Byla 2-1297-823/2016
Dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Versenta“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus pramogų arena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3460-450/2016, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Versenta“ bankroto byloje, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja UAB „Vilniaus pramogų arena“ kreipėsi į teismą, prašydama BUAB „Versenta“ bankroto byloje patvirtinti jos 1 419 200 EUR kreditorinį reikalavimą. Prašyme pareiškėja nurodė, kad iš UAB „Versenta“ už 4 900 000 Lt nupirko ledo rūmus su dengta aikštele, esančius Ąžuolyno g. 9, Vilniuje. 2010 m. lapkričio 26 d. prašymu UAB „Versenta“ nurodė mokėjimą už sandorį atlikti trečiajam asmeniui – bendrovei Pilat Business Ltd. Investavimo į bendrovę Pilat Business Ltd sutartis paaiškina, kodėl toks nurodymas buvo duotas. 2010 m. lapkričio 29 d. bendrovė Pilat Business Ltd patvirtino gavusi reikiamą sumą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 19 d. sprendimu panaikino tarp šalių sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį ir pritaikė vienašalę restituciją – grąžino turtą BUAB „Versenta“. Šio sprendimo pagrindu pareiškėja 2013 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą BUAB „Versenta“ bankroto byloje. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 4 d. nutartimi šią Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusia 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-486-157/2016 patvirtino faktą, kad UAB „Versenta“ yra visiškai atsiskaičiusi su bendrove Pilat Business Ltd pagal 2010 m. lapkričio 20 d. Investavimo į bendrovę sutartį; pareiškėja yra sumokėjusi už UAB „Versenta“ 1 419 200 EUR skolą. Tai patvirtina, kad pareiškėja yra BUAB „Versenta“ kreditorė.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Vilniaus pramogų arena“ prašymą patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą BUAB „Versenta“ bankroto byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

6Teismas nurodė, kad pareiškimo faktinį pagrindą sudaro tapačios aplinkybės bei jas pagrindžiantys rašytiniai dokumentai, kuriomis pareiškėja rėmėsi teikdama pirminį prašymą. Nors pareiškėja šiame pareiškime remiasi faktais, kurie nustatyti vėliau teismų priimtais sprendimais kitose bylose, tačiau faktinis pareiškimo patvirtinti kreditorinį reikalavimą pagrindas yra likęs tapatus bei išnagrinėtas ankstesne nutartimi. Tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas jau įvertino pareiškėjos nurodomus rašytinius duomenis.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Pareiškėja UAB „Vilniaus pramogų arena“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirminio pareiškėjos prašymo faktinis pagrindas buvo kildinamas iš UAB „Versenta“ ir UAB „Vilniaus pramogų arena“ 2010 m. lapkričio 25 d. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, jos pripažinimo negaliojančia ir vienašalės restitucijos taikymo faktų. Pareiškėjai neįrodžius, kad jos kreditorinis reikalavimas buvo atsiradęs iš nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo santykių, teismas kreditorinio reikalavimo nepatvirtino. Ginčijama teismo nutartimi nepriimtas pareiškėjos prašymas paremtas faktais, susijusiais su skolos sumokėjimu už UAB „Versenta“. Tai visiškai ir iš esmės skirtingos aplinkybės ir skirtingas faktinis prašymo pagrindas, kuris teismo nebuvo išnagrinėtas ir dėl jo nepriimtas joks teismo sprendimas.

9Kreditorius UAB „Gabringa“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

101) Apeliantė nepateikė teismams 4 900 000 Lt sumos sumokėjimą UAB „Versenta“ arba UAB „Versenta“ nurodytam asmeniui patvirtinančio buhalterinio/finansinio dokumento. Tokie dokumentai nebuvo pateikti ir su UAB „Vilniaus pramogų arena“ 2016 m. gegužės 2 d. prašymu dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bei 2016 m. gegužės 17 d. atskiruoju skundu. Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusiu 2013 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1305/2013 pripažindamas minėtą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia konstatavo, kad UAB „Vilniaus pramogų arena“ neatliko jokio piniginių lėšų pervedimo. Įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimu pasisakyta dėl UAB „Vilniaus pramogų arena“ teisės reikalauti 1 419 200 EUR sumos nebuvimo. UAB „Vilniaus pramogų arena“ neturi jokio faktinio/teisinio pagrindo ginčyti minėtu sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių (t. y. neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti įtraukti UAB „Vilniaus pramogų arena“ į BUAB „Versenta“ kreditorių sąrašą).

112) UAB „Vilniaus pramogų arena“ prašymas patvirtinti 1 419 200 EUR kreditorinį reikalavimą BUAB „Versenta“ bankroto byloje buvo išnagrinėtas ir atmestas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartimi. UAB „Vilniaus pramogų arena“ prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra iš esmės identiškas jau išnagrinėtam ir atmestam prašymui. Nors UAB „Vilniaus pramogų arena“ 2016 m. gegužės 2 d. prašyme ir nurodo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-486-157/2016, tačiau šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas tik dar kartą pakartojo tas aplinkybes, kurios jau buvo konstatuotos Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendime. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 24 d. nutartyje nekvestionavo aplinkybės, kad UAB „Vilniaus pramogų arena“ neįrodė, jog atsiskaitė pagal 2010 m. lapkričio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Nesant įrodyto atsiskaitymo fakto, negalima reikalauti ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. UAB „Vilniaus pramogų arena“ 2016 m. gegužės 2 d. prašymas yra grindžiamas analogiškomis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais kaip ir ankstesnis UAB „Vilniaus pramogų arena“ prašymas, prie prašymo pridedami tie patys priedai. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė priimti tapatų jau išnagrinėtam ir atmestam prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apeliantės UAB „Vilniaus pramogų arena“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Versenta“ bankroto byloje CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kaip tapatų teismo jau išnagrinėtam apeliantės prašymui.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Kreditorių reikalavimų tvirtinimo bylose specifika lemia nutarties rezoliucinės dalies ypatumus, kadangi joje nėra nurodoma pagrįsta pripažintą sumą priteisti iš skolininko, o konstatuojamas reikalavimo patvirtinimas, tačiau tai nereiškia, kad tarp šalių kilęs ginčas nėra išspręstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674-241/2016).

16Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte išdėstytos normos paskirtis ir atsisakymo priimti ieškinį pagrindai yra grindžiami non bis in idem teisės principu, tai yra draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai, o taip pat teisine įsiteisėjusio teismo sprendimo galia, kai asmuo, manantis, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, turi teisę jį skųsti ar kitaip siekti jį peržiūrėti įstatymuose nustatyta tvarka, bet negali pakartotinai reikšti tapataus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2013; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Sprendžiant klausimą, ar kreipiantis į teismą nebuvo pažeistas reikalavimas, kad toje pačioje byloje nebūtų įsiteisėjusio teismo sprendimo, svarbu nustatyti, ar byla, dėl kurios nagrinėjimo kreipiamasi, ir byla, kurioje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis, yra tapačios. Kriterijai pagal kuriuos nustatomos minėtos aplinkybės yra byloje dalyvaujančių asmenų, faktinio ieškinio pagrindo bei dalyko tapatumas. Analogiški kriterijai taikytini ir bankroto bylose reiškiamiems reikalavimams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1841-370/2015).

17Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2014 m. vasario 4 d. nutartį, atsisakė patvirtinti apeliantės UAB „Vilniaus pramogų arena“ 4 900 000 Lt kreditorinį reikalavimą BUAB „Verseta“ bankroto byloje. Apeliantės šioje byloje reiškiamo reikalavimo dalykas, t. y. kreditorinis reikalavimas, jo dydis, yra toks pats, kurį atsisakyta patvirtinti įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartimis; šis reikalavimas reiškiamas tai pačiai atsakovei. Esminis ginčas tarp bylos šalių kilęs dėl faktinio reikalavimo pagrindo tapatumo.

18Faktiniu ieškinio pagrindu laikomos faktinės aplinkybės (juridiniai faktai) kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas. Faktinį ieškinio pagrindą reikia skirti nuo teisinio ieškinio pagrindo, t.y. teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį. Teisinis ieškinio pagrindas nėra reikšmingas sprendžiant dėl ieškinių tapatumo pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kadangi bylą nagrinėjantis teismas teisinio ieškinio pagrindo nėra saistomas. Teisinis ieškinio pagrindas ieškinių tapatumui kvalifikuoti reikšmingas tik tiek, kiek, pasikeitus teisiniam ieškinio pagrindui, keičiasi byloje įrodinėtinos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kurį nurodyti privalo į teismą besikreipiantis asmuo. Tuo atveju, jei ieškovo (pareiškėjo) nurodytoms faktinėms aplinkybėms teismas pritaiko netinkamą teisės normą, tai yra pagrindas byloje priimto teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimui aukštesnės instancijos teisme, tačiau ne naujo ieškinio pareiškimui.

19Iš įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad pirminį savo reikalavimą BUAB „Verseta“ apeliantė grindė tuo, jog pagal 2010 m. lapkričio 25 d. nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį nupirko iš UAB „Verseta“ ledo rūmus su dengta aikštele, esančius Ąžuolyno g. 9, Vilniuje; turto kainą (4 900 000 Lt) šalių susitarimu sumokėjo Pilat Business Ltd, o Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. liepos 19 d. sprendimu panaikinus sandorį ir pritaikius vienašalę restituciją turtas buvo grąžintas BUAB „Versenta“, todėl pirkėjai, kuri yra visiškai atsiskaičiusi su pardavėja UAB „Versenta“, turi būti grąžinta už turtą sumokėta kaina. Bylą nagrinėję teismai atmetė apeliantės reikalavimą konstatavę, kad aplinkybė dėl Maltos bendrovės Pilat Business Ltd akcijų įsigijimo UAB „Versenta“ vardu nepatvirtina tinkamo atsiskaitymo pagal ginčijamą sandorį, kad UAB „Vilniaus pramogų arena“ neįrodė, jog sumokėjo UAB „Versenta“ ginčo sutartyje nurodytą turto kainą. Taigi, bylą nagrinėję teismai be kita ko tyrė ir vertino aplinkybes, susijusias su apeliantės mokėjimais bendrovei Pilat Business Ltd.

20Iš apeliantės prašymo, kurį atsisakyta priimti ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi, turinio matyti, kad jame apeliantė dėsto tapačias aplinkybes, susijusias su 2010 m. lapkričio 25 d. nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartimi ir atsiskaitymu pagal ją, kurios teismų jau buvo įvertintos sprendžiant dėl pirminio apeliantės pareikšto reikalavimo. Vienintelė nauja aplinkybė, kuria savo prašyme remiasi apeliantė, yra Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-486-157/2016, kuria, apeliantės vertinimu, konstatuota, jog apeliantė, remdamasi 2010 m. lapkričio 26 d. Papildomu susitarimu dėl skolų įskaitymo ir 2010 m. lapkričio 26 d. susitarimu dėl mokėjimo tvarkos, yra sumokėjusi bendrovei Pilat Business Ltd 1 419 200 EUR skolą už UAB „Versenta“. Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, savo prašyme apeliantė nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių, susijusių su 4 900 000 Lt sumos sumokėjimu bendrovei Pilat Business Ltd, kurios nebūtų buvę nurodytos pirminiame apeliantės prašyme ir nebūtų teismų įvertintos sprendžiant dėl šio prašymo pagrįstumo (nurodomi tie patys apeliantės ir atsakovės susitarimai, kurių pagrindu neva buvo atlikti mokėjimai bendrovei Pilat Business Ltd). Iš atskirojo skundo turinio galima daryti išvadą, kad savo reikalavimui pagrįsti apeliantė tiesiog nurodo kitą teisės normą (nurodytos sumos reikalauja ne kaip už daiktą sumokėtos sumos grąžinimo, o CK 6.50 straipsnio pagrindu), t.y. keičia teisinį savo reikalavimo pagrindą. Kaip jau minėta, teisinis ieškinio pagrindas nėra reikšmingas sprendžiant dėl ieškinių tapatumo pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, todėl šie atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė nebuvo civilinėje byloje Nr. 2A-486-157/2016 dalyvaujančiu asmeniu; nurodytoje byloje buvo sprendžiama dėl atsakovės ir bendrovės Pilat Business Ltd sudarytų sandorių galiojimo, o ne apeliantės reikalavimų atsakovei pagrįstumo.

21Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ginčijama nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja UAB „Vilniaus pramogų arena“ kreipėsi į teismą, prašydama... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti... 6. Teismas nurodė, kad pareiškimo faktinį pagrindą sudaro tapačios... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Pareiškėja UAB „Vilniaus pramogų arena“ atskiruoju skundu prašo... 9. Kreditorius UAB „Gabringa“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 10. 1) Apeliantė nepateikė teismams 4 900 000 Lt sumos sumokėjimą UAB... 11. 2) UAB „Vilniaus pramogų arena“ prašymas patvirtinti 1 419 200 EUR... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kreditoriaus... 16. Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas atsisako priimti... 17. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad... 18. Faktiniu ieškinio pagrindu laikomos faktinės aplinkybės (juridiniai faktai)... 19. Iš įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad... 20. Iš apeliantės prašymo, kurį atsisakyta priimti ginčijama pirmosios... 21. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 23. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą....