Byla 2A-39/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Ilonai Kovger, Vladislavai Tumas, dalyvaujant ieškovo atstovams adv. Indrei Panavaitei, A. V., atsakovo atstovui D. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Salta“ bei atsakovo akcinės bendrovės Turto bankas apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2?1481-450/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Salta“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Turto bankui dėl kredito sutarties pripažinimo negaliojančia bei akcinės bendrovės Turto banko priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei ,,Salta“ dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas AB „Salta“ (šiuo metu UAB ,,Salta“) 1995-09-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiomis 1995 m. rugsėjo 11 d. kredito ir įkeitimo sutartis, sudarytas Lietuvos žemės ūkio banko operacinės valdybos ir AB „Salta“, atstovaujamos J. N.. Patikslinęs ieškinį, ieškovas prašė pripažinti negaliojančia tik 1995 m. rugsėjo 11 d. kredito sutartį (1 t., b. l. 24, 2 t., b. l. 54-55).

6Atsakovas AB Lietuvos žemės ūkio banko Vilniaus skyrius padavė priešieškinį, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš ieškovo 2 500 000 Lt paskolos, 1 162 016,89 Lt palūkanų, 886 844 delspinigių, iš viso – 4 548 860,89 Lt (1 t., b. l. 19-20, 2 t., b. l. 46-47).

7Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 13 d. sprendimu atmetė ieškinio dalį dėl 1995 m. rugsėjo 11 d. kredito sutarties pripažinimo negaliojančia; priešieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš UAB „Salta“ AB Turto bankui (atsakovo AB Lietuvos žemės ūkio banko teisių perėmėjui) 2 500 000 Lt paskolos, 1 162 016,89 Lt palūkanų, 443 422 Lt delspinigių, atmetė priešieškinio dalį dėl 443 422 Lt delspinigių priteisimo; nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia 1995 m. rugsėjo 11 d. turto įkeitimo sutartį, dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 239 414 Lt palūkanų (2 t., b. l. 88-94).

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (2 t., b. l. 147-153).

9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 22 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartį ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimą (2 t., b. l. 178-183).

10Ieškovas UAB „Salta“ 2007-09-21 pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kurį patikslinęs, prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje bei panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006-06-13 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys dėl 1995-09-11 kredito sutarties pripažinimo negaliojančia ir iš dalies patenkintas atsakovo priešieškinis, priteisiant iš UAB „Salta“ AB Turto banko naudai 2 500 000 Lt paskolos, 1 162 016,89 Lt palūkanų, 443 422 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų, bei priimti naują sprendimą - pripažinti negaliojančia 1995 m. rugsėjo 11 d. kredito sutartį, o priešieškinį atmesti (3 t., b. l. 1-6, 36-31).

11Nurodė, jog susipažinus su baudžiamąja byla Nr. 10-1-545-97, kurioje buvo tirtos AB „Salta“ 1995-09-11 iš LŽŪB gauto kredito suteikimo aplinkybės, naujai paaiškėjo esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos, nagrinėjant civilinę bylą ir priimant joje sprendimą, kadangi baudžiamojoje byloje UAB „Salta“ nebuvo bylos proceso dalyvis ir baudžiamoji byla nebuvo prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos. 2007-08-01 Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokuroras leido UAB „Salta“ atstovei susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, ir susipažinus su byla, paaiškėjo, kad įkeičiamo turto vertinimas buvo atliktas po kredito išdavimo, suteikiant kreditą ir pasirašant sutartis, įkeičiamas turtas nebuvo įvertintas, t. y. įkeitimo sutartyje nurodyta vertė yra išgalvota, o UAB „Ekonometrika“, kurios akcininkas buvo R. T. vadovaujama įmonė „Finmedija“, pažyma surašyta, siekiant pavėluotai pagrįsti sudarytų sandorių teisėtumą. Iš kaltinamojo J. N. parodymų paaiškėjo, kad pateiktas bankui 1995-06-06 AB „Salta“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas buvo pasirašytas po kredito išdavimo, kad bankas nebuvo sąžininga sutarties šalis. Bankas, suteikdamas paskolą tariamai AB „Salta“, neturėjo visų būtinų dokumentų sprendimui dėl kredito sutarties suteikimo įmonei, todėl kredito sudarymo metu nebuvo tinkamo AB „Salta“ įgaliojimo tokiai paskolai gauti, t. y. asmenys, veikę jos vardu tam nebuvo įgalinti. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina banko nesąžiningumą, sudarant abi sutartis (kredito ir įkeitimo), kurios turėjo įtakos, kad paskolinti pinigai nebuvo panaudoti pagal kredito sutartyje nurodytą paskirtį.

12Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 21 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-929-39-2006 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (3 t., b. l. 48-49). Teismas nurodė, jog prašyme išdėstytos aplinkybės apie įkeičiamo turto vertę, tokio įvertinimo laiką, 1995-06-06 AB „Salta“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo surašymo aplinkybes, kitos prašyme išdėstytos aplinkybės apie kredito gavimą paaiškėjo tik UAB „Salta“ atstovei advokatei gavus leidimą susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ir susipažinus su ja, t. y. 2007-08-01, ir tokios aplinkybės paaiškėjo jau įsiteisėjus teismo sprendimui.

13Ieškovas UAB „Salta“ pateikė teismui patikslintą ieškinį (atnaujinus procesą), prašydamas panaikinti 2006-06-13 Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo UAB „Salta“ ieškinys dėl 1995-09-11 kredito sutarties pripažinimo negaliojančia, o atsakovo AB Turto bankas priešieškinis patenkintas iš dalies, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - UAB „Salta“ ieškinį patenkinti ir pripažinti negaliojančia 1995-09-11 tarp AB „Salta“ ir Lietuvos žemės ūkio banko operacinės valdybos sudarytą kredito sutartį, o AB „Turto bankas“ priešieškinio dalį dėl 2 500 000 Lt paskolos, 116 201,89 Lt palūkanų, 443 422 Lt delspinigių ir 239 413,74 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš UAB „Salta“ AB Turto banko naudai atmesti; likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą (3 t., b. l. 63-67).

14Ieškovas nurodė, kad 1995-09-11 tarp AB „Salta“ ir Lietuvos žemės ūkio banko operacinės valdybos buvo sudarytos kredito ir įkeitimo sutartys. Apie UAB „Salta“ vardu paimtą 2 500 000 Lt paskolą ir UAB „Salta“ priklausančio pastato, esančio Vilniuje, Liepyno g. 11a, įkeitimą AB Lietuvos žemės ūkio bankui, UAB „Salta“ akcininkams nebuvo žinoma, šios paskolos paėmimui bei turto įkeitimui nebuvo priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas. J. N., kuris pasirašė banko paskolos ir turto įkeitimo sutartis, neturėjo AB „Salta“ įgalinimų. Paskolos pinigai nebuvo pervesti AB „Salta“. Vėliau šios sutartys buvo pakeistos, pratęsiant kredito grąžinimo terminą. Šiuos susitarimus pasirašė tretysis asmuo R. T., kurio įgalinimai buvo nustatyti valdybos posėdžio protokole Nr. 6, o apie šį posėdį nebuvo informuoti visi valdybos nariai. R. T. pasirašant su banku susitarimus, buvo ne tik pratęstas kredito grąžinimo terminas, bet ir suteikta bankui teisė ne ginčo tvarka nusirašyti lėšas, esančias AB „Salta“ sąskaitoje.

15Ieškovo nuomone, baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-545-97 surinktų įrodymų pagrindu galima teigti, jog AB „Salta“ vardu sudarant 1995-09-11 kredito ir turto įkeitimo sutartis, bankas, atstovaujamas R. V., nusprendė dėl šių sutarčių sudarymo ir 2 500 000 Lt kredito AB „Salta“ suteikimo, neturėdamas visų būtinų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl kredito suteikimo įmonei. J. N. patvirtino, jog R. T. jį atvedus į LŽŪB patalpas pas R. V., pastarasis asmeniškai įtikinėjo jį pasirašyti kredito sutartį, įtikinėdamas, kad R. T., o ne AB „Salta“, pajėgus šį kreditą grąžinti per du mėnesius, nes pastarasis turi tris pelningus verslus, kurių pagalba paimtas kreditas būtų grąžintas. Taigi visi trys asmenys - J. N., R. T. ir R. V., suprato ir žinojo, kad R. T., naudodamasis AB „Salta“ vardu, siekia gauti pinigus ne šiai įmonei, o kitiems tikslams.

16Ieškovo teigimu, J. N. parodė, jog išrašas iš neva įvykusio 1995-06-06 AB „Salta“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo buvo surašytas R. T. reikalaujant maždaug po mėnesio po kredito išdavimo, o tai reiškia, jog, sudarant kredito sutartį 1995-06-11, LŽŪB ir jo atstovas R. V. neturėjo ir negalėjo turėti šio dokumento, būtino priimti sprendimui dėl kredito suteikimo. Tokiu būdu banko veiksmai negali būti vertinami, kaip sąžiningos sandorio šalies veiksmai. Apie banko nesąžiningumą, sudarant ginčijamas sutartis, galima spręsti ir iš to, jog įkeitimo sutarties 3 dalyje nurodoma, kad įkeisto turto vertė abipusiu šalių sutarimu - 4 037 549 Lt. Atsakovo teigimu, įkeičiamo bankui turto vertė buvo nustatyta prieš sudarant šias kredito ir turto įkeitimo sutartis, turto vertintojų pateiktos išvados apie šio pastato rinkos vertę pagrindu, tačiau iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų (J. N. parodymų, liudytojo Š. Vareikos parodymų, jo pateikto aiškinamojo rašto, 1995-11-10 UAB „Ekonometrija“ turto vertės nustatymo garantinės pažymos) matyti, jog bankui įkeistas turtas buvo vertinamas praėjus 2 mėn. po kredito ir įkeitimo sutarčių sudarymo, o tai reiškia, jog šių sutarčių sudarymo metu jis apskritai nebuvo vertintas. Taigi įkeitimo sutartyje nurodyta pastato vertė sutarties sudarymo metu nebuvo pagrįsta jokiu objektyviu šio turto vertę nustatančiu leistinu dokumentu. Ginčo turtą vėliau LŽŪB užsakymu vertino UAB „Centro kubas“ ir 1996-10-15 surašė ekspertizės aktą, kuriame nurodoma, jog turto vertinimo metu pastato vertė yra 1 500 000 Lt. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog įkeitimo sutartyje nurodyta vertė (4 037 549 Lt) yra fiktyvi, o UAB „Ekonometrija“, kurios akcininkas buvo R. T. vadovaujama įmonė „Finmedija“, pažyma surašyta, siekiant tokiu „pavėluotu“ būdu pagrįsti sudarytų sandorių teisėtumą.

17Be to, 1995-09-11 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra užfiksuota, kad sprendimą suteikti paskolą AB „Salta“ bankas priėmė šio klausimo neapsvarsčius LŽŪB Operacijų valdybos kredito komisijos posėdyje, banke buvo patvirtinti AB „Salta“ direktoriaus J. N. ir šioje įmonėje nedirbusio, tačiau už jos vyr. buhalterį pasirašiusio, V. V. parašai, o paskolos pinigai į Rygos Saulės banką jų gavėjams buvo pervedami tuometinio banko Operacinės valdybos viršininko R. V. nurodymu, negavus ir nepareikalavus sutarčių, kurių pagrindu turėjo būti daromas pavedimas. Iš byloje esančio Revizijų departamento akto matyti, kad bankas be pagrindo pratęsė šio kredito grąžinimą, visą laikotarpį nuo paskolos išdavimo iki jos termino pabaigos nekontroliavo paskolos naudojimo, įmonės būklės, nesirūpino, jog būtų mokamos palūkanos, delspinigiai, ir nereikalavo, kad kredito gavėjas sumokėtų šiuos pinigus.

18Ieškovas nurodė, kad atsižvelgdamas į šias aplinkybes, prašo pripažinti kredito sutartį negaliojančia 1964 m. CK 57 str. 1 d. pagrindu, kaip sudarytą dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, bei 1964 m. CK 66 str. pagrindu, kaip sudarytą kito asmens vardu, neįgalinto sudaryti sandorį asmens arba viršijant įgalinimus.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

20Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 2 d. sprendimu (3 t., b. l. 236-246) panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo UAB „Salta“ ieškinio reikalavimas dėl 1995-09-11 kredito sutarties pripažinimo negaliojančia bei iš dalies patenkintas atsakovo AB Turto bankas priešieškinio reikalavimas, iš UAB „Salta“ AB Turto bankas naudai priteisiant 2 500 000 Lt paskolos, 1 162 016,89 Lt palūkanų, 443 422 Lt delspinigių ir 239 413, 74 Lt žyminio mokesčio, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – patenkino UAB „Salta“ ieškinio dalį dėl 1995-09-11 Kredito sutarties pripažinimo negaliojančia, t. y. pripažino negaliojančia 1995-09-11 tarp AB „Salta“ ir Lietuvos žemės ūkio banko operacinės valdybos sudarytą Kredito sutartį Nr. 11, bei atmetė AB Turto bankas priešieškinio dalį dėl 2 500 000 Lt paskolos, 1162016,89 Lt palūkanų, 443 422 Lt delspinigių ir 239 413,74 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš UAB „Salta“ AB Turto banko naudai; paliko nepakeistą likusią Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimo dalį.

21Teismas pritaikė restituciją, nurodydamas, jog AB Turto bankui, kaip LŽŪB teisių perėmėjui, lieka banko išduota UAB „Salta“ 2 500 000 Lt paskola, o ieškovui UAB „Salta“ priteisė iš atsakovo AB „Turto bankas“ 1 162 016,89 Lt palūkanų, 443 422 Lt delspinigių ir 239 413,74 Lt žyminio mokesčio. Grąžino ieškovui UAB „Salta“ iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apygardos teismo 2006-06-13 sprendimu priteistą 29 000 Lt žyminio mokesčio sumą. Priteisė ieškovo UAB „Salta“ naudai iš atsakovo AB Turto bankas 11 376 Lt bylinėjimosi išlaidų.

22Apygardos teismas nurodė, jog ginčijamą Kredito sutartį AB „Salta“ vardu sudarė ir pasirašė tuometinis bendrovės gen. direktorius J. N., kuris, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, buvo įgaliotas AB ,,Salta“ 1995-06-06 visuotinio akcininkų susirinkimo pasirašyti kredito sutartį AB „Salta“ vardu (1 t., b. l. 44). Nurodytą kredito sutartį AB „Salta“ vardu sudaryti ir pasirašyti vadovui leido ir 1995-07-14 AB „Salta“ įstatai, kurių 10.3 p. suteikė teisę bendrovės generaliniam direktoriui, vadovaujantis bendrovės įstatais, akcininkų susirinkimų ir valdybos nutarimais, sudaryti bendrovės sandorius (1 t., b.l. 51-64). AB „Salta“ įstatų 10.3 p., suteikdamas teisę AB „Salta“ administracijos vadovui sudaryti sandorius bendrovės vardu, nenumatė jokių apribojimų dėl sudaromo sandorio sumos ar pobūdžio. Ieškovo ginčijamos kredito sutarties pasirašymo metu galiojusio 1994 m. Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 10 punktas taip pat suteikė teisę bendrovės vadovui sudaryti sandorius įmonės vardu.

23Teismo nuomone, tretieji asmenys J. N., R. T., akcininkas A. G., akcininkas S. M. (kurie buvo ir stebėtojų tarybos nariai), V. K., G. K. (stebėtojų tarybos pirmininkė), apklausti liudytojais, paaiškino ir patvirtino, kad 1995-06-06 nebuvo AB „Salta“ visuotinio akcininkų susirinkimo, ir toks protokolas, kaip teismo posėdžio metu pripažino R. T., buvo suklastotas bei surašytas tik kreditui iš banko gauti. Liudytoja G. K., pasirašiusi 1995-09-11 įgaliojimą Nr. 54, taip pat patvirtino, kad apie jokį kreditą iš banko nebuvo žinoma bendrovėje ir jos akcininkams, ir tik paprašius J. N., pastaroji surašė tokį įgaliojimą, kadangi, pasak J. N., R. T. ketino derėtis dėl kredito gavimo banke ir toks įgaliojimas buvo reikalingas; kad ji, kaip stebėtojų tarybos pirmininkė, viena tokio įgaliojimo pasirašyti neturėjo teisės. Byloje esančių AB „Salta“ įstatų (1995-07-14 redakcijos) 8.8 p. numatė stebėtojų tarybos funkcijas, tarp kurių nebuvo numatyti įgalinimai, suteikiantys teisę stebėtojų tarybai įgalioti bendrovės vadovą sudaryti sandorius. Apklausta liudytoja G. K. parodė, kad ji neturėjo įgalinimų tokiam įgaliojimui pasirašyti, todėl jis negali būti laikomas tinkamu įgaliojimu, suteikiančiu bendrovės vardu jos vadovui pasirašyti sandorius.

24Teismo teigimu, J. N. pripažinta aplinkybė, kad jam buvo grasinama (jis buvo uždarytas į kabinetą ir suprato, kad, jei nepasirašys kredito sutarties, tai praras darbą), reiškia, jog J. N. veikė savanaudiškai, nes kredito sutartį pasirašė, bijodamas netekti darbo, t. y. veikė prieš bendrovės interesus. Tokiu būdu J. N., kaip AB „Salta“ gen. direktorius, neturėjo teisės AB „Salta“ vardu pasirašyti ginčijamą kredito sutartį, todėl paskolos sutartis pripažintina negaliojančia 1964 m. CK 66 str. pagrindu.

25Teismas taip pat konstatavo, jog, įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, o taip pat liudytojų parodymus, yra pagrindo daryti išvadą, kad ginčijama 1995-09-11 Kredito sutartis buvo sudaryta R. T., kaip AB „Salta“ akcininkui ir valdybos pirmininkui, piktavališkai susitarus su kita sandorio šalimi – tuometiniu Lietuvos žemės ūkio banku, kurį atstovavo R. V., bei įkalbėjus ją pasirašyti tuometinį ieškovo vadovą. Byloje apklausti aukščiau nurodyti liudytojai, kurių dalis buvo ir bendrovės akcininkai, neginčijamai patvirtino aplinkybę apie tai, kad jiems nebuvo žinoma apie kredito suteikimą. Nustačius, kad buvo suklastotas 1995-06-06 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas dėl kredito sutarties sudarymo, yra pagrindo teigti, kad paskolos gavimo klausimas bei turto įkeitimas nebuvo svarstytas visuotinio akcininkų susirinkime, apie tai nežinojo bendrovės akcininkai.

26Be to, teismas nurodė, jog kredito paskolos pinigai nebuvo pervesti bendrovei bei realiai panaudoti jos veikloje. 1998-04-23 Revizijų departamento akte konstatuota, kad gauti pinigai nebuvo panaudoti AB „Salta“ tikslams, bendrovės buhalteriniuose dokumentuose nėra įrašų apie paimtą paskolą (1 t., b. l. 266-289). Nors pagal kreditavimo sutartį AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ paskolos sumą pervedė į AB „Salta“ paskolos sąskaitą, tačiau byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad gauti paskolos pinigai - 900 000 Lt buvo pervesti UAB „Finmedija“ pagal 1995-09-15 jungtinės veiklos sutartį su UAB „Finmedija“ (1 t., b. l. 204), o pastaroji sutartis sudaryta jau po kredito sutarties pasirašymo. Be to, dalis šių pinigų (400 000 Lt) buvo panaudoti apmokėti nebaigtas statybas, o kita dalis, pagal 1995-12-27 kasos pajamų orderį, perduota BĮ „Metinkom“ direktoriui L. P. Volk (3 t., b. l. 178). 1995-09-13 AB „Salta“ pavedimu Nr. 1 už 1 600 000 Lt nusipirko 400 000 USD, kuriuos pervedė į Saulės banką Rygoje bendrovei „Metinkom“ už įrengimus. Kaip paaiškino J. N., AB „Salta“ su Baltarusijos įmone „Metinkom“ jokių ryšių neturėjo, AB „Salta“ šiai įmonei nebuvo skolinga. Be to, R. T. teismo posėdžio metu pripažino, kad dalis gautų pajamų buvo pervesta į pastarąją įmonę Baltarusijoje, o kiti, likę Lietuvoje, buvo iššvaistyti ir niekaip nepanaudoti AB „Salta“ veikloje. Be to, AB „Salta“ LŽŪB suteiktas kreditas nebuvo įtrauktas į bendrovės balansą, t. y. bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas, o apie šią paskolą AB „Salta“ sužinojo tik 1996 metų lapkričio mėnesį, kai bankas pateikė pavedimą nuo bendrovės sąskaitos nurašyti pinigines lėšas.

27Teismo teigimu, bankas, kurio atstovas R. V. žinojo, jog V. V. nėra AB „Salta“ finansininkas, leido V. V. pasirašyti mokėjimo pavedimuose: 1995-09-13 Nr. 1, kurio pagrindu 1 600 000 Lt buvo pakeisti į kitą valiutą (400 000 JAV dolerių); 1995-09-13 Nr. 2, kuriuo UAB „Finmedija“ buvo pervesti 400 000 Lt; 1995-09-15 d. pavedime Nr. 3, kuriuo UAB „Finmedija“ buvo pervesti 500 000 Lt; 1995-09-13 pareiškime tarptautiniam pavedimui, kurio pagrindu 400 000 JAV dolerių tą pačią dieną (1995 m. rugsėjo 13 d.), buvo pervesti Baltarusijos įmonei „Metinkom“, o tai reiškia, jog šiais veiksmais sudarė sąlygas J. N. ir R. T., pažeidžiant banke galiojusią tvarką, pasisavinti šiuos pinigus. R. T. piktavališką susitarimą rodo ir tai, kad, 1996-11-07 įvykusio AB „Salta“ valdybos posėdžio protokolo duomenimis (1 t., b. l. 10), valdybos nariai jame konstatavo, jog 1996-09-11 neįvyko valdybos posėdis, dalyvaujant tik dviems valdybos nariams, jo nutarimai negalioja, toks protokolas negalėjo būti pagrindu valdybos pirmininkui R. T. pasirašyti 1996-09-25 susitarimus. Nors minėtame 1996-09-11 valdybos posėdžio protokole nurodyta, kad dalyvavo ir V. K., tačiau 1996-11-05 pareiškimu ji pranešė AB „Salta“ valdybai, kad į 1996-09-11 posėdį nebuvo kviečiama ir jame nedalyvavo, apie posėdžio metu svarstytus klausimus ir priimtus nutarimus sužinojo 1996-11-05 ir apie tai tuoj pat informavo valdybą. Be to, kaip matyti iš byloje esančio R. T. 1996-11-11 ranka rašyto pareiškimo, jame nurodyta, kad pastarasis prisiima atsakomybę dėl kredito paėmimo pagal 1995 m. rugsėjo 11 d. kredito sutartį Nr. 1 bei visus su šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus Lietuvos žemės ūkio banko operacinei valdybai, pažymėjo, kad AB „Salta“ generalinis direktorius J. N. neturi jokių įsipareigojimų dėl kredito paėmimo ir grąžinimo (1 t., b. l. 12).

28Teismas konstatavo, jog bankas suteikė kreditą, turėdamas tik paraišką paskolai gauti. Kaip patvirtino J. N., valdybos pirmininkas R. V. kartu su R. T. jį įkalbėjo pasirašyti kredito sutartį. Bankui nebuvo pateikti iki paskolos gavimo jokie kiti dokumentai, reikalingi paskolai gauti, nors tuometinis banko valdybos pirmininkas R. V., apklaustas liudytoju, patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog paskolai gauti turėjo būti pateikiamas įmonės balansas, pelno ir nuostolio ataskaitos, paraiška paskolai gauti, verslo planas, duomenys apie įkeičiamą turtą, be to, verslo planas ir įkeičiamas turtas buvo būtini, norint gauti paskolą; dokumentai buvo pateikiami kredito skyriui, kuris paruošdavo išvadą dėl kredito suteikimo ir išvadas teikdavo kredito komisijai, kurios sprendimas buvo būtinas kredito suteikimo klausimu. Šiuo atveju, ieškovui buvo suteikta paskola tik bankui pateikus prašymą paskolai gauti ir tik vėliau, jau pasirašius paskolos sutartį, bankui buvo teikiami kai kurie būtini dokumentai, t. y. įkeistas bankui turtas įvertintas tik 1995-11-10 UAB „Ekonometrija“, kurios akcininkas buvo R. T. vadovaujama įmonė „Finmedija“. Kaip pripažino UAB „Ekonometrija“ vadovas, turto, Vilniuje, Liepyno 11A, vertė (4 037 549 Lt) buvo ženkliai padidinta ir neatitiko jo balansinės vertės. Tą aplinkybę patvirtina ir 1996-10-15 UAB „Centro kubas“ pasirašytas ekspertizės aktas, pagal kurį nustatyta visiškai kita šio pastato vertė - 1 500 000 Lt. Tas pačias aplinkybes dėl turto vertės padidinimo pripažino ir R. T., pažymėdamas, kad tuo metu jokių kainų svyravimų nekilnojamojo turto rinkoje nebuvo. Be to, paskola buvo išduota, jos išdavimo neapsvarsčius LŽŪB Operacijų valdybos kredito komisijos posėdyje. Byloje esantis kredito komisijos Protokolo Nr. 144 išrašas apie 1995-09-11 įvykusį Lietuvos žemės ūkio banko operacinės valdybos kredito komisijos posėdį, kuriame neva buvo nutarta suteikti AB „Salta“ 2 500 000 Lt dydžio kreditą vienerių metų laikotarpiui, nustatant 30 proc. dydžio metinę palūkanų normą (1 t., b. l. 27), buvo suklastotas, tai patvirtino byloje apklausti liudytojais banko darbuotojai: M. P. (teisme), A. S., S. V. (baudžiamojoje byloje). Liudytoja M. P. patvirtino aplinkybę, kad pastarojo posėdžio protokolą ji surašiusi R. V. nurodymu, nors iš tiesų toks posėdis nevyko.

29Teismo teigimu, pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad tuometinis įmonės generalinis direktorius J. N., siekdamas savanaudiškų savo ar trečiojo asmens R. T. tikslų, veikdami AB „Salta“ vardu, pasirašė 1995 metų rugsėjo 11 dieną Kredito sutartį su LŽŪB, kuriai AB „Salta“, o vėliau UAB „Salta“, nepritarė, bankui žinant apie tikrąsias šio sandorio sudarymo aplinkybes bei veikiant nesąžiningai, šiuo piktavališku susitarimu pakenkė AB „Salta“ turtiniams interesams, todėl ši kredito sutartis pripažintina negaliojančia (CK 1.91 str., 1.92 str.). Pripažinus 1995-09-11 kredito sutartį negaliojančia, šalys grąžinamos į pirminę padėtį: AB Turto bankui, kaip LŽŪB teisių perėmėjui, lieka banko išduota UAB „Salta“ 2 500 000 Lt paskola, o ieškovui UAB „Salta“ priteistina iš atsakovo AB „Turto bankas“ 1 162 016,89 Lt palūkanų, 443 422 Lt delspinigių ir 239 413,74 Lt žyminio mokesčio.

30Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

32Ieškovas UAB ,,Salta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovui 2 500 000 Lt paskolos, o likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (4 t., b. l. 9-12). Skundą grindžia šiais argumentais:

331. Ieškovas UAB „Salta” negavo pagal Kredito sutartį numatytų 2 500 000 Lt, tačiau, vykdant įsiteisėjusį 2006-06-13 Vilniaus apygardos teismo sprendimą, ši paskolos suma, kaip ir kitos šiuo sprendimu atsakovui iš ieškovo priteistos sumos (1 162 016,89 Lt palūkanų, 443 422 Lt delspinigių ir 239 413,74 Lt žymimo mokesčio), jau yra išieškotos iš ieškovo AB Turto banko naudai. Todėl teismas, panaikindamas 2006-06-13 Vilniaus apygardos teismo sprendimą, turėjo nuspręsti UAB „Salta“ naudai iš AB Turto bankas ne tik priteisti paminėtus delspinigius, palūkanas ir žyminį mokestį, tačiau ir AB Turto bankas iš UAB „Salta“ išieškotų paskolos pinigų, kadangi ieškovas negavo šių pinigų, juos, su banko žinia, pasisavino ir iššvaistė tretieji asmenys J. N. ir R. T., todėl dėl kitų asmenų padarytų priešingų teisei bei tyčinių veiksmų nukentėjusi bendrovė negali patirti nuostolių ir būti blogesnėje padėtyje nei bankas, dalyvavęs piktavališkame susitarime.

342. Remiantis 1964 m. CK 57 straipsnio nuostatomis, šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi atveju, teisės pažeidėjai yra du asmenys - nukentėjusiojo atstovas ir antroji sandorio šalis, todėl nukentėjusysis turi teisę išieškoti nuostolius iš jų abiejų ir reikalauti restitucijos iš antrosios šalies, kaip sandorio dalyvio. Panašiai ši situacija turėtų būti sprendžiama ir pagal 2000 m. CK 1.91 straipsnio nuostatas. Tačiau teismas nusprendė priešingai, leisdamas kaltajai šaliai pasilikti nepagrįstai iš nukentėjusios šalies išieškotus paskolos pinigus.

35Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009-10-02 sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2006-06-13 sprendimą (4 t., b. l. 2-8). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

361. Vilniaus apygardos teismas, atnaujindamas procesą, netinkamai taikė CPK 366 straipsnio nuostatas, nesiaiškino, ar iš baudžiamosios bylos paaiškėjusios aplinkybės UAB „Salta“ atstovui nebuvo ir negalėjo būti žinomos atnaujintos civilinės bylos nagrinėjimo metu, taip pat, ar minėtos bendrovės atstovas neturėjo galimybių šių aplinkybių sužinoti bylos nagrinėjimo metu.

372. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu UAB „Salta“ atstovas, be kitų įrodymų, naudojosi ir baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, patvirtina byloje esantys įrodymai: UAB „Salta“ direktorius A. V. 2005-11-29 apskundė 2005-11-02 prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje (baudžiamoji byla Nr. 10-1-545-97; 7 t., b. 1. 187); atsiliepime į AB Turto banko priešieškinį direktorius A. V. nurodė, kad „bankui pateiktas išrašas iš visuotinio akcininkų susirinkimo yra niekinis, nes tokio susirinkimo nebuvo. Tai nustatyta baudžiamosios bylos medžiaga ir teismui pateiktu Vilniaus m. apylinkės prokuratūros nutarimu“ (2 t., b. 1. 65); 2006-08-30 apeliaciniame skunde direktorius A. V. nurodė, kad „šias aplinkybes patvirtina Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2005-11-02 nutarime nutraukti ikiteisminį nurodytos aplinkybės“ (2 t., b. 1. 113); UAB „Salta“ direktorius A. V. atsiliepime (atsiliepimas teisme gautas 2007-03-14) į AB Turto banko kasacinį skundą nurodė, kad „tam tikrą dalį su kredito davėjo sąžiningumu susijusių aplinkybių patvirtina baudžiamosios bylos medžiagoje Nr. 10-1-545-97 surinkti įrodymai“ (2 t., b. 1. 167).

383. UAB „Salta“ atstovas turėjo galimybę susipažinti su baudžiamąja byla bet kurioje civilinės bylos proceso stadijoje, taip pat jis galėjo prašyti teismo prijungti baudžiamąją bylą prie nagrinėjamos civilinės bylos. Ikiteisminis tyrimas minėtoje baudžiamojoje byloje pradėtas 1997 m., tuo pat metu apklausti ir liudytojai, o UAB „Salta“ ieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškė 1996-12-04, taigi civilinės bylos eigoje buvo pakankamai laiko ir galimybių UAB „Salta“ atstovui susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga.

394. Teismo 2008-01-21 nutartyje dėl proceso atnaujinimo įvardintos naujai paaiškėjusios aplinkybės apie įkeičiamo turto vertę, tokio įvertinimo laiką, 1995-06-06 AB „Salta“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo surašymo aplinkybės ir kitos prašyme išdėstytos aplinkybės apie kredito gavimą, negalėjo būti pagrindas procesui atnaujinti, nes tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės. Iš esmės naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis teismas laikė liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu minėtoje baudžiamojoje byloje. Tokiu atveju teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Liudytojų parodymai, kuriais vadovavosi teismas, nėra pagrindas procesui atnaujinti, jie nepatvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.

405. Pasirašydamas Kredito sutartį įmonės vardu, pagal galiojančius norminius aktus, J. N. sukūrė įmonei teises ir pareigas veikti pagal kredito sutartį. J. N. vidinis manymas apie pasirašomą Kredito sutartį ir asmeninius pasirašymo motyvus, nepakeičia ir nepanaikina įmonės įsipareigojimų pagal Kredito sutartį.

416. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad paskolos sutarties šalys būtų siekusios savanaudiškų tikslų. Neįrodyta, kad paskolos sutarties šalys savanaudiškais tikslais būtų disponavusios paskolos lėšomis. Nors teismas nurodė, jog dėl paskolos piktavališkai su banku tarėsi UAB „Salta“ akcininkas R. T., tačiau, pagal akcinių bendrovių įstatymą bei AB „Salta“ įstatus jis neturėjo teisės pasirašyti paskolos sutarties, t. y. negalėjo būti sandorio šalimi, o jo galimas tarimasis dėl paskolos, teisiškai neįpareigoja įmonės vadovo sudaryti paskolos sutartį. Byloje taip pat neįrodyta, kad R. V. ar kiti banko darbuotojai, sprendę dėl paskolos suteikimo ieškovui, žinojo apie galimus pateikiamų bankui dokumentų, reikalingų paskolai gauti, klastojimus ir suteikdami paskolą sąmoningai vadovavosi suklastotais dokumentais.

427. Teismas neatsižvelgė į paskolos išdavimo metu galiojusio 1964 m. CK 293 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias teisę paskolos gavėjui nuginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų negavo arba gavo mažiau negu nurodyta sutartyje. Teismas nustatė, kad LŽŪB pervedė į AB „Salta“ sąskaitą visą kredito sumą, o pinigus iš minėtos sąskaitos pervedė AB „Salta“ direktorius. Šių veiksmų pakanka paskolos teisiniams santykiams pagal Kredito sutartį tarp banko ir AB „Salta“ atsirasti. Atsakomybė už tai, kad paskolos pavedimo dokumentus be direktoriaus pasirašė asmuo, nedirbantis AB „Salta“, tenka ne bankui, o įmonės vadovui, kuris pagal įmonės įstatų 10.3 p. atidaro ir uždaro sąskaitas bankų įstaigose. 1964 m. CK 293 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kada paskolos sutartis turi būti sudaroma rašytine forma, neleidžiama jos nuginčyti, remiantis liudytojų parodymais.

438. Akcinių bendrovių įstatymo (1994-07-05 Nr. I- 528) 27 straipsnio 8 punkte numatyta, kad valdybos pirmininkas ir nariai privalo atlyginti bendrovei nuostolius, padarytus dėl valdybos nutarimų, priimtų pažeidžiant bendrovės įstatus, šį ir kitus įstatymus. Ginčijamą paskolos sutartį pasirašė AB „Salta“ valdybos pirmininkas J. N., kuris buvo ir minėtos bendrovės akcininkas bei valdybos pirmininkas, be to, imti paskolą J. N. įtikinėjo kitas bendrovės akcininkas R. T. (J. N. ir R. T. buvo didžiausi akcininkai tarp fizinių asmenų). Taigi tuo atveju, jeigu AB „Salta“ vadovas, sudarydamas Kredito sutartį, pažeidė bendrovės interesus, atsakomybė, įskaitant ir žalos atlyginimą, tenka bendrovės vadovui.

44Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o patenkinti ieškovo apeliacinį skundą (4 t., b. l. 24-35). Ieškovas nurodo:

451. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl nutarties atnaujinti procesą šioje byloje teisėtumo ir pagrįstumo nėra reikšmingi, sprendžiant Vilniaus apygardos teismo 2009-10-02 priimto sprendimo šioje byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

462. Nepagrįsti atsakovo skundo argumentai, jog ieškovui buvo ar galėjo būti žinomi baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-545-97 surinkti įrodymai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos, kuri buvo prijungta prie civilinės bylos tik atnaujinus joje procesą, matyti, jog ieškovas UAB „Salta“ nebuvo šios baudžiamosios bylos dalyvis, o UAB „Salta“ prašymai minėtoje byloje pripažinti bendrovę civiliniu ieškovu prokurorų nutarimais nebuvo tenkinami (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 60; 7 t., b. l. 58). Dėl šios priežasties iki tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-545-97 pabaigos UAB „Salta“ ir jos atstovai neturėjo galimybės susipažinti su šios bylos medžiaga.

473. Byloje surinktais įrodymais nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog ne tik J. N. bei R. T., tačiau ir LŽŪB atstovas R. V. suprato ir žinojo, jog J. N. ir R. T. Kredito sutarties sudarymo metu veikė savo iniciatyva, be AB „Salta“ įgaliojimo, t. y. šios bendrovės santykiuose su LŽŪB neatstovavo, savo veiksmais nesiekė sukurti jai teisių ir pareigų, tik „prisidengė“ šios bendrovės vardu iki R. T. grąžins bankui gautus kaip paskolą pinigus, bankui teikė suklastotus, tikrovės neatitinkančius dokumentus bei informaciją. Šios aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, jog banko veiksmai minėtoje situacijoje negali būti vertinami, kaip sąžiningos sandorio šalies veiksmai.

48Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir patenkinti atsakovo apeliacinį skundą (4 t., b. l. 21-23). Nurodo, jog nenuginčytas paskolos gavimo faktas ir AB Turto bankas pagrįstai susigrąžino paskolos pinigus, taip pat ir kitas pinigų sumas, kurias pagal paskolos sutartį turėjo mokėti UAB „Salta“. Be to, AB Turto bankas reikalavimo teisę į skolos grąžinimą pagal ginčijamą paskolos sutartį įgijo iš buvusio Lietuvos žemės ūkio banko pagal atlygintinę reikalavimo perleidimo sutartį, todėl, vadovaujantis CK 6.153 straipsniu, yra sąžiningas tretysis asmuo, iš kurio negalima išreikalauti to, ką jis gavo pagal sutartį. Be to, nėra pagrindo ginčijamos paskolos sutarties vertinti pagal 1964 m. CK 57 straipsnį, kaip piktavališko šalių susitarimo.

49Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

50Apeliaciniai skundai netenkintini.

51Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.).

52Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas.

53Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad bylos procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, be to, CPK 371 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog išnagrinėjęs bylą (kurioje atnaujintas procesas), teismas gali pakeisti teismo sprendimą, o pagal 3 punkto nuostatas, panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

54Apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė aukščiau nurodytų ir kitų proceso įstatymo nuostatų bei įrodymų vertinimo taisyklių ir turėjo pagrindo teigti, kad naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti teismo sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas bei iš dalies patenkintas atsakovo priešieškinis, bei priimti naują sprendimą, kuriame padarė teisingas išvadas, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas.

55Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog procesas privalo būti atnaujintas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai ir nutartys gali būti neteisėti ir (ar) nepagrįsti. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai ir atitinkamą pagrindą analizuotų visų bylos aplinkybių kontekste, atsakant į klausimą, ar šis atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumu ir (ar) pagrįstumu. Kartu yra įgyvendinamas siekis, kad teismų priimti sprendimai būtų ne tik teisėti, bet ir teisingi (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis); šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008; 2007-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2007-05-8 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007).

56Nagrinėjamoje byloje procesas atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. paaiškėjus esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

57Teismų praktikoje pripažįstama, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Atnaujinus procesą, civilinė byla nagrinėjama iš naujo pagal CPK nustatytas taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu įsiteisėjusio teismo akto teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas ne pagal tai, ar atitinka esamą byloje ir papildomai pristatytą medžiagą, bet dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Iki šių aplinkybių paaiškėjimo teismo priimtas sprendimas buvo laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas remiantis tais faktais, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą, objektyviai galėjo turėti. Tačiau tai nereiškia, kad atnaujintoje civilinėje byloje negalima iš naujo įrodinėti aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje, jeigu tai būtina siekiant įvertinti naujai nurodytų aplinkybių įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes priešingu atveju bus paneigta proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti ne tik teisines, bet ir faktines klaidas anksčiau priimtuose teismų aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).

58Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių (kurias teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino teismo sprendime) pagrindu darytina išvada, jog tuometinis įmonės generalinis direktorius J. N., siekdamas savanaudiškų (savo ar akcininko ir valdybos pirmininko R. T.) tikslų, veikdamas AB „Salta“ vardu, pasirašė 1995 m. rugsėjo 11 d. Kredito sutartį su LŽŪB, kuriai nepritarė AB „Salta“, o vėliau UAB „Salta“, bankui žinant apie tikrąsias šio sandorio sudarymo aplinkybes bei veikiant nesąžiningai, kad šiuo piktavališku susitarimu pakenkė AB „Salta“ turtiniams interesams, todėl pagrįstai pripažino negaliojančia ginčo kredito sutartį, nurodęs išsamius šio sprendimo motyvus (CPK 178 str., 185 str.; 1964 m. CK 66 str., 57 str. 1 d.; CK 1.91 str., 1.92 str.). Nagrinėjamu atveju apygardos teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog teismas turėjo pagrindo teigti, kad ginčijama 1995-09-11 Kredito sutartis buvo sudaryta R. T., kaip AB „Salta“ akcininkui ir valdybos pirmininkui, piktavališkai susitarus su kita sandorio šalimi – tuometiniu Lietuvos žemės ūkio banku, kurį atstovavo R. V., bei įkalbėjus ją pasirašyti tuometinį ieškovo vadovą.

59Neturi pagrindo atsakovo apeliacinio skundo motyvai, jog neįrodyta, kad banko darbuotojai, sprendę dėl paskolos suteikimo ieškovui, žinojo apie galimus pateikiamų bankui dokumentų, reikalingų paskolai gauti, klastojimus, ir suteikdami paskolą sąmoningai vadovavosi suklastotais dokumentais, kad akcininko R. T., pagal akcinių bendrovių įstatymą bei AB „Salta“ įstatus neturėjusio teisės pasirašyti paskolos sutarties, galimas tarimasis dėl paskolos neįpareigojo įmonės vadovo sudaryti paskolos sutartį. Nors AB „Salta“ akcininkas ir valdybos pirmininkas R. T. neturėjo teisės pasirašyti (sudaryti) ginčo sandorio ir jo nepasirašė, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog teismo nustatytos sandorio sudarymo aplinkybės, tarp jų, kad valdybos pirmininko R. T. pavedimu buvo suklastotas visuotinio akcininkų susirinkimo 1995-06-06 protokolas dėl ginčo kredito sutarties sudarymo bei atlikti kiti teismo nustatyti ir sprendime nurodyti veiksmai, sudarė pagrindą teigti apie sandorio šalių atstovų piktavališką susitarimą.

60Nesudaro pagrindo panaikinti apygardos teismo sprendimo ar paneigti aukščiau paminėtus bei apygardos teismo nurodytus motyvus ir atsakovo skundo nuoroda, kad LŽŪB pervedė į AB „Salta“ paskolinę sąskaitą visą kredito sumą, o pinigus iš minėtos sąskaitos pervedė AB „Salta“ direktorius.

62Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių bei padarė motyvuotas išvadas, tarp jų pagrįstai konstatavo ir atsakovo LŽŪB nesąžiningumą. Naujai nustatytas aplinkybes (tarp jų ir nustatytas paminėtoje baudžiamojoje byloje) teismas tinkamai įvertino visų bylos aplinkybių kontekste ir savo išvadas išsamiai motyvavo sprendime, su kurio motyvais sutinka ir teisėjų kolegija, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė.

63Nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimo ir dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.

64Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovo reikalavimą, turėjo pagrindo taikyti restituciją. Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji yra perdavusi kitai šaliai, išieškant iš nepagrįstai įgijusios šalies tai, ką ši yra nepagrįstai gavusi (CK 1.138 str. 2 p., 6.145 str. 1 d.). Pažymėtina, kad restitucija yra pagrindinis, bet ne vienintelis sandorio negaliojimo padarinys. Aplinkybės, kurios buvo pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu, taip pat gali būti pagrindu taikyti civilinę atsakomybę (jeigu yra būtinosios jos taikymo sąlygos) ir įpareigoti dėl sandorio negaliojimo kaltą asmenį atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

65Apygardos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad pripažinus ginčo kredito sutartį negaliojančia, šalys grąžinamos į pirminę padėtį: AB Turto bankui, kaip LŽŪB teisių perėmėjui, lieka banko išduota UAB „Salta“ 2 500 000 Lt paskola, o ieškovui UAB „Salta“ priteistina iš atsakovo AB „Turto bankas“ 1 162 016,89 Lt palūkanų, 443 422 Lt delspinigių (kurie jam buvo pervesti vykdant įsiteisėjusį 2006-06-13 Vilniaus apygardos teismo sprendimą, panaikintą skundžiamu teismo sprendimu).

66Nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų bei motyvų ir apelianto (ieškovo) nuorodos, jog ieškovas negavo pagal Kredito sutartį numatytų pinigų, o teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu dėl šalių atstovų piktavališko susitarimo, be pagrindo leido kaltajai šaliai pasilikti nepagrįstai iš nukentėjusios šalies išieškotus paskolos pinigus. Apygardos teismo nustatytos ginčo sandorio sudarymo aplinkybės nesudarė teismui pagrindo netaikyti restitucijos. Juolab kad nenuginčytas ginčo paskolos sumos pervedimo į ieškovo paskolinę sąskaitą faktas, o ginčo sandoris pripažintas negaliojančiu ir CK 1.92 straipsnio (1964 m. CK 66 str.) pagrindu.

67Dėl pasakyto konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo jo panaikinti apeliacinių skundų argumentais (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

68Nepatenkinus apeliacinių skundų, iš bylos šalių priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 302, 84, 92, 93, 96 str.; b. t. 4, l. 38).

69Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

70Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimą.

71Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Salta“ ir atsakovo akcinės bendrovės Turto banko po 6,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovas AB „Salta“ (šiuo metu UAB ,,Salta“) 1995-09-08 kreipėsi į... 6. Atsakovas AB Lietuvos žemės ūkio banko Vilniaus skyrius padavė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 13 d. sprendimu atmetė ieškinio... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007... 9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 22 d. nutartimi panaikino... 10. Ieškovas UAB „Salta“ 2007-09-21 pateikė Vilniaus apygardos teismui... 11. Nurodė, jog susipažinus su baudžiamąja byla Nr. 10-1-545-97, kurioje buvo... 12. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 21 d. nutartimi patenkino ieškovo... 13. Ieškovas UAB „Salta“ pateikė teismui patikslintą ieškinį (atnaujinus... 14. Ieškovas nurodė, kad 1995-09-11 tarp AB „Salta“ ir Lietuvos žemės ūkio... 15. Ieškovo nuomone, baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-545-97 surinktų įrodymų... 16. Ieškovo teigimu, J. N. parodė, jog išrašas iš neva įvykusio 1995-06-06 AB... 17. Be to, 1995-09-11 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti... 18. Ieškovas nurodė, kad atsižvelgdamas į šias aplinkybes, prašo pripažinti... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 2 d. sprendimu (3 t., b. l. 236-246)... 21. Teismas pritaikė restituciją, nurodydamas, jog AB Turto bankui, kaip LŽŪB... 22. Apygardos teismas nurodė, jog ginčijamą Kredito sutartį AB „Salta“... 23. Teismo nuomone, tretieji asmenys J. N., R. T., akcininkas A. G., akcininkas S.... 24. Teismo teigimu, J. N. pripažinta aplinkybė, kad jam buvo grasinama (jis buvo... 25. Teismas taip pat konstatavo, jog, įvertinus byloje esančių rašytinių... 26. Be to, teismas nurodė, jog kredito paskolos pinigai nebuvo pervesti bendrovei... 27. Teismo teigimu, bankas, kurio atstovas R. V. žinojo, jog V. V. nėra AB... 28. Teismas konstatavo, jog bankas suteikė kreditą, turėdamas tik paraišką... 29. Teismo teigimu, pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti... 30. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 32. Ieškovas UAB ,,Salta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 33. 1. Ieškovas UAB „Salta” negavo pagal Kredito sutartį numatytų 2 500 000... 34. 2. Remiantis 1964 m. CK 57 straipsnio nuostatomis, šalies atstovo... 35. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 36. 1. Vilniaus apygardos teismas, atnaujindamas procesą, netinkamai taikė CPK... 37. 2. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu UAB „Salta“ atstovas, be kitų... 38. 3. UAB „Salta“ atstovas turėjo galimybę susipažinti su baudžiamąja... 39. 4. Teismo 2008-01-21 nutartyje dėl proceso atnaujinimo įvardintos naujai... 40. 5. Pasirašydamas Kredito sutartį įmonės vardu, pagal galiojančius... 41. 6. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad paskolos sutarties šalys būtų... 42. 7. Teismas neatsižvelgė į paskolos išdavimo metu galiojusio 1964 m. CK 293... 43. 8. Akcinių bendrovių įstatymo (1994-07-05 Nr. I- 528) 27 straipsnio 8 punkte... 44. Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o... 45. 1. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl nutarties atnaujinti procesą... 46. 2. Nepagrįsti atsakovo skundo argumentai, jog ieškovui buvo ar galėjo būti... 47. 3. Byloje surinktais įrodymais nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog ne... 48. Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir... 49. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 50. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 51. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 52. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei... 53. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 54. Apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas skundžiamą... 55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog procesas privalo būti... 56. Nagrinėjamoje byloje procesas atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte... 57. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis... 58. Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad naujai paaiškėjusių esminių... 59. Neturi pagrindo atsakovo apeliacinio skundo motyvai, jog neįrodyta, kad banko... 60. Nesudaro pagrindo panaikinti apygardos teismo sprendimo ar paneigti aukščiau... 62. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė... 63. Nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimo ir dėl ieškovo... 64. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, patenkinęs... 65. Apygardos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, padarė teisingą... 66. Nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų bei motyvų ir... 67. Dėl pasakyto konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė... 68. Nepatenkinus apeliacinių skundų, iš bylos šalių priteistinos valstybei... 69. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 70. Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimą.... 71. Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Salta“ ir...