Byla e2-2041-180/2016
Dėl viešojo pirkimo sąlygų patikslinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-5882-345/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų patikslinimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. UAB „Ecoservice“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė panaikinti perkančiosios organizacijos 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą atmesti pretenziją ir įpareigoti patikslinti atviro konkurso, kuriuo siekiama įsigyti komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugas (toliau – pirkimas, konkursas), sąlygas.
  2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras. Reikalavimą ieškovė grindė preliminariu ieškinio pagrįstumu, ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų užtikrinimu bei viešojo intereso apsauga. Ieškovės teigimu, neegzistuoja joks objektyvus poreikis perkančiajai organizacijai perkamas paslaugas įsigyti nedelsiant ar kaip galima greičiau, nes paslaugų teikimas yra užtikrinamas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovės UAB „Ecoservice“ prašymą patenkino.
  2. Teismo motyvai: perkamų paslaugų pobūdis patvirtina, kad pirkimo procedūrų sustabdymas nepažeis viešojo intereso, nes nėra neabejotino neatidėliotino pagrindo kuo skubiau užbaigti pirkimą ir įgyti paminėtas paslaugas; pirkimas nėra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, perkamos paslaugos iki šiol yra teikiamos, dėl jų sustabdymo kilsiančios pasekmės savo esme bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti pirkimo procedūrų nestabdant.
  3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pirkimo procedūros nusikeltų santykinai neilgam laikui ir tai iš esmės nesukeltų jokių neigiamų pasekmių nei perkančiajai organizacijai, nei viešajam interesui. Priešingai, nestabdant pirkimo procedūrų, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą ir panaikinus atsakovės sprendimus dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, turėtų būti sprendžiami klausimai dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo. Tokiu būdu iš esmės būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas.
  4. Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2009 m. sausio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-33/2009, teismas sprendė, kad perkančioji organizacija, nuolat vykdydama viešuosius pirkimus, atsižvelgdama į pirkimo objektą, jo reikšmę Vilniaus miesto gyventojams, siekdama sėkmingai ir laiku atlikti viešąjį pirkimą, turi tinkamai planuoti vykdomo pirkimo procedūrų laiką, įvertinti ne tik įstatymo reglamentuotus jų terminus, bet ir pretenzijų pateikimo ar procedūrų sustabdymo laikotarpį.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Ecoservice“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Spręsdamas, kad perkamos paslaugos iki šiol yra teikiamos ir dėl pirkimo sustabdymo kilsiančios pasekmės bus mažesnės, negu tos, kurios kiltų jo nesustabdžius, teismas nenurodė, kokiais objektyviais ir nešališkais byloje pateiktais įrodymais priėjo prie tokios išvados; neįvertino, kokiu teisiniu pagrindu ginčo paslaugos šiuo metu yra teikiamos ir kokia jų tolimesnio teikimo perspektyva.
  2. Ginčo pirkimas turi strateginę svarbą visam Vilniaus miestui ir jo gyventojams. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje veikianti mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema neužtikrina savivaldybei pasikeitusiuose teisės aktuose keliamų reikalavimų įgyvendinimo. 2015 m. kovo 26 d. buvo priimtas Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris nustato, kad savivaldybės, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių nuostatomis, iki 2016 m. liepos 1 d. nustato naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžius. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu patvirtintos Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos 2.2 punktu, savivaldybės iki 2016 m. liepos 1 d. nustatytus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius turėtų taikyti nuo artimiausių finansinių metų pradžios, t. y. 2017 m. sausio 1 d. Ginčo pirkimo laimėtojo pasiūlyta kaina yra privaloma vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą sudedamoji dalis. Pirkimo procedūrų sustabdymas reiškia ir atliekų tvarkymo sistemos reformos sustabdymą.
  3. Atliekų tvarkymo sistemos reformos įgyvendinimo sustabdymas turi tiesioginį neigiamą poveikį visai Vilniaus miesto bendruomenei, nes visiems vilniečiams ir toliau nepagrįstai atliekų tvarkymo paslaugos būtų teigiamos už šias paslaugas teikiančių vežėjų savarankiškai nustatytus įkainius, toliau be pagrindo veiktų sena, pakankamos paslaugas teikiančių įmonių kontrolės neužtikrinanti atliekų tvarkymo sistema. Teismas nepagrįstai sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nesukels neigiamų pasekmių atsakovei. Pirkimo procedūrų sustabdymas net neilgam laikui sąlygoja atliekų tvarkymo reformos sustabdymą ir neteisėtos situacijos nuo 2017 m. sausio 1 d. susidarymą, o kartu ir viešojo intereso pažeidimą. Nepaisant to, teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi prioritetą suteikė ieškovės finansinių interesų apsaugai.
  4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sustabdžius pirkimo procedūras, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimas Vilniaus mieste nenutrūktų ir šios paslaugos galėtų būti teikiamos sudarius laikinąsias viešojo pirkimo sutartis. Atsakovės ir atliekų tvarkytojų sudarytos paslaugų dėl atliekų tvarkymo sutartys, kurių pagrindu Vilniaus mieste šiuo metu yra tvarkomos atliekos, galios tik iki 2016 m. gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. komunalinių atliekų tvarkymas Vilniaus mieste sutriktų arba būtų visiškai nutrauktas. Tokia padėtis keltų itin didelę grėsmę Vilniaus miesto gyventojų ir svečių gerovei, sveikatai ir turėtų akivaizdų neigiamą poveikį aplinkai ir miesto įvaizdžiui.
  5. Teisės aktai įpareigoja savivaldybę organizuoti komunalinių atliekų tvarkymą, įgyvendinti valstybiniame strateginiame plane jai nustatytas užduotis nustatytais terminais ir pagal nustatytus reikalavimus, užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės ir prieinama. Kuo greičiau neužbaigus pirkimo procedūrų, atsakovė, siekdama įvykdyti paminėtas pareigas, bus priversta nesilaikant VPĮ nustatytų reikalavimų sudaryti laikinas atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo sutartis. Tai reikštų teisiškai ir ekonomiškai neapibrėžtos situacijos sukūrimą ir esminį perkančiosios organizacijos padėties pabloginimą, tuo pačiu suteikiant didelį pranašumą ir privilegijas ieškovei ir kitų suinteresuotų atliekų vežėjų interesams.
  6. Įvertinus ir palyginus pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymų kainas ir įkainius, už kuriuos šiuo metu yra teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, matyti, kad tuo atveju, jeigu šiam konkursui pasibaigus (jo nesustabdžius), viešojo pirkimo sutartis būtų sudaryta pagal konkurso metu pateiktus dalyvių pasiūlytus įkainius, kiekvieną mėnesį būtų sutaupyta apie 200 000 Eur Vilniaus miesto gyventojų lėšų. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad šiuo metu atliekų tvarkymo sektoriuje paslaugų kainos didėja ir egzistuoja didelis miesto gyventojų nepasitenkinimas.
  7. Skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinio prima facie pagrįstumo. Ieškinys preliminariai nėra pagrįstas, nes ieškovės teiginiai, kad pirkimo sąlygos yra neaiškios ir netikslios, grindžiami tik jos pačios samprotavimais ir prielaidomis, ieškovė nepateikė jokių tikėtinų įrodymų, pagrindžiančių ieškinį.
  1. Ieškovė UAB „Ecoservice“ atsiliepime prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Skunde paminėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad savivaldybės iki 2016 m. liepos 1 d. privalėjo nustatytus naujus arba patvirtinti esamus rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžius ir patvirtinti šių dydžių nustatymo metodikas. Teisinės priemonės turėjo būti priimtos iki 2016 m. liepos 1 d., o pradėtos įgyvendinti iki 2017 m. sausio 1 d.
  2. Atsakovė iki 2016 m. liepos 1 d. nepatvirtino jokių naujų ar esamų rinkliavos dydžių. Taigi perkančioji organizacija pirkimą organizuoja net nežinodama, kokie rinkliavos dydžiai bus nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, nežino kada ir tokie dydžiai bus patvirtinti, neaišku kokia metodika vadovausis Vilniaus miesto savivaldybė.
  3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu patvirtintos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos 2.2 punktas yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, atsakovė turėtų vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtais privalomais teisės aktais, tačiau pastarųjų iki šiol nėra, todėl atsakovė nėra įpareigota pasiekti konkrečius rezultatus iki 2017 m. sausio 1 d.
  4. Bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo metu galiojančios mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sutartys su Vilniaus mieste paslaugas teikiančias teikėjas sudarytos dar 2007 m., sutarčių galiojimo terminas – 8 metai. Sutartys buvo pratęsiamos 2 kartus. Atsakovė, kaip ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba, turėjo pakankamai laiko ne tik nustatyti naujus rinkliavų dydžius, nes žinojo sutarčių galiojimo terminus ir teisės aktų reikalavimus, bet ir tinkamai pasiruošti pirkimo organizavimui.
  5. Pirkimo sąlygos buvo paskelbtos 2016 m. birželio 14 d. Pirkimo sąlygų 1.1 priedo 3.2 punktas nustato, kad paslaugos teikėjui suteikiamas pasiruošimo paslaugos teikimui kiekvienoje savivaldybės atliekų surinkimo ir aptarnavimo zonoje terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 4 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos. Pasiruošimo paslaugos teikimui laikotarpis, esant nenumatytoms objektyvioms aplinkybėms, perkančiosios organizacijos sutikimui gali būti pratęstas 2 mėnesių trukmės laikotarpiui. Pirkimo pasiūlymų vokų atplėšimo procedūra įvyko 2016 m. rugsėjo 13 d. Net ir įvertinus visus minimalius sutarties pasirašymo atidėjimo terminus, tiekėjas, laimėjęs pirkimą, pradėtų teikti paslaugas po 2017 m. sausio 1 d. Be to, pasiruošimo laikotarpiu paslaugos nėra teikiamos, todėl atsakovė privalėtų užtikrinti paslaugų teikimą Vilniaus mieste, sudarydama laikinąsias sutartis su dabartiniais paslaugų teikėjais.
  6. Atsakovės argumentas, kad dėl pirkimo procedūrų sustabdymo Vilniaus miesto gyventojai kiekvieną mėnesį patirs 200 000 Eur žalą, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Kritiškai vertintinas skunde nurodytas internetinis straipsnis apie Vilniaus miesto gyventojų nepasitenkinimą.
  7. Tai, kad teismas svarstė aplinkybes dėl viešojo intereso, viešųjų pirkimų principų, ekonomiškumo ir proporcingumo principų pažeidimo, leidžia daryti išvadą, kad teismas nustatė CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, tame tarpe ir ieškinio preliminarų pagrįstumą.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, kai potencialus tiekėjas ginčija pirkimo sąlygas, vadovaujamasi ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais, viešuoju interesu (VPĮ 3 str., CPK 4237 tr.). VPĮ nuostatos reikalauja, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų griežtai laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, racionaliai naudojamos tam skirtos lėšos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-1682/2012 ir kt.).
  3. Skundžiamą sprendimą teismas motyvavo viešuoju interesu užtikrinti pirkimo procedūrų teisėtumą, racionalų pirkimui skirtų lėšų panaudojimą. Nustatęs, kad pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų teikimas yra užtikrintas, teismas sprendė, kad dėl pirkimo procedūrų sustabdymo galinčios kilti pasekmės bus mažesnės, nei tos, kurios galėtų kilti jų nestabdant.
  4. Siekiant paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, skunde akcentuojama strateginė pirkimo reikšmė Vilniaus miestui bei įstatymuose Vilniaus miesto savivaldybei nustatyta pareiga iki 2017 m. sausio 1 d. pradėti taikyti nustatytus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius.
  5. Apeliacinės instancijos teismas nekvestionuoja pirkimu įgyvendinamos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos reformos reikšmės. Kita vertus, pirkimo strateginė svarba Vilniaus miestui ir jo gyventojams savaime nepaneigia ginčo atveju nustatyto prioriteto viešajam interesui pirkimo procedūrų teisėtumu ir skaidrumu. Paminėto viešojo intereso užtikrinimo poreikio nepaneigia ir teisės aktuose nustatyti įpareigojimai Vilniaus miesto savivaldybei.
  6. 2015 m. kovo 26 d. priimtas ir nuo 2016 m. balandžio 1 d. galiojantis Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio pakeitimo įstatymas (toliau – pakeitimo įstatymas) įpareigojo savivaldybes iki 2016 m. liepos 1 d. nustatyti naujus arba patvirtinti esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžius, tačiau nurodytų teisinių priemonių nei įstatyme nustatytu terminu, nei šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė nėra patvirtinusi. Nors apeliantė teigia, kad ginčo pirkimo laimėtojo pasiūlyta kaina yra privaloma vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą sudedamoji dalis, atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija turėjo suplanuoti maksimalias pasiūlymų kainų ribas, nėra pagrindo teigti, kad pirkimo laimėtojo pasiūlyta kaina yra lemiamas veiksnys, nustatant rinkliavos dydžio dalį. Net ir pripažįstant, kad rinkliavos dydžio nustatymui reikalinga pirkimo laimėtojo pasiūlyta paslaugų teikimo kaina, įvertinus tai, kad įstatyme įtvirtintą pareigą nustatyti rinkliavos dydžius Vilniaus miesto savivaldybė turėjo iki 2016 m. liepos 1 d., o apie pirkimą paskelbta tik 2016 m. birželio 14 d., yra pagrindas išvadai, kad komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos reformos įgyvendinimą žymiai labiau trikdo netinkamai vykdomos Vilniaus miesto savivaldybės bei perkančiosios organizacijos pareigos, nei šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai nurodytos reformos įgyvendinimą išimtinai sieja su pirkimo procedūrų vykdymu, neatsižvelgdama į kitus veiksnius, tai pat ir savo pačios veiksmus, stabdančius reformos eigą. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, perkančioji organizacija, nuolat vykdydama viešuosius pirkimus, atsižvelgdama į pirkimo objektą, jo reikšmę Vilniaus miesto gyventojams, siekdama sėkmingai ir laiku atlikti viešąjį pirkimą, privalo tinkamai planuoti vykdomo pirkimo procedūrų laiką, įvertinti ne tik įstatymo reglamentuotus jų vykdymo terminus, bet ir pretenzijų pateikimo ar procedūrų sustabdymo laikotarpį.
  7. Neturėdama patvirtintų rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių, perkančioji organizacija nepagrįstai apeliuoja į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu patvirtintos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos 2.2 punktą, pagal kurį rekomenduojama iki 2016 m. liepos 1 d. nustatytus rinkliavos dydžius savivaldybės taikyti nuo artimiausių finansinių metų pradžios, tai yra nuo 2017 m. sausio 1 d. Rekomendacinis paminėtos teisės normos pobūdis nesudaro pagrindo teigti, kad dėl pirkimo procedūrų sustabdymo Vilniaus miesto savivaldybė bus priversta pažeisti pakeitimo įstatyme ir Vyriausybės nutarime įtvirtintus rinkliavos už atliekų tvarkymą įvedimo ir taikymo reikalavimus. Tuo labiau, kad pakeitimo įstatyme nustatyti rinkliavos dydžio patvirtinimo reikalavimai buvo pažeisti dar iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo.
  8. Prioritetą viešajam interesui – pirkimo procedūrų skaidrumui ir pirkimui skirtų lėšų racionaliam panaudojimui, įrodo ir teismo nustatyta aplinkybė, kad sustabdžius pirkimo procedūras, komunalinių atliekų tvarkymo ir vežimo paslaugų teikimas Vilniaus mieste nenutrūktų, nes šios paslaugos galėtų būti suteikiamos sudarius laikinąsias viešojo pirkimo sutartis. Siekdama paneigti šią teismo išvadą, apeliantė teigia, kad atliekų tvarkymo sutarčių, kurių pagrindu šiuo metu Vilniaus mieste yra tvarkomos atliekos, galiojimas pasibaigia 2016 m. gruodžio 31 d., dėl to, neužbaigus pirkimo procedūrų ir iki nurodytos datos nesudarius pirkimo sutarties, nuo 2017 m. sausio 1 d. komunalinių atliekų tvarkymas Vilniaus mieste sutriktų arba būtų visiškai nutrauktas. Šiuos apeliantės argumentus paneigia pirkimo sąlygos.
  9. Pirkimo sąlygų 1.1 priedo (techninė specifikacija) 3.2 punktas nustato, kad paslaugos teikėjui suteikiamas pasiruošimo paslaugos teikimui kiekvienoje savivaldybės atliekų surinkimo ir aptarnavimo zonoje terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 4 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos. Esant nenumatytoms objektyvioms aplinkybėms ir perkančiosios organizacijos sutikimui, nurodytas terminas gali būti pratęstas dar iki 2 mėnesių. Atsižvelgiant į nurodytus terminus, į tai, kad pasiruošimo laikotarpiu paslaugos nebus teikiamos, kad pirkimui pateiktų pasiūlymų vokų atplėšimo procedūra įvyko 2016 m. rugsėjo 13 d., yra pagrindas prieiti prie išvados, kad net ir nestabdant pirkimo procedūrų, perkančioji organizacija, privalėdama užtikrinti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą, turėtų sudaryti laikinąsias sutartis su dabartiniai tiekėjais, nes mažai tikėtina, kad ir nestabdant pirkimo procedūrų pirkimo sutartis būtų pradėta vykdyti 2017 m. sausio 1 d.
  10. Skundo argumentas, kad sudarius pirkimo sutartį kiekvieną mėnesį būtų sutaupoma apie 200 000 Eur Vilniaus miesto gyventojų lėšų, grindžiamas tik apeliantės prielaidomis (CPK 178 str.), todėl plačiau dėl jo nepasisakytina. Skunde pateiktos nuorodos į S. T. internetinį tinklapį, kuriame pateikiami pastarojo pastebėjimai politikos, šeimos, maisto ir kelionių klausimais, neturi įrodomosios reikšmės ir nepatvirtina apeliantės argumento dėl didelio gyventojų nepasitenkinimo didėjančiomis atliekų tvarkymo paslaugų kainomis (CPK 185 str.).
  11. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra taikomi laikino pobūdžio suvaržymai, kurie taikytini iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės (CPK 150 str. 2, 3 d.). Įstatymas nustato teismams atitinkamus viešųjų pirkimų bylų išnagrinėjimo terminus, dėl kurių tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos operatyviau (CPK 4238 str. 4 d., 4239 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo pirkimo procedūrų sustabdymas neturėtų užsitęsti. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pasirengimo bylos nagrinėjimui stadija pasibaigė, Vilniaus apygardos teismas posėdį byloje paskyrė 2016 m. lapkričio 14 d. (CPK 179 str. 3 d.).
  12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą suteikė viešajam interesui: pirkimo procedūrų teisėtumui, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų įgyvendinimui. Priešingai nei teigia apeliantė, ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ne tik ieškovės interesams ginti, bet ir siekiant užtikrinti paminėtą viešąjį interesą (CPK 4237 str.).
  13. Skundžiamos nutarties neteisėtumą apeliantė argumentuoja ir preliminariai nepagrįstais ieškinio reikalavimais (CPK 144 str. 1 d.). Apeliantės teigimu, ieškinys grindžiamas tik subjektyviais ieškovės samprotavimais, tačiau teismas dėl šios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nepasisakė.
  14. Argumentų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo nenurodymas skundžiamoje nutartyje savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jeigu teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad ieškovui ginčijant atsakovo veiksmų teisėtumą vykdant viešojo pirkimo procedūras, yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reiškia, kad teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2167/2012; 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014 ir kt).
  15. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad pareikštame ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai (pirkimo sąlygos, pretenzijos, ginčijami perkančiosios organizacijos sprendimai, teismų praktika). Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus, dėl ko, ieškovei pateikus argumentais ir įrodymais grindžiamą ieškinį, nekyla abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, vertinamo sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  16. Į esminius skundo argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi.
  17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
  18. Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės ir šioje proceso stadijoje dėl ieškovės UAB „Ecoservice“ prašymo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nepasisakoma.

11Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai