Byla 2K-115/2010
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Alvydo Pikelio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. E. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

2G. E. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartis, kuria nuteistojo G. E. ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuroro apeliaciniai skundai atmesti.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,

Nustatė

5G. E. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė viešosios tvarkos pažeidimą: jis 2008 m. gegužės 4 d., apie 3 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, restorane „Piteris“, esančiame Klaipėdoje, Taikos pr. 39, sėdėdamas prie staliuko, viešoje vietoje, matant aplinkiniams, elgėsi agresyviai priėjusios aptarnauti R. P. atžvilgiu, sukėlė konfliktą dėl užsakyto vyno, reikalavo skubiai atnešti vyno, išplūdo padavėją, vartojo jos adresu necenzūrinius žodžius, dėl to R. P. emociškai sutriko, atsisakė aptarnauti G. E., verkdama kreipėsi į restorano administratorių. Po to, priėjus barmenei V. S., G. E., vartodamas necenzūrinius žodžius, reikalavo atnešti vyno, priėjęs prie baro ir sugriebęs jėga už rankos, dar kartą pareikalavo vyno. Po to, V. S. pateikus sąskaitą už gėrimus, G. E. suglamžė sąskaitą ir metė ją į tyrimo metu nenustatytus, prie gretimo staliuko sėdinčius vyrą ir moterį bei matant ir girdint kitiems restorano lankytojams ėmė ant jų garsiai rėkti, vartodamas necenzūrinius žodžius. Po to atsistojęs puolė prie ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vyriškio, norėdamas suduoti jam smūgį, tačiau, įsiterpus ikiteisminio tyrimo nenustatytai moteriai, sudavė jai į krūtinę. Dėl šio įvykio atvykusiems apsaugos darbuotojams jėga vedant G. E. iš restorano patalpų, G. E. viešoje vietoje, matant ir girdint aplinkiniams, apsaugos darbuotojų adresu vartojo necenzūrinius žodžius, įžūliai elgdamasis vengė paklusti apsaugos darbuotojų reikalavimams. Jėga išvestas iš restorano patalpų, lauke, elgdamasis įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, viešoje vietoje įžeidinėjo aplinkinius ir K. D., grasino K. D. fiziniu susidorojimu.

6Nuteistasis G. E. kasaciniame skunde prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartį pakeisti: nusikalstamą veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 284 straipsnio 2 dalį. Skunde nurodo, kad nuosprendis ir nutartis keistini, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir veika kvalifikuota ne pagal tą BK 284 straipsnio dalį; teismų išvados neatitinka visų faktinių bylos aplinkybių, nepakankamai atsižvelgta į teisminio nagrinėjimo metu duotus liudytojų parodymus bei pateiktus daiktinius įrodymus: vaizdo įrašus, nuteistojo bei J. N. paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių.

7Kasatorius mano, jog jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 2 dalį arba ATPK 174 straipsnį. BK 284 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos dispozicijos yra labai panašios, skiriasi iš esmės tik vienas požymis, t.y., ar visuomenės rimtis ir tvarka buvo tik trikdoma (2 dalis), ar ji buvo sutrikdyta (1 dalis). Šis požymis yra vertinamasis ir pagrinde atskleidžiamas per subjektyviuosius požymius (tyčios kryptingumą) bei sukeltus padarinius (1 dalyje numatyta sudėtis – materialioji). Nukentėjusioji R. P. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kasatorius ją išvadino necenzūriniais žodžiais ir nepageidavo jos aptarnavimo paslaugų, nes jau buvo užsisakęs vyno bare. Direktorė L. V. nurodė V. S. pakeisti R. P. ir po to jį tiesiog aptarnavo kita padavėja. Dėl to, kad jis prie baro sugriebė už rankos, pastaroji neįsižeidė, nes nurodė, kad tai įprastas dalykas. Apsauga iškviesta nebuvo, jokių veiksmų nesiėmė ir restorano administratorius A. J., niekas nereiškė jokių pretenzijų, taigi, dėl šių kasatoriaus veiksmų visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta nebuvo. Teismai neteisingai konstatavo, kad padavėjos atneštą sąskaitą jis metė į gretimai sėdinčius žmones – jis ją tiesiog numetė ant žemės, nes už atneštus gėrimus jau buvo susimokėjęs. Tai patvirtino ir kartu su nuteistuoju buvusios J. N. bei I. Ž., ir pati V. S., be to, tai matyti ir iš byloje esančio vaizdo įrašo. Tokie veiksmai, kasatoriaus įsitikinimu, turėjo būti įvertinti kaip ATPK pažeidimas ir kvalifikuoti pagal ATPK 174 straipsnį. Byloje nėra jokių neabejotinų įrodymų ir kad nuteistasis pradėjo rėkti ant prie gretimo staliuko sėdinčių asmenų bei sudavė moteriškei į krūtinę, ne patys prie gretimo staliuko sėdėję asmenys nenustatyti ir neapklausti, taigi tokie teismų teiginiai tėra tik prielaida, o apkaltinamojo nuosprendžio prielaidomis grįsti negalima. Anot kasatoriaus, prie gretimo staliuko sėdėjusi moteris visą laiką į jį rodė ranka ir kažką pasakojo kartu su ja buvusiam vyriškiui, todėl nuteistasis paprašė jį palikti ramybėje – tai vėlgi patvirtino ir J. N., ir I. Ž., be to, kad konfliktas buvo abipusis ir kad prie gretimo staliuko sėdėjęs vyriškis kažką rėkavo, parodė ir nukentėjusioji R. P. Iš vaizdo įrašo matyti, jog kasatorius, pasikalbėjęs su minėtais asmenimis, grįžo prie savo staliuko ir specialiai atsisėdo nugara į juos, taip norėdamas užbaigti konfliktinę situaciją, tačiau moteris pribėgo prie staliuko toliau aiškintis santykių. Nuteistasis ją pastūmė, kad atstotų ir net persėdo dėl to į kitą vietą, jokio smurto prieš ją vartoti nesiekė ir nevartojo, tiesiog nustūmė nuo savęs. Sužalojimų jai jokių nepadaryta, pretenzijų minėti asmenys nepareiškė, dėl aptartų veiksmų niekur nesikreipė. A. J. nurodė apsaugai apraminti kasatorių, tačiau daugiau jokių veiksmų imtasi nebuvo, restorano veikla, visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdytos nebuvo. Šie veiksmai vėlgi nesudarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Netinkamai, kasatoriaus įsitikinimu, įvertinti ir jo veiksmai apsaugos atžvilgiu. Paprašytas palikti restoraną, kasatorius nesipriešino, atsistojo ir ėjo. Tačiau nekvalifikuotų apsaugos darbuotojų nepagrįsti veiksmai (panaudota jėga) bei neteisingas situacijos interpretavimas (kai kasatorius atsisuko pažiūrėti, kur yra J. N., jiems pasirodė, kad šis nori prieš juos panaudoti smurtą, t.y. suduoti smūgį ar pan.) sukėlė konfliktinę situaciją, kada nuteistasis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius ir pan. Kad jokio smurto prieš apsaugos nuteistasis nenaudojo, patvirtina vaizdo įrašas, be to, liudytojai L. V. bei A. J. parodė, kad G. E. iš restorano sutiko išeiti geruoju. Taigi apsauga dėl netinkamo įvykių interpretavimo, o ne dėl veiksmų restorane panaudojo prieš jį fizinę jėgą, be to, visiškai nepagrįstai. Tokie jų veiksmai buvo aiškiai pertekliniai. Gi nuteistojo veiksmai buvo nukreipti ne į nepagarbos visuomenei demonstravimą ar viešosios tvarkos pažeidimą, todėl jų vertinti kaip padarytų iš chuliganiškų paskatų negalima. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl G. E. veiksmų žmonėms būtų buvęs sukeltas didelis išgąstis, panaudotas prieš juos smurtas, būtų kilusi sumaištis ar padaryta žymi materialinė žala. L. V. patvirtino, jog restoranui žala nepadaryta. A. J. nurodė, kad tai buvo eilinis konfliktas, todėl, apsaugai mane palydėjus iki durų ir paleidus, įvykiai būtų taip ir pasibaigę, tuo tarpu apsaugos darbuotojai ėmėsi nepagrįstų veiksmų, kurių pasekoje nuteistasis buvo sužalotas (teismo medicinos specialisto išvada patvirtino, kad nuteistasis buvo sumuštas apsaugos darbuotojų, o liudytojas A. P. patvirtino, kad sužalojimai po akimi buvo švieži). Todėl nuteistojo reakcija tebuvo atsakas į tokius apsaugos darbuotojų veiksmus, jo veiksmai buvo ne kryptingi, o spontaniški.

8Atsižvelgiant į visa tai, kasatorius mano, jog įvykis buvo „išpūstas“ tik dėl to, kad nuteistasis yra žinomas asmuo, neigiamai charakterizuojamas dėl ankstesnių įvykių ir tik todėl jis buvo nuteistas. Jo veika visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdytos, todėl jo veiksmai blogiausiu atveju galėjo būti įvertinti kaip rimties trikdymas (BK 284 straipsnio 2 dalis) ar nedidelis chuliganizmas (ATPK 174 straipsnis). Todėl, jo įsitikinimu, baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.

9Atsiliepime į nuteistojo G. E. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras A. Kuzminskas siūlo kasacinį skundą atmesti. Nurodo, kad kasatoriaus skundo argumentas, jog jo atžvilgiu nepagrįstai taikyta BK 284 straipsnio 1 dalis, paneigtas byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kaip matyti iš byloje apklaustų liudytojų parodymų, kitos bylos medžiagos, G. E. viešoje vietoje elgėsi įžūliai, agresyviai: necenzūriniais žodžiais plūdo jį aptarnavusią padavėją, dėl ko ši pasijuto įžeista bei pažeminta ir toliau atsisakė jį aptarnauti; nepagarbiai elgėsi su prie baro buvusia barmene ją tempdamas už rankos; pradėjo konfliktą ir rodė nepagarbą prie gretimo staliuko sėdėjusiems asmenims į juos paleisdamas suglamžytą, ką tik atneštą sąskaitos kvitą; panaudodamas fizinę jėgą stūmė vieną restorano klienčių, kai pastaroji stojo ginti kartu su ja atėjusio draugo, kurį užkabinėti pradėjo pats nuteistasis; tęsdamas savo veiksmus, nuteistasis plūdo apsaugos darbuotojus, vykdžiusius savo pareigas, grasino fiziniu susidorojimu. Nustatyta, kad dalis restorano lankytojų po minėtų vandališkų veiksmų paliko minėtą restoraną, daugeliui vakaras buvo sugadintas. Tokiais veiksmais ir buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, veiksmai atlikti viešoje vietoje, padariniai kilo, todėl baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai. Kadangi tokiam nuteistojo elgesiui jokių pateisinamų priežasčių nebuvo, todėl ir jo elgesys negali būti kvalifikuojamas pagal kitą BK 284 straipsnio dalį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis skunde ginčija faktinių bylos aplinkybių vertinimą, kas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, be to, jo teiginiai tėra deklaratyvūs. Jokių baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nenustatyta.

10Kasacinis skundas atmestinas.

11Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 d.

12Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, surinkti duomenys apie incidento aplinkybes yra patvirtinami ne tik nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, bet ir filmuota medžiaga. Įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK reikalavimų, nustatytų bylų nagrinėjimui pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

13Kasatorius iš esmės neginčija incidento restorane fakto, bet remdamasis savo gynybine pozicija savaip interpretuoja konflikto aplinkybes siekdamas sušvelninti chuliganiškų veiksmų mąstą ir sukeltus padarinius, tačiau nepateikia argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų, kuriais grindžiami teismų sprendimai patikimumu. Todėl kolegija nenagrinėja skundo argumentų dėl teisiamojo posėdžio metu nustatytų bylos aplinkybių, faktų pagrįstumo ir ištirtų įrodymų, o remiasi įrodymais ir tomis bylos aplinkybėmis, kurios pripažintos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose.

14Teisės taikymo aspektu kasaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo, argumentuojant, jog visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyta, todėl G. E. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnio 2 d., arba pagal ATPK 174 straipsnį. Šis teiginys nepagrįstas. Pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų ištirti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis G. E. be priežasties sukėlė triukšmą restorane, keikėsi necenzūriniais žodžiais, užgauliojo restorano darbuotojus, užkabinėjo restorano klientus, pastūmė vieną iš restorane buvusių lankytojų kai ši norėjo įsiterpti dėl jo netinkamo elgesio, moteris nugriuvo. Nuteistasis nepakluso ir apsaugos darbuotojų reikalavimui apleisti restorano patalpas, todėl buvo pritaikyti atitinkami veiksmai, tam, kad pašalinti jį iš restorano patalpų, buvo iškviestas policijos ekipažas. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog buvo sutrikdyta įstaigos įprastinė veikla, sukeltas sąmyšis, restorane buvę lankytojai pasijuto nesaugiai, kai kurie dėl šios priežasties išėjo iš restorano.

15Kaip jau buvo minėta, atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą numato BK 284 straipsnio 1 dalis, kurioje išdėstyti požymiai nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos nusikaltimu. BK 284 straipsnio 2 dalis nustato požymius viešosios tvarkos pažeidimo, kuris kvalifikuojamas baudžiamuoju nusižengimu, o ATPK 174 straipsnis – administracinio teisės pažeidimo požymius.

16Įstatymų leidėjas išdėstydamas nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymius nurodė, jog nusikaltimas yra padaromas įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, arba vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką, o baudžiamasis nusižengimas padaromas kai necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu yra trikdoma viešoji rimtis ar tvarka. Išoriniai nusikalstamos veikos požymiai, kvalifikuojantys viešosios tvarkos pažeidimą nusikaltimu, yra įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei tokia veika sukelti padariniai – visuomenės viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei viešosios tvarkos sutrikdymas yra vertinamieji požymiai, kurių turinys atskleidžiamas teismui įvertinus visas nusikalstamos veikos aplinkybes.

17Teismų praktika pripažįsta, jog įžūlus elgesys yra tais atvejais kai pavartojamas fizinis smurtas, vandališki veiksmai kai sunaikinamas, sugadinamas turtas. Visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymu pripažįstami tokie atvejai kai sutrinka įmonės, įstaigos, organizacijos įprastinis darbo, veiklos ritmas, viešosios vietos rimtis ir tvarka t.y. atsiranda padariniai, numatyti įstatymo dispozicijoje (2K-34/2008, 2K-180/2008, 2K-311/2009).

18Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, jog nuteistojo G. E. padaryti veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl teisingai tokius veiksmus kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 p.,

Nutarė

20nuteistojo G. E. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. G. E. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda,... 3. Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartis,... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,... 5. G. E. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais... 6. Nuteistasis G. E. kasaciniame skunde prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 7. Kasatorius mano, jog jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 284... 8. Atsižvelgiant į visa tai, kasatorius mano, jog įvykis buvo „išpūstas“... 9. Atsiliepime į nuteistojo G. E. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 10. Kasacinis skundas atmestinas.... 11. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284... 12. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai išnagrinėjo visas... 13. Kasatorius iš esmės neginčija incidento restorane fakto, bet remdamasis savo... 14. Teisės taikymo aspektu kasaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl BK 284... 15. Kaip jau buvo minėta, atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą numato BK... 16. Įstatymų leidėjas išdėstydamas nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo... 17. Teismų praktika pripažįsta, jog įžūlus elgesys yra tais atvejais kai... 18. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, jog... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 p.,... 20. nuteistojo G. E. kasacinį skundą atmesti....