Byla 2A-640-370/2011
Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties atnaujinimo, trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“, bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-25 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovams S. Z., V. Z., ieškovų atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, atsakovo AB „Citadele“ banko atstovui advokatui Arnui Ilgauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-7731-777/2010 pagal ieškovų S. Z., V. Z. ieškinį atsakovui AB „Citadele“ bankui dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties atnaujinimo, trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“, bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-25 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti 2007-10-09 kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, šią sutartį atnaujinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai ir atsakovas (buvęs AB „Parex bankas“, atstovaujamas AB Parex banko Klaipėdos filialo) 2007-10-09 sudarė kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/1288, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovams 110 345,22 EUR kreditą butui, esančiam ( - ), pirkti, o kredito gavėjai įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis kreditą paimti, jį panaudoti pagal paskirtį, grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. Sutartyje numatytas kredito grąžinimo terminas – 2042-10-09. Taip pat sutartyje numatyti jos įvykdymo užtikrinimo būdai: 1) bankui įkeistas butas, esantis ( - ); 2) sutartyje nustatytas kredito sumos ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykis – 99 proc.; 3) netesybos; 4) kredito draudimas – UAB „Būsto paskolų draudimas“. Ieškovai nuo 2007-10-09 iki 2009 m. sausio mėn. vykdė savo kreditorinius įsipareigojimus sąžiningai, laiku ir visa apimtimi. Tačiau, pasikeitus šalies ekonominei situacijai, nebegalėjo laiku vykdyti sutarties. 2009 m. vasario mėnesį jie abu neteko darbo. Nuo 2009 m. sausio mėnesio mokėjo kredito įmokas ir palūkanas vėliau, nei numatyta sutartyje, bei mokėjo dalį šių įmokų. Ieškovai pervesdavo į sąskaitą ( - ) savo pajamas, iš kurios bankas nurašydavo kredito įmokas bei palūkanas. Tačiau, nepaisydamas to, bankas 2009-07-23 išsiuntė ieškovams informacinį pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad kredito davėjas 2009-07-23 vienašališkai nutraukė kredito sutartį, o kredito gavėjų skola bankui sudaro 109 327,22 EUR negrąžinto kredito, 98,70 EUR nesumokėtų delspinigių. Sužinoję apie sutarties nutraukimą, 2009-09-22 ieškovai kreipėsi į banką ir į UAB „Būsto paskolų draudimas“, prašydami kuo skubiau atnaujinti kreditavimo sutarties galiojimą, bei informavo, kad jų šeimos finansinė padėtis gerėja ir jie pajėgūs toliau vykdyti savo kreditorinius įsipareigojimus bankui. UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė raštą bankui ir ieškovams, kuriame nurodė, kad bankas turėtų atnaujinti būsto kreditavimo sutartį su ieškovais. Taip pat UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, kad kreditavimo sutarties atnaujinimo atveju sutiktų atkurti draudiminę apsaugą pagal 2007-10-16 draudimo liudijimą Nr. BPD 038335. Tačiau bankas neatsakė į ieškovų prašymą bei UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareiškimą dėl kredito sutarties atnaujinimo ir draudiminės apsaugos galiojimo, iš to darytina išvada, kad bankas atsisakė atnaujinti kredito sutartį ir net nesvarstė galimybės atnaujinti ją. Ieškovai pripažino, kad formaliai pažeidė kreditavimo sutartį: pavėlavo sumokėti palūkanas ir kredito įmokas bei mokėjo mažesnę sumą, nei nustatyta pagal mokėjimo grafiką. Tačiau šis pažeidimas nėra nei ieškovų tyčiniai veiksmai, nei didelis neatsargumas, taip pat ieškovai yra pagrįstai įsitikinę, kad iki sutartyje nurodyto termino, t.y. iki 2042-10-09, grąžins atsakovui kreditą ir sumokės visas palūkanas bei mėnesines (periodines) įmokas, nustatytas sutartyje. Uždelsę įmokų mokėjimą ieškovai sumoka bankui delspinigius, todėl bankas nepatiria jokių nuostolių. Vadinasi, akivaizdu, kad nebuvo pagrindų vienašališkai nutraukti kredito sutartį, nes jos pažeidimas ne esminis ir bankui sunkių padarinių nesukėlė, be to, nėra priežasties manyti, kad per 40 metų ieškovai neįvykdys ar netinkamai vykdys prievoles pagal sutartį. Ieškovai pažeidė sutartį, tačiau šis pažeidimas nebuvo esminis ir dėl to atsakovas negalėjo vienašališkai nutraukti sutarties, juolab, kad toks sutarties nutraukimas sukėlė ypač neigiamas pasekmes ieškovams – vartotojams. Tai, kad sutartį vienašališkai nutraukė verslininkas – stipresnė sutarties šalis, be to, nesant esminiam sutarties pažeidimui, šiurkščiai pažeidžia ieškovų, kaip vartotojų, teises. Ieškovai neturėjo galimybės daryti įtakos kredito sutarties sąlygoms, ypač dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Jiems nebuvo paaiškintos kredito draudimo sutarties pasekmės ir tai, jog bet kokio sutarties pažeidimo atveju bankas gali vienašališkai nutraukti sutartį, o draudimas padengs ne įmokas, bet išmokės visą neišmokėtą paskolos sumą bankui. 2009 m. gegužės mėnesį UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir komerciniai bankai pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatyta, kad su finansiniais sunkumais susidūrusiems apdraustiesiems bendrovėje fiziniams asmenims bankai galės atidėti kredito grąžinimą iki vienerių metų, o už jį įmokas bankui mokės UAB „Būsto paskolų draudimas“. Tačiau atsakovas nepasiūlė tokiu būdu išspręsti klausimą, bet pasirinko jam naudingesnį būdą – nutraukė kredito sutartį. Atsakovas visiškai nebendradarbiavo su ieškovais ir jiems susidūrus su finansiniais sunkumais, nesvarstė galimybės spręsti tinkamo sutarties įvykdymo būdų.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad bankas paskolos sutartyje nustatydamas paskolos ir palūkanų grąžinimo terminus tikisi gauti šias sumas būtent sutartyje nustatytais terminais. Tai yra viena iš pagrindinių paskolos (kredito) sutarties sąlygų, kurių pažeidimas numatytas pagrindu nutraukti sutartį.

5Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-11-25 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nurodė, kad šalys pasirašė ilgalaikę sutartį, kurios galiojimo metu egzistuoja rizika, kad dėl tam tikrų aplinkybių (nagrinėjamu atveju globalinės, pasaulinės ekonominės krizės) kredito gavėjo mokumas gali sumažėti, gali atsirasti sutarties pažeidimų. Bankas šią galimą riziką suprato, prisiėmė ir net aptarė kredito sutartyje, numatydamas delspinigius ir juos skaičiuodamas ieškovams uždelsus eilines įmokas. Teismas atsižvelgė, kad nuo 2009 sausio iki kredito sutarties nutraukimo, nors ir vėluodami, ieškovai atliko dalinius mokėjimus, mokėjo ir delspinigius, todėl padarė išvadą, jog atsakovo argumentai, kad jis negavo to, ką tikėjosi gauti, sudarydamas kreditavimo sutartį, yra formalūs, deklaratyvaus pobūdžio, todėl kaip nepakankamai pagrįsti atmestini. Taip pat teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovų neginčijami pažeidimai, t. y. kad nuo 2009 m. sausio jie vėluoja sumokėti palūkanas ir kredito įmokas bei mokėjo mažesnes sumas nei nustatyta pagal mokėjimo grafiką, konkrečiu nagrinėjamu atveju turi esminės reikšmės sutarties galiojimui. Ieškovų veiksmuose dėl kreditavimo sutarties pažeidimo nėra tyčios ir didelio neatsargumo, ieškovai dėjo maksimalias pastangas stengdamiesi vykti kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, buvo aktyvūs, vyko į banką, prašė nenutraukti sutarties, net ir po sutarties nutraukimo į atsakovo banke esančias jų sąskaitas nešė pinigines lėšas kredito sutarties vykdymui, todėl teismas padarė išvadą, jog formalus ieškovų sutarties pažeidimas nesuteikė pagrindo atsakovui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Atsakovas nenurodė, kokius nuostolius patyrė dėl ieškovų veiksmų, o sutarties nutraukimas ir išieškojimas iš ieškovų būsto prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir pažeistų šalių interesų pusiausvyrą.

7Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos misto apylinkės teismo 2010-11-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog ieškovų pripažinti sutarties pažeidimai yra neesminiai. Teismas neįvertino, jog atsakovas yra kredito įstaiga, kuri suteikdama ieškovams kreditą panaudoja kitų asmenų – banko indėlininkų – lėšas. Atsakovas, pagal kitų asmenų indėlių sutartis privalo laiku ir visa apimtimi vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus savo indėlininkams. Teismas nesavalaikio įmokų pagal kredito sutartį mokėjimą vertindamas ieškovų naudai, pažeidė sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, neatsižvelgė į atsakovo specifinę veiklą, jo teisėtus lūkesčius bei galimybę įvykdyti įsipareigojimus kitiems asmenims. Teismas nepagrįstai rėmėsi abstrakčiu globalios pasaulinės krizės faktu, kaip priežastimi suteikiančia ieškovams teisę netinkamai vykdyti sutartį. Byloje nėra duomenų nei apie globalią pasaulinę krizę, nei apie pastarosios priežastinį ryšį su ieškovų finansine padėtimi. Be to, nenugalima jėga, kurios pagrindu šalis gali nevykdyti sutarties, nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių. Taip pat jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta teismo išvada apie gerėjančią ieškovų finansinę padėtį ir jų galimybes tinkamai vykdyti sutartį, tik vienam iš ieškovų gaunant 806 Lt darbo užmokestį. Teismas visiškai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, jog ieškovai yra skolingi ir kitiems kreditoriams, tarp jų –764 861,60 Lt bankams, dėl to ieškovų turtas ir lėšos yra areštuoti. Nenutraukdamas sutarties atsakovas pats pasielgtų neatsakingai, nes leistų toliau augti ieškovų skolai. Nuo ieškovų įsipareigojimų nevykdymo iki sutarties nutraukimo praėjo šeši mėnesiai, tai maksimalus protingas terminas, per kurį ieškovai galėjo išspręsti savo finansinius sunkumus. Ieškovai sudarė sutartį su UAB „Būsto paskolų draudimas“, todėl būdami apdairūs ir atsakingi privalėjo pasidomėti apie teikiamas draudimo paslaugas. Teismo išvada, kad nustatyto dydžio mėnesio įmokų nemokėjimas yra tik formalus, o ne esminis, sutarties sąlygų pažeidimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai.

8Atsiliepime ieškovai prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad dėl ieškovų patyrė nuostolių, todėl jo argumentai, kad pagal sutartį negavo to, ko tikėjosi, yra deklaratyvūs. 2008 m. prasidėjusi ekonominė krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti, todėl teismo išvada, kad ieškovai neteko darbo dėl globalios pasaulinės ekonominės krizės, yra pagrįsta. Abu ieškovai šiuo metu dirba, yra jauni, jų finansinė padėtis gerėja ir jie yra pajėgūs toliau vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Atsakovo pateikti įrodymai, t. y. Turto arešto registro išrašai, kuriais atsakovas grindžia ieškovų nemokumą, patvirtina aplinkybes, atsiradusias jau po kredito sutarties nutraukimo, todėl teismas jų pagrįstai nevertino. Atsakovas remiasi teismų praktika, kuri buvo formuojama tuo laikotarpiu, kai buvo visiškai kita šalies ekonominė situacija. Šiuo metu teismų praktika tokio pobūdžio bylose tik pradedama formuoti. Pav., Šiaulių apygardos teismas pripažino ekonominės krizės įtaką sutarties vykdymui turinčią esminės reikšmės. Be to, banko su ieškovais sudarytai sutarčiai taikytinos vartojimo sutartį ir vartotojų teises reglamentuojančios teisės normos.

9Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime savo pozicijos dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atsakovo apeliacinio skundo neišreiškė.

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

11Byloje nustatyta, kad šalys 2007-10-09 sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovas suteikė ieškovams 110 345,22 EUR kreditą iki 2042-10-09 (t. 1, b. l. 15–25). Ši kredito sutartis buvo apdrausta trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ (t. 1, b. l. 26). 2009-07-23 bankas kredito sutartį nutraukė (t. 1, b. l. 124, 125).

12Iš esmės apeliantas kredito sutarties nutraukimo būtinumą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde grindžia savo, kaip kredito įstaigos, specifine veikla: bankui yra keliami itin aukšti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, susiję su jo atsakomybe suteikiant kredito gavėjams banko disponuojamas indėlininkų lėšas, bankas privalo užtikrinti savo veiklos patikimumą, efektyvumą ir saugumą, turi imtis veiksmų, kuriais kiek įmanoma labiau sumažintų savo patirtus nuostolius dėl skolininkų nesugebėjimo grąžinti kreditą (t. 1., b. l. 73, t. 2, b. l. 51).

13Anot apelianto, vėlavimas sumokėti priklausančias įmokas laikytinas esminiu kredito sutarties pažeidimu. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2004, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-10-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-678/2010, apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.

14Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (pav., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2008-05-06 Nr. 3K-3-120/2008, 2009-04-27 Nr. 3K-3-186/2009, 2009-06-08 Nr. 3K-3-252/2009).

15Taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime yra nurodęs, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.

16Apeliantas remiasi 2004 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir 2010 m. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimtose bylose, kuriose kredito, overdrafto sutartis bankai sudarė su juridiniais asmenimis, verslininkais, kredito grąžinimo terminai 5–6 metai, antroje byloje kredito gavėjui buvo iškelta bankroto byla. Šioje byloje nagrinėjamu atveju ieškovai fiziniai asmenys sudarė sutartį 35 metų terminui, ne su verslu ar profesija susijusiu tikslu, o vieninteliam gyvenamajam būstui, kuriame iki šiol gyvena, įsigyti (kredito sutarties 2.1.2., 4.1 p., t. 1, b. l. 16), todėl sutartis vertintina vartojimo sutartimi (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-06-15 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011 vartojimo kreditavimo sutarties nutraukimo klausimu išaiškino, jog kreditavimo sutarties (paprastai kreditas grąžinamas per ilgą laiko tarpą periodinėmis įmokomis) esmė nulemia tai, kad kreditoriaus pareiškimą dėl nutraukimo negalima visais atvejais vertinti kaip sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 str. 1 ir 2 d.). Įstatyme nustatyta, jog tuo atveju, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai neįvykdžius sutarties per šį terminą, ji gali sutartį nutraukti. Nukentėjusi šalis savo pranešime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu kita šalis jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą (CK 6.209 str. 3 d.). Tačiau šios įstatyminės nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 str. 4 d.). Šios įstatymo nuostatos taikomos ir kreditavimo sutartims.

17Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar kredito sutarties nutraukimo pagrindu atsakovo nurodytas sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, šį klausimą išsamiai išnagrinėjo pagal kiekvieną CK 6.217 str. 2 dalies punktą ir padarė išvadą, kad ieškovų uždelsimas mokėti įmokas pagal kredito sutartį jiems netekus darbo dėl globalios pasaulinės ekonominės krizės byloje nagrinėjamu atveju nesudarė įstatyme nustatytų pagrindų pripažinti minėtą sutarties pažeidimą esminiu. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 1 p., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2010-11-23 Nr. 3K-3-459/2010, 2011-05-31 3K-3-265/2011). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje sprendžiant klausimą dėl sutarties pažeidimo kaip esminio, didelę reikšmę turi aplinkybė, kad kredito sutartis (prievolių pagal ją tinkamas įvykdymas) buvo apdrausta, o atsakovas pagal draudimo sutartį yra naudos gavėju (t. 1, b. l. 26). UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, kad draudimo apsauga galiotų, jei kredito sutartis būtų atnaujinta (t. 1, b. l. 29), nurodė, kad draudimo apsauga galiotų, jei kredito sutartis būtų atnaujinta (t. 1, b. l. 29, t. 2, b. l. 107), sudarytas draudimo išmokos grafikas (t. 1, b. l. 83), sumokėjo mokėtiną draudimo išmokos dalį už 3 mėnesių laikotarpį (t. 1, b. l. 45). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo teiginiai, kad bankas buvo priverstas nutraukti su ieškovais kredito sutartį siekdamas išvengti nuostolių, tampa visiškai neįtikinantys. Kredito sutarties draudimas yra viena iš kredito sutarties sąlygų (sutarties 4.2 p., t. 1, b. l. 17), atsakovui buvo žinoma draudiko galimybė 12 mėnesių mokėti bankui įmokas už ieškovus. Tačiau bankas kreipėsi į draudiką reikalaudamas iškart visos kredito sumos (t. 1, b. l. 80), kaip nurodo trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“, bankas nusirašė draudimo sumos dalį nepaisydamas teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (t. 1, b. l. 78, 86). Akivaizdu, kad atsakovas nesiėmė visų įmanomų priemonių ilgalaikei sutarčiai išsaugoti, atsakovo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas savo, kaip stipresnės sandorio šalies, padėtimi (CK 1.137 str.) ir CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų sutarties vykdymo principų pažeidimas.

18Kaip buvo minėta, atsakovas pagrindine kredito sutarties nutraukimo priežastimi nurodė siekį išvengti nuostolių dėl negaunamų įmokų pagal sutartį. Nustačius, kad sutarties nutraukimo metu tokių nuostolių pavojaus galimybę šalino draudimo apsauga, atsakovo spėjimai apie ieškovų turtinę padėtį sprendžiant dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo tampa teisiškai nereikšmingi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo įrodymų dėl sutarties nutraukimo metu neegzistavusių ir todėl sutarties nutraukimo pagrindu negalėjusių būti aplinkybių (CPK 180 str.).

19Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei procesinės, nei materialinės teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

20Iš atsakovo ieškovams priteistina 3 000 Lt pastarųjų apeliacinėje instancijoje patirtų atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 105, 119, CPK 93, 98 str.).

21Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

Nutarė

22Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Iš atsakovo AB „Citadele“ banko ieškovams S. Z. ir V. Z. priteisti 3 000 Lt atstovavimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti 2007-10-09 kreditavimo sutarties... 4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad bankas paskolos sutartyje... 5. Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinio pagrįstumo... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-11-25 sprendimu ieškinį tenkino... 7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos misto apylinkės teismo... 8. Atsiliepime ieškovai prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad... 9. Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime savo pozicijos... 10. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 11. Byloje nustatyta, kad šalys 2007-10-09 sudarė kredito sutartį, kurios... 12. Iš esmės apeliantas kredito sutarties nutraukimo būtinumą tiek pirmosios... 13. Anot apelianto, vėlavimas sumokėti priklausančias įmokas laikytinas esminiu... 14. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Lietuvos... 15. Taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime yra... 16. Apeliantas remiasi 2004 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir 2010 m.... 17. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar kredito sutarties nutraukimo... 18. Kaip buvo minėta, atsakovas pagrindine kredito sutarties nutraukimo... 19. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 20. Iš atsakovo ieškovams priteistina 3 000 Lt pastarųjų apeliacinėje... 21. Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,... 22. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti... 23. Iš atsakovo AB „Citadele“ banko ieškovams S. Z. ir V. Z. priteisti 3 000...