Byla 2S-529-777/2018
Dėl termino kreditiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo ir kreditinio reikalavimo patvirtinimo, suinteresuoti asmenys bankrutuojantis asmuo A. B. (toliau – ir bankrutuojantis asmuo), bankroto administratorė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. (toliau – pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų (buvęs pavadinimas – Skuodo rajono apylinkės teismas) 2017-12-20 nutarties pagal pareiškėjo R. S. prašymą dėl termino kreditiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo ir kreditinio reikalavimo patvirtinimo, suinteresuoti asmenys bankrutuojantis asmuo A. B. (toliau – ir bankrutuojantis asmuo), bankroto administratorė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėjas 2017-08-31 pateikė Skuodo rajono apylinkės teismui prašymą pripažinti termino pateikti kreditinį reikalavimą bankrutuojančio asmens bankroto administratorei AB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti terminą reikalavimui pareikšti, patvirtinti jo 1 327,50 Eur kreditinį reikalavimą.
  2. Pareiškėjas nurodė, kad bankrutuojantis asmuo teismui pareikštame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo neįtraukė jo į kreditorių sąrašą bei nenurodė įsiskolinimo sumos. Bankrutuojantis asmuo pareiškėjui buvo skolingas 7 000 Lt (2 027,34 Eur). Nurodė, jog skola atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. kai 2013 metų rugpjūčio mėnesį bankrutuojantis asmuo ir jis žodžiu sutarė, jog pareiškėjas savo kombainu nuims grūdinių kultūrų derlių didesniame kaip 50 ha žemės plote už 2 027,34 Eur (7 000 Lt). Pareiškėjui atlikus sulygtą darbą, bankrutuojantis asmuo su juo neatsiskaitė. Po daugkartinių prašymų sumokėti už darbą, bankrutuojantis asmuo nurodė, jog pareiškėjas grūdus nukūlė ne jam, o Ž. Š., kuris iš varžytynių nusipirko bankrutuojančio asmens bankrutavusį ūkį, o bankrutuojantis asmuo tik vadovavo ūkininko ūkio darbams. Nurodė, jog išskaičiavus 700 Eur, kuriuos bankrutuojantis asmuo pervedė Ž. Š. kaip neva jo skolą už pastarajam neparduotus gyvulius, kreditinis reikalavimas sudaro 1 327,50 Eur.
  3. Pareiškėjas nurodė, jog nebuvo informuotas nei apie ketinimą iškelti bankroto bylą, nei apie iškeltą bankroto bylą, o tai, kad A. B. iškelta bankroto byla, sužinojo gavęs iš VĮ Registrų centro duomenis apie bankrutuojančio asmens vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir Skuodo rajono apylinkės teismo 2017-09-26 nutartį. Teismo nustatytą terminą bankroto administratoriui pareikšti reikalavimą, atsiradusį iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, praleido dėl paties bankrutuojančio asmens nesąžiningumo, nes šis nepranešė nei apie ketinimą kelti bankroto bylą, nei apie jos iškėlimą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  1. Skuodo rajono apylinkės teismas 2017-12-20 nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-09-26 nutartimi fiziniam asmeniui A. B. iškelta bankroto byla Nr. 2FB-4-884/2015, šia nutartimi buvo nustatytas trisdešimties dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-01-02 nutartimi patvirtintas A. B. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
  3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjui apie bankroto bylos iškėlimą jau buvo žinoma 2015 metų vasario mėnesį, nes tai įrodo duomenys civilinėje byloje

    7Nr. ( - ) pagal ieškovo Ž. Š. ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurioje trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas A. B.. Pareiškėjas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog žinojo, kad A. B. iškelta fizinio asmens bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, jog iš bankrutuojančio asmens žinojo, kad A. B. iškelta fizinio asmens bankroto byla, tačiau nesiėmė priemonių tinkamai ginti savo tariamus ar tikrus interesus.

  4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas žinojo apie bankroto bylos iškėlimą, tačiau į teismą kreipėsi tik 2017-08-31, todėl pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis nėra pagrindo pripažinti svarbiomis ir nėra pagrindo atnaujinti terminą reikalavimui pareikšti ir kreditinį reikalavimą patvirtinti.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Pareiškėjas (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl termino atnaujinimo išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti ir 1 327,50 Eur kreditinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Apeliantas nurodė, jog nepagrįsta teismo padaryta išvada, kad apeliantas nesiėmė priemonių tinkamai ginti savo interesus ir kad nurodomos termino praleidimo priežastys nėra svarbios.
  3. Apeliantas nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis bankrutuojančio asmens nesąžiningais veiksmais buvo klaidinamas dėl užmokesčio už atliktą darbą: iš pradžių bankrutuojantis asmuo nurodė, kad atsiskaitys vėliau, ir jis tuo tikėjo, nes jam derlių buvo nuėmęs ne kartą ir jis visada atsiskaitydavo, vėliau bankrutuojantis asmuo pradėjo teigti, kad atsiskaityti turi Ž. Š., kuris nupirko jo bankrutavusį ūkį. Tai, kad bankrutuojantis asmuo teikė neteisingą informaciją apie parduotą žemę, paaiškėjo 2017 metų balandžio mėnesį, gavus duomenis iš VĮ Registrų centro. Nurodė, jog išnagrinėjus civilinę bylą Nr. ( - ) pagal ieškovo Ž. Š. ieškinį dėl skolos priteisimo, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – tarnyba) dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. 2017-06-19 tarnybos sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, tačiau atsižvelgiant į tarnybos sprendimu paskirtos advokatės atostogų laikotarpį ir užimtumą, ieškinys teismui pateiktas 2017-08-29. Nurodė, jog termino kreditiniam reikalavimui pareikšti praleidimą lėmė ne netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, tačiau paties bankrutuojančio asmens nesąžiningi veiksmai, kurie klaidino apeliantą.
  4. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neatnaujino termino reikalavimui pareikšti iš esmės remdamasis kitos išnagrinėtos civilinės bylos

    10Nr. ( - ) duomenimis, t. y. teiktu atsiliepimu į ieškinį, kuriame nurodytos aplinkybės iš esmės pasikeitė ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-33134-16 metu nustačius priešingas aplinkybes.

  5. Apeliantas nurodė, jog teismui pateiktame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo bankrutuojantis asmuo jo, kaip kreditoriaus, kaip suinteresuoto asmens, nenurodė ir į kreditorių sąrašą, kuris buvo pridėtas prie pareiškimo, neįtraukė, t. y. nevykdė FABĮ 4 straipsnio reikalavimų, todėl suinteresuoto asmens neinformavimas apie bankroto bylos iškėlimą visais atvejais pats savaime yra pakankamas pagrindas spręsti, kad terminas kreditiniam reikalavimui pareikšti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
  6. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad terminas kreditiniams reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis. Nurodė, jog finansinių reikalavimų tvirtinimas bankroto byloje vis dar galimas, nes iki šiol nėra priimtas sprendimas dėl fizinio asmens pabaigos (FABĮ 30 straipsnis) ir įtraukus naują kreditorių į fizinio asmens bankroto bylą tai neužvilkins šio fizinio asmens bankroto bylos eigos.
  7. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad 1 327,50 Eur kreditinio reikalavimo apeliantas neįrodė, nes šią išvadą teismas padarė remdamasis A. B. atsiliepime į prašymą nurodytomis aplinkybėmis. Nurodė, jog nors aptarti įrodymai negali būti laikomi tiesioginiais, patvirtinančiais atlygintinių paslaugų sutarties buvimą, tačiau tai nereiškia, kad šiuos įrodymus teismas gali visiškai ignoruoti, ypač atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojantis asmuo pripažino faktą, kad naudodamasis nuosavu kombainu apeliantas nuėmė derlių 50 ha žemės plote ir kad buvo sutarta mokėti 40,55 Eur už 1 ha derliaus nuėmimą.
  8. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio

    131 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14Dėl termino pareikšti kreditinį reikalavimą neatnaujinimo pagrįstumo

  1. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Skuodo rajono apylinkės teismo

    152014-09-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) fiziniam asmeniui A. B. buvo iškelta bankroto byla ir nustatytas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turėjo teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Bankrutuojantis asmuo teismui pateiktame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo apelianto, kaip kreditoriaus, nenurodė ir į kreditorių sąrašą, kuris buvo pridėtas prie pareiškimo, neįtraukė.

  2. CPK 5 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. FABĮ 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (FABĮ 23 straipsnio 2 dalis). Teismas priima ir tvirtina iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti tiesiogiai teismui praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui terminą, jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimus pagrįstais (FABĮ 23 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į šio termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą nustatytina, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar bankroto administratorių su finansiniu reikalavimu. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti.
  3. Apeliantas nurodė, jog nustatytą terminą bankroto administratoriui pareikšti kreditinį reikalavimą, atsiradusį iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, praleido dėl paties bankrutuojančio asmens nesąžiningumo, nes bankrutuojantis asmuo apeliantą klaidino dėl atsiskaitymo, todėl negalėjo anksčiau pareikšti kreditinio reikalavimo, be to, bankrutuojantis asmuo nepranešė apeliantui nei apie ketinimą kelti bankroto bylą, nei apie jos iškėlimą, jo į kreditorių sąrašą neįtraukė, todėl prašė šias aplinkybes pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą kreditiniam reikalavimui pateikti.
  4. Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs tenkinti apelianto prašymą atnaujinti terminą, tokį savo sprendimą grindė tuo, jog apeliantas jau 2015 metų vasario mėnesį žinojo apie bankrutuojančiam asmeniui iškeltą bankroto bylą, šiuos savo argumentus pirmosios instancijos teismas grindė Skuodo apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. ( - ) esančiais duomenimis, o būtent apelianto (atsakovo) atsiliepime į ieškinį išdėstytomis aplinkybėmis bei teismo posėdžio metu bankrutuojančio asmens duotais parodymais.
  5. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, jog Skuodo rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. ( - ) pagal ieškovo Ž. Š. ieškinį atsakovui R. S. (apeliantui) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo A. B. (bankrutuojantis asmuo). Kaip matyti iš šios civilinės bylos medžiagos, atsakovas (apeliantas) šioje byloje 2017-02-02 buvo pareiškęs priešieškinį ieškovui ir trečiajam asmeniui (bankrutuojančiam asmeniui) dėl 2 027,34 Eur priteisimo už atliktą darbą, t. y. grūdų nukūlimą. 2017-02-13 nutartimi priešieškinį atsisakyta priimti. Civilinėje byloje Nr. ( - ) teismo 2017-05-09 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis.
  6. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad apeliantas dar 2015 metų vasarį žinojo apie A. B. iškeltą fizinio asmens bankroto bylą ir nesiėmė priemonių ginti savo interesus vien dėl vykusio proceso civilinėje byloje Nr. ( - ), nelaikytina svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti. Vien ta aplinkybė, jog apeliantas žinojo apie A. B. iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, nesudarė pakankamo pagrindo apeliantui pareikšti kreditinį reikalavimą bankroto byloje dar 2015 metų vasarį, nes civilinėje byloje Nr. ( - ) apeliantas kėlė klausimą, kas apeliantui turi sumokėti skolą – Ž. Š. ar bankrutuojantis asmuo.
  7. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog iš rašytinės bylos medžiagos matyti, jog apeliantas 2017-06-16 kreipėsi į tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. 2017-08-31 ieškovas (apeliantas) pateikė ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovo A. B., pašalinus ieškinio trūkumus (nes A. B. iškelta bankroto byla), 2017-09-21 buvo pateiktas prašymas dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo ir termino kreditiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ne dėl nuo apelianto valios priklausančių priežasčių (apeliantas nurodė, jog buvo atsižvelgta į paskirto advokato atostogas ir užimtumą) ieškinys, o vėliau ir reikalavimas dėl termino kreditiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo buvo pateiktas ne iš karto po sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. ( - ). Dėl to, jog apeliantas į tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos kreipėsi praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. ( - ) priėmimo, negali būti laikoma, jog apeliantas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas arba aplaidus, nes toks terminas negali būti pripažintas per ilgu vidutiniškai atidžiam, rūpestingam ir sąžiningam asmeniui, juolab atsižvelgiant į apelianto asmenines savybes bei patirties tokios kategorijos bylose nebuvimą.
  8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti apeliantas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino termino kreditiniam reikalavimui pateikti.

16Dėl kreditinio reikalavimo pagrįstumo išsprendimo pirmosios instancijos teisme

  1. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. Su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 23 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančio asmens turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
  2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą neatnaujinti termino kreditiniam reikalavimui pateikti, sprendė dėl kreditinio reikalavimo pagrįstumo, dėl to padarė procesinį pažeidimą. Taip pat pažymėtina, jog sprendžiant dėl kreditinio reikalavimo pagrįstumo nebuvo atskleista bylos esmė, neinformuoti kiti kreditoriai, negautos jų nuomonės. Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, jos metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojantį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).
  3. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009.). Minėta, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės.
  4. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą apelianto kreditiniam reikalavimui pateikti ir nepagrįstai išsprendė kreditinio reikalavimo pagrįstumo klausimą neatnaujinęs termino, t. y. netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl kreditinio reikalavimo pagrįstumo, jo priėmimo ir tvirtinimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

17Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniu, teismas

Nutarė

18Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų (buvęs pavadinimas – Skuodo rajono apylinkės teismas) 2017-12-20 nutartį panaikinti.

19Atnaujinti pareiškėjui R. S. terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti skolininkui A. B. dėl

201 327,50 Eur įsiskolinimo.

21Perduoti klausimą dėl kreditinio reikalavimo pagrįstumo, jo priėmimo ir tvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai