Byla 1A-588-594-2014

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Agnei Ramanauskienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorams Audriui Ažukui, Vytautui Turauskiui, nuteistojo D. J. gynėjai advokatei Angelei Fominienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė - 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose,

2nukentėjusios civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš D. J. priteista A. S. 2858 Lt žalai atlyginti,

3Teismas, išnagrinėjęs bylą

Nustatė

4D. J. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą: 2013-04-12, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, būdamas svečiuose, iš A. S. priklausančios sodybos, esančios ( - ) sav., pagrobė A. S. priklausantį benzininį pjūklą „Partner“, kurio vertė 500 litų, 79 litų vertės lygintuvą „Bosch“, 100 litų vertės lagaminą, du patalynės komplektus, kurių bendra vertė 160 litų, 90 litų vertės kvepalus „Avon“, 7 kg šaldytos vištienos mėsos, kurios vertė 49 litai, 10 kg šaldytos maltos kiaulienos mėsos, kurios vertė 100 litų, 10 kg šaldytos kiaulienos mėsos, kurios vertė 150 litų, 5 kg šaldytų šašlykų, kurių vertė 80 litų, bei pagrobė A. S. priklausantį nešiojamą kompiuterį „HP“, kurio vertė 400 litų, vaizdo filmavimo kamerą „Sony“, kurios vertė 200 litų, tuo nukentėjusiajai A. S. padarydamas 1308 litų turtinę žalą, o nukentėjusiajam A. S. padarydamas 600 litų turtinę žalą.

5Nuteistojo D. J. apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti jam skirtą bausmę. Apeliantas nurodo, kad serga keliomis sunkiomis ligomis, iš kurių viena yra Hodžkino limfoma. Gydosi Vilniaus Santariškių ligoninėje, yra 80 % nedarbingas, gailisi, todėl skirta laisvės atėmimo bausmė pagal dabartinę situaciją yra per griežta.

6Teisiamajame posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį.

7Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmetamas.

8Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmos instancijos teismo nuosprendį tik bausmės skyrimo aspektu.

9Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas remiantis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

10Esminis nuteistojo D. J. argumentas, kodėl jam turėtų būti švelninama paskirta laisvės atėmimo bausmė yra jo sveikatos būklė. Kaip nurodo apeliantas, jis serga Hodžkino limfoma, turi 80 % nedarbingumą, yra pirmos grupės invalidas.

11Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis draudžia žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui susirgus sunkia nepagydoma liga, paskirtos bausmės atlikimas gali tapti prieštaraujančiu nurodytam draudimui. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku (BK 76 straipsnio 1 dalis). Sunkios nepagydomos ligos kriterijaus nustatymas yra medicinos, o ne teisės klausimas. Pažymėtina, kad atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad spręsdamas ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas turi įvertinti padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgti į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytas sąlygas, o išvadą ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro vertindamas įrodymus bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Dėl to teismo medicinos eksperto išvada, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių ir tik rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–221/2014).

12Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmos instancijos teismui apie nuteistojo sveikatos būklę buvo žinoma – jis buvo į bylą pateikęs medicininę pažymą (b. l. 122, t. 2), tačiau iš pirmos instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad jokių prašymų, pastabų ar papildymų iš proceso dalyvių dėl to pareikšta nebuvo. Pagal susiformavusią teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismui nebuvo teiktas prašymas skirti medicininę ekspertizę D. J. sveikatos būklei įvertinti bei atsakyti į klausimą ar jis gali atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į byloje esančią pažymą apie nuteistojo sveikatos būklę bei gynėjos prašymą, buvo paskirta ekspertizė, siekiant nustatyti ar D. J. serga tokiomis ligomis, dėl kurių jam būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Alikus ekspertizę, ekspertizės akte Nr. EKG50/14(02) konstatuota, kad remiantis pateiktais medicininiais dokumentais D. J. 2011-2012 metais buvo diagnozuota ŽIV infekcija, C 3 stadija, Hodžkino limfoma, mišrių ląstelių variantas, III B stadija, lėtinis virusinis hepatitas C. Š. ligos neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 dienos įsakymo Nr. 1R-308/V-1247 sunkių nepagydomų ligų sąrašo kriterijų, todėl nėra pagrindu D. J. atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo (b. l. 185-191, t. 2).

13Teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-337/2010, 2K-212/2011, 2K-160/2012, 2K-257/2013, 2K-264/2013). Iš paminėto ekspertizės akto matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu 2013-04-12 D. J. jau sirgo apeliaciniame skunde minimomis ligomis ir tai jam nesutrukdė įvykdyti nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Pažymėtina ir tai, kad iš minėto ekspertizės akto matyti, jog D. J. dėl minėtų susirgimų besigydant stacionare jo būklė po gydymo pagerėdavo. Paskutinį kartą D. J. stacionariniam gydymui buvo paguldytas į Marijampolės ligoninę 2014-04-10 iš kurios 2014-04-11 savavališkai pasišalino, kas leidžia teigti, jog jo sveikatos būklė nėra tokia bloga, dėl kurios jis negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

14Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartimi nėra užkertamas kelias nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos galimybei, jeigu toks klausimas iškiltų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo sveikatos būklė blogėtų, liga progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamo gydymo, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnis, BVK 177 straipsnis, BPK 359, 362 straipsniai), todėl, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantui nėra pagrindo taikyti BK 76 straipsnio nuostatų.

15BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos paprastai taikomos kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios duotų teisinį pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija įvertino apelianto akcentuojamus teiginius apie jo sveikatos būklę ir netektą darbingumą, tačiau tai negali būti laikoma išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintam teisingumo principui.

16Individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo nuostatomis. Šių imperatyvų taikymui taip pat turi įtakos konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo bei kiti principai. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau negalima ignoruoti faktų, jog D. J., nors yra pakankamai jauno amžiaus, anksčiau teistas jau devynis kartus, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, iš kurių didžioji dalis – pažeidimai numatyti ATPK 50 str. (smulkusis svetimo turto pagrobimas). Jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių. Darytina išvada, kad apeliantas iš savo klaidų nesimoko, niekur nedirba, nesistengia keisti savo elgesio ir būti pavyzdingu visuomenės nariu. Nors apeliantas nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau jis nusikalto neišnykus turimam teistumui, todėl apylinkės teismas, atsižvelgdamas į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, teisingai vadovavosi BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d. ir pagrįstai parinko laisvės atėmimo bausmę. Už BK 178 str. 1 d. įtvirtintą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimą iki trejų metų, tačiau teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tyčinį veikos pobūdį, civilinio ieškinio pripažinimą, skyrė gerokai mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę, t. y. laisvės atėmimą vieneriems metams. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio pagrindu, tuo pačiu nuosprendžiu buvo sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo, tad dar labiau švelninti bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio teisinio pagrindo.

17Nors nuteistojo apeliaciniame skunde tiesiogiai ir nėra nurodyta, kad jis prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau prašoma bausmę sušvelninti ir tokį reikalavimą teismas traktuoja ir kaip prašymą, išnagrinėti klausimą dėl galimumo bausmės vykdymą atidėti, todėl kolegija pasisako dėl galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuteistajam.

18Bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

19Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kad nuteistajam skirtina reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nes nėra jokio pagrindo padaryti išvadą, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nes nuteistojo asmenybė teismui nekelia pasitikėjimo (jis ne vieną kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, teistas). Manytina, jog nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės bei be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos jo elgesys nebus keičiamas. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti ir toliau daryti nusikalstamas veikas lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

20Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

21Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas bausmę D. J. individualizavo tinkamai, paskirtoji bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, ji yra teisinga ir ne per griežta, neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.). Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos veikos pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio juridinio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių, todėl apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

22Byloje yra gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje D. J. buvo teikiamos antrinės teisinės pagalbos, dėl ko buvo patirtos atitinkamos išlaidos. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

24Nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

25Nepriteisti iš nuteistojo D. J. antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. nukentėjusios civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš D. J. priteista A.... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą... 4. D. J. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad jis pagrobė svetimą... 5. Nuteistojo D. J. apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti jam skirtą... 6. Teisiamajame posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė tenkinti nuteistojo... 7. Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmetamas.... 8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 9. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 10. Esminis nuteistojo D. J. argumentas, kodėl jam turėtų būti švelninama... 11. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2... 12. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmos instancijos teismui apie nuteistojo... 13. Teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į... 14. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartimi nėra užkertamas kelias... 15. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos... 16. Individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo... 17. Nors nuteistojo apeliaciniame skunde tiesiogiai ir nėra nurodyta, kad jis... 18. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia,... 19. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo... 20. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio... 21. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios... 22. Byloje yra gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 24. Nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.... 25. Nepriteisti iš nuteistojo D. J. antrinės teisinės pagalbos tarnybos...