė žalos atsiradimą – E. B. kilo civilinė atsakomybė. Jei būtų laikytasi KET įtvirtinto saugaus atstumo reikalavimo, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Remiantis išdėstytu teismo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Trečiasis asmuo E. B. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2015 05 15 (penktadienį) apie 17 val. po darbo važiavo namo (gyvena ( - )) ( - ). Važiavo antrąja eismo juosta ir iškart už šviesoforo prie ( - ) prekybos centro prieš ją iš pirmos juostos persirikiavo moters vairuojamas automobilis ( - ). Matė kaip moteris kalbėjo mobiliu telefonu be laisvų rankų įrangos. Važiavo plentu leistinu apie 70km/h greičiu. Lygiame kelyje, dar labai toli iki sankryžos ir nesant lėtėjimo požymiams, ( - ) automobilis tiesiog staigiai sustojo, E. B. stabdė, bet susidūrimo nebuvo įmanoma išvengti ir atsitrenkė į ( - ) automobilio galą. Moteris išlipusi iškart pasakė, kad tai jos kaltė, nes ji vairuojanti kitokios greičio dėžės automobilį ir sumaišiusi pedalus. Taip pat minėjo, kad vairuojamą automobilį pirma diena kaip išsinuomojo ir prie jo nebuvo pripratusi. E. B. paskambino 112 ir policininkas pasakė pildyti eismo įvykių deklaraciją (nukentėjusių nebuvo). Po kelių minučių atsitiktinai priešinga kryptimi nuo ( - ) pusės važiavo policijos automobilis, jie sustojo paklausti ar viskas gerai, išklausę abiejų vairuotojų ir įvertinę situaciją jie padėjo supildyti eismo įvykių deklaraciją. Pokalbio metu jie pripažino ( - ) vairuotoją kalta ir ji tai patvirtino pasirašydama eismo įvykio deklaracijoje kaltininko vietoje. Ši avarija negali būti vertinama tik pagal eismo taisykles kada automobilis atsitrenkia į galą ir atsitrenkusio automobilio vairuotojas yra kaltas. Jeigu eismo dalyvis (( - ) vairuotoja) elgėsi neatsakingai kelyje (kalbėjo telefonu, pasakojo, kad visą dieną patyrė stresą, vairavo ne savo ir ne tos pavarų dėžės automobilį) ir sustojo tiesiog plente, ne kokiame kaimo keliuke, kur greitis ženkliai mažesnis, tai šiuo atveju turi prisiimti atsakomybę, kaip ji ir padare iškart po avarijos – ji atsiprašė kartodama, kad „aš tikrai kalta“.

6Trečiasis asmuo K. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7Pažymėtina, kad nuo 2016-10-31 visas atsakovo AAS „Gjensidige Baltic” teises ir pareigas perėmė ADB „Gjensidige” (AAS „Gjensidige Baltic” reorganizavimo būdu buvo prijungta prie ADB „Gjensidige”, todėl šioje byloje atsakovu laikytinas ADB „Gjensidige”.

8Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.

9Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus.

10Trečiasis asmuo E. B. teismo posėdžio metu teigė, jog jos kaltės dėl įvykusio eismo įvykio nėra, todėl ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

11Trečiasis asmuo K. D. teismo posėdyje patvirtino, jog eismo įvykis įvyko dėl jos kaltės.

12Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, 2015 m. kovo 9 d. su UAB „Nordea Finance Lithuania“ sudarė susitarimą Nr. 1 prie 2010 m. gegužės 11 d. Bendradarbiavimo sutarties, kurio pagrindu automobilis ( - ), valstybinis Nr. ( - ), buvo apdraustas kasko draudimu nuo 2014-11-06 iki 2015-11-05. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateiktas kasko draudimo sertifikatas Nr. ( - ). ( - ), 2015 m. gegužės 15 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis ( - ), valstybinis Nr. ( - ) vairuojamas trečiojo asmens K. D. (buvusi pavardė – K.), staiga sustojo ir automobilis ( - ), valstybinis Nr. ( - ), vairuojamas trečiojo asmens E. B. atsitrenkė į ( - ) galinę dalį. E. B. eismo įvykio aplinkybių paaiškinime ieškovui nurodė, kad ji važiavo antrąja juosta ir priešais ją, į jos juostą, persirikiavo ( - ), valstybinis Nr. ( - ) kurio vairuotoja kalbėjo telefonu be laisvų rankų įrangos. Po to lygiame kelyje, dar labai toli iki sankryžos ir nesant lėtėjimo požymių ( - ), valstybinis Nr. ( - ) staiga sustojo. ( - ), valstybinis Nr. ( - ) vairuotoja, išlipusi iš automobilio, nurodė staigaus stabdymo priežastis, t. y. – kad ji vairuoja pirmą dieną išsinuomotą ( - ), valstybinis Nr. ( - ) su jai neįprasta pavarų dėže (ji vairuodavo automobilius su kitokia (mechanine) pavarų dėže), supainiojo pedalus, t. y. vietoje greičio pedalo paspaudė stabdžio pedalą, ir pripažino savo kaltę. Tai, kad K. D. pripažino kaltę, yra pažymėta ir 2015 m. gegužės 15 d. eismo įvykio deklaracijoje, kurią, šalių teigimu, padėjo užpildyti pro šalį važiavę policininkai. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ( - ), valstybinis Nr. ( - ), padaryta žala įvertinta 2 408,57 Eur, kurią (atskaičius sutartyje numatytą išskaitą 86,89 Eur, t. y. – 2 321,68 Eur) ieškovas 2015 m. liepos 9 d. sumokėjo UAB „Autobela“, t. y. įmonei, atlikusiai automobilio ( - ), valstybinis Nr. ( - ), remontą.

14Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2015 m. gegužės 15 d. eismo įvykio kaltininko. Ieškovo teigimu už eismo įvykio kilimą yra atsakinga ( - ), valstybinis Nr. ( - ) vairuotoja K. D., nes jos civilinę atsakomybę už eismo įvykio metu padarytą žalą patvirtina eismo įvykio deklaracijoje nustatytos aplinkybės, pagal kurias ji pripažinta kalta už šį eismo įvykio kilimą, be to, tai patvirtino savo parašu. K. D. taip pat pažeidė eismo įvykio dieną galiojusių Kelių eismo taisyklių 9 punktą, pagal kurį eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui ir 135.4. punktą, kuriame yra numatyta, kad vairuotojui yra draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui. Atsakovo teigimu – už eismo įvykį yra atsakinga ( - ), valstybinis Nr. ( - ), vairuotoja E. B., kuri nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkte įtvirtinto reikalavimo laikytis tokio atstumo, kad net priekyje važiuojančiai transporto priemonei staigiai stabdant, būtų išvengta susidūrimo.

15Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt. Teismo vertinimu, šioje teisės normoje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurios leistų padaryti neginčijamą išvadą, jog automobilis ( - ), valstybinis Nr. ( - ), atsitrenkė į automobilį ( - ), valstybinis Nr. ( - ) vien dėl jo vairuotojos K. D. neteisėtų veiksmų, negalima teigti.

16Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

17Iš šalių paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymų: Transporto priemonės apžiūros – defektų akto žalos byloje Nr. 476509-0851_1-001, 2015 m. birželio 18 d. PVM sąskaitos faktūros Serija AB Nr. 0011668, prašymo išmokėti draudimo išmoką žalos byloje Nr. 476509-0851_1-001, 2015 m. liepos 9 d. vietinio mokėjimo išrašo Nr. HAN-130066, matyti, kad už automobilio ( - ), valstybinis Nr. ( - ), remontą ieškovas UAB „Autobela“ sumokėjo 2 321,68 Eur. Ginčo dėl draudimo išmokos dydžio byloje nėra.

18Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, inter alia (tarp kitko, be kita ko) pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Iš 2015 m. gegužės 15 d. eismo įvykio deklaracijoje nustatytų aplinkybių matyti, kad už ( - ), įvykusį eismo įvykį kalta pripažinta – ( - ), valstybinis Nr. ( - ) vairuotoja K. D., kuri ir posėdžio metu savo kaltės neneigė (CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis). Tačiau taip pat pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalo įrodyti ieškovas (CPK 199 straipsnis). Kadangi skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalo atsakovas, nes pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

19Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo, svarbu pažymėti, kad šiuo klausimu yra aiškiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nurodant, kad tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiką, tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui patirtą žalą, t. y. išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), o jeigu šis apsidraudęs civilinę atsakomybę – iš jo draudiko (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos, o kai nukentėjusiajam žalą atlyginęs draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp šalių susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012; 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013; 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013; etc.).

20Pagal delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė būtent atsakovo (nagrinėjamu atveju, atsakingo už jo apdraustos transporto priemonės ( - ), valstybinis Nr. ( - ) vairuotojos K. D.) neteisėti veiksmai.

21Kaip minėta, byloje nustatyta, kad eismo įvykis ( - ) 2015 m. gegužės 15 d. įvyko dėl to, jog automobilis ( - ), valstybinis Nr. ( - ), vairuojamas E. B., važiavęs antrąja juosta, – kai prieš jį, į tą pačią juostą, persirikiavo vairuotojos K. D. (kalbančios mobiliu telefonu be laisvų rankų įrangos) vairuojamas automobilis ( - ), valstybinis Nr. ( - ) lygiame kelyje, esant toli iki sankryžos, nesant lėtėjimo požymių, jam staiga sustojus, t. y. pažeidus Kelių eismo taisyklių 9 ir 135.4 punktų reikalavimus, – atsitrenkė į ( - ), valstybinis Nr. ( - ) galinę dalį (CK 6.246–2.247 straipsniai). Nors trečiojo asmens byloje E. B. teigimu ( - ), valstybinis Nr. ( - ) vairuotoja patvirtino, jog šį automobilį (( - ), valstybinis Nr. ( - ) ji išsinuomojo ir vairavo pirmą dieną, todėl dėl jai neįprastos (automatinės) pavarų dėžės, supainiojo pedalus ir per suklydimą nuspaudė stabdžio pedalą ir todėl dėl šio įvykio ji visiškai pripažino savo kaltę bei atsiprašė, tačiau jos nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, jog pati E. B. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkte įtvirtinto reikalavimo vairuojant automobilį laikytis tokio atstumo, kad net priekyje važiuojančiai transporto priemonei staigiai stabdant, būtų išvengta susidūrimo (CK 6.246–2.247 straipsniai).

22Nagrinėjamoje byloje abi šalys skirtingais aspektais remiasi Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos pozicija dėl eismo įvykio deklaracijoje išreikšto asmens atsakomybės už eismo įvykio metu padarytą žalą pripažinimo įrodomosios vertės, patvirtina Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2011 m. gegužės 17 d. posėdyje, todėl, teismas sprendžia, jog būtina nurodyti minėtos pozicijos turinį. Taigi šioje pozicijoje nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija (toliau – Priežiūros komisija), atsižvelgdama į pasitaikančius atvejus, kai tarp draudikų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų kyla ginčų dėl eismo įvykio deklaracijoje išreikšto asmens atsakomybės už eismo įvykio metu padarytą žalą pripažinimo įrodomosios vertės, išsako savo poziciją pastaruoju klausimu. Šia pozicija Priežiūros komisija, kaip tam tikrus vartotojų ir draudikų ginčus nagrinėti įgaliota valstybės institucija, siekia pateikti savo vertinimą minėtu klausimu ir tokiu būdu padėti asmenims išvengti galimų ginčų. Priežiūros komisija pastebi, kad ši pozicija negali būti vertinama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas. Be to, kadangi Priežiūros komisija atitinkamus sprendimus priima atsižvelgdama į konkrečių faktinių aplinkybių visumą, ši pozicija taip pat negali būti vertinama kaip Priežiūros komisijos sprendimas konkrečiu atveju. Atlikus atitinkamus Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) bei kitų teisės aktų pakeitimus, nacionalinėje teisėje buvo įtvirtinta eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų teisė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Iš TPVCAPDĮ pakeitimo įstatymo travaux préparatoire yra matyti, kad tokiu būdu įstatymų leidėjas iš esmės siekė supaprastinti eismo įvykių įforminimą tais atvejais, kai eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojai dėl eismo įvykio aplinkybių sutaria. TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis numato, jog nustatant eismo įvykio kaltininko atsakomybę turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Asmens atsakomybės už padarytą žalą pripažinimas, išreikštas eismo įvykio deklaracijoje, laikytinas neteisminiu fakto pripažinimu. Tokį atsakomybės už padarytą žalą pripažinimą iš esmės galima laikyti įrodomuoju faktu, leidžiančiu daryti išvadą apie atitinkamo materialinio teisimo pobūdžio fakto egzistavimą. Atsakomybės už padarytą žalą pripažinimas yra itin reikšmingas tais atvejais, kai po eismo įvykio tam tikras jo aplinkybes (pvz., ar asmuo važiavo per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, ar (kada) asmuo parodė posūkio signalą ir t.t.) sunku objektyviai nustatyti. Kaip minėta, eismo įvykio deklaracija yra pildoma tik tuo atveju, kai eismo įvykio dalyviai dėl įvykio aplinkybių sutaria. Pats atsakomybės už padarytą žalą pripažinimo eismo įvykio deklaracijoje faktas paprastai implikuoja tai, kad būtent ją pripažinusio asmens elgesys neatitiko tokio eismo dalyvio elgesio modelio, koks tomis aplinkybėmis buvo privalomas. Pasitaiko atvejų, kai eismo įvykio dalyvis, iš pradžių parašu eismo įvykio deklaracijoje patvirtinęs esąs atsakingas už padarytą žalą, įvykio administravimo metu savo atsakomybę ima neigti. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę už padarytą žalą pripažinęs eismo įvykio dalyvis yra suinteresuotas įvykio administravimo baigtimi asmuo: nustačius jo atsakomybę dėl žalos padarymo, gali tekti pačiam padengti neretai žymias savo transporto priemonės remonto išlaidas; pasikeitus jo drausmingumo kategorijai, gali tekti mokėti didesnę draudimo įmoką ir t.t. Dėl šios priežasties draudikas turėtų kritiškai vertinti nenuoseklų eismo įvykio dalyvio, iš pradžių pripažinusio savo atsakomybę už padarytą žalą, o vėliau ėmusio ją neigti, elgesį. Tokio pobūdžio (nenuoseklus) eismo dalyvių elgesys teismų praktikoje paprastai vertinamas kaip siekiant išvengti gresiančios atsakomybės pasirinkta taktika (pvz., Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2005-10-07 nutartis byloje Nr. N3-1500-05). Aukščiau nurodytos aplinkybės nereiškia, kad spręsdamas žalos atlyginimo klausimą draudikas visais atvejais privalo besąlygiškai vadovautis asmens atsakomybės už padarytą žalą pripažinimu. Pasitaiko atvejų, kai eismo įvykio dalyvis neteisingai kvalifikuoja savo veiksmus ir nepagrįstai pripažįsta atsakomybę už padarytą žalą (pvz., transporto priemonėms susidūrus nelygiareikšmių kelių sankryžoje, atsakomybę už padarytą žalą pripažįsta eismo dalyvis, važiavęs pagrindiniu keliu). Pastaraisiais atvejais draudikas turėtų įsitikinti, ar yra objektyvių įrodymų to, kad asmuo iš tiesų nepagrįstai pripažino atsakomybę už padarytą žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad vien subjektyvūs atsakomybę pripažinusio asmens paaiškinimai (pvz., esą kitas eismo įvykio dalyvis nerodė posūkio signalo), nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, yra nepakankami jo atsakomybei paneigti. Minėtais paaiškinimais draudikas gali vadovautis nebent tuo atveju, jei atitinkamu klausimu tarp eismo įvykio dalyvių nėra ginčo. Apibendrinant konstatuotina, kad spręsdamas, ar eismo įvykio dalyvio pripažintą atsakomybę už padarytą žalą laikyti nustatyta, draudikas turėtų įsitikinti, jog šio fakto pripažinimas atitinka įvykio aplinkybes ir nėra pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Nesant objektyvių įrodymų to, kad asmuo atsakomybę už įvykio metu padarytą žalą pripažino nepagrįstai, būtent minėtą faktą pripažinęs asmuo ir yra laikytinas atsakingu už padarytą žalą.“.

23Remiantis aukščiau nurodytu, atmestini atsakovo argumentai, jog K. D. pripažinimą, kad jai kilo civilinė atsakomybė, reikia vertinti kritiškai, atmestini, kaip nepagrįsti. Nėra pagrindo teigti, jog ši vairuotoja neteisingai kvalifikavo savo veiksmus, kaip sąlygas sudarančias prielaidą teigti, kad būtent jai kilo civilinė atsakomybė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje surinktą įrodymų visetą, taip pat pažymint tą aplinkybę, kad ( - ), valstybinis Nr. ( - ) vairuotojos K. D. savo kaltės pripažinimas dėl įvykusio eismo įvykio buvo nuoseklus, taip pat jos kaltę patvirtinantiems kitiems įrodymams – 2015 m. gegužės 15 d. eismo įvykio deklaracijoje nustatytoms aplinkybėms, ieškovo žalos bylos Nr. 476509-0851_1-001 medžiagai, bei faktui, jog K. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą, nustatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui ir 135.4. punktą, numatantį, jog vairuotojui yra draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui, tačiau taip pat esant nenuginčytam faktui, jog ( - ), valstybinis Nr. ( - ), vairuotoja E. B. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkte įtvirtinto reikalavimo vairuojant automobilį laikytis tokio atstumo, kad net priekyje važiuojančiai transporto priemonei staigiai stabdant, būtų išvengta susidūrimo, teismo vertinimu darytina išvada, kad dėl 2015 m. gegužės 15 d. ( - ), įvykusio eismo įvykio, buvo kaltos abiejų automobilių vairuotojos, todėl, teismo įsitikinimu, atsakomybė dėl automobiliui ( - ), valstybinis Nr. ( - ), padarytos žalos atlyginimo tenka abiejų transporto priemonių draudikams (CK 6.249 straipsnis).

24Teismas dar kartą pažymi, kad bendrosios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo). Byloje nustatyta, kad abi vairuotojos atliko neteisėtus veiksmus (pažeidė Kelių eismo taisykles), dėl kurių buvo apgadintos abi transporto priemonės ir jų savininkai patyrė žalą. Taigi, yra abiejų šalių veiksmų ir patirtos žalos priežastinis ryšys, todėl teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos būtinosios sąlygos abiejų šalių civilinei atsakomybei kilti ir, kad tiek pats ieškovas, tiek atsakovas yra atsakingi už savo (nagrinėjamu atveju automobilių valdytojų) veiksmais padarytos žalos atlyginimą.

25Remiantis CK 6.1015 straipsniu, taip pat esant aukščiau nurodytoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, be kita ko, kad automobilio ( - ), valstybinis Nr. ( - ) valdytojo turtiniai interesai, atsirandantys iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiajam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą eismo įvykio dieną buvo apdrausti pas atsakovą; ieškovui išmokėjus 2 321,68 Eur draudimo išmoką už ( - ), valstybinis Nr. ( - ), remontą; atsakovui draudimo išmokos dydžio neginčijus bei byloje nustačius abiejų transporto priemonių valdytojų kaltę, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei žalą, kurios padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti, spręstina, kad ieškovui iš atsakovo priteistinos draudimo išmokos dydis mažintinas per pusę ir ieškovui iš atsakovo priteistinas – 1 160,84 Eur dydžio žalos atlyginimas.

26TPVCAPDĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti arba Biuras, praleidę šio straipsnio 1–3 dalyse arba šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatytus terminus, privalo mokėti 0,04 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl, atsižvelgiant į nurodytą aukščiau bei nustačius, jog atsakovas pažeidė prievolės įvykdymo terminą, konstatuotina, kad ieškovas turi teisę reikalauti šių netesybų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo netesybos paskaičiuotos nuo 2 321,68 Eur sumos bei į tai, kad ieškovui iš atsakovo priteistas – 1 160,84 Eur dydžio žalos atlyginimas, jo reikalavimas priteisti 333,39 Eur dydžio delspinigius tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovui priteistini 166,70 Eur dydžio delspinigiai (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 4 dalis, CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnis).

27Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas subrogacijos tvarka, ieškovo reikalavimas kilo iš deliktinių civilinės atsakomybės, t. y. žalos atlyginimo dėl padaryto delikto, teisinių santykių, bet ne iš sutartinių teisinių santykių, todėl ieškovas turi teisę ne į CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas, o į CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurios jam priteistinos iš atsakovo už priteistą sumą (1 327,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

28Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (50 procentų), t. y. – 30,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

29Valstybė patyrė 9,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 9,53 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y. – 10,00 Eur, ir ieškinį patenkinus iš dalies valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių priteisiamos po lygiai, t. y. – po 5,00 Eur.

30Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

32ieškinį patenkinti iš dalies.

33Priteisti iš atsakovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, ieškovo ERGO Insurance SE, kodas 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, naudai: 1 160,84 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt eurų, 84 euro ct) žalos atlyginimo, 166,70 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus, 70 euro ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 327,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. rugpjūčio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 30,00 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio.

34Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

35Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, kodas 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, į valstybės biudžetą 5,00 Eur (penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

36Priteisti iš atsakovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, į valstybės biudžetą 5,00 Eur (penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

37Šalims išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

38Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ERGO... 3. ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 321,58 Eur žalos atlyginimo, 0,04... 4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo,... 5. Trečiasis asmuo E. B. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2015 05 15... 6. Trečiasis asmuo K. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 7. Pažymėtina, kad nuo 2016-10-31 visas atsakovo AAS „Gjensidige Baltic”... 8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė,... 9. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip... 10. Trečiasis asmuo E. B. teismo posėdžio metu teigė, jog jos kaltės dėl... 11. Trečiasis asmuo K. D. teismo posėdyje patvirtino, jog eismo įvykis įvyko... 12. Ieškinys tenkintinas iš dalies. ... 13. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ERGO... 14. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2015 m. gegužės 15 d. eismo įvykio... 15. Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 16. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 17. Iš šalių paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymų: Transporto... 18. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro... 19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl tarp šalių susiklosčiusių... 20. Pagal delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir... 21. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad eismo įvykis ( - ) 2015 m. gegužės 15 d.... 22. Nagrinėjamoje byloje abi šalys skirtingais aspektais remiasi Lietuvos... 23. Remiantis aukščiau nurodytu, atmestini atsakovo argumentai, jog K. D.... 24. Teismas dar kartą pažymi, kad bendrosios būtinos civilinės atsakomybės... 25. Remiantis CK 6.1015 straipsniu, taip pat esant aukščiau nurodytoms byloje... 26. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog atsakingas draudikas, jo... 27. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas... 28. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovui jo... 29. Valstybė patyrė 9,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 30. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 32. ieškinį patenkinti iš dalies.... 33. Priteisti iš atsakovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869,... 34. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 35. Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, kodas 10017013, veikiančio per ERGO... 36. Priteisti iš atsakovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869,... 37. Šalims išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi... 38. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus...