Byla 1A-336-449/2018
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Laimos Garnelienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, gynėjui Žygimantui Rutkauskui, nuteistajam L. R., nukentėjusiajam K. S. ir jo atstovams advokatams I. R. ir R. J.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės, nukentėjusiojo K. S. ir nuteistojo L. R. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

3Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 6 ir 8 p., (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII?1554, įsigaliojusio nuo 2015 m. kovo 24 d. redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį L. R. per šį laikotarpį įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje, 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

4Iš nuteistojo L. R. priteista 4 284,83 Eur turtinės ir 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam K. S..

5Iš nuteistojo L. R. taip pat priteista 1 250 Eur už suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusiajam K. S..

6Iš nuteistojo L. R. priteista 11 394 Eur už nukentėjusiajam K. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinei ligonių kasai.

7Iš nuteistojo L. R. taip pat priteista 8 371,32 Eur turtinės žalos už netekto darbingumo pensijos, išmokėtos nukentėjusiajam K. S., atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos X skyriui.

8L. R. pagal BK 284 str. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

9Teisėjų kolegija

Nustatė

101. Nuteistasis L. R. buvo kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. Jis buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 02.49 vai., viešoje vietoje – veikiančiame naktiniame klube „Y“, esančiame ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, įvykus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju K. S. ir pastarajam galva atstumus jį (L. R.) nuo savęs, panaudodamas šią mažareikšmę dingstį, kaip pretekstą savo nusikalstamiems veiksmams, ranka sudavė du smūgius K. S. į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ir atsitrenkė galva į grindis, šiais veiksmais nukentėjusiajam padarė galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda kairėje momeninėje srityje, poodine kraujosruva dešinio paakio srityje, smilkinkaulio ir momenkaulio lūžiais kairėje, akytkaulio lūžiu dešinėje, galvos smegenų sumušimu su sumušimo ir kraujo išsiliejimo židiniais galvos smegenyse bei kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, 21 (viršutinio kairiojo pirmojo kandžio) danties vainiko lūžį, taip veikdamas, dėl chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sutrikdė K. S. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str.

112. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu L. R. nuteistas už tai, kad jis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. S. sveikatą. Teismas nustatė, kad šį nusikaltimą padarė tokiomis aplinkybėmis.

122.1. 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 02.49 val., viešoje vietoje, naktiniame klube „Y“, esančiame ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju K. S. ir pastarajam galva atstūmus kaltinamąjį nuo savęs, ranka sudavė ne mažiau vieną smūgį K. S. į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ir atsitrenkė galva į grindis, šiais veiksmais nukentėjusiajam padarė galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda kairėje momeninėje srityje, poodine kraujosruva dešinio paakio srityje, smilkinkaulio ir momenkaulio lūžiais kairėje, akytkaulio lūžiu dešinėje, galvos smegenų sumušimu su sumušimo ir kraujo išsiliejimo židiniais galvos smegenyse bei kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu.

132.2. Pagal BK 284 str. teismas L. R. išteisino, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Skundžiamame nuosprendyje teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir išanalizavęs konflikto priežastis, padarė išvadą, kad nors veiksmas ir vyko viešoje vietoje, kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusįjį K. S., t. y. kaltinamasis tik sprendė asmeninio pobūdžio konfliktą su nukentėjusiuoju. Nuosprendyje nurodyta, kad teismas nenustatė L. R. tikslo demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, juos šokiruojant pažeisti viešąją tvarką ir rimtį, be to, nenustatė ir to, jog dėl kaltinamojo veiksmų buvo realiai sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra BK 284 str. numatyto nusikaltimo sudėties požymių.

143. Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti. Nuteistojo L. R. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 1 d. į BK 135 str. 2 d. 8 p. Nuteistojo L. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 6 p., panaikinti. Prašo panaikinti L. R. paskirtą bausmę ir bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 str.). Pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. L. R. paskirti 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Prokurorė prašo panaikinti ir nuosprendžio dalį, kurioje L. R. pagal BK 284 str. išteisintas, ir šioje dalyje priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį. L. R. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę L. R. paskirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Prokurorė prašo nuosprendžio dalį, kuria išspręstas nukentėjusiojo K. S. civilinis ieškinys, pakeisti. Iš L. R. priteistą turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam padidinti, papildomai priteisiant žalą, padarytą dėl įvykio metu sugadintų drabužių, ir išlaidas, susijusias su danties estetiniu plombavimu. Be to, prokurorė prašo ir pašalinti iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies dėl neturtinės žalos aplinkybę, kad nukentėjusiojo veiksmai ir elgesys buvo rizikingi ir pakurstė konfliktą, šioje dalyje nurodyti, jog L. R. veikė dėl chuliganiškų paskatų bei nesiėmė jokių priemonių konflikto išvengti. Atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką analogiškose bylose, nukentėjusiajam K. S. priteisti didesnę, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, sumą. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

153.1. Apeliaciniame skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 135 str. 1 d.

163.1.1. Prokurorė sutinka su tuo, kad nukentėjusiajam K. S. nustatyti sužalojimai buvo padaryti L. R. veiksmais. Tarp L. R. veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Prokurorė sutinka ir su tuo, kad L. R. parodymus, jog jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo, paneigia bylos duomenys. Nebuvo realios besitęsiančios pavojingos grėsmės iš nukentėjusiojo pusės ir būtinybės nuteistajam gintis.

173.1.2. Tačiau prokurorės nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusiajam K. S. nebuvo suduoti du smūgiai į veidą. Teismas patikslino kaltinimą ir nepagrįstai nurodė, kad buvo suduota ne mažiau kaip vienas smūgis ir iš nuteistajam inkriminuotų sužalojimų pašalino 21 danties vainiko lūžį (viršutinio kairiojo pirmojo kandžio). Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis vaizdo įrašu, vaizdo įrašo apžiūros ir papildomos apžiūros protokolais (2 t., 63-66, 67-69 b.l.), specialisto išvada (2 t., 128-129, 130 b.l.), ištyrusio šį įrašą, ir specialisto K. G. paaiškinimais, taip pat ir nuteistojo L. R. parodymais, kuriose jis neigia antro smūgio sudavimą, bei teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. G 1188/2016(5), Nr. pG160/2017(05) ir specialisto I. A. paaiškinimais.

183.1.3. Nors teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad skiriasi duomenys užfiksuoti vaizdo įrašo tyrimo metu, tačiau tai paaiškinama tuo, jog vaizdo įrašas sunkiai įžiūrimas. Ikiteisminio tyrimo metu papildoma vaizdo įrašo apžiūra buvo atlikta po to, kai vaizdo įrašas buvo paryškintas, padidintas. Šių pirmų apžiūrų metu protokoluose nurodyti smūgiai ranka į veido pusę, nenurodant konkrečios veido vietos. Vėliau tyrimo metu programinės įrangos pagalba vaizdą sulėtinęs, išskirstęs atskirais kadrais, aprašydamas matomus asmenų veiksmus, specialistas K. G. specialisto išvadoje Nr. 11K-50(17) nurodė, kad po dalyvio Nr. 2 (L. R.) smūgio dešine ranka dalyviui Nr. 1 (K. S.) į kairiąją žemutinę veido dalį, pastarasis krenta, po ko fiksuojamas dalyvio Nr. 2 (L. R.) judesys link krentančio dalyvio Nr. 1 (K. S.), ar dalyvis Nr. 2 (L. R.) kėsinosi suduoti dar vieną smūgį, ar pagauti krentantį dalyvį Nr. 1 (K. S.) pagal pateiktą medžiagą nustatyti nėra galimybės. (2 t., 128-129, 130 b.l.). Skunde nurodoma, kad specialistas konstatavo pirmą L. R. judesį dešine ranka – smūgį konkrečiai į kairiąją žemutinę veido dalį, po ko K. S. krenta. Pats L. R. aiškino, kad sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam į veido kairę pusę, į žandikaulį ir po to nukentėjusysis nugriuvo. Liudytojas G. K., kurio parodymai buvo paskelbti posėdžio metu, parodė, kad matė, kaip L. R. dešine ranka sudavė nukentėjusiajam kažkur į veido kairės pusės žandikaulį ar šoną ir nukentėjusysis nugriuvo. Prokurorės nuomone, visa tai rodo, kad smūgis į K. S. kairiąją žemutinę veido dalį tikrai buvo suduotas.

193.1.4. Pats nukentėjusysis K. S. parodė, kad po įvykio pastebėjo, jog jam buvo nuskeltas priekinis kandis, dėl ko kreipėsi stomatologinės pagalbos ir po to buvo apžiūrėtas teismo medicinos specialisto. Liudytoja E. B. – S. parodė, kad nukentėjusysis iki įvykio buvo visiškai sveikas bei patvirtino, jog to įvykio metu nukentėjusiajam buvo pažeistas priekinis kandis. Specialisto išvadoje Nr. pG 160/2017 (05) nurodyta, kad K. S. nustatytas 21 (viršutinio kairiojo pirmojo kandžio) danties vainiko lūžis, kuris nukentėjusio apžiūros metu 2017 m. vasario 10 dieną jau buvo atstatytas estetine plomba; lūžis įvyko iki tiriamojo apžiūros odontologijos klinikoje 2017 m. sausio 23 dieną; objektyvių duomenų, leidžiančių tiksliau pasisakyti apie traumos datą, apie žalojusį veiksnį, lūžį susieti su nagrinėjamu įvykiu, medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota (2 t., 107-109 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu specialistas I. A. paaiškino, kad nukentėjusiajam buvo nuskilęs trečdalis matomo danties, tai vainiko nuskilimas, kuris teismo medicinoje vadinamas lūžis, jis buvo užgydytas estetiniu plombavimu. Yra galimybė, kad ligoninėje intubacijos metu gali būti nuskeliami kandžiai, tokių atvejų būna skubiai teikiant pagalbą, tai dažniausiai siekia kandamąjį kraštą, o nagrinėjamu atveju – nuskilęs trečdalis danties. Vieno smūgio metu buvo galima nulaužti ir dantį, priklausomai nuo smūgio kampo. Ar būtinai turėjo likti sužalojimai ant kaltininko rankos, tai priklauso, kur pataikė. Jeigu į dantį, į danties briauną, galėjo ir likti kažkoks nubrozdinimas, bet jeigu praslydo, nebūtinai galėjo likti sužalojimas ant rankos. Be to, specialistas I. A. paaiškino, kad galėjo būti, jog sužalojimas, kuris padaromas smūgiuojant į dantų sritį ir yra matomas vidinėje lūpos gleivinėje, iš pat pradžių net nebuvo žiūrėtas, nes nekraujavo, o po kelių dienų jau niekas ir nebežiūrėjo. Specialistas I. A. paaiškino ir apie tai, kad negali pasakyti, ar 21 danties vainiko lūžis įvyko būtent nagrinėjamo įvykio metu, tačiau pažymėjo, jog atmesti tokios galimybės negalima (4 t., 31-33 b.l.). Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pats L. R. teisme aiškino, kad tuo atveju, jeigu jis nukentėjusiajam trenkė į kairės pusės veido sritį, tai tiki, jog dantis galėjo nulūžti.

203.1.5. Skunde nurodoma, kad sugretinus aukščiau nurodytus duomenis, atsižvelgus į nukentėjusiojo bei liudytojos E. B. – S. parodymus apie 21 danties vainiko lūžio aplinkybes bei į tai, kad nukentėjusiajam buvo suduotas kumščiu smūgis į kairę žemutinę veido pusę, po pristatymo į ligoninę jo nereikėjo skubiai intubuoti, nes jam buvo atliekami tyrimai ir jis buvo ruošiamas operacijai, kas atmeta galimybę nuskelti 21 kandį intubacijos metu, prokurorė daro išvadą, kad L. R. smūgio dešinės rankos kumščiu į kairiąją žemutinę K. S. veido dalį metu įvyko 21 danties vainiko lūžis.

213.1.6. Skunde nurodoma, nors nuteistasis L. R. neigia sudavęs antrą smūgį nukentėjusiajam, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad būtent šio įvykio metu K. S. buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinio paakio srityje ir akytkaulio lūžis dešinėje. Specialistas I. A. nustatė, kad į šią atskirą anatominę vietą, kuri nėra susijusi su sužalojimais kairėje momenyje dalyje, buvo padarytas atskiras trauminis poveikis, ir, kaip nurodė specialistas, labiau tikėtina, jog tai padaryta smūgio kietu, buku daiktu rezultate bei negalėjo įvykti nuo griuvimo ir atsitrenkimo į grindis. Specialisto išvadoje Nr. 11K-50(17) konstatuota, kad nuo 689 kadro dalyvis Nr. 1 (K. S.) po jam suduoto į kairiąją žemutinę veido dalį smūgio yra fiksuojamas krentantis. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo kritimas tęsiasi iki 705 kadro, po ko yra fiksuojamas dalyvio Nr. 2 (L. R.) judesys link krentančio dalyvio Nr. 1 (K. S.). Prokurorės nuomone, nors specialistas negalėjo tiksliai pasisakyti, kuo buvo siekiama šiuo antru judėsiu (ar kėsinosi suduoti dar vieną smūgį, ar pagauti krentantį dalyvį Nr. 1), tačiau šią aplinkybę sugretinus su nukentėjusiajam konstatuotu sužalojimu (poodinė kraujosruva dešinio paakio srityje ir akytkaulio lūžis dešinėje) atskiroje anatominėje vietoje darytina išvada, kad L. R. vaizdo įraše užfiksuotas staigus dešinės rankos antras judesys yra antras smūgis, kuris pataikė į dešinę nukentėjusiojo veido pusę ir šio smūgio rezultatas – poodinė kraujosruva ir akytkaulio lūžis dešinėje. Skunde atkreipiamas dėmesys į specialisto I. A. paaiškinimą, kad sudavus smūgį į dešinio paakio sritį, tikėtina, jog žmogus krenta kairiau. Visa tai, pasak prokurorės, atitinka bylos aplinkybes, nes po šio smūgio nukritęs nukentėjusysis atsitrenkia į grindis (jų keramikinių plytelėmis padengtą dalį), dėl ko jam padaroma muštinė žaizda kairėje momeninėje srityje ir kiti, sunkiai sutrikdantys jo sveikatą, sužalojimai. Skunde pažymima ir tai, kad pats L. R. neneigė vaizdo įraše užfiksuoto antro savo dešinės rankos judesio, kurį ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje bandė paaiškinti tuo, jog nukentėjusysis galėjo pagriebti jo ranką griūdamas. Prokurorės nuomone, toks paaiškinimas neatitinka bylos situacijos, nes jeigu taip būtų, L. R. nereikėtų ta pačia ranka daryti dar vieną judesį į nukentėjusiojo veido pusę, nes ranką turėjo laikyti nukentėjusysis.

223.1.7. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prokurorė daro išvadą, kad įrodyta, jog L. R. ranka sudavė du smūgius nukentėjusiajam į veidą. Be to, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamame nuosprendyje prie bausmės skyrimo motyvų ir pats teismas nurodė, jog nukentėjusiajam buvo suduoti du smūgiai į veidą, po kurių jis griuvo ir galva atsitrenkė į kietą grindų dangą. Prokurorės nuomone, dviejų smūgių į gyvybiškai pavojingą kūno vietą (į galvą) sudavimas rodo L. R. smurtinių veiksmų kryptingumą sužaloti nukentėjusįjį, jo veikos ir asmenybės didesnį pavojingumą. Be to, tai turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl L. R. veiksmų subjektyviosios pusės, dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio ir teisingo turtinės žalos atlyginimo.

233.1.8. L. R. kaltinimas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. buvo pareikštas dėl to, kad jis sunkiai sutrikdė K. S. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Tačiau teismas nenustatė motyvo – chuliganiškų paskatų inkriminavimo pagrindo. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad klube vykstant renginiui, kuriame dalyvavo didelis skaičius žmonių ir prie baro susidarius grūsčiai, link baro eidamas kaltinamasis netyčia užkliudė nukentėjusįjį, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, būdami arti vienas kito, kad galėtų susikalbėti garsioje aplinkoje, nukentėjusiajam reiškiant savo nepasitenkinimą ir galvos judesiu atstumiant kaltinamąjį nuo savęs ar jį provokuojant veiksmui, kaltinamasis, supratęs tai kaip kėsinimąsi, smogė nukentėjusiajam ne mažiau vieną kartą kumščiu į galvą, po ko šis griuvo ir galva trenkėsi į grindis. Teismo nuomone, tokių L. R. veiksmų negalima laikyti kaip padarytų dėl chuliganiškų paskatų, kaltinamasis nukentėjusiajam smūgį į veidą sudavė spontaniškai, kilus tarpusavio konfliktui ir dėl nukentėjusiojo veiksmų, kurių jis negalėjo numatyti, t. y. dėl asmeninių paskatų ir pykčio.

243.1.9. Skunde nurodoma, kad viso proceso metu L. R. aiškino, kad jam grėsė pavojus iš nukentėjusiojo pusės, todėl gindamasis jis sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Dėl nukentėjusiojo atliktų veiksmų jo parodymai yra nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu (2016 m. rugsėjo 18 d. apklausa) L. R. parodė apie tai, kad nukentėjusysis savo kaktą priglaudė prie jo kaktos ir bandė smarkiai stumti, smūgio nesudavė, po ko jis, L. R., išsigando, kad jį sumuš, ir dešine ranka sudavė nukentėjusiajam į veidą. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirminiuose parodymuose nebuvo pasisakyta apie tai, kad kaltinamajam po šio kontakto su nukentėjusiuoju buvo padaryti kokie nors sužalojimai arba skaudėjo. Visi liudytojai, kurie po įvykio bendravo su L. R., parodė, kad iš karto po įvykio ir po kelių valandų ant jo veido jokių sužalojimų nebuvo ir jis nesiskundė jokiais skausmais. Vėliau L. R. teigė, kad nukentėjusysis sudavė kakta smūgį, o teisiamajame posėdyje nuteistasis nurodė naują aplinkybę, jog besikalbant nukentėjusysis su galva jį stumtelėjo (skunde atkreipiamas dėmesys, kad tokio nukentėjusiojo judesio nėra užfiksuota vaizdo įraše) ir tik po to jis nukentėjusįjį nustūmė, tada nukentėjusysis galva jam smūgiavo (atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bylos duomenimis įrodyta, jog nukentėjusysis kaktą priglaudęs prie L. R. kaktos tik jį pastūmė be užmojo) ir jis nukentėjusiajam vieną kartą trenkė į veidą. Skunde nurodoma ir tai, kad tik teisiamajame posėdyje L. R. parodė, kad nukentėjusysis sudavė jam galingą smūgį, jam akyse patamsėjo, jis gal dar pasilenkė, kai atsimerkė, pamatė nukentėjusiojo veidą ir trenkė. Tokie nauji parodymai dėl galingo smūgio ir pasilenkimo prie nukentėjusiojo, prokurorės nuomone, yra akivaizdus bandymas paaiškinti užfiksuotus video įraše veiksmus ir tuo pačiu pateisinti smurto panaudojimą.

253.1.20. Prokurorės nuomone, neįvertinęs šių nenuoseklių L. R. parodymų, neatsižvelgęs į nukentėjusiojo K. S. parodymus, kad anksčiau nepažįstamas L. R. pirmas jį pastūmė ir jam išsipylė gėrimas, jog vėliau L. R. jį įžeidinėjo, pastūmė nuo savęs, o po to jam, K. S., savo kakta irgi pastūmus jį į kaktą, šis jam žodžiais pagrasino ir sudavė ranka smūgį į veidą, po ko jis nieko neatsimena, taip pat nesugretinęs šių parodymų su kitais byloje esančiais duomenimis, neįvertinęs aplinkybės, kad L. R. ir K. S. žodinio konflikto turinio liudytojai negirdėjo, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad L. R. veikė dėl asmeninių paskatų ir pykčio. Iš bylos duomenų matosi, kad viešoje vietoje įvykus žodiniam konfliktui ir nukentėjusiajam po to, kai L. R. atstūmė jį rankomis, galva atstumus L. R., pastarasis panaudodamas šią mažareikšmę dingstį, kaip pretekstą savo nusikalstamiems smurtiniams veiksmams, dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė K. S. sveikatą. Prokurorės nuomone, nepagrįstai teismas nurodė, kad nukentėjusiojo veiksmai buvo provokuojantys. Todėl šalintina teismo nurodyta L. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Prokurorės nuomone, visos aplinkybės parodo, kad žodinio konflikto peraugusio į fizinio smurto panaudojimą iniciatorius buvo L. R.. Dėl visų išdėstytų aplinkybių, prokurorės nuomone, L. R. veika turi būti perkvalifikuota iš BK 135 str. 1 d. į BK 135 str. 2 d. 8 p.

263.2. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl nepagrįsto L. R. išteisinimo pagal BK 284 str.

273.2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad realiai sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis nebuvo, konfliktas nesukėlė jokių neigiamų emocijų, išgąsčio kitiems naktiniame klube buvusiems asmenims, nebuvo kilusi sumaištis ar panika, o L. R. tik sprendė asmeninio pobūdžio konfliktą su nukentėjusiuoju.

283.2.2. Skunde nurodoma, kad teismų praktikoje laikytina, jog viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-437/2013). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-242/2011). BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma ir tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numato, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-66-942/2017). Visais atvejais BK 284 str. 1 d. taikyti būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

293.2.3. Prokurorės nuomone, teismas, darydamas išvadą, kad L. R. veiksmuose nėra BK 284 str. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, neįvertino liudytojų M. R. ir A. P. parodymų. Liudytojas M. R. parodė apie tai, kad buvo stresinė situacija, to vakaro laisvalaikis dėl šio įvykio nutrūko, jeigu K. S. nebūtų sužalotas, poilsį būtų tęsę (3 t., 191 b.l.). Liudytojas A. P. parodė, kad jo, K. S., M. R. poilsis buvo sutrikdytas (3 t., 190 b.l.). Prokurorės nuomone, šie parodymai parodo, kad L. R. nusikalstami veiksmai tiesiogiai ir neigiamai paveikė įvykio vietoje buvusius žmones, buvo nutrauktas jų poilsis, jie kartu su sužalotu nukentėjusiuoju važiavo į ligoninę, kur praleido naktį. Teismas neįvertino ir buvusios klube liudytojos L. K. – R. parodymų, kad to vakaro poilsis buvo sutrikdytas, ji patyrė šoką, ne kasdien taip nutinka (3 t., 191-192 b.l.). Be to, į klubą buvo atvykę policijos pareigūnai ir grietosios pagalbos medikai, todėl, pasak prokurorės, akivaizdu, kad žmonėms buvo sukeltas išgąstis, kilo sumaištis, t. y. kilo BK 284 str. numatyti padariniai. Smurto naudojimas viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje rodo kaltinamojo požiūrį į tvarką, elgesio ir moralės normas, aiškų jų ir visuomenės negerbimą. Įvykęs žodinis konfliktas su anksčiau nepažįstamu nukentėjusiuoju, L. R. neadekvatūs smurtiniai veiksmai, kuomet jis sudavė du smūgius nukentėjusiajam į galvą ir rezultate jį sunkiai sužalojo, prokurorės nuomone, parodo kaltinamojo sąmoningą siekį ne tik viešai parodyti nepagarbą pačiam nukentėjusiajam, bet ir šalia buvusiems aplinkiniams – M. R., A. P., G. K., kurių teisė į ramią ir saugią aplinką dėl šių veiksmų buvo pažeista. Be to, ir iš vaizdo įrašo matosi, kad ir kitų, buvusių šalia nukentėjusiojo, asmenų poilsis buvo sutrikdytas. Nukentėjusysis griuvo tarp žmonių, gulėjo nesąmoningas, trukdydamas kitiems laisvai judėti, kol buvo pasodintas ant kėdės, nuslysdavo nuo jos, visa tai mačiusiems baro lankytojams buvo sukeltos neigiamos emocijos. Prokurorės nuomone, L. R. kėsinosi į dvi įstatymo saugomas vertybes – asmens sveikatą ir viešąją tvarką. Jo veiksmuose yra visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. numatytų veikų požymiai. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teisme L. R., teigdamas, kad nekaltas, nurodė, kad jaučiasi kaltas, nes įvykio metu sutrikdė klubo lankytojų nuotaiką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prokurorės nuomone, L. R. turi būti pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str.

303.3. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl bausmės skyrimo.

313.3.1. Tuo atveju, jeigu L. R. nusikalstama veika, numatyta BK 135 str. 1 d., bus perkvalifikuota į BK 135 str. 2 d. 8 p., o L. R. bus pripažintas kaltu pagal BK 284 str., skiriant jam bausmes už šiuos nusikaltimus, prokurorės nuomone, turi būti atsižvelgta į tai, kad L. R. padarė labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus, dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo, kuris prarado didelį dalį darbingumo, sveikatą. Į tai, kad L. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, turi būti atsižvelgta ir į L. R. asmenybę – vedęs, turi vaiką, registruotas darbo biržoje. Ankstesnis teistumas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymą išnyko prieš 2 mėnesius ir 15 dienų iki įvykio klube „Y“. Nors L. R. laikomas neteistu, tačiau, prokurorės nuomone, kriminalinė patirtis už panašų smurtinį nusikaltimą (viešoje vietoje mušė rankomis ir spardė nukentėjusiajam į galvą) rodo, kad nuteistasis išvadų nepadarė ir jį charakterizuoja kaip linkusią nusikalsti asmenybę. Atsižvelgtina ir į tai, kad L. R. nedėjo jokių pastangų atlyginti žalą, nukentėjusiojo neatsiprašė. Prokurorės nuomone, L. R. skirtinos minėtų BK straipsnių sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, atitinkančios sankcijų vidurkius.

323.4. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl nukentėjusiojo K. S. civilinio ieškinio. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė K. S. priteistų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

333.4.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, būtent dėl reikalavimų atlyginti žalą dėl įvykio metu sugadintų drabužių, nurodydamas, jog nukentėjusysis nepateikė ir byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, prokurorės nuomone, neįvertino, kad byloje yra drabužių pateikimo protokolas, apžiūros protokolas, kompaktinio disko laikmena su objektų vaizdais, iš kurių matosi, jog marškiniai sukarpyti, matosi ir rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Liudytojas A. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nukentėjusiojo marškiniai buvo kraujuoti. Be to, nustačius, kad L. R. sudavė smūgį į žemutinę kairę nukentėjusiojo veido pusę ir padarė 21 danties vainiko lūžį, prokurorės nuomone, turi būti priteistos ir išlaidos, susijusios su danties estetiniu plombavimu.

343.4.2. Nustačius, kad priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiojo K. S. veiksmai ir elgesys nebuvo rizikingi, jis konflikto nepakurstė, o pats L. R. nesiėmė jokių priemonių jo išvengti bei nustačius, kad L. R. veikė dėl chuliganiškų paskatų, prokurorės nuomone, atsižvelgiant į teismų praktiką analogiškuose byloje, nukentėjusiajam K. S. turi būti priteista didesnė neturtinės žalos atlyginimo suma.

354. Nukentėjusysis K. S. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti. L. R. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. bei jam paskirti realias laisvės atėmimo bausmes. Prašo pripažinti, kad L. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nukentėjusysis taip pat prašo jo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, jo naudai iš nuteistojo L. R. priteisti 1 306,33 Eur turtinės ir 39 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Be to, nukentėjusysis prašo iš nuteistojo L. R. priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas apeliaciniame procese. Tai patvirtinančius dokumentus pateiks teisminio nagrinėjimo metu.

364.1. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl BK 135 str. 2 d. 8 p. taikymo.

374.1.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas L. R. nusikalstamą veiką nepagrįstai perkvalifikavo iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 135 str. 1 d. Nukentėjusiojo nuomone, teismo motyvai dėl nuteistojo nusikalstamos veikos perkvalifikavimo yra abstraktūs ir nepakankami, be to, teismas nustatytų aplinkybių nesugretino su formuojama teismų praktika analogiškose bylose.

384.1.2. Skunde nurodoma, kad sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K- 63-648/2016). Praktikoje galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai jo ir nukentėjusiojo asmeninių ar panašaus pobūdžio santykių sprendimui pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013). Skunde nurodoma ir tai, kad teismų praktikoje dėl dviejų nepažįstamų asmenų viešoje vietoje įvykusio žodinio ar minimalaus fizinio kontakto konflikto atlikti tyčinio fizinio smurto veiksmai kvalifikuojami kaip atlikti dėl chuliganiškų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-22212017). Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamo elgesio motyvas, konstatuojamos nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų – tai sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiama priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K- 7/2013, 2K-383/2015). Nukentėjusiojo K. S. nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismas tokio įstatymo aiškinimo nesilaikė ir skundžiamame nuosprendyje pateikė netinkamus teisinius argumentus perkvalifikuojant nuteistojo L. R. veiką ir nustačius, kad nuteistasis veikė tik dėl asmeninių paskatų (BK 135 str. 1 d.).

394.1.3. Skunde K. S. nurodo, kad iš bylos aplinkybių matosi, jog tarp jo ir nuteistojo L. R. nebuvo jokio aiškaus asmeninio pobūdžio konflikto. Jie iki įvykio vienas kito nepažinojo, byloje nėra duomenų, kad jis, K. S., atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Be to, L. R. smurtą prieš jį panaudojo dėl mažareikšmės dingsties – dėl to, kad jis, K. S., bandė nuo savęs atstumti labai arti prie jo stovėjusį ir jau tada nederamai besielgiantį, įžeidinėjantį ir grasinantį nuteistąjį L. R.. Skunde pažymima, kad jo ir nuteistojo susidūrimo pradžia buvo nulemta šių aplinkybių: 1) nuteistojo neatsargaus elgesio, kai pastarasis besibraudamas prie baro apipylė jį, K. S., 2) tuo, kad nuteistasis, dar prieš sunkų sveikatos sutrikdymą lėmusį smūgį, stumdamas rankomis, pirmas ima vartoti fizinę jėgą prieš jį (vaizdo įrašas 02:48:47 val.), 3) tuo, kad nuteistasis pasirinko smurtą kaip asmeninio nepasitenkinimo išreiškimo būdą, 4) tuo, kad nuteistasis tai atliko vietoje, kurioje gausu poilsį leidžiančių kitų žmonių, 5) tuo, kad nuteistasis suvokė, jog tokiu elgesiu sprendžia ne tik abipusius santykius su juo, bet ir demonstruoja nepagarbą aplinkiniams žmonėms, kurie betarpiškai stebi juos.

404.1.4. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nukentėjusiojo K. S. nuomone, akivaizdu, kad nuteistojo L. R. smūgio, sukėlusio sunkų sveikatos sutrikdymą, sudavimo paskatos buvo chuliganiškos. Nuteistasis suvokė, kad smurtą naudoja dėl mažareikšmės dingsties, todėl, pasak nukentėjusiojo, L. R. nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

414.1.5. Be to, atsižvelgus į minėtas aplinkybes ir teismų praktiką, nukentėjusysis daro išvadą, kad ranka suduodamas smūgį jam į galvą L. R. siekė ne tik sutrikdyti jo sveikatą to neindividualizuodamas, t. y. būdamas abejingas galinčioms kilti pasekmėms, tačiau ir aiškiai suvokdamas, kad tai atlieka viešoje vietoje, stebint aplinkiniams, galiausiai po trumpos pauzės tokiu būdu reaguodamas į jo, K. S., atliktą judesį galvą link nuteistojo. Be to, ir pats nuteistasis nurodė, kad nebuvo tiek girtas, jog nebūtų galėjęs kontroliuoti savo elgesio ir priimti racionalesnį situacijos sprendimo būdą – užuot smūgiavęs jam, būtų kreipęsis į apsaugos darbuotojus siekdamas išvengti tolimesnio konflikto eskalavimo ir pan. Todėl nukentėjusiojo K. S. nuomone, L. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str.

424.2. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl BK 284 str. aiškinimo ir taikymo.

434.2.1. Nukentėjusysis K. S. nesutinka su teismo sprendimu L. R. pagal BK 284 str. išteisinti. Nukentėjusiojo nuomone, teismo motyvai dėl nuteistojo išteisinimo yra prieštaringi, nėra atskleistos visos reikšmingos aplinkybės, todėl pažeistos BK 20 str. 5 d. nuostatos.

444.2.2. Skunde nurodoma, kad pagal teismų praktiką BK 284 str. nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-16/2013, 2K-491/2013, 2K-141-50712015, 2K- 310-942/2016). Skunde nurodoma ir apie tai, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ar pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K- 238/2014). Tai yra vertinamieji požymiai, kurių turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat ir nuo nusikalstamos veikos motyvų, tačiau motyvai nėra būtinas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymis. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada ir ne visais atvejais paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, jeigu kaltininkas asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010). Teismų praktikoje pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, būtina, jog kaltininkas suvoktų, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-54-222/2017).

454.2.3. Byloje nustatyta, kad stebint pašaliniams asmenims nuteistasis L. R. naktiniame klube dėl menkavertės priežasties, netyčia apipylęs jį, K. S., gėrimu, dėl ko tarp jų įvyko žodinis aiškinimasis, nuteistasis įžeidinėjo, grasino, stūmė jį, po to tyčia smūgiuodamas trenkė kumščiu jam į galvą, taip sukėlė jam, K. S., sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo nuomone, neabejotina, kad tokiais veiksmais nuteistasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. L. R., atsižvelgiant į jo pakankamą išsilavinimą, nestiprų neblaivumą, turėtą patirtį dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo praeityje, negalėjo nesuvokti, jog pilname lankytojų naktiniame klube jo atlikti aktyvūs ir akivaizdūs smurto veiksmai bei sukelti padariniai nebus nepastebėti pašalinių asmenų, kad tai sukels didesnę ar mažesnę sumaištį, pasipiktinimą, išgąstį, baimes ir pan. Tai, kad nuteistasis konkrečių viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymo padarinių nesiekė, nekeičia jo veikos kvalifikavimo pagal BK 284 str., nes ši veika gali būti padaroma ir esant neapibrėžtai tiesioginei tyčiai. Nukentėjusiojo K. S. nuomone, ypatingos reikšmės turi tai, kad L. R. anksčiau yra teistas už panašias nusikalstamas veikas, todėl ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu labiau yra jo tipiško elgesio pavyzdys, iliustruojantis išvadų dėl savo veiksmų nedarančio asmens požiūrį į aplinkinius, visuomenės reakciją, vietos, kurioje vyksta konfliktinė situacija, pobūdį. Be to, nuteistojo L. R. deklaruojamas asmeninio pobūdžio paskatų smurtauti buvimas nepaneigia viešosios tvarkos sutrikdymo fakto, nes šiems asmeninio pobūdžio santykiams aiškintis akivaizdžiai buvo pasirinktas viešąją vietą trikdantis laikas, būdas, vieta.

464.2.4. Skunde nurodoma, kad teismo išvados apie kilusią sumaištį dėl nuteistojo L. R. veiksmų yra prieštaringos. Teismas pats sau prieštarauja, kad dėl nuteistojo veiksmų nebuvo kilusi sumaištis, nes tame pačiame nuosprendyje (14 lape) konstatavo, jog smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vartotas viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, o pasekmės sukėlė tam tikrą sumaištį, nes reikėjo kviesti policiją, medicinos pagalbą, rūpintis nukentėjusiojo išgabenimu. Skunde pažymima, kad dėl L. R. smurtinių veiksmų ir sukeltų padarinių klubo lankytojų liudytojų A. P. ir M. R., taip pat ir kitų asmenų poilsis buvo sutrikdytas, galiausiai nutrauktas, nes jie jautė pilietinę pareigą jį, K. S., lydėti į gydymo įstaigą ir juo rūpintis iki tol, kol jį priėmė gydytojai. Apie laisvalaikio sutrikdymą minėti liudytojai nuosekliai parodė nuo pat pirmų ikiteisminio tyrimo apklausų, taip pat ir teisme. Be to, iš vaizdo įrašo irgi matosi, kad daugelis klubo lankytojų po nuteistojo suduotų smūgių ima stebėti konflikto aplinkybes, vėliau ženkliai sumažėja lankytojų ties jo, K. S., sumušimo vieta. Šie objektyvūs bylos duomenys, nukentėjusiojo nuomone, leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad viešosios tvarkos pažeidimo padariniai yra akivaizdūs ir realiai įvykę.

474.2.5. Teismo argumentai, kad konfliktas vyko trumpai, pavartotas smurtas nebuvo intensyvus, nepagrindžia išvados, jog L. R. nusikalstami veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 284 str. Be to, nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal minėtą BK straipsnį nepaneigia ir teismo argumentas, kad nuteistasis smurtinius veiksmus padarė dėl jo, K. S., atlikto nuteistojo pastūmimo nuo savęs. Priešingai, pasak nukentėjusiojo, ši aplinkybė patvirtina, kad nuteistojo L. R. smurtinius veiksmus viešoje vietoje lėmė menkavertė dingstis, nepagarba aplinkiniams ir tai buvo pagrindinis jo nusikalstamos veikos aspektas.

484.2.6. Skunde nurodoma ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje teismo nurodyta kasacinė nutartis Nr. 2K-148/2012 nėra tapati šioje byloje nustatytoms aplinkybėms. Nurodoma dar ir tai, kad precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo K. S. nuomone, pirmosios instancijos teismas nurodyta kasacine nutartimi (Nr. 2K-148/2012) vadovautis negalėjo.

494.3. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl kaltininko atsakomybės lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 6 p., ir baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuteistajam.

504.3.1. Skunde nurodoma, kad pagal teismų praktiką provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K- 166/2013). Be to, spręsdami, ar nukentėjusiojo poelgis buvo provokuojantis, teismai turi atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikia kaltininką. Kartu pažymėtina, kad, pripažįstant šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, svarbu nustatyti, ar nukentėjusiojo elgesys buvo tokio pobūdžio, kad galėjo paskatinti padaryti nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222/2006).

514.3.2. Nukentėjusiojo K. S. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo elgesį vertino kaip provokuojantį. Šioje situacijoje negalima laikyti, kad jis, K. S., savo veiksmais provokavo L. R. padaryti nusikalstamą veiką. Byloje nustatytų aplinkybių visuma, pasak nukentėjusiojo, patvirtina, kad pirminis abipusis jo ir nuteistojo žodinis konfliktas, minimalus, jokių pasekmių nesukėlęs abipusis apsistumdymas buvo, tačiau tai tebuvo nereikšmingas pretekstas ir yra menkavertė priežastis nuteistojo chuliganiškoms paskatoms formuotis ir reikštis. Nukentėjusysis K. S. pažymi ir tai, kad kaltinamojo pastūmimas nuo savęs buvo tinkama reakcija į susidariusią grėsmingą situaciją, kai be priežasties nuteistojo jis buvo pastumtas, įžeidinėjamas ir gąsdinamas. Nukentėjusiojo K. S. nuomone, nuteistojo smurtinė reakcija į pirminį konfliktą buvo aiškiai neadekvati ir nepamatuota. Tokie įžūlūs ir labai pavojingi kaltinamojo smurtiniai veiksmai negali būti paaiškinti vien tik asmeninio pobūdžio paskatomis. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-697/2017).

524.3.3. Skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas abiejų konflikto dalyvių (jo ir nuteistojo L. R.) abipusius veiksmus, turėjo visumoje vertinti konflikto pradžios, jo eigos ir pabaigos aspektus, visumoje rodančius L. R. objektyvias ir realias galimybes vengti konfliktinės situacijos pradžios, jos paskesnės reiškimosi situacijos, galiausiai susilaikyti nuo po tam tikros pauzės po jo judesio galva nuteistojo atžvilgiu smūgio ranka į gyvybei ir sveikatai pavojingą vietą – galvos sritį. Nukentėjusiojo K. S. nuomone, bylos duomenys leidžia daryti akivaizdžią išvadą, kad nuteistojo sveikatai, gyvybei, kitokiam saugumui jokia grėsmė nekilo, nuteistojo smūgis jam nebuvo spontaniškas ar kaip savaiminės reakcijos atvejis. Priešingai, L. R. turėjo galimybę pasirinkti savo elgesio modelį, nes, kaip ir pats nurodė, jis atvyko į klubą kiek vėliau, kadangi šiame klube gimtadienį šventė jo žmona. Esant tokiai situacijai, kuomet jo elgesys galėjo sutrikdyti ir sutrukdė klubo veiklą, jo žmonos gimtadienio šventę, L. R. turėjo ir galėjo suprasti bei valdyti savo veiksmus atsisakydamas naudoti fizinį smurtą jo, K. S., atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo nuomone, galima teigti, kad jis neprovokavo ar kitaip rizikingai nesielgė nuteistojo L. R. atžvilgiu, o nuteistojo veiksmų ir reakcijos pasirinkimą nulėmė jo paties pasaulėžiūra į galimos konfliktinės situacijos sprendimo būdus.

534.3.4. Nukentėjusysis K. S. nurodo, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nurodytas aplinkybes ar jų dalį pripažins teisingomis, turi būti griežtinama ir paskirta nuteistajam L. R. bausmė. Tuo atveju, jeigu L. R. bus pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., panaikinus jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 6 p., atsižvelgus į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, taip pat ir į kitus, pavyzdžiui, panaikintą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nuteistasis pripažintas kaltu už dvi nusikalstamas veikas, nukentėjusiojo K. S. nuomone, nuteistajam turėtų būti paskirta nemažesnė nei 5 metų laisvės atėmimo bausmė ir jam skiriant mažesnį nei sankcijos vidurkis, kuris yra 7 metai, bausmės dydį.

544.4. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

554.4.1. Skunde nurodoma, kad, nors civiliniame ieškinyje nukentėjusysis buvo nurodęs teismų praktikos pavyzdžių analogiškose bylose dėl neturtinės žalos dydžio, tačiau teismas šių pateiktų pavyzdžių neanalizavo. Be to, nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į teismų praktiką, tačiau jokios teismų praktikos nenurodė. Todėl, K. S. nuomone, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai liko neatskleisti. Skunde dėstomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys dėl neturtinės žalos, jos nustatymo kriterijų (kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-509-489/2015, 2K-300-222/2017, 2K-334-699/2017 ir kt.). Skunde pažymima, kad absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminiai neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčinė kaltė ir tokios veikos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusių asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Dėl to žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lygiaverčiu ir lemiamu kriterijumi. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (pavyzdžiui, žalą padaręs asmuo gali įsidarbinti, įgyti turto ir pan.).

564.4.2. Nukentėjusiojo K. S. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ženkliai sumažino jo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Skunde nukentėjusysis nurodo, kad jis yra jauno amžiaus, prarado didelį darbingumo lygį, dėl atsiradusio epilepsijos priepuolio, kuris yra sunkaus sveikatos sutrikdymo ilgalaikė pasekmė, jis, K. S., prarado teisę vairuoti transporto priemones. Pastarąją aplinkybę pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nutylėjo.

574.4.3. Nukentėjusiojo nuomone, teismas suabsoliutino tik vieną iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų – nuteistojo L. R. turtinę padėtį. Teismas, pasak K. S., vertino tik nuteistojo dabartinę turtinę padėtį, tačiau apie ateities galimybes dirbti ir atlyginti neturtinę žalą nepasisakė. Iš bylos matosi, kad L. R. yra jaunas, galintis dirbti asmuo, realiai turintis vieną išlaikytinį – mažametį vaiką, byloje nėra duomenų apie kokias nors jo sveikatos problemas. Nukentėjusysis pažymi ir tai, kad L. R. deklaruojama prasta turtinė padėtis galimai yra apsimestinė. Į pirmosios instancijos teismą nuteistąjį L. R. jis matydavo atvyksiantį pakankamai prabangiu automobiliu, nuteistasis ir jo sutuoktinė, davusi parodymus teisme, taip pat teigusi gyvenanti 4 metus iš pašalpų, visada būdavo apsirengę vizualiai vertinant pakankamai prabangiais drabužiais, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis, prašydamas švelninti kardomąją priemonę, pateikė savo vardu užsienyje registruoto verslo liudijimo pažymą, be jokių iš šio verslo gaunamų pajamų.

584.4.4. K. S. nuomone, teismas netinkamai įsigilino į jo patirto sveikatos sutrikdymo liekamuosius reiškinius. Teismų praktikoje nurodoma, kad pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie žalos priskiriamas susirūpinimas būsimomis pasekmėmis. Pavyzdžiui, kasacinėje praktikoje nurodoma, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-560/2008). Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17112008).

594.4.5. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas, nustatydamas galutinį 9 000 Eur neturtinės žalos dydį, nepasisakė, ar ši suma priteisiama jau atskaičius gautas neturtinės žalos įmokas. Kaip nurodyta ieškinyje, iki nuosprendžio priėmimo jis, K. S., kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl smurtiniu nusikaltimu patirtos žalos (tame tarpe ir dėl neturtinės žalos) kompensavimo. Jam buvo išmokėta 1 900 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad teismui buvo žinomos avansinio neturtinės žalos dalies kompensavimo aplinkybės, jis, K. S., tikisi, jog nuosprendžio dalyje rezoliucinėje nustatyta suma yra nurodyta atskaičius gautą kompensaciją.

604.5. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl priteisto turtinės žalos atlyginimo dydžio.

614.5.1. Nukentėjusiojo K. S. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ženkliai sumažino jo prašomos priteisti turtinės žalos dydį. Civiliniame ieškinyje nurodytas turtinės žalos dydis nėra per didelis, atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Pasak nukentėjusiojo, teismas be pagrindo iš nuteistojo L. R. nepriteisė 13 06,33 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas nepriteisė šių sumų: 8 770,93 Eur su darbo santykiais susijusios premijos, 960 Eur už ligoninės palatos apmokėjimą, 310 Eur už sugadintus drabužius, 36,33 Eur už gydymui įsigytas priemones, kurias laikė nebūtinomis sveikatai atstatyti. Teismas nepriteisė ir jo, K. S., gautos 1 520 Eur kompensacijos. Likusią reikalautos turtinės žalos dalį, kurią sudaro 4 284,83 Eur, teismas priteisė iš nuteistojo L. R.. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas detaliai nenurodė, kokiu pagrindu apskaičiavo ir iš nuteistojo jam priteisė tik 4 284,83Eur.

624.5.2. Skunde nurodoma, kad jis, K. S., gydydamasis klinikose, už jam skirtą palatą sumokėjo 960 Eur (32 dienos po 30 Eur). Šios išlaidos, atsižvelgiant į gydymo eigą, traumos sunkumą, gydymo eigoje kilusias komplikacijas, gydymo neigiamas prognozes, lėtus gerėjimo rodiklius, jam buvo būtinos siekiant išsaugoti gyvybę, atstatyti gyvybiškai svarbias funkcijas, todėl, esant medikų rekomendacijoms, artimieji pasirūpino nekompensuojamomis priemonėmis, kuo palankesnių gydymo sąlygų sudarymu, pasireiškusią stabiliai ramia aplinka, o ne, priešingai, nei teigia teismas, komforto sąlygų sudarymu. Nukentėjusiojo K. S. nuomone, tokios patirtos išlaidos pripažintinos kaip būtinos jo sveikatai atstatyti. Nukentėjusysis nurodo ir tai, kad jo lėšomis artimieji pirko medikamentus ir kitus su gydymu susijusius reikmenis, prekes ir išleido 390,89 Eur. Tame tarpe ir dantų šepetuką, plaukų šampūną, skutimosi peiliukus, skutimosi putas. Pasak nukentėjusiojo K. S., šios prekės buvo būtinos įsigyti, nes po sunkios traumos ir esant nesąmoningam, jam buvo reikalingas specifinis (su mažesne galvute) dantų šepetėlis, specifinis (be konservantų ir kitų medikų rekomenduotų alergizuojančių priedų) plaukų šampūnas (operacija atlikta plaukuotoje galvos dalyje, atveriant kaukolės kaulus), skutimosi putos ir peiliukai buvo reikalingi plaukuotumui šalinti po operacijos ties kaukolės atvėrimo ir kitose kūno plaukuotose dalyse, įvedant gydymui būtinas invazines priemones. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo K. S. nuomone, šios išlaidos, priešingai, nei pirmosios instancijos teismas nurodė, turi būti pripažintos kaip būtinos sveikatai atstatyti ir priteistos iš nuteistojo L. R..

634.5.3. Be to, įvykio metu buvo sugadinti drabužiai, kuriuos jis, K. S., dėvėjo. Tai – batai, kurie buvo subraižyti, 100 Eur vertės, megztinis, 60 Eur vertės, kelnės, 100 Eur vertės, ir marškiniai, 50 Eur vertės, kurie ištepti krauju ir neišsiplauna, sukarpyti medikų atliekant neatidėliotiną medicininę pagalbą. Nukentėjusiojo nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra jokių duomenų šiai žalai pagrįsti. Šie drabužiai ir avalinė ikiteisminio tyrimo metu (ar jos dalis) iš jo ar gydymo įstaigos buvo paimti ir apžiūrėti (2 t., 43-45, 58 b.l.). Iš savanoriškai pateiktų daiktų protokolo (2 t., 43 b.l.) matosi, kad marškinėliai yra sukarpyti. Iš A. P. parodymų, duotų teisme, matosi, kad jis stebėjo kraujavimą iš nukentėjusiojo veido po sumušimo. Be to, ir iš vaizdo medžiagos matosi, kad jis, K. S., buvo parblokštas ant žemės, tempiamas grindimis be sąmonės, ne kartą nesėkmingai bandomas pasodinti ir vėl nuslysdamas. Šios aplinkybės, nukentėjusiojo nuomone, pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog jo viršutiniai drabužiai ir avalinė buvo pažeisti dėl smurtinio nusikaltimo. Tokią išvadą patvirtina dar ir jo paties (K. S.) parodymai, kurie teisme paneigti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, K. S. nuomone, teismo išvada, kad byloje nėra jokių duomenų šiai žalai pagrįsti, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

644.5.4. Skunde nurodoma, kad teismas, nustatydamas galutinį turtinės žalos dydį, irgi nepasisakė, ar ši suma priteisiama jau atskaičius jo, K. S., gautas turtinės žalos įmokas. Kaip nurodyta ieškinyje, iki nuosprendžio priėmimo jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl smurtiniu nusikaltimu patirtos žalos (tame tarpe ir dėl turtinės žalos) kompensavimo ir jam buvo išmokėta 1 520 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad teismui buvo žinomos avansinio turtinės žalos dalies kompensavimo aplinkybės, nukentėjusysis K. S. tikisi, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatyta suma yra nurodyta atskaičius gautą kompensaciją.

654.6. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis K. S. nurodo ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nepasisakė dėl procesinių palūkanų priteisimo. Nukentėjusiojo nuomone, ši civilinio ieškinio dalis neišnagrinėta, todėl apeliacinės instancijos teismo prašo ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais šią civilinio ieškinio dalį tenkinti.

665. Nuteistasis L. R. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 str. 1 d., panaikinti, šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

675.1. Skunde nurodama, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje jis nuteistas, nepagrįsta ir neteisėta dėl netinkamo duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai jį, L. R., pripažino kaltu ir nuteisė už sunkų L. S. sveikatos sutrikdymą.

685.2. Nuteistojo L. R. nuomone, teismo išvada, kad įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo K. S., o pastarasis galva atstūmė jį nuo savęs, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuteistasis nurodo, kad nukentėjusysis, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – naktiniame klube, prie jo kalbinėjosi be jokios priežasties ar reikšmingos dingsties. Jo nuomone, K. S. nepatiko tai, kad buvo išlietas jo rankoje turėtas alkoholis dėl to, kad jis, L. R., ėjo prie baro užsisakyti gėrimo ir galimai nukentėjusįjį palietė savo kūnu. Skunde nurodoma, kad iš vaizdo įrašo matosi, jog K. S. intensyviai ir aktyviai bendrauja su juo, vieną kartą jį stumia savo kakta. Jam, L. R., nepageidaujant bendrauti su neblaiviu nukentėjusiuoju ir siekdamas, kad toliau nebebūtų eskaluojama konfliktinė situacija, jis rankomis atsistūmė nuo savęs įkyrų nukentėjusįjį į jo korpusą. Tada K. S. atsilošęs, visa jėga savo kakta smūgiavo jam, L. R., į veido sritį. Nuo patirto netikėto smūgio sekundę ar jos dalį nuteistasis L. R. jautėsi apsvaigęs ir tik po to vienu dešinės rankos smūgius jis sudavė nukentėjusiajam į kairę veido (galimai žandikaulio) sritį. Jokio kito smūgio jis, L. R., nukentėjusiajam nesudavė. Tik griūdamas K. S. arba jam (L. R.) sugriebė už drabužių, arba jis, L. R., pats po smūgiavimo nebeišlaikė pusiausvyros ir pajudėjo link krentančio nukentėjusiojo. Tai nukentėjusysis K. S. vėliau interpretavo kaip neva dar vieno smūgio jam sudavimą. Po patirto smūgio į veido sritį K. S. priklupo ir po to krito aukštielninkas galva trenkdamasis į klubo grindis. Galimai toje dalyje prie baro grindys buvo išklotos plytelėmis.

695.3. L. R. nuomone, jo aktyvus veikimas (smūgiavimas vieną kartą ranka nukentėjusiajam į veido sritį) buvo reakcija į akivaizdų, realų ir pavojingą nukentėjusiojo K. S. elgesį. Jam K. S. nėra pažįstamas, be jokios priežasties arba dėl menkavertės dingsties (dėl išlieto gėrimo) nukentėjusysis jį, L. R., užgauliojo, po to stūmė savo galva ir pirmas smūgiavo savo galva jam į veidą. Be to, šalia nukentėjusiojo buvo du jo draugai, kurie stebėjo situaciją ir buvo pasirengę reaguoti į nukentėjusiojo išprovokuotą konfliktą, kas akivaizdžiai didino grėsmę jam, L. R., būti sumuštam ir sužalotam. Todėl, nuteistojo L. R. nuomone, jis turėjo teisę į būtinąją gintį (BK 28 str.).

705.4. Šias aplinkybes patvirtina vaizdo įrašas, liudytojų G. K. ir K. R. parodymai. Nors ikiteisminio tyrimo metu antrą kartą apžiūrint vaizdo įrašą jau buvo nurodomos tikrovės neatitinkančio aplinkybės apie neva jo, L. R., suduotą antrą smūgį, tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje nurodoma „ar dalyvis Nr. 2 kėsinosi suduoti dar vieną smūgį, ar pagauti krentantį Nr. 1, pagal pateiktą medžiagą nustatyti nėra galimybės“ (2 t., 128-130 b.l.). Liudytojas G. K. parodė apie tai, kad su nukentėjusiuoju buvo du draugai, vienas iš jų nurodė „eiti iš čia, nes abiems bus blogai“. Kitas liudytojas K. R. parodė, kad būdamas girtas K. S. būna įkyrus ir prieš mėnesį jau buvo gavęs į veidą, jam buvo sudavę klube.

715.5. Nors nukentėjusiojo K. S. parodymus teismas vertino kaip esminius ir atitinkančius tikrovę, tačiau įvykio metu nukentėjusysis buvo stipriai neblaivus, į naktinį klubą jis atvyko su draugais, su kuriais prieš tai girtavo, nes šventė krepšinio sezono pradžią, klube nukentėjusysis toliau vartojo alkoholį. Be to, nukentėjusysis K. S. yra teisininkas, dirbęs teisėjo padėjėju ir šiuo metu dirba teisinį darbą, todėl jis turi specialių žinių ir pažinčių šioje srityje. Nuteistojo nuomone, akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu K. S. davė parodymus apie esmines aplinkybes tik tada, kai prokuroras sudarė galimybė jam ir jo gynėjui susipažinti su baudžiamąja byla. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusiojo draugai liudytojai A. P. ir M. R., duodami pirminius parodymus ir bendraudami su pareigūnais, kurie surašė tarnybinius pranešimus, nurodė tik vieno smūgio sudavimą. Vėlesnėse ikiteisminio tyrimo apklausose šie liudytojai jau parodė apie neva suduotus du smūgius nukentėjusiajam. Nuteistajam L. R. akivaizdu, kad nukentėjusysis, nesąžiningai įtakodamas kitus asmenis, siekė surinkti jį apkaltinančius duomenis ir pabloginti jo padėtį.

725.6. Nuteistojo L. R. nuomone, neišsklaidytos abejonės dėl nukentėjusiajam K. S. konstatuotų sužalojimų galvos srityje apimties, jų visumos ir masto. Jis smūgiavo vieną kartą nukentėjusiajam į veidą, po to nukentėjusysis krito ant kieto paviršiaus. Jis yra dešiniarankis, smūgiavo K. S. į galvą, todėl, pasak nuteistojo, akivaizdu, kad galėjo pataikyti tik į kairę nukentėjusiojo veido dalį, nors K. S. konstatuoti sužalojimai ir dešinėje srityje. Sužalojimų visuma, net ir vadovaujantis elementaria logika, nuteistojo nuomone, visiškai neatitinka vieno smūgio sudavimo nukentėjusiajam į veido sritį ir jo kritimo bei galva atsitrenkimo į grindis. Didelės apimties galvos srities skirtingų dalių sužalojimai rodo keleto trauminių poveikių tikimybę. L. R. pažymi, kad jis nėra sportavęs jokių kovinių sporto šakų ir neturi jokios išlavintos smūgio ranka technikos. Pasak nuteistojo, teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į jo nurodytas aplinkybes, pagrįstas vaizdo įrašu, kad draugų nešamas K. S. keletą kartų buvo išmestas, po to sodinamas ant kėdės keletą kartų jis nuo jos nukrito. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo L. R. nuomone, jam negalėjo būti inkriminuoti visi nukentėjusiajam K. S. nustatyti sužalojimai ir dėl šių sužalojimų jis negalėjo būti pripažintas kaltu ir nuteistas.

735.7. Skunde nurodoma ir tai, kad K. S., pasinaudodamas situacija, t. y. bylos dar neperdavus į teismą, nors kartą byla jo atžvilgiu buvo nutraukta, o atnaujinta tik po nukentėjusiojo ir jo gynėjo skundo bei bylą perdavus kitai prokurorei, gavo avansines išmokas iš Teisingumo ministerijos. Be to, nors įvykio metu K. S. buvo neblaivus, tačiau gavo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Nuteistojo nuomone, nukentėjusiajam negalėjo priklausyti gauti šias išmokas. Šiuo metu neteisėtai regresine tvarka iš jo, L. R., yra priteista 8 371,32 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos X skyriui. Pasak L. R., pagal teismų praktiką negali būti priteisiamos piniginės sumos, tiesiogiai nesusijusios su padaryta žala, o tik regresine tvarka priteisiama anksčiau išmokėta išmoka nukentėjusiajam. Skunde nurodama dar ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį ir šią žalą iš jo neteisėtai priteisdamas nukentėjusiajam, neįvertino (neišskaičiavo) nukentėjusiajam K. S. Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo jau išmokėtos piniginės sumos. Tokiu būdu, nuteistojo L. R. nuomone, nepagrįstai pabloginta jo teisinė padėtis.

746. Atsikirtimuose į nuteistojo L. R. apeliacinį skundą civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos X skyrius nurodo, kad su nuteistojo apeliaciniu skundu nesutinka.

756.1. Atsikirtimuose išdėstytos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 3 p., Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo išdavimo taisyklių, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/Al-189, 44.4 p. ir 46 p. bei BPK 109 str. nuostatos.

766.2. Prokuratūros rašte Nr. 6-8-13498 nurodyta, kad nėra duomenų, jog K. S. girtumas būtų turėjęs įtakos patirtai traumai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos X skyriaus specialistas (medikas) 2017 m. liepos 10 d. atliko K. S. medicininių dokumentų patikrinimą, siekiant nustatyti, ar nukentėjusysis tapo laikinai nedarbingas dėl neblaivumo. Patikrinimo pažymoje Nr. B41-503 nurodyta, kad K. S. buvo gydomas nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. dėl nelaimingo atsitikimo buityje patirtos traumos (sužalotas nepažįstamų asmenų). Įvertinus K. S. medicininius dokumentus ir prokuratūros raštą Nr. Nr. 6-8-13498, padaryta išvada, kad K. S. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. buvo pripažintas laikinai nedarbingu dėl patirtos traumos ir nėra duomenų, jog K. S. neblaivumas (girtumas) būtų turėjęs įtakos patirtai traumai. Medicininė pažyma forma Nr. 094/a pakeista į elektroninį nedarbingumo pažymėjimą K. S. už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. Todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos X skyriaus sprendimu Nr. N29-61962 buvo nuspręsta skirti K. S. ligos pašalpą nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. Atsikirtimuose pažymima, kad K. S. ligos pašalpa už nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. galėjo būti skiriama tik gavus teisėsaugos institucijų išvadą, jog K. S. neblaivumas neturėjo įtakos traumai atsirasti. Tokia išvada gauta, o nedarbingumo pažymėjimas, bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos X skyriaus sprendimai dėl K. S. teisės į išmokas nenuginčyti, todėl atmestini nuteistojo L. R. apeliacinio skundo argumentai, susiję su išmokų gavimu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos.

776.3. Atsikirtimuose nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu L. R. pripažintas kaltu už tai, jog sunkiai sutrikdė K. S. sveikatą. Dėl L. R. smurtinių veiksmų K. S. buvo laikinai nedarbingas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos X skyrius už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. apskaičiavo ir išmokėjo apdraustajam K. S. 3 634,62 Eur ligos pašalpą bei už laikotarpį 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. priskaičiavo ir išmokėjo 2 964,92 Eur netekto darbingumo pensijos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos X skyrius, pateikdamas patikslintą civilinį ieškinį, išdėstytus reikalavimus pagrindė rašytiniais duomenimis, patvirtinančiais K. S. išmokėtą ligos pašalpą ir netekto darbingumo pensiją. Atsižvelgiant į tai, nėra abejonių, kad dėl L. R. nusikalstamos veikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos X skyrius patyrė turtinę žalą, todėl pagrįstai civilinis ieškinys (patikslintas) buvo patenkintas.

786.4. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-696/2018), kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civiliniai ieškiniai nėra regresiniai ieškiniai, nepagrįsti nuteistojo L. R. apeliacinio skundo argumentai, susiję su iš jo regresine tvarka priteista turinės žalos atlyginimu.

797. Teismo posėdyje prokurorė prašo prokurorės ir nukentėjusiojo K. S. apeliacinius skundus patenkinti, o nuteistojo L. R. apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis K. S. ir jo gynėjas prašo nukentėjusiojo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo gynėjas prašo nuteistojo L. R. apeliacinį skundą atmesti. Kitas nukentėjusiojo K. S. gynėjas prašo nukentėjusiojo ir prokurorės apeliacinius skundus patenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis L. R. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo gynėjas prašo prokurorės ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti.

808. Nuteistojo L. R. apeliacinis skundas atmetamas, o prokurorės ir nukentėjusiojo K. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 1 p., 2 p., 4 p.).

819. Iš bylos matosi, kad ši baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje L. R. kaltinant pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs įrodymus ir jų visumą, nuteistojo L. R. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 135 str. 1 d., o pagal BK 284 str. jį išteisino. Prokurorė ir nukentėjusysis K. S. nesutinka su tokiomis teismo išvadomis ir prašo L. R. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 135 str. 2 d. 8 p. bei jį pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 284 str. Tuo tarpu pats nuteistasis L. R. prašo jį pagal BK 135 str. 1 d. išteisinti. Pagrindiniai prokurorės apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad L. R., pasak apeliantės, sudavė ne vieną, o du smūgius nukentėjusiajam į veidą bei nukentėjusiajam padarė ne tik nustatytus sužalojimus, bet ir 21 danties vainiko lūžį. Tiek prokurorės, tiek ir nukentėjusiojo K. S. apeliaciniuose skunduose nurodomi argumentai, kad sunkų sveikatos sutrikdymą nuteistasis L. R. padarė dėl chuliganiškų paskatų. Be to, abiejų apeliantų nuomone, L. R. pažeidė ir viešąją tvarką. Tuo tarpu apeliaciniame skunde, neneigdamas, kad nukentėjusiajam K. S. sudavė vieną smūgį į veidą, nuteistasis L. R. prašo jį pagal BK 135 str. 1 d. išteisinti. Nuteistojo pagrindiniai argumentai susiję su tuo, kad jis, smūgiuodamas dešine ranka, nukentėjusiajam sudavė tik į kairę veido pusę, tačiau K. S. nustatyti sužalojimai ir dešinėje srityje. Be to, pasak nuteistojo, K. S. nustatytų sužalojimų visuma neatitinka vieno smūgio sudavimo į veidą ir jo kritimo bei atsitrenkimo į grindis. Nuteistojo nuomone, K. S. galėjo būti sužalotas ir kitokiu būdu (po smūgio K. S. nešantys draugai jį išmetė, sodinamas ant kėdės keletą kartų nukrito nuo kėdės). Todėl, nuteistojo L. R. nuomone, dėl visų nustatytų K. S. padarytų sužalojimų jis negalėjo būti pripažintas kaltu ir nuteistas. Visi šie apeliacinių skundų argumentai atmetami.

8210. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, teisingai ir nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai L. R. pripažino kaltu. Kvalifikuojant pripažintą įrodyta nuteistojo nusikalstamą veiką teismas baudžiamąjį įstatymą irgi pritaikė tinkamai.

8311. Kad L. R. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis sunkiai sutrikdė K. S. sveikatą, patvirtina pirmosios instancijos teisme išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai, tai – paties nuteistojo L. R., liudytojų M. R., G. K., R. G., A. J., V. M., V. S., L. N., K. R., S. Č. parodymai, specialisto išvada Nr. G 1188/2016(05) ir eksperto I. A. paaiškinimai bei kiti įrodymai. Visi šie įrodymai skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstyti.

8412. Nuteistasis L. R. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad paties įvykio neneigia, negalvojo, jog konfliktas taip išsirutulios, gailisi dėl pasekmių. Jis parodė, kad nukentėjusiajam K. S. sudavė vieną smūgį, kurį ir išprovokavo pats nukentėjusysis. 2016 m. rugsėjo 17 d. naktį apie 2 val. jis nuvyko į naktinį klubą, kuriame jau buvo jo žmona su draugėmis. Klube ir prie baro buvo daug žmonių. Tuo metu, kai jis bandė prieiti prie baro, jį kažkas pastūmė, o tada jis atsitrenkė K. S., kurio nepastebėjo. K. S. stovėjo prie baro ir trise šnekučiavosi. Lygtai K. S. sakė, kad išpylė taurę, pasakė ir dar kelis negražius žodžius. Jis bandė su nukentėjusiuoju išsiaiškinti, dėl ko jam grasina, nes jis (L. R.) nematė, kad išpylė nukentėjusiojo taurę. Tuo metu, kai kalbėjosi, jis galvojo, kad kalba su pažįstamu, tačiau iš tikrųjų K. S. nepažinojo. Jie kalbėjosi, kai K. S. galva jį pastūmė, tada jis jį nustūmė, tačiau nukentėjusysis vis tiek ėjo link jo ir galva smūgiavo jam į galvą. Po to jis iš karto kumščiu vieną kartą trenkė nukentėjusiajam į kairę veido pusę, į žandikaulį. Nuteistojo nuomone, į nukentėjusiojo veiksmus jis reagavo instinktyviai. Be to, matė, kad nukentėjusiojo draugai būriuojasi. Po suduoto smūgio K. S. prisėdo, po to išsitiesė, atsilošė į savo draugą. Tuo metu jis, L. R., stovėjo ir nieko daugiau nedarė. Prie jo priėjo apsaugos darbuotojas ir paėmęs už rankos jį nusivedė. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu L. R. duoti parodymai. Jis, prisipažinęs kaltu, parodė, kad prie baro buvo daug žmonių, susižiūrėjęs tarpą bandė įlįsti ir galbūt kažkiek stumtelėjo nukentėjusįjį, stovėjusį nugara. Tada nukentėjusysis bandė sumažinti tarpą ir tai darydamas pasakė baigti stumdytis. Jis jam pasakė, kad nori prieiti prie baro. Nukentėjusysis atrodė stipriai išgėręs, atsisukęs į jį agresyviai pradėjo klausti, kodėl jis lenda. Jis pamatė, kad tas vyras pažįstamas iš matymo, apie tai pasakė nukentėjusiajam ir todėl paklausė, dėl ko ant jo puola. Nukentėjusysis pasakė, kad jo nepažįsta. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, nukentėjusysis jį įžeidinėjo ir būdamas įsiutęs savo kakta priglausdamas prie jo kaktos bandė smarkiai stumti, smūgio nebuvo. Prieš tai nukentėjusysis jam sakė, kad jis, L. R., tuoj grius. Tokius žodžius jis suprato, kad tuoj bus sumušus, todėl išsigandęs, nes nukentėjusysis buvo ne vienas, gindamasis nukentėjusiajam sudavė nukentėjusiajam į veidą. Nuo šio smūgio nukentėjusysis nugriuvo ant grindų (3 t., 5-7 b.l.). Po šių perskaitytų parodymų L. R. teisme paaiškino, kad šiuos parodymus davė streso būsenoje. Į agresyvų K. S. puolimą ir trenkimą galva jam į veidą jis sudavė vieną smūgį. Po smūgio nukentėjusysis krito, lygtai begriūdamas sugriebė jo ranką. Jokio antro smūgio nukentėjusiajam nesudavė. Iki jam suduoto smūgio ir po to jis jautė grėsmę, nes nukentėjusysis buvo agresyvus, jį koneveikė žodžiais, šalia buvo jo draugai. Jis jaučiasi kaltas, kad per šį įvykį klubo lankytojų nuotaika buvo sutrikdyta.

85Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matosi, kad L. R. parodė, kaip klube „Y“ jis stovėjo priešais nukentėjusįjį, o jam iš dešinės pusės buvo baras. L. R., panaudojant manekeną, parodė, kaip nukentėjusysis buvo įrėmęs jam į kaktą savo galvą, ar net tokiu būdu sudavė jam smūgį. Jis parodė, kad neatsimena, ar jam sudavė smūgį, tačiau po įvykio jam skaudėjo dešinę akį, kur buvo matomas paraudimas. L. R. parodė, kaip gindamasis nuo nukentėjusiojo dešinės rankos delno apačia nustūmė nukentėjusįjį nuo savęs, stūmė į veido kairės pusės apatinę dalį – smakrą ar žandikaulį, smūgio nesudavė. L. R. nurodė, kad nukentėjusysis griuvo ant nugaros kažkur ant grindų, nematė, ar nukentėjusysis galva galėjo trenktis į grindis. L. R. parodė, kad šiuo metu dėl buvusio streso gerai neatsimena ar delnu, ar kumščiu sudavė jam galva smūgiavusiam nukentėjusiajam (3 t., 9-12 b.l.).

86Nukentėjusysis K. S. teisme parodė, kad su draugais A. P. ir M. R. nuėjo į naktinį klubą. Jame vartojo alkoholinius gėrimus. Prie baro nusipirkęs kokteilį pajuto stumtelėjimą, išsipylė alkoholis. Atsisukęs pamatė jį pastūmusį asmenį, kurio paklausė, gal gali atsargiau. Tada L. R. pradėjo aiškintis santykius, vartojo necenzūriškus žodžius. Nuteistasis sakė neva jį pažįsta. Iš jo, K. S., pusės nebuvo jokio noro tęsti pokalbį, negrasino, nesikeikė, norėjo pokalbį nutraukti ir prisijungti prie draugų. Pirmas pastūmė ne jis, o L. R.. Jis, K. S., tik kakta pastūmė nuo savęs nuteistąjį, jam smūgio nesudavė. Dėl civilinio ieškinio nukentėjusysis K. S. paaiškino, kad jam padaryta žala nesuskaičiuojama. Gydytojai sakė, kad jis išgyveno stebuklo dėka. Jam buvo atlikta galvos operacija. Šiuo metu jis tik 30 proc. yra darbingas. Jam buvo epilepsijos priepuolis, o tai traumos ir operacijos tiesioginė pasekmė. Be to, gydytojai įspėjo, kad pateiks dokumentus dėl draudimo jam vairuoti automobilį. Šiuo metu dirba tame pačiame darbe, kuriame dirbo ir prieš įvykį. Civiliniame ieškinyje atskaičiuotos sumos, kurias gavo iš Sodros. Gavo avansą ir iš Teisingumo ministerijos. Nukentėjusysis paaiškino ir tai, kad iki įvykio dantis nuskeltas nebuvo, galbūt šis dantis anksčiau buvo plombuotas.

87Liudytojas M. R. teisme parodė, kad jis su nukentėjusiuoju K. S. ir A. P. nuėjo į naktinį klubą, kuriame buvo daug žmonių. K. S. buvo išgėręs. Pačiame įvykyje jis nedalyvavo. Prasidėjo šurmulys, konfliktinė situacija ir atsisukęs pamatė nuo smūgio į galvą krentantį K. S.. Priėjęs pamatė be sąmonės ant grindų gulintį nukentėjusįjį. Jis su apsaugos darbuotoju pasodino K. S. ant kėdės prie staliuko. Nukentėjusysis sėdėjo sukniubęs, nukritęs nebuvo, tik truputi pačiuožė. Jį reikėjo pasodinti, nes aplinkui žmonės vaikščiojo. Neatsimena, ar matė sužalojimus ant K. S.. Jis su A. P. lydėjo nukentėjusįjį į ligoninę. Ligoninėje nukentėjusysis buvo neramus, stumdėsi, stengėsi atsisėsti. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas parodė, kad jis matė tik vieną kumščiu suduotą smūgį, o žiūrėdamas vaizdo medžiagą matė ir antrą smūgį. Jis niekam negrasino. L. R. negalėjo žinoti, kad į klubą atėjo trise, nes klube buvo išsiskirstę kelių metrų atstumu. Tą vakarą jo laisvalaikis nutrūko, tačiau dėl šio įvykio niekas nieko nenutraukė. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. M. R. parodė, kad žiūrėdamas vaizdo įrašą mato, jog L. R. du, o ne vieną, kartus suduota K. S. į galvos pusę. Nežino, ar antrą kartą suduodant buvo pataikyta K. S.. Vaizdo įraše mato ir tai, kad nukentėjusįjį ant kėdės su A. P. sodina kelis kartus. Kaip mato vaizdo įraše ir atsimena, nors K. S. buvo nuslydęs nuo kėdės, tačiau visiškai nukritęs ant grindų nebuvo. Nei naktiniame klube, nei ligoninėje K. S. papildomai nesusižalojo (1 t., 110-111 b.l.). Po šių perskaitytų parodymų, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, M. R. paaiškino, kad vaizdo įrašo neatsimena, bet kaip surašyta, taip ir buvo. Jo nuomone, nukentėjusiajam antru smūgiu buvo pataikyta.

88Liudytojas A. P. teisme parodė, kad įvykio naktį, apie 24 val., jis su K. S. ir M. R. nuėjo į naktinį klubą. Naktiniame klube buvo daug žmonių, visi buvo susispaudę. Jis buvo kažkur šalia K. S., tačiau įvykį matė tik po smūgio. Matė vaizdo medžiagą, tačiau paties smūgio nematė. Dėl kokių priežasčių kilo konfliktas nežino, galbūt dėl vietos, kurios nebuvo. Po smūgio be sąmonės K. S. gulėjo ant žemės. Jokių akivaizdžių nukentėjusiojo sužalojimų nesimatė. K. S. buvo pasodintas ant kėdės, kas jį sodino, neatsimena. Nukentėjusysis ramiai sėdėjo, buvo be sąmonės. Prie nukentėjusiojo atėjo apsaugos darbuotojai, atvažiavo greitosios medicinos pagalba. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu kartu važiavo ir jis su M. R.. Važiuojant į ligoninę L. S. nebuvo atsimerkęs, visą laiką buvo susiėmęs už galvos, neatgavo sąmonės. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. P. duoti parodymai. Jis parodė, kad pamatė K. S. kalbantį su nepažįstamu vyru. Nežino dėl ko, tačiau jam kilo įtarimas, kad tarp K. S. ir to vyro vyksta konfliktas. Tarp jų fizinio kontakto nematė, tik pamatė, kaip K. S. griūna ant nugaros ir jo galva trenkiasi į grindis. Jis su M. R. iš karto priėjo prie gulinčio K. S.. Jis atrodė be sąmonės, bandė keltis. Neatsimena, galbūt nukentėjusiajam buvo pradėjęs bėgti kraujas iš nosies. Atvažiavo policija ir greitosios medicinos pagalba. Jis su M. R. lydėjo nukentėjusįjį į ligoninę. Būnant ligoninėje K. S. rankomis mosikavo, po to pradėjo ryškėti sumušimas, mėlynavo kairės pusės skruostikaulis (1 t., 113-115 b.l.). Po šių perskaitytų parodymų liudytojas A. P. teisme paaiškino, kad šie parodymai teisingi. K. S. bėgo kraujas, buvo kraujuoti jo marškiniai. Po smūgio nukentėjusysis buvo pasodintas ant kėdės, nuo kėdės nukritęs nebuvo, o pakniubęs sėdėjo. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ir ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos protokolai. Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu liudytojas A. P. parodė, kad įvykio metu prie baro niekam nesakė panašių žodžių, jog pasiimtų savo draugą ir eitų iš čia, o jeigu ne, tai bus blogai. Po smūgio gulintį K. S. nuo grindų kėlė tik jis ir M. R.. K. S. nenugriuvo nuo kėdės (1 t., 116-117 b.l.). Kitos papildomos apklausos metu liudytojas parodė, kad pagal vaizdo įrašą mato, jog nukentėjusįjį jis ir M. R. sodina ant kėdės kelis kartus. Tuo metu K. S. buvo be sąmonės ir nesilaikė ant kėdės. Nei naktiniame klube, nei ligoninėje K. S. papildomai nesusižalojo (1 t., 118-119 b.l.). Po šių perskaitytų parodymų liudytojas teisme paaiškino, kad po tiek laiko neatsimena, tačiau K. S. buvo be sąmonės ir susmukęs, jie nukentėjusįjį užkėlė ant kėdės. Tuo metu, kai kėlė nukentėjusįjį, tai jis nukritęs nebuvo, papildomai sužalotas nebuvo. Teisme liudytojas parodė ir tai, kad neatsimena, ar K. S. krito nuo kėdės. Į prokurorės klausimą liudytojas paaiškino, kad į įvykį kiti žmonės nereagavo, tik jis su draugu rūpinosi nukentėjusiuoju, atbėgo apsaugos darbuotojai. Jų trijų poilsis buvo sutrikdytas, galbūt ir kitų. Tačiau klubo veikla nutraukta nebuvo.

89Liudytojas G. K. teisme parodė, kad matė konfliktą. Matė ir galva suduotą smūgį L. R. į galvą. Iki to vyko kažkoks pokalbis, kurio negirdėjo, nes grojo muzika. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus geriau prisiminė aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo G. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad prie baro, prie kurio buvo daug žmonių, matė L. R. kalbantį su nepažįstamu vyru. Priėjęs arčiau L. R. atsistojo šalia jo tam, kad atsistotų į eilę nusipirkti gėrimų. Matė, kad L. R. ir nukentėjusysis kalbasi ir ginčijasi, tačiau dėl ko negirdėjo, nes grojo muzika. Iš to, kad L. R. nepasisveikino su nukentėjusiuoju ir iš kalbos manierų, suprato, jo jie nepažįstami ir ginčijasi. Jie buvo susiglaudę galvomis, tokiu būdu vienas kitam kažką sakė. Grojo muzika ir galbūt vienas kito negirdėjo. Už nukentėjusiojo stovėjo du vaikinai. Kaip jis suprato, nukentėjusiojo draugai. Jie į pokalbį nesikišo, tačiau vienas iš jų, rodydamas į L. R., paklausė, ar šis jo draugas. Jis atsakė teigiamai. Tada tas vaikinas pasakė jį (L. R.) pasiimti ir eiti iš čia, nes bus blogai abiems. Apie tai nieko nesakė L. R., o tik nuo jo atsitraukė per žingsnį ar du. Tada nukentėjusysis įrėmė savo kaktą į L. R. kaktą. Smūgio tada nesudavė, o tik įrėmė galvą, tačiau įremdamas padarė judesį į galvą, taip stumdamas L. R.. Nuo tokio veiksmo L. R. rankomis į krūtinę atstūmė nuo savęs nukentėjusįjį. Tada iš karto nukentėjusysis savo kakta trenkė L. R. į kaktą ar veidą. Iš karto L. R. ranka sudavė nukentėjusiajam kažkur į veido kairės pusės žandikaulį ar šoną. Nuo smūgio nukentėjusysis pro žmones griuvo ir nugriuvo ant grindų. Kaip tiksliai nukentėjusysis griuvo ant grindų jis nematė, nes jis griuvo pro žmones, jam atrodo, kad nukentėjusysis atsigulė, nesitrenkė galva į grindis. Tada du apsauginiai išsivedė L. R.. Dar kelias akimirkas pabuvo, ant nukentėjusiojo veido kraujo nebuvo, jis gulėjo. To nukentėjusiojo draugai nieko nedarė (1 t., 133-136 b.l.). Kitos ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu liudytojas G. K. parodė, kad peržiūrėjęs vaizdo įrašą mato, kad šalia jo stovi vaikinas, kuris jam kažką sako, o jis palenkęs galvą prie jo. Tai tas pats vaikinas, apie kurį davė parodymus, kad šis vaikinas jam grasino, liepė išsivesti L. R.. Jis nepastebėjo, kad L. R. sudavė vieną paskui kitą du smūgius nukentėjusiajam. Jo nuomone, L. R. nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį (1 t., 138-139 b.l.). Po šių perskaitytų parodymų liudytojas teisme patvirtino, kad parodymai teisingai užrašyti. Liudytojas parodė, kad L. R. priėjęs prie baro laukė, kol prieis barmenas ir žiūrėjo tiesiai, o jam iš šono nukentėjusysis ėmė kažką sakyti. Nukentėjusysis, įsirėmęs į galvą, pastūmė L. R., o L. R. jį rankomis atstūmė. Po to nukentėjusysis atsitraukė, galva užsimojo ir trenkė nuteistajam. Iš karto L. R. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam. Liudytojas parodė ir tai, kad matė tik vieną L. R. suduotą smūgį nukentėjusiajam, nors apklausose tyrėja bandė įteikti, jog buvo du smūgiai, rodė vaizdo medžiagą, kelis kartus taisė sakydamas, kad matė tik vieną smūgį. Jo nuomone, L. R. buvo kilęs pavojus, kad jį sumuš, nes tie vyrai buvo agresyvūs ir neblaivūs, be to, jam, G. K., grasino, liepė L. R. išsivesti. Po šio įvykio klube jis kažkiek pabuvo, tačiau muzika nebuvo nutilusi, šviesos nebuvo įjungtos.

90Liudytojas D. Ž. teisme parodė, kad dirbo apsaugos darbuotoju klube „Y“. Įvykio metu stovėjo baro gale. Stovėjo trys vyrai šalia vienas kito, tai – nuteistasis, nukentėjusysis ir dar vienas vyras. Buvo ramu. Jis nusisuko akimirkai ir atsisukęs pamatė, kad nebėra tų trijų vyrų, o vienas iš lankytojų kažką jam rodė, tačiau nesuprato ką. Nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės, tačiau jis per barą nematė. Jis priėjo prie gulinčio nukentėjusiojo, kurio galva buvo ant plytelių, jis buvo nesąmoningas. Tam, kad niekas neužmintų ant nukentėjusiojo, jį bandė pakelti, bet jis nereagavo. Tada nukentėjusįjį paėmė už pažastų, pritraukė prie sienos ir pasodino. Jam padėjo du lankytojai. Pasodinę nukentėjusįjį ant kėdės ir parėmė prie staliuko. Paprašė, kad suglebusį nukentėjusįjį tie vaikinai pasaugotų, jog nenugriūtų. Nuėjo į apačią ir jam L. R. pasakė, kad prie jo prisikabimo, sakė, kad nenori problemų ir išeina. Nors buvo išgėręs, tačiau L. R. nebuvo agresyvus. Teisiamojo posėdžio metu liudytojui buvo parodytas įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., 60 b.l.) ir D. Ž. paaiškino, kad stovėjo baro vidinėje pusėje ties kampu. Jis nukentėjusįjį padėjo nunešti į pirmą aukštą, ten jį paguldė, o po to padėjo nunešti ir į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Jokių K. S. sužalojimų, kraujo nematė, jis visiškai nejudėjo. Jo nuomone, naktinio klubo veikla dėl šio įvykio nesutriko, negali pasakyti, ar dėl to buvo įjungta šviesa, muzika buvo išjungta.

91Liudytojas S. Č. teisme parodė, kad dirbo naktinio klubo „Y“ apsaugos darbuotoju. Šiuo metu visų aplinkybių neprisimena ir prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duoti parodymai. Jis parodė, kad kiti du apsaugos darbuotojai iš antro į pirmą aukštą atvedė L. R. ir paaiškino, kad šis sumušė kitą lankytoją. Pats L. R. paaiškino, kad prie jo prisikabino, jam grasino, todėl jis tam asmeniui vieną kartą sudavė į veidą. Po to nukentėjusįjį kažkas atnešė ir pasodino fotelyje pirmame aukšte. Kol jis buvo pirmame aukšte, iki tol, kol atvažiavo greitosios medicinos pagalba, nukentėjusysis negriuvo, galvos susižaloti negalėjo (1 t., 153-154 b.l.). Šiuos perskaitytus parodymus liudytojas S. Č. patvirtino ir paaiškino, kad jis su kitu apsaugos darbuotoju K. R. nukentėjusįjį nunešė į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Ant nukentėjusiojo kūno jokių žymių nesimatė. Po įvykio girdėjo kalbas, kad K. S. išgėręs yra įkyrus. Patvirtino ir tai, kad pats L. R. prisipažino, kad nukentėjusiajam sudavė vieną kartą. L. R. sakė ir tai, kad nukentėjusiajam sudavė, nes jis kabinėjosi prie jo (L. R.) ir jam grasino. Po šio įvykio klubo veikla nežymiai sutriko, trumpam laikui buvo įjungta šviesa ir išjungta muzika, tačiau toliau vyko šokiai ir bendravimas. Iš klubo lankytojų jokių pretenzijų negavo, iš klubo jie tikrai neišėjo, šis įvykis nebuvo išskirtinis.

92Liudytojas K. R. teisme parodė, kad įvykio metu dirbo apsaugos darbuotoju klube „Y“. Stovėjo šokių aikštelėje, kai išgirdęs garsą ir atsisukęs pamatė gulintį vyrą. Priėjo ir paklausė, kas sudavė, o L. R. pasakė, kad jis sudavė vieną smūgį. Tada jis su kitu apsaugos darbuotoju L. R. nuvedė į klubo apačią, o vienas apsauginis pasiliko prie nukentėjusiojo viršuje. Atvažiavo policija ir L. R. išsivežė, o tada atvažiavo ir greitosios medicinos pagalba. Apačioje nukentėjusysis buvo pasodintas į fotelį. Kai sulaukė gydytojų, jie padėjo išvesti nukentėjusįjį, nes pats negalėjo eiti. Jis policijos pareigūnui sakė, kad nukentėjusysis dažnai lankosi klube, nėra konfliktiška asmenybė. Matė, kad nukentėjusysis yra išgėręs, o kai išgeria, yra įkyrus, aiškina kitiems, nori dalyvauti, tačiau niekam nepakenks.

93Liudytoja G. T. teisme parodė, kad dirba greitosios medicinos pagalbos specialiste. Į klubą „Y“ vyko ne kartą. Šio įvykio nelabai prisimena. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duoti parodymai. Ji parodė, kad gavo iškvietimą, jog konflikto metu asmuo prarado sąmonę. Nuvykus į vietą klubo apsaugos darbuotojai į automobilį atvedė nukentėjusįjį. Jį vedė pusiau tempiant, nes sunkiai vilko kojas. Pirminės apžiūros metu pamatė ir apčiuopė nukentėjusiojo pakaušio srityje nemažą gematomą, iš nosies pradėjo nesmarkiai bėgti kraujas. Jokių kitų sužalojimų, paraudimų ant veido ji nepastebėjo. Nukentėjusysis atrodė pusiau sąmoningas, jis sėdėjo, neklausė, kai liepė gultis, priešinosi guldomas, todėl iki ligoninės jis visą laiką sėdėjo. Į klausimus nukentėjusysis neatsakinėjo. Jai nukentėjusysis atrodė apsvaigęs (1 t., 188-190 b.l.). Po šių perskaitytų parodymų liudytoja G. T. teisme patvirtino, kad teisingai užrašyti parodymai. Liudytoja teisme parodė ir tai, kad K. S. dantų nepastabėjo, jo lupos sumuštos, sužalotos nebuvo, taip pat jokių sužalojimų veide nepastebėjo, tik vos kelis kraujo lašelius iš nosies.

94Liudytoja L. K. – R. teisme parodė, kad ji yra nuteistojo L. R. žmona. Su draugėmis būnant klube atvažiavo ir L. R.. Jis buvo mažai išgėręs, linksmas. Ji matė L. R. prie baro, tačiau jokio šurmulio nematė. Pamačiusi, kad sutuoktinį išveda apsauginiai ir jo paklausus, kas atsitiko, L. R. atsakė, jog prie jo prisikabino vaikinas. Klubo veikla dėl šio įvykio nutraukta nebuvo, tačiau ji buvo šoko būsenoje. Liudytoja paaiškino ir tai, kad šiuo metu ji ir sutuoktinis augina 4 metų vaiką, jie yra bedarbiai, ieškosi darbo, gyvena iš socialinių pašalpų.

95Liudytojas V. M. teisme parodė, kad į klubą „Y“ vyko daug kartų, tačiau šio įvykio aplinkybių neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas V. M. parodė, kad su S. M. gavę iškvietimą nuvyko į klubą „Y“. Apsaugos darbuotojai paaiškino, kad tarp dviejų vaikinų įvyko konfliktas, jie apsistumdė ir vienas iš jų guli be sąmonės. Be to, apsaugos darbuotojai nurodė L. R., kaip dalyvavusį konflikte. Atvykus greitosios medicinos pagalbai apsaugos darbuotojai padėjo nuvesti ar nunešti nukentėjusįjį iš antro aukšto. Jis padėjo laiptais iš antro aukšto nugabenti nukentėjusįjį į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Neatsimena, ar nukentėjusįjį nešė ar vedė, o būdamas greitosios pagalbos automobilyje nukentėjusysis paaiškino, kad jį sumušė. Akivaizdžių sužalojimų pas nukentėjusįjį nematė. L. R. paaiškino, kad ant jo pats pirmas „šoko“ nukentėjusysis ir jis trenkė jam atgal. Neatsimena, ar L. R. aiškino, kad pirmas jam smogė nukentėjusysis ar tik ketino smogti (1 t., 167-168 b.l.). Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas V. M. teisme patvirtino ir paaiškino, kad L. R. sakė, jog konfliktą išprovokavo nukentėjusysis. L. R. nebuvo labai girtas, negriuvinėjo.

96Liudytojas S. M. teisme parodė, kad dirbo patrulių kuopoje ir gavę iškvietimą iš klubo į policijos komisariatą pristatė nuteistąjį L. R.. Nuteistasis buvo išgėręs, bet ne labai girtas. Jis sakė, kad įvyko konfliktas, prie jo kažkas prisikabino.

97Liudytojas V. S. teisme parodė, kad įvykio metu dirbo tyrėju. Buvo gauta informacija, kad įvykis įvyko klube „Y“, o nukentėjusysis pristatytas į ligoninę. Jis su kolege nuvyko į ligoninę, kurioje buvo nukentėjusysis K. S. ir du jo draugai. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, galbūt apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusysis nesuvokė, kur yra, jis vaikščiojo koridoriumi, gydytojai negalėjo jo apžiūrėti. Jie bandė paguldyti nukentėjusįjį ant neštuvų. Po to nuvyko į klubą. Klubas toliau veikė, jame buvo žmonių. Jie peržiūrėjo vaizdo įrašą, tačiau nebuvo aišku, ar nuo smūgio, ar nuo pastūmimo nukentėjusysis krenta. Naktinio klubo apsaugos darbuotojas minėjo, kad nukentėjusysis yra dažnas lankytojas, jis impulsyvus ir ieškantis konfliktų. Po to nuvyko vėl į ligoninę, tačiau su nukentėjusiuoju bendrauti dar nebuvo įmanoma. Tada nuvyko į komisariatą. Atsižvelgiant į tai, kad negavo jokios informacijos iš ligoninės, į tai, jog ant nukentėjusiojo jokių sužalojimų nesimatė, paleido L. R.. Lygtai apklausė L. R., lygtai jis aiškino, kad stovėjo prie baro su panele, kažkas bandė veržtis prie baro ir jis sudavė vieną smūgį, nuo kurio nukentėjusysis krito ant grindų. L. R. sakė, kad sudavė vieną smūgį, o nukentėjusysis nukrito dėl girtumo, o galbūt nuo suduoto smūgio. Nuteistasis sakė, kad nukentėjusysis elgėsi agresyviai. Kai L. R. paleido, baigiantis darbui gavo informaciją, kad nukentėjusiajam lūžo kaukolė, todėl kolegę informavo, kad reikės pradėti ikiteisminį tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo V. S. tarnybinis pranešimas (1 t., 52 b.l.) . Šiame pranešimas, be kitų aplinkybių, nurodyta, kad nukentėjusiojo draugas M. R. paaiškino, jog tarp K. S. ir nepažįstamo vyro įvyko konfliktas, kurio metu tas vyras kumščiu sudavė vieną smūgį K. S. į veidą, ko pasekoje K. S. griuvo ant grindų. Vėliau ligoninės priėmimo skyriuje K. S. buvo nustatytas kaukolės kairės pusės lūžimas, kairio skruostikaulio lūžimas, dešinės akies medijalinės sienelės lūžimas, kraujo išsiliejimas ant smegenų, perkeltas į reanimacijos skyrių. Po šio tarnybinio pranešimo perskaitymo V. S. teisme paaiškino, kad šis pranešimas teisingas, kokią informaciją surinko, tokią ir surašė į šį pranešimą.

98Liudytoja L. N. teisme parodė, kad dirba operatyvinėje grupėje. Apklausiamas L. R. aiškino, kad norėjo nupirkti gėrimų, tačiau prie baro buvo daug žmonių. Jis įlindo į žmonių tarpą, o šalia buvęs vyras išreiškė nepasitenkinimą, tarp jų įvyko konfliktas. Jis (L. R.) ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą. Tai ką sakė L. R., tą ir surašė į apklausos protokolą.

99Liudytojas R. G. teisme parodė, kad darbo metu gavo pranešimą asmenį pristatyti į policijos komisariatą. Kai nuvyko pas L. R., pastarasis suprato dėl ko jie atvyko. L. R. pasakė, kad klube buvo incidentas, prie jo visą vakarą kabinėjosi vyras, todėl jam vieną kartą sudavė.

100Liudytojas A. J. teisme parodė, kad kartu su kolega nuvyko pas L. R., kurį turėjo pristatyti į policijos komisariatą. L. R. lygtai minėjo, kad prie jo ir jo žmonos kažkas kabinėjosi, vėliau kilo konfliktas ir jis sudavė vieną smūgį. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo A. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas parodė, kad vežant į policijos komisariatą L. R. paaiškino, jog klube jis norėjo prieiti prie baro, prie jo prisikabino ar užkabino vaikinas, kuriam jis sudavė vieną smūgį (1 t., 174-175 b.l.). Šiuos perskaitytus parodymus liudytojas A. J. teisme patvirtino, paaiškino, kad šie parodymai teisingai surašyti.

101Liudytoja E. B. – S. teisme parodė, kad nukentėjusysis K. S. yra jos vyras. K. S. nebūdinga keltis į konfliktus, galbūt jį išprovokavo. Nors K. S. vartodavo alkoholį, tačiau agresyvus nebūdavo. Paties įvykio nematė, apie įvykį sužinojo tik ryte, kai K. S. buvo ligoninėje. Be sąmonės K. S. reanimacijoje buvo apie mėnesį laiko. Prieš įvykį matė K. S., jam viskas buvo gerai. Įvykio metu K. S. buvo nuskeltas dantis. Iš karto po įvykio ir dar ilgą laiką K. S. būklė buvo labai sunki. Mėnesį laiko jis nemokėjo nei vaikščioti, nei valgyti. Po įvykio jų gyvenimas pasikeitė, K. S. sveikata nėra gera, jam dažnai tirpsta galūnės, blogai miega, jis negali vairuoti automobilio, jam buvo priepuolis. K. S. daug laiko skiria poilsiui, greičiau pavargsta, keičiasi nuotaika.

102Specialisto išvadoje Nr. G 1188/2016 (05) nurodyta, kad K. S. nustatyta galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda kairėje momeninėje srityje, poodine kraujosruva dešinio paakio srityje, smilkinkaulio ir momenkaulio lūžiais kairėje, akytkaulio lūžiu dešinėje; galvos smegenų sumušimu; sumušimo ir kraujo išsiliejimo židiniais galvos smegenyse bei kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu. Nustatyti sužalojimai padaryti trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasekoje, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2016-09-17 03.13 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta poodinė kraujosruva tiriamojo asmens dešinio paakio srityje. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas trauminio poveikio kietu buku daiktu ar paviršiumi pasekoje, tačiau įvertinus sužalojimo anatominę lokalizaciją, sužalojimo kilmė pasidarant ji sau pačiam – „suduodamas veidu (galimai kakta) kitam žmogui į veido sritį (galimai kaktą, antakį, skruostikaulį)“ yra mažai tikėtina. K. S. nustatyti sužalojimai padaryti trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasekoje, tame tarpe ir galimai pačiam griūnant bei kairio smilkinio momenine sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje. Duomenų, leidžiančių paneigti faktą, jog sužalojimai buvo padaryti iškart arba neužilgo vienas po kito, tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose, nėra. Duomenų leidžiančių tiksliai pasisakyti apie kiekvieno iš sužalojimų padarymo laiką tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra.. K. S. nustatyti sužalojimai visumoje, dėl galvos smegenų sumušimo su sumušimo ir kraujo išsiliejimo židiniais galvos smegenyse bei kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, kurio gydymo eigoje buvo atlikta chirurginė kaukolės ertmės atvėrimo operacija, vadovaujantis S.S.M.N.T. p. 6.64. kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., 87-89 b.l.).

103Ekspertas I. A. teisme patvirtino savo išvadas ir paaiškino, kad tyrimą atliko vadovaudamasis nukentėjusiojo K. S. medicininiais dokumentais, vėliau jam uždavė papildomus klausimus, atliko nukentėjusiojo apžiūrą. Iš medicininių dokumentų matosi, kad K. S. patyrė sunkią galvos traumą, dėl kurios jo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta. Jam buvo konstatuoti šie sužalojimai – galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda kairėje momeninėje srityje, poodine kraujosruva dešinio paakio srityje, smilkinkaulio ir momenkaulio lūžiu kairėje, akytkaulio lūžiu dešinėje, galvos smegenų sumušimu ir kraujo išsiliejimu židiniais galvos smegenyse bei kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju smegenų dangalu. Šie sužalojimai nukentėjusiajam padaryti trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasekoje. Šie sužalojimai galimai padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu ir iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą (2016 m. rugsėjo 17 d. 3 val. 13 min.). Trauminis poveikis gali būti griūnant, krentant, trenkiantis į kietą, buką daiktą ar paviršių, tiek ir nuo suduoto smūgio. Nustatyti sužalojimai yra dviejose anatomiškai skirtingose srityse. Tikėtina, kad smūgiai viršugalvyje kairėje galėjo atsirasti po kontakto su kietu buku daiktu, galbūt griūnant. Klausimas buvo, ar griuvimo metu galėjo atsirasti sužalojimai dešinėje, įvertinus anatominę lokalizaciją, kad tai nėra atsikišusi kaukolės dalis, kuri pirmiausia sužalojama griūnant ir atsitrenkiant, lūžis nueina gilyn link kaukolės pamato, mažai tikėtina, kad tai galėjo būti padaryta griūnant, labiau tikėtina, kad tai padaryta smūgio kietu buku daiktu pasekoje. Galvos smegenyse sumušimai ir pakraujavimo židiniai dešinėje pusėje, jie galėjo būti nuo smūgio ar trauminio poveikio į dešinę galvos pusę. Pati operacija atlikta, nes po kaukolės skliauto kaulų lūžių prasidėjo kraujavimas į galvos smegenis ir prasidėjo galvos smegenų spaudimas išsiliejus kraujui, reikėjo tą kraujavimą sustabdyti, sumažinti spaudimą. Nors gelbstint K. S. gyvybę operacija buvo atlikta po traumos į viršugalvio sritį, bet sužalojimai padaryti vienas po kito, jie turėtų būti vertinami visumoje. Šis sužalojimas (kaulų lūžis kaukolėje) padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi, mažai tikėtina, kad tai padaryta ranka. Tikėtina, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktu su kietu buku paviršiumi, pavyzdžiui, griuvimo metu grindimis. Labai tikėtina, kad po smūgio į veido dešinę nukentėjusysis krenta ant kairės pusės ir su pagreičiu trenkiasi į grindis ar sieną. Duomenų apie nukentėjusiojo sužalojimus kairėje veido pusėje neturi, apie sužalojimą dešinėje pusėje jis jau pasisakė, mažai tikėtina, kad tai buvo po kontakto griūnant, tai yra tikimybė, kad tai buvo padaryta kažkokiu kietu buku daiktu, kumščiu. Tikėtina, kad po patirto trauminio poveikio nukentėjusysis galėjo iš karto ar palaipsniui parasti sąmonę, tarpais kažkiek būti sąmoningas, bet jo sąmonės būklė turėjo prastėti iki komos būklės. Tuo atveju, jeigu nebūtų jam suteikta kvalifikuota medicininė pagalba, nukentėjusiajam galėjo baigtis blogai. Po pirminio smūgio, po patirtų sužalojimų, dėl kaukolės skliauto kaulų lūžių nukentėjusiajam prasidėjo kraujavimas į kaukolės ertmę, kaupėsi kraujas, kuris spaudė smegenis, sąmonė temo, kuo toliau, tuo labiau, reikėjo skubiai operuoti, atverti kaukolę. K. S. padarytas sužalojimas su dviejų kaulų linijiniais lūžiais turėjo būti padarytas trauminio poveikio su pagreičiu, tai turėjo būti arba asmeniui suteiktas pagreitis, jis turėjo greitai judėti, buvo pastumtas, krito po smūgio. Tuo atveju, jeigu nukentėjusysis būtų kritęs sodinamas ant kėdės, tai būtų kritimas be pagreičio. Mažai tikėtina, kad tokie sunkūs sužalojimai (kaulų lūžiai, sukėlę intensyvų kraujavimą) galėjo atsirasti nuslydus K. S. nuo kėdės. Ekspertas paaiškino ir apie danties sužalojimą. Danties vainikas – ta dalis, kuri matosi šypsantis, o 21 dantis yra vienas iš priekinių dantų. Vainiko nuskilimas teismo medicinoje vadinamas lūžiu, jis buvo užgydytas estetiniu plombavimu. Jis paaiškino, kad toks sužalojimas priklausomo nuo smūgio krypties, tačiau šiuo atveju danties sužalojimo susieti negali. Negali pasakyti, kad toks danties sužalojimas buvo padarytas būtent nagrinėjamo įvykio metu, nors atmesti to negalima, galbūt antras smūgis ir buvo į dantį. Galimybė, kad danties vaikino lūžis įvyko ligoninėje. Būna atvejų, kai skubiai teikiant pagalbą intubacijos metu gali būti nuskeliami kandžiai. Tokiu atveju būna priekinių kandžių pažeidimas, bet dažniausiai tai siekia kandamąjį kraštą, o šiuo atveju nuskilęs trečdalis danties, bet tokių atvejų būna. Vieno smūgio metu galima nulaužti dantį, priklausomai nuo smūgio kampo, tokiu atveju nukentėjusysis turėjo būti iššiepęs dantis. Tokiu atveju ant nuteistojo rankos turėtų likti sužalojimas. Duomenų apie viršutinės lūpos sužalojimą nukentėjusiajam nėra. Galėjo būti ir taip, kad sužalojimas, kuris padaromas smūgiuojant į dantų sritį yra matoma vidinėje lūpos gleivinėje. Tuo metu nebuvo apžiūrėta, nes nekraujavo. Lūpa ištinsta greičiau, jeigu būti ir vidinis lūpos sumušimas. Paakyje sužalojimas yra vienas, tačiau pataikymų į tą vieną gali būti ir keletas. Į paakio ir pakaušio sritis mažiausiai buvo suduota po vieną. Nuo smūgio į veidą yra matomi pakraujavimo židiniai. Galimi du variantai: kai suduodamas smūgis į galvą kairėje, smegenys trenkiasi į kaukolės ertmę viduje į kitą pusę, atsiranda sumušimo židinys, kitas variantas –sumušimo židiniai galėjo atsirasti po smūgio į dešinio paakio sritį. Nebuvo taip, kad iš karto po smūgio į dešinę paakio sritį atsirado kraujavimas. Kraujavimas kairėje momeninėje srityje atsirado po traumos toje vietoje, po kaulų lūžių. Po kietuoju dangalu kraujuoja iš kraujagyslių iš smegenų pusės, virš kietojo dangalo kraujas išsilieja iš lūžusio kaulo.

104Iš specialisto I. A. paaiškinimų protokolų matosi, kad specialistas paaiškino, jog neatmetama galimybė, jog poodinė kraujosruva dešinio paakio srityje ir akytkaulio lūžis dešinėje padaryti vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu ar paviršiumi (tame tarpe ir kumščiu ar delnu) pasekoje. Nustatyti sužalojimai padaryti trauminio poveikio kietu buku daiktu (tame tarpe ir kaire arba dešine rankomis) į dešinę paakio sritį pasekoje. Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti vienmomentiškai arba neužilgo vienas po kito (2 t., 91-93 b.l.). Sužalojimai kairėje momeninėje srityje dėl galvos smegenų sumušimo su sumušimo ir kraujo išsiliejimo židiniais galvos smegenyse bei kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, kurio gydymo eigoje buvo atlikta chirurginė kaukolės ertmės atvėrimo operacija, vadovaujantis S.S.M.N.T. p.6.6.4. kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl sužalojimų, lokalizuotų dešinio paakio srityje, K. S. sveikata sutrikdyta nesunkiai, nes dėl akytkaulio lūžio nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Visumoje sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu/paviršiumi ir yra būdingi traumoms, patiriamoms griūnant iš savo ūgio, ar aukščiau arba su pagreičiu (po suduoto smūgio, pastūmus ir pan.). Mažai tikėtina, jog sužalojimai galėjo būti padaryti nuslydus iš sėdimos padėties, dalinai remiantis į kėdę. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje: mažiausiai vieno į dešinio paakio sritį ir mažiausiai vieno į kairę momeninę sritį pasekoje. Sužalojimai lokalizuoti skirtingose kūno plokštumose, tarpusavyje kaukolės skliauto kaulų lūžiai kairėje ir akytkaulio lūžio linijos dešinėje nėra susiję (2 t., 97-99 b.l.).

105Specialisto išvadoje Nr. 11K-50(16) nurodyta, kad konflikto dalyvių veiksmai vienas kito atžvilgiu nurodyti tiriamojoje dalyje: tiriamame vaizdo bylos epizode nuo 1 kadro abu konflikto dalyviai yra fiksuojami stovintys arti vienas kito; abu dalyviai stovėdami vietoje sukasi/juda; nuo 175 kadro konflikto dalyviai trumpam sustoja; nuo 180 kadro dalyvis, po džemperiu vilkintis baltos spalvos drabužį, kurio apykaklė yra matoma (toliau dalyvis Nr.1), tikėtina, kad atsitraukdamas nuo dalyvio Nr. 2 patraukia jį link savęs (patraukia, nes jei dalyvis Nr. 1 būtų stumiamas, jis būtų fiksuojamas atsilošęs, o ne truputį palinkęs į priekį); po to dalyvis Nr. 1 grįžta prie dalyvio Nr. 2, toliau abu konflikto dalyviai yra fiksuojami stovintys arti vienas kito; abu dalyviai stovėdami vietoje sukasi/juda; nuo 398 iki 430 kadro konflikto dalyviai yra fiksuojami suglaudę galvas kaktomis; nuo 500 kadro konflikto dalyviai vėl yra fiksuojami susirėmę kaktomis; nuo 593 kadro dalyvis Nr. 1 staigiai stumteli (be užmojo) kakta dalyvio Nr. 2 galvą; nuo 638 kadro dalyvis Nr. 2 pasilenkia prie dalyvio Nr. 1, nuo 650 kadro atsitraukia nuo dalyvio Nr. 1; nuo 680 kadro yra fiksuota, kaip dalyvis Nr. 2 dešine ranka smūgiuoja dalyviui Nr. 1 į kairiąją žemutinę veido dalį; nuo 689 kadro dalyvis Nr. 1 yra fiksuojamas krentantis; nuo 705 kadro yra fiksuojamas dalyvio Nr. 2 judesys link krentančio dalyvio Nr. 1, ar dalyvis Nr. 2 kėsinosi suduoti dar vieną smūgį, ar pagauti krentantį dalyvį Nr. 1, pagal pateiktą medžiagą nustatyti nėra galimybės; kitų smurtinių veiksmų vienas kito atžvilgiu nėra užfiksuota. Tiriamojoje vaizdo byloje „IG y_ ch3_ 20160917024705-_20160917025400.avi“, nėra užfiksuota vizualiai matomų papildomų dalyvio Nr. 1 kritimų, smūgių galva į grindinį aplinkiniams suteikiant jam pagalbą (2 t., 128-129, 130 b.l.).

106Ekspertas K. G. teisme patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad jo tyrimo objektas yra vaizdo įrašas. Kas susiję su tuo jis ir tyrė. Jokių protokolų jis netyrė. Jam aprašė įvykio eigą. Vaizdo byla buvo paimta neglaudinant perrašoma į „ro“ formatą, tada „ro“ formatas buvo iškadruotas, t. y. kiekvienas kadras buvo paimtas atskirai, originaliame vaizde irgi yra kadrais. Galutinis tikslas yra programinei įrangai duoti kadrą, nes ji nedirba su visa byla, o dirba su tuo kadru, kaip su vaizdu. Buvo iškadruoti, apdoroti skaitmeniniais filtrais ir vėl sujungta į bylą bei peržiūrėta. Vaizdo įrašo (2 t., 130 b.l.) 17 sekundėje tai ką matė, tą ir užrašė. L. R. galėjo ir atstumti, bet tam, kad jis būtų pasilenkęs visas korpusu, jį turėjo stumti arba į žemutinę kūno juostą, arba jis turėjo būti įsirėžęs.

107Iš naktinio klubo „Y“ apžiūrų protokolų matosi, kad naktinio klubo „Y“ antrame aukšte yra pirma patalpa – šokių salė, kurios dydis yra ne mažiau, kaip 7x7 m. Iš šokių salės į šiaurės pusę yra antra patalpa, kurioje prie vakarinės sienos yra baras; pirmą patalpą nuo antros patalpos skiria sienos dalis su atviru praėjimu priešais barą, kur ant grindų yra tarpas išklotas keramikinėmis plytelėmis; plytelių plotas yra ne mažiau, kaip 1,7 x 1,0 m; visur kitur grindys išklotos parketlentėmis; antroje patalpoje priešais barą ant rytinės sienos, šiaurės rytų kampe yra vaizdo kamera; šioje patalpoje yra staliukai, foteliai; iš šios patalpos prie baro į šiaurės pusę yra analogiškas atviras praėjimas į trečią patalpą (rūkomasis), kurią skiria sienos dalis; visose patalpose prieblandos apšvietimas (1 t., 53-55, 56, 57-59, 60 b.l.).

108Iš vaizdo įrašo, gauto iš naktinio klubo „Y“, (CD laikmenoje) apžiūros protokolo matosi, kad vaizdo įrašas yra nespalvotas. Jame matyti patalpos vaizdas, iš patalpos yra išėjimas dešinėje pusėje į kitą patalpą; bendro patalpos vaizdo viršuje matyti, galimai, baras; priekyje baro yra daug žmonių, kurie visi juda, vaikšto, išsidėstę netvarkingai; patalpoje matyti ne mažiau, kaip dvidešimt žmonių – vaikinų ir merginų; patalpos vaizdo apačioje matyti apvalūs staliukai; ekrano ir patalpos kairiame krašte matyti sienos dalis ir kampas; iš kairės pusės vaikšto žmonės baro link; daugelis stovinčių aplink barą žmonių nusisukę veidu į barą, stovi keliomis eilėmis; viso įrašo metu matyti arčiau baro stovintys ir judantys vienas priešais kitą du vaikinai, kurie įvardinami nukentėjusysis ir įtariamasis; nukentėjusysis apsirengęs drabužiu su šviesios spalvos apykakle; viso įrašo metu iki nukentėjusiajam nugriūnant, tai trunka 1.43 minutės, jie būdami prie baro galimai kalbasi; matyti kaip vienas prie kito palenkia galvas; 02:48:48 val. matosi, kad nukentėjusysis paeina atgal nuo įtariamojo arba jis atstumiamas įtariamojo, po ko nukentėjusysis vėl prieina prie įtariamojo, vėl vienas prie kito palenkia galvas, galimai kalbasi; 02:49:04 val. būnant nukentėjusiajam veidu priešais įtariamąjį (vaizdas iš šono), staigiu judesiu nukentėjusysis galva, galimai kakta, suduoda smūgį arba tokiu judesiu imituoja smūgį įtariamajam į galvą, nuo ko įtariamojo galva atsilošia atgal; po ko įtariamasis palenkia galvą prie nukentėjusiojo galvos, galimai kažką sako ir atsitraukęs 02:49:08 val. suduoda smūgį ranka nukentėjusiajam į galvą, į veido pusę, po ko šis ant nugaros nugriūna atgal tarp žmonių; vieta ant grindų, kur griūna nukentėjusysis yra šviesesnė nei kita dalis grindų; matyti kaip nuo suduoto smūgio nukentėjusysis pradžioje susmunka žemyn, žmonės prasiskiria ir trenkiasi galva į grindis; tuo metu už baro matyti vienos merginos siluetas; matyti kaip prie įtariamojo prieina vyras, galimai apsaugos darbuotojas, kurie tarpusavyje kalbasi; vyras pasilenkia prie nukentėjusiojo, po to įtariamąjį išsiveda iš patalpos; prie nukentėjusiojo pasilenkia keli vaikinai; 02:50:30 val. matyti kaip trys vaikinai, iš kurių vienas apsirengęs tamsiu, ilgomis rankovėmis džemperiu, kitas trumpomis rankovėmis šviesesniais marškinėliais, trečias tamsiais trumpomis rankovėmis marškinėliais, atvelka ir bando sodinti nukentėjusįjį ant šalia esančios kėdės ar fotelio, nukentėjusysis nusmunka ant grindų; vaikinai vėl kelia, sodina, atremdami nukentėjusįjį prie sienos; matyti, kad nukentėjusiojo rankos visiškai atsipalaidavę, galimai nukentėjusysis be sąmonės, vėl nukentėjusysis nusmunka ant grindų; dar kartą sodina ir vėl nukentėjusysis nusmunka ant grindų; trumpomis rankovėmis šviesesniais marškinėliais vaikinas pasitraukia ir nukentėjusysis susmunka ant grindų; vėl visi trys kelia ir sodina nukentėjusįjį, o šis vėl nusmunka ant grindų; vaizdą užstoja žmonės, todėl nematyti ar nukentėjusysis trenkiasi galva į grindis; vėl visi trys sodina ant kėdės ar fotelio, matyti, kad nukentėjusysis visiškai atsipalaidavęs, galimai be sąmonės, sėdi panarinęs galvą į priekį. Įrašas trunka 06.54 min. iki 02:53:59 val. (2 t., 63-66 b.l.).

109Iš kito vaizdo įrašo, gauto iš naktinio klubo „Y“, apžiūros protokolo (DVD laikmenoje) matosi, kad papildomai apžiūrėjus vaizdo įrašus, įrašytus DVD laikmenoje, gautoje 2016-11-11 Nr. 140-S-1626(87.10.1) iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro, kurioje yra du failai įvardinti „Paryškintas ir padidintas“ ir „Iškadruotas paryškintas ir padidintas“. Apžiūrėjus abu vaizdo įrašus matyti, kad stovi, juda, kalbasi du vaikinai, iš kurių pagal bylos medžiagą, vienas (kairiau) yra nukentėjusysis K. S., antras (dešiniau) – įtariamasis L. R.; prie K. S. ir L. R., šiems už nugarų, nugaromis į kamerą, stovi kairiau M. R. (vilkintis šviesios spalvos, trumpomis rankovėmis marškinėliais); dešiniau – A. P. (vilkintis tamsiu megztiniu ar džemperiu); dešiniau – G. K. (vilkintis baltais marškinėliais, trumpomis rankovėmis); įraše 02:48:47 val. matosi, kad nukentėjusysis paeina atgal nuo įtariamojo arba jis atstumiamas įtariamojo, vaizdą užstoja kiti žmonės, todėl tiksliai nesimato ir negalima įvardinti veiksmų; po ko nukentėjusysis vėl prieina prie įtariamojo, vėl vienas prie kito palenkia galvas, galimai kalbasi; 02:49:04 val. K. S. būnant veidu priešais įtariamąjį L. R. (vaizdas iš šono), staigiu judesiu nukentėjusysis galva, galimai kakta, suduoda smūgį arba tokiu judesiu imituoja smūgį įtariamajam į veidą, nuo ko įtariamojo galva atsilošia atgal; po ko įtariamasis palenkia galvą prie nukentėjusiojo galvos, galimai kažką sako ir, atsitraukęs, 02:49:08 val. suduoda vieną smūgį ranka nukentėjusiajam į galvą, į veido pusę, ir staigiai suduoda ta pačia kryptimi antrą smūgį nukentėjusiajam, po ko šis nugriūna; dėl kitų žmonių užstojančių vaizdą, nesimato ar antru smūgiu pataiko nukentėjusiajam; staigių vienas paskui kitą dviejų smūgių sudavimą patvirtina šalia nukentėjusiojo stovinčio M. R. galvos mostai atgal po kiekvieno L. R. suduoto smūgio, lyg bandančio išvengti L. R. smūgių; M. R. su A. P. vėliau kelia ir sodina K. S. (2 t., b.l. 67-69).

11012. Visų šių dar kartą išdėstytų, o pirmosios instancijos teismo ištirtų ir išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes – naktiniame klube įvykus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju K. S. ir pastarajam galva atstūmus nuteistąjį nuo savęs, L. R. ranka sudavė ne mažiau vieną smūgį K. S. į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ir atsitrenkė galva į grindis. Šiais veiksmais L. R. sunkiai sužalojo K. S. sveikatą, nes nukentėjusiajam padarė galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda kairėje momeninėje srityje, poodine kraujosruva dešinio paakio srityje, smilkinkaulio ir momenkaulio lūžiais kairėje, akytkaulio lūžiu dešinėje, galvos smegenų sumušimu su sumušimo ir kraujo išsiliejimo židiniais galvos smegenyse bei kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu.

11113. Iš kaltinamojo akto matosi, kad L. R. buvo kaltinamas sudavęs du smūgius nukentėjusiajam K. S.. Be to, buvo kaltinamas ir tuo, kad, be kitų sužalojimų, K. S. padarė ir 21 (viršutinio kairiojo pirmojo kandžio) danties vainiko lūžį. Pirmosios instancijos teismas patikslino kaltinimą ir nurodė, kad K. S. buvo suduotas ne mažiau kaip vienas smūgis. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs specialisto išvadą, kad po L. R. smūgio nukentėjusiajam ir pastarajam krentant užfiksuotas nuteistojo judesys link nukentėjusiojo, tačiau pagal pateiktą medžiagą nustatyti, ar L. R. kėsinosi suduoti dar vieną smūgį, ar pagauti krentantį K. S., nėra galimybės, kitų smurtinių veiksmų vienas kito atžvilgiu neužfiksuota, įvertinęs ir paties nuteistojo neigimą dėl antro smūgio sudavimo nukentėjusiajam, taip pat atsižvelgęs į tai, kad kitų neginčytinų antro smūgio sudavimą patvirtinančių duomenų nėra bei vadovaudamasis in dubio pro reo principu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad L. R. faktiškai sudavė vieną smūgį K. S.. Be to, įvertinęs specialisto išvadą Nr. pG 160/2017(05) ir eksperto I. A. paaiškinimus, duotus teisiamojo posėdžio metu, teismas padarė išvadą ir apie tai, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog būtent po L. R. smūgio K. S. į veidą lūžo 21 (viršutinio kairiojo pirmojo kandžio) danties vainikas, todėl abejones vertino kaltinamojo naudai ir aplinkybę dėl minėto danties vainiko lūžio pašalino iš kaltinimo.

11214. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Iš bylos matosi, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis L. R. pripažino sudavęs smūgį K. S. į veidą. Apie smūgio sudavimą parodė ir pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Įvykio vietoje buvę ir konfliktą matę liudytojai M. R. ir G. K. irgi parodė apie smūgį K. S.. Po smūgio sudavimo aplinkybes matęs liudytojas A. P. apie jokius kitus smurtinius nuteistojo L. R. veiksmus neparodė. Iš karto po įvykio bendravę su nuteistuoju naktinio klubo apsaugos darbuotojai K. R. ir S. Č. irgi parodė, kad pats L. R. aiškino apie smūgio sudavimą nukentėjusiajam. Policijos pareigūnų ir tyrėjų liudytojų R. G., A. J., L. N. ir V. S. parodymai taip pat patvirtina, kad R. R. sudavė smūgį K. S.. Tai, kad nukentėjusiajam L. R. sudavė smūgį patvirtina ir vaizdo įrašo, daryto naktiniame klube, apžiūros protokolas bei specialisto išvada Nr. 11K-50(16). Visų šių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina smūgio sudavimą K. S.. Išdėstytų įrodymų visumą patvirtina ir tai, kad po šio L. R. suduoto smūgio į veidą K. S. nugriuvo ir galva atsitrenkė į grindis.

11315. Su tam tikrais prokurorės ir paties nuteistojo L. R. apeliacinių skundų argumentais, teisėjų kolegijos vertinimu, galima sutikti. Iš tikrųjų galima sutikti su tuo, kad pats nuteistasis L. R. teisme ir įvykio vietoje buvęs liudytojas G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė apie tai, jog nuteistasis šį smūgį sudavė K. S. į kairę veido sritį. Galima sutikti ir su tuo, kad specialisto išvadoje Nr. 11K-50(16) irgi nurodyta, jog vaizdo įraše užfiksuota, kaip L. R. dešine ranka smūgiuoja K. S. į kairiąją žemutinę veido dalį, užfiksuotas krentantis nukentėjusysis. Be to, šioje specialisto išvadoje nurodyta ir tai, kad užfiksuotas L. R. judesys link krentančio K. S.. Galima netgi sutikti ir su nuteistojo L. R. skunde dėstomais pamąstymais, kad būdamas dešiniarankiu ir smūgiuodamas nukentėjusiajam, pastarajam galėjo pataikyti į kairę veido dalį. Nors iš šių duomenų ir būtų galima teigti, kad šiuo smūgiu buvo pataikyta į kairę veido pusę, tačiau tokie kategoriški aiškinimai, jog L. R. sudavė smūgį būtent į kairiąją žemutinę veido dalį, neatitinka K. S. nustatytų sužalojimų mechanizmo ir lokalizacijos. Tokie duomenys ir prokurorės skunde nurodomos versijos, kad nuteistasis sudavė vieną smūgį į kairę ir antrą smūgį į dešinę nukentėjusiojo veido pusę, irgi neatitinka nustatytų trauminių poveikių, kuriais ir buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajam, lokalizacijos.

11416. Specialisto išvadoje Nr. G 1188/2016(05) nurodyta, kad K. S. nustatyti šie sužalojimai – galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda kairėje momeninėje srityje, poodine kraujosruva dešinio paakio srityje, smilkinkaulio ir momenkaulio lūžiais kairėje, akytkaulio lūžiu dešinėje, galvos smegenų sumušimu su sumušimo ir kraujo išsiliejimo židiniais galvos smegenyse bei kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu. Apie sužalojimų mechanizmą ir lokalizaciją teisiamojo posėdžio metu paaiškino šią ekspertizės išvadą atlikęs ir pateikęs ekspertas I. A.. Patvirtinęs pateiktą specialisto išvadą, ekspertas paaiškino, kad duomenų apie nukentėjusiojo sužalojimus kairėje veido pusėje nėra, tačiau nustatyti sužalojimai K. S. dešinėje pusėje padaryti smūgio kietu buku daiktu pasekoje, o sužalojimai kairėje – padaryti nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant į grindis. Po smūgio į dešinę veido pusę nukentėjusysis krito ir atsitrenkė į grindis.

11517. Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad L. R. tikrai sudavė smūgį nukentėjusiajam K. S. į veido sritį ir po smūgio nukentėjusysis nugriuvo ir galva atsitrenkė į grindis. To neneigia ir pats nuteistasis L. R.. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos matosi, kad konflikto metu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio L. R. staigiu judesiu sudavė smūgį K. S., kuris iš karto po šio smūgio nukrito, todėl natūralu, kad konflikto dalyviai ir šį smūgį matę liudytojai galėjo ir neįsidėmėti ar supainioti tikslią smūgio sudavimo vietą. Ir pats L. R. skunde nurodo, kad po K. S. smūgio (atstūmimo) galva į jo galvą, jis jautėsi apsvaigęs. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pirmų apklausų metu nei nuteistasis L. R., nei liudytojas M. R. apie smūgio sudavimo į konkrečią veido pusę neparodė, o tik vėlesnių apklausų metu parodė apie tai, kad šis smūgis buvo suduotas būtent į kairę nukentėjusiojo veido pusę. Pirmos apklausos metu nuteistasis netgi nurodė, kad nežino į kurią veido pusę sudavė smūgį K. S.. Tuo tarpu objektyvūs bylos duomenys (specialisto išvada Nr. G 1188/2016(05) ir eksperto paaiškinimai) patvirtina K. S. padarytų sužalojimų mechanizmą ir šių sužalojimų lokalizaciją (ranka suduotas smūgis į dešinę veido sritį ir nuo šio smūgio nukentėjusiojo kritimas ant kairės pusės bei galvos atsitrenkimas į grindis) ir tuo pačiu paneigia apeliacinių skundų argumentus, kad nukentėjusiajam smūgis (smūgiai) buvo suduoti į kairę ar netgi į skirtingas veido puses.

11618. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad viename vaizdo įrašo, daryto naktiniame klube, apžiūros protokole nurodyta, jog L. R. sudavė smūgį K. S. į veidą, po ko pastarasis nukrito ir galva atsitrenkė į grindis, o jau kitame, kaip nurodyta pagerinto, vaizdo įrašo protokole nurodoma apie tai, kad po vieno smūgio nukentėjusiajam į veidą buvo staigiai suduotas ir antras smūgis ta pačia kryptimi. Tokios galimybės neatmetė ir pats ekspertas, kuris paaiškino, kad poodinė kraujosruva dešinio paakio srityje yra vienas sužalojimas, tačiau į šią vietą galėjo būti suduota ir keletą kartų. Tuo tarpu specialisto išvadoje Nr. 11K-50(16), atliekant vaizdo medžiagos iškadravimą ir kadrų masyvų apdorojimą, nurodyta, kad nustatyti, ar nuteistasis kėsinosi suduoti dar vieną smūgį, ar pagauti krentantį nukentėjusįjį nėra galimybės, kitų smurtinių veiksmų vienas kito atžvilgiu neužfiksuota. Pats nuteistasis L. R. nuo pat ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, kad po suduoto smūgio krentantis nukentėjusysis lygtai sugriebė jo ranką, o galbūt praradęs pusiausvyrą pajudėjo link nukentėjusiojo, tačiau jokio kito smūgio nukentėjusiajam nesudavė. Apie tokias aplinkybes L. R. nurodo ir apeliaciniame skunde. Be to, skunde nurodoma ir tai, kad tokias aplinkybes vėliau K. S. interpretavo kaip antro smūgio sudavimą. Skunde nurodoma dar ir tai, kad K. S. draugai A. P. ir M. R. tik vėlesnių apklausų metu parodė apie kito smūgio sudavimą. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojas A. P. nurodė, jog matė tik K. S. griūnantį ant nugaros ir galva atsitrenkiantį į grindis, tačiau M. R. jam sakė, kad L. R. sudavė smūgį nukentėjusiajam. Tuo tarpu pats liudytojas M. R. iš tikrųjų pirmų apklausų metu neparodė apie jokį kitą smūgį K. S., o tik trečios ikiteisminio tyrimo apklausos metu peržiūrint vaizdo įrašą M. R. parodė, kad mato, jog K. S. buvo suduoti du smūgiai, nors nežino, ar antras smūgiu buvo pataikyta nukentėjusiajam. Teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas jau parodė, kad antrą smūgį nukentėjusiajam pamatė tik ikiteisminio tyrimo metu žiūrint vaizdo įrašą, tačiau, jo nuomone, antru smūgiu buvo pataikyta K. S.. Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu žiūrint vaizdo įrašą tyrėja bandė jam įteikti apie du nuteistojo suduotus smūgius nukentėjusiajam. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, netgi ir žiūrint vaizdo įrašą, ir teisme parodė, kad L. R. po suduoto smūgio K. S. nugriuvo, apie jokius kitus smūgius neparodė. Visi šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, irgi nesuteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad L. R. po smūgio sudavimo begriūnančiam K. S. sudavė dar vieną smūgį ir šiuo smūgiu pataikė į kitą veido pusę.

11719. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad būtent nuo L. R. smurtinių veiksmų buvo padaryti ne tik specialisto išvadoje Nr. G 1188/2016(05) konstatuoti K. S. sužalojimai, bet ir nulaužtas 21 danties vaikinas, irgi nėra. Apeliaciniame skunde prokurorė teisingai nurodo, kad pats nukentėjusysis K. S. ir jo sutuoktinė liudytoja E. B. – S. parodė, jog po įvykio nukentėjusiajam buvo nuskeltas priekinis dantis. Pats L. R. tiki, kad K. S. galėjo nulūžti dantis tuo atveju, jeigu jis trenkė į kairę veido pusę. Teisėjų kolegija pažymi, kad apie danties lūžį pats K. S. parodė tik antroje ikiteisminio tyrimo apklausoje, o jo sutuoktinė tik teisme. Apie šią aplinkybę neparodė nei vienas liudytojas, buvęs įvykio metu ar nukentėjusįjį matę iš karto po įvykio. Liudytojai S. Č. ir V. M. bei greitosios pagalbos medicinos specialistė G. T. parodė, kad jokių sužalojimų K. S. veide, tame tarpe ir lūpų srityje, nepastebėjo. Specialisto išvadoje Nr. pG 160/2017(05) nurodyta, kad K. S. nustatytas 21 (viršutinio kairiojo pirmojo kandžio) danties vainiko lūžis, kuris nukentėjusiojo apžiūros metu 2017 m. vasario 10 d. jau buvo atstatytas estetine plomba. K. S. nustatytas 21 danties vainiko lūžis įvyko iki tiriamojo apžiūros odontologijos klinikoje 2017 m. sausio 23 d. Objektyvių duomenų, leidžiančių tiksliau pasisakyti apie traumos datą, ar lūžį susieti su nagrinėjamu įvykiu, tyrimui papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota. Be to, objektyvių duomenų, leidžiančių tiksliau pasisakyti apie žalojusį veiksnį, kurio poveikio pasekoje buvo nuskeltas 21 danties vainikas, tyrimui papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota (2 t., 107-109 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu šią specialisto išvadą pateikęs ekspertas I. A. paaiškino, jog negali teigti to, kad toks danties vaikino lūžis galėjo būti padarytas būtent nagrinėjamo įvykio metu. Nors tokios galimybės ekspertas ir neatmetė, tačiau paaiškino, kad tokiu atveju nukentėjusysis turėjo būti iššiepęs dantis, o ant nuteistojo rankos turėjo likti sužalojimas. Tuo tarpu asmens apžiūros protokole neužfiksuoti jokie L. R. rankų sužalojimai (2 t., 77-79 b.l.). Be to, ekspertas nurodė, kad duomenų apie viršutinės lūpos sužalojimą nukentėjusiajam irgi nėra. Atsižvelgiant į tai, nors ir nukentėjusysis K. S. ir jo sutuoktinė parodė apie po įvykio pastebėtą danties lūžį, tačiau jokių objektyvių duomenų, kad šis viršutinio kairiojo pirmojo kandžio danties vaikino lūžis įvykio būtent nagrinėjimo įvykio metu ir toks sužalojimas buvo padarytas L. R. veiksmais, nėra. Be to, kaip jau buvo išdėstyta, jokių objektyvių duomenų, kad K. S. buvo suduota į kairę veido pusę, irgi nėra.

11820. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad objektyvūs duomenys patvirtina, jog K. S. buvo suduotas smūgis į dešinę veido sritį, nors neatmetama galimybė, kad į šią vietą galėjo būti suduotas ir antras smūgis, tačiau nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių antro smūgio sudavimą į kitą (kairę) veido pusę ir vertindamas visas abejones kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas), teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai patikslino kaltinimą nurodydamas, kad K. S. buvo suduotas ne mažiau kaip vienas smūgis. Teismas, įvertinęs specialisto išvadą Nr. pG 160/2017(05) ir eksperto paaiškinimus bei vadovaudamasis tuo pačiu principu (in dubio pro reo), pagrįstai iš kaltinimo pašalino ir aplinkybę, kad būtent po L. R. smūgio K. S. į veidą lūžo 21 (viršutinio kairiojo pirmojo kandžio) danties vainikas.

11921. Nepaisant to, kad L. R. kaltinimas buvo patikslintas ir iš kaltinimo pašalinta minėta aplinkybė, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad K. S. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent L. R. veiksmais bei tarp jo veiksmų (ne mažiau vieno smūgio sudavimo ir nukentėjusiojo griuvimo ant grindų) ir kilusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nors nuteistasis nurodo, kad nuo vieno smūgio negalėjo būti padaryti nustatyti K. S. sužalojimai, tačiau sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo K. S. sveikata buvo nuo sužalojimų visumos. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje, o būtent – L. R. sudavus smūgį nukentėjusiajam į veidą ir po šio smūgio nukentėjusiajam griūnant ir galva atsitrenkiant į grindis. Šie sužalojimai padaryti vienas po kito. Iš tikrųjų liudytojai D. Ž., A. P. ir M. R. parodė, kad po smūgio ant grindų gulintis K. S. buvo pakeltas ir pasodintas ant kėdės. Vaizdo įrašo apžiūros protokole irgi nurodyta, kad K. S. keletą kartų nuo kėdės nusmunka ant grindų. Tačiau L. R. apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad K. S. sužalojo kiti asmenys, kurie bandė nukentėjusįjį pasodinti ant kėdės arba pačiam pasodintam nukentėjusiajam nuslydus nuo kėdės, irgi paneigia ta pati specialisto išvada Nr. G 1188/2016(05) ir eksperto paaiškinimai. Ekspertas paaiškino, kad mažai tikėtina, jog sužalojimai galėjo būti padaryti pačiam K. S. nuslydus nuo kėdės. Nepaisant to, teisėjų kolegija pažymi, kad jau išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent nuo L. R. smurtinių veiksmų K. S. buvo padaryti sužalojimai, o ne nuo kitų veiksnių. Be to, tai, kad nuteistasis L. R. nėra išlavinęs smūgio ranka technikos, nėra sportavęs jokių kovinių sporto šakų, irgi nepaneigia to, kad nuo jo veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

12022. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. R. pripažino kaltu ir nuteisė už tai, kad jis sunkiai sužalojo nukentėjusiojo K. S. sveikatą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. L. R., suduodamas ne mažiau vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, suvokė nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali sunkiai sutrikdyti K. S. sveikatą, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

12123. Iš kaltinamojo akto matosi ir tai, kad L. R. buvo inkriminuota, kad sunkiai sutrikdė K. S. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Pirmosios instancijos teismas šio nusikaltimo kvalifikuojančio požymio nenustatė ir L. R. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 135 str. 1 d.

12224. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinę įrodymus, padarė išvadą, kad L. R. sunkiai sutrikdė K. S. sveikatą dėl asmeninių paskatų ir pykčio, todėl nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 135 str. 1 d. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad klube vykstant renginiui, kuriame dalyvavo didelis skaičius žmonių ir prie baro susidarius grūsčiai, eidamas link baro L. R. netyčia užkliudė K. S.. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, būdami arti vienas kito, kad galėtų susikalbėti garsioje aplinkoje, nukentėjusiajam reiškiant savo nepasitenkinimą ir galvos judesiu atstumiant kaltinamąjį nuo savęs ar jį provokuojant veiksmui, šis, supratęs tai kaip kėsinimąsi, smogė nukentėjusiajam ne mažiau vieną kartą kumščiu į galvą, po ko šis griuvo ir galva trenkėsi į grindis. Tokių L. R. veiksmų, pirmosios instancijos teismo nuomone, negalima laikyti kaip padarytų dėl chuliganiškų paskatų. Jis nukentėjusiajam smūgį į veidą sudavė spontaniškai, kilus tarpusavio konfliktui ir dėl nukentėjusiojo veiksmų, kurių jis negalėjo numatyti, t. y. dėl asmeninių paskatų ir pykčio.

12325. Su tokia teismo išvada prokurorė ir nukentėjusysis K. S. nesutinka. Abiejuose skunduose nurodoma apie tai, kad L. R. savo smurtiniams veiksmams panaudojo mažareikšmę dingstį – kad K. S. galva atstūmė L. R., kuris grasino ir elgėsi įžeidžiančiai. Tuo tarpu pats nuteistasis L. R. skunde nurodo, kad prie jo kabinėjosi pats nukentėjusysis, K. S. nepatiko tai, jog buvo išlietas jo gėrimas ir einant prie baro galimai palietė nukentėjusįjį.

12426. Kaip teisingai nurodoma nukentėjusiojo K. S. apeliaciniame skunde, teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje nurodoma ir tai, kad chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos nepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos, kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos.

12527. Prokurorės ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose nurodoma apie tai, kad konfliktą pradėjo L. R. ir panaudojęs mažareikšmę dingstį sudavė K. S.. Tačiau iš bylos matosi, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo prasidėjo dėl to, kad L. R. bandė prieiti prie baro, prie kurio buvo daug klubo lankytojų, ir užkliudė K. S.. Kaip nurodoma apeliaciniuose skunduose, užkliudęs K. S. L. R. išpylė nukentėjusiojo gėrimą. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į fizinio smurto panaudojimą. Byloje nustatyta, kad įvykus žodiniam konfliktui ir K. S. galva atstūmus L. R. nuo savęs, pastarasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.

12628. Nors prokurorė skunde nurodo apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme L. R. nenuosekliai aiškino apie K. S. atliktus veiksmus prieš jį, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, esmė ta, jog visų apklausų metu L. R. parodė, jog ir nukentėjusysis atlikto tam tikrus veiksmus jo atžvilgiu. Iš tikrųjų pirmos apklausos metu L. R. parodė, kad K. S. priglaudęs kaktą prie jo kaktos bandė smarkiai stumti, kitų apklausų metu jau nurodė, jog K. S. kakta sudavė smūgį jam į galvą, o teisme nuteistasis parodė, kad konflikto metu K. S. galva atstūmė jį, o tada jis, L. R., nustūmė K. S., tačiau vėl priėjęs prie jo nukentėjusysis smūgiavo galva jam. Liudytojas G. K. parodė, kad K. S. galva pastūmė L. R., kuris rankomis atsistūmė, o tada nukentėjusysis galva trenkė L. R., po to nuteistasis ir sudavė K. S.. Tuo tarpu nukentėjusysis parodė, kad jį pirmas pastūmė L. R., nuo šio pastūmimo jis kelis žingsniu paėjo atgal, o toliau tęsiantis aiškinimuisi jis, K. S., kakta nuo savęs pastūmė L. R.. Vaizdo įrašo apžiūros protokolas ir specialisto išvada Nr. 11K-50(16) patvirtina, kad žodinio konflikto metu K. S. atsitraukdamas nuo L. R. patraukia jį link savęs arba L. R. nuo savęs atstūmė K. S.. Ekspertas K. G. paaiškino, kad nuteistasis galėjo ir atstumti nukentėjusįjį, tačiau tokiu atveju L. R. turėjo jį stumti į žemutinę kūno dalį arba jis turėjo būti įsirėžęs. K. S. sugrįžus prie L. R. ir toliau tęsiantis konfliktui nukentėjusysis galva atstumė L. R.. Dar toliau tęsiantis konfliktui L. R. sudavė smūgį K. S., nuo šio smūgio nukentėjusysis nugriuvo ir galva atsitrenkė į grindis.

12729. Iš to, kas išdėstyta akivaizdu, kad žodinis konfliktas prasidėjo nuo to, kad L. R. užkliudė K. S. ir išpylė jo gėrimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad naktiniame klube buvo daug lankytojų ir stengdamasis prieiti prie baro L. R. netyčia stumtelėjo vieną iš lankytojų, o būtent K. S., kuriam išsipylė gėrimas. Netgi ir pats nukentėjusysis skunde nurodo, kad L. R. neatsargiu elgesiu išpylė jo gėrimą. Nors iki šio įvykio K. S. ir L. R. pažįstami nebuvo, tačiau iš nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų matosi, kad būtent konflikto metu L. R. manė, jog jis pažįsta K. S. ir apie tai dar kalbėjosi. Nepaisant to, tiek nuteistasis L. R., tiek ir nukentėjusysis nurodo, kad vienas kito atžvilgiu buvo nepatenkinti ir vienas kitą įžeidinėjo. Nors nukentėjusysis K. S. nurodo, kad L. R. reiškė nepasitenkinimą ir jį įžeidinėjo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, būtent K. S. liko nepatenkintas, nes jam buvo išpiltas gėrimas. Į nuteistojo L. R. neatsargius veiksmus (dėl žmonių spūsties nukentėjusiojo pastūmimą ir jo gėrimo išpylimą) K. S. sureagavo neadekvačiai ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Šio žodinio konflikto metu tiek nuteistasis L. R., tiek ir pats nukentėjusysis vienas kito atžvilgiu panaudojo ir fizinę jėgą. Galima sutikti su tuo, kad L. R. pirmas pastūmė K. S., pats nuteistasis nurodo, jog tokiu būdu jis norėjo nutraukti konfliktą, tačiau iš bylos matosi, kad K. S. vėl priėjo prie nuteistojo ir toliau tęsiantis konfliktui jau K. S. staigiu judesiu kakta atstūmė nuteistąjį. Tik po šių veiksmų L. R. sudavė smūgį, nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo ir galva atsitrenkė į grindis. Atsižvelgiant į konflikto pradžią ir atliktus veiksmus, teisėjų kolegijos nuomone, konfliktas kilo ne dėl chuliganiškų, o dėl kitokių – asmeninių paskatų (žodinio konflikto dėl nukentėjusiojo pastūmimo ir išlieto jo gėrimo bei nukentėjusiojo staigaus judesio galva).

12830. Nors L. R. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ne dėl chuliganiškų paskatų, tačiau jo veiksmus vertinti kaip būtinąją gintį pagrindo nėra. Todėl nuteistojo L. R. apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad jo veiksmus yra pagrindas laikyti būtinąja gintimi, atmetami.

12931. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas L. R. tvirtinimą, kad jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo, nurodė, jog tiek iš paties kaltinamojo paaiškinimų, tiek ir liudytojų parodymų bei specialisto išvados dėl K. S. medicininio tyrimo, eksperto teisme duotų paaiškinimų ir kitų byloje surinktų įrodymų matosi, kad nebuvo kilusi jokia akivaizdi grėsmė kaltinamojo gyvybei ar sveikatai. Nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusiojo judesys galva, nors ir buvo netikėtas L. R., tačiau objektyviai jis nekėlė tokios grėsmės, jog reikėtų intensyvios gynybos atsakant smūgiais į galvą, siekiant nutraukti kėsinimąsi. Be to, vaizdo įrašo duomenys patvirtina, kad po nukentėjusiojo veiksmo su galva dar sekė kelių sekundžių pokalbis tarp nukentėjusiojo bei kaltinamojo ir tik tada kaltinamasis L. R. sudavė K. S. smūgį, kas paneigia buvus realią besitęsiančią pavojingą grėsmę iš nukentėjusiojo pusės bei būtinybę gintis.

13032. BK 28 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. BK 28 str. 3 d. nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams

13133. Šioje byloje nustatyta, kad K. S. tikrai galva nuo savęs atstūmė L. R., tačiau daryti išvadą, jog L. R. tuo metu tikrai grėsė pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į jo gyvybę ar sveikatą, pagrindo nėra ir tai privalėjo suprasti pats nuteistasis. Iš bylos matosi, kad žodinio konflikto metu šis nukentėjusiojo veiksmas tikrai buvo staigus, tačiau matosi ir tai, jog po šio atstūmimo L. R. dar kažką pasakė nukentėjusiajam ir tik tada jam sudavė smūgį. Nuteistasis L. R. skunde nurodo, kad šalia nukentėjusiojo buvo du jo draugai, o tai didino grėsmę būti sužalotam. Iš tikrųjų liudytojas G. K. parodė, kad už nukentėjusiojo K. S. stovėjo du draugai. Nors šie į pokalbį nesiterpė, tačiau vienas iš tų nukentėjusiojo draugų liepė išsivesti L. R., nes abiems bus blogai. Apie tokius vieno iš K. S. draugų pasisakymus G. K. nepasakė L. R.. Tuo tarpu A. P. patvirtinęs, kad įvykio metu buvo netoli K. S., tačiau apie tai, kad išsivestų L. R., nes kitu atveju baigsis blogai, niekam nesakė. Kitas nukentėjusiojo draugas M. R. irgi buvo šalia nukentėjusiojo, tačiau niekam negrasino. Nors iš tikrųjų šalia nukentėjusiojo buvo jo draugai, tačiau netoli L. R. buvo ir jo draugas G. K.. Tai patvirtina vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad už K. S. ir L. R. stovi M. R., A. P. ir G. K.. Be to, kaip nurodyta nuteistojo skunde, ne tik liudytojas K. R., bet ir S. Č. parodė, kad išgėręs K. S. yra įkyrus ir aiškina kitiems, tačiau K. R. parodė ir tai, jog išgėręs K. S. nėra pavojingas. L. R. skunde nurodo dar ir tai, kad K. S. jį užgauliojo, tačiau nukentėjusysis nurodo, kad ir L. R. jį įžeidinėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nors ir šalia nukentėjusiojo K. S. buvo jo draugai, nors ir K. S. staigiu judesiu galva atstūmė nuteistąjį ir tai buvo netikėta nuteistajam, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, žodinio konflikto metu vienas kitą įžeidinėjant L. R. veiksmai po to, kai atstumtas nukentėjusiojo jis vėl prie jo priėjęs ir dar kažką jam pasakęs, suduodant nukentėjusiajam, neatitinka būtinosios ginties situacijos. Todėl nesant galimybės jo veiksmus laikyti būtinąja gintimi ar būtinosios ginties ribų peržengimu, nenustačius L. R. veiksmuose chuliganiškų motyvų, t. y. būtinojo BK 135 str. 2 d. 8 p. numatytos nusikalstamos veikos požymio, pirmosios instancijos teismas nuteistojo nusikalstamą veiką pagrįstai ir teisingai perkvalifikavo iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 135 str. 1 d.

13234. Iš kaltinamojo akto matosi, kad L. R. buvo kaltinamas ne tik dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdęs K. S. sveikatą, tačiau ir pažeidęs viešąją tvarką. Apie tai, kad L. R. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą dėl kitokių, o ne chuliganiškų, paskatų, teisėjų kolegija jau pasisakė. Taip pat pasisakė, kad teismas teisingai L. R. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 135 str. 1 d. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas ir dėl L. R. pagal BK 284 str. išteisinimo. Skundžiamame nuosprendyje teismas, įvertinęs, kad L. R. sprendė tik asmeninio pobūdžio konfliktą su K. S. ir nenustatęs L. R. tikslo pažeisti viešąją tvarką ir rimtį, nenustatęs dar ir to, jog dėl kaltinamojo veiksmų buvo realiai sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, L. R. pagal BK 284 str. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

13335. Pagal BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Skunde nukentėjusysis K. S. nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi kasacine nutartimi Nr. 2K-148/2012, nes nurodytoje nutartyje ir šioje byloje nustatytos aplinkybės skiriasi. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi teismų praktika, kurioje aiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-120-628/2018, 2K-54-222/2017, 2K-5/2014 ir kt.). Teismų praktikoje nurodoma, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaip teisingai nurodoma nukentėjusiojo K. S. ir prokurorės apeliaciniuose skunduose, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

13436. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad L. R. fizinį smurtą prieš K. S. panaudojo viešoje vietoje – naktiniame klube, kuriame buvo didelis skaičius žmonių. Konfliktas tarp L. R. ir nukentėjusiojo K. S. prasidėjo nuo to, kad L. R. užkliudęs K. S. išpylė jo gėrimą. Žodinio konflikto metu nukentėjusysis K. S. staigiu judesiu galva atstūmė nuteistąjį L. R. ir šis sudavė ne mažiau vieną smūgį nukentėjusiajam, nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo ant grindų. Kaip jau buvo pasisakyta, šis konfliktas kilo ne dėl chuliganiškų, o dėl asmeninių paskatų. Pagal teismų praktiką motyvas ir tikslas nėra būtinieji nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo – sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos minėtos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad L. R. sprendė tik asmeninio pobūdžio konfliktą su K. S., taip pat nenustatė L. R. tikslo pažeisti viešąją tvarką ir rimtį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą ir apie tai, kad, nors smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu ir buvo panaudotas viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, o pasekmės sukėlė tam tikrą sumaištį, nes reikėjo kviesti medicinos pagalbą ir policiją, rūpintis nukentėjusiojo išgabenimu, tačiau esant akivaizdiems asmeninio pobūdžio motyvams, kuriuos paskatino paties nukentėjusiojo veiksmai, o ne noras parodyti savo viršenybę prieš jį ar įžūliu elgesiu pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, L. R. tikslo pažeisti viešąją tvarką ir rimtį visiškai neturėjo. Teismas pažymėjo ir tai, kad konfliktas vyko trumpai, pavartotas smurtas nebuvo intensyvus ir tęsėsi labai trumpą laiką. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, nenustatęs tikslo pažeisti viešąją tvarką, atsižvelgęs į asmeninio pobūdžio konfliktą ir tai, kad šis konfliktas tęsėsi trumpą laiką, o konflikto metu panaudotas smurtas nebuvo intensyvus, turėjo omenyje ir tai, jog L. R. nesuvokė, kad pirmiausia taip pademonstruos klubo lankytojams nepagarbą, t. y. neturėjo tyčios to padaryti.

13537. Kaip jau minėta, BK 284 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Tokių padarinių pirmosios instancijos teismas ir nenustatė, o padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog L. R. veiksmais kam nors buvo sukeltas išgąstis, kilo sumaištis ar panika, t. y. nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pripažinti, jog dėl kaltinamojo veiksmų buvo realiai sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad pačiame kaltinime neįvardyta, kuo pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos pažeidimas, išskyrus smurtą, nukreiptą nukentėjusiojo atžvilgiu ir jam padarytus sužalojimus.

13638. Nukentėjusysis K. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas padarė prieštaringas išvadas. Nors teismas nurodė, kad dėl L. R. veiksmų kilusi sumaištis nebuvo, tačiau nurodė ir tai, jog dėl panaudoto smurto viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje buvo tam tikra sumaištis, nes reikėjo kviesti gydytojus, policiją ir rūpintis nukentėjusiojo išgabenimu.

13739. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors viešoje vietoje (naktiniame klube) L. R. veiksmai vertintini kaip nepriimtini konflikto sprendimui, tačiau tokie veiksmai savaime nereiškia visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Tokiais veiksmais nuteistasis sprendė konfliktą su K. S., o ne demonstravo nepagarbą naktinio klubo lankytojams. L. R. veiksmai neperžengė privataus konflikto su K. S. ribų ir jo tokie veiksmai buvo pavojingi tik nukentėjusiajam, o ne kitiems asmenims, buvusiems naktiniame klube. Pačius L. R. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį matė tik M. R. ir G. K.. Kiti klubo lankytojai L. R. suduoto smūgio nematė. Be to, L. R. smurtiniai veiksmai nebuvo intensyvūs ir truko trumpą laiką. Nors iš tikrųjų po L. R. atliktų veiksmų ir buvo kilusi sumaištis, nes buvo iškviesta greitosios medicinos pagalba ir policija, tačiau tokia sumaištis truko trumpą laiką, nebuvo kilusi ypatinga sumaištis. Be to, L. R. veiksmai buvo nukreipti tik į nukentėjusįjį, jo veiksmai nebuvo pavojingi kitiems asmenims, realiai paties klubo veikla nebuvo sutrikdyta, o klubo lankytojai toliau tęsė laisvalaikį, jie nebuvo šokiruoti, jiems nebuvo sukeltas ir didelis išgąstis.

13840. Kaip teisingai nurodoma prokurorės ir nukentėjusiojo K. S. apeliaciniuose skunduose, iš tikrųjų liudytojai A. P. ir M. R. po L. R. veiksmų rūpinosi K. S. ir jį lydėjo į ligoninę, juo rūpinosi, kol jis buvo perduotas gydytojams. Tačiau priešingai, nei nurodo K. S., liudytojai A. P. ir M. R. ikiteisminio tyrimo metu nieko neparodė apie naktinio klubo veiklos sutrikdymą, kilusį sąmyšį ar lankytojų išgąstį, o tik teisme nurodė apie jų sutrikdytą laisvalaikį klube. Pats A. P. paaiškino, kad nors jų trijų laisvalaikis klube buvo sutrikdytas, tačiau į šį įvykį kiti klubo lankytojai nereagavo, naktinio klubo veikla nutraukta nebuvo. Kitas liudytojas M. R. irgi nurodė, kad nors jo laisvalaikis klube pasibaigė, tačiau dėl įvykio klubo veikla nenutrūko. Nors teisingai nurodoma, kad tą vakarą L. K. – R. poilsis buvo sutrikdytas ir patyrė šoką, tačiau šie patirti išgyvenimai susiję su tuo, kad ji pamatė, kaip jos vyrą išveda apsaugos darbuotojai, ji paties įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta K. S. sveikata, nematė. Apsaugos darbuotojas S. Č. irgi parodė, kad naktinio klubo veikla nežymiai sutriko, trumpam laikui buvo išjungta muzika ir įjungta šviesa, tačiau toliau vyko šokiai ir bendravimas. Iš kitų liudytojų parodymų negalima daryti išvados, kad dėl L. R. veiksmų buvo sutrikdyta klubo veikla ir lankytojų poilsis, jog lankytojai patyrė išgąstį ar buvo šokiruoti. Priešingai liudytojai G. K., V. S. bei naktinio klubo apsaugos darbuotojas liudytojas D. Ž. parodė, kad naktinio klubo veikla toliau tęsėsi, šio klubo veikla sustabdyta nebuvo. Iš vaizdo įrašo matosi, kad tuo metu, kai nukentėjusysis K. S. buvo keliamas nuo grindų ir sodinamas ant kėdės, iš tikrųjų aplink jį sumažėjo lankytojų skaičius, praeinantys lankytojai pasižiūrėdavo į jį, tačiau tai truko tik trumpą laiką, o pačiame klube tikrai lankytojų nesumažėjo, netgi priešingai ypatingo dėmesio nekreipdami į nukentėjusįjį lankytojai tęsia savo laisvalaikį naktiniame klube. Šis vaizdo įrašas nepatvirtina, o paneigia, kad naktinio klubo lankytojų laisvalaikis buvo sutrikdytas.

13941. Taigi smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu matė M. R. ir G. K., tik nukentėjusiojo draugams liudytojams A. P. ir M. R. bei nuteistojo žmonai liudytojai L. K. – R. to vakaro laisvalaikis naktiniame klube pasibaigė, į naktinį klubą buvo atvykusi greitosios medicinos pagalba ir policija, tačiau didžiosios daugumo klubo lankytojų laisvalaikis toliau tęsėsi, naktinio klubo veikla nenutrūko.

14042. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nors naktiniame klube (viešoje vietoje) L. R. iš tikrųjų prieš K. S. panaudojo smurtą ir, kaip prokurorės skunde nurodoma, nuteistasis jaučiasi kaltas, kad sutrikdė lankytojų nuotaiką, tačiau nenustatyta, jog L. R. tokius savo veiksmus pirmiausia suvokė kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą ir tai buvo jo pagrindinis veikos aspektas, o priešingai, nustatyta, kad asmeninio konflikto su K. S. nuteistasis neperžengė, jo veika buvo pavojinga tik konkrečiam nukentėjusiajam. Be to, nenustatyti ir realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, o priešingai, po neilgai trukusios ir nedidelės sumaišties, tiek naktinio klubo, tiek ir lankytojų poilsis tęsėsi, jokie liudytojai apie jiems sukeltą didelį išgąstį ar šoką būtent dėl L. R. panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį neparodė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai L. R. pagal BK 284 str. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokių išvadų, tokių teismo išvadų nepaneigia prokurorės ir nukentėjusiojo K. S. apeliacinių skundų argumentai. Be to, tokių teismo išvadų nepaneigia ir K. S. nuomone ypatingos reikšmės turėjusi aplinkybė, kad L. R. anksčiau teistas už panašią nusikalstamą veikaą, nes L. R. kaltės klausimas sprendžiamas būtent dėl šio konkretaus įvykio, be to, tokia aplinkybė (teistumas) jau buvo teismo įvertinta skiriant nuteistajam bausmę.

14143. Kaip jau buvo pasisakyta pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai L. R. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 135 str. 1 d., o jį pagal BK 284 str. išteisino. Jau buvo atmesti apeliacinių skundų argumentai ir prašymai, susiję su nusikalstamos veikos perkvalifikavimu iš BK 135 str. 1 d. į BK 135 str. 2 d. 8 p. ir L. R. pripažinimu kaltu pagal BK 284 str. Todėl apeliacinių skundų argumentai ir prašymai, susiję su L. R. griežtesnės bausmės (bausmių) paskyrimu, irgi atmetami. Nepaisant to, teisėjų kolegija iš dalies tenkina prokurorės ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai pripažino nuteistojo L. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

14244. Skirdamas bausmę teismas vadovavosi BK 41 str. nuostatomis apie bausmės paskirtį, taip pat atsižvelgė ir į BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas pagrįstai nustatė L. R. atsakomybę sunkinančią (BK 60 str. 1 d. 9 p.) aplinkybę. Nėra abejonių, kad L. R. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. S. sveikatą apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši aplinkybė neginčijama ir apeliaciniuose skunduose. Tačiau teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo L. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

14345. Teismų praktikoje nurodoma, kad BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį.

14446. Teisėjų kolegija pažymi, kad dauguma nukentėjusiojo K. S. argumentai susiję ne su šios kaltininko atsakomybės lengvinančios aplinkybės pripažinimu, o su BK 135 str. 2 d. numatyto nusikaltimo kvalifikuojančiu požymiu – dėl chuliganiškų paskatų. Apie tai teisėjų kolegija jau pasisakė. Nepaisant to, nukentėjusysis K. S. skunde nurodo ir tai, kad savo veiksmais L. R. neprovokavo, o prokurorė, jog būtent L. R. buvo žodinio konflikto, peraugusio į fizinio smurto panaudojimą, iniciatorius.

14547. Šioje byloje nustatyta, kad žodinio konflikto metu K. S. nuo savęs galva atstūmė L. R.. Šis žodinis konfliktas prasidėjo, kai L. R. užkliudė nukentėjusįjį K. S., kuriam išsipylė gėrimas. Nors prokurorė nurodo, kad žodinio konflikto iniciatorius buvo nuteistasis, tačiau iš bylos matosi, kad L. R. netyčia užkliudė K. S., o tarp jų įvykusio žodinio konflikto aktyvus dalyvis buvo ir pats nukentėjusysis K. S.. Nukentėjusysis nurodo, kad L. R. galėjo pasirinkti kitokį elgesio modelį, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tą patį galėjo padaryti ir nukentėjusysis. Nepaisant to, teisėjų kolegijos nuomone, šio žodinio konflikto metu atlikti nukentėjusiojo K. S. veiksmai negali būti vertinami kaip provokuojantis elgesys. Nors žodinio konflikto metu K. S. fizinis veiksmas buvo nemalonus ir nepriimtas L. R., tačiau tokie nukentėjusiojo nebuvo itin įžeidžiantys ir skatinantys nuteistąjį panaudoti smurtinius veiksmus prieš jį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinęs L. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.) teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas ir nuosprendžio dalis dėl nurodytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo naikinama.

14648. Skirdamas L. R. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d., atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. L. R. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą. L. R. nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Dėl nuteistojo veiksmų K. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Iš bylos matosi, kad nukentėjusysis K. S. nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2018 m. sausio 30 d. (neterminuotai) nustatytas 30 proc. darbingumo lygis (2 t., 32 b.l.). Paties nukentėjusiojo teigimu po šio įvykio jam buvo atlikta operacija, ilgą laiką gydėsi, po šio įvykio prasidėjo epilepsijos priepuoliai. K. S. paaiškino ir tai, kad šiuo metu dirba tame pačiame darbe kaip ir prieš įvykį. Kaip teisingai prokurorė nurodo, skundžiamame nuosprendyje prie bausmės motyvų nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo suduoti du smūgiai į veidą. Tokią aplinkybę prokurorė vertina kaip didesnį L. R. nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą. Iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies matosi, kad teismas, patikslindamas kaltinimą, nustatė, jog L. R. ranka sudavė ne mažiau vieną smūgį K. S. į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ir atsitrenkė galva į grindis. Nors prie bausmių skyrimo motyvų teismas įvardino kaip du suduotus smūgius, o prie nustatytų aplinkybių nurodė, kad ne mažiau vieną smūgį, teisėjų kolegijos nuomone, tai neparodo didesnį L. R. nusikalstamos veikos pavojingumą. Priešingai, tai, kad L. R. sudavė ne mažiau vieną smūgį K. S., o faktiškai pats pirmosios instancijos teismas pripažino, jog sudavė vieną, vertinama kaip mažesnis negu tipinis šio nusikaltimo pavojingumo laipsnis. Teismas pagrįstai tokius nuteistojo smurtinius veiksmus įvertino kaip neintensyvius, be to, atsižvelgė ir į tai, kad nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, padarytas spontaniškai, nesant išankstinės tyčios, susiklosčius neigiamoms nenumatytoms įvykio aplinkybėms. Teismas įvertino ir L. R. asmenybę. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniuose skunduose, iš tikrųjų L. R. praeityje teistas už viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 str. 1 d.), tačiau šis jo teistumas išnykęs (2 t., 174-179 b.l.). Nuteistasis baustas ir administracine tvarka (2 t., 172-173 b.l.). Teismas pažymėjo, kad paskirtas baudas L. R. yra sumokėjęs, šios nuobaudos buvo skirtos už nusižengimus, nesusijusius su agresyviu jo elgesiu, chuliganiškais veiksmais ar viešosios tvarkos pažeidimu (baustas už kitus eismo saugumo taisyklių pažeidimus). Nors nėra duomenų apie nukentėjusiojo atsiprašymą ar jam atlygintą žalą ar jos dalį, tačiau L. R. teisme išreiškė apgailestaujantis dėl kilusių pasekmių. Teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis L. R. yra jauno amžiaus, turi šeimą, augina dukrą, gimusią X m., registruotas daro biržoje.

14749. BK 135 str. 1 d. sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Teismas L. R. paskyrė bausmę, mažesnę už sankcijos vidurkį – laisvės atėmimą 3 metams. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino L. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 6 p., todėl teismas jam paskyrė ir per švelnią bausmę. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad L. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.), į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltinamojo asmenybę bei kitas jau išdėstytas aplinkybes, L. R. skiria irgi bausmę, mažesnę už BK 135 str. 1 d. sankcijos vidurkį – laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams.

14850. Iš prokurorės ir nukentėjusiojo K. S. apeliacinių skundų matosi, kad jie prašo L. R. paskirti realią bausmę, t. y. netaikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymo neatidėti.

14951. Pagal šiuo metu galiojančios redakcijos BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) BK 75 str. 1 d. numatė galimybę atidėti vykdymą bausmių, paskirtų ne tik už nesunkius ar apysunkius, bet ir už sunkius tyčinius nusikaltimus. Šios redakcijos BK 75 str. 1 d. nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal BK 3 str. 1 d., 3 d. veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Šiuo atveju dabartinės redakcijos BK 75 str. 1 d. pasunkino šioje byloje nuteistojo L. R. teisinę padėtį, todėl klausimas dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo būti sprendžiamas taikant nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos BK 75 str. 1 d., numačiusią galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmių, paskirtų ir už sunkius tyčinius nusikaltimus.

15051.1. Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

15151.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 75 straipsnį (šioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją) vien tai, jog asmuo padarė sunkų nusikaltimą, už kurį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trumpesnė negu keturi metai, dar nereiškia, kad asmeniui, už šį nusikaltimą nuteistam laisvės atėmimu, turi būti atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenybę, turi įvertinti ir bausmės vykdymo tikslingumą bausmės paskirties kontekste.

15251.3. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų praktiką, taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

15351.4. Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-388-895/2016 ir kt.).

15451.5. Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.)

15552. Nors apeliacinės instancijos teisėjų kolegija panaikino L. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jam paskirtą bausmę pagriežtino, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vis tiek yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir yra pagrindas L. R. paskirtos bausmės vykdymą atidėti taikant BK 75 str.

15653. Nusikalstama veika, numatyta BK 135 str. 1 d., priskiriama sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Vertinant šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pažymėtina, kad L. R. sudavė ne mažiau vieną smūgį K. S.. Faktiškai L. R. sudavė vieną smūgį nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo ant grindų. Daugiau jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu nuteistasis neatliko. Tai, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina, kad šio nusikaltimo pavojingumas nėra didesnis už rūšinį tokių nusikaltimų pavojingumą. Be to, kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, šis nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Tarp nuteistojo L. R. ir K. S. žodinis konfliktas kilo dėl neatsargaus L. R. elgesio naktiniame klube esant lankytojų sambrūzdžiui, be to, L. R. smurtą panaudojo tik po to, kai nukentėjusysis staigiu judesiu galva atstūmė nuteistąjį. Iš karto po nusikaltimo padarymo ir viso proceso metu L. R. pripažino smūgio sudavimą K. S. ir išreiškė apgailestavimą dėl pasekmių. Kaip jau buvo minėta, nustatyta viena L. R. sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Vertinant nuteistojo L. R. asmenybę, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad anksčiau jis teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau šis teistumas išnykęs. Nuteistasis baustas ir administracine tvarka, bet, kaip jau buvo pažymėta, nusižengimai, susiję su eismo saugumo taisyklių pažeidimais, o paskirtas baudas L. R. yra sumokėjęs. Būtina įvertinti ir tai, kad L. R. yra jauno amžiaus, turi šeimą, augina dukrą, gimusią X m., registruotas daro biržoje. Teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir yra pagrindas L. R. paskirtos bausmės vykdymą atidėti taikant BK 75 str. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam įstatyme numatytam trejų metų terminui. Be to, nuteistajam skiriamos ir BK 75 str. 2 d. numatytos pareigos, ribojančios nuteistojo elgesį ir atitinkančios padaryto nusikalstamas veikos pobūdį. Teisėjų kolegijos nuomone, taikant BK 75 str. nuostatas ir nustatant nuteistajam tinkamai parinktus įpareigojimus, be to, nuteistajam žinant, kad jų nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti nukreiptas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 str. 2 d. įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.

15754. Apeliaciniuose skunduose dėstomi nesutikimo argumentai dėl ir civilinių ieškinių. Prokurorė ir nukentėjusysis K. S. nesutinka su iš nuteistojo L. R. priteistais turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiais. Nuteistasis L. R. nesutinka su tuo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos X skyrius išmokėjo išmokas nukentėjusiajam K. S..

15855. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (BPK 44 str. 10 d., BPK 109-115 str.). Pagal BPK 109 str. baudžiamajame procese reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturinė žala. Atlyginant turtinę žalą (CK 6.249 str.) taikomas visiško jos atlyginimo principas. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

15956. Iš baudžiamosios bylos matosi, kad nukentėjusysis K. S. pareiškė civilinį ieškinį 18 892,23 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (1 t., 82-83 b.l.), o po to pareiškė patikslintą civilinį ieškinį 14 362,09 Eur turtinės ir 48 100 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei 5 proc. dydžio metines palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme ir 1 000 Eur advokato išlaidoms (3 t., 123-127, 128-169 b.l.). X teritorinė ligonių kasa pareiškė 11 394,01 Eur žalos atlyginimo už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (2 t., 11-12, 13-16 b.l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo X skyrius pareikė civilinį ieškinį 1 771,78 Eur žalos atlyginimui už K. S. išmokėtą netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. (2 t., 27-28, 29-37 b.l.) ir patikslintą civilinį ieškinį 8 371,32 Eur žalos atlyginimui už K. S. išmokėtą ligos pašalpą (3 634,62 Eur) už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. ir netekto darbingumo pensiją (2 964,92 Eur) už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. (3 t., 111, 112-119 b.l.).

16057. Pirmosios instancijos teismas X teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo X skyriaus civilinius ieškinius tenkino visiškai ir iš nuteistojo L. R. priteisė 11 394 Eur už nukentėjusiajam K. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinei ligonių kasai, o 8 371,32 Eur turtinės žalos už netekto darbingumo pensijos, išmokėtos nukentėjusiajam K. S., atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos X skyriui. Tuo tarpu nukentėjusiojo K. S. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir nukentėjusiajam priteisė 4 284,83 Eur turtinės ir 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

16158. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai X teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo X skyriaus civilinius ieškinius tenkino visiškai. Tokias civiliniuose ieškiniuose prašomas ir būtent tokio dydžio priteistas sumas patvirtina prie šių ieškinių pridėti dokumentai. Dėl Teritorinės ligonių kasai priteistos sumos apeliaciniai skundai nepaduoti ir dėl to nėra ginčo. Nuteistasis L. R. nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos X skyriui priteistos sumos ir neginčija, tačiau nurodo, kad tokių išmokų K. S. neturėjo gauti, nes įvykio metu buvo neblaivus.

16259. Civilinio ieškovo atstovė L. D. – B. teisme paaiškino, kad civiliniame ieškinyje nurodytą sumą (8 371,32 Eur) sudaro K. S. išmokėta ligos pašalpa ir netekto darbingumo pensija dėl nusikalstama veika padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Paaiškino ir tai, kad skirdami ligos pašalpą atsižvelgė ir į K. S. neblaivumo įvykio metu. Iš tikrųjų pats K. S. kreipėsi dėl pašalpos. Nors civilinio ieškovo atstovė nurodė, kad nėra būtina gauti dokumentus iš prokuratūras apie nukentėjusiojo neblaivumą, tačiau atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundą nurodoma, kad toks raštas gautas. Be to, prie šių atsikirtimų ir pridėtas prokuratūras raštas dėl K. S. neblaivumo. Atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundą civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos X skyrius detaliai nurodė, kad atsižvelgiant į prokuratūros raštą Nr. 6-8-13498, jog nėra duomenų, kad K. S. girtumas būtų turėjęs įtakos patirtai traumai, ir patikrinimo pažymą Nr. B41-503, surašytą atlikus K. S. medicininių dokumentų patikrinimą, padarė išvadą, jog laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. K. S. pripažintas laikinai nedarbingu dėl patirtos traumos ir nėra duomenų, kad K. S. neblaivumas (girtumas) būtų turėjęs įtakos patirtai traumai. Atsikirtimuose civilinis ieškovas pažymėjo, kad nukentėjusiajam K. S. ligos pašalpa galėjo būti skiriama tik gavus teisėsaugos institucijų išvadą, kad K. S. neblaivumas neturėjo įtakos traumos atsiradimui. Tokia išvada ir buvo gauta. Iš to matosi, kad buvo įvertintas K. S. neblaivumas, taip pat įvertinta ir tai, jog neblaivumas neturėjo įtakos jo patirtai traumai. Iš bylos matosi, kad naktiniame klube nukentėjusysis K. S. buvo neblaivus. Apie naktiniame klube alkoholinių gėrimų vartojimą parodė ir pats nukentėjusysis. Šioje byloje nustatyta, kad netgi ir konfliktas peraugęs į fizinio smurto panaudojimą prasidėjo nuo to, jog pastumtas K. S. išpylė gėrimą – kokteilį. Specialisto išvadoje Nr. G 1188/2016(05) nurodyta, kad K. S. kraujyje, mėginys paimtas 2016 m. rugsėjo 17 d. 07.00 val., rasta 1,55% (promilės) etilo alkoholio, o tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Tačiau byloje įrodyta, kad K. S. sveikatą sunkiai sužalojo būtent L. R.. L. R. sudavė ne mažiau vieną smūgį K. S., nuo kurio nukentėjusysis ir nugriuvo ant grindų bei galva trenkėsi į grindis. Atsižvelgiant į tai, nors nukentėjusysis K. S. įvykio metu ir buvo neblaivus, tačiau jis ant grindų nugriuvo ir sužalojimus patyrė ne dėl girtumo, o dėl L. R. atliktų smurtinių veiksmų, po kurių ir sekė kritimas ant grindų. Todėl pagrįstai K. S. buvo išmokėta ligos pašalpa. Be to, prie civilinio ieškinio ir patikslinto civilinio ieškinio pridėto dokumentai (K. S. prašymas dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, darbingumo lygio pažyma Nr. 655, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimas dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo) patvirtina, kad K. S. paskirta netekto darbingumo pensija ir tokiu pagrindu jam nurodytais laikotarpiais išmokėtos išmokos iš viso 8 371,32 Eur sumai.

16360. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. R. nurodo ir tai, kad iš jo neteisėtai regresine tvarka yra priteista 8 371,32 Eur suma Valstybiniam socialinio draudimo fondui. Atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundą civilinis ieškovas pagrįstai nurodo, kad pagal teismų praktiką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civiliniai ieškiniai nėra regresiniai ieškiniai. Iš tikrųjų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-128-696/2018, kuri minima ir atsikirtimuose, nurodoma, kad nors žemesnės instancijos teismų praktika dėl Teritorinių ligonių kasų ir VSDFV ieškinių nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai bylose yra nevienoda, daugelyje bylų Teritorinių ligonių kasų teikiami civiliniai ieškiniai yra priimami, nagrinėjami baudžiamajame procese ir priteisiami iš kaltininkų. Šiose bylose vadovaujamasi nuostata, kad sprendimas priteisti iš nuteistųjų nukentėjusiųjų gydymo išlaidas Teritorinėms ligonių kasoms neprieštarauja ne tik BPK 109 straipsniui, bet ir jau seniai įtvirtintai bei galiojančiai teisminei praktikai nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai. Tačiau VSDFV civiliniai ieškiniai dėl ligos pašalpų išmokėjimo nukentėjusiajam neretai byloje paliekami nenagrinėti dėl to, kad šie yra pripažįstami regresiniais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismų sprendimai dėl Teritorinių ligonių kasų civilinių ieškinių ir VSDFV civilinių ieškinių, pateiktų teismui, negali būti skirtingi, kadangi abi institucijos atlygina dėl nusikalstamos veikos padarytą žalą. Skirtumas tik tas, kad Teritorinės ligonių kasos atlygina gydymo išlaidas, o VSDFV kompensuoja nukentėjusiajam netektas pajamas dėl laikino darbingumo netekimo. Be to, šiame kontekste pažymėtina, kad abiejų institucijų biudžetai formuojami iš to paties šaltinio – valstybinio socialinio draudimo biudžeto. Toje pačioje kasacinėje nutartyje nurodyta ir tai, kad kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016 dėl teritorinės ligonių kasos kaip civilinės ieškovės pasisakyta, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo. Atsižvelgus į tai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija padarė išvadą apie tai, kad VSDFV pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio asmens, nes ši institucija, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo administratorė, įvykus draudžiamajam įvykiui, asmeniui laikinai tapus nedarbingam, turėjo paskirti ir išmokėti ligos pašalpą gavėjui (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis).

16461. Taigi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos X skyrius dėl L. R. nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą. Būtent dėl L. R. smurtinių veiksmų nukentėjusysis K. S. buvo laikinai nedarbingas, vėliau jam paskirta netekto darbingumo pensiją. Tarp nuteistojo L. R. veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl gydymo išlaidos, taip pat ir išmokėtos ligos pašalpa bei netekto darbingumo pensija, turi būti atlyginamos. Tokias išmokas išmokęs ir patyręs išlaidas Valstybinis socialinio draudimo fondas turėjo teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio L. R.. Todėl Valstybiniam socialinio draudimo fondo išmokėtos K. S. išmokos (ligos pašalpa ir netekto darbingumo pensija) pagrįstai priteistos iš nuteistojo L. R. civiliniam ieškovui.

16562. Kaip minėta, nukentėjusiojo K. S. patikslintas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajam priteista 4 284,83 Eur turtinės ir 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paties nukentėjusiojo K. S. patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, jog prašomi priteisti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydžiai sumažinti tomis sumomis, kurias kompensavo Teisingumo ministerija. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas būtent šį patikslintą civilinį ieškinį ir nagrinėjo bei atsižvelgdamas į šiame ieškinyje nurodytus reikalavimus, tame tarpe ir į tai, jog pats nukentėjusysis prašomų priteisti sumų dydžius sumažino gautų kompensacijų iš Teisingumo ministerijos sumomis, priteisė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši dalis, kurią avansu jau kompensavo valstybė, nuosprendžiui įsiteisėjus galės būti išieškota iš nuteistojo L. R..

16663. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad drabužių ir avalinės sumų teismas nepriteisė, nes, pasak teismo, nėra jokių duomenų patvirtinančių šių daiktų sugadinimą įvykio metu. Teismas nepriteisė ir K. S. negautos premijos, susijusios su darbu, nes tokia darbo pajamų dalis nėra numatyta darbo sutartį, o nusistovėjusi tokia praktika darbovietėje, teismo nuomone, negarantuoja premijos išmokėjimo kiekvienais metais ir kiekvienam darbuotojui. Ieškinio reikalavimą priteisti išlaidas už ligoninės palatą teismas irgi laikė nepagrįstu, nes pats nukentėjusysis, norėdamas gyventi komforto sąlygomis, pats savo valia pasirinko gyventi vienutės tipo palatoje. Pažymėjo, kad kompensacija už nepatogumus, tame tarpe ir dėl būtinumo daugiau skirti laiko ir pastangų sveikatos atstatymui, teismo nuomone, įeina į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas tik iš dalies pripažino būtinomis išlaidomis medikamentų išlaidas ir tik dalį šių išlaidų priteisė. Nurodė, kad tokios priemonės kaip dantų šepetėlis, plaukų šampūnas, skutimosi peiliukai ir putos bei pan. nėra dėl nuteistojo L. R. padaryto nusikaltimo nukentėjusiojo gydymui būtinos priemonės ir šių išlaidų nepriteisė. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sumažino prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo sumą.

16764. Apeliaciniame skunde jau prašydamas priteisti 1 306,33 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis K. S. nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė su darbo santykiais susijusios premijos, išlaidų, susijusių su ligoninės palatos apmokėjimu, sugadintų drabužių sumos bei 36,33 Eur už gydymui įsigytas priemones, kurios buvo būtinos. Prokurorė skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė turtinės žalos atlyginimo dydį, neatsižvelgė į nukentėjusiojo drabužių pateikimo protokolą, apžiūros protokolą ir liudytojo A. P. parodymus apie sugadintus K. S. marškinius. Be to, prokurorės nuomone, tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad L. R. sudavė smūgį K. S. į žemutinę kairę nukentėjusiojo veido pusę ir padarė 21 danties vaikino lūžį, turi būti priteistos ir išlaidos, susijusios su danties estetiniu plombavimu.

16864. Pirmiausia teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta prokurorės skunde nurodomą prašymą priteisti išlaidas, susijusias su K. S. danties estetiniu plombavimu. Net ir pati prokurorė nurodo, kad tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad nuo L. R. veiksmų buvo nulaužtas nukentėjusiojo dantis, prašo priteisti tokias išlaidas. Kaip jau buvo pasisakyta, šioje byloje nėra objektyvių duomenų, kad L. R. smūgį sudavė į kairę nukentėjusiojo K. S. veido pusę, nėra ir duomenų, patvirtinančių, jog būtent nuo nuteistojo veiksmų nukentėjusiajam lūžo danties vainikas. Aplinkybę, susijusią su K. S. danties lūžiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pašalino iš kaltinimo ir patikslino nustatytas aplinkybes. Be to, netgi ir pats K. S. civiliniame ieškinyje ir patikslintame civiliniame ieškinyje bei apeliaciniame skunde tokių išlaidų neprašo priteisti iš nuteistojo L. R.. Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad K. S. danties lūžis ir šio danties gydymo išlaidos (estetinis plombavimas) nėra susijusios su nuteistojo padaryta nusikalstama veika ir nėra tiesioginiai nuostoliai, todėl tokių išlaidų nėra pagrindo vertinti kaip K. S. patirtą turtinę žalą ir šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, K. S. negauta premija irgi negali būti vertinami kaip tiesioginiai nuostoliai, todėl teismas pagrįstai šioje dalyje nukentėjusiojo patikslintą civilinį ieškinį atmetė. Nors tam tikrą laiką K. S. ir buvo nedarbingas, tačiau pats teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad toliau dirba tose pačiose pareigose tame pačiame darbe. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad vien tik darbovietėje nusistovėjusi praktika neužtikrina premijos išmokėjimą, tokios premijos gavimas yra tik tikėtino pobūdžio. Nors iš tikrųjų kurį laiką K. S. ir buvo nedarbintas, tačiau tokios premijos negavimas nėra tiesioginis L. R. neteisėtų veiksmų rezultatas. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo K. S. patikslinto civilinio ieškinio reikalavimą priteisti vienvietės palatos išlaidas irgi atmetė, o išlaidas, susijusias su medikamentais tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad vienvietės palatos apgyvendinimo būdas nukentėjusiojo buvo pasirinktas paties valia, norint tuo laikotarpiu gyventi komforto sąlygomis, už ką kaltinamasis neprivalo mokėti. Su tokia teismo išvada K. S. nesutinka ir nurodo, kad atsižvelgę į medikų rekomendacijas, artimieji pasirūpino palankesnių gydymo sąlygų sudarymu, pasireiškiančia ramia aplinka. Iš bylos matosi, kad dėl L. R. smurtinių veiksmų K. S. buvo stacionariai gydytas tiek Respublikinėje X ligoninėje, tiek ir XY universiteto ligoninės YYY klinikose. Už nukentėjusiajam K. S. suteiktas sveikatos priežiūros išlaidas sumokėjo Ligonių kasos ir tokios išlaidos jau yra priteistos. L. R. turės atlyginti už K. S. suteiktą sveikatos priežiūrą Ligonių kasoms. Tuo tarpu nukentėjusysis K. S. pasirinkęs gydymo metu gyventi vienvietėje palatoje ir už šias paslaugas sumokėjo YYY klinikoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nuteistojo L. R. neteisėtų veiksmų K. S. gulėjo ligoninėje ir su tuo patirtos išlaidos iš tikrųjų yra tiesioginiai nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti nuteistasis, tačiau paties K. S. ar jo artimųjų geresnių, nei suteikiamos valstybės, sąlygų sudarymo išlaidos, t. y. vienvietės palatos, negali būti priteistos iš nuteistojo L. R.. Teisėjų kolegija pažymi, kad suteikiant gydymo paslaugas nukentėjusiajam K. S. tikrai būtų užtikrinta ir palata, tačiau šiuo atveju vienvietės palatos pasirinkimas yra paties nukentėjusiojo pasirinkimas, todėl, vadovaujantis protingumo kriterijumi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių išlaidų nepriteisė iš L. R.. Patikslintame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis K. S. prašė priteisti ir medikamentų išlaidas. Teismas, nurodęs, kad ne visos medikamentų išlaidos gali būti pripažintos būtinomis, o būtent išlaidos susijusios su dantų šepetėlio, plaukų šampūno, skutimosi pūtų ir peiliukų ir pan. pirkimu, tokį reikalavimą sumažino. Nukentėjusysis nurodo, kad šios specialios higienos priemonės buvo būtinos. Teisėjų kolegijos nuomone, galima sutikti su nukentėjusiojo apeliaciniame skunde dėstomais argumentai, kad jam buvo reikalingas kiek kitokios higienos priemonės, pavyzdžiui dantų šepetėlis su mažesne galvute ar plaukų šampūnas be alergizuojančių priedų, tačiau net ir specialesnės priemonės, negu įprastos, taip pat ir tokios priemonės kaip skutimosi putos ir peiliukai yra kiekvieno vyro kasdieninės higienos priemonės ir šios priemonės negali būti vertinamos kaip priemonės tiesiogiai susijusios su jo sveikatos grąžinimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, kad skutimosi putos ir peiliukai buvo reikalingi prieš operaciją pašalinant plaukus ties kaukolės atvėrimo ir kitose kūno vietose įvedant invazines priemones, tačiau šios priemonės pirktos praėjus keliems mėnesiams nuo atliktos operacijos. Todėl teismas pagrįstai šių higienos priemonių ir neįvertino kaip sveikatos gydymo būtinosiomis priemonėmis. Tuo tarpu nukentėjusiojo K. S. ir prokurorės apeliaciniuose skunduose iš dalies teisingai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra duomenų, patvirtinančių drabužių bei avalinės sugadinimą įvykio metu. Iš savanoriškų daiktų pateikimo protokolo ir šių daiktų apžiūros protokolo (2 t., 43, 58 b.l.) matosi, kad buvo apžiūrėti įvykio metu K. S. dėvėti drabužiai ir batai. Apžiūros protokolas iš tikrųjų patvirtina, kad K. S. marškiniai ištepti krauju ir sukarpyti, tačiau nei kelnės, nei batai krauju neištepti ar negadinti nepataisomai, o joks megztinis iš viso nebuvo net pateiktas ir apžiūrėtas. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniuose skunduose, liudytojas A. P. parodė, kad po įvykio K. S. marškiniai buvo kraujuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu K. S. marškiniai buvo sutepti krauju, o iš karto po įvykio jam suteikiant medicininę pagalbą šie marškiniai buvo dar ir sukarpyti, todėl nuostoliai, susiję su sugadintais marškiniais, turi būti priteisiami iš nuteistojo L. R.. Apie kitų įvykio metu nukentėjusiojo K. S. dėvėtų drabužių ir avalinės sugadinimą duomenų nėra. Vadovaujantis protingumo kriterijumi, teisėjų kolegijos nuomone, už sugadintus marškinius K. S. prašoma priteisti 50 Eur suma yra protinga ir tokia suma turi būti padidintas turtinės žalos atlygimo dydis.

16965. Prokurorės ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose prašoma padidinti ir neturtinės žalos atlyginimo dydį. Prokurorės argumentai daugiau susiję su prašymu perkvalifikuoti L. R. nusikalstamą veiką ir tuo pagrindu padidinti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kaip minėta, toks prašymas jau buvo atmestas, o byloje nustatyta, kad tarpusavio asmeninio konflikto metu K. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tuo tarpu prašydamas priteisti 39 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis K. S. nurodo, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas pernelyg didelį dėmesį skyrė L. R. turtinei padėčiai ir tinkami neįsigilino į liekamuosius reiškinius, kurie atsirado dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.

17066. CK 6.250 straipsnis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui.

17167. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, jog nukentėjusiajam K. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinę skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, pakito jo gyvenimo kokybė. Teismas atsižvelgė ir į nuteistojo L. R. turtinę padėtį bei į kitas reikšmingas aplinkybes – nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, nukentėjusysis savo veiksmais ir rizikingu elgesiu pats pakurstė konfliktą ir nesiėmė jokių priemonių jo išvengti, be to, ir į tai, kad be nukentėjusiojo K. S. ir kiti civiliniai ieškovai yra pareiškę civilinius ieškinius.

17268. Teisėjų kolegija nuomone, pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų nepakankamai atsižvelgė į L. R. smurtiniais veiksmais atsiradusias pasekmes ir tų pasekmių įtaką K. S. gyvenimui. Dėl nuteistojo L. R. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis K. S. neabejotinai patyrė fizinius skausmus ne tik nusikaltimo padarymo metu, bet ir po nusikaltimo padarymo. K. S. buvo atlikta chirurginė kaukolės ertmės atvėrimo operacija, jis ilgą laiką buvo gydomas, po to turėjo reabilitacijas. Būdamas jauno ir darbingo amžiaus K. S. prarado didelę dalį darbingumo, jam nustatytas tik 30 proc. darbingumas. Be to, teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo atstovas pateikė VĮ „R“ duomenis, kad K. S. dėl sveikatos būklės atimta teisė vairuoti transporto priemones ir jo vairuotojo pažymėjimas paskelbtas negaliojančiu (3 t., 185 b.l.). Pats nukentėjusysis K. S. teisme paaiškino, kad dėl traumos ir operacijos jam atsirado epilepsijos priepuoliai. Šiuo metu dėl epilepsijos priepuolių vartoja vaistus. Gydytojai jam rekomendavo nevairuoti automobilio ir net vienam nesimaudyti. Nukentėjusiojo sutuoktinė E. B. – S. irgi paaiškino apie pasikeitusį gyvenimą po šio įvykio. Paaiškino, kad ne tik po įvykio K. S. būklė buvo sunki, tačiau ir šiuo metu jo sveikata nėra gera. Jam dažnai tirpsta galūnės, jis blogai miega. Be to, K. S. daug laiko turi skirti poilsiui, greičiau pavargsta, jam dažnai keičiasi nuotaika. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, rodo, kad dėl L. R. smurtiniais veiksmais padarytų sužalojimų K. S. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dėl sužalojimų pakito ir jo gyvenimo kokybė, o visa tai yra vertinama kaip neturtinė žala. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas turi įvertinti ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tačiau turi būti įvertinamos ir kitos šio klausimo sprendimui reikšmingos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos žalą padariusio asmens turtinei padėčiai ateityje. Nors L. R. šiuo metu ir yra bedarbis, jis turės atlyginti žalą ir kitiems civiliniams ieškovams, tačiau nuteistasis yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl ateityje, teisėjų kolegijos nuomone, turės galimybę atlyginti didesnę neturtinę žalą K. S.. Įvertinusi šias aplinkybes, be to, atsižvelgusi į tai, kad panaikinta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybę (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis K. S. asmens elgesys) bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, galiojančią teismų praktiką, teisėjų kolegija iš L. R. priteisia 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam K. S..

17369. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis K. S. prašo priteisti 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Toks prašymas nurodytas ir nukentėjusiojo K. S. patikslintame civiliniame ieškinyje. Iš tikrųjų apie tai pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė, tačiau tokio prašymo argumentai neišdėstyti nei patikslintame civiliniame ieškinyje, nei apeliaciniame skunde.

17470. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamos palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagal galiojančią teisminę praktiką pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą.

17571. Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, o procesinės palūkanos nėra BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarinys. Todėl priteisti aptariamas palūkanas nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, jog jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos (BPK 336 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo skundžiamą nuosprendį keičia dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Taigi prievolė atlyginti žalą gali atsirasti tik įsiteisėjus teismo sprendimui, tuo tarpu nukentėjusysis pareiškė reikalavimą priteisti proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nors BPK 107 str. numato, kad įtariamasis ar kaltinamasis gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau ši įstatymo nuostata numato įtariamojo ar kaltinamojo teisę, o ne prievolę ikiteisminio nagrinėjimo ar teismo proceso metu atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo prašymą priteisti 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo teisėjų kolegija atmeta.

17672. Nukentėjusysis K. S. apeliaciniame skunde prašo iš nuteistojo L. R. priteisti ir atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Toks prašymas tenkinamas iš dalies. Iš bylos matosi, kad nukentėjusysis sudarė susitarimus su advokatais I. R. ir R. J.. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme šie du advokatai atstovavo nukentėjusįjį K. S. dvejuose apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Abu nukentėjusiojo atstovai advokatai teismo posėdžio metu pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad K. S. už jų suteiktas paslaugas sumokėjo po 500 Eur (4 t., 147, 148, 149 b.l.).

17773. BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas ne privalo, o turi teisę nuspręsti ir iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

17874. Iš bylos matosi, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusįjį atstovavo advokatas I. R., o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme K. S. sudarė susitarimą ne tik su advokatu I. R., bet ir su advokatu R. J.. Iš pateiktų dokumentų matosi, kad 500 Eur sumą, sumokėtą advokatui I. R., sudaro advokato susipažinimas su byla, konsultavimas, apeliacinio skundo rengimas ir atstovavimas apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu kitam advokatui sumokėtą 500 Eur sumą sudaro atstovavimas apeliaciniame procese. Taigi K. S. prašo iš L. R. priteisti iš viso 1 000 Eur išlaidų advokatams, kurie dalyvavo byloje apeliacinės instancijos teisme kaip nukentėjusiojo atstovai, paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. S. pasirinkimas, jog jį atstovautų net du advokatai ir su tuo susijusios išlaidos neproporcingos šiai situacijai. Ši baudžiamoji byla nėra didelės apimties (4 tomai), apeliacinės instancijos procesas neužtruko ilgą laiką, byla buvo išnagrinėta per du teismo posėdžius. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats K. S. yra teisininkas. Atsižvelgiama, kad nukentėjusiojo ir prokurorės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Būtina atsižvelgti ir į nuteistojo L. R. turtinę padėtį, šiuo metu jis yra bedarbis, ir į tai, jog nuteistasis turės atlyginti priteistas sumas ne tik nukentėjusiajam, bet ir kitiems civiliniams ieškovams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į proporcingumo principą, teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo K. S. pasirinkimas, kad jį atstovautų ne tik advokatas, kuris atstovavo pirmosios instancijos teisme ir surašė apeliacinį skundą, bet ir dar vienas advokatas, šiuo atveju yra perteklinis. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad tik vieno advokato, atstovavusį apeliacinės instancijos teisme kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti išlaidos turi būti priteisiamos iš nuteistojo L. R..

179Teisėjų kolegija, vadovaudamasi, BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 1 p., 328 str. 1 p., 2 p., 4 p., 106 str. 2 d.,

Nutarė

180Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendį pakeisti.

181Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo L. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

182Nuteistajam L. R. pagal BK 135 str. 1d. paskirti bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

183Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), nuteistajam L. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

184Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 5 p., 6 p. ir 8 p., įpareigoti nuteistąjį L. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: pradėti dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

185Iš nuteistojo L. R. priteisti 4 334,83 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus trisdešimt keturis eurus ir 83 ct) turtinės ir 15 000 (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam K. S..

186Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

187Iš nuteistojo L. R. priteisti nukentėjusiajam K. S. 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato, kuris dalyvavo apeliacinės instancijos teisme kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

188Nuteistojo L. R. apeliacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 6 ir 8 p., (Lietuvos Respublikos 2015 m.... 4. Iš nuteistojo L. R. priteista 4 284,83 Eur turtinės ir 9 000 Eur neturtinės... 5. Iš nuteistojo L. R. taip pat priteista 1 250 Eur už suteiktą teisinę... 6. Iš nuteistojo L. R. priteista 11 394 Eur už nukentėjusiajam K. S. suteiktas... 7. Iš nuteistojo L. R. taip pat priteista 8 371,32 Eur turtinės žalos už... 8. L. R. pagal BK 284 str. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo... 9. Teisėjų kolegija... 10. 1. Nuteistasis L. R. buvo kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str.... 11. 2. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu L. R.... 12. 2.1. 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 02.49 val., viešoje vietoje, naktiniame... 13. 2.2. Pagal BK 284 str. teismas L. R. išteisino, nes jis nepadarė veikos,... 14. 3. Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde... 15. 3.1. Apeliaciniame skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl nusikalstamos... 16. 3.1.1. Prokurorė sutinka su tuo, kad nukentėjusiajam K. S. nustatyti... 17. 3.1.2. Tačiau prokurorės nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad... 18. 3.1.3. Nors teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad skiriasi duomenys... 19. 3.1.4. Pats nukentėjusysis K. S. parodė, kad po įvykio pastebėjo, jog jam... 20. 3.1.5. Skunde nurodoma, kad sugretinus aukščiau nurodytus duomenis,... 21. 3.1.6. Skunde nurodoma, nors nuteistasis L. R. neigia sudavęs antrą smūgį... 22. 3.1.7. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prokurorė daro išvadą, kad... 23. 3.1.8. L. R. kaltinimas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. buvo pareikštas dėl to,... 24. 3.1.9. Skunde nurodoma, kad viso proceso metu L. R. aiškino, kad jam grėsė... 25. 3.1.20. Prokurorės nuomone, neįvertinęs šių nenuoseklių L. R. parodymų,... 26. 3.2. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl nepagrįsto L. R.... 27. 3.2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 28. 3.2.2. Skunde nurodoma, kad teismų praktikoje laikytina, jog viešosios... 29. 3.2.3. Prokurorės nuomone, teismas, darydamas išvadą, kad L. R. veiksmuose... 30. 3.3. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl bausmės skyrimo.... 31. 3.3.1. Tuo atveju, jeigu L. R. nusikalstama veika, numatyta BK 135 str. 1 d.,... 32. 3.4. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl nukentėjusiojo K. S.... 33. 3.4.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, būtent... 34. 3.4.2. Nustačius, kad priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas,... 35. 4. Nukentėjusysis K. S. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos... 36. 4.1. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl BK 135 str. 2 d. 8 p.... 37. 4.1.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas L. R. nusikalstamą... 38. 4.1.2. Skunde nurodoma, kad sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal... 39. 4.1.3. Skunde K. S. nurodo, kad iš bylos aplinkybių matosi, jog tarp jo ir... 40. 4.1.4. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nukentėjusiojo K. S. nuomone,... 41. 4.1.5. Be to, atsižvelgus į minėtas aplinkybes ir teismų praktiką,... 42. 4.2. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl BK 284 str. aiškinimo ir... 43. 4.2.1. Nukentėjusysis K. S. nesutinka su teismo sprendimu L. R. pagal BK 284... 44. 4.2.2. Skunde nurodoma, kad pagal teismų praktiką BK 284 str. nusikaltimo... 45. 4.2.3. Byloje nustatyta, kad stebint pašaliniams asmenims nuteistasis L. R.... 46. 4.2.4. Skunde nurodoma, kad teismo išvados apie kilusią sumaištį dėl... 47. 4.2.5. Teismo argumentai, kad konfliktas vyko trumpai, pavartotas smurtas... 48. 4.2.6. Skunde nurodoma ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje teismo nurodyta... 49. 4.3. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl kaltininko atsakomybės... 50. 4.3.1. Skunde nurodoma, kad pagal teismų praktiką provokuojančiu laikomas... 51. 4.3.2. Nukentėjusiojo K. S. nuomone, pirmosios instancijos teismas... 52. 4.3.3. Skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas... 53. 4.3.4. Nukentėjusysis K. S. nurodo, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės... 54. 4.4. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl priteisto neturtinės žalos... 55. 4.4.1. Skunde nurodoma, kad, nors civiliniame ieškinyje nukentėjusysis buvo... 56. 4.4.2. Nukentėjusiojo K. S. nuomone, pirmosios instancijos teismas... 57. 4.4.3. Nukentėjusiojo nuomone, teismas suabsoliutino tik vieną iš... 58. 4.4.4. K. S. nuomone, teismas netinkamai įsigilino į jo patirto sveikatos... 59. 4.4.5. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas, nustatydamas galutinį 9 000 Eur... 60. 4.5. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl priteisto turtinės žalos... 61. 4.5.1. Nukentėjusiojo K. S. nuomone, pirmosios instancijos teismas... 62. 4.5.2. Skunde nurodoma, kad jis, K. S., gydydamasis klinikose, už jam skirtą... 63. 4.5.3. Be to, įvykio metu buvo sugadinti drabužiai, kuriuos jis, K. S.,... 64. 4.5.4. Skunde nurodoma, kad teismas, nustatydamas galutinį turtinės žalos... 65. 4.6. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis K. S. nurodo ir tai, kad... 66. 5. Nuteistasis L. R. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo... 67. 5.1. Skunde nurodama, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje jis... 68. 5.2. Nuteistojo L. R. nuomone, teismo išvada, kad įvyko žodinis konfliktas... 69. 5.3. L. R. nuomone, jo aktyvus veikimas (smūgiavimas vieną kartą ranka... 70. 5.4. Šias aplinkybes patvirtina vaizdo įrašas, liudytojų G. K. ir K. R.... 71. 5.5. Nors nukentėjusiojo K. S. parodymus teismas vertino kaip esminius ir... 72. 5.6. Nuteistojo L. R. nuomone, neišsklaidytos abejonės dėl nukentėjusiajam... 73. 5.7. Skunde nurodoma ir tai, kad K. S., pasinaudodamas situacija, t. y. bylos... 74. 6. Atsikirtimuose į nuteistojo L. R. apeliacinį skundą civilinis ieškovas... 75. 6.1. Atsikirtimuose išdėstytos Ligos ir motinystės socialinio draudimo... 76. 6.2. Prokuratūros rašte Nr. 6-8-13498 nurodyta, kad nėra duomenų, jog K. S.... 77. 6.3. Atsikirtimuose nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu L. R. pripažintas... 78. 6.4. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką... 79. 7. Teismo posėdyje prokurorė prašo prokurorės ir nukentėjusiojo K. S.... 80. 8. Nuteistojo L. R. apeliacinis skundas atmetamas, o prokurorės ir... 81. 9. Iš bylos matosi, kad ši baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame... 82. 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja,... 83. 11. Kad L. R. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis... 84. 12. Nuteistasis L. R. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad paties... 85. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matosi, kad L. R. parodė, kaip... 86. Nukentėjusysis K. S. teisme parodė, kad su draugais A. P. ir M. R. nuėjo į... 87. Liudytojas M. R. teisme parodė, kad jis su nukentėjusiuoju K. S. ir A. P.... 88. Liudytojas A. P. teisme parodė, kad įvykio naktį, apie 24 val., jis su K. S.... 89. Liudytojas G. K. teisme parodė, kad matė konfliktą. Matė ir galva suduotą... 90. Liudytojas D. Ž. teisme parodė, kad dirbo apsaugos darbuotoju klube „Y“.... 91. Liudytojas S. Č. teisme parodė, kad dirbo naktinio klubo „Y“ apsaugos... 92. Liudytojas K. R. teisme parodė, kad įvykio metu dirbo apsaugos darbuotoju... 93. Liudytoja G. T. teisme parodė, kad dirba greitosios medicinos pagalbos... 94. Liudytoja L. K. – R. teisme parodė, kad ji yra nuteistojo L. R. žmona. Su... 95. Liudytojas V. M. teisme parodė, kad į klubą „Y“ vyko daug kartų,... 96. Liudytojas S. M. teisme parodė, kad dirbo patrulių kuopoje ir gavę... 97. Liudytojas V. S. teisme parodė, kad įvykio metu dirbo tyrėju. Buvo gauta... 98. Liudytoja L. N. teisme parodė, kad dirba operatyvinėje grupėje. Apklausiamas... 99. Liudytojas R. G. teisme parodė, kad darbo metu gavo pranešimą asmenį... 100. Liudytojas A. J. teisme parodė, kad kartu su kolega nuvyko pas L. R., kurį... 101. Liudytoja E. B. – S. teisme parodė, kad nukentėjusysis K. S. yra jos vyras.... 102. Specialisto išvadoje Nr. G 1188/2016 (05) nurodyta, kad K. S. nustatyta galvos... 103. Ekspertas I. A. teisme patvirtino savo išvadas ir paaiškino, kad tyrimą... 104. Iš specialisto I. A. paaiškinimų protokolų matosi, kad specialistas... 105. Specialisto išvadoje Nr. 11K-50(16) nurodyta, kad konflikto dalyvių veiksmai... 106. Ekspertas K. G. teisme patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad jo tyrimo... 107. Iš naktinio klubo „Y“ apžiūrų protokolų matosi, kad naktinio klubo... 108. Iš vaizdo įrašo, gauto iš naktinio klubo „Y“, (CD laikmenoje)... 109. Iš kito vaizdo įrašo, gauto iš naktinio klubo „Y“, apžiūros protokolo... 110. 12. Visų šių dar kartą išdėstytų, o pirmosios instancijos teismo... 111. 13. Iš kaltinamojo akto matosi, kad L. R. buvo kaltinamas sudavęs du smūgius... 112. 14. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija sutinka su... 113. 15. Su tam tikrais prokurorės ir paties nuteistojo L. R. apeliacinių skundų... 114. 16. Specialisto išvadoje Nr. G 1188/2016(05) nurodyta, kad K. S. nustatyti... 115. 17. Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad L. R. tikrai sudavė smūgį... 116. 18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad viename vaizdo įrašo,... 117. 19. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą,... 118. 20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad objektyvūs duomenys... 119. 21. Nepaisant to, kad L. R. kaltinimas buvo patikslintas ir iš kaltinimo... 120. 22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone,... 121. 23. Iš kaltinamojo akto matosi ir tai, kad L. R. buvo inkriminuota, kad... 122. 24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinę įrodymus,... 123. 25. Su tokia teismo išvada prokurorė ir nukentėjusysis K. S. nesutinka.... 124. 26. Kaip teisingai nurodoma nukentėjusiojo K. S. apeliaciniame skunde, teismų... 125. 27. Prokurorės ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose nurodoma apie tai,... 126. 28. Nors prokurorė skunde nurodo apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir... 127. 29. Iš to, kas išdėstyta akivaizdu, kad žodinis konfliktas prasidėjo nuo... 128. 30. Nors L. R. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ne dėl... 129. 31. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas L. R. tvirtinimą, kad jis tik... 130. 32. BK 28 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį.... 131. 33. Šioje byloje nustatyta, kad K. S. tikrai galva nuo savęs atstūmė L. R.,... 132. 34. Iš kaltinamojo akto matosi, kad L. R. buvo kaltinamas ne tik dėl... 133. 35. Pagal BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu,... 134. 36. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad L. R. fizinį smurtą prieš K.... 135. 37. Kaip jau minėta, BK 284 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali,... 136. 38. Nukentėjusysis K. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas padarė... 137. 39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors viešoje vietoje (naktiniame klube) L.... 138. 40. Kaip teisingai nurodoma prokurorės ir nukentėjusiojo K. S. apeliaciniuose... 139. 41. Taigi smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu matė M. R. ir G. K.,... 140. 42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nors naktiniame klube (viešoje... 141. 43. Kaip jau buvo pasisakyta pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir... 142. 44. Skirdamas bausmę teismas vadovavosi BK 41 str. nuostatomis apie bausmės... 143. 45. Teismų praktikoje nurodoma, kad BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta kaltininko... 144. 46. Teisėjų kolegija pažymi, kad dauguma nukentėjusiojo K. S. argumentai... 145. 47. Šioje byloje nustatyta, kad žodinio konflikto metu K. S. nuo savęs galva... 146. 48. Skirdamas L. R. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d.,... 147. 49. BK 135 str. 1 d. sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės... 148. 50. Iš prokurorės ir nukentėjusiojo K. S. apeliacinių skundų matosi, kad... 149. 51. Pagal šiuo metu galiojančios redakcijos BK 75 str. 1 d. asmeniui,... 150. 51.1. Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.) išreiškia humanizmo ir... 151. 51.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 75 straipsnį (šioje byloje... 152. 51.3. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų... 153. 51.4. Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo... 154. 51.5. Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo... 155. 52. Nors apeliacinės instancijos teisėjų kolegija panaikino L. R.... 156. 53. Nusikalstama veika, numatyta BK 135 str. 1 d., priskiriama sunkių... 157. 54. Apeliaciniuose skunduose dėstomi nesutikimo argumentai dėl ir civilinių... 158. 55. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama... 159. 56. Iš baudžiamosios bylos matosi, kad nukentėjusysis K. S. pareiškė... 160. 57. Pirmosios instancijos teismas X teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio... 161. 58. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai X... 162. 59. Civilinio ieškovo atstovė L. D. – B. teisme paaiškino, kad civiliniame... 163. 60. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. R. nurodo ir tai, kad iš jo... 164. 61. Taigi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos X skyrius dėl L. R.... 165. 62. Kaip minėta, nukentėjusiojo K. S. patikslintas civilinis ieškinys... 166. 63. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad drabužių ir avalinės sumų... 167. 64. Apeliaciniame skunde jau prašydamas priteisti 1 306,33 Eur turtinės... 168. 64. Pirmiausia teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta prokurorės skunde... 169. 65. Prokurorės ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose prašoma padidinti... 170. 66. CK 6.250 straipsnis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį... 171. 67. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, nustatydamas neturtinės... 172. 68. Teisėjų kolegija nuomone, pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų... 173. 69. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis K. S. prašo priteisti 5 proc. dydžio... 174. 70. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti... 175. 71. Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo... 176. 72. Nukentėjusysis K. S. apeliaciniame skunde prašo iš nuteistojo L. R.... 177. 73. BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas... 178. 74. Iš bylos matosi, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusįjį... 179. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi, BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 1... 180. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendį pakeisti.... 181. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo L. R. atsakomybę... 182. Nuteistajam L. R. pagal BK 135 str. 1d. paskirti bausmę laisvės atėmimą 3... 183. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija),... 184. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 5 p., 6 p. ir 8 p., įpareigoti nuteistąjį L.... 185. Iš nuteistojo L. R. priteisti 4 334,83 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus... 186. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 187. Iš nuteistojo L. R. priteisti nukentėjusiajam K. S. 500 Eur (penkis šimtus... 188. Nuteistojo L. R. apeliacinį skundą atmesti....