Byla 3K-3-320/2012
Dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį peržiūrėjimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Egidijaus Laužiko ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį peržiūrėjimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2011 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais:

61) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 30-1548 „Dėl sklypų 1 - 4 Laurų g. duomenų nustatymo“ 1 punktą, nustatantį kitos paskirties žemės sklypo Nr. 1 Laurų g. duomenis, bei 5 punkto dalį, kuria patvirtintas žemės sklypo Nr. 1 Laurų g. planas;

72) Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 2.4-01-7701 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Stanislavui Pozniak“ dalį, kuria Stanislavui Pozniakui atkurtos nuosavybės teisės į 0,0265 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0517 ha ploto žemės sklype Nr. 1 Laurų g. Vilniuje;

83) Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 2.4-01-7702 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Vladislavui Pozniak“ dalį, kuria Vladislavui Pozniakui atkurtos nuosavybės teisės į 0,0252 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0517 ha ploto žemės sklype Nr. 1 Laurų g. Vilniuje;

94) 2009 m. gruodžio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės Aldonos Adomaitienės, notarinio registro Nr. 2-12944 dalį, kuria Vaclava Pozniak paveldėjo 265/517 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1996-2073, kadastrinis Nr. 0101/0003:2398), įregistruoto mirusiojo Stanislovo Pozniako vardu pagal 2009 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.4-01-7701;

105) 2009 m. gruodžio 18 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Vilniaus m. 41-ojo notarų biuro notares Vidutės Zubavičiūtės, notarinio registro Nr. 6-3683 VZ dalį, kuria Viktorija Pozniak paveldėjo 252/517 dalis žemes sklypo (unikalus Nr. 4400-1996-2073, kadastrinis Nr. 0101/0003:2398), priklausiusio mirusiam Vladislavui Pozniakui pagal 2009 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.4-01-7702;

116) 2009 m. gruodžio 28 d. dalies žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Viktorija Pozniak už 60 000 Lt pardavė 252/517 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1996-2073, kadastrinis Nr. 0101/0003:2398) Gintautui Paluckui;

127) 2009 m. gruodžio 28 d. dalies žemės sklypo pirkimo– pardavimo sutartį, kuria Vaclava Pozniak už 60 000 Lt pardavė 265/517 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1996-2073, kadastrinis Nr. 0101/0003:2398) Genovaitei Arlauskienei;

13Ieškovas reikalavimą grindė tuo, kad į atsakovams nuosavybės teise atkurtus žemės sklypus patenka valstybinės reikšmės miškas, į kurį negalėjo būti atkurtos šios teisės.

14II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

15Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi padarė išvadą, kad ieškinys paduotas pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, todėl vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakė jį priimti. Teismas nurodė, kad su ieškiniu ieškovas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

16Teismas nustatė, kad ieškinys yra dėl mišraus teisinio santykio, nes pirmieji trys ieškinio reikalavimai, kuriais ginčijami administraciniai aktai, priskirtini administracinių teismų kompetencijai, likusieji – bendrosios kompetencijos teismui. Teismas padarė išvadą, kad vyrauja administracinis teisinis santykis, ir pažymėjo, kad, tik patenkinus pripažinus negaliojančiomis atitinkamų administracinių aktų dalis, ieškovas įgytų teisę civilinio proceso tvarka ginčyti paveldėjimo teisės liudijimų, pirkimo–pardavimo sutarčių dalis – išreikalauti daiktus iš neteisėto valdymo bei taikyti restituciją.

17Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 20 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė. Šis teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas papildė pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad Vilniaus apygardos prokuroro ieškinys perduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

18III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų priimtas nutartis ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad keliamas ginčas yra susijęs tiek su administraciniais, tiek su civiliniais teisiniais santykiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą buvo pasisakęs, kad administracinių bylų kompetencijai paprastai priskirtini ginčai, kurių išsprendimas nesiejamas su tolesnio kokio nors civilinio teisinio ginčo išnagrinėjimu. Kai ginče yra keliami tiek administracinio teisinio, tiek civilinio teisinio pobūdžio tarpusavyje susiję reikalavimai, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2006; 2008 m. lapkričio 7 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008). Kasatorius teigia, kad skundžiamomis nutartimis buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 346 straipsnio l dalies 2 punktas).

21Nuo 2011 m. spalio 1 d., pasikeitus CPK 26 straipsnio 2 dalies ir 36 straipsnio 2 dalies nuostatoms, teismai, esant mišriam santykiui, vadovaudamiesi CPK 36 straipsnio 2 dalimi, sprendžia, kuris santykis vyrauja. Kita vertus, vadovaujantis CPK 36 straipsni 3 ir 4 dalimis, kilus abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, teismas gali kreiptis į specialią teisėjų kolegiją. Šiuo atveju to padaryta nebuvo: bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad vyrauja administraciniai santykiai, ieškinį priimti atsisakė, o bylą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ieškinio priėmimo klausimui spręsti.

22Iki 2011 m. spalio 1 d. specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ieškiniai dėl apskrities viršininko įsakymų, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės asmenims panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarties ir hipotekos lakšto dalies pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo teismingumo klausimas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

23Skundžiamomis nutartimis buvo nesilaikoma specialios teisėjų kolegijos praktikos analogiškose situacijose. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, turėdami galimybę kreiptis į specialią teisėjų kolegiją, to nepadarė. Teismų padarytas proceso teisės normų pažeidimas turėjo įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui (CPK 346 straipsnio 1 dalies l punktas).

24Ieškiniu siekiama paneigti atsiradusius nuosavybės santykius ir grąžinti valstybinės reikšmės miškus valstybei. Vien tik administracinių aktų, kurie buvo nuosavybės atsiradimo pagrindas, panaikinimas administraciniame teisme jokių realių padarinių nesukeltų, ir taptų neišvengiamas dar vienas civilinis procesas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi priimti nagrinėti tik pirmi trys reikalavimai, o kitus šešis atsisakyta priimti motyvuojant, kad jie nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Tai akivaizdžiai kertasi su CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentruotumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principais. Be to, susidarė situacija, kad tokios apimties reikalavimų, kokius pareiškė ieškovas, nagrinėti nesiima nei bendrosios kompetencijos, nei administracinis teismas.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Dėl CPK 36 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo

28Byloje keliamas klausimas dėl įstatymo normos, reglamentuojančios rūšinio teismingumo taikymą, t. y. kokiam – bendrosios kompetencijos ar administraciniam – teismui teisminga ši byla, esant ginčui dėl nuosavybės atkūrimo į žemės sklypą tuo atveju, kai jo dalyje yra valstybinės reikšmės miškas.

29CPK 36 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d. (Žin., 2011, Nr. 85-4126) nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

30Teismai konstatavo, kad ieškinys pareikštas dėl mišraus teisinio santykio, tačiau jame vyrauja administracinis teisinis santykis. Negalima paneigti apeliacinės instancijos teismo išvados, kad pirmieji trys reikalavimai yra administracinio teisinio pobūdžio, likę šeši – civilinio teisinio pobūdžio ir kad šių šešių reikalavimų išsprendimas priklauso nuo sprendimo, priimto dėl skundžiamų administracinių aktų teisėtumo. Vertinant šiuos teismo argumentus atsižvelgtina į tai, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė ieškinį remdamasis tuo, kad piliečiams Stanislavui Pozniakui ir Vladislavui Pozniakui nuosavybės teise atkurtų žemės sklypų atitinkamas dalis užima valstybinės reikšmės miškas. Aiškinant CPK 36 straipsnio 2 dalį, atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose (CPK 4 straipsnis, 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroras v. Neringos savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-307/2008, aiškindamas pirminę CPK 26 straipsnio 2 dalies normos redakciją konstatavo, kad reikalavimas dėl individualaus pobūdžio administracinio teisės akto, tarp kitų reikalavimų, neturi būti pagrindinis, ginče vyraujantis. Jeigu toks reikalavimas pagrindinis, lemiantis jo pagrindu atsiradusių civilinių teisinių santykių teisinį likimą, tai jis bendrosios kompetencijos teisme nespręstinas. Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas duotas dėl pirminės įstatymo normos redakcijos ir tuo atveju, kai jis spręstinas byloje, esant ginčams dėl statybų ir jų padarinių likvidavimo. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl administracinio akto panaikinimo tuo atveju, kai juo atkurtos Lietuvos Respublikos piliečiams nuosavybės teisės į žemės sklypą ir reikalavimai yra atsiradę kaip ankstesnių teisinių santykių padariniai.

32CPK 36 straipsnis 2011 m. birželio 21 d. priimtu įstatymu Nr. XI-1480 (galioja nuo 2011 m. spalio 1 d.) yra išdėstytas nauja redakcija. Buvus pirminei CPK 36 straipsnio redakcijai, bylas pagal prokuroro pareikštą ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo, kai juo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame (jo dalyje) yra valstybinės reikšmės miškas, ir dėl civilinių teisinių padarinių nagrinėjo bendrosios kompetencijos teismas. Esant kasaciniam skundui, galutinį sprendimą priimdavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. M. Korkuc, Vilniaus apskrities viršininko administracija, ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2010.

33Minėta, kad CPK 36 straipsnis 2011 m. birželio 21 d. priimtu įstatymu Nr. XI-1480 (galioja nuo 2011 m. spalio 1 d.) yra išdėstytas nauja redakcija. Pakeitus šio straipsnio normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo bylas, kuriose administraciniais aktais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, kai jo atitinkamą dalį užėmė valstybinės reikšmės miškas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija, A. J. Valentinavičius ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, D. Bitaitis ir kt., bylos Nr. 3K-3-4/2012; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kazimiras Volodko ir kt., bylos Nr. 3K-7-165/2012). Šiose bylose kasacinis teismas taip pat išsprendė ir po administracinių aktų atsiradusių civilinių teisinių padarinių klausimus. Nė vienoje šių bylų kasaciniam teismui nekilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo sprendimo pagal CPK 36 straipsnį. Nors nurodytose nutartyse nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl rūšinio teismingumo, tačiau tai, kad kasaciniai skundai buvo nagrinėjami iš esmės ir priimami atitinkami sprendimai, leidžia daryti išvadą, kad aukščiausiosios instancijos teismams nekilo abejonių dėl to, kuriame teisme (bendrosios kompetencijos ar administraciniame) turi būti nagrinėjamas prokuroro ieškinys tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos piliečiui atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kai jame (jo dalyje) yra valstybinės reikšmės miškas ir po nuosavybės teisės atkūrimo atsirado civiliniai teisiniai santykiai, t. y. kai žemės sklypas (jo dalis) perleistas kitam asmeniui. Išnagrinėtose bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos taip pat nenaikino teismų sprendimų, nors pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Vadovaudamasis CPK 36 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinis teismas konstatuoja, kad prokuroro pareikštą ieškinį dėl administracinio akto, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kai jame (jo dalyje) yra valstybinės reikšmės miškas, panaikinimo ir kartu pareikšti reikalavimai dėl civilinių teisinių padarinių, atsiradusių po nuosavybės teisės atkūrimo, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismas.

34Dėl specialios teisėjų kolegijos praktikos

35Speciali teisėjų kolegija sudaroma CPK 36 straipsnio 3 dalyje ir ABTĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ginčams dėl teismingumo spręsti. Šios kolegijos praktika yra įvairi. Pvz., speciali teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 8 d. nutartyje, priimtoje byloje Kauno apygardos prokuratūros prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Festina“ ir kt., 2012 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje byloje Kauno apygardos prokuratūros prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. Šablinskienė ir kt. konstatavo, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui; 2011 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje byloje Kauno apygardos prokuratūros prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. B Bagdonavičienė ir kt., 2011 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje byloje Kauno apygardos prokuratūros prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, L. Prochorskis ir kt., konstatavo, kad ginčas teismingas administraciniam teismui.

36Speciali teisėjų kolegija savo nutartimis neformuoja vienodos teismų praktikos CPK 4 straipsnio prasme, tačiau formuoja bylų paskirstymo pagal rūšinį požymį tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo praktiką. Taigi ieškovo argumentai, kad buvo nesilaikoma specialios teisėjų kolegijos praktikos analogiškose situacijose, atmestini. Kartu pažymėtina, kad galutinį sprendimą, formuodama teismų praktiką, kurios privalo laikytis teismai, priima Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Minėta, kad prokuroro pareikštą ieškinį dėl administracinio akto, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kai jame (jo dalyje) yra valstybinės reikšmės miškas, panaikinimo ir kartu pareikšti reikalavimai dėl civilinių teisinių padarinių, atsiradusių po nuosavybės teisės atkūrimo, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismas.

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

38Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį... 6. 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo... 7. 2) Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr.... 8. 3) Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr.... 9. 4) 2009 m. gruodžio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo,... 10. 5) 2009 m. gruodžio 18 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo,... 11. 6) 2009 m. gruodžio 28 d. dalies žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį,... 12. 7) 2009 m. gruodžio 28 d. dalies žemės sklypo pirkimo– pardavimo sutartį,... 13. Ieškovas reikalavimą grindė tuo, kad į atsakovams nuosavybės teise... 14. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 15. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi... 16. Teismas nustatė, kad ieškinys yra dėl mišraus teisinio santykio, nes... 17. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 20 d. nutartimi ieškovo apeliacinį... 18. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų priimtas nutartis ir... 20. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad keliamas ginčas yra susijęs tiek su... 21. Nuo 2011 m. spalio 1 d., pasikeitus CPK 26 straipsnio 2 dalies ir 36 straipsnio... 22. Iki 2011 m. spalio 1 d. specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl... 23. Skundžiamomis nutartimis buvo nesilaikoma specialios teisėjų kolegijos... 24. Ieškiniu siekiama paneigti atsiradusius nuosavybės santykius ir grąžinti... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Dėl CPK 36 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo... 28. Byloje keliamas klausimas dėl įstatymo normos, reglamentuojančios rūšinio... 29. CPK 36 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480... 30. Teismai konstatavo, kad ieškinys pareikštas dėl mišraus teisinio santykio,... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 32. CPK 36 straipsnis 2011 m. birželio 21 d. priimtu įstatymu Nr. XI-1480... 33. Minėta, kad CPK 36 straipsnis 2011 m. birželio 21 d. priimtu įstatymu Nr.... 34. Dėl specialios teisėjų kolegijos praktikos... 35. Speciali teisėjų kolegija sudaroma CPK 36 straipsnio 3 dalyje ir ABTĮ 21... 36. Speciali teisėjų kolegija savo nutartimis neformuoja vienodos teismų... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. ir Vilniaus... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...