Byla e2-968-823/2016
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Golden capital“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Golden capital“ direktoriaus J. G. (J. G.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1363-264/2016 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Golden capital“ direktoriaus J. G. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Golden capital“.

2Teisėja, išnagrinėjusi bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4UAB „Golden capital“ direktorius J. G. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Golden capital“, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Verslo konsultavimo biuras“.

5Nurodė, kad pagrindinė bendrovės vykdoma ūkinė – komercinė veikla yra konsultacinės veiklos paslaugos, nelistinguojamų vertybinių popierių prekyba, kreditorinių skolų pirkimas -pardavimas. Finansinės atskaitomybės dokumentai, kreditorių, bylų, vykdomųjų bylų sąrašas patvirtina, kad bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau nėra nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme. Finansinius sunkumus sukėlė tai, kad su visais UAB „Golden capital“ turimais kreditoriais buvo ketinama atsiskaityti realizavus du didelius akcijų paketus (UAB „T&A Projektai ir UAB „Idea & realty”), tačiau akcijų pirkėjas UAB „Nevėžio vingis“ neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų (neatsiskaitė su UAB „Golden capital“) ir bankrutavo. Pareiškėja atsikaityti su kreditoriais ir įveikti laikinus finansinius sunkumus ketina gavusi 480 000 EUR pajamų pagal 2015 m. gruodžio 21 d. sudarytus du notarinius akcijų pirkimo – pardavimo sandorius, atsisakiusi nuostolingos veiklos, plečiant pelningą veiklą, pardavusi turimą likvidų finansinį turtą bei kapitalizavusi skolas (ar jų dalį).

6Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kulpės slėnis“ nurodė, kad yra UAB „Golden capital” kreditorius, turintis 145 565,52 EUR dydžio reikalavimo teisę, ir su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Golden capital“ nesutinka.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Golden capital“ restruktūrizavimo bylą.

9Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. dienos balanso duomenimis bendrovė iš viso turto turėjo už 1 808 625 EUR, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 1 256 671 EUR, trumpalaikis turtas – 551 954 EUR, finansinis turtas – 1 254 216 EUR, per vienerius metus gautinos sumos – 550 963 EUR. Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 147 580 EUR. Iš 2015 m. gruodžio 31 d. pelno nuotolių ataskaitos matyti, kad įmonės pelnas sudarė 38 639 EUR. Didžiausią dalį įmonės turto struktūroje sudaro finansinis turtas, kuris 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis yra 1 254 216 EUR. Restruktūrizavimo plano metmenų 1.4.2. dalyje nurodoma, kad šio turto pakitimą įtakojo sėkmingas akcijų pardavimo sandoris. Tiek pareiškime, tiek restruktūrizavimo metmenyse nurodoma, kad UAB „Golden capital“ 2015 m. gruodžio 21 d. sudarė du notarinius pardavimo sandorius, kuriais pardavė nekilnojamojo turto valdymo bendrovių UAB „T&A Projektai ir UAB „Idea & realty” akcijų paketus už bendrą 480 000 EUR sumą. Tačiau iš 3.3.2. lentelės duomenų matyti, kad įmonės dalį finansinio turto sudaro įmonių akcijos, o 480 000 EUR suma nėra įtraukta. Restruktūrizavimo plano metmenų 6.5 dalyje nurodoma, kad per vienerius metus gautinas sumas sudaro pirkėjų įsiskolinimo lygio kitimas. Iš 2015 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad per vienerius metus gautinos sumos sudaro 550 963 EUR. Pateiktoje periodinėje pirkėjų suvestinėje matyti, kad į pirkėjų skolas yra įtraukta UAB „AMK logistika“ su 480 000 EUR skola, kuri ir nupirko minėtus du akcijų paketus. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad už šias akcijas bus atsiskaitoma iki 2019 metų mokant po ¼ nuo 480 000 EUR sumos. Taigi, nors numatyta, kad iš šio sandorio per metus bus gaunama tik 120 000 EUR pajamų, tačiau į balanso eilutę „per vienerius metus gautinos sumos“ iš sandorio gautina 480 000 EUR suma įtraukiama visa apimtimi. Šią išvadą patvirtina paties UAB „Golden capital” direktoriaus nurodyta aplinkybė, kad per vienerius metus gautinas sumas sudaro pirkėjų įsiskolinimai. Debitorių sąraše tarp pirkėjų skolų įtrauktas ŽŪB “Kraštovaizdis“ su 292,82 EUR skola, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus apygardos teisme šiai bendrovei pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat dalis debitorių sąraše nurodomų įmonių jau yra bankrutuojančios (BUAB “Inrent”, BUAB “AKS projektai”, BUAB “Atolas”, BUAB “Runikos investicijų centras”, BUAB “Alsisa”), o pareiškėjas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad šių debitorių įsiskolinimai atsakovei bus padengti. Be to, į įmonės finansinio turto sudėtį, įtrauktas kreditas UAB „Nevėžio vingis” 1 062 944,80 EUR sumai. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis UAB „Nevėžio vingis“ Šiaulių apygardos teisme 2014 m. spalio 23 d. iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr.B2-240-210/2016), patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, pagal kurį UAB „Golden capital“ bendra reikalavimų suma BUAB „Nevėžio vingis“ bankroto byloje sudaro 490 989,92 EUR. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai neparodo įmonės tikrosios finansinės padėties, pateiktų duomenų informatyvumas kelia pagrįstų abejonių jų patikimumu.

10Teismas pažymėjo, kad pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės atsakovės įmonės veiklai stabilizuoti ir atkurti, o UAB „Golden capital“ nurodomos aplinkybės dėl vykdomos veiklos perspektyvų prieštarauja viena kitai. Teismo vertinimu, UAB „Golden capital” neturi vieningos pozicijos dėl įmonės veiklos akcijų pirkimo -pardavimo srityje, taip pat mažai tikėtina, kad įmonė ketintų atsisakyti šios veiklos, kadangi ir restruktūrizavimo plano metmenyse kalbama apie naujų akcijų įsigijimą ir turimų akcijų pardavimą. Restruktūrizavimo metmenyse nurodoma, kad, esant būtinybei, gali būti parduodamos turimos kitų įmonių akcijos (AB „Panevėžio būtų ūkis“, UAB „Panevėžio autoservisas“, UAB „Panevėžio gatvės“, UAB „Panevėžio autoservisas“, UAB „Senvagės rezidencija“), tačiau iš 2.5.4 priedo ir restruktūrizavimo plano metmenų 32 lape pateikiamos informacijos matyti, kad visos nurodytų įmonių turimos akcijos yra įkeistos fiziniams asmenims. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie šių įmonių akcijų vertę. Nors teismui pateikti duomenys apie vykdomas sutartis su UAB „Valeksa“, UAB „Arneksta ir Ko“, UAB „Teisingas pasirinkimas“ ir Ko, UAB „Idea & Realty“, IĮ „Plieninė sklendė“ dėl paslaugų teikimo, tačiau UAB „Golden capital“ direktorius nepateikė jokių duomenų apie vykdomų sutarčių apimtis, teikiamų paslaugų kiekius, kainas ir gaunamas pajamas. Restruktūrizavimo plano metmenyse taip pat nurodomas neįkeistas turtas, kurio vertė 5 793 EUR, tačiau VĮ Registrų centro duomenimis įmonė nekilnojamojo turto neturi, 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis materialusis turtas sudaro 2 455 EUR, turimos kitų įmonių akcijos įkeistos, nenurodoma, koks tai turtas: finansinis ar materialusis, todėl kyla abejonių dėl tokio turto egzistavimo. Nors UAB „Golden capital” direktorius teigia, kad įmonė per septynerius veiklos metus generavo ženklias pajamas, tačiau, kaip matyti, kreditorei UAB „Kulpės slėnis” skola nepadengiama nuo 2011 metų, kai Panevėžio apygardos teismas 2011 m. liepos 18 d. išdavė vykdomąjį raštą. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas kalba apie investicijas į ilgalaikio turto vystymo projektus, tačiau nepateikia jokių išsamesnių paaiškinimų dėl šių investicijų. Teismas konstatavo ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ) 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimą, kadangi atsakovės pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad mokėtinos palūkanos už pradelstus įsiskolinimus bus numatytos tik plano rengimo metu.

11Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas jau trečią kartą kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau pareiškėjo prašymai netenkinami. Įvertinus restruktūrizavimo plano metmenis ir prieš tai priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose nurodytus UAB „Golden capital“ duomenis apie vykdomą veiklą, perspektyvas atkuriant įmonės veiklos stabilumą, matyti, kad iš esmės duomenys nesiskiria.

12III. Atskirojo skundo argumentai

13Pareiškėjas UAB „Golden capital“ direktorius J. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nei vieno įstatyminio pagrindo, kuriam esant teismas gali atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Įstatymas nenumato pagrindo atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą kuomet „teismui pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai neparodo įmonės tikrosios finansinės padėties, pateiktų duomenų informatyvumas kelia pagrįstų abejonių jų patikimumu“ ir/arba kuomet „planas nėra realus, įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta realių priemonių atsakovės mokumui ir normaliai ūkinei komercinei veiklai atkurti.“;
  2. Parduotos nekilnojamojo turto valdymo bendrovių UAB „T&A Projektai” ir UAB “Idea & realty” akcijos nebegali sudaryti atsakovės finansinio turto (balanso A.III eilutėje) būtent dėl tos priežasties, kad jos yra parduotos. Po turto pardavimo šis finansinis turtas pavirto kita balanso eilute – į „per vienerius metus gautinos sumos“ (balanso B.II eilutė).
  3. Teismas teisingai konstatavo, kad per vienerius metus gautinos sumos sudaro 550 963 EUR, ir kad dalį šios sumos sudaro gautina 480 000 EUR suma iš 2015 m. gruodžio 21 d. akcijų pardavimo sandorių. Nors sandoriuose numatytas periodinis apmokėjimas iki 2019 metų pabaigos, tačiau šis debitorinis įsiskolinimas negalėjo būti įtrauktas į kokią nors kitokią balanso eilutę.
  4. Teismas netinkamai vertino tą aplinkybę, kad debitoriui ŽŪB „Kraštovaizdis“ pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi ne kiekvienas teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo gali pasibaigti bankroto bylos iškėlimu.
  5. Teismas nepagrįstai teigia, kad nepateikta neginčijamų įrodymų, jog debitorių, kuriems iškelta bankroto byla, įsiskolinimai atsakovei bus padengti. Teismui buvo pateikti papildomi paaiškinimai dėl debitorinių skolų nurodant, kad minėtų debitorių skolos sudaro tik apie 8,88 proc. nuo bendros debitorinių skolų sumos ir restruktūrizavimo plano metmenyse nebuvo planuojama iš pastarųjų debitorinių skolų atgavimo dengti skolas įmonės kreditoriams.
  6. Nors teismas kėlė abejones dėl įmonės finansinio turto sudėties dėl kredito UAB „Nevėžio vingis“, pažymėtina, kad UAB „Golden capital“ finansinės apskaitos dokumentai yra parengti 2015 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu teismo nurodytos faktinės aplinkybės įvyko vėliau, todėl į šį laikotarpį nepatenka.
  7. Vadovaujantis teismų praktika ir ĮRĮ nuostatomis, teismas pernelyg griežtai vertino jam pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis; vertinti metmenų tinkamumą, realumą, ekonominį pagrįstumą, juose nurodytų priemonių atsakovės mokumui ir normaliai ūkinei komercinei veiklai atkurti realumą, teismas turėjo palikti UAB „Golden capital“ kreditoriams.

14Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Kulpės slėnis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai iš esmės sutampa su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais grindžia iš esmės sutikdamas su teismo argumentais. Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad restruktūrizavimo bylą UAB „Golden capital“ nepasikeitus jokioms esminėms aplinkybėms bandoma iškelti jau trečią kartą, todėl prašo UAB “Golden capital” akcininkus nubausti už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas netenkintinas

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19Dėl restruktūrizavimo sąlygų bei atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų

20Be ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Remiantis ĮRĮ nuostatomis, teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis). Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis). Kadangi tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų sprendimo priemonės, teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi vertinti ne tik įmonės pateiktus finansinius dokumentus, tačiau ir jos veiksmus rinkoje, kitus su vykdoma veikla susijusius duomenis. Turi būti įvertintos realios galimybės, taikant ĮRĮ nustatytas procedūras, išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis). Šios priemonės preliminariai numatomos įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

21Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas trečią kartą kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Golden capital“. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 22 d. ir 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimis (civilinėse bylose Nr. 2-955-330/2015 ir Nr. 2-1996-370/2015) paliko nepakeistas pirmosios instancijos teismų nutartis, kuriomis buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą. Pažymėtina, kad abiem atvejais Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė UAB „Golden capital“ iškelti restruktūrizavimo bylą remiantis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktu (buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai).

22Dėl restruktūrizavimo plano metmenų įvertinimo

23Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad restruktūrizavimo metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės atsakovės įmonės veiklai stabilizuoti ir atkurti, teigia, kad pirmosios instancijos teismas per griežtai vertino pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, kadangi vertinti metmenų tinkamumą, realumą, ekonominį pagrįstumą, juose nurodytų priemonių atsakovės mokumui ir normaliai ūkinei komercinei veiklai atkurti realumą turi UAB „Golden capital“ kreditoriai.

24Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovės pagrindinės planuojamos priemonės, sprendžiant mokumo problemas, yra nuostolingos veiklos atsisakymas (vertybinių popierių supirkimas ir paskesnis jų pardavimas, pelningos veiklos plėtra (teisinės ir verslo konsultacijos), turimo likvidaus turto pardavimas (įmonių akcijos), skolų (ar jų dalies) kapitalizavimas (skolos būtų kapitalizuojamos naujai išleistomis UAB ,,Golden capital“ akcijomis).

25Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tokius bendrovės ateities planus vertinti kaip nekonkrečius ir nepagrįstus. Nesutiktina su apelianto teigimu, kad teismas metmenis vertino per griežtai. Nors restruktūrizavimo metmenys yra tam tikros įmonės veiklos gairės, tačiau metmenys taip pat neturi būti itin paviršutiniški, abstraktūs, tik deklaracija, nes jų turinio turėtų pakakti pagrįstoms prielaidoms, kad įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę – komercinę veiklą, susiformuoti (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-560/2013). ĮRĮ 5 straipsnyje yra apibūdinti reikalavimai įmonės restruktūrizavimo plano metmenims, kurie turi būti pateikti kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Vienas iš tokių reikalavimų yra, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti nurodytas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas). ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurių įmonės dalyviai ir valdymo organai planuoja imtis, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę. Įstatymo leidėjas tokiomis priemonėmis laiko įmonės valdymo organų konkrečius veiksmus, susijusius su nuostolingos veiklos atsisakymu, veiklos įvairinimu, naujų produktų (prekių ar paslaugų) gamyba, įvairiomis kitomis įmonės ateities perspektyvomis ir pan. (ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 7 punktas). Apeliantas iš esmės atkartojo kai kuriuose ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 - 8 punktuose išdėstytas priemones, tačiau realaus jų įgyvendinimo nepagrindė. Vien tai, kad bendrovė planuoja atlikti aukščiau nurodytus veiksmus, nepateikiant jokių šių planų realaus įgyvendinimo perspektyvų, savaime neužtikrina bendrovės veiklos tęstinumo ir augimo, tokių įrodymų ar kitų duomenų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 12, 178, 314, 338 straipsniai). Pažymėtina, kad analogiškas mokumo ir veiklos atkūrimo priemones apeliantas nurodė ir anksčiau teikdamas prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau iki šiol nesiėmė jokių veiksmų šioms priemonėms įgyvendinti. Nors restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešas interesas, tai neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 178 straipsnis).

26Apeliacijos ribas apibrėžia atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 320 straipsnis). Apeliantas neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir išvadų, susijusių UAB „Golden capital“ ketinamos vykdyti veiklos perspektyvų prieštaringumo viena kitai, abejotinų ketinamų parduoti likvidžių akcijų pardavimo galimybių ir vertės, duomenų apie pateiktų vykdomų sutarčių apimtis, teikiamų paslaugų kiekius, kainas ir gaunamas pajamas nebuvimo. Apeliantui nenurodžius šių teismo išvadų nepagrįstumo pagrindo, minėtos teismo išvados laikytinos pagrįstomis.

27Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bendrovės balanso ir kitus byloje esančius duomenis. Apelianto nuomone tai, kad į 2015 m. gruodžio 31 d. balansą įtraukta 480 000 EUR suma visa apimtimi, nors pagal 2015 m. gruodžio 21 d. sudarytus sandorius ši suma visa bus gauta tik 2019 metais, neturi reikšmės, kadangi apeliantas neslėpė jokių šių sandorių detalių, be to, šis debitorinis įsiskolinimas negalėjo būti įtrauktas į kokią nors kitokią balanso eilutę. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu iš esmės iškreipiami balanso duomenys apie per vienerius metus gautinas sumas. Be to, kaip nustatyta remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr.e2-787-368/2015 priimtu įsiteisėjusiu 2015 m. spalio 27 d. sprendimu pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento UAB „T & A Projektai“ (buvusi UAB „Opulens“) ir UAB „Idea & realty“ vertybinių popierių (akcijų) pirkimo – pardavimo sutartis sudarytas tarp UAB „Nevėžio vingis“ ir UAB „Golden capital“. Ši aplinkybė taip pat reikšminga vertinant realią bendrovės finansinę padėtį. Tai, kad dalies debitorių, kuriems keliamos ar jau iškeltos bankroto bylos, įsiskolinimai nesudaro itin reikšmingos sumos bendroje debitorinių skolų sumoje ir restruktūrizavimo plano metmenyse nebuvo planuojama iš pastarųjų debitorinių skolų atgavimo dengti skolas įmonės kreditoriams, nepaneigia fakto, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kad šių debitorių įsiskolinimai atsakovei bus padengti, neatskleidė faktinės situacijos apie debitorinių skolų likvidumą, kas vėl gi iškreipia bendrovės balanso duomenis, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių pateikto balanso duomenų patikimumu. Nesant galimybių pagal teismui pateiktus įrodymus tinkamai įvertinti tikrąją bendrovės finansinę padėtį, nėra įmanoma spręsti dėl realių bendrovės mokumo pagerinimo perspektyvų pagal teikiamus restruktūrizavimo plano metmenis.

28Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantas nepateikė nei ekonomiškai pagrįstų priemonių visumos, nei įrodymų apie jų įgyvendinimo realumą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė kelti UAB ,,Golden capital“ restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

29Dėl baudos skyrimo

30Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Remiantis CPK 5 straipsnio nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis).

31Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pakartotinai kreipiamasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pati savaime nesudaro pagrindo skirti baudą už naudojimąsi šiomis procesinėmis teisėmis. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas sąmoningai pareiškė nepagrįstą pareiškimą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl pagrindo skirti apeliantui baudą nėra (CPK 95 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis).

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. UAB „Golden capital“ direktorius J. G. kreipėsi į teismą, prašydamas... 5. Nurodė, kad pagrindinė bendrovės vykdoma ūkinė – komercinė veikla yra... 6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kulpės... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB... 9. Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. dienos balanso duomenimis... 10. Teismas pažymėjo, kad pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra... 11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas jau trečią kartą... 12. III. Atskirojo skundo argumentai... 13. Pareiškėjas UAB „Golden capital“ direktorius J. G. atskiruoju skundu... 14. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Kulpės... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 16. Atskirasis skundas netenkintinas... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti... 19. Dėl restruktūrizavimo sąlygų bei atsisakymo iškelti restruktūrizavimo... 20. Be ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, kurioms... 21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad... 22. Dėl restruktūrizavimo plano metmenų įvertinimo... 23. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovės pagrindinės planuojamos... 25. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo... 26. Apeliacijos ribas apibrėžia atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai... 27. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai... 28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių... 29. Dėl baudos skyrimo... 30. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės... 31. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pakartotinai kreipiamasi į teismą... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 33. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą....