Byla e2-4869-433/2018
Dėl kompensacijos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, Deimantei Šinkūnaitei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui R. R., atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei A. P., atsakovo AB „Litgrid“ atstovei V. B.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų ieškovų K. K., J. K., R. K., E. A. patikslintas ieškinys atsakovams AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Litgrid“ dėl kompensacijos priteisimo

Nustatė

3Ieškovų patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovai K. K., J. K., E. A. ir R. K. yra 0.6211 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ), bendrasavininkai. Ieškovas K. K. nuosavybės teise valdo 690/6211 dalis žemės sklypo, J. K. - 2070/6211 dalis žemės sklypo, E. A. - 1380/6211 dalis žemės sklypo, R. K. - 2071/6211 dalis žemės sklypo. Ieškovų sklypą kerta dvi 10 kV oro linijos, kurioms yra nustatyta elektros tinklų apsaugos zona. Taip pat sklypas patenka į LITGRID AB aptarnaujamos dvigrandės 110 kV oro linijos „Kauno HE-Aleksotas/Petrašiūnų E-Aleksotas" (toliau - OL) apsaugos zoną tarp atramų Nr.31-33/36-38. Taigi šiame žemės sklype yra atsakovų AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) ir AB „Litgrid“ elektros tinklai, kurie, įskaitant jų apsaugos zonas, užima 0.5378 ha žemės sklypo dalį. ESO priklausantys elektros įrenginiai ir jų apsaugos zona užima 0,3262 ha žemės sklypo, o AB „Litgrid“ – 0,2116 ha žemės sklypo. Kaip akivaizdu, dėl elektros tinklų, esančių ieškovų sklype, žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos. Vadovaujantis LR Energetikos įstatymo normomis, ieškovų žemės sklype yra įstatyme numatytu pagrindu nustatytas servitutas. Todėl ieškovų sklypas yra tarnaujantysis daiktas atsakovų energetikos objekto (viešpataujančiojo daikto), skirto elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti, tinkamam naudojimui užtikrinti (CK 4.111, 4.124 straipsniai), atžvilgiu. Siekiant apsaugoti elektros tinklus, sudaryti normalias jų eksploatavimo sąlygas ir užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, ieškovams privalu laikytis LR Elektros energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių (toliau – Taisyklės) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau - Specialiosios sąlygos). Vadovaujantis LR Elektros energetikos įstatymo 75 str. 4 d. be perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus rašytinio sutikimo elektros energetikos objektų apsaugos zonose draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius, atlikti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras, sodinti arba kirsti medžius, atlikti kitus teisės aktuose numatytus ribojamus darbus ar veiksmus. Analogiški draudimai, kaip jau minėta, įtvirtinti ir Specialiųjų sąlygų 20 punkte bei Taisyklių 16 punkte. Specialiųjų sąlygų VI skyriuje numatyta, kad OL apsaugos zona - žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų. OL apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos įtampą. 110 kV OL, į kurios apsaugos zoną patenka ieškovų žemės sklypo dalis, apsaugos zonos plotis - po 20 metrų nuo kraštinių jos laidų į abi puses. Taigi šiuo atstumu nuo OL kraštinių laidų yra taikomi šie Specialiosiose sąlygose įtvirtinti apribojimai: I. Elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės, t. y. AB „Litgrid“ raštiško leidimo draudžiama: statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus; vykdyti kalnakasybos, krovimo, žemės kasybos bei lyginimo, sprogdinimo, melioravimo ir laistymo darbus; sodinti arba kirsti medžius ir krūmus; važiuoti mašinoms ar kitiems mechanizmams, kurių aukštis su kroviniu arba be jo yra daugiau kaip 4,5 metro nuo kelio paviršiaus (elektros oro linijos apsaugos zonoje); rengti gyvulių laikymo aikšteles, tverti vielų užtvaras ir metalines tvoras. II. Elektros linijos apsaugos zonoje visais atvejais draudžiama: įrengti žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, visuomeninio transporto stoteles, visų rūšių mašinų ir mechanizmų aikšteles, organizuoti renginius, į kuriuos susirenka daug žmonių; sandėliuoti pašarus, šiaudus, trąšas, durpes, malkas ir kitas medžiagas; įrengti degalines, kuro ir tepalų sandėlius; įrengti sąvartynus, teršti gruntą ir atmosferą, kūrenti laužus; užgriozdinti kelius prie elektros tinklų objektų; leisti aitvarus ir kitokius skraidančiuosius įtaisus, taip pat kitaip pažeisti elektros oro linijos izoliaciją. Aukščiau nurodytos Taisyklės numato, kad 10 kV oro linijos apsaugos zona yra išilgai elektros oro linijos - žemės juosta ir oro erdvė, apribota vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kraštinių laidų (kai jie nėra atlenkti) 10 metrų atstumu. Taip pat šių Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad „Elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama: 16.1. statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius; 16.2. vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras; 16.3. sodinti arba kirsti medžius, taip pat kirsti medžius už apsaugos zonos, galinčius griūti ant laidų ir atramų; 16.4. važiuoti mašinomis ir mechanizmais, kurių bendras aukštis su kroviniu arba be krovinio nuo kelio paviršiaus daugiau kaip 4,5 metro, elektros oro ir oro kabelių linijų apsaugos zonose; 16.5. dirbti žemės darbus giliau kaip 0,3 metro, taip pat lyginti gruntą požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose. Taip pat Taisyklių 19 punktas įtvirtina, kad „Elektros tinklų apsaugos zonose draudžiama: 19.1. statyti degalines ir kitokias degalų bei tepalų talpyklas; 19.2. sandėliuoti bet kokias medžiagas, kurti ugnį; 19.3. įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, viešojo transporto sustojimo vietas, visų rūšių mašinų ir -mechanizmų stovėjimo aikšteles; 19.4. laidyti aitvarus ir skraidymo aparatų sportinius modelius, skraidyti bet kokio tipo skraidymo aparatais, organizuoti bet kuriuos renginius, kuriuose būtų didelis skaičius žmonių; 19.5. įrengti sąvartynus, kuriuose galimas masiškas paukščių susikaupimas, elektros tinklų (išskyrus požeminių elektros kabelių linijų) apsaugos zonose ir 500 metrų atstumu nuo jų; 19.6. barstyti iš lėktuvų trąšas ir chemikalus ant 35 kV ir aukštesnės įtampos elektros oro linijų; 19.7. dirbti smūginiais mechanizmais, mesti sunkesnius negu 5 tonos daiktus požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose ir 5 metrų atstumu nuo jų;19.8. mesti inkarus, plaukti su įmestais inkarais, grandinėmis, lotais, velkėmis ir tralais povandeninių elektros kabelių linijų apsaugos zonose;19.9. užgriozdinti privažiavimus ir priėjimus prie elektros tinklų objektų; 19.10. mėtyti ant laidų, atramų ir priartinti prie jų bet kokius daiktus, taip pat lipti į atramas ir ant transformatorių pastočių, transformatorinių bei skirstomųjų punktų; 19.11. pašaliniams asmenims būti elektros įrenginių patalpose bei elektros įrenginių teritorijose, atidaryti elektros tinklų įrenginių duris, dangčius ir liukus, atlikti elektros tinkluose perjungimus ir prijungimus bei kitus darbus; 19.12. atlikti bet kuriuos veiksmus, kurie gali trikdyti normalų elektros tinklų darbą, gadinti juos arba dėl kurių gali įvykti nelaimingų atsitikimų. Taigi ieškovai neinformavę atsakovų, elektros tinklų apsaugos zonose negali iš esmės vykdyti jokios veiklos, t.y. kasinėti, genėti želdinių bei kirsti medžių, taip pat vykdyti žemės kasimo, melioravimo, užtvindymo, įvairių statinių griovimo, remonto ir kitų darbų, sodinami arba kertami medžiai. Be kita ko, kaip jau aišku, zonos ribose yra draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti, arba griauti bet kokius statinius, įrengti sandėliavimo ar kito pobūdžio aikšteles ir kt. Tokie ribojimai iš esmės suvaržo ieškovų teises ir galimybes naudotis jiems priklausančiu sklypu, todėl jų vertinimu, ieškovai turi teisę į teisingą kompensaciją. Patikslintame ieškinyje pažymima, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis. Nuosavybės teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl atsiradusios naujos teisės normos, reglamentuojančios ar nustatančios naujus ar papildomus reikalavimus savininkams, taikomos neatsižvelgiant į tai, kad jos įsigaliojo jau egzistuojant anksčiau atsiradusiems nuosavybės teisiniams santykiams. Kadangi atsakovams priklausančių elektros įrenginių apsaugos zona yra 0.5378 ha, tai akivaizdu, kad esant tokios apimties įstatyminiam servitutui gali būti varžoma ieškovų nuosavybės teisė, patiriami nuostoliai, kurie galėtų būti kompensuojami viešpataujančiojo daikto savininko prievole mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Elektros energetikos įstatymas (2012 m. vasario 7 d. įstatymo redakcija) yra specialioji teisės norma Civilinio kodekso atžvilgiu. Tiek Energetikos įstatymo (2002 m. gegužės 16 d. įstatymo redakcija) 14 straipsnio 3 dalyje, tiek Elektros energetikos įstatymo (2004 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija) 50 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad energetikos objektų eksploatavimui užtikrinti nustatomi servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas (Energetikos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis, Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 6 dalis). Toks pats teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir bylos nagrinėjimo metu galiojančioje Elektros energetikos įstatymo (2012 m. vasario 7 d. įstatymo redakcija) 75 straipsnio 3 dalyje. Šiuo atveju ieškovų žemės sklypui yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių, kurių laikytis privalo laikytis žemės savininkai ir kiti naudotojai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 punktas (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija), 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 1992 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 18–22 punktuose nurodyti veiklos žemės sklypuose, kuriuose yra nustatyta elektros oro linijos apsaugos zona, apribojimai, kurių privalo laikytis žemės sklypų savininkai ar kiti naudotojai, t. y. elektros tinklų įmonių darbuotojams suteikiama teisė elektros oro linijos apsaugos zonoje laisvai vaikščioti, o atliekant eksploatavimo bei remonto darbus – važinėti ir kasti žemę, įspėjus apie tai žemės savininkus ar naudotojus. Nurodytų sąlygų 22 punkte dar pabrėžta, kad visais atvejais žemės ir miško savininkams ir naudotojams turi būti atlyginti padaryti nuostoliai sumokant atitinkamo dydžio kompensaciją. Ieškinyje taip pat pažymima, kad nuosavybės teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl atsiradus naujoms teisės normoms, reglamentuojančioms ar nustatančioms naujus ar papildomus reikalavimus savininkams, šios teisės normos taikomos neatsižvelgiant į tai, kad naujosios teisės normos įsigaliojo jau egzistuojant anksčiau atsiradusiems nuosavybės teisiniams santykiams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog ieškovas įgijo servitutu apsunkintą žemės sklypą iki kitokio (naujo) servituto atlygintinumo teisinio reglamentavimo, nereiškia, kad toks servitutas yra neatlygintinis ir žemės sklypui netaikomas naujas servituto teisinis reglamentavimas. Naujos normos taikomos ir jau galiojantiems servituto teisiniams santykiams. Tam, kad galėtų reikalauti kompensacijos, asmuo neturi būti ūkininkas. Užtenka vien fakto, kad asmens žemės sklype yra elektros įrenginiai ar jų apsaugos zonos ir savininkas dėl to patiria tam tikrų nepatogumų (sumažėja sklypo vertė, negalima statyti statinių, auginti augalų ir pan.). Konkrečių patiriamų nuostolių įrodyti nereikia, kompensacijos dydį nustato teismas. Taip pat kasacinis teismas atkreipė dėmesį, jog kompensacijai priteisti nesvarbu, kada savininkas įgijo žemę ir kada joje buvo pastatyti elektros įrenginiai. Todėl kompensacijos reikalauti gali visi žemės savininkai, nepriklausomai nuo žemės įsigijimo datos. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuotoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija. Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas nustačius servitutą, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti. Asmens išlaidos, kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai, nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais. Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Viena iš nuostolių rūšių gali būti turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu varžymas. Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu. Turto nuvertėjimo faktą ir dydį privalo įrodyti asmuo, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi (CPK 178 straipsnis). Teismas nurodė, kad kompensacija gali būti numatyta vienkartinė arba periodinė. Teismai, nustatydami dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, privalės atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; 2) koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; 3) kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka žemės savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; 4) kokią naudą turėjo ar įgyja daikto, kurio naudai nustatytas servitutas (šiuo atveju – elektros įrenginių), savininkas dėl servituto nustatymo; 5) ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; 6) taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Šiuo atveju ieškovų žemės sklypas yra 0.6211 ha, tačiau didžiąją sklypo dalį, t. y. 0.5378 ha žemės sklypo dalį užima atsakovų ESO ir AB „Litgrid“ elektros tinklai, įskaitant apsaugos zonas (ESO priklausantys elektros įrenginiai ir jų apsaugos zona užima 0,3262 ha žemės sklypo, o AB „Litgrid“ – 0,2116 ha žemės sklypo). Taigi atsakovų elektros tinklai ir jų apsaugos zonos užima 86,58 proc. viso ieškovų sklypo. Dėl šių elektros tinklų, yra griežtai ribojamos ieškovų teisės, kadangi krenta sklypo vertė, ribojama statyba, negalima užsiimti ūkine veikla, auginti medžių ir t.t. Remiantis 2017-06-19 nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akto duomenimis, kuriuose ištirta, kokia yra nekilnojamojo turto rinkos vertė ekspertinio tyrimo atlikimo dienai, buvo nustatyta, kad neįvertinus žemės sklype esančios 0,5378 ha ploto elektros linijų apsaugos zonos, minėto sklypo rinkos vertė yra 45 200 EUR. O įvertinus žemės sklype esančios elektros linijų apsaugos zoną, sklypo rinkos vertė gerokai sumažėjo iki 17 800 EUR. Remiantis šiuo buvusio iki servituto ir po servituto turto vertės palyginimu, akivaizdu, kad nekilnojamojo turto vertė sumažėjo ir turtas yra nuvertėjęs net 27 400 EUR. Todėl, ieškovai patiria 27 400 EUR dydžio nuostolius, kurie ieškovams turi būti atlyginti įstatymo nustatyta tvarka sumokant kompensaciją. Įstatymas numato, kad solidarioji atsakomybė nėra preziumuojama, o esant skolininkų daugetui, prievolė yra dalinė, t. y. kiekvienas skolininkas atsakingas tik už jam tenkančią prievolės dalį (CK 6.5 str.). Šiuo nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovams priklausantys įrenginiai ir jų apsaugos zonos užima skirtingą ieškovų žemės sklypo dalį, t. y. ESO priklausantys elektros įrenginiai ir jų apsaugos zona užima 0,3262 ha žemės sklypo, o AB „Litgrid“ – 0,2116 ha žemės sklypo, akivaizdu, kad ir iš kiekvieno iš atsakovų priteisiamos kompensacijos dydis skiriasi. Proporcingai apskaičiavus kiekvieno iš atsakovų įrenginių ir jų apsaugos užimamą plotą yra matyti, kad atsakovo ESO įrenginiai iš 0,5378 ha žemės sklypo ploto procentine išraiška užima 61 proc., o atsakovo AB „Litgrid“ – 39 proc. Atitinkamai turi būti skaičiuojama ir iš kiekvieno iš atsakovų prašoma priteisti kompensacijos suma, t.y. iš 27 400 EUR dydžio nuostolių atsakovas ESO turėtų atlyginti 16 714 EUR nuostolių dalį (27 400 x 61 proc.), o atsakovas AB „Litgrid“ turėtų atlyginti 10 686 EUR nuostolių dalį (27 400 x 39 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad kiekvieno iš ieškovų turima žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės yra skirtinga, t.y. iš 0.6211 ha žemės sklypo ieškovas K. K. nuosavybės teise valdo 690/6211 dalis žemės sklypo(11,11 proc.), J. K. - 2070/6211 dalis žemės sklypo(33,33 proc.), E. A. - 1380/6211 dalis žemės sklypo(22,22 proc.), R. K. - 2071/6211 dalis žemės sklypo (33,34 proc.), akivaizdu, kad proporcinga dalimi kiekvienam iš atsakovų turi būti priteisiama ir kompensacija. Šiuo atveju iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“, proporcingai kiekvieno iš ieškovų turimo žemės sklypo daliai, 16 714 EUR dydžio piniginė kompensacija (nuostoliai)turi būti priteisiama ieškovams tokiomis dalimis: K. K. – 1856,93 EUR, J. K.– 5570,77 EUR, E. A.– 3713,85 EUR ir R. K. - 5572,45 EUR. Iš atsakovo AB „Litgrid“, proporcingai kiekvieno iš ieškovų turimo žemės sklypo daliai, 10 686 EUR dydžio piniginė kompensacija (nuostoliai) turi būti priteisiama ieškovams tokiomis dalimis: K. K. – 1187,22 EUR, J. K. – 3561,64 EUR, E. A.– 2374,43 EUR ir R. K. - 3562,71 EUR. Prašo priteisti iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovų naudai 16 714 EUR dydžio piniginę kompensaciją bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kompensaciją priteisiant tokiomis dalimis: K. K. – 1856,93 EUR, J. K. – 5570,77 EUR, E. A. – 3713,85 EUR ir R. K. - 5572,45 EUR; priteisti iš atsakovo AB „Litgrid“ ieškovų naudai 10 686 EUR dydžio piniginę kompensaciją bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kompensaciją priteisiant tokiomis dalimis: K. K. – 1187,22 EUR, J. K. – 3561,64 EUR, E. A. – 2374,43 EUR ir R. K. - 3562,71 EUR; priteisti proporcingai iš atsakovų AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Litgrid“ ieškovų K. K., J. K., E. A. ir R. K. naudai bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis bus patikslintas teisminio nagrinėjimo metu.

4Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovams dalinės nuosavybės teise priklauso 0,6211 ha kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo, žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis adresu ( - )(toliau – Žemės sklypas). Žemės sklype yra atsakovei priklausantys energetikos objektai: dvi 10 kV kabelių linijos (L-101-5 iš Rokų TP, įrengtos 1965 metais) (toliau kartu – Elektros įrenginiai). Atsakovei priklausančių Elektros įrenginių apsaugos zona Žemės sklype sudaro 0,3262 ha. Žemės sklypas pirmiesiems žemės savininkams J. K., B. K., E. A. ir M. K. (toliau – Žemės savininkai) perduotas 2006-12-22 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 7019 (toliau – Sprendimas), atkuriant nuosavybės teises į išlikusį buvusio savininko P. K. nekilnojamąjį turtą, žemės sklypą grąžinant natūra turėtoje vietoje ( - ). Pažymi, kad iš Sprendimo matyti, jog Žemės sklypas suformuotas kaip kitos paskirties žemė (gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo), nurodant jame esančius apribojimus – elektros linijų apsaugos zoną. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad valstybinė žemė privačion nuosavybėn Žemės savininkams (kurių teises ir pareigas po paveldėjimo yra perėmę Ieškovai) buvo perduota ribotam naudojimui. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr. 107-3964; 2012, Nr. 17-752) (toliau – EEĮ) 75 str. 3 d. (pastaba: 2004 m. liepos 10 d. galiojusios redakcijos 50 str. 2 d.) nustato, jog elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Šia EEĮ nuostata, įsigaliojusia nuo 2004 m. liepos 10 d., įstatymo leidėjas preziumavo, kad visi iki 2004 m. liepos 10 d. įrengti elektros tinklai buvo įrengti teisėtai ir jų apsaugos zonų ribose šiuo įstatymu nustatomas įstatyminis servitutas. Kitaip sakant, EEĮ elektros įrenginių ir objektų savininkams – energetikos įmonėms buvo suteiktos teisės naudotis šioms įmonėms nepriklausančia žeme ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, siekiant užtikrinti elektros energetikos objektų ir įrenginių tinkamą naudojimą. Pažymi, kad, nagrinėjamu atveju, per ieškovams priklausantį Žemės sklypą einantys Elektros įrenginiai įrengti iki 2004 m. liepos 10 d. Todėl Energetikos objektų buvimas ieškovų Žemės sklype yra pagrįstas įstatyminiu servitutu. Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytu, konstatuoja, kad ieškovų žemėje esantys atsakovei priklausantys Elektros įrenginiai buvo įrengti teisėtai, ir šiuo metu atsakovė teisėtai, teisės aktuose numatyta apimtimi naudojasi ieškovų Žemės sklypu elektros įrenginių eksploatavimui. Tuo tarpu pareikštas ieškinys dėl 27 400 EUR kompensacijos priteisimo yra visiškai nepagrįstas ir vertintinas kaip siekis pasipelnyti visų elektros energijos vartotojų sąskaita (atsakovės išlaidos nustatyta tvarka yra įvertinamos ir įtraukiamos į galutines elektros energijos persiuntimo ir tiekimo kainas). Ieškovai savo reikalavimą grindžia CK 4.129 str., kuriame yra numatytas nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimas, mokamas kompensacija tarnaujančio daikto savininkui. Ieškovai remiasi servituto atlygintinumo prezumpcija – tarnaujančio daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Ieškovų teigimu, jie patiria nuostolius, dėl Žemės sklypo nuvertėjimo, dėl jame esančių elektros linijų apsaugos zonų. Dėl turto nuvertėjimo atsirandantys nuostoliai yra turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu varžymas. Turto nuvertėjimo faktą ir dydį privalo įrodyti asmuo, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi (CPK 178 straipsnis). Servitutu padarytų nuostolių (sklypo nuvertėjimas) atlyginimo prašantis savininkas privalo įrodyti turto nuvertėjimo dydį. Susipažinus su ieškovų pateiktais paaiškinimais, atsakovės nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad dėl servituto buvimo Žemės sklype Ieškovai patyrė 27 400 EUR dydžio realius nuostolius, kurie turėtų būti kompensuojami. Remiantis teismų praktika, nustatant kompensacijos ar nuostolių dėl nustatyto servituto žemės sklypui dydį, turi būti atsižvelgiama į servituto nustatymo metu esančią žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas. Kaip jau minėta, iš Sprendimo turinio matyti, kad Žemės sklype nuo pat jo suformavimo (sukūrimo) momento yra nustatyti apribojimai - elektros linijų apsaugos zona, todėl akivaizdu, kad Žemės savininkai (kurių teises ir pareigas yra perėmę kai kurie Ieškovai) žinojo ar turėjo žinoti, kad naudojimasis Žemės sklypu bus apribotas, t. y. kad žemės savininkų nuosavybės teisė į Žemės sklypą negalės būti absoliuti ir jie privalės laikytis teisės aktų nustatytų veiklos ribojimų apsaugos zonų ribose. Kitaip sakant, atkuriant nuosavybės teises į Žemės sklypą nebuvo garantuota teisė/galimybė naudoti visą Žemės sklypą pagal gyvenamųjų namų statybos paskirtį, todėl Ieškovai gali turėti teisėtą lūkestį jį naudoti tik pagal atkūrimo metu nustatytas sąlygas. Aplinkybių, kad dėl elektros linijų apsaugos zonų atsiradimo ieškovai negali naudoti Žemės sklypo pagal atkūrimo metu nustatytas sąlygas ir/ar dėl to nuvertėjo Žemės sklypas, jie neįrodė - ieškovai gali naudoti sklypą pagal sklypo naudojimo paskirtį ta pačia apimtimi, koks jis buvo perduotas privačion nuosavybėn. Iš vaizdinės medžiagos matyti, kad dalis žemės sklypo vis dėlto gali būti naudojama gyvenamųjų namų statybai. Nuosavybės teisių atkūrimo procesą įgyvendinusios valstybinės institucijos suformavusios tokio pobūdžio sklypą numatė, kad jis gali būti naudojamas pagal gyvenamųjų namų statybos paskirtį, su Sprendime nurodyta sąlyga, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype reikia parengti detalųjį planą LR teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Ir jeigu ieškovų nuomone, jie negali Žemės sklypo naudoti taip, kaip jis buvo suformuotas, ieškovai turi kreiptis į atkūrimo procesą įgyvendinusias institucijas, o ne į atsakovę. Papildomai pažymi, kad, vadovaujantis EEĮ 75 str. 4 d., elektros energetikos objektų apsaugos zonose taikomi draudimai nėra absoliutūs ir gali būti netaikomi gavus Bendrovės sutikimą. Susipažinus su ieškovų pateiktu Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktu (toliau – Aktas) matyti, kad turto vertintojas lyginamuoju metodu vertindamas žemės sklypus nesivadovavo teismų praktika, kuri numato, kad nustatant kompensacijos ar nuostolių dėl nustatyto servituto žemės sklypui dydį, turi būti atsižvelgiama į servituto nustatymo metu esančią žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas. Kaip buvo nurodyta, apsaugos zonos sklype yra nuo jo suformavimo momento, todėl akivaizdu, kad ieškovai netinkamai interpretuoja 2017 metais atlikto tyrimo išvadas, nurodydami, kad Aktas pateikia buvusio iki suvaržymo ir po suvaržymo turto vertės palyginimą. Visiškai nesuprantama, kodėl sklypo nuvertėjimas įrodinėjamas 2017 metų rinkos kainomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo nuomone, Akte pateikta išvada neįrodo ieškovų patiriamos realios žalos, todėl teismas negali ja remtis priimant sprendimą byloje. Žemės nuosavybė, tai žemės savininko teisė valdyti jam priklausančią žemę, ja naudotis ir disponuoti (Žemės įst., Žin., 1994, Nr.34-620, 3 str.). Iki nuosavybės teisių atkūrimo, valstybė žemę valdė nuosavybės teise (CK 1964 m. 97 str.- 99 str.). Atsakovei šiuo metu priklausančios elektros linijos Žemės sklype buvo nutiestos tuo metu, kai Žemės sklypas ir pačios elektros linijos nuosavybės teise priklausė valstybei (1965 metais), t. y. nutiestos paties turto savininko jam priklausančioje žemėje. Nagrinėjamoje byloje Bendrovės ir ieškovų santykiai turi tam tikrų istoriškai susiklosčiusių ypatumų. Šie ypatumai sąlygoti to, kad nuosavybės teisę į Žemės sklypą žemės savininkai įgijo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, todėl šioje byloje nagrinėjami santykiai vertinti neatsiejamai nuo šio proceso. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 65-1558) (toliau - Atkūrimo įstatymas) reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti, nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius (Atkūrimo įstatymo 1 str. 1 d.) Atkuriant nuosavybės teises į išlikusį okupacinės valdžios nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą (taip pat ir į žemę), kartu atsižvelgiama ir į socialinius ir ekonominius, kitus su nuosavybe susijusių santykių esminius pokyčius, įvykusius per laikotarpį, praėjusį nuo šio turto neteisėto nacionalizavimo. Dėl minėtų esminių pokyčių, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos valstybės realias galimybes, neįmanoma atkurti visų okupacinės valdžios pažeistų nuosavybės teisių visiškai. Atkūrimo įstatymo preambulėje konstatuojama, kad piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra - už jį teisingai atlyginama. Ne kartą išaiškinta, kad LR Konstitucija nedraudžia nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo santykių reguliuoti diferencijuotai ir nuosavybės teisių atkūrimo sąlygos ir tvarka gali skirtis atsižvelgiant į kokios rūšies nuosavybę yra atkuriamos nuosavybės teisės, socialinius ir ekonominius, bei kitus su nuosavybe susijusių santykių esminius pokyčius, siekiant apsaugoti visuomenės ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Apkreipia dėmesį, kad remiantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1997, Nr.69-1735, aktuali redakcija Žin., 2004, Nr. 117-4371) (toliau – Reformos įstatymas) grąžinant žemę natūra arba žemės sklypus perduodant nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. (Žin. 1994, Nr.34-620) žemės savininkas turi teisę naudoti privataus sklypo teritoriją ūkinei ir kitai veiklai nepažeisdamas nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, veiklos apribojimų ir žemės servitutų. Sprendimai sugrąžinti žemę priimami, jeigu asmuo sutinka su įsigyjamo žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose nustatytomis. žemės, miško ir vandens telkinių specialiosiomis naudojimo sąlygomis, žemės servitutais ir ūkinės veiklos apribojimais (Reformos įstatymo 11 str. 2 d.). Pagal nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusią (Žin., 2005, Nr. 72-2588) Atkūrimo įstatymo redakciją žemė buvo grąžinama natūra turėtoje vietoje, išskyrus žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Už žemę, kurių susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems galėjo būti atlyginama perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą ar vandens telkinį iš laisvos žemės fondo (Atkūrimo įstatymo 5 str.). Tuo tarpu žemė, kurioje nutiestos komunikacijos, taip pat žemė, esanti išžvalgytų naudingųjų iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijose, saugomose teritorijose, grąžinama piliečiams ribotam tiksliniam naudojimui (Atkūrimo įstatymo 4 str.). Kaip jau minėta, Žemės sklypas privačion nuosavybėn perduotas Sprendimu atkuriant nuosavybės teises į išlikusį buvusio savininko nekilnojamąjį turtą natūra turėtoje vietoje. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad įstatymo leidėjas suteikė galimybę atkūrimo procese pasirinkti, kuriuo būdu atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. K. valdytą nekilnojamąjį turtą – ar grąžinant žemę natūra su tam tikrais apribojimais ar kitu įstatyme numatytu būdu, ir Žemės savininkai pasirinko Žemės sklypą su jame nustatytais apribojimais. Todėl akivaizdžiai nepagrįsta dabartinė ieškovų pozicija dėl Žemės sklypo nuvertėjimo dėl jame esančių komunikacijų. Kitaip sakant, Ieškovai negali reikalauti turto vertės sumažėjimo, kadangi šis turtas (Žemės sklypas kaip toks) buvo suformuotas (sukurtas) jau su tam tikrais apribojimais. Pažymi, kad ieškinio tenkinimo atveju Atsakovei nepagrįstai būtų perkeliama valstybės pareiga atlyginti už nepilnai išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Atkūrimo įstatymą. Šios bylos kontekste svarbu paminėti ir tai, kad šiuo metu atsakovė valdo apie 3 (tris) milijonus vienetų elektros įrenginių, kurie yra įrengti ne atsakovei priklausančioje žemėje. Atsižvelgiant į tai, teisingas teisės aktų aiškinimas ir formuojama teismų praktika yra ypatingai svarbi ir turėsianti reikšmę ne tik šios bylos šalims. Atsakovė atkreipia teismo dėmesį, kad ji yra viešosios teisės reguliuojamas juridinis asmuo, todėl, vykdydama visuomenei reikšmingą veiklą, turi pareigą veikti taip, kad jos veiklai skiriamos lėšos būtų panaudojamos pagal paskirtį, laikantis racionalumo principo bei griežtai laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų. Atsakovė vykdo licencijuojamą veiklą, kurią kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama kainų viršutines ribas. Atsakovės išlaidos nustatyta tvarka yra įvertinamos ir įtraukiamos į galutines elektros energijos persiuntimo ir visuomeninio tiekimo kainas. Tai reiškia, kad atsakovės išlaidos vėliau nustatyta tvarka įtraukiamos į elektros energijos kainos tarifą ir jas turi padengti visi Lietuvos elektros energijos vartotojai. Taigi apibendrinant konstatuoja, kad ieškovų reikalavimas atlyginti nuostolius, patiriamus dėl įstatyminio servituto buvimo sklype, nėra paremtas jokiais objektyviais įrodymais apie realiai patiriamą žalą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui šiuo atveju turi būti sumokėtas prašomas nuostolių atlyginimas pagal CK 4.129 straipsnį. Priešingu atveju, teismui tenkinus nepagrįstą ieškinį, būtų suformuota ydinga praktika, kurios pagrindu bet kuris asmuo siektų įsigyti elektros įrenginiais apstatytą žemės sklypą ir iš atsakovo gauti kuo didesnę kompensacijos sumą, kurią vėliau faktiškai turėtų padengti visi elektros energijos vartotojai. Prašo ieškinį atmesti.

5Atsakovas AB „Litgrid“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad nesutinka su patikslintu ieškinių dėl tokių motyvų. 110 kv elektros perdavimo linijos „Kauno HE-Aleksotas/Petrašiūnų E-Aleksotas“, kuri pastatyta dar 1959 m., apsaugos zona apima dalį ieškovų žemės sklypo (110 KV elektros perdavimo linijos „Kauno HE- Aleksotas/Petrašiūnų E-Aleksotas" nekilnojamojo turto registro išrašų kopijos pridėtos kartu su atsakovo 2018-01-16 atsiliepimu į ieškinį). Ieškovų žemės sklypui nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „VI. Elektros linijų apsaugos zona“ (nuo 2007-01-29 NTR įregistruotas sklypui taikytinas VI apribojimas 0,5378 ha). Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre nėra atskirai išskirta, kokį plotą užima atsakovo AB „Litgrid“ elektros linijų apsaugos zona, ir kokį plotą - atsakovo AB „ESO“. Ieškovų patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ESO priklausantys elektros įrenginiai ir jų apsaugos zona užima 0,3262 ha žemės sklypo, o LITGRID AB - 0,2116 ha. Atsakovas atsiliepime pažymi, kad elektros oro linijos apsaugos zona - žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų. Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos įtampą. 110 kV įtampos oro linijoms apsaugos zona sudaro po 20 metrų. Atitinkamos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 str. Teisės aktų nustatyta tvarka atsakovui elektros linijų apsaugos zonoje yra suteikta teisė vykdyti elektros linijų eksploatavimo darbus - laidų remontą, atramų keitimą, trasos valymą nuo krūmų ir medžių ir kitus. Šiuos darbus atlikti būtina, siekiant užtikrinti patikimą ir saugų elektros energijos perdavimą. Galimybę atlikti eksploatavimo darbus elektros linijų apsaugos zonoje Atsakovui užtikrina jos naudai nustatomi servitutai. Žemės servitutai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, gali būti nustatomi sutartimi, įstatymu, teismo sprendimu arba administraciniu aktu. Ieškovams priklausančiam žemės sklypui servitutas buvo nustatytas įstatymu. 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIII-604, kuriame numatyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl vienkartinių kompensacijų dydžio apskaičiavimo už servitutus, perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriams tiesiant perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengiant kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose taikomos ir atlyginant nuostolius dėl servitutų, nustatytų šiuo įstatymu iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu šie nuostoliai nebuvo atlyginti iki Šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į preliminarų vienkartinių kompensacijų už nuostolius dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytų servitutų dydį ir nuomonę apie jo įtaką elektros energijos tarifams, kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybei po konsultacijų su perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriais pateikia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, iki 2018 m. gegužės 1 d. turi nustatyti tvarką, pagal kurią bus išmokamos kompensacijos žemės savininkams. Nurodytos vienkartinės kompensacijos pradedamos mokėti 2018 m. gegužės 1 d. ir žemės bei kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams išmokamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo prašymo dėl vienkartinės kompensacijos ar dėl kompensacijos peržiūrėjimo (padidėjus teisės aktais nustatomoms elektros tinklų apsaugos zonoms) pateikimo perdavimo sistemos ir (arba) skirstomųjų tinklų operatoriams dienos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Kaip vienas iš kriterijų kompensacijai apskaičiuoti gali būti teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengus atlyginimo už nustatytus Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu nustatytus servitutus apskaičiavimo metodiką, bus nustatytos aiškios, vieningos bei proporcingos patiriamiems apribojimams taisyklės, kaip turėtų būti apskaičiuojamos kompensacijos visiems tarnaujančių daiktų savininkams. Tokiu būdu bus išvengta galimų piktnaudžiavimų bei nepagrįsto praturtėjimo atsakovo, o tuo pačiu - ir kitų elektros energijos vartotojų sąskaita. Todėl mano, jog ši byla turi būti sustabdyta iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė priims atitinkamus aktus dėl kompensacijos mokėjimo už įstatymais nustatytus servitutus. Ieškovų reikalavimai iš esmės grindžiami apribojimais, tokiais kaip ribojama statyba, negalėjimas auginti medžių ir pan., tačiau visi nurodyti ribojimai yra susiję su specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis („VI. Elektros linijų apsaugos zona“), o ne su sklypui galiojančiu įstatyminiu servitutu. Šiuo metu formuojama teismų praktika įtvirtina servituto atlygintinumą, tačiau ne specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Vadovaujantis elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalimi, ieškovų žemės sklypui nustatytas servitutas suteikia teisę elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei eksploatuoti, aptarnauti, remontuoti, techniškai prižiūrėti, rekonstruoti, modernizuoti ir (ar) naudoti elektros energetikos objektus ir įrenginius. Kaip ir minėta aukščiau, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengs nuostolių dėl servitutų, nustatytų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu iki šio įstatymo įsigaliojimo, kompensacijų mokėjimo tvarką, ir ieškovams už jų žemės sklype esantį įstatyminį servitutą bus kompensuota. Siekiant gauti kompensaciją dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų sukeliamų apribojimų, turi būti įvardinami patiriami nuostoliai ir vadovaujantis civiliniame procese galiojančiomis taisyklėmis, šiuos konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Ieškovai nepateikė jokių realius nuostolius įrodančių dokumentų, todėl jų reikalavimai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš ieškinį pagrindžiančių dokumentų, Ieškovų reikalavimai priteisti jiems 27 400 Eur kompensaciją iš esmės yra paremti G. J. B. atliktu nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktu (toliau - išvada), kuriame užfiksuota, kad nurodytas kompensacijos dydis yra skirtumas tarp to, kokia ieškovų žemės sklypo vertė būtų neįvertinus jame esančios elektros linijų apsaugos zonos ir kokia žemės sklypo vertė yra su jame esančia elektros linijų apsaugos zona. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 212 straipsniu, tik teismas gali skirti ekspertizę, jei nagrinėjant bylą kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Atsižvelgiant į tai, ieškovų pateikta išvada negali būti vertinama kaip prima facie galią turintis įrodymas. Šioje byloje ekspertizė nebuvo paskirta, nebuvo atlikti su jos paskyrimu susijęs procesiniai veiksmai, t. y. galimos ekspertizės objekto nustatymas, ekspertų kandidatūrų parinkimas, klausimų ekspertams uždavimas, apmokėjimas už ekspertizę. Atitinkamai, nebuvo priimta teismo nutartis, kuria ekspertizė paskiriama, kaip tai numato CPK 290 str. Atkreipia dėmesį, kad net ir teismo paskirtos ekspertizės, kasacinio teismo išaiškinimu, turi būti vertinamos pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, ieškovų pateikta išvada negali būti vertinama kaip ekspertinė išvada byloje, nes, kaip jau buvo minėta, ekspertizė šioje byloje, vadovaujantis CPK, nebuvo paskirta. Didesnės įrodomosios galios pateiktai išvadai nesuteikia ir tai, kad G. J. B. yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašus ir ji gali būti vertinama tik kaip subjektyvi nuomonė, atsižvelgiant į ieškovų pateiktus klausimus. Ieškovų pateikta išvada yra nepagrįsta, nes pirmiausia, ji paremta faktinių aplinkybių neatitinkančiomis prielaidomis, t. y. tuo, kad ieškovų žemės sklype apskritai nėra nustatytų elektros linijų apsaugos zonų. Pažymi, kad 110 kV elektros perdavimo linija „Kauno HE-Aleksotas/Petrašiūnų E- Aleksotas“ pastatyta 1959 m. Taigi, dar prieš ieškovams tampant žemės sklypo savininkais, šalia žemės sklypo buvo nutiesta 110 kV elektros perdavimo linija, todėl žemės sklypo įsigijimo metu (žemė ieškovams buvo atkurta 2006-12-22 Apskrities viršininko sprendimais) šalia žemės sklypo einanti aukštos įtampos elektros perdavimo liniją ir atsižvelgiant i tai nustatyta elektros linijų apsaugos zona, nebuvo ieškovams netiketa. Išvadoje tarsi pateikiamas individualus žemės sklypo vertinimas, tačiau nustatant žemės sklypo vertę su elektros linijų apsaugos zonomis vadovaujamasi Kauno m. sav. Teritorijos masinio žemės vertinimo žemės ataskaitoje nurodytais duomenimis ir pritaikoma VĮ Registrų centro nurodyta gyvenamųjų teritorijų žemės elektros oro linijų apsaugos zonos žemės vertės pataisa, t. y. taikomi masinio žemės vertinimo metu naudojami kriterijai. Tokiu būdu, atskirai netikrinama, kokia yra žemės sklypų, kuriuose yra nustatytos elektros linijų apsaugos zonos, vertė, ar nevertinama, kokius realius nuostolius sukelia elektros linijų apsaugos zonų nustatymas ieškovų žemės sklype. Pažymi, kad būtent remiantis atliktu masinis žemės vertinimu ir jo metu nustatyta žemės sklypų vidutine rinkos verte, skaičiuojami žemės mokesčiai. Pastebi, kad byloje nėra pateikta duomenų, ar ieškovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatomis, pateikė prašymą žemės mokestine verte laikyti rinkos vertę, nustatytą G. J. B. atlikus individualų žemės sklypo vertinimą, bei ar pateiktas prašymas buvo nagrinėtas ir tenkintas. Jeigu toks prašymas nebuvo teiktas ir įvertintas atsakingų specialistų, išvadoje nurodyti duomenys negali būti laikomi pagrįstais ir patikimais. Atkreipia dėmesį, kad remiantis Vį Registrų centro atlikto masinio žemės vertinimo duomenimis, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė 2018-01-01 dienai yra 24 900 Eur. Pažymi, kad ši žemės sklypo vertė apskaičiuota jau pritaikius gyvenamųjų teritorijų žemės elektros oro linijų apsaugos zonos žemės vertės pataisą. Ši vertė daugiau nei 20 proc. skiriasi nuo G. J. B. nustatytos žemės sklypo vertės. Teismų praktikoje akcentuojama, kad nustatant kompensacijos arba nuostolių dėl nustatyto servituto žemės sklypui dydį, turi būti atsižvelgiama tik į servituto nustatymo metu esančią žemės sklypo paskirtį bei tokio sklypo panaudojimo pagal jo pagrindinę tikslinę paskirtį galimybes. Kaip viena iš nuostolių rūšių gali būti turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu varžymas. Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu. Šios teismų praktikoje formuojamos nuostatos dėl nuostolių, susijusių su turto vertės sumažėjimu, atlyginimu yra taikomos tik tais atvejais, kai tiesiami nauji elektros tinklai ir žemės savininkas gali aiškiai identifikuoti ir įrodyti, kad būtent dėl nustatyto servituto, kurio nebuvo žemės sklypo įsigijimo metu, jis negali naudoti žemės sklypo pagal paskirtį ir būtent dėl to sumažėjo jo vertė. Pažymi, kad ieškovų pateikta išvada tokių nuostolių neįrodo. 110 kV elektros perdavimo linija „Kauno HE-Aleksotas /Petrašiūnų E-Aleksotas“ pastatyta beveik prieš 60 metų, todėl žemės sklypo kainos nustatymas darant prielaidą, kokia jo vertė būtų šiai dienai (ekspertizės akte nurodyta diena 2017-06-19). jeigu jame nebūtų elektros linijų apsaugos zonų, yra iš esmės klaidingas. Ieškovai įsigijo žemės sklypą jau su jame esančiomis elektros linijų apsaugos zonomis, todėl jie neturėjo jokio pagristo lūkesčio, kad žemės sklypu bus galima naudotis be jokių apribojimų. Tiek ieškovu žemės sklypo įsigijimo metu, tiek šiuo metu, žemės sklype galioja įstatyminis servitutas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ieškovams kompensuoti nuostolius būtent dėl atsiradusio turto nuvertėjimo. Akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl servituto atlygintinumo vadovaujamasi, pirma, kompensacijos proporcingumo tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimams ir kompensavimo realumo principais, t. y. atlyginimas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti proporcingas Jo patiriamiems turtiniams praradimams, ir, antra, ar dėl nustatytos vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydžio nesusidarys sąlygos vienai iš šalių nepagrįstai praturtėti. Taigi, neesant ieškovų pagrįsto lūkesčio ir objektyvių aplinkybių iki žemės sklypo įsigijimo žemės sklypą naudoti pagal jo paskirti be jokių apribojimų, taip pat ieškovams nepateikus jokių kitų pagrįstų įrodymų dėl patirtų turtinių praradimų, ieškovams priteistinas esą atsiradęs žemės sklypo nuvertėjimas turėtų būti traktuojamas kaip nepagrįstas praturtėjimas. Mano, kad ieškovų prašoma priteisti 27400,00 Eur kompensacija nepagrįsta jokiais faktiniais nuostolių patyrimo duomenimis, o vien atsakovų turimos finansinės galimybės negali būti šio reikalavimo patenkinimo pagrindu. Pažymi, ir tai, kad įstatyminis servitutas nustatytas didelę reikšmę visuomenei turinčiam objektui, kas rodo, jog nepagrįstai priteista nuostolių suma gresia virsti visos visuomenės finansine našta. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį prašė tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei motyvus.

7Atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

8Atsakovo AB „Litgrid“ atstovė prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus argumentus.

9Ieškinys tenkintinas.

10Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovai K. K., J. K., E. A. ir R. K. yra 0.6211 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )( - ), bendrasavininkai. Ieškovas K. K. nuosavybės teise valdo 690/6211 dalis žemės sklypo, J. K. - 2070/6211 dalis žemės sklypo, E. A. - 1380/6211 dalis žemės sklypo, R. K. - 2071/6211 dalis žemės sklypo. Ieškovų sklypą kerta dvi 10 kV oro linijos, kurioms yra nustatyta elektros tinklų apsaugos zona. Taip pat sklypas patenka į AB „Litgrid“ aptarnaujamos dvigrandės 110 kV oro linijos „Kauno HE-Aleksotas/Petrašiūnų E-Aleksotas" (toliau - OL) apsaugos zoną tarp atramų Nr.31-33/36-38. Taigi šiame žemės sklype yra atsakovų AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) ir AB „Litgrid“ elektros tinklai, kurie, įskaitant jų apsaugos zonas, užima 0.5378 ha žemės sklypo dalį. ESO priklausantys elektros įrenginiai ir jų apsaugos zona užima 0,3262 ha žemės sklypo, o AB „Litgrid“ – 0,2116 ha žemės sklypo. Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos – nuo 2007 m. sausio 29 d. nustatyta 0,5378 ha elektros linijų apsaugos zona.

11Pirmiausia, teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 str. 1 d.). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 str. 2 d. numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt. Antra, pažymėtina, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

12Atsakovai prašo sustabdyti šią civilinę bylą iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės bus nustatyta tvarka, pagal kurią bus išmokamos kompensacijos žemės savininkams už nustatytus servitutus. Atmesdamas prašymą dėl šios civilinės bylos sustabdymo teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindų, numatytų LR CPK 163 bei 164 str. šiai civilinei bylai stabdyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-2019/2017, yra išaiškinta, kad kad kompensacijos dydžio nustatymas priklauso teismo diskrecijai, t. y. teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nustato, kokia suma turi būti kompensuojamas savininko teisių suvaržymas. Be to, remiantis CK 4.129 straipsniu, be nuostolių atlyginimo, įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui gali būti nustatyta vienkartinė ar periodinė kompensacija, mokėtina viešpataujančiojo daikto savininko. Iš to teismas daro išvadą, kad nėra jokių kliūčių nagrinėti šia civilinę bylą net ir nesant nustatytai kompensavimo žemės savininkams už nustatytus servitutus tvarkai, nes, net ir nustačius tokią tvarką, žemės savininkams negali būti ribojama teisė ginčyti priimtus sprendimus dėl nustatytos kompensacijos dydžio.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-2019/2017, yra išaiškinęs, kad servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra; civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis ne tik tais atvejais, kai jis nustatytas teismo sprendimu, bet ir tais, kai yra nustatytas administraciniu aktu. Servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015).

14Nagrinėjamu atveju kaip minėta aukščiau, ieškovams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos – nuo 2007 m. sausio 29 d. nustatyta 0,5378 ha elektros linijų apsaugos zona. Ieškovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas įstatymu nustatyto servituto pagrindu yra tarnaujantysis daiktas atsakovų energetikos objektų (viešpataujančiojo daikto), skirto elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti, tinkamam naudojimui užtikrinti (LR CK 4.111 str., 4.124 str.).

15Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d. numato, kad energetikos objektų eksploatavimui užtikrinti nustatomi servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas yra specialioji teisės norma Civilinio kodekso atžvilgiu. Taigi, byloje sprendžiamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos priteisimo, kai servitutas nustatytas įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-2019/2017, yra išaiškinta, kad įstatymu nustatytas servitutas yra atlygintinis. Pagal paminėtą teismų praktiką aplinkybė, jog ieškovas, įsigydamas žemės sklypą, turėjo matyti, jog žemės sklypas buvo apsunkintas servitutu, ir turėjo žinoti, jog pagal tuometinį teisinį reglamentavimą nustatytas servitutas nebuvo atlygintinis (buvo galima prašyti atlyginti tik įrodytus tiesioginius nuostolius), negali būti visa lemianti sprendžiant klausimą dėl servituto atlygintinumo. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir teisės aktuose nustačius atlygintinį servitutą po 2004 m. liepos 10 d. įrengtiems elektros energetikos objektams ir įrenginiams eksploatuoti ar naudoti naujiems objektams, iki 2004 m. liepos 10 d. žemės sklypą įsigijusio asmens teisės tampa labiau suvaržytos lyginant su naujai įgyto žemės sklypo savininko teisėmis, o tokiu būdu būtų pažeistas civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnio 1dalis), nes žemės sklypų savininkai, iki Energetikos įstatymo nuostatų pakeitimo įsigiję žemės sklypus, apsunkintus servitutu, prarastų teisę reikalauti už jų naudojimą atlyginimo, o kitoks teisės aktų aiškinimas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių atmestinas atsakovų argumentas, kad ieškovai negali reikalauti kompensacijos, nes, žinodami, kad grąžintame žemės sklype nutiestos komunikacijos, turėjo teisę atsisakyti susigrąžinti žemę natūroje turėtoje vietoje, ir jiems galėjo būti atlyginama perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą ar vandens telkinį iš laisvos žemės fondo.

16CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuotoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas nustačius servitutą, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti. Asmens išlaidos, kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai, nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais. Viena iš nuostolių rūšių gali būti turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu varžymas. Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu. Turto nuvertėjimo faktą ir dydį privalo įrodyti asmuo, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje numatyta, kokiais kriterijais turi vadovautis teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

17Nagrinėjamu atveju kompensacijos dydis nustatomas, atsižvelgiant į tai, kad servitutas nustatytas ne visam ieškovų valdomam žemės sklypui, o 0,5378 ha žemės sklypo plotui, tačiau didžiajam sklypo plotui. Ieškovai, siekdami pagrįsti žemės sklypo nuvertėjimą pateikė teismui Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktą Nr. 1706-0021. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad šis ekspertizės aktas negali būti teismo vertinamas kaip tinkamas įrodymas CPK 212 str. prasme. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog šis teismui pateiktas dokumentas gali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas (CPK 197 str. 1 d.). Pažymėtina, kad turto vertintojo išvada ar ekspertizės aktas yra vienas iš įrodymų, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos dydžio (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-549-695/2015, yra pripažįstama, jog žemės sklypo rinkos kaina pagal teismų praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį. Teismui pateiktoje aukščiau minėtoje 2017-06-19 nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo išvadoje nurodoma, kad nekilnojamojo turto – gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo žemės sklypo, bendro 0.6211 ha ploto, esančio ( - ) rinkos vertė tyrimo atlikimo dienai, buvo nustatyta, kad neįvertinus žemės sklype esančios 0,5378 ha ploto elektros linijų apsaugos zonos, minėto sklypo rinkos vertė yra 45 200 EUR. O įvertinus žemės sklype esančios elektros linijų apsaugos zoną, sklypo rinkos vertė gerokai sumažėjo iki 17 800 EUR. Remiantis šia išvada akivaizdu, kad nekilnojamojo turto dėl nustatyto servituto vertė sumažėjo ir turtas yra nuvertėjęs 27 400 EUR.

18Kaip minėta aukščiau, kompensacijos dydžio nustatymas priklauso teismo diskrecijai, t. y. teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nustato, kokia suma turi būti kompensuojamas savininko teisių suvaržymas. Atsakovai leistinais įrodymais nepaneigė ieškovės reikalaujamos kompensacijos pagrįstumo. Todėl teismas sutinka su ieškovų reikalaujamu kompensacijos dydžiu. Kompensacija ieškovams priteistina atsižvelgiant į nustatytas jų turimo nekilnojamojo turto dalis.

19Ieškinį patenkinus, iš atsakovų ieškovų naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 616,50 EUR žyminis mokestis (CPK 93 str.) ir 663,44 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas (CPK 98 str.). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 616,50 EUR dydžio žyminį mokestį už ieškinį sumokėjo ieškovas K. K. 2017 m. gruodžio 4 d. mokėjimo nurodymų Nr. 21. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai iš abiejų atsakovų, ieškovo K. K. sumokėtas žyminis mokestis priteisiamas jam lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų, t. po 308,25 EUR iš kiekvieno atsakovo. Nors teismui pateiktos dvi PVM sąskaitos faktūros, išrašytos advokato, bendrai 1225,00 EUR sumai, už teisinę advokato pagalbą, iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovai sumokėjo dalyvavusiam byloje advokatui tik dalį išlaidų: ieškovas R. K. 2018-05-08 sumokėjo advokatui 250,00 EUR, ieškovas K. K. 2018-02-28 sumokėjo advokatui 104,44 EUR, o ieškovė E. A. 2018-05-07 sumokėjo advokatui 209,00 EUR. Likusia 561,56 EUR sumai apmokėjimo dokumentų nepateikta. Todėl būtent 663,44 EUR dydžio išlaidos už teisines paslaugas ieškovams priteisiamos lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų.

20Ieškinį patenkinus, atsakovų AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Litgrid“ patirtos bylinėjimosi išlaidas nepriteisiamos.

21Valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 3,00 EUR, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

Nutarė

23Ieškinį patenkinti visiškai.

24Priteisti iš atsakovo AB „Litgrid“, į. k. 302564683, ieškovui K. K., a. k. ( - ) 1187,22 EUR (vienas tūkstantis vienas šimtas aštuoniasdešimt septyni eurai 22 ct), J. K., a. k. ( - ) 3561,64 EUR (trys tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt vienas euras 64 ct), E. A., a. k. ( - ) 2374,43 EUR (du tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt keturi eurai 43 ct), R. K., a. k. ( - ) 3562,71 EUR (trys tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt du eurai 71 ct) vienkartinę piniginę kompensaciją bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už kiekvienam ieškovui priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-01-02 ) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

25Priteisti iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“, į. k. 304151376, ieškovui Kęstučiui, a. k. ( - ) 1856,93 EUR (vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiasdešimt šeši eurai 93 ct), J. K., ( - ) 5570,77 EUR (penki tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt du eurai 77 ct), E. A., a. k. ( - ) 2374,43 EUR (du tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt keturi eurai 43 ct), R. K., a. k. ( - ) 3562,71 EUR (trys tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt du eurai 71 ct) vienkartinę kompensaciją bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už kiekvienam ieškovui priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-01-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

26Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų AB „Litgrid“, į. k. 302564683, ir AB „Energijos skirstymo operatorius“, į. k. 304151376, ieškovui K. K., a. k. ( - ) 616,50 EUR (šeši šimtai šešiolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio, t. y. po 308,25 EUR (trys šimtai aštuoni eurai 25 ct) iš kiekvieno atsakovo.

27Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų AB „Litgrid“, į. k. 302564683, ir AB „Energijos skirstymo operatorius“, į. k. 304151376, ieškovui K. K., a. k. ( - ) 104,44 EUR (vienas šimtas keturi eurai 44 ct), E. A., a. k. ( - ) 209,00 EUR (du šimtai devyni eurai), R. K., a. k. ( - ) 250,00 EUR (du šimtai penkiasdešimt eurų) išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti.

28Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų... 3. Ieškovų patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovai K. K., J. K., E. A.... 4. Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktame atsiliepime į... 5. Atsakovas AB „Litgrid“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad nesutinka su... 6. Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį prašė... 7. Atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovė prašė ieškinį... 8. Atsakovo AB „Litgrid“ atstovė prašė ieškinį atmesti. Iš esmės... 9. Ieškinys tenkintinas.... 10. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovai K.... 11. Pirmiausia, teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo... 12. Atsakovai prašo sustabdyti šią civilinę bylą iki Lietuvos Respublikos... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartyje, priimtoje... 14. Nagrinėjamu atveju kaip minėta aukščiau, ieškovams nuosavybės teise... 15. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d. numato, kad... 16. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę... 17. Nagrinėjamu atveju kompensacijos dydis nustatomas, atsižvelgiant į tai, kad... 18. Kaip minėta aukščiau, kompensacijos dydžio nustatymas priklauso teismo... 19. Ieškinį patenkinus, iš atsakovų ieškovų naudai proporcingai patenkintų... 20. Ieškinį patenkinus, atsakovų AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB... 21. Valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 23. Ieškinį patenkinti visiškai.... 24. Priteisti iš atsakovo AB „Litgrid“, į. k. 302564683, ieškovui K. K., a.... 25. Priteisti iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“, į. k.... 26. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų AB „Litgrid“, į. k. 302564683, ir... 27. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų AB „Litgrid“, į. k. 302564683, ir... 28. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...