Byla 2-1237/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarties, kuria pareiškimas netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1053-230/2011 pagal V. M. pareiškimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus (toliau – VSDFV MS) reikalavimo patikslinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. IĮ V. ir S. M. prekybos centras buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2004 m. gegužės 13 d.

42004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, tarp jų ir VSDFV MS reikalavimas 384 448 Lt sumai. 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi VSDFV MS reikalavimas buvo padidintas ir patvirtintas 391 055 Lt sumai, šio dydžio reikalavimas pakartotinai patvirtintas Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartimi, kuria buvo nutarta šią įmonę pripažinti bankrutavusia ir ją likviduoti (nutartis įsiteisėjo 2009 m. kovo 26 d.).

5Atsižvelgiant į kreditorių reikalavimų dalinį patenkinimą, Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtino patikslintus kreditorių finansinius reikalavimus individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje: AB Turto bankas – 5 380 795,14 Lt, VSDFV MS – 264 205 Lt (nutartis įsiteisėjo 2010 m. vasario 1 d.).

6V. M. 2010 m. birželio 21 d. kreipėsi į teismą ir pareiškimu dėl kreditoriaus VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimo patikslinimo (b. l. 71) prašė:

  1. Pripažinti pasibaigusia bankrutavusios IĮ V. ir S. M. prekybos centras 339 842,81 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių nepriemoką;
  2. Nustatyti bankrutavusios IĮ V. ir S. M. prekybos centras prievolės VSDFV Marijampolės skyriui dydį – 42 423,76 Lt;
  3. Sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti:

7- ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 113 punkto dalis, nustatanti, kad „valstybinio socialinio draudimo nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 171-6295) įsigaliojimo. Įvykiams, buvusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi tuo metu galioję įstatymai“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2535) (VŽ, 2004-11-26, Nr. 171-6295) nuostatoms (16 straipsnis, 7 dalis), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam lygiateisiškumo, aiškumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

8- ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d. Nr. X-1396) 11 straipsnis dalyje, kurioje pakeistas įstatymo 16 straipsnis, nustatant, kad (8 dalis) „Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 dienos atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių sumoms“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai „įstatymui <...> visi asmenys lygūs“ (konstituciniam lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principui), konstituciniam teisinės valstybės principui;

9- ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d. Nr. X-1396) 11 straipsnis dalyje kurioje pakeistas įstatymo 16 straipsnis, nustatant, kad (8 dalis) „Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 dienos atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių sumoms“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d. Nr. X-1396) 11 straipsnis dalyje, kurioje pakeistas įstatymo 16 straipsnis nuostatos daliai, kad (8 dalis) „Teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos turėjo būti sumokėtos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius atsiradimo dienos“, nuostatai, kad (9 dalis) „Suėjus laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių ir (ar) baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas“, nuostatai, kad (7 dalis) „Į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai“ konstituciniam teisingumo principui ir iš teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo reikalavimui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

10- ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d. Nr. X-1396) 11 straipsnis dalyje, kurioje pakeistas įstatymo 16 straipsnis, nustatant, kad (8 dalis) „Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 dienos atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių sumoms“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatai, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

114. Priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

12Nurodė, kad Kauno apygardos teismas IĮ V. ir S. M. prekybos centras bankroto byloje patvirtino VSDFV bendrą 391 055 Lt (264 205 Lt delspinigių, baudų ir 126 850 Lt VSD įmokų nepriemokos) kreditorinio reikalavimo sumą. Ieškovė 2008 m. vasario 19 d. raštu kreipėsi į VSDFV MS, prašydama pateikti pažymą, kurioje būtų pateiktas mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino skaičiavimas pagal 2004 m. gegužės 13 d. duomenis, pažymą apie delspinigių perskaičiavimą, sprendimą pripažinti mokestinę nepriemoką pasibaigusia. VSDFV Marijampolės skyrius 2008 m. kovo 12 d. raštu nepatenkino minėtų prašymų ir iš esmės atsisakė perskaičiuoti delspinigius, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimo nuostatas, taip pat perskaičiuoti finansinio reikalavimo dydį dėl suėjusio 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino. V. ir S. M. kreipėsi su skundu į VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau 2008 m. gegužės 12 d. raštu pastaroji atsisakė tenkinti skundą. V. ir S. M. kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį Kauno apygardos teismą, prašydami VSD mokestinę nepriemoką pripažinti pasibaigusia dėl suėjusio 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino, perskaičiuoti delspinigius ir nustatyti įmonės patikslintą finansinę prievolę VSDFV MS. Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-739-259/2009 ieškinį atmetė. Lietuvos Apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-595/2009 Kauno apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2010 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą bei ieškinį paliko nenagrinėtu, nes konstatavo, kad ieškinys turi būti nagrinėjamas ne atskiroje byloje, o pačioje bankroto byloje. Pareiškėja nurodė, kad 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas apskaičiuotiems, bet nesumokėtiems mokesčiams, buvo taikomas mokesčių administratoriui priimant sprendimus ir dėl mokestinės nepriemokos, kuri buvo paskaičiuota iki 2001 m. rugsėjo 1 d., t.y. iki įstatymo nustačiusio 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminą įsigaliojimo (pvz. 2006 m. balandžio 13 d. sprendimas pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška). Todėl 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas turėjo būti pritaikytas ir V. ir S. M. prekybos centrui. Kadangi nuo 1995 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – VSDĮ) galiojo nuostata, kad Valstybinio socialinio draudimo fondui laiku nesumokėtos draudėjų ir jų draudžiamų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomos ne ginčo tvarka, bet už ne ilgesnį kaip paskutinių dvejų metų laikotarpį (38 straipsnis), kuri buvo taikoma iki VSDĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. VIII-361 įsigaliojimo (Valstybės žinios, 1997-07-16, Nr. 67-1651), iki 1995 liepos 14 d. paskaičiuotos, bet nesumokėtos įmokos ir delspinigiai, t. y. 29 406,78 Lt mokestinė nepriemoka ir 23 830,25 Lt delspinigių negali būti išieškomi bankroto byloje, nes nuo įmokų ir delspinigių paskaičiavimo dienos buvo suėjęs dviejų metų laikotarpis. Dėl šios priežasties VSDFV Marijampolės skyriaus finansinis reikalavimas mažintinas 53 237,03 Lt suma. Kadangi 2001 m. spalio 11 d. įstatymu Nr. IX – 546 VSDĮ 38 straipsnio 1 dalis papildyta sakiniu „Delspinigiai skaičiuojami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka“, todėl taikytina MAĮ 39 straipsnio 9 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu mokestis pagal mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas iki 1996 metų birželio 30 dienos, už ne laiku sumokėtą mokestį skaičiuojamų delspinigių suma negali viršyti 100 procentų nesumokėto mokesčio sumos. VSDFV Marijampolės skyrius, apskaičiuodamas reiškiamo finansinio reikalavimo dydį, šią imperatyvią įstatymo nuostatą ignoravo. Todėl laikantis šio reikalavimo ir atsižvelgiant į paskaičiuotas įmokas - 58 404 Lt, delspinigių suma už laikotarpį nuo 1996 m. birželio 14 d. iki 2001 m. rugpjūčio 31 d. negali būti didesnė nei nesumokėtų įmokų suma. Dėl šios priežasties 173 327,62 Lt delspinigių suma bankroto byloje patvirtinta nepagrįstai. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) pasisakė dėl Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 39 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nutarime buvo pasisakyta dėl finansų ministro įgaliojimų nustatyti delspinigių dydį ir pripažinta, kad jis negalėjo vien savo nuožiūra (bet neviršijant nustatytos 10 punktų ribos) spręsti, kiek punktų padidinti minėtoje MAĮ normoje nustatytą palūkanų normą. Konstitucinis Teismas pripažino neteisėtais finansų ministro įgaliojimus nuo 1995 m. liepos 26 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. Tokių delspinigių, paskaičiuotų, vadovaujantis prieštaraujančia LR Konstitucijai įstatymo nuostata, bankroto byloje VSDFV Marijampolės skyriui patvirtinta 262 659 Lt sumai. Delspinigiai turėjo būti perskaičiuoti mokesčių administratoriaus iniciatyva. VSDFV Marijampolės skyrius to nevykdė, nors turėjo pareigą juos perskaičiuoti už laikotarpį nuo 1997 m. liepos 16 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. Todėl 173 327,62 Lt delspinigių suma, ieškovės nuomone, įmonės bankroto byloje patvirtinta nepagristai. LR Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų vadovaujantis MAĮ (Valstybės žinios, 2004, Nr. 63-2243), 118 punkte nurodyta, kad draudėjui iškėlus bankroto bylą, fondui priklausančios lėšos išieškomos ĮBĮ nustatyta tvarka. Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, priverstinis išieškojimas nutraukiamas (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). VSDFV Marijampolės skyrius priverstinį išieškojimą nutraukė 2004 m. kovo 22 d. (bankroto bylos iškėlimo dieną), todėl inicijuoti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą, gauti prievolės įvykdymą įmonės bankroto procedūroje galima tik tuo atveju, jei nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną nebuvo pasibaigęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., VSDĮ 38 str., MAĮ 13 str., MAĮ 39 str., MAĮ 93 str. 1 d. 8 p., VSD įstatymo 16 str. 7d., Taisyklių 109 punktas). VSDFV Marijampolės skyrius netaikė 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos (VSD įstatymo 16 straipsnio 7 dalies redakcija, galiojanti nuo 2005 m. sausio 1 d.). Kadangi teisė priverstinai išieškoti nesumokėtas įmokas atsirado nuo 1995 m. sausio 1 d., todėl iki 1999 m. balandžio 15 d. paskaičiuotoms 98 983,87 Lt įmokoms, iš kurių iki bankroto bylos įmonei iškėlimo įsiteisėjimo dienos 2004 m. gegužės 13 d. nesumokėta 80 570,87 Lt, turi būti pritaikytas 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Suėjus socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir VSD įstatymo 16 straipsnio 7 dalies normomis, 339 842,81 Lt VSD įmokų ir nuo jų priskaičiuotų delspinigių nepriemoka privalo būti pripažinti pasibaigusia, nes 2004 m. gegužės 13 d. jai buvo suėjęs įstatymu nustatytas priverstinio išieškojimo terminas. Pareiškėjos nuomone, delspinigiai turi būti perskaičiuoti nuo 36 098,54 Lt (draudžiamųjų asmenų) ir 2 360,36 Lt (įmonės savininkų) mokestinės nepriemokos, kuriai nesuėjęs 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną, t. y. delspinigiai, kurie buvo apskaičiuoti nuo paskaičiuotų, bet nesumokėtų mokestinių nepriemokų laikotarpyje nuo 1999 metų kovo iki 2004 m. gegužės 1 d. MAĮ įsigaliojimo dienos, kuriuo buvo pakeistas MAĮ 39 straipsnis, Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu LR Konstitucijai. Nuo mokestinės nepriemokos, kuriai bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną nėra suėjęs 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas, paskaičiuoti delspinigiai, yra lygūs 1 211,86 Lt perskaičiavus, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, pareiškėjos įsitikinimu, nustatytinas 42 423,76 Lt (40 006,90 Lt įmokų, 1 211,86 Lt ir 1 205,00 Lt bauda) įmonės prievolės VSDFV Marijampolės skyriui dydis. Pareiškėjos nuomone, būtina kreiptis į LR Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Taisyklių 113 punkto normos. Lietuvos Apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 10 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjant V. ir S. M. skundą dėl atsakovo ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtų sprendimų, nurodė, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų baudų ir delspinigių skoloms ir, kad „tokį nurodytų teisės normų taikymo laike aiškinimą patvirtina ir poįstatyminis aktas - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintos Taisyklės, pagal kurių 113 punktą nurodytas senaties terminas yra taikomas įvykiams, atsiradusiems po minėto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo“. Šia nuostata savo raštuose remiasi ir atsakovas bei VSDFV. Tačiau draudėjų teises ribojanti nuostata, jog senaties terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, ir nuostata, kad įvykiams, buvusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi tuo metu galioję terminai, nėra įtvirtinta įstatymuose. VSDĮ normos nenumatė, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2005 m. sausio 1 d. ir jokie apribojimai dėl priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo įstatyme nebuvo įtvirtinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Taisyklėse nustatydama socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skolų ieškojimo senaties termino taikymo sąlygas (apribojimus), nors joks įstatymas tokių sąlygų nenustatė, viršijo savo įgaliojimus. VSD įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9,10,12,13,16,17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo Įstatymu Nr. X-1396, kuris buvo priimtas 2007 m. gruodžio 20 d. ir įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d. (Valstybės žinios, 2007-12-29, Nr. 138-5651) 11 straipsniu buvo pakeistas VSD įstatymo 16 straipsnis. 2007 m. VSD įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. X-1396 įtvirtinus taisyklę, kad „Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms“ yra ribojamas priverstinio išieškojimo senaties termino taikymas, kas nebuvo numatyta VSDĮ pakeitimo įstatyme Nr. IX-2535, priimtame 2004 m. lapkričio 4 d. (pakeitimas įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d.). Pareiškėjai kyla abejonė, ar pakeisto VSD įstatymo 16 straipsnio 8 dalies nuostata, jog priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 dienos atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių sumoms, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog „įstatymui <...> visi asmenys lygūs“ (konstituciniam lygiateisiškumo principui) bei konstituciniam teisinės valstybės principui. VSDĮ pakeitimo įstatyme nustatytos nelygios sąlygos valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojams. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, tais atvejais, kai mokėtojo nepriemoka susidarė prieš vienerius, dvejus, trejus, keturis ar penkerius metus iki VSD įstatymo pakeitimo, jų priverstinio išieškojimo senaties terminas prailginamas atitinkamai vieneriais, dvejais, trejais, ketveriais ar penkeriais metais, t. y. išieškojimas gali būti vykdomas nuo šešerių iki dešimties metų, nors tuo pat metu kitiems ūkio subjektams, kurių mokestinėms nepriemokoms priverstinio išieškojimo senaties terminas skaičiuojamas po 2005 m. sausio 1 d., šis terminas yra 5 metai. Ši nuostata, ieškovės teigimu, prieštarauja tame pačiame straipsnyje išdėstytai nuostatai, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas skaičiuojamas „nuo teisės priverstinai išieškoti" atsiradimo, o „teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos turėjo būti sumokėtos" ir taip skaičiuojamas „priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai". Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies norma kartu su 16 straipsnio 8 dalies norma, ribojančia nustatyto priverstinio išieškojimo senaties termino taikymą ir kitokį skaičiavimą prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės normų aiškumą. Situacija, kai VSDĮ nustatytos dvi skirtingos priverstinio išieškojimo senaties termino skaičiavimo taisyklės, laikytina teisiškai ydinga, nes tokioje teisės normoje nėra nustatyta aiškių kriterijų ir sudaro galimybę vykdančiai institucijai nevykdyti įstatymu nustatytų įsipareigojimų.

13Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjos V. M. pareiškimo dėl VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimo patikslinimo netenkino. Teismas nurodė, kad pareiškėja siekia patikslinti patvirtintą VSDFV MS reikalavimą, tačiau dėl priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino taikymo kreditoriaus VSDFV MS reikalavimas bankroto bylos nagrinėjimo eigoje jau ne kartą buvo svarstytas, todėl šis reikalavimas nenagrinėtinas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-164/2010) nurodė, kad 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms. Pareiškėjos nurodyti įrodymai neturi jokios reikšmės, kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų ir nuo jų paskaičiuotų delspinigių pagrįstumo, kurį reglamentuoja VSDĮ, o ne dėl mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos išieškojimo pagal MAĮ. Padarius išvadą, jog pareiškimo dalis dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių perskaičiavimo, atsižvelgiant į įstatymo nustatytą priverstinio išieškojimo 5 metų senaties terminą, iš naujo nenagrinėtina, netenkintinas ir pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą tikslu išsiaiškinti, ar tam tikros įstatymo ir Vyriausybės nutarimo nuostatos, susijusios su valstybinio socialinio draudimo nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino taikymu, neprieštarauja kitoms įstatymo nuostatoms, Konstitucijai ir konstituciniams principams.

14Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo kad iki 1995 m. gruodžio 7 d. tam tikri mokėjimai buvo atliekami, o tai reiškia, kad atlikus mokėjimus, kas yra tolygu skolos pripažinimui, senaties terminas yra nutraukiamas, ką numatė ir tuo metu galiojusio 1964 m. red. CK 89 straipsnio 2 dalis. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo taikyti MAĮ 39 straipsnio 9 dalies (2001 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. IX-394 redakcija) nuostatą, ribojančią delspinigių sumą, kai mokestis turėjo būti sumokėtas iki 1996 m. birželio 30 d., kuri negalėjo viršyti 100 procentų nesumokėto mokesčio sumos, nes tokios nuostatos VSDĮ nėra, ir tai nelaikytina delspinigių skaičiavimo norma, kurią tuo metu galėjo nustatyti finansų ministras. Atitinkamai Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimas (pripažinta, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija; Žin., 2001, Nr. 62-2211) 3 dalis ta apimtimi, kuria buvo įtvirtinti finansų ministro įgaliojimai vien savo nuožiūra, bet neviršijant nustatytos 10 punktų ribos, spręsti, kiek punktų padidinti šioje dalyje nurodytą palūkanų normą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui) paskelbtas 2006 m. rugsėjo 28 d., todėl jis netaikytinas anksčiau susiformavusiems teisiniams santykiams.

15Atskiruoju skundu V. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

161. Su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, kurių teismas nevertino, patvirtina, kad 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas apskaičiuotiems, bet nesumokėtiems mokesčiams buvo taikomas mokesčių administratoriui priimant sprendimus iki priverstinio išieškojimo instituto įvedimo. Atitinkamai priverstinio išieškojimo senaties terminas skaičiuojamas būtent nuo teisės priverstinai išieškoti mokesčius ir su jais susijusias sumas atsiradimo momento. Be to, pagal MAĮ 13 ir 14 straipsnius vienas iš pagal šį įstatymą administruojamų mokesčių yra valstybinio socialinio draudimo įmokos.

172. Nenagrinėdamas pareiškėjos prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, teismas apribojo ar net paneigė iš Konstitucijos kylančius teismo įgaliojimus vykdyti teisingumą.

183. 1964 m. CK 89 straipsnio 2 dalimi buvo reglamentuojamas ieškininės senaties termino nutraukimas, bet ne delspinigių ir baudų išieškojimo ne ginčo tvarka nutraukimas, kuris numatytas VSDĮ (38 str. redakcija, galiojusi iki 1997 m. birželio 16 d.). Tokiu būdu teismas nepagrįstai nusprendė, kad 2 metų išieškojimo ne ginčo tvarka terminas nėra praleistas.

194. Vadovaujantis MAĮ 39 straipsnio (Žin., 2001 m. liepos 18 d. Nr. 62-2211) 9 dalimi, jeigu mokestis turėjo būti sumokėtas iki 1996 m. birželio 30 d., už ne laiku sumokėtą mokestį skaičiuojamų delspinigių suma negali viršyti 100 procentų nesumokėto mokesčio sumos. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nuo 126 850 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų nepriemokos priskaičiuota 264 205 Lt delspinigių.

205. VSDĮ 38 straipsnio 1 dalis suteikė teisę VSDFV MS skaičiuoti delspinigius pagal MAĮ 39 straipsnyje nustatytą finansų ministro delspinigių normą, kurios patvirtinimas buvo pripažintas prieštaraujančiu LR Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju delspinigiai iki šiol nėra sumokėti, todėl VSDFV MA privalo juos perskaičiuoti už laikotarpį nuo 1997 m. liepos 16 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. (LR Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str.).

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo S. M. prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad tiek santykiai socialinio draudimo įmokų administravimo srityje, tiek ir santykiai mokesčių administravimo srityje yra tos pačios mokesčių doktrinos dalykas ir jiems privalomai vienodai turi būti taikomos bei aiškinamos tokius santykius reglamentuojančios teisės normos. MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje ir VSDĮ įtvirtintomis nuostatomis iš esmės yra reglamentuojami teisiniai santykiai, esantys administracinės teisės dalimi, todėl MAĮ 107 straipsnyje įtvirtinta teisės norma laikytina turinčia atgalinio veikimo galią. Vadovaujantis nuo 1997 m. liepos 16 d. įsigaliojusia VSDĮ 38 straipsnio redakcija VSDFV MS taikė būtent finansų ministro įsakymais nustatytą delspinigių normą, todėl po 2006 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo delspinigiai turėjo būti perskaičiuoti. Priešingu atveju, diskriminuojami subjektai, kurių mokestinės nepriemokos prasidėjo iki 2005 m. sausio 1 d. įstatymo įsigaliojimo.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VSDFV MS prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusiomis nutartimis, o apeliantė nepagrįstai išplečia MAĮ nuostatų taikymą delspinigių už pavėluotai sumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimui. Be to, apeliantės nurodomos VSDĮ normos neribotas taikymas laiko atžvilgiu reikštų įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principo pažeidimą. Tuo tarpu Taisyklių nuostata, jog senaties terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po VSDĮ pakeitimo įsigaliojimo, nenustatė naujų teisės normų, o tik buvo konkretizuotas valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties termino taikymas.

23Atskirasis skundas netenkinamas.

24Nagrinėjamu atveju reikalavimas pripažinti pasibaigusia bankrutavusios IĮ V. ir S. M. prekybos centras 339 842,81 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių nepriemoką, visų pirma, siejamas su tuo, kad, apeliantės nuomone, turėtų būti taikomas VSDĮ 16 straipsnyje numatytas 5 metų nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas jau ne kartą yra nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-88/2010, 3K-3-164/2010), kad skola, kuriai taikomas penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas, yra tokia, kurios pagrindu esantys juridiniai faktai atsirado po 2005 m. sausio 1 d., o skoloms, atsiradusioms iki minėto termino, VSDĮ nustatytas penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas netaikomas. Tuo tarpu, nors reikalavimas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinė Teismą taip pat yra susijęs būtent su minėto priverstinio išieškojimo senaties termino taikymu laike (ieškovės nuomone, teisinis reglamentavimas, nustatantis 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino taikymą tik skoloms, atsiradusioms po 2005 m. sausio 1 d., prieštarauja konstituciniams lygiateisiškumo, teisingumo, teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės principams), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės nurodomi argumentai nėra pakankami spręsti apie tokio teisinio reglamentavimo galimą prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai (CPK 3 str. 3 d.), nes skolų atsiradimo metu minėtas 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas nebuvo nustatytas, todėl nei apeliantės, nei bankrutavusios įmonės teisėtų interesų skolų atsiradimo momentu negalėjo pažeisti tai, ko nebuvo, o įstatymas atgal šiuo atveju negalioja. Be to, nors Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija; Žin., 2001, Nr. 62-2211) 3 dalis ta apimtimi, kuria buvo įtvirtinti finansų ministro įgaliojimai vien savo nuožiūra, bet neviršijant nustatytos 10 punktų ribos, spręsti, kiek punktų padidinti šioje dalyje nurodytą palūkanų normą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau patys finansų ministro įsakymai dėl delspinigių mokėjimo bei skaičiavimo tvarkos nebuvo pripažinti prieštaraujančiais konstituciniams principams.

25Apeliantė taip pat nurodo, kad dalis nepriemokos ir delspinigių (bendra 53 237,03 Lt suma) turėjo būti nurašyti, nes nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. liepos 16 d. VSDĮ 38 straipsnyje buvo numatyta, jog valstybinio socialinio draudimo fondui laiku nesumokėtos draudėjų ir draudžiamų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomos ne ginčo tvarka, bet už ne ilgesnį kaip paskutinių 2 metų laikotarpį. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo jau pirmosios instancijos teismas, iki 1995 m. gruodžio 7 d. tam tikri mokėjimai buvo atliekami, 1995 m. gruodžio 13 d. pasirašyta įmokų atidėjimo sutartis, kas pagrįstai įvertinta kaip skolos pripažinimas. Tuo tarpu VSDFV 1996 m. rugsėjo 4 d. sprendimu sprendimas dėl įmokų ir delspinigių įsiskolinimo vykdymo pateiktas antstoliui, todėl teigti, kad minėtų nuostatų nebuvo laikytasi, nėra pagrindo.

26Ieškovė taip pat mano, kad delspinigių dydis negali viršyti pačios nepriemokos dydžio, o tokią savo poziciją grindžia atitinkamomis MAĮ 39 straipsnio 9 dalies (2001 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. IX-394 red.) nuostatomis, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju skola susidarė ją skaičiuojant pagal VSDĮ, o ne pagal MAĮ, o minėtos nuostatos, kaip pažymėjo jau pirmosios instancijos teismas, VSDĮ nėra.

27Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

29Palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. IĮ V. ir S. M. prekybos centras buvo... 4. 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai,... 5. Atsižvelgiant į kreditorių reikalavimų dalinį patenkinimą, Kauno... 6. V. M. 2010 m. birželio 21 d. kreipėsi į teismą ir pareiškimu dėl... 7. - ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647... 8. - ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6,... 9. - ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6,... 10. - ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6,... 11. 4. Priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.... 12. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas IĮ V. ir S. M. prekybos centras bankroto... 13. Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjos V. M.... 14. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo kad iki 1995 m. gruodžio 7... 15. Atskiruoju skundu V. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m.... 16. 1. Su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, kurių teismas nevertino,... 17. 2. Nenagrinėdamas pareiškėjos prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos... 18. 3. 1964 m. CK 89 straipsnio 2 dalimi buvo reglamentuojamas ieškininės... 19. 4. Vadovaujantis MAĮ 39 straipsnio (Žin., 2001 m. liepos 18 d. Nr. 62-2211) 9... 20. 5. VSDĮ 38 straipsnio 1 dalis suteikė teisę VSDFV MS skaičiuoti... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo S. M. prašo apeliacinį... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VSDFV MS prašo pirmosios... 23. Atskirasis skundas netenkinamas.... 24. Nagrinėjamu atveju reikalavimas pripažinti pasibaigusia bankrutavusios IĮ V.... 25. Apeliantė taip pat nurodo, kad dalis nepriemokos ir delspinigių (bendra 53... 26. Ieškovė taip pat mano, kad delspinigių dydis negali viršyti pačios... 27. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. Palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį nepakeistą....