Byla 2-11-330/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei lėšų nurašymo iš sąskaitos pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2747-611/2013 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei lėšų nurašymo iš sąskaitos pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas R. M. pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašė pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 20 d. ieškovo ir atsakovo AB banko SNORAS sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ) (toliau – obligacijų pasirašymo arba ginčijama sutartis) nuo jos sudarymo momento, pripažinti 2011 m. liepos 20 d. atsakovo atliktą 34 995,91 Lt (10 135,52 Eur) nurašymą iš ieškovo banko sąskaitos neteisėtu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė 2011 m. liepos 20 d. su atsakovu sudaręs obligacijų pasirašymo sutartį bei neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį. Ginčijamą sutartį ieškovas su atsakovu sudarė pasiūlius banko darbuotojams, užtikrinus, kad ieškovas gaus didesnes palūkanas, o dėl to nebus papildomos rizikos. Ieškovas pažymėjo, jog banko darbuotojai nepateikė informacijos apie esminę finansinės priemonės sąlygą – indėlių investicijų draudimo netaikymą, kuris turėjo esminę reikšmę jo apsisprendimui dėl ginčijamos sutarties sudarymo. Tokiu būdu ieškovas nebuvo tinkamai informuotas, kad galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Ieškovo nuomone, atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti. Sudarant neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį atsakovas ieškovui įteikė Apibendrintą finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, tačiau nutylėjo apie indėlių ir investicijų draudimo netaikymą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas tyčia teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdamas ieškovą suklaidinti, teigdamas, kad nebus jokios rizikos atgauti lėšas, kadangi jos yra apdraustos indėlių ir investicijų draudimu. Jeigu ieškovas būtų žinojęs, jog ginčijama sutartimi įsigyjamos obligacijos nebus apdraustos, niekada nebūtų sudaręs ginčijamos sutarties. Ieškovo nuomone, pripažinus ginčijamą sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento, atsakovo atliktas lėšų nurašymas nuo sąskaitos laikytinas neteisėtu, atliktu be pagrindo ir pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Pripažinus, jog atsakovo atliktas lėšų nurašymas iš sąskaitos yra neteisėtas ir atsiradus draudžiamajam įvykiui, t. y. iškėlus atsakovui bankroto bylą, laikytina, kad sąskaitoje buvo 34 995,91 Lt (10 135,52 Eur) piniginis indėlis, kuriam turėtų galioti indėlių ir investicijų draudimas.

5Atsakovas BAB bankas SNORAS su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo arba apgaulės. Nurodė, kad ieškovas siekė investuoti lėšas į obligacijas, tikėdamasis gauti žymiai didesnę piniginę grąžą, veikė laisva valia ir objektyviai turėjo suvokti sudaromo sandorio esmę bei jo sukeliamas pasekmes. Nurodė, kad visos sutartinės sąlygos su ieškovu aptartos ir paaiškintos iki sutarties pasirašymo, prieš pasirašant sutartį ieškovas taip pat susipažindintas su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis. Atsakovas akcentavo aplinkybę, jog ieškovas nuo 2006 m. sausio 31 d. su atsakovu buvo sudaręs 34 terminuotojo indėlio bei terminuoto indėlio pratęsimo sandorius. Nurodė, kad neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ nuoroda, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsižvelgiant į minėtos sąlygos turinį, nereiškia, kad visi banko įsipareigojimai, įskaitant ir obligacijas, yra apdrausti. Nei aptarnavimo sutartyje, nei obligacijų pasirašymo sutartyje nėra teigiama, kad atsakovo vertybiniai popieriai (obligacijos) yra draudžiami indėlių draudimu, todėl klaidinančios informacijos pateikta nebuvo, o ieškovas pats suklydo, susipažindamas ne su visa, o pasirinktinai su banko pateikta informacija. Pažymėjo, jog ieškovas atsisakė suteikti duomenis apie savo investavimo patirtį, pajamas, turimą turtą, patvirtino, kad jam suprantama, jog atsisakymas neleis atsakovui nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės ieškovui tinkamos, bei tuo nurodė, jog yra pajėgus savarankiškai įvertinti su investavimu susijusią riziką. Atsakovo nuomone, tikrieji ieškinio pareiškimo motyvai yra siekti įgyti draudiminę apsaugą. 2011 m. gruodžio 7 d. iškėlus atsakovui bankroto bylą, ieškovas pareiškė finansinį reikalavimą, kurį atsakovas pripažino, o bankroto bylą nagrinėjantis teismas patvirtino. Tokiu būdu ieškovas, iki ieškinio pateikimo pareiškęs finansinį reikalavimą, nurodant, kad jis kildinamas iš obligacijų pasirašymo sutarčių, patvirtino obligacijų sutartį, todėl nebeturi teisės jos ginčyti.

6Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė ieškinį atmesti. Trečiojo asmens nuomone, ieškovas suprato, kad sudaro obligacijų pasirašymo sutartį, o ne terminuotojo indėlio sutartį, nes itin skyrėsi banko mokamos palūkanos. Pažymėjo, kad ieškovo suklydimas yra jo neapgalvotos rizikos ir neatsargumo rezultatas, todėl pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo nėra teisinio pagrindo, tokio ieškovo suklydimo pateisinti negalima. Nurodė, kad ieškovas buvo informuotas apie investavimo riziką, nes patvirtino, jog yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis. Ieškovas nesigilindamas į visas sutarčių sąlygas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Akcentavo aplinkybę, jog ieškovas yra bent dviejų įmonių vadovas, todėl jam, kaip verslininkui, turėtų būti taikomi didesni atidumo, rūpestingumo kriterijai. Ieškovas, pildydamas banko klieno anketą, pasirašytinai patvirtino, kad atsisako pateikti duomenis apie save ir supranta, jog jam atsisakius pateikti informaciją apie savo finansines galimybes, žinias ir investavimo patirtį, atsakovas negalės nustatyti, ar konkrečios finansinės priemonės jam yra tinkamos. Trečiojo asmens nuomone, net ir pripažinus sutartį negaliojančia ir pripažinus sumokėtą sumą lėšomis, esančiomis ieškovo mokėjimo sąskaitoje, jos netaps indėlių draudimo objektu, kadangi draudžiamojo įvykio dienai ieškovas neturėjo indėlininko ar investuotojo, kuriems būtų taikoma draudiminė apsauga, statuso. Pasak trečiojo asmens, ieškovo reikalavimai nepagrįsti, kadangi ieškovo turimi vertybiniai popieriai negali būti draudimo objektu, ieškovui perduotos lėšos negali būti kvalifikuojamos kaip indėlis. Trečiojo asmens nuomone, ieškovo nurodytas restitucijos taikymo būdas pažeistų trečiųjų asmenų teises.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškinį atmetė.

9Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad galiojantis teisinis reguliavimas nenumato pareigos informuoti apie indėlio draudimo netaikymą platinamiems vertybiniams popieriams. Teismas akcentavo aplinkybę, jog ieškovas atsisakė pateikti informaciją apie turtinę padėtį, investavimo patirtį, jam pasirašytinai buvo išaiškintos tokios informacijos nepateikimo pasekmės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog obligacija priskiriama prie nesudėtingų finansinių priemonių, nėra nauja ir nežinoma finansinė priemonė Lietuvos Respublikos gyventojams, tai yra klasikinis investicinis produktas, paprastai suprantamas kaip skirtingas nuo indėlio ir reiškiantis investavimą, o ne taupymą. Teismas pažymėjo, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad sudarydamas sutartį perskaitė sutarties 1.22 punktą, kad sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir jis buvo supažindintas su galimomis rizikomis, kylančiomis įsigyjant atsakovo platinamas obligacijas. Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, jog aptariamu atveju egzistavo vienintelė rizika – atsakovo nemokumas, kuri ieškovui buvo atskleista tinkamai ir jis ją, kaip pats pripažino, suprato. Ieškovas buvo susipažinęs su obligacijų emisijos prospektu ir jame bei neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede – Apibendrintame finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme nurodyta atsakovo nemokumo (bankroto) rizika. Teismas konstatavo, jog nei ginčijamoje obligacijų pasirašymo sutartyje, nei jokiame kitame dokumente nėra nurodoma, kad obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu. Nors niekur nebuvo įrašo apie draudimo negaliojimą, tačiau atsakovo nemokumo rizikos atskleidimas, visumoje su tuo, kad ginčo sutartyje nėra įrašo apie draudimo galiojimą, be to, kadangi ieškovas yra verslininkas, turintis sutarčių sudarymo patirties, jam turėjo būti suprantama, kad obligacijų įsigijimo atveju egzistuoja AB banko SNORAS nemokumo rizika ir kad tokiu atveju, nesant įrašo apie draudimo galiojimą, jis negaus indėlio draudimo išmokos. Priešingu atveju, jeigu būtų garantuotas lėšų grąžinimas indėlio draudimu, neegzistuotų atsakovo nemokumo rizika. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog ieškovas po ginčijamos sutarties sudarymo buvo sudaręs ir terminuotojo indėlio sutartį, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas suvokė su obligacijų įsigijimu susijusią riziką ir todėl diversifikavo savo riziką, dalį turimų lėšų laikydamas indėlio forma. Teismas pažymėjo, kad obligacijų pasirašymo sutartyje nėra nurodoma, kad joms taikomas indėlio draudimas, o aprašyme nurodoma atsakovo AB banko SNORAS galima nemokumo rizika. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad bankas siekė ieškovą apgauti tiek aktyviais tyčiniais veiksmais ar dėl didelio neatsargumo, tiek pasyviu neveikimu. Teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas nuslėpė ar siekė nuslėpti nuo ieškovo informaciją, jog obligacijoms netaikomas indėlių draudimas. Teismas akcentavo aplinkybę, jog indėlio draudimo negaliojimas obligacijoms yra aiškiai įtvirtintas įstatyme. Kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu neigė suklydęs dėl sandorio, todėl teismas ginčijamo sandorio nevertino suklydimo, kaip įstatyme numatyto sandorių negaliojimo pagrindo, aspektu.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Ieškovas R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 20 d. obligacijų pasirašymo sutartį nuo jos sudarymo momento bei pripažinti 34 995,91 Lt (10 135,52 Eur) nurašymą iš ieškovo sąskaitos neteisėtu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog teisinis reguliavimas nenumato pareigos informuoti apie indėlio draudimo netaikymą platinamiems vertybiniams popieriams. Teismas šią aplinkybę turėjo vertinti Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) 13 straipsnio normos kontekste. Kliento atsisakymas suteikti informaciją neatleido banko nuo pareigos įvertinti investicinių paslaugų tinkamumą ieškovui.

132. Pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, jog ieškovui buvo pateikti visi sutarčių priedai, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina tinkamo banko pareigos įvykdymo. Ta aplinkybė, jog dokumentuose nurodoma atsakovo nemokumo rizika, nepatvirtina, kad nemokumo atveju ieškovo obligacijos nebus apdraustos indėlių draudimu. Tą pačią dieną sudarytoje aptarnavimo sutartyje nurodoma, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti, o nuostatos apie draudimo apsaugos netaikymą ginčijamoje sutartyje nėra.

143. Teismo išvada dėl ieškovo rizikos suvokimo pagrįsta prielaidomis.

154. Nepaisant ieškinio turinio, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar nustatytose aplinkybėse nėra ieškovo suklydimo, kaip sandorių negaliojimo pagrindo, požymių.

16Atsakovas BAB bankas SNORAS ir trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodoma, kad ieškovas neįrodė banko ar jo darbuotojų tyčinių nesąžiningų veiksmų ir (ar) neveikimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių ginčui reikšmingų duomenų nuslėpimą. Ieškovas laikytinas asmeniu, gebančiu įvertinti rizikas, turinčiu reikalingos patirties, sugebančiu įvertinti sandorių sudarymo pasekmes. Bankas pateikė ieškovui visus dokumentus, iš kurių ieškovas galėjo įvertinti galimas rizikas. Apibendrintame finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme glaustai ir aiškiai atskleidžiama su obligacijos įsigijimu susijusi emitento nemokumo rizika. Ieškovas patvirtino susipažinęs su Baziniu prospektu. Šiame dokumente įvardijama galima neatsiskaitymo rizika. Ieškovo teiginiai dėl aptarnavimo sutarties nuostatų nepagrįsti, kadangi ši sutartis yra bendro pobūdžio, kurioje nesureguliuoti ginčo santykiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog ieškovas pats atsisakė pateikti informaciją apie investavimo patirtį, turtinę padėtį. IĮIDĮ nurodyta, kad kredito įstaigos vertybiniai popieriai nėra draudimo objektas. Net ir po sutarties sudarymo ieškovas turėjo galimybę susipažinti su įsigytu investavimo produktu, tačiau sandorį ėmė ginčyti tik bankui tapus nemokiam.

17Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. sausio 4 d. gauti trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ rašytiniai paaiškinimai bei prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkinti ieškovo R. M. reikalavimai pripažinti negaliojančia su atsakovu AB banku SNORAS sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį bei pripažinti neteisėtu lėšų nurašymą iš ieškovo banko sąskaitos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

20Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

21Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. sausio 4 d. gauti trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ rašytiniai paaiškinimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tokia taisyklė taikytina ir atskirųjų skundų padavimo bei nagrinėjimo procese (CPK 338 straipsnis). Vadovaujantis CPK 323 ir 338 straipsniuose įtvirtintomis teisės normomis, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į atskirąjį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-940/2011; 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1730/2011). Teisėjų kolegija, išanalizavusi rašytinių paaiškinimų turinį, atkreipia dėmesį, jog šiame procesiniame dokumente iš esmės atkartojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015, (dėl kurios buvo sustabdyta nagrinėjama byla), išdėstyti teisiniai motyvai. Šiuo atveju teisėjų kolegija neįžvelgia trečiojo asmens atsiliepimo į atskirąjį skundą pildymo požymių, todėl priima šio asmens pateiktus rašytinius paaiškinimus.

22Dėl obligacijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia

23Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas R. M. ir atsakovas AB bankas SNORAS 2011 m. liepos 20 d. sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. ( - ) (b. l. 5-10). Šios sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui paslaugas, atidarant / uždarant vertybinių popierių sąskaitą, vykdyti ieškovo pavedimus dėl vertybinių operacijų (sutarties bendrosios dalies 2.1 punktas). 2011 m. liepos 20 d. (tą pačią dieną) šalys sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ) (b. l. 4). Šios sutarties pagrindu ieškovas už 35 995,91 Lt (10 425,14 Eur) nusipirko 350 vienetų 100 Lt (28,96 Eur) nominalios vertės atsakovo išleistų obligacijų. Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ieškovas prašė obligacijų pasirašymo sutartį pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą dėl atsakovo AB banko SNORAS apgaulės. Ieškovas tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde laikėsi nuoseklios pozicijos, jog atsakovas ginčijamos sutarties sudarymo metu neatskleidė esminės aplinkybės (sąlygos), jog ginčijamos sutarties pagrindu įsigytoms atsakovo išleistoms obligacijoms netaikomas indėlių draudimas. Pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu ab initio, ieškovo nuomone, neteisėtu pripažintinas ir lėšų, sumokėtų už ginčo obligacijas, nurašymas iš ieškovo sąskaitos. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, jog aptariamu atveju analizuotina, ar atsakovas ginčijamo sandorio sudarymo metu, t. y. parduodamas ieškovui banko išleistas obligacijas, tinkamai supažindino ieškovą su įsigyjamu finansiniu produktu bei su juo susijusiomis rizikomis. Taip pat vertintina, ar ieškovui suteikta informacija, lėmusi ginčo produkto įsigijimą, nebuvo klaidinanti dėl obligacijoms taikomos draudiminės apsaugos. Tuo atveju, jeigu nurodyta informacija buvo klaidinanti, vertintina, ar nurodyta aplinkybė lėmė ieškovo valios neatitinkančio sandorio sudarymą.

24Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo atskirojo skundo argumentų kontekste būtina atsižvelgti į nagrinėjamam ginčui aktualius kasacinio teismo išaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, įvertinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 25 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-671/13 nurodytas aplinkybes, Indėlių ir Investuotojų direktyvų bei jas įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų (IĮIDĮ) nuostatas, konstatavo, kad banko išleistos obligacijos neatitinka indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina. Obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau vertinamu atveju (bankrutavus vertybinių popierių emitentui) nėra nustatytos jos taikymo sąlygos, t. y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas (tam, kad būtų pritaikyta Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo sistema, turi būti tenkinamos visos šios direktyvos taikymo sąlygos: asmuo turi patekti tarp Investuotojų direktyvoje nurodytų subjektų, kuriems gali būti taikoma kompensavimo sistema; turi būti įvykęs Investuotojų direktyvoje apibrėžtas draudžiamasis įvykis). Dėl šios priežasties vadovaujantis nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais konstatuotina, kad atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sąlygas, nagrinėjamu atveju direktyvoje nurodyta draudimo išmoka (kompensacija) nemokėtina. Esant tokiems kasacinio teismo išaiškinimams dėl obligacijoms taikytinos draudiminės apsaugos ir sąlygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo analizavimui, ar už obligacijų įsigijimą sumokėtos lėšos turi būti vertinamos kaip indėlis, kuriam taikoma IĮIDĮ nustatyta draudiminė apsauga.

25Kaip minėta, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde ieškovas R. M. laikėsi nuoseklios pozicijos tvirtindamas, kad atsakovas jį suklaidino aktyviais veiksmais, pateikęs klaidingą informaciją, kad platinamos obligacijos yra draudimo objektas. Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas aiškiai neigė jo paties suklydimo įtaką (galimybę) ginčijamo sandorio sudarymui, visgi atskirajame skunde šią poziciją iš dalies pakeitė, neatmesdamas ir savo suklydimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnis) įtakos sudarant ginčo sandorį. Ieškovo tvirtinimu, jis nebuvo tinkamai informuotas, kad galėtų suprasti siūlomos finansinės priemonės esmę bei jai būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Ieškovo teigimu, atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti.

26CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokio jis iš tikrųjų siekė, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-609/2008). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog atsakovas tyčia atliko veiksmus, nukreiptus į sąmoningą ieškovo apgaulę, t. y. sąmoningai suklaidino arba sąmoningai nutylėjo aplinkybę, jog ginčo obligacijoms netaikoma indėlio draudiminė apsauga (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovo pozicijos esmę sudarantys argumentai, jog tą pačią dieną sudarytų sutarčių ir jų priedų nuostatos buvo neaiškios, tam tikros netgi viena kitai prieštaraujančios, o banko darbuotojai esą sąmoningai galėjo nutylėti ginčo objekto nedraudžiamumo faktą, tokių argumentų nepagrindus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, patys savaime jie neleidžia svarstyti ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip sudaryto banko apgaulės įtakoje, galimybės.

27Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi jį sudariusios šalies valios trūkumų, nes ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, tai yra konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014, 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014, kt.).

28Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Kiekvieno sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014).

29Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-206/2014; ir kt.).

30Ieškovo atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog galiojantis teisinis reguliavimas nenumato pareigos informuoti apie indėlio draudimo netaikymą platinamiems vertybiniams popieriams. Apelianto nuomone, jo (kaip banko kliento) atsisakymas suteikti bankui informaciją, iš kurios galėjo būti nustatyta apelianto investavimo patirtis ir poreikiai, savaime neatleido atsakovo nuo pareigos įvertinti siūlomų investicinių paslaugų tinkamumą apeliantui. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė aplinkybę, jog ieškovui buvo pateikti visi sutarčių priedai, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina tinkamo banko pareigos įvykdymo. Pasak apelianto, aplinkybė, jog dokumentuose nurodoma atsakovo nemokumo rizika, nepatvirtina, kad nemokumo atveju ginčo obligacijos nebus apdraustos indėlių draudimu. Apeliantas akcentavo ir tai, jog tą pačią dieną sudarytoje neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nurodyta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti, o ginčijamoje obligacijų pasirašymo sutartyje nuostatos apie draudimo apsaugos netaikymą nėra. Apelianto nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo pateikta informacija buvo dviprasmiška, todėl jis, kaip neprofesionalus investuotojas, banko suklaidinimo įtakoje galėjo priimti neteisingą ir jo poreikius neatitinkantį investicinį sprendimą.

31Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams bei potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CK 6.38 straipsnio 2 dalį, jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Finansų tarpininko profesinės veiklos reikalavimai įtvirtinti MiFID įgyvendinančiajame Finansinių priemonių rinkų įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose nacionalinės teisės aktuose. FPRĮ 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta finansų tarpininko aktyvi pareiga atskleisti informaciją investuotojui, kuri reikalauja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; kt.).

32Apeliantas bylos nagrinėjimo eigoje patvirtino buvęs supažindintas su neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties ir obligacijų pasirašymo sutarties sąlygomis, šių sutarčių priedais (b. l. 126). Ieškovas savo parašu obligacijų pasirašymo sutartyje nurodė, jog yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis (b. l. 4). Nors apeliantas pripažino susipažinęs su pasirašytomis sutartimis, jų priedais, tačiau tvirtino, kad iš informacijos šiuose dokumentuose neįmanoma suprasti, jog ginčo obligacijos nėra draudimo objektas. Aptarnavimo sutarties sąlygų priedo „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkte buvo teigiama, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti, o Obligacijų pasirašymo sutarties sąlygose nebuvo nuostatos, kad draudiminė apsauga šiam produktui netaikoma. Apelianto teigimu, ši aplinkybė suklaidino jį dėl įsigyjamai finansinei investicijai taikomos draudiminės apsaugos.

33Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti nurodytai apelianto pozicijai. Pažymėtina, kad obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovui turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015). Minėta, kad vertinant, ar asmuo dėl sandorio suklydo, ar buvo suklaidintas (apgautas) svarbu analizuoti jo valios formavimosi procesą. Todėl tam neabejotinai svarbūs yra duomenys, individualizuojantys asmenį, jo asmenines savybes, patirtį. Kaip matyti iš apskųstosios nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas ieškovą įvardijo verslininku. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ginčui aktualiu laikotarpiu būdamas solidaus amžiaus (71 metai), buvo dviejų juridinių asmenų vadovas. Ieškovas anksčiau ėjo garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos vadovo pareigas, buvo individualios įmonės savininkas, įmonės likvidatorius (b. l. 103). Iš atsakovo pateiktos pažymos matyti, kad apeliantas nuo 2006 metų iki ginčo obligacijų įsigijimo su atsakovu sudarė 33 sandorius dėl terminuotųjų indėlių. Be to, dar vienas terminuotojo indėlio sandoris buvo sudarytas ir po ginčijamos sutarties sudarymo (b. l. 30). Taigi, labiau tikėtina, kad sudarant obligacijų pasirašymo sutartį, ieškovui dėl amžiaus ir turimos gyvenimiškos patirties buvo suprantama, jog yra sudaromas savo turiniu nuo terminuotojo indėlio sutarties besiskiriantis sandoris, kurio esmė – ne taupymas, o investavimas. Ginčo finansinio produkto išskirtinumą atspindi ir didesnė jo grąža (mokamų palūkanų dydis). Ieškovas tvirtino priėmęs sprendimą sudaryti sandorį dėl didesnės palūkanų normos. Be to, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, teisingą ieškovo suvokimą iliustruoja ir tai, kad ieškovas po ginčijamo sandorio sudarymo neatsisakė ir terminuotųjų indėlių turėjimo. Vadinasi, ieškovas suprato šių dviejų rūšių sandorius ir jų specifiką, diversifikavo riziką. Darytina išvada, kad apeliantas, suvokdamas esminius šių sandorių (sutarčių) skirtumus, neturėjo pagrindo tikėtis, kad obligacijoms visa apimtimi turėtų būti taikoma indėlių draudiminė apsauga, juolab, kad tokios nuostatos nebuvo ginčijamo sandorio sąlygose. Dėl pastarosios aplinkybės byloje ginčo nėra.

34Dėl apelianto akcentuojamos ir klaidinančia įvardijamos neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje (sutarties dalis „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“) įtvirtintos sąlygos teisėjų kolegija pažymi, kad ją įvertinęs kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, nurodė, jog konstatavus, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau šiuo atveju nesant jos taikymo sąlygos, t. y. kai neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas, nėra priežasties konstatuoti, jog neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime yra neteisingos. Tačiau, kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų.

35Ankstesnėje šios nutarties dalyje minėta, kad, vertinant, ar finansines paslaugas gaunančiam asmeniui buvo suteikta visapusiška informacija apie sudaromą sandorį, turi būti nustatyta, ar asmeniui buvo jam priimtina ir suprantama forma paaiškintas įsigyjamas finansinis produktas, jo rizikingumas ir kitos aplinkybės, padedančios asmeniui priimti sprendimą dėl sandorio sudarymo. Faktas, jog šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstamas tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Šias aplinkybes privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-381/2013). Analizuojamu atveju byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovui esminė informacija apie įsigyjamą finansinę priemonę buvo suteikta, tačiau šiuose dokumentuose buvo atskleidžiamos tik įgyjamos finansinės priemonės ypatybės, bet nebuvo išryškintos jos (finansinės priemonės) draudimo apimtis ir taikymo sąlygos, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad draudžiamumo aspektas ieškovui nebuvo pakankamai aiškiai atskleistas. Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Šiuo atveju svarbu įvertinti, kokią įtaką informacija apie obligacijų įsigijimo sutartims taikomą draudiminę apsaugą turėjo ieškovui priimant sprendimą dėl sutarčių sudarymo, t. y. ar draudiminės apsaugos aspektas buvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovo apsisprendimą sudaryti sandorį ar jo nesudaryti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui ši aplinkybė nebuvo esminė, todėl nėra pagrindo teigti, jog jos detaliai neaptarus, ieškovas buvo suklaidintas dėl esminių sutarties sąlygų ar apgautas, dėl ko esant kitoms aplinkybėms jis nebūtų sudaręs analogiškos sutarties. Tokią išvadą suponuoja keletas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių: ieškovas sutartį sudarė būdamas tikras dėl savo ketinimų (nedvejodamas); nėra duomenų, kad esant deklaruotoms dviprasmiškoms nuostatoms dviejose tą pačią dieną sudaromose sutartyse (rizika dėl atsakovo nemokumo ir kartu nuostata dėl investicijos draustumo), ieškovas būtų ėmęsis aktyvių ir efektyvių veiksmų šioms abejonėms pašalinti; ieškovas atsisakė pateikti informaciją atsakovui apie turimą investavimo patirtį, investavimo tikslus. Sprendžiamam klausimui reikšminga ir ta aplinkybė, kad laiko tarpas, praėjęs nuo ginčijamo sandorio sudarymo iki finansų tarpininko (atsakovo) veiklos apribojimo ir vėliau jo nemokumo konstatavimo, buvo pakankamas, jog apeliantas visapusiškai įvertintų sudaryto sandorio sąlygas, sutarties ir jai taikomos draudiminės apsaugos lygio pakankamumą, tačiau reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo pareikštas ne neuždelsiant (per protingą terminą), o tik atsakovo bankroto proceso metu. Todėl vertinant ginčijamos sutarties teisėtumą nurodytų sandorio negaliojimo požymių kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog ieškovas, suvokdamas tikrąsias sąlygas dėl draudiminės apsaugos fakto ir lygio, panašiomis aplinkybėmis tokio sandorio nebūtų sudaręs. Analogiškos pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi ir kitoje faktinėmis aplinkybėmis iš esmės tapačioje byloje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-10-943/2016).

36Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentu, jog, neatsižvelgiant į jo atsisakymą pateikti duomenis apie save, bankas privalėjo įvertinti investicinių paslaugų tinkamumą apeliantui. Pažymėtina, kad finansų tarpininko pareiga veikti geriausiais investuotojui interesais apima ne tik informacijos klientui teikimą, bet ir informacijos iš kliento surinkimą tam, kad investuotojui galima būtų pasiūlyti labiausiai jo lūkesčius ir investavimo patirtį atitinkančius investavimo variantus. Kaip minėta, ieškovas atsisakė bankui suteikti informaciją apie savo investavimo tikslus, siekius, patirtį ir investavimo žinias, taip ne tik apribodamas banko galimybes pateikti jam priimtiniausią investavimo pasiūlymą, bet ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neprofesionaliojo investuotojo statuso turėjimas lemia papildomą šio investuotojo teisių ir interesų apsaugą, kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas bankui (pvz., pareigą parengti ir paskelbti prospektą, suteikti visą informaciją klientui ir pan.), tačiau neeliminuoja neprofesionaliojo investuotojo bendrųjų pareigų (pvz., pareigos atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, konsultuotis dėl jų sąlygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rūpestingai, protingai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-265/2014). Šiuo atveju ieškovas pats prisiėmė neapgalvotą ir nepasvertą investavimo į vertybinius popierius – obligacijas riziką, todėl, nenustačius tyčinių ir sąmoningų banko veiksmų, kuriais ieškovas būtų buvęs suklaidintas dėl sudaromo sandorio esmės, bei nustačius, kad obligacijų įsigijimo sandoriui taikoma draudiminė apsauga nebuvo esminė sutarties sąlyga, lėmusi ieškovo apsisprendimą dėl sutarties sudarymo, teisėjų kolegija neturi pagrindo ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia tiek pirmosios instancijos teismo analizuotu, tiek ir kitu ieškovo nurodytu sandorių negaliojimo pagrindais.

37Kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo tenkinti šį skundą. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

38Išdėstytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo priteisti iš ieškovo 367,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad šias išlaidas sudarė užmokestis už teisinę pagalbą rengiant trečiojo asmens atsiliepimą į ieškovo skundą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apskųsta nutartimi buvo sumažintos trečiojo asmens prašytos priteisti jo patirtos maždaug tokio paties dydžio bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remiantis buvo sumažintas trečiojo asmens prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, laikosi nuostatos, kad protinga, teisinga ir sąžininga trečiojo asmens patirtų teisinės pagalbos už atsiliepimo į ieškovo skundą parengimą išlaidų atlyginimą sumažinti iki 150 Eur (CK 1.5 str. 4 d.).

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

43Priteisti iš ieškovo R. M. (a. k. ( - ) trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ (j. a. k. 110069451) naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas R. M. pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašė... 5. Atsakovas BAB bankas SNORAS su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 6. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškinį... 9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad galiojantis teisinis reguliavimas... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Ieškovas R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 12. 1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog teisinis... 13. 2. Pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, jog ieškovui buvo... 14. 3. Teismo išvada dėl ieškovo rizikos suvokimo pagrįsta prielaidomis.... 15. 4. Nepaisant ieškinio turinio, pirmosios instancijos teismas turėjo... 16. Atsakovas BAB bankas SNORAS ir trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir... 17. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. sausio 4 d. gauti trečiojo asmens VĮ... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkinti ieškovo R. M.... 20. Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo ... 21. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. sausio 4 d. gauti trečiojo asmens VĮ... 22. Dėl obligacijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia... 23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas R. M. ir atsakovas AB... 24. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo atskirojo skundo argumentų kontekste... 25. Kaip minėta, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek... 26. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų,... 27. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, suklydimas – tai neteisingas... 28. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies,... 29. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar... 30. Ieškovo atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 31. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ)... 32. Apeliantas bylos nagrinėjimo eigoje patvirtino buvęs supažindintas su... 33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti nurodytai apelianto pozicijai.... 34. Dėl apelianto akcentuojamos ir klaidinančia įvardijamos neprofesionalaus... 35. Ankstesnėje šios nutarties dalyje minėta, kad, vertinant, ar finansines... 36. Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentu, jog, neatsižvelgiant... 37. Kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro... 38. Išdėstytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo priteisti... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti... 43. Priteisti iš ieškovo R. M. (a. k. ( - ) trečiojo asmens valstybės įmonės...