Byla 2A-293-236/2016
Dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims antstolei V. V. ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „DANGĖ“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-941-614/2015 pagal ieškovų J. P. ir A. M. ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims antstolei V. V. ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „DANGĖ“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai J. P. ir A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BAB bankui SNORAS, prašydami įpareigoti atsakovą perduoti ieškovams priklausantį ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas: ieškovei - turtą, nurodytą ieškovės ir trečiojo asmens UAB „DANGĖ“ sudarytos 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutarties priede Nr.1, ieškovui - ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą: krepšį su laisvalaikio rūbais bei paplūdimio reikmenimis, moteriškus batus, 2 poras vyriškų basučių, moteriškas šlepetes, vyriškus marškinius, 3 vyriškus šortus, 5 vasarines kepures, 2 maudymosi kelnaites, 2 vyriškus marškinius, 2 vyriškas kelnes, 2 žoliapjoves, lauko baldus, dulkių siurblį Rainbow, dviratį, 2 meškeres, statybinius dažus, 2 elektrinius grąžtus, 3 elektrines pjovimo stakles, įvairias valymo priemones bei pinigines lėšas, t. y. 500 000 Eur, lėšas 1000 kupiūrų po 500 Eur.

5Ieškovai nurodė, kad tarp ieškovės J. P. ir trečiojo asmens UAB „DANGĖ“ 2011 m. rugpjūčio 24 d. buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsigijo kilnojamus daiktus, nurodytus sutarties priede Nr.1, už 10000 Lt. Šalys sutartimi taip pat susitarė, jog pirkėjas leidžia pardavėjui naudotis prekėmis panaudos pagrindais iki bus parduotas pastatas, kuriame jos saugomos, t.y. Taikos g. 16, Neringoje.

6Ieškovai pažymėjo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nusprendė už UAB „DANGĖ“ direktoriaus A. M. skolą atsakovei BAB bankui SNORAS parduoti iš varžytynių išieškotojo naudai įkeistą pastatą, esantį ( - ), priklausantį UAB „DANGĖ“. Antstolė 2013 m. rugsėjo 25 d. nepardavus minėto turto iš antrųjų varžytynių, sudarė turto perdavimo išieškotojui aktą, kuriuo atsakovei perdavė UAB „DANGĖ“ priklausiusį pastatą. Perdavus atsakovei neparduotą nekilnojamąjį turtą, jame liko ieškovams priklausantys kilnojamieji daiktai, kurie nebuvo grąžinti.

7Ieškovės teigimu, jos teisę į kilnojamuosius daiktus patvirtina tarp jos ir trečiojo asmens UAB „DANGĖ“ 2011 m. rugpjūčio 24 d. sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis bei sutarties priedas Nr.1.

8Ieškovas teigė, kad jis savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs ( - ), patalpose, kurias perėmė atsakovė. Minėtose patalpose liko didelis kiekis ieškovo asmeninių kilnojamų daiktų, materialinių vertybių – krepšys su laisvalaikio rūbais bei paplūdimio reikmenimis, vyriškos basutės (2 poros), moteriškos šlepetės, vyriški marškinėliai, vyriški šortai (3 vnt.), vasarinės kepurės (3 vnt. vyriškų, 2 vnt. moteriškų), maudymosi kelnaitės (2 vnt.), vyriški marškiniai (2 vnt.), vyriškos kelnės (2 vnt.), žoliapjovė (2 vnt.), lauko baldai (20 vnt.), dulkių siurblys Rainbow, dviratis, meškerės (2 vnt.), statybiniai dažai, elektrinis grąžtas (2 vnt.), elektrinės pjovimo staklės (2 vnt.), įvairios valymo priemonės, santaupos – 500 000 Eur (1000 kupiūrų po 500 Eur). Atsakovė ieškovų daiktų geranoriškai negrąžina, neleidžia patekti į patalpas.

9Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovų reikalavimais, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas vengė perduoti bankui perimtą pastatą, todėl dalyvaujant antstolei buvo priverstinai atrakintos patalpų, esančių ( - ), durys ir patekta į minėtas patalpas. Antstolė surašė du faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus. Pastatas šiuo metu užkonservuotas ir saugomas.

10Atsakovo teigimu, ieškovai reiškia vindikacinį ieškinį, todėl jieprivalo įrodyti, jog turėjo ir turi nuosavybės teisę į tam tikrus materialiuosius, individualiais požymiais apibrėžtus daiktus, kuriuos prašo grąžinti.

11Atsakovas pažymėjo, jog ieškovai nepateikė į bylą įrodymų, kurie pagrįstų, jog UAB „DANGĖ“ priklausė nuosavybės teisė į 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutarties priede Nr.1 išvardintus daiktus jų pardavimo momentu. Taip pat nepateikė įrodymų apie ieškovui priklausančius jo nurodytus daiktus. Ieškovai nenurodė kokiais individualiais požymiais apibrėžiami pas atsakovą neva esantys ir ieškovams priklausantys kilnojamieji daiktai.

12Atsakovas nurodė, jog pinigai gali tapti vindikacijos dalykų tik tuo atveju, kuomet nurodomi banknotų serijos numeriai (nes tai vienintelis juos identifikuojantis požymis). Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas faktiškai valdo ieškinyje nurodytus ieškovų daiktus. Atsakovui nėra žinoma apie pinigų buvimą perimtose patalpose.

13Atsakovas 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį laikė apsimestiniu sandoriu, turėjusį viešajai tvarkai prieštaraujantį tikslą – neleisti nukreipti UAB „DANGĖ“ kreditorių reikalavimus į išvardintą banko naudai įkeistame pastate esantį turtą. Turtas parduotas už labai žemą kainą, nėra duomenų, kad atsiskaitymas įvyko, prekių pirkėja nepasiėmė, paliko jas pastate sudarant neapibrėžtos trukmės panaudos susitarimą, nors turtą eksploatuojant kasdien jo vertė nuolat mažėja.

14Atsakovas pažymėjo, jog turintis viešajai tvarkai prieštaraujantį tikslą sandoris exoticio konstatuotinas niekiniu. Be to, daiktai yra hipoteka atsakovui įkeisto pastato priklausiniai. Ieškovų pateikta pirkimo – pardavimo sutartis yra niekinė, nes prieštarauja imperatyviai įstatymo normai (CK 4.170 str. 5 d.), be rašytinio hipotekos savininko sutikimo daikto perleisti savininkas negalėjo.

15Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

16Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog 2008 m. spalio mėn. kaip fizinis asmuo paėmė paskolą išAB banko SNORAS. Pažymėjo, jog jis buvo vienintelis įmonės akcininkas, kartu su savo žmona, buvo suplanavęs daryti viešbučio rekonstrukciją. AB bankas SNORAS 2009 m. bankrutavo, todėl reikalavo grąžinti paskolą, tačiau ieškovas nerado, kas refinansuos, todėl ieškojo pastato pirkėjo. Ieškovo teigimu, buvo atsiradęs asmuo, kuris norėjo pastatą pirkti be baldų, todėl sudarė su seserimi J. P. pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau Klaipėdos apylinkės teismas priėmė nutarti parduoti pastatą iš varžytynių, varžytynėms neįvykus antstolė perdavė pastatą atsakovui AB bankui SNORAS.

17Ieškovas nurodė, kad kai sužinojo, jog pastatas perduotas atsakovui už nepagrįstai mažą kainą, užginčijo perdavimo aktą ir teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą. Ieškovas manė, kad niekas minėto pastato neužvaldys, bet atvažiavęs ruošti pastatą vasaros sezonui pamatė, kad spynos pakeistos, todėl kreipėsi į policiją. Kadangi turtas buvo registruotas atsakovo vardu, policija nesiėmė priemonių.

18Ieškovo teigimu, kilnojamieji daiktai, kuriuos trečiasis asmuo UAB „DANGĖ“ pardavė ieškovei, įmonės buvo įsigyti gal 2000 m. ar vėliau. Devynių kambarių pastatas buvo naudojamas asmeninėms reikmėms, t. y. sezono metu jame ilsėdavosi ieškovo verslo partneriai, giminaičių, nesezono metu jame gyvendavo ieškovas su šeima.

19Ieškovas pažymėjo, jog 2015 m. kovo 20 d. buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, bet protokole užfiksuoti ne visi ieškovei parduoti kilnojamieji daiktai. Ieškovo teigimu, nebuvo nei vieno jam priklausiusio asmeninio daikto, buvo tik keli įrankiai, dviratis.

20Ieškovas nurodė, jog pastatas buvo išnuomotas, matė, jog buvo naudojami ieškovei priklausantys daiktai. Ieškovo teigimu, jis pinigus buvo įsiuvęs į pagalvę ir laikė patalpoje prie pirties. Ieškovas žinojo, kad turtas parduodamas iš varžytynių, bet varžytynės neįvyko, ieškovas nežino, kad turtas atiteko atsakovui, tikėjosi pastatą parduoti pats, todėl pinigų nepasiėmė.

21Ieškovas pažymėjo, jog 2014 m. birželio 11 d. kreipėsi į prokuratūrą, 2014 m. birželio 12 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas leisti naudotis patalpomis, nurodydamas, kad jame yra jo didelės vertės turtas, tačiau neminėdamas konkrečiai pinigų.

22Ieškovas paaiškino, kad pinigai nebuvo deklaruoti, juos gavo pardavęs akcijas (UAB „Dinamika”, UAB „Kaspalėja” ir kt. ) ir pastatus, kitos įmonės sandėlius, kitą viešbutį.

23Ieškovų atstovas nurodė, jog atsakovas yra išnuomojęs pastatą, juo naudojasi tretieji asmenys. Ieškovas turėjo nurodytą pinigų sumą, jis patvirtino pinigų kilmę, bet dabar tų pinigų nėra. Aktas patvirtino, kad yra daiktai – žoliapjovė (trimeris), dviratis, tačiau atsakovas sąmoningai neteikė pirmines fotofiksacijos. 2011 m. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo kilnojamuosius daiktus, kuriuos turėjo pasiimti. Kadangi ieškovė užsiima apgyvendinimo paslaugų teikimu Palangos mieste, jai buvo naudingi minėti daiktai. Pažymėjo, jog tai ne priklausiniai, atskiriami daiktai (CK 4.19 str.):unitazai ir dušo kabinos – dviem varžtais pritvirtinami ir nuimami, t. y. demontuojami be žalos patalpoms. Pažymėjo, jog sutarties niekas neginčija, sutartis galioja. Turtas buvo, bet atsakovas turto negrąžino, esant teismo draudimui – pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas patalpas išnuomojo tretiesiems asmenims, todėl turi atsakyti. Turtui esant išlikusiam – jis gali ir turi būti grąžintas tikriesiems savininkams. Labiau tikėtina, kad daiktai buvo ir jie buvo parduoti. Nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas pranešė apie perėmimą patalpų.

24Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovų ir jų atstovo teiginiais, kad buvo savavališkai perimtos patalpos – pastatas. Paaiškino, jog pastatas perimtas įstatymo nustatyta tvarka, užregistruotas atsakovo nuosavybės teise. Ieškovai nepateikė įrodymų, kam tas turtas priklausė anksčiau. Net jei patikėti, kad ieškovas turėjo tokią sumą pinigų - gavo už akcijas – nėra duomenų, kad priėmimo – perdavimo patalpų metu pinigai buvo pastate, todėl atsakovas negali atsakyti užjuos. Pats ieškovas nurodė, kad baldai praktiškai nuvertėję, jų vertė nulinė. Ieškovas nepaaiškino, kodėl daiktai buvo parduoti, kodėl už tokią sumą, kokie buvo pardavimo motyvai. Paaiškinimai, kad buvo kažkoks pastato pirkėjas niekuo nepatvirtinti. Tuo metu kai buvo sudaroma kilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartis buvo pasibaigęs paskolos grąžinimo terminas ir dar nebuvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 2 dėl termino pratęsimo kapitalizuojant palūkanas, todėl motyvas buvo labai paprastas – “ištraukti” tą turtą, nes ieškovas bijojo, kad bankas pradės išieškojimą. Galbūt norėta pridengti kita sandorį ar imituoti sandorį – kokie tikrieji ieškovų ketinimai galima spėlioti, bet akivaizdžiai siekta neteisėtų tikslų. Sandorio dalykas neleistinas – dalis turto laikytinas įkeistu – nes yra funkcinis ryšys su statiniu: baldai, kurie pritvirtinti prie sienų, santechnika. Nesutiko, kad patalpos nenukenčia, jei nuimama nuo sienų ir atsukami baldai ir santechnika. Jei nebus santechnikos net pavojus gali kilti, nes sistema nebus uždara, todėl laikė, kad tas turtas laikytinas hipotekos objektu. Neturint hipotekos turėtojo sutikimo sudarytas sandoris prieštarauja imperatyviai teises normai. Ieškovui ir trečiajam asmeniui UAB „DANGĖ“ buvo siųstas raginimas perduoti patalpas atsakovui. Atsakovas paaiškino, kad negali nurodyti, ar sutartyje priedas Nr.1 nurodyti daiktai buvo minėtose patalpose atsakovui atidarant patalpas.

25II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

26Vilniaus apygardos teismo 2015m. liepos 13 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

27Teismas nustatė, jog ieškovas A. M. ir atsakovas AB bankas SNORAS 2008 m. spalio 3 d. sudarė vartojimo paskolos už užstatą sutartį Nr.031-47532, pagal kurią atsakovas ieškovui paskolino 2 700 000 Lt sumą. Pagal sutartį paskola turėjo būti grąžinama ir visiškai atsiskaitoma 2010 m. spalio 1 d., papildomu2010 m. spalio 8 d. susitarimu Nr.1, paskolos grąžinimas buvo atidėtas iki 2011 m. rugpjūčio 1 d., papildomu 2011 m. rugsėjo 26 d. susitarimu Nr.2 paskolos grąžinimo terminas dar kartą atidėtas iki 2012 m. kovo 1 d. Be to, 2008 m. spalio 3 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr.L031-47532, pagal kurią už ieškovo skolą atsakovui laidavo ieškovo vadovaujama UAB „DANGĖ“. 2008 m. lapkričio 18 d. buvo sudarytas sutartinės hipotekos lakštas (notarinio registro Nr. K1ES-18449), pagal kurį atsakovui buvo įkeistas pastatas (poilsio namai), esantis Neringos m., Taikos g. 16, priklausantis trečiajam asmeniui UAB „DANGĖ“. Hipotekos lakšte nurodyta, jog įkeičiamo daikto savininkas be rašytinio kreditoriaus sutikimo negali perleisti ir disponuoti šiuo hipotekos lakštu įkeistu daiktu. 2008 m. lapkričio 18 d. sudarytas sutartinio įkeitimo lakštas (notarinio registro Nr. K1ES-18453),pagal kurį atsakovui buvo įkeista nuomos teisė į žemės sklypą, esantį Neringos m., Taikos g. 16, įkaito davėjas – UAB „DANGĖ“. Nuo 1993 m. gruodžio 1 d. iki bendrovei buvo iškelta bankroto byla ieškovas ėjo UAB „DANGĖ“ direktoriaus pareigas. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi UAB „DANGĖ“ iškėlė bankroto bylą.

28Teismas taip pat nustatė, jog ieškovui sutartyje ir jos papildomuose susitarimuose nustatytais terminais neįvykdžius atsakovui skolinių įsipareigojimų, atsakovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-7901-826/2012 teismas nutarė išieškoti atsakovui iš ieškovo 3 365 025,82 Lt skolą, 10 proc. dydžio metines palūkanas, už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – pastatą, esantį Taikos g. 16, Neringoje, nuosavybės teise priklausantį UAB „DANGĖ“. Įsiteisėjusi nutartis dėl skolos išieškojimo iš bankui įkeisto turto buvo pateikta vykdyti antstolei V. V.. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą, įkeistas nekilnojamasis turtas buvo įvertintas 3 500 000 Lt verte.

29Teismas pažymėjo, jog skelbtos pirmosios ir antrosios įkeisto turto varžytynės ne įvyko, todėl atsakovas 2013 m. rugsėjo 25 d. turto perdavimo išieškotojui aktu perėmė įkeistą nekilnojamąjį turtą nuosavybėn už 2 000 000Lt, atsakovo nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą viešame registre įregistruota nuo 2013 m. spalio 5 d. Kreditoriui perėmus hipoteka įkeistą turtą, ieškovo skola atsakovui sumažėjo iki 1797553,30 Lt. Klaipėdos apygardos teismo iškeltoje UAB „DANGĖ“ bankroto byloje 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo patvirtintas LAB banko SNORAS kreditorinis reikalavimas 1 752 199,21 Lt sumai. Teismas sprendė, jog ieškovą ir atsakovą tebesieja prievoliniai teisiniai santykiai.

30Teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatė, jog civilinė byla Nr.2-1963-262/2015, kurioje ieškovas prašė pripažinti 2013 m. rugsėjo 25 d. turto perdavimo išieškotojui aktą, sudarytą vykdomojoje byloje Nr. 0162/13/0084, negaliojančiu ir taikyti restituciją – grąžinti iš neteisėtai perduotą išieškotojui nekilnojamąjį turtą – poilsio namus, esančius adresu ( - ), UAB „DANGĖ“ nuosavybėn, dar nėra išnagrinėta.

31Teismas pažymėjo, jog ieškovas neįrodė, jog atsakovas jam leido naudotis patalpomis ir jose esančiais daiktais, tai patvirtinančių įrodymų į bylą nebuvo pateikta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas vengė patalpas perduoti, todėl, dalyvaujant antstolei V. V., 2014 m. sausio 31 d. buvo priverstinai atrakintos patalpų, esančių adresu ( - ), durys ir patekta į perduotas banko nuosavybėn patalpas (t. 1, b. l. 74, 88).

32Teismas nurodė, jog ieškovo ieškinio pagrindu pradėtoje minėtoje Nr.2-1963-262/2015 byloje teismas 2014 m. vasario 18 d. nutartimi taikė atsakovui laikinąsias apsaugos priemones uždrausdamas atsakovui LAB bankas „SNORAS“ turtą - poilsio namus, esančius adresu ( - ), perleisti tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismo teigimu, esant pritaikytoms tokioms laikinosioms apsaugos priemonėms, turto savininkui LAB SNORAS naudotis turtu nedraudžiama.

33Teismas, įvertinęs antstolės B. T. 2015 m. kovo 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr.05/15/10, nustatė, jog 2015 m. kovo 19 d. ieškovas ir atsakovas apžiūrėjo ginčo patalpas ir jose esančius daiktus (t. 1, b. l. 145-213, apžiūra filmuota, t. 2, b. l. 36). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jo daiktų patalpose beveik nėra, likę tik keletas menkaverčių daiktų – keli įrankiai ir dviratis, pinigų taip pat nėra.

34Teismas pažymėjo, jog ieškovė ieškinį grindė 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 26-27, 28), pagal kurią buvęs pastato savininkas trečiasis asmuo UAB „DANGĖ“ pardavė ieškovei kaip nurodyta sutartyje „daiktą – prekes“ (Sutarties 1.1. p.), išvardintas sutarties priede Nr.1 už 10 000 Lt (Sutarties 2 p.).

35Teismas nurodė, jog sutartis pasirašyta ieškovų – ieškovės ir ieškovo kaip UAB „DANGĖ“ direktoriaus bei antspauduota UAB „DANGĖ“ antspaudu, tačiau sutarties priedas Nr.1 nėra šalių pasirašytas, nėra antspauduotas UAB „DANGĖ“ antspaudu. Teismas sprendė, jog yra pagrindas manyti, jog priedas buvo surašytas ne tuo pačiu laiku kaip sutartis.

36Teismas nurodė, jog iš antstolės B. T. 2015 m. kovo 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 1, b. l. 145-213) matyti, kad didžioji dalis priede išvardintų daiktų patalpose yra (t. 1, b. l. 28).

37Teismas nustatė, jog 2011 m. rugpjūčio 26 d. kasos pajamų orderyje serija DNP Nr.05 nurodyta, jog UAB „DANGĖ“ priėmė iš ieškovės 10000 Lt už baldus, įrangą ir inventorių (t.1, b. l. 118), tačiau nors orderyje nurodyta, kad jo priedėlis – 2011 m. rugpjūčio 24 d. sutartis, tačiau sutartis prie orderio nebuvo pridėta (sutartis į bylą buvo pateikta atskirai). UAB „DANGĖ“ kasos knygos 2011-08-01-30 fragmentas patvirtina, kad atliktas įrašas apie orderį Nr.05 ir 10000 Lt priėmimą iš ieškovės 2011 m. rugpjūčio 26 d. (t. 2, b. l. 6).

38Teismas pažymėjo, jog ieškovas ieškinį grindė CK 4.95 straipsniu, kuris nurodo, jog savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą svetimo neteisėto valdymo (vindikacinis ieškinys).

39Teismas pagal bylos duomenis nustatė, jog ieškovo perimtose BUAB „DANGĖ“ patalpose ieškovo ieškinyje išvardinti jo daiktai neišlikę (išskyrus kelis įrankius, kaip teismo posėdyje nurodė pats ieškovas, ir dviratis). Teismo teigimu, ieškovas neįrodė, kad nuosavybės teise valdytų kokius nors įrankius ar kitus ieškinyje jo nurodytus daiktus(pirkimo pardavimo dokumentų, garantinių dokumentų, kitų CPK leistinų įrodymų nepateikė). Apžiūrėjus patalpas nenustatyta, jog ieškovo nurodytoje vietoje – įsiūtos į pagalvę prie pirties būtų buvę piniginės kupiūros (ieškovo teigimu, 1 000 kupiūrų po 500 Eur). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas valdo jam nuosavybės teise priklausančius daiktus natūra, sprendė nesant pagrindo tenkinti vindikacinio ieškinio. Be to, teismas pažymėjo, jog ieškovą ir atsakovą sieja prievoliniai teisiniai (paskoliniai) santykiai.

40Teismas nustatė, jog ieškovės ieškinyje (sutarties priede Nr. 1) nurodyti daiktai natūra yra atsakovui nuosavybės teise priklausančiame minėtame pastate, esančiame Taikos g.16, Neringoje (t. 1, b. l. 145-213, vaizdo įrašas, t. 2, b. l. 36). Ieškovė nuosavybės teisę į prašomus vindikuoti daiktus grindė 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartimi. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog minima sutartis negali būti laikoma pakankamu įrodymu ieškovės nuosavybei įrodyti ir ieškiniui patenkinti, kadangi minima sutartis laikytina niekine sutartimi CK 1.80 str. ir 1.81 str. pagrindu. Teismas pažymėjo, jog trečiajam asmeniui UAB „DANGĖ“, kuriam iškelta bankroto byla, priklausęs pastatas buvo įkeistas atsakovui užtikrinti paskolos grąžinimą. Be to, trečiąjį asmenį UAB „DANGĖ“, kurios vadovas buvo ieškovas, ir atsakovą AB banką SNORAS siejo prievoliniai teisiniai santykiai, kilę iš 2008 m. spalio 3 d. laidavimo sutarties Nr.L031-47532. UAB „Dangė“ laidavo už direktoriaus A. M. asmeninę prievolę, kilusią iš 2008 m. spalio 3 d. paskolos sutarties Nr.031-47532 dėl 2 700 000 Lt sumos grąžinimo, o 2010 m. spalio 8 d. prie paskolos sutarties sudarius papildomą susitarimą Nr.1, paskolos suma buvo 2 834 000 Lt, kuri turėjo būti grąžinta 2011 m. rugpjūčio 1 d.

41Teismas pažymėjo, jog ieškovas patvirtino supratęs, kad atsakovas pareikalaus grąžinti skolą, tačiau būdamas skolingas atsakovui ir būdamas už asmenine skolą laidavusios įmonės UAB „DANGĖ“ direktorius, 2011 m. rugpjūčio 24 d. sudarė su artimuoju savo giminaičiu – savo seserimi J. P. daiktų pardavimo sutartį (CK 3.135 str.). Teismas sutiko su atsakovu, jog tokia sutartis sudaryta turint tikslą sutrukdyti daiktus perimti kreditoriams. Teismas nurodė, jog tariama pirkėja ieškovė daiktų nei iš pardavėjo UAB „DANGĖ“, nei iš atsakovo nepareikalavo iki pat šios bylos iškėlimo.

42Teismas su ieškiniu pateiktą ieškovės vardu atsakovui 2014 m. liepos 2 d. rašytą raštą dėl daiktų grąžinimo vertino kaip gynybinę poziciją, o ne tikrąją pirkėjos valią atsiimti daiktus. Teismas pažymėjo, jog pagal 2011 m. rugpjūčio 24 d. sutartį, daiktai taip pat ieškovei natūra neturėjo būti perduoti iki bus parduotas pastatas (sutarties 3.2. p.). Teismas nurodė, jog pastatas nėra parduotas, jis 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosavybės teise perduotas išieškotojui, o 2013 m. spalio 15 d. apie tai išviešinta viešame registre (b. l. 75, 1 t.). Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, sprendė, jog ieškovė kaip pirkėja neturėjo tikrosios valios daiktus įgyti, juos pasiimti.

43Teismas nurodė, jog trečiajam asmeniui UAB „DANGĖ“ iškeltoje bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai rodo, jog UAB „DANGĖ“ turėjo ir kitų skolų (pvz. SEB bankui – 4751035,37Lt skola ir kt.). Antstolės V. V. 2014 m. sausio 22 d. turto arešto aktas (t.2, b.l. 9-13) patvirtina, kad antstolė buvo areštavusi visą ginčo turtą vykdydama Klaipėdos teismo 2013 m. birželio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 5272,13 Lt UAB „DANGĖ“ skolos išieškotojo AB „Klaipėdos vanduo naudai“. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir faktus, konstatavo ieškovės ir trečiojo asmens, kurio vardu pasirašė ieškovas, sandorio tikslą neteisėtu ir sandorį pripažintinu niekiniu.

44Teismas nustatė, jog dalis patalpose esančių daiktų buvo bendra ūkine paskirtimi neatsiejamai susiję su hipotekos objektu – pastatu – poilsio namais, kurio paskirtis viešo registro duomenimis – poilsio, t. y. teikti poilsio paslaugas (t.1, b. l. 75-76, 89-91). Antstolės 2015 m. kovo 20 d. akte esantis turto sąrašas, nuotraukos ir vaizdo įrašas patvirtina, jog registratūros patalpose esantys baldai - pritvirtinti prie sienų, ten yra registratūros stalas, gyvenamuose poilsio kambariuose ir personalo kambaryje esančios spintos pritvirtintos prie sienų, kambariuose įrengtos dušo kabinos, prausyklės su maišytuvais, pritvirtinti prie sienos veidrodžiai, pritvirtintos elektrinės rankšluosčių džiovyklos, virtuvinių baldų komplektai su įmontuota kaitlente, kriauklėmis, maišytuvais, su baro stalais pritvirtinti prie sienų, pritaikytos baro kėdės, sofos, lovos, čiužiniai, baseino įranga, katilinėje sumontuota įranga yra skirta poilsinei aptarnauti ir nelaikytini savarankiškais daiktais, kadangi pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu – pastatu – poilsine bendra ūkine paskirtimi ir pasižymi tarnavimu pagrindiniam daiktui, be šių daiktų poilsinė negalėtų vykdyti veiklos (CK 4.19 str.).

45Teismas pažymėjo, jog teismui nustačius jog vienas daiktas yra kito daikto priklausinys, jį ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 str.), todėl ieškovės atstovo argumentus, kad kilnojamieji daiktai 2008 m. nebuvo atskirai įkeisti kartu su nekilnojamuoju daiktu, teismas laikė teisiškai nereikšmingais, o 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo pardavimo sutartį pažeidžiančią minėtą imperatyvią įstatymo normą, kadangi negalėjo būti ieškovei parduoti (CK 1.5 str.). Teismas sutiko, kad kai kurie daiktai (atskiros komodos ar kėdės, paveikslai, vonios kambario aksesuarų rinkiniai, televizoriai ar kilimai bei patalynė ir pan.) galėtų būti atskirti nuo pagrindinio daikto, tačiau atsižvelgiant į tai, jog sandoris teismo pripažintinas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), sprendė, jog remtis juo ieškovė neteko teisės.

46Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendė, jog ieškovė taip pat neįrodė privalomų sąlygų vindikaciniam ieškiniui patenkinti, todėl jos ieškinį atmetė (CPK 178 str., CK 1.5 str.).

47III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

48Ieškovai J. P. ir A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovų A. M. ir J. P. ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo BAB banko SNORAS bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

491) Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas pripažindamas 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias hipotekos objektą, priklausinius;

502) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nebuvo įrodytos vindikacijos sąlygos. Nurodo, jog pateikė pakankamus duomenis, patvirtinančius ar bent leidžiančius daryti pakankamai tikėtiną išvadą, kad ieškovams jų nurodyti kilnojamieji daiktai priklausė nuosavybės teisėmis ir tai, kad šie daiktai buvo laikomi BAB banko SNORAS iš trečiojo asmens UAB „DANGĖ“ perimtame pastate, esančiame Taikos g. 16, Neringoje. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas iki užvaldant atsakovui minėtą pastatą, jame gyveno ir buvo deklaravęs jame savo gyvenamąją vietą, todėl, nors ir nesant daiktų įsigijimo kvitų ar kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra ieškinyje išvardintų daiktų savininkas, suprantama, jog pastate buvo laikomi ieškovui priklausantys asmeniniai daiktai. Be to, ieškovas, pateikdamas duomenis apie jam priklausančių įmonių akcijų pardavimą įrodė, jog pastate liko jam priklausančios piniginės lėšos. Pažymėjo, jog antstolė konstatavo, jog atsakovo valdomame pastate buvo rasta dalis ieškovui priklausiusių daiktų (žoliapjovė (trimeris), dviratis, meškerės);

513) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovą ir ieškovą sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Vindikacija būtų negalima tik tokiu atveju, jeigu šalis siejančių prievolinių santykių objektas būtų prašomas išreikalauti turtas. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovas sudarė paskolos sutartį, o trečiasis asmuo su atsakovu buvo sudaręs laidavimo sutartį, todėl ryšio tarp ieškovo prašomų grąžinti daiktų ir kredito sutarties nėra;

524) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl jai priklausančio kilnojamojo turto išreikalavimo iš atsakovo. Beveik visas ieškovei priklausantis kilnojamasis turtas pagal 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį buvo rastas ir šiuo metu yra atsakovo valdomame pastate;

535) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog kilnojamasis turtas, kuris buvo naudojamas UAB „DANGĖ“ priklausiusiame pastate vykdytai ūkinei-veiklai, buvo įkeistas kartu su pastatu, kaip šio priklausiniai, todėl 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta. Ši išvada prieštarauja materialinėms teisės normoms, reglamentuojančioms priklausinius (CK 4.19 str.) ir hipotekos objektą (CK 4.171 str.);

546) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog kilnojamasis turtas, buvęs UAB „DANGĖ“ priklausiusiame pastate, buvo naudojamas UAB „DANGĖ“ ūkinei veiklai vykdyti;

557) Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti niekine, kadangi toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. Be to, nebuvo teisinio pagrindo peržengti pareikštų reikalavimų ribas, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti, jog 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojanti ir atsisakyti ją vertinti kaip ieškovės nuosavybę į kilnojamuosius daiktus patvirtinantį įrodymą;

568) Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nenurodė, kokias teisės normas sudarant sutartį šalys pažeidė ir nemotyvavo, kodėl sandoris laikytinas niekiniu. Teismas neįvertino, nors pardavėjas trečiasis asmuo UAB „DANGĖ“ sandorio sudarymo metu turėjo prievolę atsakovui, tačiau trečiajam asmeniui priklausę kilnojamieji daiktai nebuvo įkeisti atsakovui ar kitam kreditoriui (šis kilnojamasis turtas niekuomet nebuvo hipotekos objektas), jie nebuvo areštuoti, atsakovo teisė į šiuos daiktus nebuvo kitaip suvaržyta, todėl UAB „DANGĖ“ turėjo teisę juos parduoti, o ieškovė juos įsigyti;

579) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta turint tikslą sutrukdyti daiktus perimti kreditoriui, kadangi trečiojo asmens UAB „DANGĖ“ prievolės įvykdymas atsakovui buvo užtikrintas nekilnojamojo turto- nebaigto statyti ir nepriduoto eksploatacijai pastato, esančio ( - ), įkeitimu (bendra įkeisto turto vertė buvo beveik dvigubai didesnė, nei suteikta paskolos suma). Be to, sudarant 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį UAB „DANGĖ“ buvo moki ir pagrįstai buvo tikimasi atsakovui grąžinti skolą. Vykdant pastato rekonstrukciją minėtas kilnojamasis turtas trečiajam asmeniui buvo nereikalingas, todėl įmonė, pardavusi minėtą turtą, būtų gavusi materialinės naudos;

5810) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog didžioji dalis atsakovo patalpose esančių daiktų yra bendra ūkine paskirtimi neatsiejamai susiję su hipotekos objektu - pastatu - poilsio namais. 2008 m. lapkričio 18 d. hipotekos sandoriu, sudarytu tarp UAB „DANGĖ“ ir BAB banko SNORAS, kartu su nekilnojamuoju turtu kilnojamieji daiktai nebuvo įkeisti;

5911) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog ieškovams priklausantys daiktai galėjo būti perleisti atsakovui 2013 m. rugsėjo 25 d. turto perdavimo išieškotojui aktu kaip nekilnojamojo daikto - įkeisto pastato priklausiniai (CK 4.19 str.). Atsakovui turto perdavimo išieškotojui aktu galėjo būti perduotas tik įkeisto turto savininkui, t. y. UAB „DANGĖ“ priklausantis turtas. Tuo tarpu, perduodant iš skolininkės UAB „DANGĖ“ atsakovui nekilnojamą turtą, minėtas kilnojamasis turtas 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teisėmis priklausė ieškovei.

60Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas neteisingai aiškinamomis bei neteisingai taikomomis analizuojamiems teisiniams santykiams materialinės bei procesinės tesės normomis, taip pat įvairiomis prielaidomis, o ne įrodytais faktais. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, civilinio proceso normų pažeidimų nepadarė, tinkamai atkleidė ginčo esmę, taip pat tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias byloje susiklosčiusius teisinius santykius, bei motyvavo ginčijama sprendimą. Pažymėjo, jog apeliantų kvestionuojamas antstolės V. V. ir atsakovo veiksmų teisėtumas vykdant įkeisto atsakovui nekilnojamojo turto, esančio Taikos g. 16, Neringoje, perėmimą atsakovo nuosavybėn nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

61Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. balandžio 13 d. gautas ieškovo A. M. prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

62IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

63Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

64Dėl bylos nagrinėjimo ribų

65Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-941-614/2015, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

66Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

67Apeliantas A. M. prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamos bylos šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliantas nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinumas nekonstatuotinas.

68Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

69Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantai kartus su apeliaciniu skundu pateikė papildomus naujus įrodymus (UAB „DANGĖ“ 2011 m. gruodžio 31 d. balansą už 2011 metus, 2011 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą už 2011 metus, 1999 m. gegužės 9 d. ir 1999 m. birželio 10 d. prekių ir medžiaginių vertybių perdavimo – priėmimo aktus), kuriuos prašo priimti į bylą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantai siekia paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, įrodyti apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, teisėjų kolegija pateiktus su apeliaciniu skundu įrodymus priima į bylą bei vertina.

70Dėl vindikacijos taikymo

71Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė teismo taikyti CK 4.95 straipsnyje įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą (vindikaciją) ir išreikalauti iš atsakovo neteisėto valdymo ieškovams priklausantį ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas: ieškovei - turtą, nurodytą ieškovės ir trečiojo asmens UAB „DANGĖ“ sudarytos 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties priede Nr.1, ieškovui - ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą: krepšį su laisvalaikio rūbais bei paplūdimio reikmenimis, moteriškus batus, 2 poras vyriškų basučių, moteriškas šlepetes, vyriškus marškinius, 3 vyriškus šortus, 5 vasarines kepures, 2 maudymosi kelnaites, 2 vyriškus marškinius, 2 vyriškas kelnes, 2 žoliapjoves, lauko baldus, dulkių siurblį Rainbow, dviratį, 2 meškeres, statybinius dažus, 2 elektrinius grąžtus, 3 elektrines pjovimo stakles, įvairias valymo priemones bei pinigines lėšas - 500 000 Eur lėšas (1000 kupiūrų po 500 Eur).

72Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015 ir kt.). Taigi apeliantas, reikšdamas vindikacinį ieškinį, privalėjo įrodyti visas pirmiau išvardytas ieškinio faktinio pagrindo aplinkybes.

73Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl priėmė neteisingą ir naikintiną teismo sprendimą, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

74CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Pažymėtina, jog civilinio proceso normų pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Taigi, sprendimui panaikinti nepakanka konstatuoti CPK normų pažeidimą, bet būtina nustatyti ir tokio pažeidimo pasekmę, t. y. neteisingą bylos išnagrinėjimą.

75Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, vadovaudamasi paminėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nebuvo įrodytos vindikacijos sąlygos (CPK 185 str.).

76Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog byloje pakanka duomenų, patvirtinančių ar bent leidžiančius daryti pakankamai tikėtiną išvadą, kad ieškovui ieškinyje jo nurodyti kilnojamieji daiktai priklausė nuosavybės teise ir kad šie daiktai bei piniginės lėšos buvo laikomi BAB banko SNORAS iš trečiojo asmens UAB „DANGĖ“ perimtame pastate, esančiame Taikos g. 16, Neringoje. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas pripažino, jog nepateikė daiktų įsigijimo kvitų ar kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra ieškinyje išvardintų daiktų savininkas. Tačiau, apelianto teigimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas iki užvaldant atsakovui minėtą pastatą, jame gyveno ir buvo deklaravęs jame savo gyvenamąją vietą, todėl, nors ir nesant daiktų įsigijimo kvitų ar kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra ieškinyje išvardintų daiktų savininkas, suprantama, jog pastate buvo laikomi ieškovui priklausantys asmeniniai daiktai, taip pat pateikti įrodymai patvirtina, jog pastate liko jam priklausančios piniginės lėšos. Nurodyti apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.

77Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog, priešingai nei teigia apeliantai, 2015 m. kovo 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 05/15/10 patvirtina, jog minimų ieškinyje ieškovo daiktų patalpose beveik nėra, taip pat nėra ir ieškovo minimos 500 000 Eur sumos (t. 1, b. l. 142-213). Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog pastate buvo saugomi ieškovui nuosavybės teise priklausantys kilnojami daiktai bei pinigai, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas valdo jam nuosavybės teise priklausančius daiktus natūra, todėl pagrįstai konstatavo nesant pagrindo tenkinti šioje dalyje vindikacinio ieškinio.

78Dėl 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutarties

79Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti niekine.

80CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus. Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009).

81Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį lakė niekine, prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas 2013 m. rugsėjo 25 d. turto perdavimo išieškotojui aktu perėmė įkeistą nekilnojamąjį turtą nuosavybėn už 2 000 000 Lt. Kreditoriui perėmus hipoteka įkeistą turtą, ieškovas liko skolingas atsakovui 1 797 553,30 Lt. Be to, ieškovas suprato, jog atsakovas pareikalaus grąžinti skolą, tačiau būdamas skolingas atsakovui ir būdamas už asmenine skolą laidavusios ir turtą įkeitusios įmonės UAB „DANGĖ“ direktorius, 2011 m. rugpjūčio 24 d. sudarė su savo artima giminaite – savo seserimi J. P., t. y. ieškove, daiktų pardavimo sutartį (CK 3.135 str.). Dėl to teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta siekiant sutrukdyti daiktus perimti kreditoriams, todėl pripažintina prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Nors ieškovės teigimu, visas ieškovei priklausantis kilnojamasis turtas pagal 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį buvo rastas ir šiuo metu yra atsakovo valdomame pastate, tačiau pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog, pripažinus 2011 m. rugpjūčio 24 d. sutartį niekine, ieškovė neteko teisės ja remtis .

82Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendė, jog ieškovė taip pat neįrodė privalomų sąlygų vindikaciniam ieškiniui patenkinti.

83Dėl nekilnojamojo turto priklausinių

84Apeliantų teigimu, 2008 m. lapkričio 18 d. hipotekos sandoriu, sudarytu tarp UAB „DANGĖ“ ir BAB banko SNORAS, kartu su nekilnojamuoju turtu kilnojamieji daiktai nebuvo įkeisti. Teisėjų kolegija laiko šiuos apeliantų argumentus nepagrįstais.

85CK 4.171 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, hipotekos objektu laikomas pagrindinis daiktas ir visi esami ar būsimi antraeiliai daiktai, išskyrus daikto pajamas. Antraeiliai daiktai laikomi įkeistais hipoteka, nors jie ir nenurodyti hipotekos sandoryje. CK 4.13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai.

86Teisėjų kolegija pažymi, jog priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis - tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; kt.). Dėl to teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog dalis patalpose esančių daiktų buvo bendra ūkine paskirtimi neatsiejamai susiję su hipotekos objektu – pastatu – poilsio namais, kurio paskirtis viešo registro duomenimis – poilsio, t. y. teikti poilsio paslaugas. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog antstolės 2015 m. kovo 20 d. akte esantis turto sąrašas, nuotraukos ir vaizdo įrašas patvirtino, jog registratūros patalpose esantys baldai - pritvirtinti prie sienų, ten yra registratūros stalas, gyvenamuose poilsio kambariuose ir personalo kambaryje esančios spintos pritvirtintos prie sienų, kambariuose įrengtos dušo kabinos, prausyklės su maišytuvais, pritvirtinti prie sienos veidrodžiai, pritvirtintos elektrinės rankšluosčių džiovyklos, virtuvinių baldų komplektai su įmontuota kaitlente, kriauklėmis, maišytuvais, su baro stalais pritvirtinti prie sienų, pritaikytos baro kėdės, sofos, lovos, čiužiniai, baseino įranga, katilinėje sumontuota įranga yra skirta poilsinei aptarnauti ir nelaikytini savarankiškais daiktais, kadangi pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu – pastatu – poilsine bendra ūkine paskirtimi ir pasižymi tarnavimu pagrindiniam daiktui, be šių daiktų poilsinė negalėtų vykdyti veiklos (CK 4.19 str.). Be to, CK 4.14 straipsnyje nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįsta pirmosios instancijos tesimo išvada, kad teismui nustačius jog vienas daiktas yra kito daikto priklausinys, jį ištinka pagrindinio daikto likimas.

87Bylos duomenys patvirtina, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti parduodami daiktai yra bendra ūkine paskirtimi neatsiejamai susiję su hipotekos objektu - pastatu - poilsio namais, yra hipotekos objekto priklausiniai. Pagal hipotekos sutartį (hipotekos lakštą), kuria buvo įkeistas pastatas, esantis Taikos g. 16, Neringoje, neleidžiama perleisti įkeistus daiktus.

88Pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi parduodami daiktai buvo įkeisti, negalėjo būti parduoti, tai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl nurodyta pirkimo – pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia (CK 1.80 str., 4.12-4.15 str., 4.19 str., 4.170 str.).

89Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

90Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundų bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

91Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

92Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal ieškovų J. P. ir A. M. ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neperžengė byloje pareikštų reikalavimų ribų, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso bei civilinio kodekso normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

93Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

94Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

95Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

96Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantams nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).

97Atsakovas BAB bankas SNORAS prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.

98Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

99Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai J. P. ir A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BAB bankui... 5. Ieškovai nurodė, kad tarp ieškovės J. P. ir trečiojo asmens UAB... 6. Ieškovai pažymėjo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo... 7. Ieškovės teigimu, jos teisę į kilnojamuosius daiktus patvirtina tarp jos ir... 8. Ieškovas teigė, kad jis savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs ( - ),... 9. Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovų... 10. Atsakovo teigimu, ieškovai reiškia vindikacinį ieškinį, todėl jieprivalo... 11. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovai nepateikė į bylą įrodymų, kurie... 12. Atsakovas nurodė, jog pinigai gali tapti vindikacijos dalykų tik tuo atveju,... 13. Atsakovas 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį laikė... 14. Atsakovas pažymėjo, jog turintis viešajai tvarkai prieštaraujantį tikslą... 15. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.... 16. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog 2008 m. spalio mėn. kaip... 17. Ieškovas nurodė, kad kai sužinojo, jog pastatas perduotas atsakovui už... 18. Ieškovo teigimu, kilnojamieji daiktai, kuriuos trečiasis asmuo UAB... 19. Ieškovas pažymėjo, jog 2015 m. kovo 20 d. buvo konstatuotos faktinės... 20. Ieškovas nurodė, jog pastatas buvo išnuomotas, matė, jog buvo naudojami... 21. Ieškovas pažymėjo, jog 2014 m. birželio 11 d. kreipėsi į prokuratūrą,... 22. Ieškovas paaiškino, kad pinigai nebuvo deklaruoti, juos gavo pardavęs... 23. Ieškovų atstovas nurodė, jog atsakovas yra išnuomojęs pastatą, juo... 24. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas kategoriškai... 25. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 26. Vilniaus apygardos teismo 2015m. liepos 13 d. sprendimu nusprendė ieškinį... 27. Teismas nustatė, jog ieškovas A. M. ir atsakovas AB bankas SNORAS 2008 m.... 28. Teismas taip pat nustatė, jog ieškovui sutartyje ir jos papildomuose... 29. Teismas pažymėjo, jog skelbtos pirmosios ir antrosios įkeisto turto... 30. Teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatė,... 31. Teismas pažymėjo, jog ieškovas neįrodė, jog atsakovas jam leido naudotis... 32. Teismas nurodė, jog ieškovo ieškinio pagrindu pradėtoje minėtoje... 33. Teismas, įvertinęs antstolės B. T. 2015 m. kovo 20 d. faktinių aplinkybių... 34. Teismas pažymėjo, jog ieškovė ieškinį grindė 2011 m. rugpjūčio 24 d.... 35. Teismas nurodė, jog sutartis pasirašyta ieškovų – ieškovės ir ieškovo... 36. Teismas nurodė, jog iš antstolės B. T. 2015 m. kovo 20 d. faktinių... 37. Teismas nustatė, jog 2011 m. rugpjūčio 26 d. kasos pajamų orderyje serija... 38. Teismas pažymėjo, jog ieškovas ieškinį grindė CK 4.95 straipsniu, kuris... 39. Teismas pagal bylos duomenis nustatė, jog ieškovo perimtose BUAB „DANGĖ“... 40. Teismas nustatė, jog ieškovės ieškinyje (sutarties priede Nr. 1) nurodyti... 41. Teismas pažymėjo, jog ieškovas patvirtino supratęs, kad atsakovas... 42. Teismas su ieškiniu pateiktą ieškovės vardu atsakovui 2014 m. liepos 2 d.... 43. Teismas nurodė, jog trečiajam asmeniui UAB „DANGĖ“ iškeltoje bankroto... 44. Teismas nustatė, jog dalis patalpose esančių daiktų buvo bendra ūkine... 45. Teismas pažymėjo, jog teismui nustačius jog vienas daiktas yra kito daikto... 46. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendė, jog ieškovė... 47. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 48. Ieškovai J. P. ir A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 49. 1) Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus,... 50. 2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nebuvo... 51. 3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovą ir... 52. 4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės... 53. 5) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog kilnojamasis... 54. 6) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog kilnojamasis... 55. 7) Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo 2011 m.... 56. 8) Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog 2011 m. rugpjūčio 24 d.... 57. 9) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 2011 m. rugpjūčio... 58. 10) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog didžioji dalis... 59. 11) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog ieškovams... 60. Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 61. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. balandžio 13 d. gautas ieškovo A. M.... 62. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 63. Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d.... 64. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 65. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 66. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 67. Apeliantas A. M. prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti... 68. Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą... 69. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės... 70. Dėl vindikacijos taikymo... 71. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė teismo taikyti CK 4.95 straipsnyje... 72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą... 73. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios... 74. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 75. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir... 76. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo... 77. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog, priešingai nei teigia... 78. Dėl 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutarties... 79. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantų argumentus, jog pirmosios... 80. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio teisines pasekmes... 81. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 82. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendė, jog... 83. Dėl nekilnojamojo turto priklausinių... 84. Apeliantų teigimu, 2008 m. lapkričio 18 d. hipotekos sandoriu, sudarytu tarp... 85. CK 4.171 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu hipotekos sandoryje... 86. Teisėjų kolegija pažymi, jog priklausiniu pripažįstamas toks daiktas,... 87. Bylos duomenys patvirtina, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo... 88. Pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d.... 89. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų... 90. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad... 91. Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo... 92. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal... 93. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 94. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme... 95. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 96. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 97. Atsakovas BAB bankas SNORAS prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.... 98. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 99. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimą palikti...