Byla e3K-3-72-701/2018
Dėl sutarties pakeitimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MV Group“ (uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“ investicija“ teisių perėmėjos) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Gubernija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Respublikos“ investicija“ dėl sutarties pakeitimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartinių įsipareigojimų vykdymą, sutarties sąlygų pakeitimą pasikeitus aplinkybėms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnis), ir proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 331 straipsnio 4 dalis), aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė prašė pakeisti 2013 m. lapkričio 12 d. skolos mokėjimo išdėstymo sutartimi nustatytą skolos grąžinimo grafiką – pakeisti skolos grąžinimo įmokas, nustatant naują skolos grąžinimo grafiką, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Ieškovė nurodė, kad ji, AB SEB bankas (anksčiau – AB SEB Vilniaus bankas) ir AB ,,Swedbank“ (anksčiau – AB bankas ,,Hansabankas“) 2004 m. gruodžio 28 d. sudarė kreditavimo sutartį (toliau – kreditavimo sutartis). 2007 m. balandžio 20 d. AB SEB bankas, AB ,,Swedbank“ ir AB Ūkio bankas sudarė Reikalavimų perleidimo sutartį, kuria reikalavimo teises į ieškovę pagal kredito sutartį perėmė AB Ūkio bankas. 2007 m. balandžio 20 d. AB Ūkio bankas ir UAB ,,Respublikos“ investicija“ sudarė Bendradarbiavimo sutartį, susitarimą bei 2007 m. balandžio 25 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriais AB Ūkio bankas perdavė UAB ,,Respublikos“ investicija“ esamas teises pagal kreditavimo sutartį reikalauti iš ieškovės grąžinti kreditą, sumokėti palūkanas iki 2007 m. bei būsimas palūkanas.
  4. 2013 m. lapkričio 12 d. UAB ,,Respublikos“ investicija“ ir ieškovė sudarė skolos mokėjimo išdėstymo sutartį (toliau – Sutartis) ir pasirašė skolos grąžinimo grafiką. Šia sutartimi šalys susitarė dėl ieškovės 4 200 366,60 Eur skolos mokėjimo dalimis. 2015 m. gegužės mėn. ieškovė kreipėsi į UAB ,,Respublikos“ investicija“ prašydama pakeisti skolos grąžinimo grafiką, nekeičiant galutinio skolos grąžinimo termino, skolos bei palūkanų dydžio, bet UAB ,,Respublikos“ investicija“ nesutiko pakeisti sutarties. UAB ,,Respublikos“ investicija“ 2015 m. spalio 7 d. pareiškimu kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad nuo 2015 m. lapkričio 5 d. nutraukia sutartį ir reikalauja iki 2015 m. lapkričio 7 d. grąžinti atsakovei visą likusią 3 679 050,37 Eur skolą, mokėtinas palūkanas bei delspinigius.
  5. Ieškovė teigė, kad pagrindinė aplinkybė, apsunkinusi sutarties vykdymą, yra akcizo mokesčio padidinimas, atsiradęs po sutarties sudarymo, kurio ji negalėjo protingai numatyti, kontroliuoti šio mokesčio, nebuvo prisiėmusi šio mokesčio atsiradimo rizikos. Sutarties vykdymo aplinkybės iš esmės pasikeitė 2014–2015 metais: buvo didinamas akcizas alkoholiui, per paskutinius dvejus metus akcizo mokestis pakilo 26,42 proc. (nuo 2,46 iki 3,11 Eur už 1 proc. faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos hektolitrui). Ieškovei užsiimant alkoholio prekyba, itin pasijautė padidėjusi mokesčių našta, taip pat atsirado kitų papildomų išlaidų, kurių ji negalėjo numatyti ar turėti įtakos jų atsiradimui (pasikeitimui). Sutartimi buvo nustatytos maksimalios įmokos, neatsižvelgiant į galimus rinkos pokyčius (pvz., pasikeitusį akcizo mokestį). Dėl tokių įmokų nustatymo ir pasikeitusių mokesčių ieškovė nėra pajėgi vykdyti Sutarties joje nustatytomis sąlygomis.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad 2001 m. spalio 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas įsigaliojo 2002 m. liepos 1 d. ir akcizų tarifas alui iki ieškinio pareiškimo (2015 m. gruodžio 15 d.) didėjo 4 kartus (nuo 2,03 Eur iki 3,11 Eur už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais už produkto hektolitrą). Skolos mokėjimo išdėstymo sutartis ir ieškovės prašomas pakeisti sutarties priedas (grąžinimo grafikas) buvo sudaryti 2013 m. lapkričio 12 d., o akcizų tarifo padidėjimą įtvirtinantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-457 buvo priimtas dar 2013 m. liepos 2 d. Taigi, alui nuo 2014 m. balandžio 1 d. taikytinas 2,71 Eur akcizų tarifas ieškovei sudarant ginčo sandorį jau buvo žinomas. Kitas alui taikytino akcizų tarifo padidinimas buvo nustatytas 2014 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymu ir įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 1 d. Teismas sprendė, kad ieškovė yra verslo subjektas, turintis nemažą patirtį prekybos srityje, todėl ji turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, prisiimdama ilgalaikes prievoles, įvertinti neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Kadangi informacija apie įstatymų projektus yra visuotinai prieinama per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų paieškos sistemą, tendencija didinti akcizų tarifą yra visuotinai žinoma, tai ieškovės argumentai, kuriais teigiama, jog padidėję akcizų alui tarifai yra pagrindinė priežastis, dėl ko ieškovė negali vykdyti savo prievolių, teismo vertinimu, yra nesusiję su pasikeitusiomis aplinkybėmis CK 6.204 straipsnio prasme. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrindė, jog laipsniškas akcizų tarifo didinimas esmingai suvaržė Sutarties vykdymą, šios aplinkybės ieškovei nebuvo žinomos ir ji negalėjo jų numatyti.
  3. Teismas pažymėjo, kad ieškovė tik įvardijo aplinkybę, jog jos veiklą neigiamai paveikė draudimas į rinką tiekti alų 2 l buteliuose, tačiau nekonkretizavo, nepaaiškino, kada buvo toks draudimas, kaip jis lėmė sutartinius įsipareigojimus. Nurodęs, kad ieškovė nepaaiškino ir kitų aplinkybių (sumažėjusio vartotojų skaičiaus, emigracijos), jų sąsajumo su prievolės vykdymu, teismas tokių aplinkybių plačiau nenagrinėjo.
  4. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktas verslo planas nepatvirtina jos galimybių įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Be to, ieškovės reikalavimų patenkinimas iš esmės pakeistų sutarties šalių pusiausvyrą. Ieškovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal šiuo metu galiojančią tvarką, atsakovė UAB ,,Respublikos“ investicija“, siekdama tinkamai atsiskaityti su savo kreditoriais, būtų priversta skubiai pardavinėti savo ilgalaikį turtą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad skolos grąžinimo sąlygos buvo ne kartą keistos, jas pagerinant ieškovės naudai (2005 m. spalio 12 d., 2005 m. lapkričio 9 d., 2006 m. balandžio 27 d., 2006 m. liepos 11 d.); skolos grąžinimo terminas buvo atidėtas papildomiems 12 metų, o ieškovės mokėtinos palūkanos užfiksuotos; atsakovė atleido ieškovę nuo 5 861 502,48 Eur (20 238 595,77 Lt) delspinigių ir palūkanų mokėjimo. Taigi, tenkinus ieškinį, iš esmės sumažėjus periodinėms paskolos grąžinimo įmokoms, reikšmingai nukentėtų atsakovės UAB ,,Respublikos“ investicija“ piniginiai srautai, galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais. Konstatavęs, kad ieškovė neįrodė CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, teismas ieškinį atmetė.
  5. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują – ieškinį tenkino ir pakeitė ieškovės ir atsakovės UAB ,,Respublikos“ investicija“ 2013 m. lapkričio 12 d. skolos mokėjimo išdėstymo sutartimi nustatytą skolos grąžinimo grafiką, perskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  6. Kolegija nurodė, kad tuo metu, kai šalys pasirašė Sutartį, alui buvo taikomas 2,46 Eur už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos, išreikštos tūrio procentais, akcizo tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą. 2013 m. liepos 2 d. priimtu Akcizų įstatymo 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymu numatyta nuo 2014 m. balandžio 1 d. taikyti alui 2,71 Eur akcizų tarifą. Taigi Sutarties sudarymo metu ieškovė galėjo numatyti tik tiek, kad alui bus taikomas 2,71 Eur akcizo tarifas. Tačiau ji negalėjo numatyti, kad akcizo tarifas dar didės ar kiek jis didės. Alui taikomas akcizo tarifas iki 3,11 Eur buvo padidintas 2014 m. lapkričio 25 d. pakeitus Akcizų įstatymą ir šis pakeitimas įsigaliojo 2015 m. kovo 1 d. Kadangi pirminis šio įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas tik 2014 m. spalio 16 d., tai ieškovė negalėjo numatyti šio Akcizų įstatymo pakeitimo.
  7. Alui taikomas akcizo tarifas iki 3,36 Eur padidintas 2015 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymu, šis įsigaliojo 2016 m. kovo 1 d. (pirminis šio įstatymo projektas Seime užregistruotas tik 2015 m. spalio 16 d.). Šiame įstatyme nustatyti akcizo tarifo alui padidinimai nuo 2017 m. kovo 1 d. ir nuo 2018 m. kovo 1 d.
  8. Kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino 2014 m. lapkričio 25 d. Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimą, nors šio įstatymo priėmimas šalių santykiams negalėjo turėti reikšmės, nes įstatymas priimtas po Sutarties sudarymo. Ieškovė negalėjo žinoti, kad po Sutarties sudarymo bus priimtas įstatymas, kuriuo bus padidintas alui taikomas akcizo tarifas ir kuriame bus nurodytas akcizo padidinimas keleriems metams į priekį. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė, net ir būdama verslo subjektas, negali numatyti būsimų įstatymų pasikeitimų. Nors informacija apie įstatymų projektus yra visuotinai prieinama per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų paieškos sistemą, tačiau ieškovė negalėjo numatyti, kad po Sutarties sudarymo bus keičiami ir kaip keičiami įstatymai.
  9. Kolegija padarė išvadą, kad akcizo tarifo pasikeitimas, atsiradęs po Sutarties sudarymo, laikytinas aplinkybių pasikeitimu, atitinkančiu CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus (atsirado po Sutarties sudarymo, ieškovė to negalėjo protingai numatyti, ji negali kontroliuoti šio mokesčio, nebuvo prisiėmusi šio mokesčio atsiradimo rizikos). Kolegija sprendė, kad po Sutarties sudarymo iš esmės pasikeitė jos vykdymo aplinkybės – 2014–2015 metais buvo didinamas akcizas alkoholiui, per paskutinius dvejus metus akcizo mokestis pakilo 26,42 proc. (nuo 2,46 iki 3,11 Eur už 1 proc. faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos hektolitrui).
  10. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė šioje byloje prašė pakeisti sutartimi nustatytą skolos grąžinimo grafiką, nekeičiant skolos dydžio ir galutinio skolos grąžinimo termino, šalių sulygtų palūkanų dydžio, tik perskirstant mokamų skolos dalių dydžius. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to, kad dėl tokio sutarties pasikeitimo atsakovės UAB ,,Respublikos“ investicija“ interesai nenukentėtų. Šiuo atveju jei sutartis būtų ne pakeista, o nutraukta, ieškovė privalėtų iškart sumokėti sutartyje nurodytą sumą. Tokia suma ieškovei yra didelė, jos sumokėjimas iškart pakenktų ieškovės veiklai, pritrūktų apyvartinių lėšų gamybai vykdyti, mokėti darbuotojams atlyginimus, atsiskaityti su tiekėjais ir kt., t. y. visos sumos sumokėjimas iš esmės lemtų įmonės bankrotą. Toks veiksmas būtų socialiai neatsakingas. Kadangi atsakovė ketina nutraukti Sutartį, nagrinėjamu atveju tam, kad Sutartis būtų išsaugota, būtina ją pakeisti, nes Sutarties išsaugojimui teikiama pirmenybė prieš jos nutraukimą.
  11. Dėl to pirmenybė suteikta sutarties išsaugojimui, o ne sutartinių santykių nutraukimui.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatą, nes nepasisakė dėl esminių įrodymais pagrįstų motyvų. Teismas netinkamai nustatė CK 6.204 straipsnio 2 dalies sąlygas: nenustatė priežastinio ryšio tarp pasikeitusių aplinkybių ir šalių sudarytos sutarties vykdymo kainos pasikeitimo, neįvertino, kaip pasikeičia sutarties šalių sutartinių prievolių pusiausvyra tenkinus ieškovės reikalavimą, ieškovės galimybės įvykdyti sutartį po jos pasikeitimo ir pan.
    2. Apeliacinės instancijos teismas modifikavo šalių sudarytos sutarties nuostatas nesant nustatytų visų CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytų privalomųjų sutarties keitimo sąlygų:
      1. Nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygos, kad tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo, egzistavimą. Skolos mokėjimo išdėstymo sutartis buvo sudaryta 2013 m. lapkričio 12 d; tuo metu alui galiojo 2,46 Eur (8,50 Lt) akcizų tarifas; nuo 2014 m. balandžio 1 d. šis akcizas padidėjo iki 2,71 Eur (9,35 Lt), tačiau akcizų tarifo padidinimą nustatęs Akcizų įstatymo 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-457 buvo priimtas 2013 m. liepos 2 d. ir įsigaliojo 2013 m. liepos 16 d. Taigi ieškovei sudarant sandorį jau buvo žinoma apie akcizo didinimą, todėl ši aplinkybė negali būti pagrindas pakeisti sandorį.
      2. Nėra CK 6.204 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygos, kad tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti. Pagal oficialią Europos Komisijos tinklalapyje skelbiamą lyginamąją informaciją byloje aptariamu laikotarpiu Lietuvoje alui buvo taikomas vienas mažiausių akcizų tarifų. Nuo Akcizų įstatymo priėmimo akcizų tarifas laipsniškai kito ir toks jo didėjimas buvo numanomas. Ieškovė yra verslininkė, turinti didžiulę patirtį mažmeninės prekybos alumi srityje, todėl, prisiimdama ilgalaikes prievoles, turėjo įvertinti ir neigiamų savo veiklos padarinių riziką.
      3. Iš esmės nenustatyta CK 6.204 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlyga, kad tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti. Nors ieškovė negali kontroliuoti mokestinės aplinkos pasikeitimo įstatymų leidybos lygmeniu, tačiau ji gali įvertinti ir kontroliuoti įstatymų pasikeitimo poveikį savo veiklai. Ieškovės pateikiamose tarpinėse finansinėse ataskaitose pripažįstama, kad ataskaitiniu laikotarpiu, pasibaigusiu 2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d., nebuvo pokyčių, susijusių su įmonės tikslais, principais ir procesais. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės valdymo organai patvirtino, jog tikrovėje laipsniškas akcizų tarifo didėjimas neturi įtakos įmonės veiklai ir rezultatams, nelaikoma rinkos rizika ir nelemia priemonių ją suvaldyti. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė galėjo kontroliuoti įstatymų pasikeitimo poveikį, tačiau valingai to nedarė.
      4. Neįrodyta CK 6.204 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlyga, kad nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Ieškovė, minėta, yra verslininkė, turinti didžiulę patirtį mažmeninės prekybos alumi srityje, todėl turėjo elgtis protingai, rūpestingai ir apdairiai, prisiimdamas ilgalaikes prievoles, mokestinės aplinkos pasikeitimo riziką.
    3. Nenustatytas priežastinis ryšys tarp pasikeitusių aplinkybių ir šalių sudarytos sutarties vykdymo kainos pasikeitimo. Akcizų mokestis yra netiesioginis, jį valstybei sumoka ne vartotojas, o tarpininkas, tačiau realiai mokesčio našta perkeliama galutiniam vartotojui: akcizinių prekių gamintojas ar importuotojas surenka akcizų mokesčius valstybės vardu, į prekės kainą įtraukdamas akcizines sumas, kurias perveda valstybei. Akcizų įtaka rinkai pasireiškia per poveikį kainai. Akcizai silpnųjų alkoholinių gėrimų (pvz., alui) kainą nulemia labai nežymiai, t. y. tik apie 10 proc. Akcizui padidėjus 14,76 proc. (aptariamu atveju nuo 2,71 Eur iki 3,11 Eur), standartinis 0,5 litro alaus butelis pabrangsta apie 0,015 Eur. Tai nėra didelė našta nei ieškovei, nei faktiškai šią naštą patiriančiam galutiniam vartotojui. Dėl to darytina išvada, kad akcizų alui tarifo pasikeitimas priežastiniu ryšiu nesusijęs su ieškovės galimybe ir pareiga vykdyti sutartines prievoles, atitinkamai šio mokesčio padidėjimas nepakeitė sutartinių prievolių pusiausvyros. Byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios lėmė ieškovės galimybę grąžinti atsakovei paskolą. Iš ieškovės 2013 m. ir 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad įmonės pardavimų mažėjimas buvo proporcingas sumažėjusiai pardavimų savikainai, tačiau neturėjo jokio ryšio su akcizų mokesčių tarifų kitimu.
    4. Kasacinio teismo praktikoje nustatyta penktoji sąlyga taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatą ir pakeisti šalių sutartį – įrodyti šalies galimybę įvykdyti sutartį po jos reikalaujamo sutarties pakeitimo, t. y. kad šalies prašomas sutarties sąlygų pakeitimas atkurs sutartinių prievolių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013). Ieškovė neįrodinėjo savo galimybių tinkamai įvykdyti sutartį ją pakeitus ieškinyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės pateiktas planas nepatvirtina jos galimybių vykdyti finansinius įsipareigojimus. Vien ieškovės galimybė vykdyti veiklą neįrodo atkuriamos šalių pusiausvyros. Pažymėtina, kad esminė kredito dalis – 2 643 003,36 Eur – nebūtų mokama visą šalių sutartą laikotarpį, tačiau neaišku ir tai, iš kokių lėšų bus sumokėta ši kredito dalis pasibaigus sutartyje nustatytam terminui.
    5. Šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą iškreipia ne akcizų mokesčio tarifo pasikeitimas, bet būtent tenkintas ieškinio reikalavimas. Sumažėjus iš ieškovės gaunamoms periodinėms įmokoms, nukentės atsakovės teisėti lūkesčiai, pinigų srautai, galimybė atsiskaityti su savo kreditoriais. Dėl lėšų stokos atsakovė gali būti priversta parduoti, tikėtina, už mažesnę kainą, savo ilgalaikį turtą. Be to, esminės paskolos dalies grąžinimą nukėlus 2022 m., dėl infliacijos gali sumažėti pinigų vertė. Taigi, tenkinus ieškovės interesus, gali būti pažeisti kreditorės interesai.
    6. Teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius tik nuo jo įsiteisėjimo momento. Pagal CK 6.204 straipsnio reglamentavimą teismas, tenkindamas ieškinį, gali pakeisti sutartį tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, pakeitė skolos mokėjimo grafiką nuo 2015 m. lapkričio 30 d. Iš teismų praktikoje pateikiamo aiškinimo akivaizdu, kad su ieškiniu į teismą besikreipianti šalis dėl sutarties sąlygų pakeitimo neturi teisės sustabdyti prievolių vykdymo: sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutarti ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo (CK 6.204 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-415/2015); CK 6.204 straipsnyje nenustatyta, kad nukentėjusi šalis savaime įgyja teisę nevykdyti sutarties iš viso arba iš dalies, taip pat neįtvirtinta nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, 6.200 straipsnyje nustatyto teisinio reglamentavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 18/2011); kreipimasis dėl sutarties pakeitimo neatima teisės sutarties tinkamo vykdymo nesulaukiančiai šaliai imtis visų įmanomų teisėtų savo teisių ir įstatymų saugomų interesų gynybos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).
  2. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 16 d. palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Apeliacinės instancijos teismo motyvai yra pakankami: teismas analizavo, kada atsirado aplinkybės, apsunkinusios sutarties vykdymą ieškovei, ieškovės galimybę numatyti tų aplinkybių atsiradimą, sutarties šalių pusiausvyrą ir pan., t. y. visas sąlygas, būtinas CK 6.204 straipsniui taikyti.
    2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie įstatymų pakeitimus. Atsakovės nurodomas 2013 m. liepos 2 d. Akcizų įstatymo 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-457 priėmimas nebuvo aplinkybė, kuri suvaržė sutarties vykdymą. Ieškovė nesirėmė šio įstatymo priėmimu bylos nagrinėjimo metu. Sutarties sudarymo metu galiojo 2,46 Eur tarifas ir, esant priimtam minėtam Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymui, ieškovė galėjo numatyti tik tiek, kad alui bus taikomas 2,71 Eur akcizo tarifas, tačiau negalėjo numatyti, kad akcizo tarifas dar didės ar kiek jis didės (akcizo tarifas iki 3,11 Eur, vėliau 3,36 Eur padidintas jau po Sutarties sudarymo). Taigi sutarties vykdymą suvaržiusios aplinkybės atsirado po sutarties sudarymo, tai reiškia, kad CK 6.204 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlyga nustatyta.
    3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė galėjo numatyti akcizų tarifo didėjimą. Nuo Akcizų įstatymo priėmimo iki sutarties sudarymo (per 12 metų) akcizo tarifas buvo didinamas tris kartus. Tik po sutarties sudarymo akcizo tarifas buvo didinamas gana dažnai (kas metus) ir apie tai iš anksto paskelbiant. Ieškovė elgėsi protingai, rūpestingai ir apdairiai ir neturėjo galimybių numatyti tokio akcizo didinimo, kuris sukeltų sunkumų vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
    4. Atsakovė pati pripažįsta, kad ieškovė neturi galimybių kontroliuoti mokestinės aplinkos pasikeitimų. Atsakovė remiasi ieškovės finansinės veiklos ataskaita, iš kurios aišku, kad 2014–2015 m. laikotarpiu ieškovė nekeitė savo veiklos strategijos. Tačiau tokia išvada nepatvirtina, kad akcizų tarifų pasikeitimas neturėjo įtakos ieškovės finansams. Byloje pateikti duomenys patvirtina ieškovės finansinės padėties pablogėjimą, kurį nulėmė akcizų tarifų didinimas. Siekdama stabilizuoti veiklą ir finansinius srautus, ieškovė ir kreipėsi į teismą dėl skolos grąžinimo grafiko pakeitimo, be to, tarėsi su kitais kreditoriais dėl skolų mokėjimų atidėjimo.
    5. Sudarydamos sutartį, šalys nustatė tokį skolos grąžinimo grafiką, kurį ieškovė galėjo vykdyti tik išliekant nepakitusioms aplinkybėms. Atsiradus nenumatytoms minėtoms aplinkybėms, ieškovė nebeturėjo galimybių laikytis skolos grąžinimo grafiko, sudaryto nurodant maksimalius jos galimus mokėjimus. Apie maksimalias ieškovės galimybes atsakovei buvo žinoma. Ieškovė nebuvo prisiėmusi aplinkybių, kurių negalėjo numatyti, atsiradimo rizikos. Dėl rinkos ir įstatymų pokyčių ieškovė šiuo metu neturi galimybės vykdyti sutartį pagal skolos grąžinimo grafike nurodytus maksimalius mokėjimus, nes jos pajamas mažina ne tik mokestinės aplinkos pasikeitimai, bet ir emigracija.
    6. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė savo galimybės vykdyti sutartį pagal pakeistą skolos grąžinimo grafiką. Siekdama pakeisti sutarties nuostatas, ieškovė siekia stabilizuoti savo veiklą, tardamasi su kitais kreditoriais, mažina einamuosius mokėjimus. Ieškovė ne vengia vykdyti prievolę, o tik prašo nustatyti kitą skolos grąžinimo grafiką nekeičiant skolos dydžio, galutinio skolos grąžinimo termino, sulygtų palūkanų dydžio, bei perskirstyti skolos dalių dydžius. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad pagal šalių sudarytą susitarimą iš esmės buvo nustatytos analogiškos sąlygos, t. y. termino pabaigoje numatyta grąžinti didžiąją skolos dalį (1 599 026,08 Eur).
    7. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad iškreipiama šalių pusiausvyra jos nenaudai. Atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 259 167,05 Eur. Net netenkinus ieškovės reikalavimo dėl sutarties pakeitimo, atsakovė iš ieškovės pagal sutartį negautų tokios sumos, kuri padengtų jos trumpalaikius įsipareigojimus (pagal skolos grąžinimo grafiką per 2015 metus ieškovė turėjo sumokėti 438 692,73 Eur), todėl ieškovės įsipareigojimų vykdymo negalima sieti su atsakovės įsipareigojimų vykdymu kreditoriams. Atkreiptas dėmesys į tai, kad atsakovės trumpalaikis turtas 2016 m. gana nemažai išaugo. Be to, atsakovės interesai yra užtikrinti turto hipoteka.
    8. Atsakovės argumentai dėl sutarties pakeitimo atgaline data nepagrįsti. Ieškovė nebegalėjo vykdyti sutarties joje nustatytu grafiku, todėl nuo tada sutartį vykdo pagal prašytą teismo nustatyti skolos grąžinimo grafiką. Tokie ieškovės veiksmai pripažintini atitinkančiais teismų praktikoje pateiktus aiškinimus, kad sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011). Taigi ieškovė ne vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o prašo pakoreguoti grafiką.
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartimi atsakovė UAB „Respublikos“ investicija“ pakeista jos teisių perėmėja UAB „MV Group“.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms ir sutarties pakeitimo CK 6.204 straipsnyje nustatytu pagrindu

  1. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu.
  2. Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti sutartį gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako susitarimu pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė, galima tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes sutarties pakeitimas tokiu būdu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą.
  3. CK 6.204 straipsnyje nustatyta sutarties pakeitimo galimybė tais atvejais, kai po jos sudarymo pasikeičia aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose CK 6.204 straipsnio dalyse nustatytą tvarką. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti; šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo; kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą; jeigu per protingą terminą šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą; teismas gali arba nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas, arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.
  4. Pagal CK 6.204 straipsnio 2 dalį sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.
  5. Kaip aiškindamas minėtą teisės normą savo jurisprudencijoje nurodo kasacinis teismas, tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, tam, kad dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sąlygos: tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; ją sudarydama šalis negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo sukliudyti jų atsiradimui ir pan.); nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012).
  6. Taigi, tam, kad būtų galima pagal CK 6.204 straipsnį pakeisti sutarties sąlygas, visų pirma būtina nustatyti, jog tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. nustatyti, kad arba iš esmės padidėjo įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėjo gaunamas įvykdymas. Nenustačius nė vieno iš šių alternatyvių faktų egzistavimo nėra pagrindo teigti, jog tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, ir tirti bei vertinti jų (aplinkybių) atitiktį CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nustatytoms papildomoms sąlygoms (kriterijams).
  7. Kasacinio teismo konstatuota, kad ekonominė krizė ar kitas sutarties vykdymo sąlygų pasikeitimas ne visada sudaro pagrindą keisti sutartį – ji gali būti keičiama tik jeigu toks pasikeitimas yra itin reikšmingas – iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Pasikeitusių aplinkybių svarba pabrėžiama tiek nacionalinėje teisėje, tiek tarptautinėse kodifikacijose – Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto tarptautinių komercinių sutarčių principų (toliau – UNIDROIT) 6.2.2 straipsnyje sutarties vykdymo suvaržymo situacija apibrėžiama kaip įvykių, fundamentaliai pakeičiančių (angl. fundamentally alters) sutartinių prievolių pusiausvyrą, atsiradimas, Europos sutarčių teisės principų (toliau – PECL) 6:111 straipsnio 2 dalyje – kaip ekscesyvus sutarties vykdymo pasunkinimas (angl. excessively onerous). Tiek UNIDROIT, PECL, tiek CK nuostatų turinio ir praktinio taikymo analizė leidžia daryti išvadą, kad sutarties pakeitimas dėl pasikeitusių jos vykdymo sąlygų galimas tik konstatavus sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą, kuris identifikuojamas pagal iš esmės padidėjusią įvykdymo kainą arba iš esmės sumažėjusią įvykdymo vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013).
  8. Kasacinio teismo nurodyta, kad tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko; šalis, prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011).
  9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartinių prievolių pusiausvyros pokytis paprastai nustatomas pagal objektyvią planuoto (buvusio sutarties sudarymo metu) ir realaus prievolės įvykdymo pokyčių skaitinę išraišką (pavyzdžiui, įvykdymo kainos padidėjimo skaitinę išraišką). Tam tikrais atvejais šis pokytis taip pat gali būti nustatomas pagal netiesioginį įvykdymo sąnaudų padidėjimą arba įvykdymo vertės sumažėjimą ir kt. Ginčą dėl sutarties pakeitimo nagrinėjantis teismas turi nustatyti faktines aplinkybes dėl sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčio egzistavimo, jo masto ir įvertinti, ar toks pasikeitimas vertintinas kaip iš esmės pakeitęs sutartinių prievolių pusiausvyrą bei sudarantis pagrindą pakeisti sutartį. Konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje vertintini individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013).
  10. Šioje byloje ieškovė ieškinio reikalavimą dėl Sutarties pakeitimo grindė aplinkybe, kad akcizų tarifo alui padidinimas iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Dėl šios aplinkybės (ne)buvimo byloje kilo ginčas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė, jog laipsniškas akcizų tarifo didinimas esmingai suvaržė Sutarties vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas tenkino ieškinį konstatavęs, kad: po Sutarties sudarymo iš esmės pasikeitė jos vykdymo aplinkybės – 2014–2015 metais buvo didinamas akcizas alkoholiui, per paskutinius dvejus metus akcizo mokestis pakilo 26,42 proc. (nuo 2,46 iki 3,11 Eur už 1 proc. faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos hektolitrui); akcizo tarifo pasikeitimas, atsiradęs po Sutarties sudarymo, laikytinas aplinkybių pasikeitimu, atitinkančiu CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus (atsirado po Sutarties sudarymo, ieškovė to negalėjo protingai numatyti, ji negali kontroliuoti šio mokesčio, nebuvo prisiėmusi šio mokesčio atsiradimo rizikos).
  11. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta netinkamai taikant CK 6.204 straipsnį. Skundžiamo sprendimo motyvai teikia pagrindą konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas ieškinio tenkinimą motyvavo ir pagrindė iš esmės tik CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose reglamentuojamų papildomų sąlygų (kriterijų) buvimu, taip ir nenustatęs esminio šalių sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimo – t. y. kad arba iš esmės padidėjo įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėjo gaunamas įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismas sprendime tik nurodė, kad po Sutarties sudarymo iš esmės pasikeitė jos vykdymo aplinkybės – 2014–2015 metais buvo didinamas akcizas alkoholiui, per paskutinius dvejus metus akcizo mokestis pakilo 26,42 proc. (nuo 2,46 iki 3,11 Eur už 1 proc. faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos hektolitrui). Tačiau akcizų tarifo alkoholiui padidinimas ir toks aplinkybių po Sutarties sudarymo pasikeitimas per se (savaime) nevertintinas kaip reiškiantis sutartinių prievolių pusiausvyros pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė faktinių aplinkybių dėl sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčio egzistavimo, jo masto, realaus įvykdymo kainos padidėjimo (tiesioginio ar netiesioginio) skaitinės išraiškos, o to nenustatęs nedisponavo galimybe jų vertinimo pagrindu padaryti pagrįstą išvadą, ar ieškovės nurodyta aplinkybė dėl akcizų tarifo alui padidinimo vertintina kaip iš esmės pakeitusi sutartinių prievolių pusiausvyrą.
  12. Nagrinėjamos bylos kontekste ieškovės nurodytos aplinkybės apie akcizų tarifo alui pokyčius neteikia pagrindo daryti išvadą dėl Sutarties įvykdymo kainos tiesioginio padidėjimo, nes jos nedaro įtakos ieškovės prievolės pagal Sutartis dydžiui – ieškovės skolos ir grąžintinos sumos dydžio (aritmetinės išraiškos) nekeičia. Faktiniai bylos duomenys taip pat neteikia pagrindo konstatuoti, kad ieškovė įrodė aplinkybę dėl Sutarties įvykdymo kainos, padidinus akcizų tarifą alui, netiesioginio padidėjimo. Dėl to pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepagrindė, jog akcizų tarifo didinimas esmingai suvaržė Sutarties vykdymą.
  13. Sutarties sąlygų pakeitimas, nenustačius esminio šalių sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimo, CK 6.204 straipsnio pagrindu yra negalimas. Tuo tarpu šioje byloje apeliacinės instancijos teismas CK 6.204 straipsnį taikė ir jo pagrindu tenkino ieškinį nenustatęs esminio šalių sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimo egzistavimo. Dėl to konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas priimtas netinkamai taikant materialiosios teisės normas, nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos.
  14. Nurodytais argumentais konstatavus netinkamą CK 6.204 straipsnio taikymą apeliacinės instancijos teisme bei atsižvelgiant į šios nutarties 25 punktą, kiti kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama apie netinkamą CK 6.204 straipsnio taikymą vertintini kaip neaktualūs.

13Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies taikymo, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvavimo

  1. CPK 331 straipsnyje išdėstyti apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) turinio reikalavimai. Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas.
  2. Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti apeliacinės instancijos teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99)). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1998 m. vasario 19 d. sprendimas byloje Higgins ir kt. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 204124/92). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).
  3. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).
  4. Kasacinio teismo konstatuota, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis trūkumas gali būti pripažintas esminiu pažeidimu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012; kt.).
  5. Šioje byloje vienas iš pagrindinių (esminių) ginčo aspektų yra esminio šalių sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimo (ne)egzistavimas. Jo nagrinėjimas įėjo į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Skundžiamo sprendimo motyvai teikia pagrindą konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkino taip ir nenustatęs esminio šalių sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimo (ne)egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai vykdydamas savo funkcijas, aptariamu aspektu negalėjo apsiriboti vien tik teiginiais, kad: po Sutarties sudarymo iš esmės pasikeitė jos vykdymo aplinkybės – 2014–2015 metais buvo didinamas akcizas alkoholiui, per paskutinius dvejus metus akcizo mokestis pakilo 26,42 proc. (nuo 2,46 iki 3,11 Eur už 1 proc. faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos hektolitrui); akcizo tarifo pasikeitimas, atsiradęs po Sutarties sudarymo, laikytinas aplinkybių pasikeitimu, atitinkančiu CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Darytina išvada, kad skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime neatsakyta į pagrindinį (esminį) bylos faktinį bei teisinį aspektą. Tai teikia teisinį pagrindą konstatuoti CPK 331 straipsnio 4 dalies netinkamą taikymą.
  6. Nustatytas netinkamas teisės normų taikymas, nukrypimas nuo kasacinio teismo praktikos yra pagrindas naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė iš esmės teisingą sprendimas, todėl šis sprendimas paliktinas galioti.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
  2. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą spręstina dėl apeliacinės instancijos teisme bei kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
  3. Kadangi tenkinamas kasacinis skundas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, tai ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
  4. Atsakovė pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 1482,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, teisines konsultacijas ir kitus susijusius teisinius veiksmus, prašo priteisti jų atlyginimą iš ieškovės. Šios išlaidos viršija maksimalų dydį, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl mažintinos iki 955,63 Eur (735,10 Eur x 1,3) (Rekomendacijų 7, 8, 8.11 punktai). Atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies, jai iš ieškovės priteistina 955,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
  5. Paduodama kasacinį skundą atsakovė sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, nors šio mokesčio turėjo sumokėti 108 Eur (CPK 80 straipsnio 4 dalis), t. y. žyminio mokesčio sumokėjo 42 Eur daugiau, negu nustato įstatymai. Kasacinį skundą tenkinant atsakovei iš ieškovės priteistina 108 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio už kasacinį skundą atlyginimas. Atsakovės permokėta žyminio mokesčio suma – 42 Eur – jai grąžintina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
  6. Atsakovė pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant kasaciniame teisme turėjo 5263,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už kasacinio skundo surašymą ir kitas su tuo susijusias teisines paslaugas, prašo priteisti jų atlyginimą iš ieškovės. Šios išlaidos viršija maksimalų dydį, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl mažintinos iki 1777,71 Eur ((793,3+822,8 Eur) : 2 x 2,2) (Rekomendacijų 7, 8, 8.13 punktai). Atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies, jai iš ieškovės priteistina 1777,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
  7. Sudėjus šios nutarties 43-45 punktuose nurodytas iš ieškovės atsakovei priteistinas sumas gaunamas rezultatas, kad iš ieškovės atsakovei priteistina 2841,34 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti.

17Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą.

18Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Gubernija“ (j. a. k. 144715765) 2841,34 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 34 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MV Group“ (j. a. k. 125313192).

19Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MV Group“ (j. a. k. 125313192) 42 (keturiasdešimt du) Eur permokėto žyminio mokesčio. Šią sumą grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

20Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai