Byla 2K-160/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. S. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5, 6 dalis, 178 straipsnio 2 dalį dešimčiai mėnesių laisvės atėmimo, pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis, 180 straipsnio 2 dalį – dvejiems metams dviem mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, paskirta galutinė subendrinta bausmė dveji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

3Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį nuteistas N. A., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

4Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis, kuria atmestas nuteistosios G. S. apeliacinis skundas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą,

Nustatė

6G. S. pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 178 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad sukurstė N. A. už atlygį padaryti nusikaltimą – iš jos vyro M. S. ūkinio pastato pagrobti seifą su pinigais, buvo kartu su juo ir davė patarimus bei priemones – pjūkliuką, tinkamą spynai nupjauti; taip N. A. 2009 m. gruodžio 3 d., apie 17.00 val., pjūkliuku nupjovė pakabinamą durų spyną ir įsibrovė į M. S. priklausantį ūkinį pastatą, esantį Kaišiadorių r., ( - ), iš ten slapta pagrobė svetimą, M. S. priklausantį, seifą – savadarbę medinę dėžę, kurioje buvo automobilio „Volga-24” registracijos pažymėjimas ir techninis talonas, degimo ir bagažinės rakteliai, rankinė dokumentams, benzininio pjūklo grandinė, 2 vnt. oro manometrų, motociklininko akiniai, stiklo rėžtukas, 3 kg varžtų, 7 vnt. peilių, medžio pjovimo diskelis, 2 vnt. frezavimo diskų, 8 vnt. raktų; iš viso nukentėjusiajam padaryta 160 Lt dydžio turtinės žalos.

7G. S. pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 180 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad sukurstė N. A. už atlygį padaryti nusikaltimą – plėšimą prieš jos vyrą, davė patarimus bei priemones: kepurę, skirtą veido maskuotei, specialiai paliko namuose lipnią juostelę ir virvę, tinkamą surišti M. S.; taip N. A. 2009 m. gruodžio 18 d., apie 19.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pro nerakintas duris įsibrovė į M. S. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Kaišiadorių r., ( - ), užpuolė M. S. ir, panaudodamas fizinį smurtą, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, reikalavo pinigų; taip palaužęs nukentėjusiojo M. S. valią, atimdamas galimybę priešintis pagrobė piniginę, kurioje buvo 250 Lt ir pensininko pažymėjimas, mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 3310” su SIM kortele; tęsdamas nusikalstamą veiką, grasindamas peiliu, pagrobė 800 Lt ir benzininį pjūklą “Huqvarna 350”, taip padarė nukentėjusiajam M. S. 2370 Lt dydžio turtinės žalos.

8Nuteistoji G. S. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus pakeisti ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

9Kasatorė nurodo, kad jai paskirta bausmė yra neteisinga. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad baudžiamojon atsakomybėn ji patraukta pirmą kartą, nebausta net administracine tvarka, pirmosios instancijos teisme nuoširdžiai pripažino savo kaltę, gailisi bei atlygino visą žalą nukentėjusiajam M. S. ir šis jai atleido. Taip pat teismai neatsižvelgė į kaltininkės amžių (70 metų), psichinę būseną ir jos nepagydomas ligas, kurios turėjo įtakos darant nusikalstamas veikas. Nuteistoji teigia, kad Kauno apygardos teismas pažeidė jos procesines teises (atėmė jai galimybę pasinaudoti BK 76 straipsniu) ir BPK 286 straipsnį, nes gynėjo prašymu nepaskyrė medicinos ekspertizės, siekiant nustatyti, ar G. S. dėl sveikatos būklės (ligų visumos) gali atlikti bausmę. Kasatorė tvirtina, kad jos nurodytos aplinkybės turėjo būti pripažintos atsakomybę lengvinančiomis ir, atsižvelgiant į jas bei taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jai turėjo būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

10Atsiliepimu į nuteistosios G. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad teismai pagrįstai nepripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pavėluoto formalaus G. S. kaltės pripažinimo pirmosios instancijos teisme ir to, kad anksčiau ji buvo neteista bei nebausta administracine tvarka. Į pastarąją aplinkybę ir nuteistosios sveikatos būklę bei amžių pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, parinkdamas bausmės dydį ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai neskyrė papildomos teismo medicinos ekspertizės, nes byloje yra atliktos dvi ekspertizės, kurių metu įvertinta tiek nuteistosios sveikatos būklė, tiek jos galėjimas atlikti bausmę dėl ligos. Teismai pagrįstai nenustatė aplinkybių, numatytų BK 76 straipsnio 1 dalyje. Byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad paskirta bausmė nuteistajai aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl teismai pagrįstai netaikė G. S. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

11Kasacinis skundas netenkintinas.

12Dėl BK 76 straipsnio taikymo ir teismo medicinos ekspertizės skyrimo

13Skunde G. S. teigia, kad dėl nepagydomų ligų visumos (vėžys, cukrinis diabetas ir kt.) ji turėjo būti atleista nuo paskirtos bausmės atlikimo (BK 76 straipsnis), tačiau nagrinėjant bylą jos ligos buvo vertinamos kiekviena atskirai, o apygardos teismas nepagrįstai atsisakė paskirti medicinos ekspertizę siekiant nustatyti, ar dėl ligų visumos nuteistoji gali atlikti bausmę.

14BK 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku.

15Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia įsitikinti, ar liga yra įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Byloje esančiu Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės aktu Nr. EKG 17/11(02) nustatyta, kad G. S. diagnozuotos ligos ir sveikatos būklės neatitinka nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąrašo punktų, todėl G. S. ligos nelaikytinos pagrindu atleisti ją nuo bausmės atlikimo dėl ligos. Atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos nėra teismo pareiga. Teismas gali atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos tik įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas ir į atliktos (jei atlieka bausmę) bausmės dalį, taip pat į sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje ir pan. Be to, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai, nes jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinė byla Nr. 2K-438/2008). Iš bylos duomenų apie G. S. sveikatos būklę matyti, kad nuteistoji serga daugeliu ligų, kurios buvo diagnozuotos bei gydomos ir iki nusikalstamos veikos padarymo, o tai reiškia, kad skunde minimomis ligomis ji jau sirgo darydama nusikalstamą veiką. Esant minėtoms aplinkybėms, teismai pagrįstai netaikė nuteistajai BK 76 straipsnio nuostatų.

16Taip pat pažymėtina, kad, priešingai nei teigia kasatorė, teismų sprendimais G. S. nebuvo užkirstas kelias atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimo sprendimui, jeigu toks klausimas iškiltų nuosprendžio vykdymo metu (BPK 359, 362 straipsniai). Asmenims, susirgusiems įkalinimo įstaigoje, taip pat susirgusiems iki laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, jeigu susirgimas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu progresavo iki būklės, kuri nurodyta Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąraše. Pagal Nuteistųjų, sergančių sunkia nepagydoma liga, sveikatos patikrinimo ir jų pristatymo teismui dėl atleidimo nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikinąsias taisykles specialioji gydytojų komisija nustačiusi, kad asmuo (pacientas) atitinka minėto sąrašo kriterijus, vadovaudamasi Baudžiamojo ir Bausmių vykdymo kodeksų reikalavimais, pasiūlo teismui spręsti atleidimo nuo bausmės klausimą.

17Kasaciniame skunde teigiama, kad Kauno apygardos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes nepaskyrė teismo medicinos ekspertizės siekinat nustatyti, ar dėl ligų visumos nuteistoji gali atlikti paskirtą bausmę. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Būtinosios ekspertizės atvejų BPK 286 straipsnis nenumato. Ši procesinė norma palieka teisę teismui spręsti, kada reikia skirti ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismui G. S. gynėjas pateikė prašymą skirti papildomą teismo medicinos ekspertizę nuteistosios ligų visumai įvertinti. Teismas motyvuotai ir pagrįstai šį prašymą atmetė, konstatuodamas, kad nuteistosios sveikatos būklė įvertinta byloje esančiais ekspertizių aktais, ekspertų išvada dėl G. S. galėjimo atlikti bausmę jau buvo duota, o papildomų duomenų ar naujų aplinkybių neatsirado. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje svarstant duomenis apie G. S. sveikatos būklę buvo iškeltas ir BK 76 straipsnio taikymo klausimas bei sprendžiama, ar skirti teismo medicinos ekspertizę kaltininkei. Nors G. S. ir jos gynėjas prašė neskirti ekspertizės, apylinkės teismas savo iniciatyva priėmė nutartį paskirti teismo medicinos ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į klausimus, kokiomis ligomis serga G. S., ar diagnozuotos ligos yra įtrauktos į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo, sąrašą bei, ar diagnozuotos ligos yra pagrindas atleisti G. S. nuo bausmės atlikimo. Įvertinus kiekvieną nuteistosios ligą ir jų visumą, į šiuos klausimus buvo atsakyta minėtu ekspertizės aktu Nr. EKG 17/11(02). Taigi nėra pagrindo teigti, kad teismai pažeidė kasatorės procesines teises ar BPK normas.

18Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

19Kasatorė nurodo, kad teismai nepagrįstai jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, jog pirmosios instancijos teisme ji nuoširdžiai pripažino savo kaltę, taip padėdama teismui nustatyti tikras nusikalstamos veikos aplinkybes.

20BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi. Nuteistoji teigia, kad įstatymas nenurodo, kada pareikštas prisipažinimas yra tinkamas (nuoširdus). Tačiau pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tai padaro ne verčiamas objektyvių aplinkybių, o savo noru.

21Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu G. S. neprisipažino padariusi nusikalstamas veikas. Bylą pradėjus nagrinėti pirmosios instancijos teisme ji atsisakė duoti parodymus pirma ir tik apklausus N. A., nukentėjusįjį M. S. bei liudytojus ir ištyrus bylos medžiagą ji prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, pareiškė, kad gailisi, savo elgesį pateisindama sergamomis ligomis ir kartu prašydama neskirti jai realios laisvės atėmimo bausmės. Byloje esančio Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-70 išvadomis konstatuota, kad nei nusikalstamų veikų padarymo metu, nei vėliau, tiriant bylą (ekspertizės darymo metu), G. S. nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Vadinasi, jos padarytų veikų ir nusikalstamo elgesio vertinimui bei apsisprendimui neprisipažinti neturėjo įtakos fizinės ar psichinės sveikatos būklė. Taigi nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme G. S. nurodė, jog visiškai pripažįsta savo kaltę, tačiau iš esmės ji prisipažino ne savo noru, o verčiama objektyvių aplinkybių, t. y. įrodymų. Tokia formali atgaila, faktiškai neprisiimant atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus, bet pasiteisinant bloga fizinės ir psichinės sveikatos būkle ir taip siekiant išvengti bausmės, nepripažintina atsakomybe lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

22Kartu pažymėtina, kad sirgimas įvairiomis ligomis nėra tokia aplinkybė, kurią pagal įstatymą teismas privalėtų būtinai pripažinti atsakomybę lengvinančia. Kitos aplinkybės, nurodomos kasaciniame skunde – nuteistosios asmenybė (neteista, nebausta administracine tvarka) ir amžius (70 metų) – taip pat nelaikytinos atsakomybę lengvinančiomis. Į šias aplinkybes atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę. Būtent šios aplinkybės lėmė mažesnės bausmės, negu sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytų bausmių vidurkiai, paskyrimą. Už BK 24 straipsnio 5, 6 dalyse, 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 24 straipsnio 5, 6 dalyse, 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas G. S. paskirtos bausmės, artimos minimalioms, o laisvės atėmimo bausmę atlikti nustatyta ne pataisos namuose, o atvirojoje kolonijoje. Tais pačiais pagrindais dar labiau švelninti nuteistajai paskirtą bausmę ar keisti jos rūšį nėra teisinio pagrindo.

23Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad G. S. yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padaryto nusikaltimo ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Šioje byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir kasatorė. Į visas nuteistosios nurodytas aplinkybes teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, todėl nėra teisinio pagrindo manyti, kad teismo paskirta bausmė būtų aiškiai per griežta ar neteisinga.

24Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes teismai tinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą bei tinkamai paskyrė bausmę G. S., todėl keisti jų sprendimus ir švelninti nuteistajai paskirtą bausmę arba atleisti ją nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo nėra teisinio pagrindo.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

26Nuteistosios G. S. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2... 4. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą,... 6. G. S. pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 178 straipsnio 2 dalį nuteista už... 7. G. S. pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 180 straipsnio 2 dalį nuteista už... 8. Nuteistoji G. S. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus pakeisti ir... 9. Kasatorė nurodo, kad jai paskirta bausmė yra neteisinga. Teismai nepagrįstai... 10. Atsiliepimu į nuteistosios G. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 11. Kasacinis skundas netenkintinas.... 12. Dėl BK 76 straipsnio taikymo ir teismo medicinos ekspertizės skyrimo ... 13. Skunde G. S. teigia, kad dėl nepagydomų ligų visumos (vėžys, cukrinis... 14. BK 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo... 15. Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu... 16. Taip pat pažymėtina, kad, priešingai nei teigia kasatorė, teismų... 17. Kasaciniame skunde teigiama, kad Kauno apygardos teismas padarė esminį... 18. Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo ir BK 54 straipsnio 3... 19. Kasatorė nurodo, kad teismai nepagrįstai jos atsakomybę lengvinančia... 20. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė,... 21. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu G. S.... 22. Kartu pažymėtina, kad sirgimas įvairiomis ligomis nėra tokia aplinkybė,... 23. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad G. S. yra pagrindas taikyti BK 54... 24. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad pagal... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 26. Nuteistosios G. S. kasacinį skundą atmesti....