Byla 2-3723-450/2016
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, sekretoriaujant Andželai Višumirskajai, dalyvaujant ieškovėms L. M., M. A., ieškovų N. P., A. Š., V. P., M. M., R. Š., L. M., M. Š., V. G., M. A. atstovui adv. N. B., atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS, bankroto administratorius UAB „Valnetas“, atstovui adv. V. V.,

2viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. P., A. Š., V. P., M. M., R. Š., L. M., M. Š., V. G., M. A. ieškininį pareiškimą atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS, bankroto administratorius UAB „Valnetas“, trečias asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovas N. P. nurodė, kad 2011 metais su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis: 2011 m. birželio 1 d. pasirašė su atsakovu AB banku „Snoras“ obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110601V990009, pagal kurią įsigijo 150 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 14992,76 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. liepos 5 d. ir 2011 m. rugsėjo 9 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110907V990003, pagal kurią įsigijo 87 vnt. obligacijų su 4,5 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Eur, už kurias sumokėjo 8698,67 Eur, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. spalio 4 d.

5Ieškovas N. P. į obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė banke „Snoras“ kaip terminuotą indėlį. Pasibaigus vieno iš indėlių terminui, ieškovui atvykus į banką pratęsti indėlio, banko „Snoras“ darbuotojai pasiūlė nepratęsti terminuotų indėlių, o įsigyti obligacijų, nes terminuotojų indėlių palūkanos buvo sumažėjusios, o obligacijų siūlomos palūkanos buvo didesnės. Jam nebuvo paaiškinta, kuo šis produktas esminiai skiriasi nuo indėlio, kad šis produktas yra rizikingesnis, nes jam netaikomas valstybės garantuojamas indėlių draudimas. Ieškovas banko darbuotojo buvo patikintas, kad obligacijoms taikoma tokia pati apsauga kaip ir terminuotiems indėliams. Ieškovui obligacijos buvo nežinomas dalykas, jis niekada anksčiau nebuvo investavęs į vertybinius popierius. N. P. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, profesija - liejikas, dirba UAB „Megrame statyba“ pagalbiniu darbuotoju.

6Ieškovas A. Š. nurodė, kad 2011 metais su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis: 2011 m. kovo 18 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110318V990035, pagal kurią įsigijo 2035 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 203 494,71 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. kovo 22 d. ir 2011 m. liepos 25 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110725V990027, pagal kurią įsigijo 1032 vnt. obligacijų su 5 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 103 198,25 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 d.

7Ieškovas A. Š. dalį į obligacijas investuotų pinigų laikė banke „Snoras“ kaip terminuotą indėlį, kitą dalį - kitame banke kaip terminuotą indėlį. Pasibaigus eiliniam indėlio terminui, A. Š. atvyko į banką „Snoras“ papildyti lėšomis pervestomis iš kito banko bei pratęsti terminuotą indėlį naujam terminui. Tačiau banko „Snoras“ darbuotojas pasiūlė nebepratęsti terminuoto indėlio, o įsigyti obligacijų su didesnėmis palūkanomis. Obligacijos buvo pristatytos kaip naujas, patikimas, garantuotas produktas. Perskaitęs visas jam pateiktas sutartis, ieškovas nematė jokių blogų sąlygų ar rizikingumo. Tai galutinai įtikino ieškovą ir jis įsigijo obligacijas. Perkant obligacijas antrą kartą situacija buvo analogiška - tai padaryti ieškovą įkalbėjo banko darbuotojas, matydamas, kad ieškovas jau yra įsigijęs obligacijų. Bankas davė pasirašyti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąją dalį. Pasirašant sutartį, jokių kitų dokumentų banko darbuotojas nepasiūlė perskaityti ar susipažinti, buvo pateikta tik žodinė informacija ir nurodyta kuriose vietose reikia pasirašyti. Ieškovui obligacijos buvo nežinomas dalykas, jis niekada anksčiau nebuvo investavęs į vertybinius popierius. A. Š. anksčiau dirbo Nacionalinėje elektros technikos verslo asociacijoje konsultantu, šiuo metu niekur nebedirba, yra bedarbis.

8Ieškove V. P. nurodė, kad 2011 m. balandžio 6 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110406V990024, pagal kurią įsigijo 100 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 9995,78 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. balandžio 27 d.

9Ieškovė V. P. į obligacijas investuotas lėšas prieš tai laikė savo ir savo sesės vardu banke „Snoras“ kaip terminuotą indėlį. Pasibaigus terminuoto indėlio terminui ji nusprendė padėti terminuotą indėlį savo vardu naujam terminui, tačiau banko „Snoras“ darbuotojai pasiūlė nepratęsti terminuotų indėlių, o įsigyti obligacijų, nes terminuotų indėlių palūkanos buvo sumažėjusios, o obligacijų siūlomos palūkanos buvo didesnės. Obligacijos buvo pristatytos kaip naujas, patikimas, garantuotas produktas ir su patraukliomis palūkanomis. Ieškovei pasiteiravus apie saugumą, ji buvo patikinta banko darbuotojos, kad obligacijos yra tas pats kas ir terminuotas indėlis, tačiau su didesnėmis palūkanomis. Kaip patvirtinimą, kad obligacijoms galioja toks pats valstybės draudimas kaip ir indėliams, prieš pasirašant sutartį, banko darbuotojas parodė ieškovei sutarties punktą, kuriame buvo aiškiai parašyta, kad Banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti. Tai galutinai įtikino ieškovę ir ji įsigijo obligacijas. Bankas pripažino ieškovę neprofesionaliu investuotoju, nes tą pačią dieną, prieš įsigyjant obligacijas, davė pasirašyti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąją dalį. V. P. profesija yra mėsos ir pieno pramonės technologė. Šiuo metu yra pensininkė, niekur nebedirba. Sudarant obligacijų pasirašymo sutartį ieškovei buvo 67 metai.

10Ieškovas M. M. nurodė, kad 2011 metais su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė šešias obligacijų pasirašymo sutartis: 2011 m. gegužės 23 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110523V990010, pagal kurią įsigijo 100 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 9999,83 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. birželio 1 d., 2011 m. liepos 7 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110707V990002, pagal kurią įsigijo 60 vnt. obligacijų su 5 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 5997,9 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 d., 2011 m. liepos 30 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110730V990001, pagal kurią įsigijo 60 vnt. obligacijų su 5 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 5999,9 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 d., 2011 m. rugpjūčio 22 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110822V990001, pagal kurią įsigijo 60 vnt. obligacijų su 2,5 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 5999,63 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. rugsėjo 9 d., 2011 m. rugsėjo 9 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110909V990001, pagal kurią įsigijo 60 vnt. obligacijų su 4,5 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 5999,08 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. spalio 4 d. ir 2011 m. rugsėjo 24 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110924V990002, pagal kurią įsigijo 50 vnt. obligacijų su 4,5 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 4999,72 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. spalio 4 d.

11Ieškovas M. M. dalį į obligacijas investuotų pinigų laikė banke „Snoras“, dalį kitame banke kaip terminuotus indėlius. Pasibaigus eiliniam indėlio terminui, jis atvyko į banką „Snoras“ papildyti lėšomis pervestomis iš kito banko bei pratęsti terminuotus indėlius naujiem terminam. Banko Snoras darbuotojas pasiūlė geriau įsigyti obligacijų, kurių palūkanos yra žymiai didesnės už terminuotus indėlius. Jam nebuvo paaiškinta, kuo šis produktas esminiai skiriasi nuo indėlio, kad šis produktas yra rizikingesnis, nes jam netaikomas valstybės garantuojamas indėlių draudimas. Ieškovas, būdama garbaus amžiaus, pasitikėjo banko darbuotojo pateikta informacija ir pasirašė obligacijas. Bankas pripažino ieškovą neprofesionaliu investuotoju. Jis pasirašė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąją dalį, pagal kurią ieškovui taikomas aukščiausias apsaugos lygis. Sudarant obligacijų pasirašymo sutartį ieškovui buvo 78 metai. Nors ieškovas pagal išsilavinimą yra teisininkas, dėstė universitete teisės istoriją, jis nėra dirbęs jokio praktinio teisinio darbo, nėra susidūręs su konkrečiais finansiniais produktais, sutarčių sudarymu, todėl jam nebuvo žinoma šių produktų specifika, o būtent tai, kad jiems nėra taikoma tokia pati draudimo apsauga kaip kitoms banke laikomoms piniginėms lėšoms. Jis pasitikėjo banku „Snoras“, kadangi jo priežiūrą vykdė Lietuvos Bankas, pasitikėjo banko darbuotojais ir jų nurodoma žodžiu bei sutartyse pateikiama informacija. Obligacijų pasirašymo sutartyse nei kitose sutartyse ar obligacijų emisijos prospekte niekur nebuvo parašyta, kad obligacijos yra rizikingos, neapdraustos ar pan.

12Ieškovė R. Š. nurodė, kad 2011 m. birželio 27 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110627V990001, pagal kurią įsigijo 2500 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 249995,75 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. liepos 5 d.

13Ieškovė R. Š. nurodė, kad šias lėšas gavo ieškovės tėvas kaip išeitinę kompensaciją ir dalį jų padovanojo ieškovei. R. Š. nusprendė juos padėti į banką „Snoras“ kaip terminuotą indėlį, nes tuo metu šis bankas siūlė palankiausias palūkanas. Banko darbuotojas pasiūlė įsigyti obligacijų. Jai nebuvo paaiškinta, kuo šis produktas esminiai skiriasi nuo indėlio, kad šis produktas yra rizikingesnis, nes jam netaikomas valstybės garantuojamas indėlių draudimas. Ieškovė pasiteiravo banko darbuotojo ar obligacijoms galioja toks pats draudimas kaip ir terminuotiems indėliams ir buvo patikinta, kad obligacijos yra draustos. Bankas pripažino ieškovę neprofesionaliu investuotoju, davė pasirašyti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąją dalį. Ieškovei obligacijos buvo nežinomas dalykas, ji niekada anksčiau nebuvo investavusi į vertybinius popierius, tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai ji įsigijo vertybinius popierius. R. Š. iki 2012 m. dirbo valstybės tarnautoja.

14Ieškove L. M. nurodė, kad 2011 m. balandžio 26 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110426V990015, pagal kurią įsigijo 100 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 9995,17 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. birželio 1 d.

15Ieškovė L. M. tuo metu jau turėjo vieną terminuotojo indėlio sutartį banke „Snoras“ todėl nusprendė ir likusias lėšas laikyti šiame banke. Banko darbuotojas pasiūlė įsigyti obligacijų su didesnėmis palūkanomis. Ieškovė, būdama garbaus amžiaus, patikėjo banko darbuotojo įkalbėjimais ir pasirašė obligacijų įsigijimo sutartį. Jai nebuvo paaiškinta, kad šis produktas yra rizikingesnis, nes jam negalioja įstatymuose numatytas indėlių draudimas. Ieškovė sudarė obligacijų pasirašymo sutartį manydama, kad joms galioja tokia pati draudimo apsauga kaip indėliams. Obligacijų pasirašymo sutartyje nei kitose sutartyse niekur nebuvo parašyta, kad obligacijos yra rizikingos, neapdraustos ar pan. Bankas pripažino ieškovę neprofesionaliu investuotoju, davė pasirašyti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąją dalį. L. M. yra įgijusi vidurinį išsilavinimą, profesija - statybininkė. Nuo 2007 metų yra pensininkė, niekur nebedirba. Sudarant obligacijų pasirašymo sutartį ieškovei buvo 69 metai.

16Ieškove M. Š. nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 19 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110919V990007, pagal kurią įsigijo 100 vnt. obligacijų su 4,5 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 9999,44 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. spalio 4 d.

17Ieškovė M. Š. į obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė banke „Snoras“ kaip terminuotą indėlį, nuolat jį pratęsinėdavo. Pasibaigus eiliniam indėlio terminui, M. Š. atvyko į banką „Snoras“ pratęsti terminuotą indėlį naujam terminui, tačiau banko „Snoras“ darbuotojai pasiūlė nepratęsti terminuotų indėlių, o įsigyti obligacijų, nes terminuotojų indėlių palūkanos buvo sumažėjusios, o obligacijų siūlomos palūkanos buvo didesnės. Banko darbuotoja aktyviai siūlė ir įkalbinėjo pasirašyti obligacijų įsigijimo sutartį, argumentuodama, kad toks taupymo būdas yra saugus ir praktiškai niekuo nesiskiria nuo terminuoto indėlio. Jai nebuvo paaiškinta, kuo šis produktas esminiai skiriasi nuo indėlio. Kadangi ieškovei buvo itin aktualus šių lėšų saugumas, ji porą kartų pasiteiravo ar obligacijoms taikomas draudimas. Banko „Snoras“ darbuotojas pabrėžė, kad obligacijos yra visiškai saugi taupymo priemonė ir jai galioja valstybės garantuojamas draudimas. Prieš pasirašant sutartį ieškovei buvo parodytas lankstinukas, kur buvo parašyta, kad obligacijos yra vienerių metų saugus investavimo būdas. Tai galutinai įtikino ieškovę ir ji įsigijo obligacijų. Bankas pripažino ieškovę neprofesionaliu investuotoju, nes tą pačią dieną, prieš pasirašant obligacijų sutartį, davė pasirašyti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąją dalį. Ieškovei obligacijos buvo nežinomas dalykas, ji niekada anksčiau nebuvo investavusi į vertybinius popierius, tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai ji įsigijo vertybinius popierius. M. Š. yra įgijusi vidurinį išsilavinimą, visą laiką dirbo techninį darbą valstybės tarnyboje. Šiuo metu dirba Migracijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos tarnautoja, taip pat jau yra pensininkė. Sudarant obligacijų pasirašymo sutartį ieškovei buvo 62 metai.

18Ieškove V. G. nurodė, kad 2011 metais su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis: 2011 m. gegužės 16 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110516V990014, pagal kurią įsigijo 21 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 2099,72 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. birželio 1 d. ir 2011 m. gegužės 18 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110518V990009, pagal kurią įsigijo 189 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 18897,49 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. birželio 1 d.

19Ieškovė V. G. į obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė banke „Snoras“ kaip terminuotą indėlį. Pasibaigus indėlio terminui, banko darbuotojas primygtinai siūlė vietoje terminuotojo indėlio pratęsimo įsigyti obligacijų. Jai nebuvo paaiškinta, kuo šis produktas esminiai skiriasi nuo indėlio, kad šis produktas yra rizikingesnis, nes jam netaikomas valstybės garantuojamas indėlių draudimas. Banko „Snoras“ darbuotoja atsakė kad taip ir prieš pasirašant sutartį, parodė ieškovei sutarties punktą, kuriame buvo aiškiai parašyta, kad Banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti. Perkant obligacijas pirmą kartą, banko darbuotoja padarė klaidą ir sutartyje įrašė, kad yra perkama tik 21 vnt. obligacijų, tačiau ieškovė norėjo pratęsti visą turėta sumą (21000 Lt), todėl po poros dienų klaida buvo ištaisyta ir sudaryta dar viena papildoma obligacijų sutartis dėl 189 vnt. obligacijų įsigijimo. Bankas davė pasirašyti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąją dalį. Ieškovei obligacijos buvo nežinomas dalykas, ji niekada anksčiau nebuvo investavusi į vertybinius popierius, tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai ji įsigijo vertybinius popierius. V. G. yra kraštotvarkininkė, dirba Valstybinėje įmonėje „Valstybės žemės fondas“ Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos skyriuje.

20Ieškove M. A. nurodė, kad 2011 m. kovo 2 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110302V990004, pagal kurią įsigijo 500 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 49980,2 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. kovo 22 d.

21Ieškovė M. A. į obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė banke „Snoras“ kaip terminuotus indėlius. Pasibaigus indėlių terminams, banko „Snoras“ darbuotojai pasiūlė nepratęsti terminuotų indėlių, o įsigyti obligacijų. Obligacijos buvo pristatytos kaip naujas, patikimas produktas ir su patraukliomis palūkanomis. Ieškovei pasiteiravus apie saugumą, ji buvo patikinta banko darbuotojos, kad obligacijos yra tas pats kas ir terminuotas indėlis, tačiau su didesnėmis palūkanomis. Ieškovė, būdama garbaus amžiaus, patikėjo banko darbuotojo įkalbėjimais ir pasirašė obligacijų įsigijimo sutartį. Bankas davė pasirašyti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąją dalį. Ieškovei obligacijos buvo nežinomas dalykas, ji niekada anksčiau nebuvo investavusi į vertybinius popierius, tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai ji įsigijo vertybinius popierius. M. A. yra įgijusi spec. vidurinį išsilavinimą, profesija - prekių žinovė. Nuo 1993 metų yra pensininkė, niekur nebedirba. Sudarant obligacijų pasirašymo sutartį ieškovei buvo 72 metai.

22Sutartys buvo sudaromos pagal banko pateiktą standartinę sutarties forma, nei vienam iš ieškovų nebuvo realiai įteikti obligacijų emisijos prospektai ar jų santraukos, taip pat nebuvo pateikti ir kiti dokumentai, išvardyti neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“, nebuvo pasiūlyta jų paskaityti ar įteikti. Visi ieškovai pasitikėjo profesionalios kredito įstaigos patarimais ir pagal savo žinias bei patirtį pagrįstai negalėjo patys suprasti ir įvertinti, jog kredito įstaiga teikia klaidinga informaciją. Jeigu ieškovai būtų gavę jiems suprantamą informaciją apie obligacijų skirtumus nuo terminuotų indėlių, jie nebūtų sudarė tokių sutarčių, o pinigus laikę paprastųjų indėlių sąskaitose. Būtent tai sudaro pagrindą pripažinti ieškovų ir banko sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis negaliojančiomis.

23Atsakovas bankas „Snoras“ vykdė plačią reklaminę kampaniją, kurioje obligacijas pristatinėjo kaip alternatyvą indėliams. Pavyzdžiui 2011 m. kovo 2 d. savaitinio žurnalo „Savaitė“ 9 numeryje, 2011 m. vasario 25d. laikraštyje „Utenos diena“ ir „Panevėžio balsas“, 2011 m. vasario 26 d. laikraštyje „Vakarų ekspresas“, „Alytaus naujienos“ ir „Šiaulių kraštas“, buvo publikuotas užsakomasis straipsnis „Indėlių palūkanoms krintant žemyn - galimybė uždirbti iš obligacijų“. Straipsnyje banko „Snoras“ investicinio verslo tarnybos direktorius R. B., be kita ko, teigia: „Siūlome alternatyvą šalies gyventojams, kurie siekia investuoti saugiai ir iš anksto užsitikrinti stabilias palūkanas. Anksčiau tokių klientų poreikius labiausiai atitiko terminuotas indėlis. Tačiau šiuo metu rinkoje pastebima tendencija, kad jų palūkanos vis mažėja, todėl reikėjo pasiūlyti alternatyvų saugų investavimo būdą“. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad bankas skatino pirkti obligacijas, o ne laikyti terminuotus indėlius, akcentuodamas, kad tai yra alternatyvus ir saugus investavimo būdas, ir nieko neužsimindamas apie žymiai didesnį jo rizikingumą ir draudimo apsaugos negaliojimą.

24Atsakovui AB bankui „Snoras“ Lietuvos banko valdyba 2011 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 03-2 buvo nurodžiusi, kad AB bankas „Snoras“ nuo 2011 m. sausio 31 dienos „neturi teisės sudaryti (arba pratęsti) terminuotųjų indėlių priėmimo iš neprofesionalių rinkos dalyvių sutarčių (Sutarčių, kuriose būtų nustatyta banko pareiga išmokėti indėlį praėjus tam tikram terminui), pagal kurias būtų mokama didesnė palūkanų norma nei Lietuvos banko interneto tinklalapyje paskutinės paskelbtos priimtų nefinansinių korporacijų ir namų ūkių naujų indėlių palūkanų normos litais ir eurais. Indėlių kita užsienio valiuta palūkanų normos neturi būti didesnės už indėlių eurais palūkanų normas“. Ši aplinkybė paaiškina, dėl ko AB bankas „Snoras“ buvo suinteresuotas siūlyti savo klientams įsigyti vertybinius popierius su didesnėmis palūkanomis nei terminuoti indėliai ir taip pritraukti kuo daugiau lėšų.

25Atsakovui AB bankui „Snoras“ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Ieškovai pateikę kreditorinius reikalavimus AB banko „Snoras“ bankroto administratoriui ir jų finansiniai reikalavimai yra patvirtinti bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi ir vėlesnėmis nutartimis (civilinė byla Nr. B2-2361-611/2012).

26Ieškovų valia buvo nukreipta į tai, kad laikyti savo santaupas banke, kaip saugius indėlius. Tuo tarpu banko „Snoras“ veiksmai buvo nukreipti į tai, kad siūlyti klientams sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis, nes taip bankas siekė pritraukti kuo daugiau papildomų lėšų, kurių jam trūko. Paprastų terminuotų indėlių palūkanų normas ribojo Lietuvos banko nustatyti reikalavimai, kurie nebuvo taikomi obligacijoms. Ieškovus sudaryti ginčijamas sutartis įkalbėjo banko darbuotojai. Nei vienas ieškovas iš anksto nebuvo nusprendęs vietoje terminuoto indėlio lėšų įsigyti obligacijas. Būtent dėl banko aktyvių veiksmų, agresyvios rinkodaros ir netinkamo klientų informavimo apie paslaugų pobūdį bei riziką, klientų (ieškovų) valia neatitiko sutarties turinio, klientai sandorius sudarė suklydimo įtakoje.

27Ieškovų žiniomis, banko „Snoras“ darbuotojai, vadybininkai iš savo vadovybės buvo gavę nurodymus sudaryti kuo daugiau obligacijų pardavimo sutarčių. Atsakovas mokėjo savo darbuotojams priedus prie atlyginimo už sudarytas obligacijų pasirašymo ir indėlių sertifikatų įsigijimo sutartis.

28Pagal IĮIDĮ 13 str., bankas „Snoras“ privalėjo esamus ir būsimus indėlininkus ir investuotojus lietuvių kalba aiškiai ir lengvai suprantamai informuoti ir apie šio įstatymo 3 str. 4 dalyje išvardintus atvejus, kai indėliai ir įsipareigojimai investuotojams nėra draudžiami. Kadangi ieškovų sudarytose sutartyse su banku tokių nuostatų nėra, darytina išvada, kad bankas sudarė savo klientams visas prielaidas manyti, jog jo įsipareigojimai pagal obligacijų pasirašymo sutartis yra apdrausti indėlių draudimu. Ieškovams, kurie nėra profesionalūs investuotojai, taikytinas civilinėje teisėje ir teismų praktikoje įtvirtintas vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartas. Vidutiniam vartotojui, sudarančiam sandorį su profesionalia ir licencijuota kredito įstaiga, neturi būti priskiriama pareiga aiškintis visų aktualių įstatymų turinio ir pačiam domėtis, kokiems banko investiciniams produktams, vertybiniams popieriams draudimo apsauga suteikiama, o kokiems nesuteikiama.

29Atsakovas bankas „Snoras“ sudarydamas ginčijamus sandorius teikė investicines paslaugas, todėl ši jo veikla patenka ir į LR finansinių priemonių rinkų įstatymo taikymo sritį (FPRĮ 2 str. 2 d.). FPRĮ 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad „finansų maklerio įmonė (šiuo atveju – bankas) turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Atsakovas šios pareigos nevykdė, nes ieškovams nesudarė galimybių susipažinti su obligacijų emisijos prospektais, jų ieškovams neįteikė, neišaiškino investicijų rizikingumo.

30Atsakovas bankas „Snoras“, priimdamas lėšas pagal obligacijų pasirašymo sutartis, ieškovams aiškiai ir suprantamai nenurodė, kad pagal šias sutartis priimamoms lėšoms nebus taikomas indėlių draudimas pagal LR indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą.

31FPRĮ 22 straipsnio 5 dalis įpareigoja finansų maklerio įmonę, šiuo atveju - banką „Snoras“ - prieš pradedant teikti investicines paslaugas surinkti informaciją apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių klientas siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. To paties straipsnio 6 dalis įpareigoja banką rekomenduoti klientui konkrečias investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios geriausiai atitiktų kliento interesus. Ieškovų atžvilgiu bankas „Snoras“ šių įstatyme jam nustatytų pareigų nevykdė, nes nesurinko įrodymų apie ieškovų finansinę padėtį, patirtį investavimo srityje, jų tikslus. Atsakovas pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus.

32Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Akivaizdu, kad šiuo atveju suklydimas turėjo esminės reikšmės, nes ieškovai sudarė sandorius su prielaida, kad egzistuoja indėlių draudimo apsaugos šiems sandoriams, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, buvo klaidinga. Ieškovai iš viso nesuprato, kad pasirašydami banko pateiktą sutartį, jie tampa ne indėlininkais, o investuotojais ir kokios iš to kyla rizikos. Atsakovas bankas „Snoras“ tuo tarpu yra profesionali, licencijuota kredito įstaiga, ir pagal jos atžvilgiu taikytinus teisės aktus jai tenka pareiga tinkamai išaiškinti klientams visų jos teikiamų paslaugų esmę bei paaiškinti kylančias rizikas.

33Bankas klientams pateikdavo standartinę sutarties formą ir ieškovai sutartį sudarydavo prisijungimo būdu. Remiantis LR CK 6.193 str. 4 dalimi, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Pasirašytose obligacijų pasirašymo ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyse įrašyta sąlyga, kad klientas patvirtina, jog jam yra perduoti ir jis susipažino su visais sutarčių priedais, vis dėlto, atkreipė dėmesį, kad visą sutarčių ir jų priedų paketą tokiu atveju turėjo sudaryti daugiau kaip 60 puslapių: obligacijų sutartį sudarė 2 priedai (obligacijų emisijos prospektas bei emisijos galutinės taisyklės), o neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį sudarė 5 priedai (priemonių vykdymo ir sujungimo bei sandorių paskirstymo politika; interesų konfliktų vengimo politikos santrauka; finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymas; veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir finansinių lėšų aprašymas; informacija apie galiojančius įkainius). Objektyviai vertinant, prieš pasirašant sutartis ieškovams fiziškai nebuvo įmanoma perskaityti visų šių dokumentų. Negana to, minėti sutarčių priedai ieškovams realiai netgi nebuvo įteikti. Taigi, esant abejonių, ar bankas suteikė visą reikalingą informaciją ieškovams (ar ieškovams buvo išaiškinti indėlio ir obligacijos skirtumai, taip pat ar jie buvo įspėti apie rizikas, susijusias su obligacijų įsigijimu bei apie draudimo negaliojimo atvejus), šią aplinkybę reiktų vertinti ieškovų naudai. Informacijos apie sudaromos sutarties riziką nežinojimas/neatskleidimas turėjo esminę įtaką klientų apsisprendimui sudaryti sutartis su banku. Ieškovai nebūtų sudarę šių sutarčių, jeigu minėtą informaciją būtų žinoję.

34Atsakovas, po 2010 m. rugsėjo mėn. atlikto inspektavimo, kurio metu atsakovo veikloje buvo nustatyta nemažai pažeidimų ir veiklos trūkumų, šiuos esminius faktus privalėjo atskleisti savo išleistuose prospektuose, nes tai būtų turėję lemiamos reikšmės ieškovams vertinant atsakovo patikimumą.

35Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovai ginčijamus sandorius sudarė dėl esminio suklydimo, kurį nulėmė atsakovo AB banko „Snoras“ neteisėti veiksmai. LR CK 1.90 str. numato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, ir pripažinus tokį sandorį negaliojančiu turi būti taikoma restitucija pagal LR CK 1.80 str. 2 d. nuostatas.

36Pripažinus sutartis negaliojančiomis yra taikytina restitucija, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovui bankui „Snoras“ yra iškelta bankroto byla ir jis negali būti įpareigotas grąžinti ieškovams lėšų kita tvarka, negu pagal Įmonių bankroto įstatyme nustatytą kreditorių eiliškumą, restitucijos būdas yra pakeistinas (LR CK 6.145 str. 2 d.). Pritaikius restituciją, ieškovų sumokėtos už obligacijas lėšos yra laikytinos piniginėmis lėšomis jų asmeninėse sąskaitose. Ieškovams priklausančios lėšos yra laikytinos indėlių draudimo objektu, todėl įvykus draudiminiam įvykiui - banko „Snoras“ bankrotui, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ privalo išmokėti ieškovams indėlių draudimo išmokas.

37Prašė pripažinti negaliojančiomis N. P. 2011 m. birželio 1 d. ir 2011 m. rugsėjo 7 d. su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis Nr. FO20110601V990009 ir FO20110907V990003 bei taikyti restituciją - pripažinti ieškovo N. P. sumokėtas pagal šias sutartis sumas (14 992,76 Lt ir 8698,67 Lt), viso 13 040,87 Eur, AB bankui „Snoras“ ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

38Pripažinti negaliojančiomis A. Š. 2011 m. kovo 18 d. ir 2011 m. liepos 25 d. su atsakovu banku „Snoras“ sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis Nr. FO20110318V990035 ir FO20110725V990027, bei taikyti restituciją - pripažinti A. Š. sumokėtas pagal šias sutartis sumas (203494,71 Lt ir 103198,25 Lt), viso 88 824,42 Eur, AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

39Pripažinti negaliojančia V. P. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m. balandžio 6 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110406V990024 bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovės V. P. sumokėtą pagal šią sutartį sumą 2894,97 Eur (9995,78 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

40Pripažinti negaliojančiomis M. M. 2011 m. gegužės 23 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110523V990010, 2011 m. liepos 7 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110707V990002, 2011 m. liepos 30 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110730V990001, 2011 m. rugpjūčio 22 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110822V990001, 2011 m. rugsėjo 9 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110909V990001, 2011 m. rugsėjo 24 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110924V990002, 2011 m. liepos 13 d. obligacijų pasirašymo sutartis Nr. FO20110713P990007 ir FO20110713P990008 bei taikyti restituciją - pripažinti ieškovo M. M. sumokėtas pagal šias sutartis sumas 11 294,03 Eur sumai (9999,83 Lt, 5997,90 Lt, 5999,90 Lt, 5999,63 Lt, 4999,72 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

41Pripažinti negaliojančia R. Š. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m. birželio 27 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110627V990001 bei taikyti restituciją - pripažinti ieškovės R. Š. sumokėtą pagal šią sutartį sumą 72 403,77 Eur (249995,75 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

42Pripažinti negaliojančiomis L. M. 2011 m. balandžio 26 d. su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110426V990015 bei taikyti restituciją - pripažinti ieškovės L. M. sumokėtą pagal šias sutartį sumą 2894,80 Eur (9995,17 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

43Pripažinti negaliojančia M. Š. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m. rugsėjo 19 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110919V990007 bei taikyti restituciją - pripažinti ieškovės M. Š. sumokėtą pagal šią sutartį sumą 2896,04 Eur (9999,44 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

44Pripažinti negaliojančiomis V. G. 2011 m. gegužės 16 d. ir 2011 m. gegužės 18 d. su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis Nr. FO20110516V990014 ir Fo20110518V990009 bei taikyti restituciją - pripažinti ieškovės V. G. sumokėtas pagal šias sutartis sumą 6081,21 Eur (2099,72 Lt ir 18897,49 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

45Pripažinti negaliojančia M. A. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m. kovo 2 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110302V990004 bei taikyti restituciją - pripažinti ieškovės M. A. sumokėtą pagal šią sutartį sumą 14 475,27 Eur (49980,20 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

46Priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

47Atsakovas bankrutavusi AB bankas SNORAS, bankroto administratorius UAB „Valnetas“, nurodė, kad ieškovas N. P. buvo ilgametis Atsakovo klientas (nuo 1997 m.). 2011 m. birželio 1 d. ieškovas su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9934301 ir obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110601V990009, pagal kurią ieškovas įsigijo 150 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma (atkarpa). 2011 m. rugsėjo 7 d. ieškovas sudarė dar vieną obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110907V990003, pagal kurią ieškovas įsigijo 87 vnt., 100 Eur nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4,5 proc. metine palūkanų norma. Ieškovas N. P., sudarydamas Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, atsisakė pateikti Bankui informaciją, kuri leistų jam įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumą. Teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino bankroto byloje ieškovo ketvirtos eilės kreditorinį reikalavimą 45 536,53 Lt.

48Ieškovas A. Š. buvo atsakovo klientas nuo 2009 m. 2009 m. gruodžio 28 d. ieškovas sudarė papildomą susitarimą dėl naudojimosi banko paslaugų teikimo internetu sistema „Bankas Internetu“. Nuo 2009 m. gruodžio 28 d. ieškovas A. Š. buvo sudaręs eilę terminuoto indėlio sutarčių. 2011 m. kovo 18 d. ieškovas A. Š. sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9922835 ir obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110318V990035, pagal kurią ieškovas įsigijo 2 035 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma. 2011 m. liepos 25 d. ieškovas A. Š. sudarė dar vieną obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110725V990027, pagal kurią ieškovas įsigijo 1 032 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 5 proc. metine palūkanų norma (atkarpa). Teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi bankroto byloje patvirtino ieškovo ketvirtos eilės kreditorinį reikalavimą 314 330,20 Lt sumai.

49Ieškovė V. P. buvo ilgametė klientė (nuo 1997 m.), 2011 m. balandžio 6 d. ieškovė V. P. sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9924464 ir obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110406V990024, pagal kurią ieškovė įsigijo 100 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma. Ieškovė atsisakė pateikti bankui informaciją, kuri leistų jam vadovaujantis FPR 22 straipsnio 7 ir 8 dalimis įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumą ieškovei. Jos kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas bankroto byloje.

50Ieškovas M. M. buvo ilgametis klientas (nuo 2004 m.). 2009 m. lapkričio 3 d. ieškovas sudarė papildomą susitarimą dėl naudojimosi banko paslaugų teikimo internetu sistema „Bankas Internetu“. 2011 m. gegužės 23 d. ieškovas M. M. sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9934000 ir obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110523V990010, pagal kurią ieškovas įsigijo 100 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma (atkarpa). 2011 m. liepos 7 d. ieškovas sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110707V990002 ir įsigijo 60 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 5 proc. metine palūkanų norma (atkarpa). 2011 m. liepos 30 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110730V990001 ir įsigijo 60 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 5 proc. metinių palūkanų norma (atkarpa). 2011 m. rugpjūčio 22 d. ieškovas M. M. sudarė obligacijų pasirašymo sutarti Nr. SE20110822V990001 ir įsigijo 60 vnt. 100 Lt nominalios vertės sąlyginės atkarpos obligacijų su 2,5 proc. metine palūkanų norma ir 15 proc. arba 5 proc. arba 3 proc. metine palūkanų norma (sąlyginė atkarpa). 2011 m. rugsėjo 9 d. ieškovas sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110909V990001, pagal kurią įsigijo 60 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4,5 proc. metine palūkanų norma (atkarpa). 2011 m. rugsėjo 24 d. ieškovas sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110924V990002 ir įsigijo 50 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4,5 proc. metine palūkanų norma. 2011 m. lapkričio 3 d. ieškovas sudarė dar vieną obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111103V990008, pagal kurią ieškovas įsigijo 80 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4,5 proc. metine palūkanų norma.

51Ieškovas, sudarydamas Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, atsisakė pateikti Bankui informaciją, kuri leistų jam vadovaujantis FPRĮ 22 straipsnio 7 ir 8 dalimis įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumą ieškovui. Teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi bankroto byloje patvirtino ieškovo ketvirtos eilės kreditorinį reikalavimą 47 551,20 Lt sumoje.

52Ieškovė R. Š. yra banko klientė nuo 2002 m. rugsėjo 19 d. 2011 m. birželio 27 d. ieškovė sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9934998. Ieškovė sudarė šiuos sandorius: 2011 m. birželio 27 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110627V990001 ieškovė įsigijo 2500 vnt. (249995,75 Lt) vertės obligacijų su 4 % metinių palūkanų norma. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino ieškovės ketvirtos eilės reikalavimą 254273,97 Lt.

53Ieškovė L. M. yra banko klientė nuo 2004 m. gegužės 18 d. 2011 m. balandžio 26 d. ieškovė sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V993217. Ieškovė sudarė šiuos sandorius: 2011 m. balandžio 26 d. - obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110426V990015, pagal kurią įsigijo 100 vnt. (249995,75 Lt) vertės obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, išpirkimo data – 2012 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino ieškoves ketvirtos eilės reikalavimą.

54Ieškovė M. Š. yra banko klientė nuo 2009 m. liepos 10 d., kaip bendrasavininkė - nuo 2006 m. sausio 4 d. 2011 m. rugsėjo 19 d. sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9952686 bei 2011 m. rugsėjo 19 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110919V990007, pagal kurią ieškovė įsigijo 100 vnt. (9999,44 Lt) vertės obligacijų su 4,5 % metine palūkanų norma iš obligacijų emisijos. Kreditorinis reikalavimas patvirtintas bankroto byloje.

55Ieškovė V. G. yra banko klientė nuo 2011 m. gegužės 9 d. 2011 m. gegužės 16 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110516V990014, pagal kurią ieškovė įsigijo 21 vnt. 2099,72 Lt vertės obligacijų su 4 % metine palūkanų norma iš obligacijų emisijos banko SNORAS Fiksuotų palūkanų obligacijos Nr. 3, išpirkimo data – 2012 m. birželio 1 d.; 2011 m. gegužės 18 d. - obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110518V990009, pagal kurią įsigijo 189 vnt. 18897,49 Lt vertės obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, išpirkimo data – 2012 m. birželio 1 d. Kreditorinis reikalavimas patvirtintas bankroto byloje.

56Ieškovė M. A. yra banko klientė nuo 2001 m. gegužės 21 d. Nuo 2003 m. ieškovė su atsakovu buvo sudariusi 34 terminuotojo indėlio bei terminuotojo indėlio pratęsimo sandorių. 2011 m. kovo 2 d. ieškovė su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9922057. Vykdant Aptarnavimo sutartį, ieškovė su atsakovu sudarė 2011 m. kovo 2 d. obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovė įgijo 500 vnt. (49980,20 Lt) vertės obligacijų su 4 % metine palūkanų norma iš obligacijų emisijos Banko SNORAS Fiksuotų palūkanų obligacijos Nr. 1, LT0000410425, išpirkimo data – 2012 m. kovo 22 d. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino ieškovės ketvirtos eilės reikalavimą 51 430,14 Lt sumoje.

57Obligacijų sutarties 1.22 punkte numatyta, kad „Investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes“. Visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant Sutartį, jis su jomis sutinka. Atsakovo 300 000 000 litų ir 500 000 000 litų obligacijų emisijų Baziniuose prospektuose be kitų rizikų nurodyta: „Atsiskaitymo rizika. Investuotojai, įsigydami pagal šį Prospektą leidžiamas obligacijas, prisiima riziką, kad Bankas nustatytais terminais ir sąlygomis gali neatsiskaityti su investuotojais“. Prospektai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos. Ieškovai sudarydami Aptarnavimo sutartis, kartu pasirašytinai patvirtino, kad gavo ir susipažino su Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu.

58Ieškovai iki sandorių sudarymo buvo sudarę ne vieną terminuotų indėlių sutartį, o kai kurie ir turėdami ilgametę patirtį galėjo ir privalėjo bei atskyrė, jog pasirašo ne terminuoto indėlio sutartis, tačiau vertybinių popierių įsigijimo sutartis. Visi ieškovai nurodo, jog neva jiems nebuvo paaiškinta, kad Obligacijų sutartis yra rizikingesnis produktas, nes jam negalioja įstatymuose nustatytas indėlių draudimas, Ginčijamus sandorius sudarė suklydimo įtakoje. Net nesivadovaujant Ginčijamų sandorių ir juos lydinčių dokumentų (priedų) turiniu, tai, kad obligacijos yra vertybiniai popieriai, numato CK 6.879 str. ir CK 6.902 str. Pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 str. 4 d. „Draudimo objektas negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai“. Pagal visuotinai pripažintą principą, teisės aktų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės ieškovai negali grįsti savo suklydimo ar apgaulės dėl elementarių teisės akto nuostatų nežinojimo.

59Obligacijų sutartyse, kurios sudaro viso 1 lapą, nesudaro sunkumų perskaityti tam skiriant nedaug laiko, tačiau net neskaitant, vien vizualiai pažiūrėjus akivaizdžiai matyti tekste spausdintinėmis didžiosiomis raidėmis išskirti žodžiai „Investuotojas“, kuriuo vadinamas su atsakovu sutartį sudaręs asmuo, bei toliau per visą tekstą „Investuotojo“ įsipareigojimai, patvirtinimai ir t.t. Taigi kaip visiškai nepagrįstas ir apsimestinas pripažintinas ieškovų tvirtinimas, jog jie nesuprato pasirašą ne terminuoto indėlio sutartis, kai tuo tarpu visas Obligacijų sutarčių tekstas byloja apie „investavimą“, „investavimo santykius“. Tiek ieškovai, tiek atsakovas sudarydami ginčijamus sandorius prisiėmė riziką dėl savo įsipareigojimų vykdymo - Ieškovai įsipareigojo įsigyti atsakovo išleistus vertybinius popierius obligacijas ir už juos sumokėti, bei už juos sumokėjo, o atsakovas išleido vertybinį popierių obligacijas bei jas pardavė ieškovams. Tiek ieškovai pasiekė tikrąjį savo tikslą gauti didesnę investuotų pinigų grąžą, didesnes palūkanas nei sudarant terminuoto indėlio sutartį, tiek atsakovas pasiekė savo tikslą - parduoti savo išleistus vertybinius popierius - obligacijas, vadinasi šalys realizavo ir įtvirtino sandorių privalomumo ir vykdytinumo principą.

60Ieškovai nepagrįstai teigia, jog sandoriai su jais buvo sudaryti tik todėl, kad atsakovo darbuotojai jiems nurodė, kad jų įsigyjami išleisti vertybiniai popieriai - obligacijos yra apdrausti įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis ieškovų pageidavimu įsigyti obligacijas ir taip gauti didesnes palūkanas tarp ieškovų ir atsakovo buvo sudarytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartys. Atsakovas ieškovams, kaip neprofesionaliems klientams, iš anksto pateikė minėtų taisyklių 30 - 45 p. nurodytą informaciją, o ieškovai raštu patvirtino, kad šią informaciją gavo. Ieškovai pasirašydami Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis raštiškai atsisakė pateikti duomenis apie savo investavimo patirtį, atsisakė pateikti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede Nr. 1-F nurodytą informaciją ir patvirtino, kad supranta, jog atsakovas neturėdamas žinių apie ieškovų finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės ieškovams yra tinkamos.

61Ieškovai nepagrįstai teigia, kad Ginčijami sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais CK 1.90 str. pagrindu, tačiau nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių jų tariamą esminį suklydimą. Atsakovo pareiga informuoti apie draudimo įmonę arba užsienio draudimo įmonę, kurioje apdrausti indėliai ir (arba) įsipareigojimai investuotojams, yra įtvirtinta Indėlių draudimo įstatymo 13 str. 1 d., todėl atsakovas minėtos nuostatos tiesiog negalėjo neįtraukti į Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties tekstą. yra pritaikytas neprofesionaliajam klientui, kurio žinios ir patirtis investavimo srityje yra minimalios (žr. 3 punktą). Informacija minėtame dokumente yra pateikiama aiškia ir suprantama kalba.

62Ieškovai sudarydami su Aptarnavimo sutartis, kartu pasirašytinai patvirtino, kad gavo ir susipažino su Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu bei veiksmų, kurių Bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką, įskaitant santraukos forma pateikiamą indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos Banko atžvilgiu atsižvelgiant į jo vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, aprašymu. Aptarnavimo sutarties bendrosios dalies 7.7 punkte buvo numatyta, kad ieškovai gali gauti informaciją apie atsakovo teikiamas investicines paslaugas ir produktus bei jų riziką, nurodytą Finansinių priemonių rizikos aprašyme, bet kuriame atsakovo klientų aptarnavimo padalinyje, taip pat Atsakovo interneto svetainėje www.snoras.com.

63Ieškovai, grįsdami ginčijamų sandorių negaliojimą CK 1.90 str. pagrindu privalėjo įrodyti, bet neįrodė, kad sudarydami sandorius, jie turėjo klaidingas prielaidas apie egzistavusias esmines sandorio faktines aplinkybes; atsakovas savo veiksmais įtakojo, jog jie nesuvoktų esminių sudaromų Ginčijamų sandorių aplinkybių; ieškovai nebūtų sudarę ginčijamų sandorių, jeigu būtų žinoję, jog atsakovo vertybinis popierius - obligacijos nėra draudžiamas indėlių draudimu; ginčijamų sandorių sudarymą lėmė išimtinai atsakovo veiksmai nuslepiant esminę informaciją bei pateikiant tik atsakovui naudingą informaciją. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, pažymėtina, kad vertinant, ar sudarant sandorį buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, įtvirtintas CK 1.5 str. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo.

64Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, jog suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementu, egzistavusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad nesuvokė skirtumo tarp sandorių ir terminuotojo indėlio sutarties, kurių jie buvo sudarę ne vieną. Už įsigytus vertybinius popierius jie apmokėjo sudarymo dieną, kas reiškia, kad norėdami pasinaudoti atsakovo teikiamomis investicinėmis paslaugomis perdavė pastarajam pinigus, todėl Indėlių draudimo įstatymo prasme jie laikytini investuotojais.

65Ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovas buvo mokus, vykdė visus riziką ribojančius normatyvus bei savo prievoles kontrahentams, todėl ieškovai negalėjo žinoti, kad ateityje atsakovo veikla bus sustabdyta ir jam bus iškelta bankroto byla. Ginčijami sandoriai nepažeidė jokių ieškovų teisių ir teisėtų interesų, tačiau jų netenkina visai kiti juridiniai faktai, nesusiję su sandoriais - bankroto bylos atsakovui iškėlimas. Ieškovai eilę kartų pas atsakovą buvo padėję indėlius eurais ir/ar litais. Atsižvelgiant į jų patirtį sudarant terminuotojų indėlių sutartis akivaizdu, kad jie turėjo suvokti sudaromo sandorių - atsakovo vertybinių popierių įsigijimo sutarties esmę ir sandorių sudarymo metu suprasti skirtumus tarp terminuotojo indėlio sutarties ir vertybinio popieriaus. Sudarant obligacijų įsigijimo sutartis atsakovo darbuotojai vadovavosi 2008 m. vasario 8 d. susietų obligacijų platinimo banke instrukcija Nr. 08-03, remiantis kurios 43 punktu, prieš sudarant Obligacijų įsigijimo sutartį atsakovo darbuotojas turėjo pasidomėti, ar klientas susipažinęs su sutarties sudarymo metu platinamos obligacijų emisijos sąlygomis, kuriuos išdėstytos prospekte ir galutinėse sąlygose. Jei klientas nėra susipažinęs su galutinėmis sąlygomis, kliento prašymu, atsakovo darbuotojas turėjo atspausdinti šiuos dokumentus iš banko interneto puslapio ir pateikti klientui. Minėtos aplinkybės paneigia ieškovų teiginį neva atsakovas sudarant ginčijamus sandorius akcentavo obligacijų draustumą.

66Pasisakant apie tai, jog sandorius sudarė prisijungimo būdu ir šių sutarčių sąlygos yra standartinės, pažymėjo, kad standartinės sutarčių sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jei jos buvo tinkamai atskleistos, įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą, pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Ieškovai, pasirašydami sandorius, tikrai turėjo matyti nuorodas į standartines sąlygas, kas reiškia jų akceptavimą.

67Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015, kurioje buvo nagrinėjamas draudimo apsaugos indėlių sertifikatams ir obligacijoms taikymo klausimas. Išnagrinėjęs kasacinę bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad „Indėlininkų direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sąlygas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad Banko išleistos obligacijos neatitiko indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina“. Pagal 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau - Investuotojų direktyva) 2 str. 2 d. kompensacija investuotojams mokama tik pagal tuos reikalavimus, kurie kilo dėl investicinės įmonės nepajėgumo grąžinti pinigus, priklausančius investuotojams ir laikomus jų vardu ryšium su investicine veikla, arba grąžinti investuotojams jiems priklausančias finansines priemones, kurios laikomos, tvarkomos ar valdomos investuotojų vardu ryšium su investicine veikla.

68Ieškovai, įgydami obligacijų, savo valia ir noru perdavė atsakovo nuosavybėn jiems priklausiusias pinigines lėšas mainais už įgyjamas atsakovo obligacijas. Atsakovas šiuo atveju yra jam perduotų piniginių lėšų savininkas, o ne jų saugotojas, todėl ši situacija nepatenka į Investuotojų direktyvos 2 str. 2 d. reglamentuojamus santykius. Atsakovas nėra atsakingas už Obligacijų negrąžinimą ieškovams, nes investicinė įmonė (atsakovas) to negali padaryti dėl Obligacijų emitento (atsakovo) bankroto. Todėl tokia situacija, kai investicinė įmonė negali grąžinti klientui priklausančių vertybinių popierių išskirtinai dėl emitento nemokumo (bankroto), nepatenka į Investuotojų direktyvos reguliavimo sferą (direktyvos 2 straipsnio 2 dalis) ir šios direktyvos apsauga tokiu atveju negali būti taikoma.

69Vilniaus apygardos teismas kiekvienam iš ieškovų, patvirtino kreditorinius reikalavimus atsakovo bankroto byloje, kurie susideda iš pinigų sumos, sumokėtos ginčijamų sandorio pagrindu ir sandorių pagrindu priskaičiuotų palūkanų.

70Kaip dar vieną, savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą net pripažinus ieškovų suklydimą dėl ginčijamų sandorių pasirašymo sudaro Indėlių draudimo Įstatymo 10 str. 3 d. nuostata, kurioje nurodyta, kad „Draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus“. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių - draudžiamojo įvykio metu ieškovai indėlininkais nebuvo. Spėlioti ar daryti prielaidą, jog jeigu ieškovai nebūtų sudarę ginčijamų sandorių, įsigytoms obligacijoms panaudoti pinigai vis vien būtų likę atsakovo sąskaitoje - nėra jokio teisinio pagrindo.

71Atsakovas yra tos nuomonės, jog paties banko savo darbuotojams mokėtas atlyginimas ir galimi priedai/premijos neatitinka minėtų taisyklių 8 punkte vartojamos užmokesčio ir komisinio atlyginimo sąvokos. Iš minėtų taisyklių 8 punkto ir jo papunkčio nuostatų aiškiai matyti, jog kalbama apie tokį užmokestį ar komisini atlyginimą, kuris būtų mokamas finansų maklerių įmonės klientui arba kliento mokamas finansų maklerių įmonei. Byloje nėra duomenų, kad už ginčijamų sandorių sudarymą sandorio šalys būtų gavę bet kokį komisinį atlyginimą ar kitą užmokestį. Informavo, kad atsakovo darbuotojams darbo užmokesčiai buvo mokami du kartus į mėnesį. Darbuotojų skatinimą reglamentavo valdybos patvirtintos 2011 m. balandžio 5 d. AB banko SNORAS ir jo finansinės grupės darbuotojų skatinimo taisyklės. Atsakovo darbuotojams nebuvo mokama už kuo didesnį obligacijų sutarčių pasirašymo skaičių. Tam, kad darbuotojas galėtų pretenduoti į premiją, jis turėjo vykdyti planą 100 proc. visų jį sudarančių produktų, o ne tik obligacijų sutarčių atžvilgiu.

72Ieškovai savo ieškinyje atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas tariamai vykdė plačią reklaminę kampaniją, kurioje obligacijas pristatinėjo kaip alternatyvą indėliams, nurodant, jog tai yra alternatyvus ir saugus investavimo būdas. Atsakovo naudotos frazės „alternatyva indėliui“ ar „saugus investavimo būdas“ nereiškia draudiminės apsaugos galiojimo, būtent dėl kurios ir yra iškilęs ginčas, nes saugumą galima garantuoti ir savo finansine padėtimi, ką atsakovas ir pabrėždavo pristatydamas šią finansinę priemonę. Kiekvienos įsigyjamos investavimo priemonės saugumas yra individualus ir sąlyginis. Prašė ieškinius atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

73Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į ieškinį su nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad obligacijų atžvilgiu negali būti taikomas ne tik indėlių draudimas, bet ir įsipareigojimų investuotojams draudimas, nes šio draudimo taikymui nėra sąlygų. Šiuo atveju ieškovai, įgydami obligacijų, savo valia perdavė bankui nuosavybėn jiems priklausiusias pinigines lėšas mainais už įgyjamas banko obligacijas. Todėl atsakovas yra jam perduotų pinigų savininkas, o ne jų saugotojas, todėl ši situacija nepatenka į Investuotojų direktyvos 2 str. 2 d. Atsakovas nėra atsakingas už obligacijų negrąžinimą ieškovams, nes bankas to negali padaryti dėl obligacijų emitento (banko) nemokumo. Sudarydami sutartis ieškovai nebuvo suklaidinti, kadangi ginčo sutartyse nebuvo nurodyta, kad banko obligacijos yra draudžiamos, todėl sutarčių tekstas negalėjo sąlygoti ieškovų suklydimo. Ieškovų niekas nevertė skubėti pasirašyti sutartis. Tai, jog ginčo sutartimis ieškovų įsigytos banko obligacijos nėra indėlio draudimo objektas. Tai numatyta IĮIDĮ, įstatymo nežinojimas negali būti suprantamas kaip pateisinama priežastis konstatuoti ieškovų valios trūkumą. Duomenų, kad ieškovai iki ginčo sutarčių sudarymo būtų domėjęsi ir/ar derėjęsi su banko darbuotojais tik dėl išimtinai indėlių draudimu apdraustų banko produktų. Ieškovai turėjo suprasti, kad didesnes palūkanas už obligacijas jie gauna dėl padidintos rizikos. Be to, ginčijamų sutarčių sudarymo metu atsakovas nebuvo nemokus, todėl indėlio draudimo taikymas/netaikymas obligacijų atžvilgiu buvo neaktualus ir negali būti pripažintas esminiu ginčijamo sandorio elementu, kuris įtakojo ieškovų valią sudaryti sutartis. Ieškovai sutartyse patvirtino, jog sutinka su sutarčių sąlygomis ir jos jiems yra privalomos. Visi ieškovai buvo ilgalaikiai banko klientai (laikė savo santaupas terminuotųjų indėlių pavidalu), todėl bankas visiškai neturėjo jokio tikslo pritraukti ieškovų pinigines lėšas ir neturėjo motyvo klaidinti ieškovus, jo veiksmuose nebuvo apgaulės. Ieškovų prašoma taikyti sandorio negaliojimo pasekmė prieštarauja restituciją reglamentuojančioms teisės normoms. Bankroto byloje teismas nutartimi patvirtino ieškovų ketvirtosios eilės kreditorių finansinius reikalavimus bankroto byloje, išsprendė reikalavimus, kylančius iš ginčo sutarčių.

74Ieškininis pareiškimas netenkinamas.

75Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, išnagrinėjusi klausimą dėl IĮIDĮ taikymo asmenims, įsigijusiems atsakovės indėlių sertifikatus ir obligacijas, išaiškino, kad indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, o obligacijoms – ne. Įgydamas obligaciją asmuo prisiima obligaciją išleidusio asmens (emitento) nemokumo riziką. Nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema.

76Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad obligacija, kaip vertybinis popierius yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas. Obligacija, kaip finansinė priemonė, nėra tapati indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu. Obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio ir galimos emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas.

77Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 2010 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 4R-11 patvirtino AB bankas SNORAS bazinį prospektą, pagal kurį AB bankas SNORAS galėjo į viešąją apyvartą leisti fiksuotų palūkanų obligacijas, kintamų palūkanų obligacijas, nulinės atkarpos obligacijas, su finansinėmis priemonėmis susietas obligacijas ar bet kuriuos šių obligacijų tipų derinius. Prospekte nurodyta, kad investuotojai, įsigydami pagal šį prospektą leidžiamas obligacijas, prisiima riziką, kad bankas nustatytais terminais ir sąlygomis gali neatsiskaityti su investuotojais. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 2011 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 4R-10 patvirtino AB bankas SNORAS bazinį prospektą, pagal kurį AB bankas SNORAS galėjo į viešąją apyvartą leisti vieną ar kelias vidutinės trukmės (1-5 metų) fiksuotų palūkanų obligacijų, kintamų palūkanų obligacijų, nulinės atkarpos obligacijų, su finansinėmis priemonėmis susietų obligacijų ir bet kurių šių obligacijų tipų derinių emisijas.

78CK 1.103 straipsnyje numato, kad obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises. 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sąlygas.

79Byloje nustatyta jog ieškovai su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė individualias obligacijų pasirašymo sutartis, pagal kurias įsigijo nustatytą kiekį (individualioje sutartyje) obligacijų su 4, 4,5 ir 5 procentų metinių palūkanų norma, obligacijos nominali vertė 100 Lt bei 100 Eur (ieškovo N. P. 2011 m. rugsėjo 7 d. sudarytoje obligacijų pasirašymo sutartyje Nr. FO20110907V990003), už kurias sumokėjo sandorio sudarymo metu. Sutartyse buvo numatyta šių obligacijų išpirkimo data.

80Kiekvienoje obligacijų sutartyje (1.22 punktas) numatyta: „Investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes“. Nurodyta, kad „Investuotojas patvirtina, kad visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, jis sutinka su jomis ir jos išreiškia jo valią. Prieš pasirašydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su prospektu ir galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka“.

81Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad prieš sudarant obligacijų įsigijimo sutartis, ieškovai sudarė su Banku Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, kuriose patvirtino, kad gavo ir susipažino su Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu bei veiksmais, kurių bankas ėmėsi, siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauka, įskaitant santraukos forma pateikiamą indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos banko atžvilgiu aprašymu. Nurodoma, kad „Obligacija yra terminuotas ne nuosavybės vertybinis popierius, pagal kurį įmonė, išleidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai“. Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo 8 punkte („Rizika ir pelningumas“) numatyta, kad „Investuojant į obligacijas, riziką lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Nurodoma, kad praktiškai nerizikingos yra tik valstybių išleistos pinigų rinkos priemonės (iždo vekseliai), kitais atvejais būtina įvertinti galimą emitento bankroto riziką. Ieškovų pasirašytų Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarčių priedo „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkte nurodyta, kad: „siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, Banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VI „Indėlių ir investicijų draudimas“.

82Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė sprendimą iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti atsakovo veiklos apribojimą (moratoriumą), o 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 03-196 priėmė sprendimą panaikinti visam laikui atsakovui išduotą banko licenciją ir nustatė, kad minėtas sprendimas įsigalioja, kai teismas priima nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą ir paskiria administratorių. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. iškėlė atsakovui bankroto bylą.

83Ieškovai prašo pripažinti obligacijų pasirašymo sutartis negaliojančiomis, kaip sudarytus suklydimo įtakoje (CK 1.90 straipsnis): ieškovai nurodė, kad juos įkalbėjo šias sutartis sudaryti banko darbuotojai, nei vienas iš jų iš anksto nebuvo nusprendęs sudaryti tokio pobūdžio sutarčių, atsakovas pateikė neteisingą informaciją apie jų įgyjamas finansines priemones (obligacijas), neišaiškino draudžiamumo aspekto, kas įtakojo ieškovų valią sudaryti ginčo sandorį.

84Sprendžiant dėl suklydimo, vertinama, ar bylos aplinkybės iš tikrųjų patvirtina suklydimo faktą pagal įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus suklydimą apibūdinančius kriterijus (CK 1.90 straipsnis, žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, ir joje nurodytą teismo praktiką): suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti; kasacinis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

85Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose, esminę reikšmę turi finansų tarpininko elgesys, t. y. ar jis įvykdė visas informacines pareigas ir kaip jas vykdė, bei investuotojo veiksmai (ar jis, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016, ir joje nurodytą teismo praktiką). Be to, paminėtoje byloje kasacinis teismas akcentavo, kad asmens tikėjimasis, jog sudarius rizikingą sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui.

86Kaip jau nurodyta, ieškovai, įgiję ginčo obligacijų, pasirašė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis pagal banko parengtas standartines sąlygas, jie savo parašais patvirtino, kad gavo programos prospektą ir emisijos galutines sąlygas, kuriose reglamentuoti su obligacijomis susiję klausimai, bei kitus dokumentus, įskaitant aprašymą. Aplinkybė, ar iš tiesų ieškovams buvo įteikti įvardyti dokumentai, banko, kaip finansų tarpininko, veiksmų tinkamumo FPRĮ 22 straipsnio prasme teisiniam įvertinimui, nereikšminga (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-28-186/2016). Kasacinis teismas pripažino, kad programos prospekto ir emisijos galutinių sąlygų formalus įteikimas neprofesionaliam investuotojui nelaikytinas tinkamu informacijos apie obligaciją atskleidimu neprofesionaliam investuotojui. Tokį vertinimą kasacinis teismas motyvavo nurodytų dokumentų apimties dydžiu ir turinio specifika. Be to, teismas sprendė, kad aiškumo ir ne dviprasmiškumo reikalavimų neatitinka ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje vartojama formuluotė „<...> banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“.

87Nagrinėjamu atveju ieškovai akcentavo ir klaidinančia įvardijo Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje (sutarties dalis „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“) įtvirtintą sąlygą „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, nurodė, jog, viena vertus, konstatavus, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau šiuo atveju nesant jos taikymo sąlygos, t. y. kai neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas, nėra priežasties pripažinti, jog neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime yra neteisingos. Kita vertus, kasacinio teismo vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir ne dviprasmiškumo reikalavimų.

88Pažymėtina, kad atsakovui, kaip finansų įmonei, santykyje su ieškovais – neprofesionaliais klientais iš tikrųjų taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Kaip pagrįstai nurodo ieškovai, FPRĮ 22 str. 3 d. reglamentuota, kad finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Informacija gali būti pateikiama standartizuota forma. Pagal šio įstatymo 22 str. 5 d. finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento: 1) žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis; 2) finansinę padėtį; 3) tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis.

89Analizuojamu atveju byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovams esminė informacija apie įsigyjamą finansinę priemonę (obligacijas) buvo suteikta (ginčijamose sutartyse ir jų prieduose), ieškovai šios aplinkybės, teismo vertinimu, nepaneigė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.), tačiau šiuose dokumentuose buvo atskleidžiamos tik įgyjamos finansinės priemonės ypatybės, bet nebuvo išryškintos jos (finansinės priemonės) draudimo apimtis ir taikymo sąlygos, t. y. AB bankas SNORAS, platindamas ginčo finansines priemones (obligacijas), netinkamai vykdė FPRĮ 22 straipsnyje bei IĮIDĮ 13 straipsnyje nustatytas pareigas aiškiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliam investuotojui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius. Vis dėlto tokie banko neteisėti veiksmai, atlikti ieškovams priimant sprendimą dėl investavimo, t. y. obligacijų pirkimo, nepakankami konstatuoti, kad ieškovai buvo suklaidinti dėl sudaryto sandorio esmės. Nagrinėjamu atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, kad nors neprofesionaliojo investuotojo statuso turėjimas lemia papildomą šio investuotojo teisių ir interesų apsaugą, kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas bankui (pvz., pareigą parengti ir paskelbti prospektą, suteikti visą informaciją klientui ir pan.), tačiau neeliminuoja neprofesionaliojo investuotojo bendrųjų pareigų (pvz., pareigos atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, konsultuotis dėl jų sąlygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rūpestingai, protingai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-265/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatuota, kad AB bankas Snoras pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko. Minėtoje kasacinio teismo byloje buvo vertinama iš esmės tokia pat situacija dėl banko platintų produktų aplinkybių kaip ir nagrinėjamoje byloje (todėl teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako). Kartu minėtoje nutartyje nurodyta ir tai, kad ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esminis, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Tai, kad ieškovams suteiktas neprofesionalaus investuotojo statusas, nepanaikina bendrųjų jų pareigų atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, domėtis savo teisėmis, konsultuotis su teisininkais. Pažymėtina ir tai, kad klaidingas ieškovų įsivaizdavimas ir/ar supratimas dėl jų įsigytų finansinių produktų, negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (CK 1.90 str. 5 d.).

90Teismas atkreipia dėmesį, kad šalių laisva valia sudaryta sutartis – Obligacijų sutartis – turi įstatymo galią. Šalys yra laisvos nustatyti sutartyse tarpusavio teises ir pareigas.

91Dalis ieškovų ne vieną kartą sudarinėję banke terminuoto indėlio sutartis ar atlikę kitokius veiksmus. Nagrinėjamu atveju dalis ieškovų nurodė, kad sutarčių neperskaitė ar perskaitė jas neįdėmiai, tačiau įrodymų, leidžiančių teigti, kad bankas, ieškovams atvykus į jo patalpas, būtų skubinęs, spaudęs ieškovus greičiau sudaryti sutartis ir nesudaręs sąlygų susipažinti su visais dokumentais, teismui nėra pateikta (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad obligacijos sutartį sudaro vienas lapas, be to, tokio sandorio sudarymas nereikalauja greito apsisprendimo, asmuo ketinantis sudaryti kitokio pobūdžio sutartį su banku (nei ankstesnė terminuoto indėlio sutartis), visada gali gauti duomenis ir su jais susipažinti iš anksto, pasidomėti konkrečiomis ketinamos sudaryti sutarties sąlygomis. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atvejai, kai ieškovų terminuotas indėlis banke baigėsi (terminas), todėl jie atėję į banką buvo įkalbėti sudaryti vietoje terminuoto indėlio, obligacijų įsigijimo sutartis, niekaip nepaneigia jų galimybės susipažinti su siūlomo sudaryti sandorio turiniu ir esme. Pasibaigus terminuoto indėlio sutarčiai, nėra būtinybės pinigus, esančius indėlyje, pasiimti iš karto. Kita vertus, pinigus laikant namie, nėra būtinybės nedelsiant sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis. Pripažintina, kad obligacijos pasirašymo sutartyse, vien vizualiai iš sutarties teksto buvo galima pamatyti, kad jame nurodoma, jog sutarties šalis yra „Investuotojas“, joje nurodyti „Investuotojo įsipareigojimai“ ir/ar „Emitento“ įsipareigojimai.

92Visi ieškovai byloje nurodė, kad arba banke SNORAS laikė terminuotus indėlius, arba pasirinko šį banką, kaip patikimą banką. Nors ieškovai teigė, kad banko darbuotojai jų neįspėjo, kad obligacijos nėra draustos (arba teigė, kad terminuoto indėlio sutartis ir obligacijų pasirašymo sutartis yra tapačios), tačiau teismas pripažįsta, kad kiekvienas ieškovas, nors ir nebūdamas profesionaliu investuotoju, pagal atliekamus veiksmus galėjo ir turėjo suprasti tokių sutarčių skirtumą. Jau vien tai, kad sudarant obligacijų pasirašymo sutartį, kiekvienas ieškovas šios sutarties sudarymo metu apmokėjo už įsigyjamus vertybinius popierius – obligacijas, leidžia suprasti, kad tai visiškai kitoks produktas nei terminuoto indėlio sutartis. Aplinkybė, kad ieškovas pinigus pasidėjęs terminuoto indėlio sutartyje, juos gali pasiimti bet kada (netenka tik palūkanų), o įsigydamas obligacijas, už jas iš karto apmoka bankui, bei išpirkti obligaciją turi teisę obligacijos sutartyje nurodytu išpirkimo terminu, taip pat turėjo įtakos suvokimui, apie tokių sutarčių skirtumą ir sudaromo sandorių ypatumus. Kita vertus, net neturint specialaus išsilavinimo ir/ar patirties investavimo srityje, galima suvokti, kad obligacijos įsigijimas yra investicija (investavimas).

93Taigi, nors teismas pripažįsta, kad draudžiamumo aspektas ieškovams sutartyse iš tiesų nebuvo atskleistas pakankamai aiškiai, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016; 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016). Šiuo atveju svarbu įvertinti, kokią ieškovų apsisprendimui įtaką turėjo informacija apie obligacijų pasirašymo sutarčiai taikomą draudiminę apsaugą, t. y. ar draudiminės apsaugos aspektas buvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovų apsisprendimą sudaryti sutartį ar jos nesudaryti.

94Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovams obligacijų draudžiamumo aspektas nebuvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovų apsisprendimą sudaryti ginčijamus sandorius ar jų nesudaryti, nes ieškovai, sudarydami ginčijamas sutartis, neįsitikino ar pinigai bus apdrausti, šios aplinkybės nepasitikrino (nepasitikslino) ir vėliau (ir/ar grįžę namo). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad nors ir detaliai visų sutarties sąlygų neaptarus (neperskaičius), ieškovai buvo suklaidinti dėl esminių sutarties sąlygų ir/ar apgauti. Reikšminga ir ta aplinkybė, kad ieškovų reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo pareikšti ne per protingą terminą, o tik atsakovui iškėlus bankroto bylą, bankroto proceso metu, patvirtinus ieškovų kreditorinius (finansinius) reikalavimus bankroto byloje. Teismas neturi pagrindo manyti, jog ieškovai, suvokdami tikrąsias sąlygas dėl draudiminės apsaugos fakto ir lygio, panašiomis aplinkybėmis tokių sandorių nebūtų sudarę. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, faktinėmis aplinkybėmis iš esmės tapačiose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-10-943/2016; 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-11-330/2016).

95Kita vertus, kaip jau nurodyta, kasacinis teismas yra nurodęs, kad Obligacija, kaip vertybinis popierius, vidutiniam vartotojui yra pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovai turėjo suprasti, kad ji, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui.

96Ieškovai byloje patvirtino, kad iš esmės jie siekė didesnių palūkanų, t. y. investuodami į obligacijas, jie ketino gauti kuo didesnę palūkanų normą (kuri skyrėsi nuo terminuoto indėlio palūkanų dydžio). Tai, kad obligacijų draudžiamumo aspektas nebuvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovų apsisprendimą sudaryti ginčijamas sutartis ar jų nesudaryti, patvirtina byloje esantys duomenys ir nurodytos aplinkybės: nei vienas iš ieškovų, net ir pripažinus jiems įteiktuose dokumentuose ne visiškai aiškiai deklaruotas nuostatas dėl draudiminės apsaugos, nesiėmė jokių veiksmų šioms abejonėms pašalinti; kita vertus, patys ieškovai prieš sudarydami ginčo sutartis, atsisakė pateikti bankui informaciją apie save, tarp kurios ir informaciją apie savo investavimo patirtį (Kliento aptarnavimo sutartyje paryškintu šriftu įrašytas įspėjimas apie tai, kokios pasekmės kils, jeigu klientas pateiks apie save nepakankamai informacijos, t. y. Bankas neturės pareigos įvertinti finansinių priemonių tinkamumo klientui); duomenų, kad ieškovai būtų skubinami sudaryti tokias sutartis, byloje nepateikta. Kita vertus, ieškovai patys neteigė, kad jie būtų prašę suteikti jiems galimybę detaliau susipažinti su dokumentais, pasikonsultuoti su specialistais. Ieškovai, sudarydami su banku ginčijamas sutartis, jose pasirašytinai patvirtino, kad su jose nurodytomis sąlygomis yra supažindinti, prieš pasirašant sutartį, su jomis sutinka.

97Vertinant ieškovus individualiai, ieškovas N. P. patvirtino, jog turi vidurinį išsilavinimą. Jis buvo banko klientas nuo 1998 m., sudaręs eilę terminuotų indėlių sutarčių. Ieškovas sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis (2011 m. birželio 1 d. bei 2011 m. rugsėjo 7 d.). Tarp šių sutarčių pasirašymo buvo pakankamai laiko gauti papildomos informacijos, jei pirminė suteikta informacija nebuvo išsami. Pripažino, kad pasitikėjo banko darbuotojais (konsultavosi su banko darbuotoja ir po šios sutarties sudarymo), apie investavimą kalbėjo su sūnumi teisininku, tačiau pripažino, kad sūnus nėra šios srities specialistas. Ieškovas pripažino, kad jį patikino jog sutartis apdrausta.

98Teismas pripažįsta, kad jo sudarytų obligacijų pasirašymo sutarčių kiekis, aplinkybė, jog dvi sutartys sudarytos skirtingu metu, leidžia konstatuoti ieškovo apsisprendimą būtent tokiu būdu investuoti savo pinigus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-29-330/2016). Esant šioms individualioms aplinkybėms, ieškovas niekaip negali paneigti, jog jis turėjo galimybę pasitelkti kitus asmenis (ir/ar atvykti į banką kitą kartą) bei išsiaiškinti sutarties tekstą bei investavimo specifiką. Ieškovo veiksmai sudarant dvi obligacijų pasirašymo sutartis patvirtina, kad jis prioritetą teikė didesnei investicijų grąžai, o ne jų saugumui. Tik jo paties veiksmai lėmė prisiimtą riziką sudarant ginčijamus sandorius. Nepakankamas apdairumas ir rūpestingumas nėra suklydimą kvalifikuojančios aplinkybės.

99Ieškovas A. Š. nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, specialybė – vadyba. Jis pirmą kartą kreipėsi į banką. Banku pasitikėjo kaip finansų įstaiga. Sudarė dvi sutartis ( 2011 m. kovo 18 d. ir 2011 m. liepos 25 d. Buvo jauno amžiaus ir iki šių sutarčių sudarymo, nebuvo niekur investavęs. Pripažino, kad neįsigilino į obligacijų sutartis nei jų sudarymo metu, nei vėliau, kadangi pasitikėjo banku. Galvojo, kad jokios rizikos nėra, apie obligacijų draudimą neklausė. Matė banke obligacijų platinimo reklamą.

100Taigi, vertinant šio ieškovo amžių sandorių sudarymo metu, išsilavinimą, pripažintina, kad nors jis ir neturėjo investavimo patirties, tačiau pats pripažino, kad iš esmės pasitikėjo banku, jam nebuvo svarbus palūkanų dydis, jis nepasidomėjo draudimu, pats pripažino, kad nors ir būdamas neprofesionalus, tačiau iš esmės prisiėmė riziką tokiu būdu investuodamas. Pripažintina, kad pagal savo išsilavinimą, amžių negalėjo nesuprasti su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, todėl ieškovas taip pat atitinka vidutinio vartotojo standartą.

101Ieškovė V. P. kaip patvirtino jos atstovas, į obligacijas investuotas lėšas laikė banke kaip terminuotą indėlį. Jos išsilavinimas aukštasis universitetinis. Ji yra Banko klientė nuo 1997 metų. Ieškovė pripažino, kad prieš sudarydama sutartį, ji pasiteiravo o banko darbuotojos apie sudaromą sutartį, ją patikino, kad obligacijos yra tas pats produktas kaip ir indėlis, tik su didesnėmis palūkanomis. Sudarant sutartį jai buvo svarbus palūkanų dydis. Sutarties sudarymo metu ji buvo 67 metų amžiaus, profesija – mėsos ir pieno pramonės technologė.

102Teismas įvertinęs šios ieškovės asmenines savybes, sandorio sudarymo aplinkybes, daro išvadą, kad duomenų, jog ieškovė nesuprato su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, byloje nenustatyta, o jeigu tai įvyko, tai lėmė ne banko neteisėti veiksmai, bet ieškovės nepakankamas atidumas ir rūpestingumas, kas, atsižvelgiant į ieškovės amžių bei išsilavinimą, nėra suklydimą kvalifikuojančios aplinkybės.

103Ieškovas M. M. su Banku sudarė septynias obligacijų pasirašymo sutartis ne vienu metu, pirmąją 2011 m. gegužės 23 d. paskutinę – 2011 m. lapkričio mėn., jis turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, sritis – teisės istorija, sutarties sudarymo metu jam buvo 78 metai. Banko klientas nuo 2004 m., prieš tai buvo sudaręs eilę terminuoto indėlio sutarčių. Pripažino, kad pasitikėjo banku, suprato, kad sudarant sutartis keičiasi jų forma (investuoja), nepasidomėjo ar šios sutartys yra apdraustos. Pripažino, kad svarbus buvo ir palūkanų dydis.

104Ieškovo nurodyti duomenys leidžia teigti, kad jis siekė investuoti pinigus tokiu būdu, buvo sudaręs kelias sutartis, tarp kurių buvo pakankamai laiko gauti informaciją apie šios sutarties ypatumus ir/ar skirtumus nuo indėlio sutarties. Pats ieškovas pripažino, kad sudarant obligacijų įsigijimo sutartis, nebuvo svarbus draudimo aspektas. Net jeigu manyti, kad ieškovas galėjo nesuprasti su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, tai lėmė ne banko neteisėti veiksmai, bet ieškovo nepakankamas atidumas ir rūpestingumas, kas, kaip jau minėta, nėra suklydimą kvalifikuojančios aplinkybės.

105Ieškovė R. Š. aukštojo išsilavinimo, sritis – vadyba, dirba Lietuvos kariuomenėje. Banko klientė nuo 2002 m., per šį laikotarpį sudariusi eilę terminuotų indėlių sutarčių. Ieškovė nurodė, kad jai pinigus padovanojo tėvas ir ji atvyko į banką sudaryti terminuotos indėlio sutarties, tačiau banko darbuotoja pasiūlė sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį su didesnėmis palūkanomis. Jai nebuvo svarbi palūkanų norma, svarbu, kad ji saugiai pasidėtų pinigus. Domėjosi apie draudimą.

106Vertinant ieškovės asmenines savybes, sandorio sudarymo aplinkybes, darytina išvada, kad jos gyvenimiška patirtis bei išsilavinimas neteikia pagrindo ieškovę pripažinti žemesne nei vidutinis vartotojas. Be to, klaidingas įsivaizdavimas dėl prisiimamos rizikos nėra suklydimą kvalifikuojančios aplinkybės.

107Ieškovė L. M. turi vidurinį išsilavinimą, banko klientė yra nuo 2004 m. Ieškovė pripažino, kad sudarant sutartį ji neklausė apie draudimą, jai pakako banko darbuotojos patikinimo, kad toks investavimas yra saugus, jai svarbi buvo palūkanų norma.

108Įvertinus ieškovės išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, manytina, kad ji galėjo suprasti prisiimamos rizikos laipsnį bei išsiaiškinti sutarties tekstą ir investavimo specifiką, tačiau tik jos paties veiksmai lėmė prisiimtą riziką sudarant ginčijamą sandorį.

109Ieškovė M. Š. turi vidurinį išsilavinimą, dirbo techninį darbą. Ji buvo Banko kliente nuo 2009 metų, kaip bendrasavininkė nuo 2006 m. Ji atvyko į banką pratęsti pasibaigusios indėlio sutarties, banko darbuotoja pasiūlė investuoti pinigus į obligacijas. Obligacijų palūkanos buvo didesnės. Jai pristatė, kad tai saugus produktas. Ji nepasidomėjo, kuo obligacijų sutartis skiriasi nuo indėlio sutarties. Ji susipažino su lankstinuke buvusia reklamine medžiaga ir tai ją galutinai įtikino investuoti. Jai buvo užtikrinta, kad obligacijų sutartys yra apdraustos.

110Vertinant ieškovės elgesį sudarant sutartį, jos asmenines savybes, darytina išvada, kad ji pasitikėjo banko darbuotojos informacija, net pripažįstant, kad jai galimai nepakako informacijos apie šios sutarties draustinumą, pati ieškovė sudariusi sutartį, nebuvo pakankamai atidi ir apdairi, nepasidomėjo įsigytu produktu iki pat to momento, kol bankas bankrutavo. Nepakankamas rūpestingumas nėra suklydimą kvalifikuojanti aplinkybė.

111Ieškovė V. G. nurodė, kad sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis: 2011 m. gegužės 16 d. ir 2011 m. gegužės 18 d. (kadangi banko darbuotoja suklydo dėl perkamų obligacijų kiekio). Ji turi aukštąjį išsilavinimą, specialybė – žemėtvarka. Sudaryti obligacijų sutartį pasiūlė banko darbuotoja. Apie tai, kad netaikomas draudimas ji nežinojo. Pripažino, kad daugiau turėjo įtakos banko darbuotojos įkalbinėjimas, o ne palūkanų dydis.

112Ieškovės nurodyti duomenys, leidžia teigti, kad ji siekė investuoti pinigus tokiu būdu, o įvertinus jos išsilavinimą, patirtį, manytina, kad ji galėjo suprasti prisiimamos rizikos laipsnį. Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti priešingos išvados, nes obligacija vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas.

113Ieškovė M. A. nurodė, kad turi specialų vidurinį išsilavinimą. Banko klientė nuo 2001 m. Sudaryti sutartį ją įkalbėjo banko darbuotoja, patikinusi, kad tai saugus produktas. Nežino, kodėl investavo tokiu būdu, nebuvo kalbos apie palūkanų dydį. Apie draudimą negirdėjo.

114Nors ieškovė pripažino, kad anksčiau su investicijomis ir vertybiniais popieriais jai neteko susidurti, tačiau visgi pripažintina, kad jai sudarant obligacijų pasirašymo sutartį, ji turėjo galimybę pasiaiškinti sutarties turinį ir/ar investavimo sąlygas. Ieškovė pripažino teisme, kad ji galėjo perskaityti sutarties sąlygas. Taigi, nurodyti argumentai neleidžia teigti, kad ji nesuprato su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, o jeigu tai įvyko, tai lėmė ne banko neteisėti veiksmai, bet ieškovės nepakankamas atidumas ir rūpestingumas, kas nėra suklydimą kvalifikuojančios aplinkybės.

115Ieškovė nurodė, kad ji patikėjo banko darbuotoja ir pasirašė sutartį, apie draudimą negirdėjo, nurodytos aplinkybės teismui neteikia pagrindo ieškovę pripažinti žemesne nei vidutinis vartotojas, kuriai obligacija galėjo būti nežinomas ir nepažįstamas finansinis produktas. Vien tai, kad ieškovei sudarant sutartį buvo 72 metai, t. y. ji buvo senatvės pensininkė, neleidžia daryti išvados, kad ji galėjo nesuvokti sudaromų sandorių esmės. Juolab, kad obligacija nėra visiškai nauja, kažkuo ypatinga ir vyresnio amžiaus asmenims nežinoma finansinė priemonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-29-330/2016).

116Taigi, įvertinus visų ieškovų asmenines savybes (amžių, gyvenimišką bei investavimo patirtį), išsilavinimą, jų veiklos pobūdį, socialinę padėtį ir kitas savybes, jos yra reikšmingos tiek, kiek leidžia įvertinti, ar konkretaus ieškovo asmeninės savybės leidžia jį prilyginti vidutiniam vartotojui, nes kiekvienu individualiu atveju ieškovo, įgijusio ginčo obligacijų, suklaidinimo galimybė vertintina individualiai, neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad taikant vidutinio vartotojo suvokimo standartą, suformuotą teismų praktikoje iš esmės panašaus pobūdžio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016), jie galėjo suklysti dėl obligacijų draudžiamumo aspekto, o jeigu tai ir įvyko, tą lėmė ne atsakovo (banko) neteisėti veiksmai ar ieškovų esminis suklydimas, bet pačių ieškovų nepakankamas atidumas ir rūpestingumas.

117Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad atsakovas (bankas ir (ar) jo darbuotojai) tyčia atliko veiksmus, nukreiptus į sąmoningą ieškovų apgaulę, t. y. sąmoningai suklaidino arba sąmoningai nutylėjo aplinkybę, jog ginčo obligacijoms netaikoma indėlio draudiminė apsauga (CPK 178 str.). Teismo įsitikinimu, argumentai, jog sudarytų sutarčių ir jų priedų nuostatos buvo neaiškios, o banko darbuotojai esą sąmoningai galėjo nutylėti arba suklaidinti dėl ginčo objekto ne draudžiamumo fakto, tokių argumentų nepagrindus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, patys savaime neleidžia svarstyti ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip sudaryto banko apgaulės įtakoje, galimybės. Net banko darbuotojui žodžiu nurodžius apie obligacijų draudimą, ieškovai turėjo suvokti, kad tikrosios sandorio sąlygos nurodomos tik rašytinėje sutartyje. Kita vertus, kiekvienas iš jų turėjo pareigą ir teisę perskaityti sutartį, susižinoti jos esmę, pagaliau sužinoti skirtumus tarp indėlio ir obligacijų pasirašymo sutarčių. Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia ieškovus vertinti kaip vidutinius vartotojus, pakankamai gerai suvokiančius, kas yra obligacija ir investuotojas, koks tokių sutarčių ypatumas.

118Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutartyse esančio atsakovo kliento patvirtinimo, jog šis yra susipažinęs su įsigyjamų finansinių priemonių sąlygomis bei su jomis sutinka ir kad jis buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes, o sutarčių sąlygos atitinka jo valią, taip pat Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ esančio atsakovo kliento patvirtinimo, kad jis gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, neigimas reiškią nepagrįstą įrodinėjimo naštos perkėlimą atsakovui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, asmuo, pasirašydamas finansinių priemonių įsigijimo sutartis neįsigilinęs į galimas rizikas ir sutarčių sąlygas, laikytinas nepakankamai atidžiu ir rūpestingu, todėl turi prisiimti kilusias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1333/2013; 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1012/2013; 2013-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1713/2013).

119Nagrinėjamu atveju patys ieškovai (sandorio šalis) neapgalvotai rizikavo (nepasvėrė galimos rizikos) ir tokie veiksmai yra jų neatsargumo rezultatas, todėl pripažinti sutartis negaliojančiomis nėra teisinio pagrindo, nes šiuo atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Šiuo atveju, sudarant ginčijamus sandorius esminiais šių sandorių elementais buvo obligacijų išpirkimo terminas ir galimybė gauti didesnes palūkanas. Be to, indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamoms atsakovo obligacijoms taikymas arba netaikymas ieškovams tapo aktualus tik atsakovui tapus nemokiu dėl bankroto.

120Aplinkybė, kad atsakovo darbuotojai buvo premijuojami už tam tikrus pasiektus rezultatus taip pat nesudaro pagrindo svarstyti ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Darbuotojų skatinimą reglamentavo valdybos patvirtintos 2011 m. balandžio 5 d. AB banko SNORAS ir jo finansinės grupės darbuotojų skatinimo taisyklės. Iš minėtų taisyklių matyti, kad norint darbuotojui gauti premiją, jis turėjo įvykdyti numatytą planą 100 proc. visų jį sudarančių produktų, o ne tik obligacijų sutarčių atžvilgiu, t. y. atitinkamas skaičius sudarytų obligacijų sutarčių neužtikrindavo savaiminio premijų išmokėjimo atsakovo darbuotojams.

121Ieškovų atstovas paskutinio teismo posėdžiu metu nurodė aplinkybę, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovo veikloje buvo nustatyta nemažai pažeidimų ir veiklos trūkumų, todėl šiuos esminius faktus atsakovas privalėjo atskleisti savo išleistuose prospektuose, nes tai būtų turėję lemiamos reikšmės ieškovams vertinant atsakovo patikimumą sudarant ginčijamas sutartis, tačiau teismas nevertina šios ieškovų atstovo nurodytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad ieškovų atstovas nurodė naują esminę faktinę aplinkybę – ieškovai žinodami apie blogą Banko finansinę padėtį, ginčijamų sandorių nebūtų sudarę. CPK 141 str. 1 d. įtvirtinta ieškovo teisė keisti ieškinio pagrindą arba dalyką bei tokio keitimo terminas – iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju civilinė byla teisme nagrinėjama nuo 2014 m., ieškovų atstovo nurodyta aplinkybė egzistavo bylos nagrinėjimo metu, ji nėra naujai paaiškėjusi, todėl ieškovų atstovas turėjo pakankamai laiko apsispręsti dėl reiškiamų ieškinio faktinių pagrindų. Atsižvelgiant į tai, teismas dėl šio ieškinio faktinio pagrindo nepasisako ir jo teisinio vertinimo neatlieka, ieškovų atstovo nurodytas naujas suklydimo pagrindas gali būti naujos bylos dalyku. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad apklausiant ieškovus individualiai teismo posėdžio metu nė vienas iš jų nenurodė, kad minėta aplinkybė būtų turėjusi lemiamą reikšmę dėl jų obligacijų pasirašymo sutarčių sudarymo.

122Remdamasis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai nesudaro pagrindo ginčijamus obligacijų įsigijimo sandorius pripažinti negaliojančiais dėl suklydimo – bylos duomenys akivaizdžiai liudija, kad ieškovai siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamiesi gauti ženkliai didesnę piniginę grąžą, ir tai jie suprato. Ieškovai, sudarydami ginčo sandorius, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šių sandorių esmę bei jų sukeliamas pasekmes, todėl ieškinys atmetamas.

123Atsižvelgiant į tai, tokiu atveju turi būti vadovaujamasi CK 1.90 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo, netgi jei būtų įrodytas banko darbuotojos(-ų) žodinis paaiškinimas ieškovams apie pinigų apdraudimą (nors tokių duomenų byloje nepateikta). Kiekvieno ieškovo pasitikėjimas vien banko darbuotojo žodžiais vertintinas kaip didelis neatsargumas.

124Dėl bylinėjimosi išlaidų

125Ieškinį atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje neatlyginamos (CPK 93 str.).

126Atsakovas BAB bankas Snoras, bankroto administratorius UAB „Valnetas“, nurodė, kad patyrė 1255,07 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (kadangi byloje savo reikalavimus pareiškę 28 ieškovai, tai iš kiekvieno ieškovo prašo priteisti lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų, pateikia šias išlaidas pagrindžiančius duomenis bei suteiktų paslaugų ataskaitą (7 t., b. l. 85-96).

127Trečias asmuo Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį parengimą, nurodė, kad viso šios išlaidos sudaro 399,24 Eur ( t. 6, b. l. 116-120), kadangi byloje savo reikalavimus pareiškę 26 ieškovai (kitų reikalavimai išskirti į atsiras bylas), tai iš kiekvieno ieškovo prašo priteisti po 11,09 Eur bylinėjimosi išlaidų.

128Ieškinį atmetus, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos atsakovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Teismas priteisdamas prašomas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tai, kad atsakovą advokatai atstovauja ne vienoje panašioje byloje, į iš esmės susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-28-186/2016; 2016 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-13-943/2016), todėl egzistuoja teisinis pagrindas sumažinti atsakovo turėtų išlaidų dydį, iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 50 Eur atsakovo bylinėjimosi išlaidoms padengti (CPK 98 str. 2 d.). Trečiojo asmens prašymas tenkintinas prašoma apimtimi.

129Už procesinių dokumentų įteikimą bylos šalims yra susidarę 10,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos turi būti priteistos iš ieškovų lygiomis dalimis, o tai sudarytų truputį daugiau nei po vieną eurą, todėl jos nepriteistinos valstybės naudai, nes vykdymo išlaidos galimai būtų didesnės nei pati priteista bylinėjimosi išlaidų suma.

130Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 265, 268 - 270 straipsniais,

Nutarė

131Ieškovų N. P., A. Š., V. P., M. M., R. Š., L. M., M. Š., V. G., M. A. ieškininius pareiškimus atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS, bankroto administratorius UAB „Valnetas“, trečias asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, atmesti.

132Priteisti iš ieškovų N. P., A. Š., V. P., M. M., R. Š., L. M., M. Š., V. G., M. A. po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno atsakovui BAB bankui SNORAS bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

133Priteisti iš kiekvieno ieškovo po 11,09 Eur (vienuolika eurų 9 centus) trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

134Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Ieškovas N. P. nurodė, kad 2011 metais su atsakovu AB banku „Snoras“... 5. Ieškovas N. P. į obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė banke... 6. Ieškovas A. Š. nurodė, kad 2011 metais su atsakovu AB banku „Snoras“... 7. Ieškovas A. Š. dalį į obligacijas investuotų pinigų laikė banke... 8. Ieškove V. P. nurodė, kad 2011 m. balandžio 6 d. sudarė obligacijų... 9. Ieškovė V. P. į obligacijas investuotas lėšas prieš tai laikė savo ir... 10. Ieškovas M. M. nurodė, kad 2011 metais su atsakovu AB banku „Snoras“... 11. Ieškovas M. M. dalį į obligacijas investuotų pinigų laikė banke... 12. Ieškovė R. Š. nurodė, kad 2011 m. birželio 27 d. sudarė obligacijų... 13. Ieškovė R. Š. nurodė, kad šias lėšas gavo ieškovės tėvas kaip... 14. Ieškove L. M. nurodė, kad 2011 m. balandžio 26 d. sudarė obligacijų... 15. Ieškovė L. M. tuo metu jau turėjo vieną terminuotojo indėlio sutartį... 16. Ieškove M. Š. nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 19 d. sudarė obligacijų... 17. Ieškovė M. Š. į obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė banke... 18. Ieškove V. G. nurodė, kad 2011 metais su atsakovu AB banku „Snoras“... 19. Ieškovė V. G. į obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė banke... 20. Ieškove M. A. nurodė, kad 2011 m. kovo 2 d. sudarė obligacijų pasirašymo... 21. Ieškovė M. A. į obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė banke... 22. Sutartys buvo sudaromos pagal banko pateiktą standartinę sutarties forma, nei... 23. Atsakovas bankas „Snoras“ vykdė plačią reklaminę kampaniją, kurioje... 24. Atsakovui AB bankui „Snoras“ Lietuvos banko valdyba 2011 m. sausio 18 d.... 25. Atsakovui AB bankui „Snoras“ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7... 26. Ieškovų valia buvo nukreipta į tai, kad laikyti savo santaupas banke, kaip... 27. Ieškovų žiniomis, banko „Snoras“ darbuotojai, vadybininkai iš savo... 28. Pagal IĮIDĮ 13 str., bankas „Snoras“ privalėjo esamus ir būsimus... 29. Atsakovas bankas „Snoras“ sudarydamas ginčijamus sandorius teikė... 30. Atsakovas bankas „Snoras“, priimdamas lėšas pagal obligacijų pasirašymo... 31. FPRĮ 22 straipsnio 5 dalis įpareigoja finansų maklerio įmonę, šiuo atveju... 32. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies,... 33. Bankas klientams pateikdavo standartinę sutarties formą ir ieškovai sutartį... 34. Atsakovas, po 2010 m. rugsėjo mėn. atlikto inspektavimo, kurio metu atsakovo... 35. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad... 36. Pripažinus sutartis negaliojančiomis yra taikytina restitucija, tačiau... 37. Prašė pripažinti negaliojančiomis N. P. 2011 m. birželio 1 d. ir 2011 m.... 38. Pripažinti negaliojančiomis A. Š. 2011 m. kovo 18 d. ir 2011 m. liepos 25 d.... 39. Pripažinti negaliojančia V. P. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m.... 40. Pripažinti negaliojančiomis M. M. 2011 m. gegužės 23 d. obligacijų... 41. Pripažinti negaliojančia R. Š. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m.... 42. Pripažinti negaliojančiomis L. M. 2011 m. balandžio 26 d. su atsakovu AB... 43. Pripažinti negaliojančia M. Š. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m.... 44. Pripažinti negaliojančiomis V. G. 2011 m. gegužės 16 d. ir 2011 m.... 45. Pripažinti negaliojančia M. A. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m. kovo... 46. Priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 47. Atsakovas bankrutavusi AB bankas SNORAS, bankroto administratorius UAB... 48. Ieškovas A. Š. buvo atsakovo klientas nuo 2009 m. 2009 m. gruodžio 28 d.... 49. Ieškovė V. P. buvo ilgametė klientė (nuo 1997 m.), 2011 m. balandžio 6 d.... 50. Ieškovas M. M. buvo ilgametis klientas (nuo 2004 m.). 2009 m. lapkričio 3 d.... 51. Ieškovas, sudarydamas Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, atsisakė... 52. Ieškovė R. Š. yra banko klientė nuo 2002 m. rugsėjo 19 d. 2011 m.... 53. Ieškovė L. M. yra banko klientė nuo 2004 m. gegužės 18 d. 2011 m.... 54. Ieškovė M. Š. yra banko klientė nuo 2009 m. liepos 10 d., kaip... 55. Ieškovė V. G. yra banko klientė nuo 2011 m. gegužės 9 d. 2011 m. gegužės... 56. Ieškovė M. A. yra banko klientė nuo 2001 m. gegužės 21 d. Nuo 2003 m.... 57. Obligacijų sutarties 1.22 punkte numatyta, kad „Investuotojas buvo... 58. Ieškovai iki sandorių sudarymo buvo sudarę ne vieną terminuotų indėlių... 59. Obligacijų sutartyse, kurios sudaro viso 1 lapą, nesudaro sunkumų... 60. Ieškovai nepagrįstai teigia, jog sandoriai su jais buvo sudaryti tik todėl,... 61. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad Ginčijami sandoriai turi būti pripažinti... 62. Ieškovai sudarydami su Aptarnavimo sutartis, kartu pasirašytinai patvirtino,... 63. Ieškovai, grįsdami ginčijamų sandorių negaliojimą CK 1.90 str. pagrindu... 64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, jog suklydimo faktą... 65. Ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovas buvo mokus, vykdė visus riziką... 66. Pasisakant apie tai, jog sandorius sudarė prisijungimo būdu ir šių... 67. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. priėmė nutartį... 68. Ieškovai, įgydami obligacijų, savo valia ir noru perdavė atsakovo... 69. Vilniaus apygardos teismas kiekvienam iš ieškovų, patvirtino kreditorinius... 70. Kaip dar vieną, savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą net pripažinus... 71. Atsakovas yra tos nuomonės, jog paties banko savo darbuotojams mokėtas... 72. Ieškovai savo ieškinyje atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas tariamai... 73. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į... 74. Ieškininis pareiškimas netenkinamas.... 75. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 76. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad obligacija, kaip... 77. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 2010... 78. CK 1.103 straipsnyje numato, kad obligacija – tai vertybinis popierius,... 79. Byloje nustatyta jog ieškovai su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė... 80. Kiekvienoje obligacijų sutartyje (1.22 punktas) numatyta: „Investuotojas... 81. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad prieš sudarant obligacijų įsigijimo... 82. Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė... 83. Ieškovai prašo pripažinti obligacijų pasirašymo sutartis... 84. Sprendžiant dėl suklydimo, vertinama, ar bylos aplinkybės iš tikrųjų... 85. Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą investicinių paslaugų teikimo... 86. Kaip jau nurodyta, ieškovai, įgiję ginčo obligacijų, pasirašė... 87. Nagrinėjamu atveju ieškovai akcentavo ir klaidinančia įvardijo... 88. Pažymėtina, kad atsakovui, kaip finansų įmonei, santykyje su ieškovais –... 89. Analizuojamu atveju byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad... 90. Teismas atkreipia dėmesį, kad šalių laisva valia sudaryta sutartis –... 91. Dalis ieškovų ne vieną kartą sudarinėję banke terminuoto indėlio... 92. Visi ieškovai byloje nurodė, kad arba banke SNORAS laikė terminuotus... 93. Taigi, nors teismas pripažįsta, kad draudžiamumo aspektas ieškovams... 94. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovams obligacijų draudžiamumo... 95. Kita vertus, kaip jau nurodyta, kasacinis teismas yra nurodęs, kad Obligacija,... 96. Ieškovai byloje patvirtino, kad iš esmės jie siekė didesnių palūkanų, t.... 97. Vertinant ieškovus individualiai, ieškovas N. P. patvirtino, jog turi... 98. Teismas pripažįsta, kad jo sudarytų obligacijų pasirašymo sutarčių... 99. Ieškovas A. Š. nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, specialybė –... 100. Taigi, vertinant šio ieškovo amžių sandorių sudarymo metu, išsilavinimą,... 101. Ieškovė V. P. kaip patvirtino jos atstovas, į obligacijas investuotas... 102. Teismas įvertinęs šios ieškovės asmenines savybes, sandorio sudarymo... 103. Ieškovas M. M. su Banku sudarė septynias obligacijų pasirašymo sutartis ne... 104. Ieškovo nurodyti duomenys leidžia teigti, kad jis siekė investuoti pinigus... 105. Ieškovė R. Š. aukštojo išsilavinimo, sritis – vadyba, dirba Lietuvos... 106. Vertinant ieškovės asmenines savybes, sandorio sudarymo aplinkybes, darytina... 107. Ieškovė L. M. turi vidurinį išsilavinimą, banko klientė yra nuo 2004 m.... 108. Įvertinus ieškovės išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, manytina, kad ji... 109. Ieškovė M. Š. turi vidurinį išsilavinimą, dirbo techninį darbą. Ji buvo... 110. Vertinant ieškovės elgesį sudarant sutartį, jos asmenines savybes, darytina... 111. Ieškovė V. G. nurodė, kad sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis: 2011... 112. Ieškovės nurodyti duomenys, leidžia teigti, kad ji siekė investuoti pinigus... 113. Ieškovė M. A. nurodė, kad turi specialų vidurinį išsilavinimą. Banko... 114. Nors ieškovė pripažino, kad anksčiau su investicijomis ir vertybiniais... 115. Ieškovė nurodė, kad ji patikėjo banko darbuotoja ir pasirašė sutartį,... 116. Taigi, įvertinus visų ieškovų asmenines savybes (amžių, gyvenimišką bei... 117. Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad atsakovas (bankas ir (ar) jo... 118. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutartyse esančio... 119. Nagrinėjamu atveju patys ieškovai (sandorio šalis) neapgalvotai rizikavo... 120. Aplinkybė, kad atsakovo darbuotojai buvo premijuojami už tam tikrus pasiektus... 121. Ieškovų atstovas paskutinio teismo posėdžiu metu nurodė aplinkybę, kad... 122. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, nustatytos aplinkybės ir... 123. Atsižvelgiant į tai, tokiu atveju turi būti vadovaujamasi CK 1.90 straipsnio... 124. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 125. Ieškinį atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje... 126. Atsakovas BAB bankas Snoras, bankroto administratorius UAB „Valnetas“,... 127. Trečias asmuo Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“... 128. Ieškinį atmetus, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos atsakovo ir... 129. Už procesinių dokumentų įteikimą bylos šalims yra susidarę 10,39 Eur... 130. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259,... 131. Ieškovų N. P., A. Š., V. P., M. M., R. Š., L. M., M. Š., V. G., M. A.... 132. Priteisti iš ieškovų N. P., A. Š., V. P., M. M., R. Š., L. M., M. Š., V.... 133. Priteisti iš kiekvieno ieškovo po 11,09 Eur (vienuolika eurų 9 centus)... 134. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...