Byla 2A-765/2014
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-253-275/2013 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovėms J. J. ir V. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė V. J. ieškiniu prašė:

41. pripažinti negaliojančiu ieškovės V. J. atsakovei J. J. 2008-02-19 išduotą įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus miesto 34 notarų biure, registro Nr. ERN-245;

52. pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2008-04-04 Vilniaus miesto 34 notarų biure, registro Nr. ERN-618. Taikyti vienašalę restituciją ir ieškovės V. J. nuosavybėn grąžinti pagal pirkimo-pardavimo sutartį perleistus 0,2500 ha ploto žemės sklypą ( - ), 1,6500 ha ploto žemės sklypą ( - ), 0,500 ha ploto žemės sklypą ( - ), gyvenamąjį namą ( - ) ir šio namo priklausinius - ūkinį pastatą ( - ), ūkinį pastatą ( - ), stoginę ( - ).

63. pripažinti negaliojančia preliminariąją sutartį, sudarytą 2008-04-04 Vilniaus miesto 34 notarų biure, registro Nr. ERN-621;

74. priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškovė nurodė, kad jos motinai A. D., mirusiai 2002-05-11, nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas ir šio namo priklausiniai – du ūkiniai pastatai, stoginė, esantys ( - ), taip pat 0,200 ha ploto žemės sklypas, 1,6500 ha ploto žemės sklypas, 0,500 ha ploto žemės sklypas, 0,200 ha ploto žemės sklypas, 0,2700 ha ploto žemės sklypas ir 0,2500 ha ploto žemės sklypas, esantys ( - ). Po motinos mirties jos palikimą priėmė, tačiau paveldėjimo teisių neįformino, ieškovės brolis K. D.. Jis mirė 2003-06-28 ir po brolio mirties jo palikimą priėmė ieškovė, tačiau paveldėjimo dokumentų taip pat neįformino. 2007 metais ieškovės tolimas giminaitis V. I. pareiškė norą pirkti gyvenamąjį namą su priklausiniais ir du žemės sklypus. Buvo žodžiu sutarta šį turtą V. I. parduoti už 80 000 Lt. Kadangi ieškovės nuosavybės dokumentai nebuvo sutvarkyti, V. I. pasiūlė kreiptis į nekilnojamojo turto agentūrą „Jolaida“ ir supažindino ieškovę su šios agentūros darbuotoja V. N.. V. N. pasiūlymu 2007-01-22 ieškovė sudarė tarpininkavimo sutartį su jos atstovaujama UAB „Jolaida“, pagal kurią bendrovė įsipareigojo tarpininkauti parduodant nekilnojamąjį turtą. Tarpininkaujant V. N. ieškovę teisme dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo atstovavo advokato padėjėja A. P.. Vilniaus rajono apylinkės teismui 2007-07-11 sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, 2008-02-19 ieškovė kartu su V. N. nuvyko į Vilniaus rajono 7 notarų biurą, kur ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (notarinio registro Nr. JŠ-2593) po brolio K. D. mirties į visą aukščiau išvardintą A. D. vardu registruotą turtą. Tą pačią dieną V. N. savo automobiliu ieškovę nusivežė į Vilniaus miesto 34 notarų biurą, kur notaras E. A. patvirtino ieškovės įgaliojimą, kuriuo atsakovei J. J. buvo pavesta atstovauti ieškovės interesus VĮ Registrų centre, įregistruojant aukščiau minėtą paveldėjimo teisės liudijimą, taip pat tvarkyti, valdyti, disponuoti ir parduoti ieškovės paveldėtą turtą.

9Atsakovė J. J. (UAB „Jolaida“ direktorė), veikdama pagal ieškovės išduotą įgaliojimą, su atsakove V. N., kuri dirbo UAB „Jolaida“ teisininke, 2008-04-04 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl ieškovės turto pardavimo. Sutartyje nurodyta, kad pardavėjas visą 208 340 Lt sumą gavo iš pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį. Tą pačią dieną atsakovė J. J., veikdama pagal ieškovės išduotą įgaliojimą, su atsakove V. N. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią ieškovė V. N. įsipareigojo parduoti 0,200 ha ploto žemės sklypą, 0,200 ha ploto žemės sklypą ir 0,2700 ha ploto žemės sklypą, esančius ( - ), už 150 000 Lt bendrą kainą. Preliminarioje sutartyje nurodyta, kad 100 000 Lt būsimasis pardavėjas gavo preliminarios sutarties pasirašymo dieną.

10Apie 2008-04-04 sudarytas pirkimo-paradavimo ir preliminariąją sutartis ieškovė nežinojo iki 2009 m. pavasario, jokių pinigų už parduotą ieškovei priklausiusį turtą nėra gavusi.

11Visi aprašyti atsakovių veiksmai neatitiko ieškovės valios ir ieškovės tikrųjų ketinimų. Visi sandoriai, sudaryti dalyvaujant atsakovėms, buvo sudaryti ieškovės klydimo, negalėjimo suprasti savo veiksmų arba apgaulės įtakoje. Ieškovė nėra raštinga, nežinojo teisinių sandorių įforminimo tvarkos, nesuprato pasirašomų teisinių dokumentų reikšmės, nemoka lietuvių kalbos, sandorių sudarymo metu sirgo psichine bei onkologine ligomis. Ieškovės valią atitiko tik susitarimas su V. I. parduoti jam gyvenamąjį namą su priklausiniais ir du žemės sklypus (0,25 ha ploto bei 0,27 ha ploto) už 80 000 Lt.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2013-05-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

14pripažino negaliojančia 2008-04-04 pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą Vilniaus m. 34 –ame notarų biure, registro Nr. ERN-618, tarp ieškovės V. J. ir atsakovės V. N.;

15ieškovės V. J. nuosavybėn grąžino pagal pirkimo-pardavimo sutartį perleistus 0,2500 ha ploto žemės sklypą ( - ), 1,6500 ha ploto žemės sklypą ( - ), 0,500 ha ploto žemės sklypą ( - ), gyvenamąjį namą ( - ) ir šio namo priklausinius - ūkinį pastatą ( - ), ūkinį pastatą ( - ), stoginę ( - ).

16Teismas pripažino pagrįstais ieškovės argumentus, kad 2008-02-19 įgaliojimu ieškovė atsakovės J. J. nebuvo įgaliojusi gauti pinigų iš pirkėjų už ieškovei priklausančio turto pardavimą. Teismo vertinimu, minėtame įgaliojime, įvertinus jo turinį (teisė sumokėti ir gauti pinigus nurodyta prie įgaliotinio teisių Registrų centre ir nenurodyta prie teisių disponuoti įgaliotojos turtu), nebuvo išreikšta ieškovės valia, kad įgaliotinei pardavus ar kitaip perleidus ieškovės turtą, pinigus už jį gautų įgaliotinė - atsakovė J. J..

17Kadangi pagal įgaliojimą J. J. neturėjo įgaliojimo gauti pinigus už parduotą ieškovės turtą, paimdama iš V. N. šiuos pinigus, ji viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punktu atsakovės patvirtino, kad nekilnojamas turtas parduodamas už 208 340 Lt ir šiuos pinigus pardavėjas gavo iš pirkėjo, tačiau įrodymų apie tai, kad sutarties sudarymo dienai ieškovei, kaip turto pardavėjai, buvo perduoti pinigai už parduodamą turtą, byloje nėra. Sandoris buvo sudarytas 2008-04-04, o ieškovės rašytas pakvitavimas apie pinigų gavimą datuotas 2008-04-08, todėl teismas sprendė, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta aplinkybė apie pardavėjo pinigų gavimą neatitiko faktinių aplinkybių.

18Ieškovė paaiškino, jog patvirtinimą apie pinigų gavimą ji parašė diktuojant V. N. (aplinkybės, kad ieškovei pakvitavimo tekstas buvo diktuojamas procesiniuose dokumentuose V. N. neneigė, todėl teismas priėmė ieškovės paaiškinimus), tekstą surašė po keleto pertraukų, dalis tekste naudojamų posakių jai buvo nesuprantami. Tai, kad pakvitavimo tekste nurodyti tiek ieškovės, tiek atsakovės J. J. asmens kodai, nurodytas įgaliojime esantis notarinio registro numeris, teismo vertinimu, leidžia priimti ieškovės paaiškinimus dėl pakvitavimo surašymo aplinkybių.

19Atsižvelgęs į ieškovės sveikatos būklę (pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą ieškovei diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, pastebimos nerimo ir depresijos reakcijos, vidutinio sunkumo depresijos epizodai, stebimi ryškūs atminties, dėmesio ir mąstymo sutrikimai, kurie galimi dėl depresinės simptomatikos bei dėl organinio galvos smegenų pažeidimo ar disfunkcijos), teismas pripažino, kad patvirtinti apie pinigų gavimą, jų negavusi, ieškovė galėjo. Prielaidą, kad ieškovė galėjo, pasitikėdama atsakovėmis, surašyti tekstą apie pinigų gavimą, jų faktiškai negavusi, teismo vertinimu, leidžia daryti ir kitos aplinkybės, kuriomis ieškovė surašė pakvitavimą: ieškovė buvo atsakovių (giminaičio V. I. rekomenduotų nekilnojamojo turto agentūros darbuotojų) klientė, taigi priklausoma nuo atsakovių įsipareigojimo sutvarkyti ieškovei turto paveldėjimo ir dokumentus turto pardavimui (tarpininkavimo parduodant turtą paslaugos), raštelis apie didelės pinigų sumos gavimą buvo surašytas atsakovių darbo vietoje, ieškovė, turi tik 11 klasių išsilavinimą ir niekur nedirba, yra 3 grupės invalidė, neturi patirties nekilnojamojo turto, verslo, teisės srityje.

20Atsakovėms klientės (ieškovės) atžvilgiu keliami didesni rūpestingumo reikalavimai ir pareiga turėti abejonių nekeliančius įrodymus apie didelės pinigų sumos perdavimo faktą klientui, todėl pripažintina, kad ieškovės ranka parašytas raštelis apie pinigų gavimą yra nepakankamu įrodymu, jog tokio dydžio pinigų suma jai buvo perduota. Tai leidžia priimti ieškovės aiškinimą, kad ji nėra gavusi pinigų iš J. J. už parduotą turtą, kad pakvitavimą apie pinigų (308 340 Lt) gavimą surašė dėl to, kad tokio turinio raštelį jai siūlė parašyti atsakovė V. N. ir diktavo tekstą.

21Kitos bylos aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat patvirtina faktą, kad pinigai pagal sandorį nebuvo perduoti ieškovei. J. J. 2009-06-15 surašytu rašteliu patvirtino, kad gavo pinigus už V. J. iš V. N., o ieškovės ranka rašytas pakvitavimas tvirtina, kad ji gavo pinigus už parduotą turtą 2008-04-08, kas rodo, kad 2009-06-15 atsakovė J. J. negalėjo gauti pinigų iš V. N.. Abejonių teismui sukėlė ir tai, kad V. N., mokėdama ieškovės įgaliotinei J. J. grynais pinigais 308 000 Lt, jų mokėjimo metu, t. y. prieš sudarant 2008-04-04 pirkimo-pardavimo ir preliminarias sutartis, nepasirūpino turėti įrodymą apie pinigų perdavimą už įsigytą ir ketinamą įsigyti turtą. Ikiteisminio tyrimo eigoje buvo tiriama, ar turėjo nurodytą pinigų sumą apmokėjimui V. N. ir buvo apklausti asmenys, iš kurių V. N. teigia pasiskolinusi pinigus, tačiau teismui abejonių dėl paskolos santykių buvimo sukėlė tai, kad dideles pinigų sumas – 50 000 Lt giminaitei skolinęs niekur nedirbantis ir gyvenantis iš santaupų H. N. (medžiagos b. l. 7, t. II), bei 200 000 Lt paskolinęs A. Ž. (medžiagos b. l.16-17, t. II) nesiekia šios sumos susigrąžinti.

22Ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančia ir 2008-04-04 preliminarią sutartį, kuria ieškovė įsipareigojusi parduoti atsakovei V. N. kitus žemės sklypus, tačiau sklypai nebuvo parduoti, teismas netenkino, kadangi ši sutartis yra pasibaigusi. Byloje teismui padarius išvadą, kad ieškovės įgaliota J. J. neperdavė ieškovei nurodytos sutartyje kaip gautos iš V. N. pinigų sumos nei pagal pirkimo-pardavimo, nei pagal preliminariąją sutartį, tuo ieškovės teisės yra apgintos. Kad 2008-04-04 preliminarioje sutartyje nurodytas teiginys, jog pardavėjas gavo 100 000Lt sumą, neatitinka tikrovės (šią sumą tuo laikotarpiu galėjo būti gavusi tik ieškovės atstovė), nėra pagrindas preliminarią sutartį pripažinti negaliojančia. Atsakingu asmeniu už tinkamą įgaliojimo vykdymą yra ne turtą ketinusi įsigyti pirkėja, o turto pardavėją atstovavusi įgaliotinė.

23Pirkimo-pardavimo sutartį kaip sudaryta J. J. viršijant įgaliojimą (CK 1.92 str.), teismas pripažino negaliojančia. Įgaliojime, kuriuo ieškovė suteikė teisę J. J. disponuoti jos turtu, nurodyta, kad atstovė gali parduoti jos turtą už aptartą kainą ir sąlygas. Į bylą įgaliotinė nepateikė įrodymų apie pardavimo kainos ir sąlygų aptarimą su ieškove.

24Reikalavimo pripažinti 2008-02-19 įgaliojimą negaliojančiu teismas atmetė, nes neįrodyta, jog surašant įgaliojimą jame nebuvo išreikšta ieškovės valia.

25III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

26Apeliaciniu skundu atsakovė J. J. prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

271. J. J. pagal 2008-02-19 ieškovės įgaliojimą disponuoti ieškovės turtu turėjo ir teisę gauti pinigus už parduodamą turtą. Specialiai teisės gauti pinigus už parduotą turtą, suteikus teisę disponuoti turtu, nebebuvo būtina įgaliojime numatyti (tai būtų perteklinė nuostata), skirtingai nei prie įgaliotinės teisių Registrų centre, kadangi čia teisė atstovauti ieškovę savaime neapima teisės gauti pinigus. Atitinkamai darytina išvada, kad J. J. įgaliojimo neviršijo ir nėra pagrindo pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia kaip sudarytą viršijus įgaliojimą (nėra ginčo, kad J. J. buvo įgaliota parduoti ieškovės turtą).

282. Ieškovės turto pardavimo kaina su ieškove, kuri pageidavo turtą parduoti už rinkos kainą (kaina atitiko Registrų centre nurodytas vertes), buvo suderinta žodžiu. Ieškovė dėl kainos niekada nereiškė pretenzijų.

293. Įgaliojimo turinys gali būti ne tik aiškiai išreiškiamas įgaliojime (CK 2.137 str.), bet ir numanomas atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 str. 2 d.). Numanomo atstovavimo atveju, kadangi ieškovė savo elgesiu pirkėjui davė pagrindą protingai manyti paskyrus atstovą, atstovo sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011). V. N., perduodama pinigus J. J., nesant įgaliojime draudimo jai gauti pinigus, sudarant sutartį pas notarą turėjo pagrindą manyti, kad J. J. turi teisę pinigus priimti.

304. Teismas nenuoseklus analogiškomis aplinkybėmis 2008-04-04 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį pripažindamas sudaryta viršijant įgaliojimą, o preliminarią sutartį ne.

315. Ekspertai neturėjo pakankamai duomenų nustatyti, ar įgaliojimo ir pakvitavimo surašymo metu (atitinkamai 2008-02-19 ir 2008-04-08) ieškovė dėl savo sveikatos ir psichinės būklės negalėjo suvokti savo veiksmų, nenurodyta, ar ieškovės ligos apskritai galėjo turėti tam įtakos. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė dėl psichinės ir sveikatos būklės galėjo nesuvokti savo veiksmų surašant pakvitavimą apie pinigų gavimą. Duomenys apie ieškovės sveikatos ir psichinės būklę neinformatyvūs ir nepakankami spręsti, kad ieškovė būtų galėjusi nesuprasti savo veiksmų. Be to, liudininkų parodymai leidžia daryti priešingą išvadą, t. y., kad ieškovė gerai suvokė savo veiksmus. Ieškovė nesukėlė įtarimų ir atstovei A. P. ar įgaliojimą tvirtinusiai notarei J. Š.. Ieškovė iki ginčijamų sandorių sėkmingai sudarinėjo kitus sandorius, netgi jos seserys 2006-07-19 išdavė ieškovei įgaliojimą veikti jų vardu tvarkant palikimo priėmimo klausimus. Taigi ieškovės artimieji ne tik neabejojo ieškovės būkle, bet ir pasitikėjo ieškove.

32Teismas darė prieštaringas išvadas: ieškovė galėjo nesuprasti savo veiksmų surašydama pakvitavimą (pakvitavimas yra aiškus ir surašytas ieškovei suprantama rusų kalba), tačiau suprato savo veiksmus išduodama įgaliojimą J. J..

336. Nepagrįsta ir paremta tik ieškovės parodymais, kurių nepatvirtina bylos medžiaga, teismo išvada, kad ieškovė iš J. J. negavo pinigų. Pati ieškovė paprastu, trumpu, aiškiu pakvitavimu patvirtino pinigų gavimą. Nesuprasti tokio paprasto rašto ieškovė negalėjo.

347. Pakvitavimo apie pinigų gavimą surašymo metu biure buvo tik ieškovė ir J. J.. Priešingai nei nurodė teismas, V. N. nepatvirtino, kad pakvitavimą kas nors ieškovei diktavo.

358. Pakvitavimas yra pakankamas įrodymas apie pinigų gavimą (CK 6.65 str., 6.123 str. 1 d.).

369. J. J. 2008-06-15 tik patvirtino raštu, kad iš V. N. gavo 308 000 Lt, tačiau tai nėra patvirtinimas, kad šią sumą gavo būtent 2008-06-15, juo labiau, kad rašte nurodyta, jog šią sumą J. J. gavo 2008-04-04.

3710. V. N. pinigus turtui iš ieškovės įsigyti skolinosi iš giminaičių, ką jie paliudijo, paskoliniai santykiai nėra paneigti. Dalis šių sumų jau grąžinta A. Z., ką pastarasis paliudijo. Kiti giminaičiai dar nereikalauja grąžinti, tačiau tai nepaneigia V. N. skolinimosi iš jų fakto.

38Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovės nuomonė ne visiškai sutapo su teismo išvadomis, tačiau teismo sprendimu ieškovės teisės yra apgintos. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

391. Ieškovė įgaliojo J. J. turtą parduoti už su ieškove aptartą kainą ir sąlygas, o teisė gauti pinigus už parduotą turtą įgaliotinei nebuvo suteikta. Nei J. J., nei V. N. su ieškove nederino kainos, o pirkimo-pardavimo ir preliminarioje sutartyje nurodyti faktai, kad ieškovė gavo pinigus, neatitinka tikrovės. V. N. yra teisininkė, J. J. bendradarbė (dirbanti viename kabinete), todėl turėjo susipažinti su įgaliojimu ir nėra pagrindo byloje taikyti CK normas, reglamentuojančias numanomų trečiajam asmeniui įgalinimų vertinimą.

402. Ieškovė nuo 2004-10-17 stebėta psichiatrų, 2007-11-14 jai konstatuoti pažintinių psichikos funkcijų sutrikimai – ryški astenizacija, atminties susilpnėjimas, svyruojantis dėmesys ir bloga jo koncentracija, depresijos simptomatika. 2009-05-20 be žymesnės teigiamos dinamikos vėl stebėti depresijos požymiai ir ryškūs atminties, dėmesio ir mastymo sutrikimai. Kad ieškovė ginčo sandorių sudarymo metu dažnai lankėsi pas gydytojus, yra užfiksuota iš Maišiagalos ambulatorijos išreikalautoje ieškovės ligonio kortelėje. Kiti asmenys, kuriems ieškovės elgesys nekėlė abejonių, nėra medicinos specialistai, be to, K. L. ir V. I. aiškiai išreiškė nuomonę, kad ieškovė buvo apgauta.

413. Kad ieškovė nebuvo kompetentinga paveldėjimo reikaluose rodo ir tai, kad ji dėl to kreipėsi į atsakovių darbovietę – Nekilnojamojo turto agentūrą „Jolaida“.

424. J. J. paaiškinimą, kad 2008-04-08 ieškovė pasirašė pakvitavimą ir gavo pinigus, paneigia kiti byloje esantys įrodymai, t. y. įrodymai, jog 2008-04-06 ieškovė buvo sumušta, jai konstatuotas smegenų sukrėtimas, po traumos ieškovė gyveno pas seserį M. P. ir niekur nebuvo išvykusi, nebuvo susitikusi su atsakovėmis. Tą patvirtina ieškovės paaiškinimai, liudytojų M. P. ir Z. J. parodymai ir medicininiai dokumentai. Pakvitavimas iš ieškovės buvo išgautas apgaule, pasinaudojus ieškovės sveikatos bloga būkle. Ieškovė visuomet nuosekliai teigė, kad pakvitavimas, nors jame nurodyta 2008-04-08, buvo surašytas vasaros pabaigoje. Kad ieškovė nesureikšmino pakvitavimo rodo ir tai, kad ji, kreipdamasi į policiją, nepaminėjo pakvitavimo.

435. Teismas pagrįstai suabejojo, ar V. N. turėjo pinigų ieškovės turtui įsigyti. V. N. paskolos iš giminaičių buvo gautos iki 2009-12-31 ir paskolų davėjai įtartinai nereikalauja paskolų grąžinti.

44IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

45Apeliacinis skundas netenkinamas

46Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

47Teisės doktrinoje ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2013-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2013ir kt.).

48Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančia 2008-04-04 pirkimo-pardavimo sutartį, pripažinęs, kad atsakovė J. J., veikdama kaip ieškovės atstovė, sudarant šį sandorį veikė viršydama jai suteiktus įgaliojimus bei nustačius aplinkybę, kad pagal ginčijamą sutartį ir 2008-04-04 preliminariąją sutartį nebuvo sumokėta parduodamo turto kaina. Byloje kilo ginčas tiek dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo (ar įgaliotinė J. J., pardavusi V. J. nekilnojamąjį turtą ir pagal V. J. nekilnojamojo turto preliminarią pardavimo sutartį iš pirkėjų avansu gautus pinigus perdavė įgaliotojai) bei dėl J. J. įgalinimų pagal 2008-02-19 įgaliojimą apimties (įgaliojimo turinio teisinio vertinimo).

49Dėl įgaliotinės (atstovės) atsiskaitymo su įgaliotoja (atstovaujamąja)

502008-02-19 V. J. įgaliojo J. J. (t. 1, b. l. 22) atstovauti jos interesus valstybės įmonėje Registrų centras, įregistruojant paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 2008-02-19 (tą pačią dieną) notarės J. Š., tvarkyti, valdyti, disponuoti ir parduoti už aptartą kainą ir sąlygas V. J. nuosavybės teise priklausantį namą su priklausiniais ( - ) ir žemės sklypus ( - ) ir tuo tikslu atstovauti ieškovės interesams visose įstaigose ir organizacijose. Šį įgaliojimą patvirtino notaras E. A.. Šie duomenys (dėl jų nėra ginčo) rodo, kad iš pradžių ieškovę ir UAB „Jolaida“ sieję sutartiniai santykiai dėl tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą transformavosi į pavedimo teisnius santykius tarp ieškovės V. J. ir UAB „Jolaida“ darbuotojos (vadovės) J. J. jau nebe kaip UAB „Jolaida“ atstovės, o kaip fizinio asmens. Šalių paaiškinimai dėl tokio santykių transformavimosi skiriasi. Atsakovių teigimu V. J. nuolat (t. 1, b. l. 68) skambindavo UAB „Jolaida“ teisininkei V. N. ir prašydavo parduoti jos turtą, dėl tos priežasties buvo sudarytas įgaliojimas su UAB „Jolaida“ vadove J. J.. Tuo tarpu V. J. teigia pasitikėjusi UAB „Jolaida“ darbuotojais, visų pirma V. N., su kuria bendravo, ir vykdžiusi jų nurodymus: iš pradžių pasirašiusi minėtą 2007-01-22 tarpininkavimo sutartį, vėliau 2008-02-19 įgaliojimą ir kitus dokumentus, kuriuos buvo prašoma pasirašyti, o skambindavusi V. N. paklausti dėl turto pardavimo būtent V. I..

51Teisėjų kolegija, įvertinusi visus bylos duomenis, sprendžia esant labiau tikėtina teisingais esant V. J. paaiškinimus. Abejones atsakovių paaiškinimais kelia eilė faktinių aplinkybių. Pirma, kodėl UAB „Jolaida“, jeigu su V. J. šią įmonę siejo veikloje įprastų paslaugų (tarpininkavimas nekilnojamojo turto sandoriuose) teikimas, šios sutarties galiojimo laikotarpiu (sutartis galiojo iki 2007-05-19) nevykdė joje aptartų sąlygų, o be sutartinio teisinio pagrindo įmonės vadovė J. J. kaip fizinis asmuo ėmėsi įgaliojimo pagrindu pardavinėti V. J. turtą. Tokiu atveju taip pat kyla klausimas dėl tokių paslaugų atlygintinumo. Tarpininkavimo sutartyje buvo aptartas atlyginimas (pagal susitarimą, sutarties 4.1 punktas), o J. J. veikiant pagal įgaliojimą ir teikiant iš esmės tas pačias paslaugas kaip ir pagal Tarpininkavimo sutartį, paslaugų atlygintinumo klausimas liko neaptartas, nors mažai tikėtina, jog tarpininkavimo parduodant turtą paslaugų būtų teiktos neatlygintinai. Antra, jeigu tikėti V. N. paaiškinimais, kad V. J., bendraudama visų pirma su ja, nuolat jai skambino ir prašė parduoti turtą, kodėl pačiai V. N. perkant V. J. turtą, nebuvo sudarytas tiesioginis sandoris su pačia V. J. ir kodėl buvo reikalinga sandorius (2008-04-04 dėl 0,25 ha sklypo ( - ), 1, 6500 ha sklypo ( - ), 0,5 ha sklypo ( - ), gyvenamojo namo ( - ) ir priklausinių pardavimo (t. 1, b. l. 23-27) bei 2008-04-04 preliminarią 0,2 ha, 0,2 ha ir 0,27 ha sklypų pirkimo pardavimo sutartį (t. 1, b.l. 28-30) sudaryti per tarpininką – įgaliotinę J. J.. Atsakovių paaiškinimai dėl to, kad tuo metu V. J. buvo užsiėmusi, mažai tikėtini, kadangi pagal bylos duomenis ieškovė niekur nedirbo, jokių objektyvių kliūčių 2008-04-04 jai atvykti pas notarą pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties taip pat nenustatyta. Trečia, paveldėjimo teisės liudijimą V. J. gavo 2008-02-19 pas notarę J. Š., tačiau įgaliojimą J. J. tą pačią dieną tvirtino jau kitas notaras E. A.. Ketvirta, prieštaringi ir V. N. paaiškinimai (t. 1, b. l. 68), kad V. J. jai nuolat skambindavo su prašymu parduoti turtą, tačiau susidomėjo šio turto įsigijimo galimybe V. N. tik pasiūlius bendradarbei J. J.. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad pagal tarpininkavimo sutartį ar J. J. išduotą įgaliojimą būtų atliekami kokie nors veiksmai, susiję su turto pardavimu (turto pardavimo reklamavimas, potencialių pirkėjų paieška ir pan.).

52Iš bylos medžiagos ir sutampančių šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė gerai nesiorientavo civiliniuose teisiniuose santykiuose (kol netapo būtina, netvarkė palikimo priėmimo įforminimo klausimų, jai buvo reikalingos konsultacijos ir atstovavimas teisme byloje dėl juridinio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo, tarpininkavimo paslaugos parduodant nekilnojamąjį turtą). Todėl yra labiau tikėtina, jog V. J. iš tiesų vykdė UAB „Jolaida“ darbuotojų, kuriais pasitikėjo ir kurių tarpininkavimo pagalba iš pradžių pasiteisino (tvarkant palikimo priėmimo įforminimo klausimus), nurodymus, jų nurodymu galėjo pasirašyti tiek įgaliojimą, tiek kitus dokumentus (pakvitavimą apie lėšų gavimą). Šių argumentų, kad V. J. buvo reikalingos konsultacijos ir pagalba orientuojantis civiliniuose santykiuose, nepaneigia tai, jog V. J. giminaitės 2006 metais buvo įgalioję tvarkyti paveldėjimo klausimus (t. 2, b. l. 3).

53Pagal bylos medžiagą J. J. 2008-02-19 įgaliojimo pagrindu 2008-04-04 sudarė ieškovės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir tos pačios dienos preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartis su bendradarbe V. N.. Ieškovė teigia, kad ji apie šias sutartis nežinojo, su ja nebuvo, kaip to reikalaujama 2008-02-19 įgaliojime, suderinta parduodamo turto kaina ir sąlygos. Tai, kad ieškovė nežinojo apie šio sandorio sudarymą (jo sąlygas) netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, jog ji 2009-03-23 kreipėsi į VĮ registrų centro Vilniaus filialą, prašydama pateikti duomenis apie jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., l. 170). Atsakovių paaiškinimai, kad kaina ir pardavimo faktai su ieškove buvo suderinti, byloje neįrodyti (CPK 12, 178 str.). Pažymėtina, kad atsakovės kaip nekilnojamojo turto agentūros UAB „Jolaida“ darbuotojos neabejotinai turėjo nekilnojamojo turto sandorių sudarymo patirties, joms buvo neabejotinai suprantama, kad tokius juridinius faktus kaip didelės pinigų sumos perdavimas, siekiant išvengti bereikalingų ginčų ateityje, būtina tinkamai ir savalaikiai įforminti. Pažymėtina, kad CK 6.760 straipsnio 4 dalis įgaliotinį, įvykdžiusį pavedimą, įpareigoja apie tai tuoj pat pranešti įgaliotojui ir pateikti ataskaitą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus, bei grąžinti įgaliojimą, jeigu sutarties nenustato ko kita. Pagal to paties straipsnio 5 dalį visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui. CK 2.150 straipsnyje taip pat nustatyta atstovo prievolė atsiskaityti atstovaujamajam. Prievolė atsiskaityti apima ir atsakovo pareigą atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą, kartu ir pareigą perduoti atstovaujamajam gautą turtą, įskaitant pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad įgaliotinė ieškovei neperdavė informacijos apie sudarytas sutartis: 2008-04-04 pirkimo-pardavimo sutarties kopija buvo gauta iš VĮ registrų centro Vilniaus filialo, o kiti dokumentai ikiteisminio tyrimo eigoje. Didelės pinigų sumos, atsakovių nurodomos kaip mokėtos už parduotą ir numatomą parduoti ieškovės nekilnojamąjį turtą, perdavimo fiksavimas buvo atliekamas aplaidžiai ir nesavalaikiai (pagal atsakovių parodymus pinigai ieškovei perduoti 2008-04-08 ir tą pačią dieną ieškovė patvirtino apie pinigų gavimą (t. 1, b.l. 38), o V. N. pinigų bendradarbei perdavimą įformino tik 2009-06-15 (t. 1, b.l. 40)), nors pagal sudarytas 2008-04-04 ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį ir preliminarią sutartį, atsakovė J. J. pinigus patvirtino gavusi iš V. N. iki šių sutarčių sudarymo. Toks pinigų judėjimo fiksavimas nepaneigia ieškovės argumentų, kad ji 2008-04-08 datuotą pakvitavimą apie pinigų gavimą realiai pasirašė daug vėliau, t. y. 2008 metų vasarą. Juo labiau, kad pagal bylos medžiagą ieškovė 2008-04-06, t. y. vos dvi dienos iki pakvitavime nurodytos datos, patyrė galvos traumą ir reabilitacijos tikslu buvo apsistojusi pas seserį (sesuo M. P. tai patvirtino (t. 1, b. l. 161), o kitų šią aplinkybę galinčių neabejotinai paneigti įrodymų nėra). Iš teismo psichiatrijos - teismo psichologijos ekspertizės akto (t. 1, b. l. 43-45) išvadų, tiesa, datuotų 2010 metais, matyti, kad ieškovei ir anksčiau buvo būdingi depresijos simptomai, mastymo sutrikimai, bendras protinis darbingumas mažesnis už vidutinį, kad jos psichinė būklė apsunkino bendravimą su ieškove ir bylos faktinių aplinkybių nustatymą. Ekspertai nurodė, kad dėl dabartinės psichinės būklės (2010 metai) ieškovei reikalingas stacionarus gydymas psichiatrijos ligoninėje. Ir nors aplinkybė, kad pakvitavimai pasirašyti vėliau, patys savaime nepatvirtina, kad pinigai pagal juos nebuvo perduoti (CK 6.65 str.), faktinių aplinkybių visuma (pinigų perdavimo aplinkybės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas faktas, kad ieškovė ar jos artimieji, giminaičiai turėtų savo žinioje pakankamai dideles pinigų sumas ir pan.) šioje byloje patvirtina pinigų neperdavimo ieškovei faktą. Išvados, susijusios su ieškovės sveiktos būkle, nors nepakankamos neginčijamai patvirtinti, jog 2008 metais ieškovė negalėjo suvokti pasirašomų dokumentų esmės, tačiau sustiprina teismo įsitikimą, kad ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo metu, tikėtina, sunkiai orientavosi civiliniuose teisiniuose santykiuose, todėl, yra pagrindo tikėti, kad dokumentus galėjo pasirašyti tokius, kokie jai buvo diktuojami, galėjo atsakovėmis pasitikėti ir vykdyti jų nurodymus pasirašant įgaliojimą pas notarą bei pakvitavimą apie pinigų, kurių realiai negavo, gavimą. Pati ieškovė ikiteisminio tyrimo metu negalėjo atskirti jos surašytų dokumentų (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, l. 67).

54Abejonių atsakovių paaiškinimais apie pinigų už V. J. parduotą turtą judėjimą kelia ir pirmosios instancijos teismo pažymėtos faktinės aplinkybės (abejonės), ar asmenys, iš kurių V. N. teigia pasiskolinus pinigus (A. Z., H. N. ir K. N.), juos galėjo paskolinti. Faktai, kad šie asmenys turėjo nurodytas kaip V. N. skolinamas sumas, neginčijamai nėra įrodyti. V. N. teigimu jai 200 000 Lt paskolino A. Z.. Nors jo pajamos leistų abejoti tokios sumos turėjimu, šis asmuo 2007 metais pardavė sklypą už 450 000 Lt ir nors tais pačiais metais įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą (butą), likusios sumos būtų pakakę paskolos suteikimui (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, l. 98, 101-110, 113-134). Tuo tarpu V. N. motina 50 000 Lt turėjimą aiškina tik kaip turėtas santaupas, kurių fakto dokumentais negali pagrįsti (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 2, l. 36), o H. N. žodžiu tik paaiškino, kad užsidirbo užsienyje (ikiteisminio tyrimo medžiaga t. 2, l. 7). Tačiau teismui abejonių kelia šių asmenų ir atsakovės V. N. paaiškinimai dėl tokių pinigų sumų skolinimo. A. Z. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino su V. N. pasirašęs paprastąjį vekselį (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 2, l. 17), tačiau ikiteisminio tyrimo metu kaip įrodymas, patvirtinantis V. N. pinigų gavimo faktą buvo pateikta 2008-03-25 Paskolos sutartis (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 2, l. 19). Be to, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, abejonių kelia V. N. ir jai pinigų V. N. teigimu skolinusių asmenų paaiškinimai, kad pastarieji nesiekia iš V. N. skolą atgauti, kad negali aiškiai pasakyti, kiek skolintų pinigų jau yra atgavę. A. Z. 2011-07-08 apklausiamas paaiškino, kad V. N. paskolino 200 000 Lt ir, nors buvo sutarta, kad V. N. pinigus grąžins iki 2009-12-30, 2011-07-08 apklausos metu paaiškino, kad visa suma dar nėra grąžinta ir jos grąžinti nereikalauja, o kiek jau yra grąžinta, neprisimena, taip pat nurodė (kas prieštarauja ankstesniems paaiškinimams), jog apskritai nebuvo su V. N. sutarta, kada ji turėtų grąžinti pasiskolintus pinigus) (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 4, b.l. 119).

55Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog labiau tikėtina, kad V. N. nurodyti asmenys nurodytų pinigų sumų jai neskolino.

56Visų šių aptartų faktinių aplinkybių visuma leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu. Teismas pritaria ir pirmosios instancijos teismo motyvams, kad atsakovėms kaip nekilnojamojo turto agentūros darbuotojoms klientės (ieškovės) atžvilgiu keliami didesni rūpestingumo reikalavimai ir pareiga turėti abejonių nekeliančius įrodymus apie didelės pinigų sumos perdavimo faktą klientui, todėl pripažintina, kad ieškovės ranka ir abejotinomis aplinkybėmis parašytas raštelis apie pinigų gavimą šioje byloje yra nepakankamas įrodymas, jog tokio dydžio pinigų suma ieškovei iš tiesų buvo perduota.

57Dėl įgaliojimų viršijimo

58Sandorius asmenys turi teisę sudaryti asmeniškai arba per atstovus (CK 2.132 str. 1 d.). Sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. Paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo (CK 2.136 str. 1 d., 2 d.). Esant atstovavimo santykiams, atstovas privalo elgtis sąžiningai, veikti pagal įgaliojimus, ginti atstovaujamojo interesus ir teises, neveikti priešingai atstovaujamojo interesams, vengti interesų konflikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05- 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2013).

59Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris, kuriame nurodomos atstovui suteikiamos teisės (įgaliojimai) veikti atstovaujamojo vardu ir interesais su trečiaisiais asmenimis. Atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 str. 1 d.).

60Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažinęs, kad atsakovė J. J. viršijo jai V. J. išduotu įgaliojimu suteiktas teises, t. y. gaudama pinigus už veikiant pagal įgaliojimą parduotą turtą bei nuspręsdama be ieškovės valios, kam ir už kokią kainą parduos jos turtą. Apeliantė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Taigi šioje byloje buvo būtina išsiaiškinti, ar atsakovė J. J. turėjo ieškovės įgaliojimus priimti jos vardu apmokėjimą už parduotą turtą iš atsakovės V. N., kartu išsiaiškinant įgaliojimo sąlygą dėl turto pardavimo „už aptartą kainą ir sąlygas“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant ieškovės pareikštus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas nepakankamai detaliai ir tiksliai aiškinosi bylos aplinkybes ir dėl šios priežasties netinkamai taikė materialinės teisės normas.

61Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 str.). CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 str.), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 str. 2 d.). Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-147/2007; 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-173/2011). Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, ieškovė nepatvirtino ginčijamo sandorio, atsakovė V. N. apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo taip pat neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas atlieka 2008-02-19 įgaliojimo turinio teisinį vertinimą, t. y. ar 2008-02-19 įgaliojimas suteikė J. J. teisę gauti iš pirkėjų pinigus (ar pinigų gavimas yra įgaliojimo viršijimas) ir parduoti ieškovės turtą tokiomis sąlygomis, kuriomis buvo sudaryta 2008-04-04 pirkimo-pardavimo sutartis.

62Paprastai įgaliojime turi būti aiškiai apibrėžtos įgaliotiniui suteikiamos teisės, jų apimtis ir turinys (CK 2.137 str. 1 d.). 2007-02-19 įgaliojimu įgaliotinė J. J. buvo įgaliota tvarkyti, valdyti, disponuoti ir parduoti už aptartą kainą ir sąlygas ieškovės turtą, tuo tikslu atstovauti įgaliotojos interesams visose atitinkamose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, gauti reikiamus pažymėjimus, pažymas ir kitus dokumentus, už įgaliotoją pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šiuo atveju įgaliojimo tekste buvo įtvirtinti konkretūs (realūs) įgaliojimai (tvarkyti, valdyti, disponuoti ir parduoti turtą, pasirašyti dokumentus), likusi įgaliojimų, suteiktų įgaliotinei dalis, teismo nuomone, yra numanomi įgalinimai, kurie vertintini atsižvelgiant į pavedimo pobūdį. Įstatymas (CK 2.137 str. 2 d.) apibrėžia situacijas, kai atstovo teisės įgaliojime nėra apibrėžtos. Tokiu atveju atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai. Doktrinoje (CK II knygos komentaras, vadovėlis Civilinė teisė. Bendroji dalis, Justitia, 2009) pripažįstama, jog tokiais atvejais įgaliotinis gali priimti įgaliotojo turto duodamus vaisius ir pajamas ir pan. Sprendžiant dėl suteiktų įgaliojimų apimties (turinio), būtina įvertinti, kaip tokius įgaliojimus būtų supratęs protingas asmuo. Tam tikri veiksmai, nors ir tiesiogiai nenumatyti įgaliojime, gali būti neatsiejami nuo tų įgaliojimų, kurie tiesiogiai išvardyti įgaliojime. Šiuo atveju, atsižvelgiant į pavedimo pobūdį (disponuoti, parduoti turtą), įgaliotinei, teismo nuomone, buvo suteikta ir teisė gauti pinigus už parduodamą turtą, priešingu atveju labiau tikėtina, kad įgaliotoja, neketindama suteikti tokio įgaliojimo įgaliotinei, būtų apribojusi jos teises gauti pinigus, būtų aiškiai išreikštas reikalavimas už parduodamą turtą atsikaityti su ja tiesiogiai (pvz., bankiniu pavedimu). Tačiau net ir pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pinigų gavimo faktą pripažino įgaliojimų viršijimu, tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog J. J., sudarydama 2008-04-04 sutartį, veikė įgaliojimo ribose bei įgaliotojo interesais.

63Byloje nėra ginčo, kad V. J., norėdama V. I. parduoti iš mirusio brolio K. D. paveldėtą nekilnojamąjį turtą, kreipėsi į UAB „Jolaida“ (nekilnojamojo turto agentūra) dėl tarpininkavimo paslaugų parduodant turtą. V. N. atsiliepime į ieškinį taip pat patvirtino, kad V. J. atvyko su V. I., kuris iš V. J. ketino įsigyti žemės sklypą su namu (t. 1, b. l. 68). Tam ieškovė su UAB „Jolaida“ 2007-01-22 sudarė sutartį (t. 1, b. l. 9), kurioje numatė, kad V. J. (klientė) parduoda 25 arų ir 27 arų sklypus su namu už 80 000 Lt. Kam šis turtas parduodamas, nebuvo numatyta, tačiau bylos medžiaga nepaneigia ir dera su ieškovės paaiškinimais, jog turtą buvo ketinama parduoti V. I., o į sutartį konkretus pirkėjas nebuvo įrašytas UAB „Jolaida“ iniciatyva. Sutartimi UAB „Jolaida“ (tarpininkas) įsipareigojo surasti V. J. nekilnojamojo turto pirkėją ir gauti iš jo avansą už parduodamą nekilnojamąjį turtą (Sutarties 3.1 p.). Sutarties terminas buvo numatytas iki 2007-03-22 (Sutarties 5.1 p.), vėliau šalys sutartį pratęsė iki 2007-05-19 (Sutarties 6.9 p.). Taigi tarp V. J. ir UAB „Jolaida“ ieškovės iniciatyva susiklostė terminuoti sutartiniai santykiai dėl tarpininkavimo parduodant V. J. nekilnojamąjį turtą. Sutartyje nurodyta parduodamo turto kaina 80 000 Lt atitinka ieškovės ir V. I. paaiškinimus, kad V. J. nekilnojamąjį turtą ketino parduoti V. I. už 80 000 Lt.

64Iš bylos duomenų neįmanoma neginčijamai nustatyti, kodėl V. J. nekilnojamasis turtas nebuvo parduotas V. I. už 80 000 Lt kainą (ieškovė teigia šio ketinimo neatsisakiusi, kaip ir V. I., kuris taip pat teigia apmokėjęs dokumentų tvarkymo tarpininkavimo paslaugas, tačiau atsakovė V. N. nurodo, kad V. I. atsisakė šį turtą pirkti), tačiau nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad įgaliotinės J. J. atlikti veiksmai veikiant pagal jai išduotą įgaliojimą neatitiko įgaliotojos valios. Kaip matyti iš įgaliojimo turinio įgaliotinė buvo įgaliota tvarkyti, valdyti, disponuoti ir parduoti turtą su sąlyga, kad veiks pagal įgaliotinės nurodytas sąlygas ir aptartą kainą. Kaip šios įgaliojimo sąlygos turėjo būti įgyvendintos šalys nesusitarė, todėl dėl jų turi būti sprendžiama vertinant visas byloje nustatytas faktines aplinkybes.

65Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2009; 2008-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2008).

66Sprendžiant dėl įgaliotinės atliktų veiksmų teisėtumo būtina įvertinti jų atitikimą įgaliotojos interesams. Šioje byloje, kaip jau buvo minėta, nustatyta, kad ieškovė su UAB „Jolaida“ buvo sudariusi tarpininkavimo sutartį, kurioje buvo aptartos ir turto pardavimo sąlygos. Pažymėtina, jog šios sutarties 4.4 punkte buvo numatyta, jog objekto pradinė kaina gali būti keičiama tik tarpininko ir kliento papildomu rašytiniu susitarimu, atsižvelgiant į rinkos situaciją. Ir nors, teismo nuomone, mažai tikėtina, kad turto pardavimas už didesnę rinkos kainą būtų pažeidęs įgaliotojos interesus, šalių susitarimas (išreikštas ir įgaliojime) įpareigojo derinti tokio pobūdžio sutarties sąlygas. Be to, kaip nustatyta, ieškovės valia buvo parduoti turtą savo giminaičiui V. I.. Ir nors tokio pobūdžio sąlygų į atsakovei J. J. išduotą įgaliojimą ieškovė neperkėlė, byloje nėra jokių įrodymų, kad tokiu būdu susiformavusi ieškovės valia buvo pasikeitusi. CK 6.759 straipsnio 1 dalis nustato, jog įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo įgaliotojo reikalavimu, o atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, – ir be reikalavimo, suteikti įgaliotojui visą informaciją apie pavedimo vykdymo eigą (CK 6.759 str. 3 d.). Todėl esant nurodytai įgaliojimo sąlygai – parduoti turtą už aptartą kainą ir sąlygas, įgaliotiniui kilo pareiga pasirūpinti, kad konkrečios turto pardavimo sąlygos iki sutarties sudarymo būtų suderintos su ieškove. Tačiau pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad turto pardavimo sąlygos su ieškove nebuvo suderintos, įgaliotinė įvykdžiusi pavedimą su įgaliotoja neatsiskaitė. Šių nustatytų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad įgaliotinė neveikė taip, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojos interesus ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus.

67CK 2.135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti. Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti konstatuotas teisiškai reikšmingų aplinkybių visetas: pirma, atstovo sudaryto sandorio priešingumas atstovaujamojo interesams; antra, atstovo veikimas pažeidžiant suteiktas teises (įgalinimus); trečia, trečiojo asmens žinojimas ar turėjimas žinoti apie interesų konfliktą. Ar sandoris prieštarauja atstovaujamojo interesams ir ar atstovaujamojo interesų pažeidimas yra pakankamai reikšmingas, kad būtų sandorio pripažinimo negaliojančiu prielaida, teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas faktines bylos aplinkybes bendrųjų protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų kontekste (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2008). Atstovo pareigą veikti kuo naudingiausiu atstovaujamajam būdu ir draudimą atlikti veiksmus savo naudai savo praktikoje pripažįsta ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2004; 2008-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2008; 2008-11-11. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2008). Šioje nutartyje pripažinus, kad įgaliotinė veikė priešingai įgaliotojos interesams ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus, būtina spręsti dėl trečiojo asmens (pirkėjos) sąžiningumo, kartu papildomai šiuo aspektu įvertinant ir atsakovės J. J. veiksmus.

68Teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. J. kaip įgaliotinė sudarydama pirkimo-pardavimo ir preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su bendradarbe V. N., veikė interesų konflikto sąlygomis, nors įgaliotinio pareiga vengti interesų konflikto yra kompleksinė pareigos veikti atstovaujamojo interesais dalis. Nors sandorio sudarymas su bendradarbiu tiesiogiai nėra draudžiamas (CK 2.134 str. 1 d.), įvertinus šios bylos faktines aplinkybes, o būtent, kad pirmiausia tarp ieškovės ir UAB „Jolaida“ buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai dėl tarpininkavimo disponuojant turtu paslaugų, kurie vėliau (UAB „Jolaida“ darbuotojų (atsakovių) iniciatyva) transformavosi į pavedimo santykius jau tarp ieškovės ir UAB „Jolaida“ vadovės J. J. kaip fizinio asmens, o būdama ieškovės įgaliota J. J. ieškovės turtą pardavė kitai UAB „Jolaida“ darbuotojai – V. N., toks mechanizmas savo esme labai artimas CK 2.135 straipsnyje įtvirtintiems atstovavimo ribojimams. Spręsdamas dėl to, ar įgaliotinis veikė interesų konflikto situacijoje, teismas turi atsižvelgti ir į tai, ar trečiasis asmuo, sudaręs sandorį buvo sąžiningas. Pagal CK 2.135 straipsnio 1 dalį atstovo sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo (kita sandorio šalis) žinojo ar turėjo žinoti apie tokį interesų konfliktą. Žinojimas ar turėjimas žinoti – tai bendrasis civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumo kriterijus (pvz., CK 4.96 str. 1 d., 4.97 str. 1 d., 6.66 str. 2 d. ir kt.). Taigi, įstatymu ginami sąžiningo trečiojo asmens interesai – atstovo sudarytas sandoris dėl interesų konflikto gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tokiu atveju, kai kita sandorio šalis (trečiasis asmuo) yra nesąžininga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės subjektų sąžiningumas turi būti vertinamas objektyviuoju ir subjektyviuoju aspektais. Objektyviąja prasme sąžiningumas reiškia reikalavimą elgtis protingai, rūpestingai, teisingai, laikantis bonus pater familias elgesio standarto. Vertinant asmens sąžiningumą objektyviuoju požiūriu reikia nustatyti tai, ką jis turėjo žinoti. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas vertinamas per asmens vidinį santykį su realybe – tai, ką jis galėjo žinoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2005; 2004-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2004; 2002-12-19nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1188/2002; 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-741/2002). Paprastai civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu, kol jo nesąžiningumas nėra įrodytas. Ši taisyklė taikytina visais atvejais, jeigu įstatyme nenustatyta jos išimtis – nesąžiningumo prezumpcija (pvz., CK 6.67 str.). CK 2.135 straipsnyje nesąžiningumo prezumpcijos taikymo nenustatyta, todėl trečiojo asmens (kitos sandorio šalies) nesąžiningumas turi būti įrodinėjamas. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė 2007-01-22 sudarė tarpininkavimo sutartį su UAB „Jolaida“. UAB „Jolaida“ sudarant šią sutartį atstovavo V. N., taigi jai neabejotinai buvo žinoma tiek apie sudarytą Tarpininkavimo sutartį, tiek jos sąlygas. Be to byloje nustatyta, jog dėl turto pardavimo, taip pat parengiamųjų veiksmų atlikimo dėl turto pardavimo ieškovė daugiausia bendravo su atsakove V. N., todėl esant tokioms sąlygoms, nėra pagrindo pripažinti, kad J. J. ir V. N., sudarydamos ieškovei priklausančio turto pardavimo sutartį, veikė sąžiningai. Atstovavimo teisinių santykių esmė – juridinę reikšmę turinčių veiksmų atlikimas kito asmens vardu ir interesais. Šie santykiai yra fiduciarinio pobūdžio, t. y. jie grindžiami atstovaujamojo ir atstovo tarpusavio pasitikėjimu, atstovo lojalumu atstovaujamajam ir kruopščiu atstovaujamojo nurodymų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002; 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2008). Reikalavimas vykdant pavedimą nepažeisti atstovaujamojo interesų yra bendroji įstatyminė atstovo pareiga, galiojanti nepriklausomai nuo to, ar yra įrašyta į įgaliojimo tekstą. Toks įgaliotojos interesų pažeidimas, kai iki sutarties sudarymo su įgaliotoja nebuvo suderintos jos pavedimo parduoti turtą įvykdymo sąlygos, sudarant sutartį įgaliotinė ir pirkėja buvo susijusios ryšiais, susiformavusiais vykdant įgaliotojos pavedimą, aplinkybė, kad pagal sudarytas turto pirkimo-pardavimo sutartį ir preliminariąją sutartį nebuvo atsiskaityta, yra pakankamas pagrindas pripažinti 2008-04-04 pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia (CK 1.92, 2.135 str.).

69Nors pirmosios instancijos teismas nepakankamai detaliai ištyrė bylos faktines aplinkybes, iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, tai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 str.) ir jis paliekamas galioti apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų motyvų pagrindu.

70Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovei nepriteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.), o valstybei iš apeliantės priteistinos išlaidos už ieškovei teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

71Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

72Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

73Priteisti valstybės naudai iš J. J. (a. k. ( - ) 870 Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt litų) ieškovei valstybės teiktos teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė V. J. ieškiniu prašė:... 4. 1. pripažinti negaliojančiu ieškovės V. J. atsakovei J. J. 2008-02-19... 5. 2. pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2008-04-04... 6. 3. pripažinti negaliojančia preliminariąją sutartį, sudarytą 2008-04-04... 7. 4. priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.... 8. Ieškovė nurodė, kad jos motinai A. D., mirusiai 2002-05-11, nuosavybės... 9. Atsakovė J. J. (UAB „Jolaida“ direktorė), veikdama pagal ieškovės... 10. Apie 2008-04-04 sudarytas pirkimo-paradavimo ir preliminariąją sutartis... 11. Visi aprašyti atsakovių veiksmai neatitiko ieškovės valios ir ieškovės... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Vilniaus apygardos teismas 2013-05-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:... 14. pripažino negaliojančia 2008-04-04 pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą... 15. ieškovės V. J. nuosavybėn grąžino pagal pirkimo-pardavimo sutartį... 16. Teismas pripažino pagrįstais ieškovės argumentus, kad 2008-02-19... 17. Kadangi pagal įgaliojimą J. J. neturėjo įgaliojimo gauti pinigus už... 18. Ieškovė paaiškino, jog patvirtinimą apie pinigų gavimą ji parašė... 19. Atsižvelgęs į ieškovės sveikatos būklę (pagal teismo psichiatrijos... 20. Atsakovėms klientės (ieškovės) atžvilgiu keliami didesni rūpestingumo... 21. Kitos bylos aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat patvirtina faktą, kad... 22. Ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančia ir 2008-04-04 preliminarią... 23. Pirkimo-pardavimo sutartį kaip sudaryta J. J. viršijant įgaliojimą (CK 1.92... 24. Reikalavimo pripažinti 2008-02-19 įgaliojimą negaliojančiu teismas atmetė,... 25. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 26. Apeliaciniu skundu atsakovė J. J. prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir... 27. 1. J. J. pagal 2008-02-19 ieškovės įgaliojimą disponuoti ieškovės turtu... 28. 2. Ieškovės turto pardavimo kaina su ieškove, kuri pageidavo turtą parduoti... 29. 3. Įgaliojimo turinys gali būti ne tik aiškiai išreiškiamas įgaliojime... 30. 4. Teismas nenuoseklus analogiškomis aplinkybėmis 2008-04-04 sudarytą... 31. 5. Ekspertai neturėjo pakankamai duomenų nustatyti, ar įgaliojimo ir... 32. Teismas darė prieštaringas išvadas: ieškovė galėjo nesuprasti savo... 33. 6. Nepagrįsta ir paremta tik ieškovės parodymais, kurių nepatvirtina bylos... 34. 7. Pakvitavimo apie pinigų gavimą surašymo metu biure buvo tik ieškovė ir... 35. 8. Pakvitavimas yra pakankamas įrodymas apie pinigų gavimą (CK 6.65 str.,... 36. 9. J. J. 2008-06-15 tik patvirtino raštu, kad iš V. N. gavo 308 000 Lt,... 37. 10. V. N. pinigus turtui iš ieškovės įsigyti skolinosi iš giminaičių,... 38. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą... 39. 1. Ieškovė įgaliojo J. J. turtą parduoti už su ieškove aptartą kainą ir... 40. 2. Ieškovė nuo 2004-10-17 stebėta psichiatrų, 2007-11-14 jai konstatuoti... 41. 3. Kad ieškovė nebuvo kompetentinga paveldėjimo reikaluose rodo ir tai, kad... 42. 4. J. J. paaiškinimą, kad 2008-04-08 ieškovė pasirašė pakvitavimą ir... 43. 5. Teismas pagrįstai suabejojo, ar V. N. turėjo pinigų ieškovės turtui... 44. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 45. Apeliacinis skundas netenkinamas ... 46. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 47. Teisės doktrinoje ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių... 48. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir... 49. Dėl įgaliotinės (atstovės) atsiskaitymo su įgaliotoja (atstovaujamąja)... 50. 2008-02-19 V. J. įgaliojo J. J. (t. 1, b. l. 22) atstovauti jos interesus... 51. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus bylos duomenis, sprendžia esant labiau... 52. Iš bylos medžiagos ir sutampančių šalių paaiškinimų matyti, kad... 53. Pagal bylos medžiagą J. J. 2008-02-19 įgaliojimo pagrindu 2008-04-04 sudarė... 54. Abejonių atsakovių paaiškinimais apie pinigų už V. J. parduotą turtą... 55. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 56. Visų šių aptartų faktinių aplinkybių visuma leidžia sutikti su pirmosios... 57. Dėl įgaliojimų viršijimo ... 58. Sandorius asmenys turi teisę sudaryti asmeniškai arba per atstovus (CK 2.132... 59. Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas,... 60. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškinį tenkino iš... 61. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įgaliojimus viršijusio atstovo... 62. Paprastai įgaliojime turi būti aiškiai apibrėžtos įgaliotiniui... 63. Byloje nėra ginčo, kad V. J., norėdama V. I. parduoti iš mirusio brolio K.... 64. Iš bylos duomenų neįmanoma neginčijamai nustatyti, kodėl V. J.... 65. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu... 66. Sprendžiant dėl įgaliotinės atliktų veiksmų teisėtumo būtina įvertinti... 67. CK 2.135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas, pažeisdamas... 68. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. J. kaip įgaliotinė sudarydama... 69. Nors pirmosios instancijos teismas nepakankamai detaliai ištyrė bylos... 70. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovei nepriteisiamos jos turėtos... 71. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 72. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti... 73. Priteisti valstybės naudai iš J. J. (a. k. ( - ) 870 Lt (aštuonis šimtus...