Byla 2-1932-467/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant S. G.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovas A. B. 2014 m. liepos 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjams J. V. bei H. J. ir prašė: pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėjai J. V. bei H. J. pažeidė jo teises dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000 nevykdymu per įmanomai trumpiausią laiką ir su jo nevykdymu susijusių nutarčių nevykdymo; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1 005 247,89 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

5Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000 nebuvo įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką, nepagrįstai buvo atsisakyta šį sprendimą įvykdyti ir vykdomoji byla nutraukta. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovo Lietuvos teismai padarė ieškovui turtinę ir moralinę žalą, kurią sudaro 805 247,89 Lt bendra padarytos turtinės žalos suma, 100 000 Lt neturtinės žalos suma už išgyvenimus dėl sprendimo nevykdymo ir atsisakymo įvykdyti sprendimą per įmanomai trumpiausią laiką, patirti pergyvenimai ir sukelti nepatogumai ir vykdytos diskriminacijos dėl nusikalstamo BK 100 straipsnio pagrindu uždrausto elgesio su ieškovu ir jo artimaisiais vykdymo Lietuvos teritorijoje, priklausomai nuo tautybės, politinių pažiūrų ir įsitikinimų, bei 100 000 Lt neturtinės žalos suma dėl sukeltų dvasinių išgyvenimų ir turėtų nepatogumų dėl to, kad Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėjai J. V. bei H. J. atsisako atlyginti padarytą ir patirtą žalą dėl pažeidimo civilinio proceso civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000 ir sprendimo neįvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką civilinėje byloje Nr. 2-4446-781/2014, kurioje 2014 m. liepos 3 d. priimtomis nutartimis A. B. ieškinys paliktas nenagrinėtu bei netenkintas ieškovo prašymas dėl teisėjos nušalinimo nuo šios bylos nagrinėjimo.

6Atsiliepimu į ieškinį atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovas pirmuoju ieškinio reikalavimu reiškia materialinius reikalavimus dėl pripažinimo faktų, kurie reikalingi jo ginčui spręsti, todėl tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, nes šie faktai yra betarpiškai nagrinėjami ir nustatinėjami byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. Ieškinio pagrindu ieškovas nurodo, jo nuomone, neteisėtus teismo ir teisėjų veiksmus, tačiau pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, kurių ieškovas šioje byloje neįrodė. Pirmuoju reikalavimu ieškovas taip pat prašo pripažinti egzistuojant jo reikalavimus dėl žalos priteisimo pagrindžiančias aplinkybes, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas.

7Atsiliepimuose į ieškinį atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas H. J. nurodė, kad nei teismas, nei jo teisėjai nėra tinkami atsakovai šioje civilinėje byloje, todėl prašė pašalinti Vilniaus apygardos teismą ir teisėjus iš proceso kaip imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis.

8Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje iš proceso buvo pašalinti atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėjai H. J. bei J. V..

9Į teismo posėdį nei ieškovas, nei atsakovo atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, abi šalys prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

10Ieškinys atmestinas.

11Ieškovas pirmu ieškinio reikalavimu prašo pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000 nevykdymu ir su jo nevykdymu susijusių nutarčių nevykdymu ir neįvykdymu bei atsisakymu įvykdyti per įmanomai trumpiausią laiką ir atlyginti padarytą žalą Vilniaus apygardos teismas ir teisėjai pažeidė ieškovo teises. Teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013) laikoma, jog pareikšti tokie materialiniai reikalavimai dėl pripažinimo reiškia ne ką kitą, kaip faktų, kurie reikalingi jo ginčui spręsti, pripažinimą, t.y. ieškovas prašo pripažinti egzistuojant jo reikalavimus dėl žalos priteisimo pagrindžiančias faktines aplinkybes. Tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, šie faktai yra betarpiškai nagrinėjami ir nustatinėjami byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomų nustatyti reikalavimų – kad nepagrįstai nenusišalino (nebuvo nušalinti) bylą nagrinėję teisėjai, kad pažeisti ieškinio priėmimo ir išnagrinėjimo terminai, kad egzistuoja ieškovo reikalavimus dėl žalos priteisimo pagrindžiančios aplinkybės ir pan., tokiu būdu pažeidžiant ieškovo teises, šioje civilinėje byloje konstatavimas iš esmės reikštų ne ką kitą, kaip konstatavimą, kad prieš tai išnagrinėtoje byloje Nr. 2-1007-392/2009 (Nr. 2-3658-392/2013) procesiniai veiksmai ir sprendimai buvo priimti suvaržius ieškovo teises, t.y. iš esmės buvo nepagrįsti ir neteisėti. Tačiau teismų veiksmų teisėtumas (ir materialiosios, ir proceso teisės aspektu) yra tikrinami konkrečioje byloje specialia instancine tvarka, apskundžiant atitinkamų teismų sprendimus pagal CPK normose įtvirtintą jų apskundimo tvarką. Akivaizdu, kad ieškovo ieškinio reikalavimas ir nurodomos aplinkybės galėtų (turėtų) būti apeliacinio ar kasacinio skundų minėtoje civilinėje byloje pagrindu ir dalyku, bet ne atskiru (savarankišku) materialiuoju teisiniu reikalavimu naujoje civilinėje byloje. Todėl ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas.

12Be to pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Taigi įstatymas nustato valstybės civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės tuo atveju, kai jų veiksmai padaryti vykdant teisingumą, o ne už žalą, padarytą kitais teisėjo ar teismo pareigūno veiksmais. Be to valstybės atsakomybė šiuo atveju atsiranda tik tada, kai vykdomas teisingumas pagal civilinio proceso normas („nagrinėjant civilinę bylą“). Pagal nurodytą įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Vadinasi, šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog teisėjas ar kitas teismo pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Tačiau ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. jam tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

13Ieškovas, jo manymu, patirtą ir prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą grindžia, be kita ko, Vilniaus apygardos teismo ir šio teismo teisėjų H. J. bei J. V. nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-4446-781/2014. Šioje byloje 2014 m. liepos 3 d. nutartimis A. B. ieškinys dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu ir netenkintas ieškovo prašymas dėl teisėjos nušalinimo nuo minimos bylos nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas tiek teismo šališkumą, tiek procesinių veiksmų neteisėtumą grindžia tik savo subjektyvia nuomone, nes procesinių veiksmų atlikimas, vadovaujantis įstatymais, arba nepalankaus ieškovui sprendimo priėmimas, savaime nereiškia, kad teisėjas ar teismas buvo šališkas. Be to teismų praktikoje yra išaiškinta (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-41/2013, Nr. 2KT-50/2013; Nr. 2KT-75/2013, kt.), kad, vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl teisėjų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiškai. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių teisėjų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tais atvejais, kai trečiuoju asmeniu arba atsakovu byloje yra nurodomas teisėjas (teismas), nusišalinimo (nušalinimo) klausimas neturėtų būti sprendžiamas formaliai, nes taip pat ir byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties. Be to ieškovas, ieškinyje nurodydamas teisėją arba teismą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, gali siekti dirbtinai sudaryti pagrindą jų nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti šio teisėjo ir, juo labiau, viso teismo teisėjų šališkumą kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieškinį pareiškęs asmuo. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ir teisinį reguliavimą valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Tačiau tokia praktika nereiškia, kad kiekvienu atveju neturi būti vertinama, ar konkretus teisėjas nebus suinteresuotas jam paskirtos nagrinėti bylos, kurioje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl šio teisėjo veiksmų, baigtimi. Formuojamai praktikai neprieštarautų situacija, kai bylą nagrinėjantis teisėjas, dėl kurio veiksmų byloje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, siekiant pašalinti galinčias atsirasti prielaidas abejoti šio teisėjo objektyvumu, jis nusišalintų arba būtų nušalintas nuo tokios bylos nagrinėjimo. Vadinasi, konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galimai padarytą žalą prašoma atlyginti. Tuo tarpu vien dėl šios aplinkybės abejoti visų kitų atitinkamo teismo teisėjų šališkumu, nėra pagrindo. Dėl to, atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo išvadai, jog, netenkinus ieškovo prašymo dėl teisėjos nušalinimo nuo aukščiau minimos bylos nagrinėjimo, teisėja neteisėtai priėmė nutartį, kuria A. B. ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtu, t.y. tokiu būdu atliko veiksmus, susijusius su ieškovo teisių pažeidimu ar trukdymu ieškovui realizuoti savo procesines teises kitose bylose.

14Įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas A. B. nagrinėjamoje byloje taip pat nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti Vilniaus apygardos teismo teisėjų J. V. bei H. J. neteisėtus veiksmus, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4446-781/2014. Teisėjų kaltė galėtų būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti, t.y. sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt. Ieškovas nenurodo, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai J. V. ir H. J. civilinėje byloje Nr. 2-4446-781/2014, priimdami atitinkamus procesinius sprendimus, būtų padarę akivaizdžias, šiurkščias klaidas, kurių kvalifikuotas teisėjas nebūtų daręs.

15Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (( - ) str. 1 d. ). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

16Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, t.y. ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareikštų materialiųjų reikalavimų ir ieškovo A. B. ieškinys atmetamas (CPK 178 str.).

17Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, buvo atleistas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 6 p.), todėl, atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str.).

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

19Ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo atmesti.

20Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant S.... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Ieškovas A. B. 2014 m. liepos 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio... 6. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos... 7. Atsiliepimuose į ieškinį atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas... 8. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pasirengimo... 9. Į teismo posėdį nei ieškovas, nei atsakovo atstovas neatvyko, apie... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Ieškovas pirmu ieškinio reikalavimu prašo pripažinti, kad Kauno miesto... 12. Be to pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėtų... 13. Ieškovas, jo manymu, patirtą ir prašomą priteisti turtinę ir neturtinę... 14. Įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas A. B.... 15. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.... 16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė... 17. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, buvo atleistas... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185,... 19. Ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos... 20. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...