Byla 2A-595/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovei V. M. , ieškovų atstovei advokatei Aušrai Kargaudienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. M. ir S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-739-259/2009 pagal ieškovų V. M. ir S. M. ieškinį atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, bankrutavusios individualios įmonės V. ir S. Mačiulių prekybos centro bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Audersima“ dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo priimti naują sprendimą bei mokestinės nepriemokos pripažinimo pasibaigusia.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovai V. M. ir S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovui VSDFV, tretiesiems asmenims VSDFV Marijampolės skyriui, bankrutavusios IĮ V. ir S. Mačiulių prekybos centro bankroto administratoriui UAB „Audersima“, prašydami panaikinti VSDFV 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. (9.8)I-3173 ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą; atsakovo VSDFV paskaičiuotą 336 309,66 Lt mokestinę nepriemoką, kurią sudaro 77 136,13 Lt mokesčių ir 259 173,53 Lt nuo jų paskaičiuotų delspinigių, pripažinti pasibaigusia. Ieškovai nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartimi IĮ V. ir S. Mačiulių prekybos centrui buvo iškelta bankroto byla ir Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtintas VSDFV Marijampolės skyriaus 384 448 Lt kreditorinis reikalavimas, kuris susideda iš 120 584 Lt nepriemokos, 1 205 Lt baudos ir 262 659 Lt delspinigių. Ieškovai nurodė, kad 2008 m. vasario 19 d. raštu ieškovai kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyrių, prašydami, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 93 straipsnio pirmosios dalies 8 punktu, pripažinti mokestinę nepriemoką pasibaigusia dėl to, kad į fondą 77 136,13 Lt nesumokėtoms draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokoms ir 216 155,13 Lt (nurodyta 216 155,13 Lt, o turėjo būti – 259 173,53 Lt) nuo jų paskaičiuotiems delspinigiams bankroto bylos įsiteisėjimo dienos duomenimis, t. y. 2004 m. gegužės 13 d., yra suėjęs 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas; perskaičiuoti delspinigius, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimo nuostatas dėl finansų ministro įsakymais nustatyto delspinigių dydžio pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai; vadovaujantis CPK 178 ir 179 straipsniais, pateikti su kreditorinio reikalavimo patvirtinimu susijusius dokumentus. Ieškovai nurodė, kad VSDFV Marijampolės skyrius 2008 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (4.57) SD-829 nustatė, kad V. ir S. Mačiulių prekybos centrui delspinigiai už laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2004 m. kovo 22 d. nebus perskaičiuojami, ir nesumokėtoms įmokoms, baudoms ir delspinigiams priverstinio išieškojimo senaties terminas netaikomas. Dėl to ieškovai 2008 m. balandžio 7 d. skundu kreipėsi į VSDFV, tačiau VSDFV 2008 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (9.8) I-3173 ieškovų skundo netenkino. Ieškovai pažymėjo, kad VSDFV sprendimo turinys patvirtina, kad V. ir S. Mačiulių prekybos centrui delspinigiai už laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2004 m. kovo 22 d. nebus perskaičiuojami, nes buvo pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai MAĮ nuostatos, o ne Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos ir nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti apskaičiuotus delspinigius, be to, Konstitucinio Teismo nutarimai atgal negalioja. Ieškovai pažymėjo, kad VSDFV nuomone, nėra teisinio pagrindo pateikti VSDFV Marijampolės skyriui kreditorinį reikalavimą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, nes kreditorinius reikalavimus galima tikslinti iki įmonės pabaigos.

4Ieškovų nuomone, VSDFV Marijampolės skyriaus ir VSDFV priimti sprendimai nepagrįsti ir naikintini dėl tokių motyvų:

  1. Pareiga mokėti mokestinę nepriemoką atsirado ne tik bankrutavusiai individualiai įmonei V. ir S. Mačiulių prekybos centrui, bet ir jos savininkams. Bankroto byla įmonei iškelta Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2004 m. gegužės 13 d. Kreditorinio reikalavimo paskaičiavimus VSDFV Marijampolės skyrius pateikė 2004 m. liepos 1 d. duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorinis reikalavimas pateikiamas bankroto bylos įsiteisėjimo dienos duomenimis, todėl VSDFV išvados nepagrįstos.
  2. VSDFV sprendime nepagrįstai nurodė, kad nesumokėtoms įmokoms, baudoms ir delspinigiams priverstinio išieškojimo senaties terminas netaikomas ir delspinigiai neperskaičiuotini. Valstybinio socialinio draudimo įmokų suma, kaip ir nuo jos paskaičiuoti delspinigiai mažintina nuo 77 136,13 Lt iki 37 894,39 Lt dėl suėjusio 5 metų išieškojimo senaties termino, vadovaujantis 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-2535 nuostatomis.
  3. Nustatant bendrą finansinių reikalavimų sumą bankroto bylos iškėlimo datai, ji nepagrįstai padidinta, netaikius mokestinėms prievolėms 5 metų senaties termino, nustatyto Mokesčių administravimo įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo. Mokestinės nepriemokos, kurioms iki bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos buvo suėjęs 5 metų senaties terminas ir kurių nepavyko išieškoti iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, neturėjo būti patvirtintos, kaip kreditorinis reikalavimas.
  4. VSDFV nepagrįstai neatkreipė dėmesio į 2008 m. kovo 13 d. VMI raštą Nr. (20.5-37)-R-2455 ir 2008 m. balandžio 28 d. Marijampolės apskrities VMI raštą, kuriais ieškovai buvo informuoti, kad kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu Marijampolės apskrities VMI dėl suėjusio mokestinės nepriemokos senaties termino priiminėjo sprendimus dėl mokestinės prievolės pripažinimo beviltiška ir pasibaigusia.
  5. Turėjo būti atsižvelgta į Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimo išaiškinimus.

5Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti valstybei iš V. M. ir S. M. 29, 35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisti bankroto administratoriui UAB „Audersima“ iš V. M. ir S. M. po 200 Lt atstovavimo išlaidų.

6Teismas konstatavo, kad ieškovų ieškinys nepagrįstas, nes neįrodytas, todėl negali būti tenkintinas. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su atsakovo VSDFV ir trečiojo asmens VSDFV Marijampolės skyriaus išdėstytais argumentais, jog ieškovų ieškinyje nurodomos MAĮ nuostatos ir VMI raštai nėra taikytini V. ir S. Mačiulių prekybos centro valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau tekste – VSD įmokų) skolos senaties termino nustatymui. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsniu, galiojusiu VSD įmokų V. ir S. Mačiulių prekybos centrui apskaičiavimo metu, buvo nustatyta, kad apskaičiuotos, bet į valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomi ne ginčo tvarka netaikant senaties termino. Teismas pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad į fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Teismas nurodė, kad socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Teismas konstatavo, kad teisę į priverstinį įsiskolinimo išieškojimą VSDFV įgijo, kai buvo nesumokėtos įmokos, t. y. nuo 1995 metų kovo mėnesio, kai buvo siunčiami raginimai ieškovams tai padaryti. Teismas pažymėjo, kad suėjus socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Dėl to teismas konstatavo, kad VSD įmokų išieškojimo senaties terminas buvo sureguliuotas valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir šis įstatymas turi būti taikomas sprendžiant VSD įmokų senaties termino taikymo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas byloje Nr. A18 - 802/2007).

7Teismo nuomone, ieškovai nepagrįstai nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostata, jog į fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų VSD įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, turėtų būti taikoma ir iki minėto įstatymo įsigaliojimo susidariusiai V. ir S. Mačiulių prekybos centro VSD įmokų skolai. Teismas nurodė, kad Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, jog įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo Lietuvos Respublikos Prezidentas ir jie paskelbiami leidinyje „Valstybės žinios“, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Teismas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatyme numatyta, kad jis įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d., šiame įstatyme nenumatyta išimčių dėl 16 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nuostatos, numatančios VSD įmokų išieškojimo senaties terminą, įsigaliojimo. Teismo teigimu, kadangi nei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas, nei kiti įstatymai nenumato minėtos nuostatos retroaktyvaus taikymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis, įtvirtinanti materialinės teisės normą dėl mokesčio išieškojimo senaties termino, laikytina įsigaliojusia nuo 2005 m. sausio 1 d. ir negali būti taikoma retroaktyviai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A6 - 975/2006). Teismo nuomone, nustačius išieškojimo senaties terminą nuo 2005 m. sausio 1 d., negali būti panaikinta iki šios datos galiojusi teisės aktų nuostata, kad senaties terminas netaikomas, kadangi priešingu atveju būtų pažeistas teisinių santykių tęstinumas ir stabilumas. Dėl to 5 metų senaties terminas turi būti taikomas nuo 2005 m. sausio 1 d. ir negali būti taikomas santykiams, atsiradusiems iki šios datos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas byloje Nr. A18 - 802/2007). Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad taikyti senaties terminą V. ir S. Mačiulių prekybos centro skolai nėra teisinio pagrindo.

8Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 7 straipsnyje yra įtvirtinta, kad galioja tik paskelbti įstatymai ir negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai. Teismas nurodė, kad VSDFV Marijampolės skyrius, skaičiuodamas delspinigius už laiku nesumokėtas VSD įmokas, vadovavosi galiojančiomis ir nustatyta tvarka paskelbtomis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnio nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas įstatymo teisėtumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad įstatymas yra laikomas teisėtu ir privalo būti vykdomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Teismas nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai MAĮ ir Muitų tarifų įstatymo nuostatos, o ne Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos. Be to, iki Konstitucinio Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutarimo priimti Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymai, kuriuose buvo nustatyti delspinigių už ne laiku sumokėtus mokesčius dydžiai, nėra panaikinti. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi padidino bankrutuojančios V. ir S. Mačiulių prekybos centro kreditoriaus VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinį reikalavimą 6 607 Lt suma ir patvirtino bendrą 391 055 Lt VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinį reikalavimą. Teismas nurodė, kad anksčiau, t. y. 2004 m. rugsėjo 29 d. patvirtintą kreditorinį reikalavimą ieškovai yra apskundę 2008 m. birželio 17 d. Kauno apygardos teismui reikalaudami, kad būtų atliktas delspinigių perskaičiavimas pagal Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, tačiau anksčiau apskaičiuoti delspinigiai už laikotarpį nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. pagal Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą byloje neturi būti perskaičiuojami. Konstitucinio Teismo nutarimai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio nuostatas atgaline data negalioja. Teismas pažymėjo, kad minėtame nutarime pripažintos MAĮ teisės normos prieštaraujančios Konstitucijai, o ne Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ir ši ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.

9Dėl nurodytų argumentų teismas konstatavo, kad ieškinys atmestinas.

10Apeliaciniu skundu ieškovai V. M. ir S. M. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismo argumentas, jog ieškovai nepagrįstai nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostata, jog į VSDF nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų VSD įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, turėtų būti taikoma ir iki minėto įstatymo įsigaliojimo susidariusiai V. ir S. Mačiulių prekybos centro VSD įmokų skolai, nepagrįstas. Pats teismas sprendime nurodė, kad socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos bei nustatė, kad teisę priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas VSDFV įgijo 1995 m. kovo mėnesį. Teismas, remdamasis argumentu, kad senaties terminas yra netaikytinas V. ir S. Mačiulių prekybos centro atžvilgiu, nenurodė argumentų ir nepasisakė dėl principų, kuriais remiantis turėtų būti vertinamos aplinkybės, susijusios su išieškojimo senaties termino skaičiavimu, jo eigos sustabdymu, nutraukimu ar atnaujinimu, vertinant ieškovų įmonės ir atsakovo teisinius santykius, nors šios aplinkybės, vertinant VSDFV, kaip viešojo asmens, turinčio pareigą aktyviai veikti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose, veiksmus, yra svarbios ir privalėjo būti nagrinėjamos.
  2. Nors teismas sprendime nurodė, kad nustačius išieškojimo senaties terminą nuo 2005 m. sausio 1 d. negali būti panaikinta iki šios datos galiojusi teisės aktų nustatyta nuostata, jog senaties terminas netaikomas, nes priešingu atveju būtų pažeistas teisinių santykių tęstinumas ir stabilumas, tačiau įstatymu nustačius priverstinio išieškojimo senaties terminą, įstatymo nuostata dėl senaties terminų netaikymo šiems teisiniams santykiams buvo pakeista, tokiu būdu įgyvendinus principą, užtikrinantį teisinių santykių stabilumą.
  3. Teismo sprendimas, diferencijuojantis nepriemokas pagal VSDFV poreikius, o ne pagal įstatymo nuostatas, pažeidžia teisinių santykių tarp VSDFV ir socialines draudimo įmokas mokančių asmenų stabilumą bei tęstinumą, kadangi suteikia teisę VSDFV į fondą nesumokėtų socialinių draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminų netaikyti, nors išimčių senaties termino taikymui nuo 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojusi įstatymo nuostata nenustatė.
  4. Tarp ieškovo ir atsakovo kilęs ginčas yra priskirtinas administraciniams teisiniams santykiams ir pagal kilusį teisinį ginčą tarp šalių bei teisinius santykius, ieškovų reikalavimai yra pagrįsti. Teismas, atmesdamas ieškovų argumentus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
  5. Teismo motyvas, kad V. ir S. Mačiulių, kaip privačių asmenų, ieškinys negali būti grindžiamas Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimo nuostatomis, nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, kad Konstitucinio Teismo nutarimas negalėtų būti taikomas, nes prieštaraujančiomis buvo pripažintos ne Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, o MAĮ nuostatos. Minėtas teismo argumentas nepagrįstas, kadangi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos nustato MAĮ nuostatų taikymą vykdant įmokų, baudų ir delspinigių, mokėtinų fondui skaičiavimą, mokėjimą ir išieškojimą.
  6. Teismas neatsižvelgė į konkrečias Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovų išvardintos įstatymo nuostatos ir VMI raštai nėra taikytini V. ir S Mačiulių prekybos centro VSD įmokų skolos senaties termino nustatymui bei tai, kad ieškovų ieškinys nepagrįstas, todėl negali būti tenkintinas.
  7. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad teisę į priverstinį įsiskolinimo išieškojimą VSDFV įgijo, kai buvo nesumokėtos įmokos, ir kad suėjus socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas, kad VSD įmokų išieškojimo senaties terminas buvo sureguliuotas Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir šis įstatymas turi būti taikomas sprendžiant VSD įmokų senaties termino taikymo klausimą. Teismo sprendimas prieštarauja teismo nurodytoms įstatymo nuostatoms ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
  8. Teismas pažeidė teisės normas, nustatančias į fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties termino skaičiavimo principus, CPK 185, 197 straipsnius, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, vadovavosi tik atsakovo pateiktais argumentais, nevertino ieškovų teikiamų įrodymų, todėl priimto sprendimo tinkamai nepagrindė.

11Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas VSDFV prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo nuostata dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių išieškojimo senaties termino netaikoma iki 2005 m. sausio 1 d. susidariusioms skoloms, kadangi Valstybinio socialinio draudimo įstatymas nenumatė jokių išimčių VSD įmokų senaties termino skaičiavimui. Atsakovas pažymi, kad įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostata turi būti taikoma nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusiems santykiams. Atsakovas pažymi, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai nepasisakė dėl principų, susijusių su senaties termino sustabdymu, nutraukimu ar atnaujinimu, tačiau, kadangi V. ir S. Mačiulių prekybos centro VSD įmokų ir delspinigių skolai senaties terminas netaikomas, tai teismui ir nebuvo tikslinga pasisakyti dėl minėtų principų. Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai nusprendė, kad sprendžiant bylą neturi būti taikomas senaties terminas ir tokią poziciją patvirtina teismų praktika. Atsakovo nuomone, apeliantų teiginiai, susiję su Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimu, nėra reikšmingi sprendžiant bylą.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas VSDFV Marijampolės skyrius prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad teisiniai santykiai dėl socialinio draudimo įmokų bei delspinigių apskaičiavimo bei jų išieškojimo reglamentuojami specialiu Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, ir tiek, kiek yra leidžiama šiuo įstatymu – kitais įstatymais. Atsakovo nuomone, ieškovai nepagristai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartimi, nes delspinigių pagrindinė funkcija yra kompensacinė ir jų apskaičiavimas neužtraukia administracinės atsakomybės. Atsakovas pažymi, kad prašymas dėl delspinigių už laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2004 m. kovo 22 d. perskaičiavimo negali būtų tenkinamas ir delspinigiai negali būti perskaičiuojami, nes bankrutuojančiai IĮ V. ir S. Mačiulių prekybos centrui laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2004 m. kovo 22 d., delspinigiai buvo paskaičiuoti vadovaujantis tuo laiku galiojusiu Valstybinio socialinio draudimo įstatymu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad delspinigiai pagal Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą byloje neturi būti perskaičiuojami.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo bankrutavusios IĮ V. ir S. Mačiulių centro administratorius UAB „Audersima“ nurodo, kad iš esmės byloje sprendžiamas teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimas, todėl spręsti apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą palieka apeliacinės instancijos teismui.

14Ieškovė V. M. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 27 d. posėdyje pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė sustabdyti civilinę bylą Nr. 2A-595/2009 ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti:

  1. Ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ 113 punkto dalis, nustatanti, kad „šis terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 171-6295) įsigaliojimo. Įvykiams, buvusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi tuo metu galioję įstatymai“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2535) (VŽ, 2004 m. lapkričio 26 d., Nr. 171-6295) nuostatoms (16 straipsnio 7 dalis), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam lygiateisiškumo, aiškumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
  2. Ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d. Nr. X-1396) 11 straipsnis dalyje, kurioje pakeistas įstatymo 16 straipsnis, nustatant, kad (8 dalis) „Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 dienos atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių sumoms“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai „įstatymui <...> visi asmenys lygūs“ (konstituciniam lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principui), konstituciniam teisinės valstybės principui.
  3. Ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d. Nr. X-1396) 11 straipsnis dalyje, kurioje pakeistas įstatymo 16 straipsnis, nustatant, kad (8 dalis) „Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 dienos atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių sumoms“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d. Nr. X-1396) 11 straipsnio dalyje, kurioje pakeistas įstatymo 16 straipsnis, nuostatos daliai, kad (8 dalis) „Teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos turėjo būti sumokėtos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius atsiradimo dienos“, nuostatai, kad (9 dalis) „Suėjus laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių ir (ar) baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas“, nuostatai, kad (7 dalis) „Į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai“ konstituciniam teisingumo principui ir iš teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo reikalavimui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
  4. Ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d. Nr. X-1396) 11 straipsnis dalyje, kurioje pakeistas įstatymo 16 straipsnis, nustatant, kad (8 dalis) „Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 dienos atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių sumoms“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatai, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

15Prašymas dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkintinas, apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

16Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, kad ieškovės V. M. pareiškime dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą nurodomi įstatymai bei teisės aktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams. Tokią išvadą, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina teismų praktika. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra įstatyme nustatytų pagrindų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir sustabdyti bylą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės V. M. prašymas dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkintinas (CPK 3 str. 3 d., 163 str. 7 p.).

17Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra kliūčių apeliacinės instancijos teismui pagal apeliacinį skundą spręsti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

18Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartimi iškelta bankroto byla IĮ V. ir S. Mačiulių prekybos centrui, 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai, įskaitant VSDFV Marijampolės skyriaus 384 440 Lt kreditorinį reikalavimą, kuris susideda 120 584 Lt nepriemokos, 1205 Lt baudos bei 262 659 Lt delspinigių, ir 2009 m. sausio 8 d. nutartimi nutarta pripažinti IĮ V. ir S. Mačiulių prekybos centrą bankrutavusia ir ją likviduoti, patvirtinti kreditorinius reikalavimus, įskaitant VSDFV Marijampolės skyriaus 391 055 Lt kreditorinį reikalavimą.

19Ieškovai 2008 m. vasario 19 d. prašymu prašė VSDFV Marijampolės skyrių pripažinti mokestinę nepriemoką pasibaigusia. VSDFV Marijampolės skyrius 2008 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (4.57)SD-829 ieškovų prašymo netenkino. Ieškovai 2008 m. balandžio 7 d. skundu kreipėsi į VSDFV. VSDFV 2008 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (9.8)-3173 skundo netenkino. VSDFV sprendime nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundas dėl VSDFV Marijampolės skyriaus veiksmų išnagrinėtas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447) 38 straipsniu, galiojusiu valstybinio socialinio draudimo įmokų V. ir S. Mačiulių prekybos centrui apskaičiavimo metu, buvo nustatyta, kad apskaičiuotos, bet į valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomi ne ginčo tvarka netaikant senaties termino. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 171-6295) 16 straipsnio 7 dalimi (įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad į fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Suėjus socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Skunde išvardintos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525; 2001, Nr. 62-2211) nuostatos nėra reikšmingos nustatant valstybinio socialinio draudimo įmokų senaties terminą, nes šis terminas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą senaties terminas taikomas tik po 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų skoloms, todėl nėra teisinio pagrindo V. ir S. Mačiulių prekybos centro skoloms fondo biudžetui taikyti senaties terminą. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (Žin., 2001, Nr. 31-1010) 26 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę pateikti reikalavimų patikslinimus, kurie susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomos įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos, todėl nėra teisinio pagrindo pateikti VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinio reikalavimo V. ir S. Mačiulių prekybos centro bankroto byloje nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (Žin., 1993, Nr. 6-120) 72 straipsnio nuostatas atgal negalioja, be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalies, Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo 18 straipsnio (1998 m. vasario 19 d. redakcija) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525; 2001, Nr. 62-2211) ir Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo (Žin., 1998, Nr. 28-727) nuostatos, o ne Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti V. ir S. Mačiulių prekybos centrui apskaičiuotų delspinigių.

20Teisiniai santykiai dėl socialinio draudimo įmokų bei delspinigių apskaičiavimo bei jų išieškojimo reglamentuojami specialiu įstatymu – Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir tiek, kiek yra leidžiama šiuo įstatymu, - kitais įstatymais. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1991 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. I-1336 redakcija, galiojusi iki 2005 m. sausio 1 d.) 38 straipsnio 8 dalį apskaičiuotos, bet į valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomi ne ginčo tvarka netaikant senaties termino. Ši įstatymo nuostata buvo pakeista nuo 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymu 2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2535 ir pagal pakeisto įstatymo 16 straipsnio 7 dalį į fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Toks nurodytų teisinių santykių sureguliavimas reiškia, kad nuostatos dėl nurodyto senaties termino taikytinos tik nuo 2005 m. sausio 1 d., t. y. nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-25358 įsigaliojimo dienos. Tokį nurodytų teisės normų taikymo laike aiškinimą patvirtina ir poįstatyminis aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, pagal kurių 113 punktą nurodytas senaties terminas yra taikomas įvykiams, atsiradusiems po minėto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Pažymėtina, kad analogiškas šių teisės normų taikymo laike aiškinimas yra pateiktas ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-975/2006, 2007 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-526/2007, 2007 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P17-221/2007). Todėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos dėl nurodyto senaties termino taikytinos tik nuo 2005 m. sausio 1 d.

21Teisėjų kolegija konstatuoja, kad VSDFV Marijampolės skyrius, pateikdamas V. ir S. Mačiulių prekybos centrui finansinį reikalavimą iki teisės akto, nustatančio senaties terminą, įsigaliojimo, senaties termino nepraleido.

22Teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Kauno apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2004 m. lapkričio 4 d. Nr. 2535 nuostata dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių išieškojimo senaties termino netaikoma iki 2005 m. sausio 1 d. susidariusioms skoloms, kadangi Valstybinio socialinio draudimo įstatymas nenumatė jokių išimčių valstybinio socialinio draudimo įmokų senaties termino skaičiavimui. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo Lietuvos Respublikos Prezidentas ir jie paskelbiami „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Minėtame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatyme nurodyta, kad jis įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d., ir šiame įstatyme nenumatyta išimčių dėl nuostatos, numatančios valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties terminą, įsigaliojimo. Vienas bendrųjų teisės principų yra tas, kad įstatymo leidėjo priimti ir paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principas yra esminis teisės viešpatavimo principas, teisinės valstybės elementas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-561/2006), todėl Kauno apygardos teismas pagrįstai nusprendė, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostata dėl skolos išieškojimo senaties turi būti taikoma nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusiems santykiams.

23Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Kauno apygardos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl principų, susijusių su senaties termino sustabdymu, nutraukimu ar atnaujinimu. Pagal teisės aktus V. ir S. Mačiulių prekybos centrui valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudos ir delspinigių skolai senaties terminas netaikomas, todėl teismas neprivalėjo pasisakyti dėl principų, susijusių su senaties termino sustabdymu, nutraukimu ir atnaujinimu.

24Teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo galiojimo laike klausimą, turėjo taikyti lex benignior retro agit principą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai išplečia principo lex benignior retro agit taikymo ribas, nes įstatymų galiojimo laike išimtis ginčo teisiniams santykiams netaikoma. Pažymėtina, kad ginčo teisiniai santykiai nėra administracinės atsakomybės teisiniai santykiai ir administracinę atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai šių santykių nereguliuoja. Pareiga mokėti socialinio draudimo įmokas yra nustatyta įstatymu, skirta užtikrinti socialinio draudimo, kaip valstybės socialinės apsaugos sistemos dalies, funkcionavimą ir nėra susijusi su administraciniai teisės pažeidimais ir už juos taikomomis sankcijomis. Delspinigiai yra netesybų forma, bet ne administracinė sankcija.

25Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl V. ir S. Mačiulių prekybos centrui valstybinio socialinio draudimo įmokų delspinigių perskaičiavimo, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. VSDFV Marijampolės skyrius, skaičiuodamas delspinigius už laiku nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, vadovavosi tuo metu galiojusiu Valstybinio socialinio draudimo įstatymu. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai tik Mokesčių administravimo įstatymo ir Muitų tarifo įstatymo atitinkamos nuostatos, bet ne Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų nuostatos dėl delspinigių už laiku nesumokėtus mokesčius dydžio. Pažymėtina, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį tik nuo 2001 m. spalio 26 d. (įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2001 m. spalio 11 d. redakcijai Nr. IX-546) buvo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Delspinigių skaičiavimą detalizavo ir poįstatyminis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 743 patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, kurių 22 punktas, punktas, įsigaliojęs nuo 2000 m. rugsėjo 30 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 1156 redakcija), įtvirtino nuostatą, kad visiems draudėjams, pavėlavusiems sumokėti ar pervesti valstybinio socialinio draudimo įmokas, skaičiuojami delspinigiai Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apygardos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo perskaičiuoti V. ir S. Mačiulių prekybos centrui valstybinio socialinio draudimo įmokų delspinigių.

26Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo teisės normų aiškinimo bei taikymo. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, galiojusio iki 2005 m. sausio 1 d., 38 straipsnį apskaičiuotos, bet į valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomos ne ginčo tvarka netaikant senaties termino. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2535 buvo nustatyta, kad į fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai; socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos; suėjus socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Aplinkybė, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties terminas buvo sureguliuotas Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir šis įstatymas turi būti taikomas sprendžiant įmokų išieškojimo senaties termino taikymo klausimą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (nutartys bylose Nr. A14-1406/2006; Nr. A6-975/2006; Nr. A 14-526/2007; Nr. P17-221/2007; sprendimas byloje Nr. A17-802/2007) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (nutartis byloje Nr. 3K-3-561/2006) praktika, nes minėtose bylose teismai spręsdami valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties termino taikymo klausimus rėmėsi ne Mokesčių administravimo įstatymu, o Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis.

27Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teistumui ir pagrįstumui.

28Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina lygiomis dalimis iš ieškovų valstybei po 3 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Ieškovės V. M. prašymą dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinti.

32Apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Priteisti iš ieškovų V. M. ir S. M. į valstybės biudžetą po 3 Lt (tris litus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovai V. M. ir S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai... 4. Ieškovų nuomone, VSDFV Marijampolės skyriaus ir VSDFV priimti sprendimai... 5. Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu nusprendė ieškinį... 6. Teismas konstatavo, kad ieškovų ieškinys nepagrįstas, nes neįrodytas,... 7. Teismo nuomone, ieškovai nepagrįstai nurodė, kad Valstybinio socialinio... 8. Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 7 straipsnyje yra įtvirtinta, kad... 9. Dėl nurodytų argumentų teismas konstatavo, kad ieškinys atmestinas.... 10. Apeliaciniu skundu ieškovai V. M. ir S. M. prašo apeliacinės instancijos... 11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas VSDFV prašo apeliacinės... 12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas VSDFV Marijampolės skyrius prašo... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo bankrutavusios IĮ V. ir S.... 14. Ieškovė V. M. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 27 d. posėdyje... 15. Prašymas dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą... 16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, kad ieškovės V. M.... 17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra kliūčių apeliacinės instancijos... 18. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartimi... 19. Ieškovai 2008 m. vasario 19 d. prašymu prašė VSDFV Marijampolės skyrių... 20. Teisiniai santykiai dėl socialinio draudimo įmokų bei delspinigių... 21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad VSDFV Marijampolės skyrius, pateikdamas V.... 22. Teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas,... 23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra nepagrįstas apeliacinio skundo... 24. Teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas,... 25. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų... 26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai... 27. Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai... 28. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia,... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Ieškovės V. M. prašymą dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos... 32. Apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d.... 33. Priteisti iš ieškovų V. M. ir S. M. į valstybės biudžetą po 3 Lt (tris...