Byla 2A-779-520/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant ieškovui G. K. (G. K.), ieškovo atstovei advokatei G. G., atsakovo atstovui advokatui A. K., vertėjai Oksanai Jakšto, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Grigiškės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir palūkanų priteisimo pagal ieškovo G. K. (G. K.) ieškinį atsakovui AB „Grigiškės“,

Nustatė

2Ieškovas G. K. 2009-06-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė pripažinti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. neteisėtu ir panaikinti atsakovo AB „Grigiškės“ direktoriaus įsakymus Nr. K03/28, K03/27, K03/19 dėl drausminių nuobaudų skyrimo, priteisti jam iš atsakovo 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-05-27 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo.

3Ieškovas nurodė, kad jis dirbo AB „Grigiškės“ Medienos plaušo plokščių cecho pamainos viršininku, 2009-05-27 buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Situacija darbe ėmė keistis nuo 2009 m. pradžios, sausio mėnesį Medienos plaušo plokščių departamento direktorius J. R., dalyvaujant gamybos cecho viršininkui A. R., pasikvietė jį ir pasiūlė išeiti iš darbo savo noru, tačiau jis nurodė, jog sutinka išeiti iš darbo, jei jam bus sumokėta pagal DK priklausanti išmoka. Su tokia sąlyga J. R. nesutiko ir įspėjo ieškovą, kad rinks medžiagą atleidimui už darbo drausmės pažeidimus. 2009-03-02, 2009-03-13, 2009-04-14, 2009-05-14 iš jo buvo pareikalauti pasiaiškinimai, tačiau drausminės nuobaudos jam nebuvo skirtos. 2009-04-15 cecho viršininkas A. R. jam (ieškovui) liepė paimti pasiaiškinimą iš medienos defibrerio operatoriaus R. M. dėl laikraščio skaitymo dispečerinėje. Iš R. M. jis sužinojo, kad pasiaiškinimo tekstas jam buvo padiktuotas, grasinant atleidimu iš darbo, vėliau R. M. patikslino pasiaiškinimą ir patvirtino, kad laikraščio neskaitė, tačiau remiantis tarnybiniu pranešimu jam (ieškovui) buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba – dėl pamainos vadovo pareigybės nuostatų 4.3 p. reikalavimų nesilaikymo. 2009-05-16 jo pamainoje 45 minutes buvo srauto Nr. 1 prastova, kuri įvyko dėl to, jog jam laiku nebuvo pranešta apie skiedrų trūkumą bunkeryje. Kadangi medienos defibrerio operatorius R. M. per vėlai pastebėjo, kad bunkeryje nebėra skiedrų, apie šį įvykį jis pranešė generaliniam direktoriui ir pasiūlė skirti R. M. drausminę nuobaudą, kadangi jis savo pareigas vykdo netinkamai, tarsi siekdamas sutrikdyti pamainos darbą ir sudaryti palankią situaciją jo (ieškovo) atleidimui. 2009-05-20 buvo pastebėta, kad iš defibratoriaus Nr. 1 riebokšlio teka techninis vanduo ir patenka į kanalizaciją. Gedimas buvo pastebėtas tik pamainos viduryje, nes medienos defibrerio operatorius R. M. jam nepranešė, kad priimant pamainą defibratorius buvo techniškai netvarkingas, ir toliau dirbo su netvarkingu įrenginiu. Apie įvykį jis (ieškovas) pranešė generaliniam direktoriui ir pasiūlė R. M. skirti drausminę nuobaudą. Savo kaltę paaiškinime pripažino ir pats R. M., nurodė įvykio aplinkybes, kad dėl to kaltas, tačiau 2009-05-27 jam (ieškovui) buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – už pareigybės nuostatų 4.4 ir 4.10 p. reikalavimų nevykdymą. Jis neatliko neteisėtų veiksmų, laikėsi darbo drausmės ir tinkamai vykdė pareigas, jo veiksmai nesukėlė žalingų pasekmių, todėl nebuvo pagrindo nuobaudai skirti. Ieškovas veikė aktyviai, pastebėjęs gedimą, nutraukė darbą su šiuo defibratoriumi, ėmėsi veiksmų gedimui pašalinti. Ieškovo nuolat prašant pasiaiškinti, atsakovas siekė jį ne nubausti už tariamus pažeidimus, o sudaryti nepalankias sąlygas darbui ir priversti išeiti iš darbo savo noru. Per 30 dienų ieškovas parašė aštuonis pasiaiškinimus, tačiau jam buvo skirtos tik dvi drausminės nuobaudos ir tos pačios nepagrįstai ir neteisėtai. Jam drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo) skirta nesant drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų.

4Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. panaikino ieškovui G. K. (G. K.) 2008-12-08 įsakymu Nr. K03/57, 2009-04-27 įsakymu Nr.03/19, 2009-05-25 įsakymu Nr.K03/27 skirtas drausmines nuobaudas ir 2009-05-27 įsakymu Nr.K03/28 skirtą drausminę nuobaudą - atleidimą iš AB „Grigiškės“ pamainos vadovo pareigų pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., laikant, kad darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovo G. K. (K.) ir atsakovo AB „Grigiškės“, yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisė ieškovui G. K. (K.) iš atsakovo AB „Grigiškės“ 14 938,80 Lt dydžio išeitinę išmoką (neatskaičius mokesčių), vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-05-28 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, skaičiuojant pagal vienos dienos vidutinį darbo užmokestį - po 117,97 Lt, imant penkių dienų darbo savaitę (neatskaičius mokesčių).

5Teismas nustatė, kad 1977-01-18 įsakymu Nr. 6/K ieškovas buvo priimtas dirbti Medienos plaušo plokščių gamybos cecho šaltkalviu remontininku, nuo 1997-01-02 ieškovas dirbo Medienos plaušo plokščių gamybos cecho pamainos viršininku, kad 2007-05-02 darbo sutarties pakeitimu Nr. 53614 ieškovas nuo 2007-05-01 ėjo Medienos plaušo plokščių gamybos departamento Medienos plaušo plokščių gamybos cecho viršininko pareigas, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2009-05-27 pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl 2008-12-08 įsakymu skirtos drausminės nuobaudos, kad kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas pasibaigė 2009-03-10, o ieškovas į darbo ginčų komisiją kreipėsi 2009-05-26, konstatavo, jog ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją pasibaigus DK 296 str. terminui. Teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus, atsakovo atstovų argumentus bei bylos rašytinę medžiagą, sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas nustatė, kad 2008-12-08 įsakymu Nr. K03/57 ieškovui skirta pastaba už tai, kad iki 2008-11-12 16 val. jis neužtikrino priskirtos teritorijos priežiūros ir pažeidė 2005-03-18 potvarkio Nr. 40 nuostatas. 2008-11-12 aktu konstatuota, kad ieškovas nereagavo į 2008-11-10 cecho vadovo A. R. žodinę pastabą dėl nesutvarkytos, potvarkiu Nr. 40 jam priskirtos prižiūrėti teritorijos ir iki 2008-11-12 16 val. neužtikrino priskirtos teritorijos priežiūros. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, nustatė, kad nėra galimybės nustatyti, ar šiukšlės, už kurių neišvalymą ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda, buvo likusios nuo lapkričio 10 ar 11 d., ar naujai atsirado gamybos procese ieškovo nedarbo dieną, t. y. lapkričio 12 d. Teismas sprendė, kad 2008-11-11 ieškovo pamainos darbo metu nebuvo objektyvių galimybių sutvarkyti preso teritoriją, nes A. R. pastaba ieškovui buvo duota pamainos darbo (10 d.) pabaigoje, kitą dieną (11 d.) buvo valomas presas ir keičiami glianciniai lakštai, todėl konstatavo, kad drausminė nuobauda – pastaba dėl priskirtos teritorijos priežiūros neužtikrinimo buvo skirta nepagrįstai. Teismas nustatė, kad 2009-04-27 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. K03/19 ieškovui skirta pastaba. 2009-04-22 tarnybiniame rašte nurodoma, kad 2009-04-15 Medienos plaušo plokščių ceche apie 6 val. 50 min. buvo pastebėta, kad medienos plaušų plokščių gamybos linijoje Nr. 21 esančioje dispečerinėje medienos defibrerio operatorius R. M. užsiiminėjo pašaliniais darbais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad drausminė nuobauda 2009-04-27 įsakymu ieškovui skirta už pamainos vadovo pareigybės nuostatų 4.3 p. reikalavimų nesilaikymą 2009-04-15, taip pat į tai, kad su šia pareigų instrukcija ieškovas supažindintas tik 2009-04-17, t. y. vėliau nei buvo padarytas atsakovo nurodomas pažeidimas, padarė išvadą, kad nebuvo sąlygų kilti ieškovo drausminei atsakomybei, nes nenustatyta, kad ieškovas pažeidė Drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos aprašo 5.1 p., o atsakomybė pagal pažeidimo metu negaliojusius pareigybės nuostatus negalima. Teismas nurodė, kad neturint galimybės nustatyti objektyvių prastovos atsiradimo priežasčių, nėra galimybės spręsti, ar organizuodamas pamainos darbuotojų ir budinčiojo personalo darbą ieškovas pažeidė pareigybės nuostatų 4.3 bei 4.4 p., todėl padarė išvadą, kad ieškovo veiksmai negali būti vertintini kaip darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.), todėl drausminė nuobauda – papeikimas 2009-05-25 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. K03/27 ieškovui buvo skirta taip pat nepagrįstai. Teismas, nagrinėdamas, ar pagrįstai ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda 2009-05-27 įsakymu, nustatė, nagrinėjamu atveju R. M., priimdamas įrenginį, nepranešė ieškovui apie įprastą vandens pratekėjimą, dėl to, kad vandens pratekėjimas buvo įprastas nepažymėjo įrenginio priėmimo perdavimo žurnale, nors turėjo pareigą tai padaryti, ieškovas pareikalavo R. M. pasiaiškinti, siūlė taikyti drausminę atsakomybę, todėl konstatavo, kad teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas neužtikrino tinkamos jam pavaldžių darbuotojų ir darbo įrenginių eksploatacijos kontrolės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad panaikinus darbuotojui anksčiau paskirtas drausmines nuobaudas, paskutinysis darbdavio konstatuotas darbo drausmės pažeidimas netenka sistemingo pažeidimo požymių, padarė išvadą, kad išnyksta DK 136 str. 3 d. 1 p. taikymo sąlygos (nebėra vieno juridinio fakto iš juridinių faktų sudėties). Teismas nurodė, kad ieškovo pareigų neatlikimas skiriant trečią (2009-05-25 įsakymu Nr. K03-/27) drausminę nuobaudą konstatuotas 2009-05-16, t. y. iki drausminės nuobaudos – pastabos skyrimo (su 2009-04-27 įsakymu Nr.03-/19 ieškovas supažindintas 2009-05-19), o ieškovo pareigų neatlikimas skiriant ketvirtą (2009-05-27 įsakymu Nr. K03-28) drausminę nuobaudą konstatuotas 2009-05-20, t. y. iki drausminės nuobaudos - papeikimo skyrimo 2009-05-25 įsakymu Nr.K03-/27, todėl sprendė, jog 2009-05-27 įsakymu ieškovui skiriant drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo už trečią ir ketvirtą pažeidimus nebuvo teisiškai reikšmingo fakto - darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad šis pažeidimas taip pat sudarė pagrindą pripažinti, jog ieškovas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. atleistas nepagrįstai. Teismas, įvertinęs reikalavimų pasiaiškinti per du mėnesius dažnumą, konstatuotų pažeidimų pobūdį, pavaldžių darbuotojų pareigybės nuostatų nebuvimą ir pavestų funkcijų neapibrėžtumą, priėjo prie išvados, kad drausminės nuobaudos ieškovui buvo skirtos nepadarius pažeidimo arba darbdaviui neatsižvelgus į neišvengiamą gamybinę riziką. Teismas, atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, priteisė išeitinę išmoką (DK 140 str. 1 d.) ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.).

6Atsakovas AB „Grigiškės“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktikos, neteisingai įvertino įrodymus, savo išvadas pagrindė aplinkybėmis, iš esmės nepagrįstomis byloje esančiais įrodymais, o prielaidomis ir spėjamais faktais ir dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas. Įrengimų valymui ir teritorijos tvarkymo darbams, kuriuos nurodė atlikti cecho viršininkas, ieškovas kitą dieną, t. y. 2010-11-11 numatė skirti darbininką R. M., ieškovas teisme paaiškino, kad kitą dieną jokio nurodymo R. M. dėl teritorijos tvarkymo nedavė, todėl teismo sprendimo išvada, kad ieškovas teritorijos darbams atlikti 2008-11-11 skyrė R. M., neatitinka byloje esantiems įrodymams. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo pamainos darbo metu nebuvo objektyvių galimybių sutvarkyti teritoriją, kadangi teritoriją sutvarkyti galėjo būti skirtas bet kuris ieškovo vadovaujamoje pamainoje 2008-11-11 dirbusių asmenų. Ieškovas neginčijo, kad 2008-11-10 gavo žodinį cecho viršininko nurodymą dėl teritorijos sutvarkymo, sakė jam, kad sutvarkys kitą dieną, tačiau to nepadarė, todėl byloje nustatyta, kad 2008-11-10 ieškovo vadovaujamai pamainai priskirta teritorija buvo netvarkinga, o skundžiamo sprendimo prielaidos, kad šiukšlės galėjo susidaryti 2008-11-12, kai ieškovo pamaina nedirbo, yra nepagrįstos įrodymais. Skiriant ieškovui drausminę nuobaudą, buvo laikomasi drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, drausminė nuobauda yra teisėta, teismui nebuvo pagrindo jos naikinti. Nors jis teismui pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas neteisėtai ir nepagrįstai atnaujino ieškinio senatį, kadangi ieškovas kaip svarbias senaties termino praleidimo priežastis nurodė atostogas, kurios buvo suteiktos pagal ieškovo prašymus. Teismas panaikino generalinio direktoriaus 2009-04-27 įsakymu Nr. K3/19 pareikštą drausminę nuobaudą, tačiau ieškovui tiesiogiai pavaldus R. M. neginčija, kad padarė darbo drausmės pažeidimą. Pareiginių nuostatų, patvirtintų 2005-04-08, su kuriais ieškovas supažindintas pasirašytinai, 2.2 p. nustatyta, kad pamainos viršininkas kontroliuoja tiesiogiai pavaldžių darbuotojų vidaus darbo ir tvarkos taisyklių ir kitų šiame punkte nurodytų reikalavimų laikymąsi. Šių nuostatų 4.6 p. nustatyta, kad pamainos viršininkas atsako už jo pareiginių nuostatų vykdymą, vidaus darbo ir tvarkos, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos taisyklių pažeidimus. Analogiškos pamainos viršininko funkcijos ir atsakomybė nustatytos pareigybės nuostatų, patvirtintų 2009-03-30, su kuriais ieškovas supažindintas pasirašytinai, 4.3 ir 6 p. Ieškovas žinojo, kad pagal savo pareiginius nuostatus, kuriuose išvardytos jo funkcijos, privalo užtikrinti tiesiogiai pavaldžių darbuotojų darbo drausmę. Kadangi ieškovas neužtikrino, jog jam tiesiogiai pavaldus darbuotojas R. M. laikytųsi darbo drausmės, neužsiimtų darbo metu pašaliniais darbais, jis pažeidė savo pareiginius nuostatus ir todėl atsirado jo drausminė atsakomybė. Generalinio direktoriaus 2009-05-25 įsakymu Nr. K03/27 ieškovui buvo pareikšta drausminė nuobauda — papeikimas už darbo drausmės pažeidimą, pasireiškusį pamainos vadovo pareigybės nuostatų, patvirtintų 2009-03-30, 4.3 ir 4.4 p. nustatytų reikalavimų nevykdymu. Ieškovas netinkamai organizavo ir nekontroliavo tiesiogiai jam pavaldžių darbuotojų darbo, todėl jis (atsakovas) patyrė prastovą ir 1 692 Lt nuostolius. Generalinio direktoriaus 2009-05-27 įsakymu Nr. K03/28 ieškovas buvo atleistas pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. iš Medienos plaušų plokščių gamybos cecho pamainos vadovo pareigų už pamainos vadovo pareigybės nuostatų, patvirtintų 2009-03-30, 4.4 p., pagal kurį privalo užtikrinti darbo įrenginių, krautuvų eksploataciją ir technologinių reglamentų bei instrukcijų laikymąsi visose technologinio proceso stadijose, taip pat šių nuostatų 4.10 p., pagal kurį privalo užtikrinti jam pavaldžių ar/ir jo padalinyje dirbančių asmenų saugų darbą, netinkamą vykdymą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. Medienos plaušo plokščių gamybos cecho vadovo A. R. 2009-05-27 tarnybinis raštas, ieškovo 2009-05-25 paaiškinimas, ieškovo 2009-05-20 reikalavimas R. M. dėl pasiaiškinimo pateikimo, ieškovo 2009-05-20 pranešimas generaliniam direktoriui, komisijos 2009-05-21 aktas, patvirtina, kad daugiau kaip pusę darbo dienos ieškovo vadovaujamoje pamainoje buvo eksploatuojamas techniškai netvarkingas defibratorius. Ieškovas pagal pareigybės nuostatus privalėjo kontroliuoti, ar tinkamai eksploatuojami jo vadovaujamoje pamainoje naudojami įrengimai. Ieškovas 2009-05-20 8 val. pasirašytinai priėmė pamainą iš kito pamainos vadovo ir defibratoriaus gedimo Medienos plaušo plokščių gamybos cecho pamainos vadovų pamainos priėmimo — perdavimo žurnale neužfiksavo. Ieškovas privalėjo kontroliuoti visos pamainos metu, ar jam pavaldūs darbuotojai tinkamai eksploatuoja įrengimus, ypač defibratorius, kurie yra pagrindinė gamybos proceso dalis, darbą, tačiau to nepadarė. Ieškovo pareigos priskiriamos vadovų kategorijai, todėl dėl darbo specifikos ir reikšmingumo jam taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo, taip pat drausminės atsakomybės reikalavimai. Ieškovas buvo atleistas iš darbo galiojant trims (2008-12-08 įsakymu Nr. K03/57, supažindintas pasirašytinai - 2008-12-08; 2009-04-27 įsakymu Nr.K03/19 - supažindintas pasirašytinai 2009-05-19; 2009-05-25 įsakymu Nr. K03/27 - supažindintas pasirašytinai 2009-05-25) jam skirtoms drausminėms nuobaudoms. Pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojų drausminę atsakomybę ir darbo sutarties nutraukimą, padarė procesinės teisės normų pažeidimų (CPK 176, 178, 185, 259, 413 str.), neištyrė reikšmingų ginčo sprendimui bylos aplinkybių visumos, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas pažeidė CPK 259 str. 2 d. reikalavimus, skundžiamas sprendimas nebuvo paskelbtas įstatymo nustatyta tvarka. Teismui 2010-07-19 pateiktos rašytinės pastabos dėl 2010-05-17 dokumento be pavadinimo, kuriame įrašyti neteisingi duomenys, kad teismo sprendimas paskelbtas nedalyvaujant šalims — iš tiesų teisėja neatvyko 2010-07-07 nutartyje nurodytu laiku ir vietoje paskelbti teismo sprendimo.

7Ieškovas G. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes, nuosekliai taikė galiojančias procesinės teisės normas, teisingai pritaikė galiojančias materialinės teisės normas, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas sprendime motyvuotai išaiškino drausminės nuobaudos nepagrįstumą ir konstatavo, kad 2008-11-11 jo pamainos darbo metu nebuvo objektyvių galimybių sutvarkyti teritoriją, tokia teismo išvada pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Drausminė nuobauda už tai, kad iki 2008-11-12 16 val. jis nesutvarkė jam priskirtos teritorijos, paskirta neįrodžius jo kaltės ir neteisėtų veiksmų, darbdaviui klastojant dokumentus ir piktnaudžiaujant savo teise. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad minėta teritorija 2009-11-12 buvo netvarkinga (akto, nuotraukų, liudytojų ar kt.), nesiaiškino ar keičiant “gliancus" yra įmanoma ją tvarkyti. Atsakovas turėjo teisę iki 2008-12-11 skirti drausminę nuobaudą, tačiau atsakovas neįrodė, kada tikslai supažindino jį su įsakymu apie drausminės nuobaudos skyrimą, o pagal byloje esančius įrodymus galima daryti prielaidą, kad su nuobaudos paskyrimu jis buvo supažindintas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Teismas sprendime išvardijo aplinkybes, kurios turėjo įtakos tam, kad jis pavėlavo skųsti paskirtą drausminę nuobaudą, dėl kurių terminas buvo atnaujintas pagrįstai, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas galimybes ir tikimybes kilti jo atsakomybei ir pagrįstai konstatavo, kad drausminė nuobauda, paskirta 2009-04-27 įsakymu Nr. K03/19, yra skirta nepagrįstai, teismas šiuo klausimu išsamiai išdėstė argumentus savo sprendime, su jais jis (ieškovas) sutinka. Atsakovas apskritai netyrė ir nesiaiškino nei laikraščio vartymo priežasčių, nei jo objektyvių galimybių tai pamatyti ar žinoti, tiesiog jis iš karto ir neginčijamai įžvelgė jo kaltę. Atsakovas nurodo jo pareigų instrukciją, kuri drausminės nuobaudos skyrimo metu nebuvo galiojanti, ir teismas sprendime apie tai pasisakė. Atsakovas patvirtino, kad pareigybės aprašymo R. M. neturėjo, jo nei darbas, nei poilsis nebuvo reglamentuotas, todėl pats darbdavys leido R. M. elgtis taip, kaip jis nori, o už jo neteisėtą elgesį reikalauja atsakomybės iš jo (ieškovo). Kadangi nebuvo sąlygų kilti jo drausminei atsakomybei, nebuvo jo kaltės, todėl drausminė nuobauda skirta neteisėtai. Atsakovas, ieškovo atsakomybę kildindamas iš buvusios gamybinės prastovos, neįrodė jo kaltės ir neteisėtų veiksmų. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuslėpė turimą skiedros lygį matuojančio kompiuterio diagramos išklotinę, iš kurios būtų galima nustatyti, kas kokių veiksmų ir kada neatliko. Drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo atsakovas paskyrė neturėdamas ieškovo rašytinio pasiaiškinimo, o jis yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija. Atsakovas neįrodė nei dėl vieno jo tariamo darbo drausmės pažeidimo drausminės atsakomybės sąlygų.

8Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

9Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, panaikino ieškovui G. K. (K.) atsakovo AB „Grigiškės“ 2009-04-27 įsakymu Nr.03/19, 2009-05-25 įsakymu Nr.K03/27 skirtas drausmines nuobaudas – pastabą ir papeikimą ir 2009-05-27 įsakymu Nr.K03/28 skirtą drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. (CPK 4, 176-185, 263, 265, 410-418 str.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senatį ieškovui G. K. (K.) ginčyti atsakovo AB „Grigiškės“ 2008-12-08 įsakymu Nr.K03/57 paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą, nes byloje ieškovas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas AB „Grigiškės“ 2008-12-08 įsakymas, panaikintina ir ieškovo reikalavimas dėl šio įsakymo panaikinimo atmestinas.

10Byloje nustatyta, kad 1977-01-18 įsakymu Nr.6/K ieškovas G. K. buvo priimtas dirbti AB „Grigiškės“ Medienos plaušo plokščių (toliau MPP) gamybos cecho šaltkalviu remontininku, nuo 1997-01-02 ieškovas dirbo MPP gamybos cecho pamainos viršininku (T. 1, b. l. 52-59, 78-80). 2007-05-02 darbo sutarties pakeitimu Nr.53615 ieškovas nuo 2007-05-01 pradėjo eiti MPP gamybos departamento MPP gamybos cecho viršininko pareigas. Darbo sutarties pakeitime nurodyta, kad ieškovo pareigos yra pamainos viršininkas, personalo kategorija – vadovai, darbo sąlygos – normalios, darbo dienos trukmė – 8 val. (T. 1, b. l. 59). 2009-04-17 ieškovas supažindintas su 2009-03-30 pamainos vadovo pareigybės nuostatais Nr.110-05-78 (T. 1, b. l. 97-100). Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2009-05-27 pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos). Atsakovo 2009-05-27 įsakyme Nr. K03/28 dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo skyrimo nurodyta, kad ieškovui drausminė nuobauda skiriama už 2009-03-30 pamainos vadovo pareigybės nuostatų Nr.110-05-78 4.4 p. numatytos pareigos užtikrinti darbo įrenginių, krautuvų eksploatacijos ir technologinių reglamentų bei instrukcijų reikalavimų laikymąsi visose technologinio gamybos proceso stadijose nesilaikymą bei 4.10 p. numatytos pareigos užtikrinti jam pavaldžių darbuotojų saugų darbą laikantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų nevykdymą 2009-05-20 (T. 1, b. l. 121). Įsakyme nurodyta, kad drausminė nuobauda atleidimas iš darbo skiriama atsižvelgiant į tai, jog per paskutinius 12 mėnesių ieškovui daugiau nei vieną kartą buvo taikytos drausminės nuobaudos. Įsakyme konkrečiai nebuvo nurodytos per paskutinius 12 mėnesių taikytos drausminės nuobaudos. Įsakymo pagrindas buvo A. R. tarnybinis raštas, kuriame nurodyta, kad ieškovas nuolat pažeidinėja MPP gamybos cecho pamainos vadovo pareigybės nuostatus, t. y. 2008-12-08 generalinio direktoriaus įsakymu Nr.K03/57 jam paskirta pastaba, 2009-04-27 įsakymu Nr.03/19 jam paskirta pastaba, 2009-05-25 įsakymu Nr.K03/27 jam paskirtas papeikimas. 2009-05-20 medienos plokščių gamybos cecho masės paruošimo bare, pamainoje nuo 8 val. iki 16 val. dirbo ieškovas (pamainos vadovas), medienos defibrerio operatorius – R. M., apie 12 val. 50 min. buvo pastebėta, kad iš defibratoriaus RT-110 Nr.1 pro pagrindinio veleno riebokšlį nevaldomai tekėjo aukšto slėgio vanduo į technologinę kanalizaciją ( T. 1, b. l. 122-123).

11Ieškovas G. K. 2009-06-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo ginčijo jam paskirtą drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., nurodydamas, kad jis nepadarė darbo drausmės pažeidimo, už kurį jam paskirta ši drausminė nuobauda, taip pat nepadarė darbo drausmės pažeidimo, už kurį jam buvo paskirta 2009-04-27 įsakymu pastaba (T. 1, b. l. 2-7). Iš ieškinio matyti, kad ieškovas nesutiko su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, už kurias jam buvo paskirtos kitos drausminės nuobaudos, teigė, kad drausminės nuobaudos jam nebuvo paskirtos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas 2009-10-14 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo ginčijo visas jam paskirtas drausmines nuobaudas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje šalių nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai paskyrė ieškovui drausmines nuobaudas: 2008-12-08 įsakymu pastabą, 2009-04-27 įsakymu pastabą, 2009-05-25 įsakymu papeikimą ir 2009-05-27 įsakymu atleidimą iš darbo. Išnagrinėjus apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje šalių pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo ieškovui paskirtų drausminių nuobaudų 2009-04-27, 2009-05-25, 2009-05-27 įsakymais nepagrįstumo nepripažintina nepagrįsta ir neteisėta. Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad ieškovas praleido ieškinio senatį ginčyti atsakovo 2008-12-08 įsakymu Nr. K03/57 skirtą drausminę nuobaudą – pastabą, byloje ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis įstatymo nustatytu laiku neginčijo jam paskirtos drausminės nuobaudos. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nepripažintinos svarbiomis ir jų pagrindu ieškinio senaties terminas neatnaujintinas.

12Atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 str. 1 d. 3 p.), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 str. 1 d., 136 str. 4 d.). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 str.) arba įstatymuose nustatyta kita pražanga. Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju pasireiškia darbo pareigų nevykdymu arba netinkamu jų vykdymu dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai, nustatytos DK 228 str. Darbuotojo pareigos gali būti nustatytos ir kituose DK straipsniuose ar kituose įstatymuose, norminiuose teisės aktuose, taip pat lokaliniuose teisės aktuose. Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos drausminės nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008; 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2007; 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006; 2005-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005; 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2005; kt.). Ši teismo pareiga egzistuoja, jeigu ieškovas net nėra ieškinio forma pareiškęs atskiro atitinkamo reikalavimo, nes reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teismas, nagrinėdamas ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo drausminės nuobaudos taikymo tvarka teisėtumo, turi tikrinti ankstesnės (ankstesnių) šiam darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau toks tikrinimas yra nulemtas ieškinio senaties instituto taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-30 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-314/2005). Jei darbuotojas nesilaikė DK nustatytos privalomos ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, tai nutrūkus darbo santykiams vis dėlto nėra pagrindo teigti, kad ta tvarka jam (darbuotojui) nebuvo privaloma. Jeigu darbuotojas dėl ankstesnės (ankstesnių) drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) nebuvo kreipęsis į darbo ginčų komisiją ir iki jo atleidimo iš darbo dienos DK 296 str. nustatytas trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas yra pasibaigęs, tai teismas, tikrindamas tokios drausminės nuobaudos (tokių drausminių nuobaudų) teisėtumą ir pagrįstumą, DK 296 str. nustatytą terminą taiko pagal ieškinio senaties taisykles, nustatytas CK 1.126, 1.128–1.131 str. (DK 10, 27 str., CK 1.1 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009; 2004-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2004; kt.). Jei ankstesnė drausminė nuobauda yra vienas iš darbo sutarties nutraukimo, dėl kurio teisėtumo kilęs ginčas, pagrindo sudėties elementų, o darbuotojas nėra ieškinio forma pareiškęs dėl jos atskiro reikalavimo, tai pareikštas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo, o reikalavimo dėl ankstesnės drausminės nuobaudos panaikinimo pareiškimo teisme diena laikoma ta diena, kurią teisme pareikštas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-07 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-372/2006; kt.).

13Byloje nustatyta, kad 2008-12-08 įsakymu Nr. K03/57 ieškovui skirta pastaba už tai, kad iki 2008-11-12 16 val. jis neužtikrino priskirtos teritorijos priežiūros ir pažeidė 2005-03-18 potvarkio Nr. 40 nuostatas. 2008-11-12 aktu konstatuota, kad ieškovas nereagavo į 2008-11-10 cecho vadovo A. R. žodinę pastabą dėl nesutvarkytos, potvarkiu Nr. 40 jam priskirtos prižiūrėti teritorijos ir iki 2008-11-12 16 val. neužtikrino priskirtos teritorijos priežiūros, t. y. komisija nustatė, jog 2008-11-12 16 val. teritorija nebuvo sutvarkyta. Liudytojas A. R. (MPP gamybos cecho viršininkas), kuris buvo tiesioginis ieškovo vadovas, parodė, kad ieškovui dirbant nuo 8 iki 16 val. apie 15 val. buvo pakviestas ieškovas ir jam paaiškinta, kad turi būti sutvarkyta teritorija, tačiau kitos dienos pabaigoje ji nebuvo sutvarkyta, ieškovas nuolat turėjo „palaikyti švarą ir tvarką“, ieškovo pareiga tvarkyti teritoriją yra įtvirtinta pareigybės nuostatuose ir potvarkyje, ieškovas turi vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus, ieškovas žinojo, kur yra jo teritorija, ieškovui buvo žodžiu parodyta ir pasakyta, kur jo teritorija, plotai yra nubraižyti schemoje (T. 2, b. l. 139-148). Ieškovas teismo posėdžio metu (T. 2, b. l. 78-79) paaiškino, kad 2008-11-10 dienos pabaigoje cecho viršininkas A. R. paklausė jo apie nesutvarkytą teritoriją, kitą dieną profilaktikai buvo stabdomas defibratorius, įrengimų valymui ir teritorijos tvarkymui jis skyrė darbininką R. M., tačiau cecho viršininko nurodymu jis buvo nusiųstas keisti gliancinių lakštų. Ieškovas su 2008-12-08 įsakymu Nr. K03/57 dėl drausminės nuobaudos skyrimo supažindintas pasirašytinai. Pirmosios instancijos teismas atnaujino ieškinio senaties terminą ieškovui ginčyti šios drausminės nuobaudos paskyrimą, nurodydamas, jog laikotarpiais nuo 2008-12-24 iki 2009-01-11, nuo 2009-01-27 iki 2009-02-26 ieškovas atostogavo, nuo 2008-12-11 iki atleidimo iš darbo dienos 2009-05-27 ieškovas dirbo: gruodžio mėn. - 10 dienų, sausio mėn. – 11 dienų, vasario mėn. - 1 dieną, kovo mėn. - 15 dienų, balandžio mėn. - 14 dienų, gegužės mėn. - 13 dienų, nuo 2009 m. kovo mėnesio iki atleidimo 2009-05-27 ieškovui buvo pateikti septyni reikalavimai pasiaiškinti dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų, už tris iš jų buvo skirtos drausminės nuobaudos. Teismas pripažino, jog šios ieškovo nurodytos ir teismo nustatytos aplinkybės (atostogų ir poilsio laikas bei atsakovo reikalavimai pasiaiškinti) objektyviai trukdė ieškovui laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises nustatytu trijų mėnesių terminu kreipiantis į darbo ginčų komisiją. Šios nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino, nes ieškovas tiek atostogų, tiek darbo metu galėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją. Ieškovas nurodė, kad nesutiko su paskirta drausmine nuobauda, tačiau jos neskundė ir niekur neišreiškė savo nesutikimo (T. 2, b. l. 78). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trijų mėnesių terminas ginčyti šią drausminę nuobaudą baigėsi 2009-03-10. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nepaneigia byloje esantys įrodymai, todėl nėra pagrindo daryti, kad ieškovas su įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo supažindintas, praėjus jo ginčijimo laikotarpiui. Ieškovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad jis per drausminės nuobaudos apskundimo laikotarpį reiškė pretenzijas atsakovui dėl jam paskirtos drausminės nuobaudos ar ėmėsi kitokių veiksmų, kurių pagrindu atsakovas turėjo suprasti, kad ieškovas neatsisako savo teisės ginčyti jam paskirtą drausminę nuobaudą, mano, jog jo teisė yra pažeista. Atsižvelgiant į ieškovo pareigas, į jo atliekamas funkcijas, akivaizdu, kad ieškovui buvo žinoma, kokia tvarka reikia ginčyti drausminės nuobaudos paskyrimą, kokios būna pasekmės, jei laiku neginčijama paskirta drausminė nuobauda. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę Ieškinio senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą, teisė nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškininės senaties terminą. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista (tokia situacija civilinės teisės teorijoje vadinama “miegančios teisės” doktrina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000). Kadangi ieškovas nenurodė nei vienos svarbios priežasties, dėl kurios praleido ieškinio senatį, todėl ieškinio senaties terminas ginčyti minėtą drausminę nuobaudą neatnaujintinas, o atsakovo reikalavimu taikytina ieškinio senatis ir ieškovo reikalavimas dėl atsakovo 2008-12-08 įsakymo Nr.K03-/57 panaikinimo atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

14Atsakovas AB „Grigiškės“ apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2009-05-27 įsakymu ieškovui skiriant drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo už trečią ir ketvirtą pažeidimus nebuvo teisiškai reikšmingo fakto - darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda, todėl šis pažeidimas taip pat sudaro pagrindą pripažinti, jog ieškovas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. atleistas nepagrįstai. Su apeliacinio skundo argumentais nesutiktina, nes tam, kad ieškovui atsakovas būtų galėjęs taikyti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., ieškovas turėjo nusižengti darbo drausmei, galiojant atsakovo nurodomoms paskirtoms drausminėms nuobaudoms. DK 136 str. 3 d. 1 p. esmė – užtikrinti darbo drausmę ne tik bendrosios, bet ir individualiosios darbo drausmės pažeidimų prevencijos priemonėmis. Drausminės nuobaudos, kitos nei atleidimas iš darbo, paskirtis - drausminti nusižengusį darbuotoją, skatinti jį paklusti darbovietės darbo drausmei, sąžiningai atlikti savo darbines funkcijas. Tai pasiekiama DK 136 str. 3 d. 1 p. numačius įspėjimą galiojančią drausminę nuobaudą turinčiam darbuotojui, kad pasikartojus darbo drausmės pažeidimui, jis gali būti atleistas iš darbo. Kaip jau buvo nurodyta, tam, kad būtų nutraukta darbo sutartis pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. būtina juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą ( DK 240 str. 3 d.); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2004; 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2009; 2010-03-02 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-100/2010; kt.). Iš šioje nagrinėjamoje byloje atsakovų nurodytų aplinkybių dėl ieškovo padarytų darbo drausmės pažeidimų, įrodymų darytina išvada, kad atsakovas negalėjo skirti drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., atsižvelgdamas į 2009-05-25 paskirtą drausminę nuobaudą. Ieškovas iš darbo atleistas už pažeidimą padarytą 2009-05-20, o šio ieškovo nurodomo pažeidimo padarymo metu dar nebuvo paskirta 2009-05-25 drausminė nuobauda.

15Atsakovas AB „Grigiškės“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nes netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė CPK 176, 178, 185 str. Su tokiais argumentais nesutiktina, nes pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kaip tai numato CPK 185 str., atsižvelgdamas į tai, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kada teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.). Darbuotojas, sudaręs darbo sutartį, privalo tinkamai atlikti savo darbo pareigas ir griežtai laikytis jų atlikimo tvarkos. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo supažindinti priimamą dirbti asmenį su darbovietėje galiojančiomis darbo tvarkos taisyklėmis (DK 99 str. 4 d.). Darbuotojui, pažeidusiam darbo drausmę, gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Šios atsakomybės tikslas yra tiek darbo drausmės pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą darbo funkcijų atlikimą. Darbo drausmės pažeidimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę. Darbo drausmės pažeidimo subjektu laikomas nusižengęs darbuotojas, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbo drausmės pažeidimo objektu pripažįstama darbovietėje nustatyta darbo tvarka. Darbo drausmės pažeidimo objektyvioji pusė – tai darbuotojo neteisėtas elgesys (darbo pareigų, nustatytų darbo sutartyje ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Darbo drausmės pažeidimo subjektyvioji pusė – tai darbo drausmę pažeidusio darbuotojo kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, nustatydamas, ar buvo darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos atsakovas ieškovui taikė 2009-04-27, 2009-05-25, 2009-05-27 įsakymais drausminę atsakomybę, elementai.

16Dėl 2009-04-27 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. K03/19 ieškovui skirtos pastabos

17Byloje nustatyta, kad 2009-04-27 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. K03/19 ieškovui skirta drausminė nuobauda – pastaba už tai, kad 2009-04-15 jis nesilaikė pamainos vadovo pareigybės nuostatų 4.3 p. reikalavimų, t. y. organizuoti pamainos darbuotojų bei budinčiojo personalo darbą laikantis bendrovėje nustatytų darbo organizavimą, darbo tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimų, vykdyti darbo užduočių nustatymą, atlikto darbo bei darbo laiko panaudojimo apskaitą (įvertinimą). Ši drausminė nuobauda paskirta remiantis 2009-04-22 tarnybiniu raštu, kuriame nurodoma, kad 2009-04-15 MPP ceche apie 6 val. 50 min. buvo pastebėta, jog medienos plaušų plokščių gamybos linijoje Nr. 21 esančioje dispečerinėje medienos defibrerio operatorius R. M. užsiiminėjo pašaliniais darbais (skaitė, vartė laikraštį). Ieškovas 2009-04-20 pasiaiškinime (T. 1, b. l. 23-24) nurodė, jog 2009-04-15 jis dirbo nuo 00 val., 7 val. jam paskambino cecho viršininkas A. R. ir pasakė paimti pasiaiškinimą iš medienos defibrerio operatoriaus R. M. dėl laikraščio skaitymo dispečerinėje. 2009-04-17 pokalbio metu R. M. pasakęs, kad laikraščio neskaitė, o iki darbo pamainos pradžios 7 val. A. R. buvo pakviestas į jo kabinetą, kur jam A. R. grasindamas pasakė, jog jei neparašys pasiaiškinimo taip, kaip jam bus padiktuota, tai jis ras priežasčių, kaip jį atleisti iš darbo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad jis žodžiu pareikalavo, jog R. M. parašytų pasiaiškinimą, tačiau jis atsisakė pateikti pasiaiškinimą, nurodęs, jog neskaitė laikraščio, jis (ieškovas) nuėjo paimti reikalavimo pasiaiškinti blankų, tačiau jų nerado, 2009-04-16 dieną jis nedirbo, o 2009-04-17 R. M. iškvietė A. R. prieš pamainos darbo pradžią ir paėmė pasiaiškinimą be jo, nors jis kaip vadovas turėjo dalyvauti (T. 2, b. l. 79-81). 2009-04-17 pasiaiškinime R. M. nurodė, jog 2009-04-15 6 val. 50 min. vartė laikraštį, tuo metu užėjo MPP gamybos cecho vadovas ir pamatė (T. 1, b. l. 25). 2009-04-17 pasiaiškinime R. M. nurodė, kad 2009-04-15 6 val. 50 min. jis laikraščio neskaitęs, reguliuodamas kompiuterį pervertė puslapį ir tuo metu užėjo MPP gamybos vadovas (T. 1, b. l. 26). Teismo posėdyje R. M., apklaustas liudytoju, parodė, kad 2009-04-15 apie 7 val. užėjęs A. R. pamatė, jog jis perverčia laikraštį ir nieko nesakęs išėjo, kai jis (liudytojas) jau buvo pridavęs pamainą, atėjo pamainos viršininkas (ieškovas) ir pasakė parašyti pasiaiškinimą, tačiau jis atsisakė, kitą dieną turėjo išeiginę, o po jos atvažiavus į darbą A. R. liepė užeiti į jo kabinetą ir parašyti pasiaiškinimą dėl laikraščio skaitymo, jis buvo nubaustas už laikraščio skaitymą (T. 2, b. l. 133-136). Liudytojas taip pat parodė, kad jis laikraštį tik vartė, neskaitė jo, tik „užmesdavo akį“, iš laikraščio išsivyniojo sumuštinius. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui drausminė nuobauda 2009-04-27 įsakymu buvo skirta už pamainos vadovo pareigybės nuostatų 4.3 p. reikalavimų nesilaikymą 2009-04-15, o pagal bylos įrodymus su 2009-03-30 pamainos vadovo pareigybės nuostatais ieškovas supažindintas tik 2009-04-17, t. y. vėliau nei buvo padarytas atsakovo nurodomas pažeidimas (pavaldžių darbuotojų nekontroliavimas). Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ši nuobauda ieškovui paskirta dėl Drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašo 5.1. p. nesilaikymo. Pagal bylos duomenis Ieškovas pasirašytinai supažindintas su 2009-01-05 įsakymu Nr.IS/2009-2 patvirtintomis Vidaus taisyklėmis „Drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašas“ (T. 1, b. l. 111-120). Šio aprašo 5.1 p. numato, kad prieš skiriant drausminę nuobaudą darbdavio įgaliotas asmuo (tiesioginis vadovas, padalinio vadovas ir pan.) turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl pažeidimo. Liudytojas A. R. parodė, kad jis paėmė pasiaiškinimą, nes manė, jog ieškovas nori nuslėpti R. M. pažeidimą, užstoti jį, išsiaiškino, kad ieškovas nekontroliuoja situacijos (T. 2, b. l. 144). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009-04-15 ieškovo vadovaujama pamaina dirbo nuo 00 val. iki 8 val., kitą dieną turėjo poilsio dieną, o 2009-04-17 dieną ieškovo pamaina dirbo nuo 8 val. 2009-04-15 ieškovui pareikalavus iš R. M. pasiaiškinimo, jau buvo pasibaigęs darbo laikas, kitą darbo dieną, t. y. 2009-04-17 R. M. pateikė pasiaiškinimą, cecho viršininkas R. R. 2009-04-17 pasiaiškinimą iš R. M. paėmė apie 7 val. 30 min., kai ieškovo pamaina dar nebuvo pradėjusi darbo, todėl atsakovas nepagrįstai ieškovui skyrė drausminę nuobaudą dėl Drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašo 5.1 p. nesilaikymo, nes pasiaiškinimas iš R. M. buvo paimtas kitą darbo dieną po pažeidimo paaiškėjimo. Pirmiau nurodytos aplinkybės tvirtina, kad ieškovas, gavęs nurodymą, reikalavo, jog R. M. pasiaiškintų, pasiaiškinimo nepaėmė, nes po to, kai pareikalavo, kad R. M. pasiaiškintų, nedirbo, o kai atvyko į darbą 2009-04-17 R. M. jau buvo parašęs pasiaiškinimą. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad tuo metu, kai R. M. vartė laikraštį, šalia jo buvo ieškovas ir jis nesiėmė priemonių, kad R. M. nevartytų laikraščio, ar kad tuo metu privalėjo būti šalia R. M., tačiau nebuvo. Liudytojas R. R. parodė, kad tam, jog ieškovas apeitų visą jam priklausančią teritoriją, reikia mažiausiai 1 – 1,5 val., o jeigu reikia spręsti problemas, tai reikia 2-2,5 val. (T. 2, b. l. 221). Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju nebuvo visų sąlygų kilti ieškovo drausminei atsakomybei, t. y. darbo drausmės pažeidimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės.

18Dėl 2009-05-25 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. K03/27 ieškovui skirto papeikimo

19Byloje nustatyta, kad 2009-05-25 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. K03/27 ieškovui skirta drausminė nuobauda – papeikimas dėl patirtos prastovos 2009-05-16, nesilaikant pamainos vadovo pareigybės nuostatų 4.3 p. (organizuoja darbuotojų darbą laikantis bendrovėje nustatytų darbo organizavimą, darbo tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimų. Vykdo darbo užduočių nustatymą, atlikto darbo bei darbo laiko panaudojimo apskaitą (įvertinimą) bei 4.4 p. (užtikrina darbo įrenginių, krautuvų eksploataciją ir technologinių reglamentų bei instrukcijų reikalavimų laikymąsi visose technologinio gamybos proceso stadijoje. Organizuoja krautuvų, traktorių techninį aptarnavimą, darbo įrenginių smulkius remonto darbus ir aptarnavimą, bei planinius – profilaktinius remontus (T. 1, b. l. 130). Įsakyme nurodyta, kad pagrindas skirti drausminę nuobaudą yra A. R. tarnybinis raštas, 2009-05-19 aktas, reikalavimas pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, G. K. (K.) pasiaiškinimas, R. M. pasiaiškinimas. Įvertinus šiuos dokumentus, kurių pagrindu skirta ieškovui drausminė nuobauda, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, jog ieškovas netinkamai organizavo darbuotojų darbą, neužtikrino darbo įrenginių, krautuvų eksploatacijos ir technologinių reglamentų bei instrukcijų reikalavimų laikymosi visose technologinio gamybos proceso stadijose, t. y. pažeidė pareigybės instrukcijos 4.3 bei 4.4 p. reikalavimus, kad dėl ieškovo kaltės atsakovas patyrė prastovą 2009-05-16. A. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2009-05-16 MPP ceche nuo 00 val. iki 8 val. dirbo ieškovo pamaina Nr. 4, dėl nesavalaikio skiedros padavimo į transportavimo įrenginius medienos plaušų plokščių gamybos linija Nr.1 dėl masės trūkumo nuo 7 val. 15 min. iki 8 val. patyrė prastovą, nebuvo pagaminta 669 kv. m produkcijos ir patirtas 1692 Lt nuostolis (T. 1, b. l. 131). 2009-05-19 akte nurodyta, kad patirtas nuostolis 1692 Lt dėl to, kad stovėjo medienos plaušų plokščių linija Nr. 1 nuo 7 val. 15 min. iki 8 val. Ieškovas 2009-05-19 pasiaiškinime nurodė, kad jo pamaina dirbo nuo 00 val., nuo 7 val. 15 min. iki 8 val. buvo srauto Nr. 1 prastova dėl to, kad nebuvo skiedrų, 2009-05-16 vairuotojas pamainos viduryje nestumdė skiedrų į bunkerį, o medienos defibrerio operatorius R. M. pastebėjo, kad bunkeryje nebėra skiedrų per daug vėlai ir jam pranešė apie tai 6 val. 30 min. (T. 1, b. l. 34-35). Nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigtos ieškovo nurodytos aplinkybės, kad defibrerio operatorius per vėlai pranešė ieškovui apie tai, kad bunkeryje nėra skiedrų. Pagal bylos duomenis ieškovas skubiai ėmėsi reikiamų priemonių, kad būtų išspręsta problema. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad pagal Technologinės skiedros paruošimo instrukcijos Nr. 05/16 4.9 p., skiedros lygį ant hidraulinio konvejerio ir padavimą į defibratoriaus bunkerius vykdo ir kontroliuoja defibrerio operatorius (T. 2, b. l. 32-39). Atsakovas byloje buvo nurodęs, kad iš bendrovės darbo praktikos žinoma, jog bunkerio papildymui yra reikalinga apie 0,5 val. (T. 2, b. l. 101), tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad ieškovas turėjo galimybę nagrinėjamu atveju per 45 min. užtikrinti nepertraukiamą procesą. Liudytojas R. M. parodė, kad monitoriuje pastebėjo, jog per mažai skiedros, nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad ant grindų skiedros nėra ir tada pranešė ieškovui, būna, kad trūksta skiedros, yra užimtas vairuotojas, todėl laikomas toks lygis, kad per valandą būtų galima spėti (T. 2, b. l. 134). Liudytojas J. G. parodė, kad jeigu baseinas yra tuščias, reikia valandos, jeigu yra du bunkeriai, reikia 1,5 val. (T. 2, b. l. 138). Liudytojas R. R. parodė, jog esant tuštiems bunkeriams ir baseinams įrenginys pilnu pajėgumu dirbtų tik po kokių 3 valandų, kad malėjas mato kiek skiedros yra ceche (bunkeriuose) ir baseinuose, yra diagramos, kurias galima atspausdinti (T. 2, b. l. 221-224). Byloje nepaneigti liudytojo R. R. parodymai, kad iš diagramų galima nustatyti, kokia situacija buvo susiklosčiusi gamybos procese, kada ir kokie veiksmai buvo atlikti. Atsakovo pateiktame medienos plaušų plokščių gamybos cecho medienos masės paruošimo trumpame technologiniame aprašyme bei technologiniame eskize (T. 3, b. l. 68-69) nurodyta, kad defibratorių kompiuteris fiksuoja įrenginio ir baseinų lygių diagramas, kompiuterio diagramos saugomos 2 mėnesius. Nesant atsakovo pateiktų kompiuterio diagramų nėra pagrindo daryti išvadą, kad iš kompiuterio diagramų nebūtų galima nustatyti aplinkybių, susijusių su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis apie skiedros buvimą bunkeriuose, baseinuose, kada ir kokie veiksmai buvo atlikti. Atsakovas, 2009-05-25 skirdamas drausminę nuobaudą, turėjo surinkti visą medžiagą, susijusią su nurodytu ieškovo padarytu darbo drausmės pažeidimu, ir ją įvertinti, t. y. tuo metu dar buvo saugomos kompiuterio diagramos ir jas taip pat atsakovas turėjo įvertinti. Atsakovas ieškovo ieškinį gavo 2009-07-07 (T. 1, b. l. 46), t. y. dar nebuvo praėję 2 mėnesiai nuo įvykio (2009-05-16), todėl atsakovas turėjo galimybę išsaugoti visus dokumentus, susijusius su šiuo įvykiu. Atsakovas byloje nepateikė jokių technologinį procesą reglamentuojančių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad ieškovas, gavęs iš R. M. informaciją apie skiedros mažėjimą, nesiėmė operatyvių veiksmų, jog per 45 min. nenutrūktų procesas ir neatsirastų prastova. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, pagrįstai nustatė, jog prastova įvyko dėl to, kad R. M. per vėlai informavimo ieškovą apie skiedros mažėjimą. Atsakovas, remdamasis liudytojų R. M., A. R., J. G. parodymais apie tai, kiek laiko reikia, kad bunkeris būtų papildytas skiedromis ir atnaujintas darbas, ieškovo paaiškinimu, kad skiedros buvo pakankamai, tik reikėjo ją pastumti, teigia, kad ieškovas iškilusią problemą sprendė neoperatyviai. Su tokia pozicija nesutiktina, nes tai yra tik prielaida, o sprendimas prielaidomis negali būti grindžiamas, nes liudytojai nurodė skirtingus duomenis apie tai, per kiek laiko yra pildomas bunkeris, kiek reikia laiko skiedrai pastumti. Liudytojas A. R. parodė, kad nuo 6 val. 30 min. iki 7 val. nebuvo suorganizuotas skiedros stumdymas, ieškovas nesikreipė į sau pavaldų vairuotoją, kuris operatyviai galėjo imtis priemonių, kad būtų pastumta skiedra, o skambino Apsaugos skyriaus darbuotojui (T. 2, b. l. 146). Liudytojas parodė, kad ieškovas turėjo kreiptis į vairuotoją V. D., tačiau kreipėsi į Apsaugos skyriaus darbuotoją S. B.. Ieškovas paaiškino, kad ėmėsi visų priemonių skiedroms papildyti, paskambino ugniagesių vairuotojui, sumažino srauto padavimą, tačiau kol sukaupė pakankamą skiedrų kiekį, srautas (konvejerio procesas) sustojo. Ieškovas paaiškino, jog nakties metu skiedras stumdo priešgaisrinės saugos vairuotojai. Atsakovas šios aplinkybės nepaneigė. Liudytojas A. R. parodė, kad išskirtiniais atvejais apsaugos darbuotojai stumdo skiedrą. Atsakovas nurodė jog ieškovo pamainos 2009-05-16 metu dirbo sargas - ugniagesys S. B., kuris pagal gamybinius poreikius (kai telefonu arba tiesiogiai kreipiasi pamainos vadovas - MPP departamento gamybos ceche stumdo skiedrą aikštelėje ir į bunkerį) (T. 1, b. l. 190-191). Esant tokiems įrodymams nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad dėl to, jog ieškovas kreipėsi į S. B., tai jis netinkamai organizavo darbą ir nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas technologinis gamybos procesas. Įvertinus atsakovo pateiktus įrodymus tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui, darytina išvada, kad pirmosios instancijos pagrįstai nenustatė, jog ieškovas pažeidė pareigybės instrukcijos 4.3 bei 4.4 p., dėl ieškovo kaltės įvyko prastova.

20Dėl 2009-05-27 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. K03/28 ieškovui skirtos drausminės nuobaudos atleidimo iš pareigų

21Atsakovo 2009-05-27 įsakymu Nr. K03/28 dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo skyrimo ieškovui skirta drausminė nuobauda už 2009-03-30 pamainos vadovo pareigybės nuostatų Nr.110-05-78 4.4 p. numatytos pareigos užtikrinti darbo įrenginių, krautuvų eksploatacijos ir technologinių reglamentų bei instrukcijų reikalavimų laikymąsi visose technologinio gamybos proceso stadijose nesilaikymą bei 4.10 p. numatytos pareigos užtikrinti jam pavaldžių darbuotojų saugų darbą laikantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų nevykdymą 2009-05-20 (T. 1, b. l. 121). Įsakyme nurodyta, kad drausminė nuobauda atleidimas iš darbo skiriama atsižvelgiant į tai, jog per paskutinius 12 mėnesių ieškovui daugiau nei vieną kartą buvo taikytos drausminės nuobaudos. Įsakymo pagrindas buvo A. R. tarnybinis raštas, kuriame nurodyta, kad ieškovas nuolat pažeidinėja MPP gamybos cecho pamainos vadovo pareigybės nuostatus, t. y. 2008-12-08 generalinio direktoriaus įsakymu Nr.K03/57 jam paskirta pastaba, 2009-04-27 įsakymu Nr.03/19 jam paskirta pastaba, 2009-05-25 įsakymu Nr.K03/27 jam paskirtas papeikimas. 2009-05-20 medienos plokščių gamybos cecho, masės paruošimo bare, pamainoje nuo 8 val. iki 16 val. dirbo ieškovas (pamainos vadovas), medienos defibrerio operatorius – R. M., apie 12 val. 50 min. buvo pastebėta, kad iš defibratoriaus RT-110 Nr.1 pro pagrindinio veleno riebokšlį nevaldomai tekėjo aukšto slėgio vanduo į technologinę kanalizaciją ( T. 1, b. l. 122). A. R. 2009-05-27 tarnybiniame rašte nurodyta, kad pamainoje nuo 8 val. iki 16 val. (pamainos vadovas G. K., medienos defibrerio operatorius – R. M.) apie 12 val. 50 min. buvo pastebėta, kad iš defibratoriaus RT-110 Nr.1 pro pagrindinio veleno riebokšlį nevaldomai tekėjo aukšto slėgio vanduo į technologinę kanalizaciją (T. 1, b. l. 122-123). Drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta, nesant jo pasiaiškinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-05-20 16 val. 30 min. ieškovui buvo įteiktas reikalavimas pasiaiškinti, nurodyta, jog ieškovas rašytinį pasiaiškinimą turi pateikti per 24 val. nuo susipažinimo su šiuo reikalavimu (T. 1, b. l. 124). Ieškovas nurodė, kad pasiaiškinimą pateiks 2009-05-28. Ieškovui nustatytas 24 val. terminas pateikti pasiaiškinimą, pripažintinas nepakankamu. DK 240 str. 1 d. nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006). Šios garantijos nepaisymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą ir drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas bei parinkti drausminę nuobaudą. Darbdavio rašte turi būti nurodytas protingas terminas darbuotojui pateikti pasiaiškinimą raštu, padaryti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių darbuotojas turi pateikti pasiaiškinimus, pasiūlymas darbuotojui pasiaiškinime nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės nuobaudos taikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo nurodęs pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, kuris buvo susijęs su darbo įrenginio eksploatacija, ieškovui pavaldaus darbuotojo darbu, darytina išvada, kad ieškovui pasiaiškinti dėl tokių dalykų buvo reikalingas žymiai ilgesnis laikas, nei kad buvo nustatęs atsakovas. Ieškovas byloje nurodė, kad 2009-05-20 apie 12 val. 50 min. paaiškėjo, jog teka vanduo, apie tekantį vandenį nežinojo, darbuotojai savo darbo vietose priiminėja pamainą, viską apžiūri, daro įrašus įrenginių žurnaluose, tik tada jis daro įrašą pamainos žurnale. 2009-05-20 priimant pamainą jam nebuvo pranešta, kad defibratorius netvarkingas. 2009-05-21 paaiškinime (T. 1, b. l. 129) defibrerio operatorius R. M. nurodė, kad 2009-05-20 nepranešė ieškovui apie riebokšlio pagrindinio valo pratekėjimą, kad šitas pratekėjimas tęsiasi jau apie pusę metų, bet niekas iš viršininkų nebuvo šito pastebėjęs, nors ir buvo anksčiau pranešta, kad sutvarkytų. Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, jog yra defibrerių priėmimo-perdavimo žurnalas, kuriame operatoriai perduodami pamainą užfiksuoja problemas, žurnale pasirašo operatoriai, pamainos viršininkas apeidavo valdas, vandens tekėjimas per sklendę, jei „išrauna ir stipriai varo vandenį“, tai yra rimtas gedimas, kai 2009-05-20 priėmė pamainą, iš ryto buvo nedidelis vandens pratekėjimas, o po pietų pradėjo visi bėgioti, šokinėti ir pasakė sustabdyti įrenginį dėl labai „stambaus“ vandens pratekėjimo (T. 2, b. l. 134-136). Liudytojas taip pat parodė, kad riebokšlis visada po truputį teka, turi būti nedidelis pratekėjimas, tokia yra praktika, kai vanduo laša, tam yra pritaikytos techninės priemonės ir tuo atveju nežymėdavo to žurnale, „iš akies“ defibrerio gedimo nepastebėsi. Liudytojas A. R. parodė, kad ieškovo kaltė pasireiškė tuo, jog ieškovas nekontroliavo situacijos, draudžiama dirbti su netvarkingais įrenginiais, už įrenginio darbą atsakingas defibrerio operatorius, ieškovas turi žiūrėti, ar įrenginiai yra tvarkingi, kaip su jais dirbama, tačiau ieškovas to nedarė, matėsi bėgantis vanduo, už kiekvieną į kanalizaciją tekantį kubą atsakovas turi mokėti atitinkamą sumą, dėl to taip pat galėjo susižeisti žmonės, galėjo būti sugadintas variklis, kuris kainuoja apie 200 000 Lt, o ten buvo ne vienas variklis (T. 2, b. l. 147). Liudytojas J. G., kuris dirba MPP gamybos departamento Techniko tarnybos vyresniuoju meistru, kuriam priklauso įrenginių remontas ir priežiūra, parodė, jog 2009-05-20 apie 11 val. jam paskambino inžinierius-technologas ir pasakė, kad ateitų, jis pamatė, kad nuo mazgo stipriai bėga vanduo, ant grindų smarkiai tekėjo vandens srovė, buvo pakviestas ieškovas, įrenginys buvo sustabdytas, šį įrenginį aptarnauja R. M., yra buvę, jog taip bėgtų vanduo (T. 2, b. l. 137-138). Komisijos surašytame akte nurodyta, kad apie 12 val. 50 min. defibratoriuje RT-110 (Nr. 1) pro riebokšlį nevaldomai bėgo aukšto slėgio vanduo į technologinę kanalizaciją (T. 1, b. l. 125). 2009-05-21 buvo surašytas aktas, kuriame nurodyta, kad masės paruošimo bare nuo 8 val. 05 min. iki 12 val. 50 min. defibratoriuje RT-110 (Nr. 1) pro riebokšlį į technologinę kanalizaciją bėgo aukšto slėgio vanduo, per 4 val. 45 min. į kanalizaciją nutekėjo 22,325 kv. m vandens, patirtas nuostolis – 97,34 Lt (T. 2, b. l. 14). Akte nenurodyta, kokiu pagrindu nustatyta, kad aukšto slėgio vanduo bėgo nuo 8 val. 05 min. iki 12 val. 50 min., kokiu būdu apskaičiuotas vandens kiekis. Liudytojas J. G., kuris pasirašė akte, nenurodė aplinkybių, kad jis matė, jog akte nurodytu laiku bėgo vanduo. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta liudytoja šį aktą pasirašiusi I. P., kuri taip pat nematė, jog vanduo bėgtų nuo 8 val. 05 min., nežino, kaip buvo apskaičiuotas vandens kiekis. Liudytoja parodė, kad ji buvo pakviesta paliudyti, kad vanduo tekėjo, jai apie 11 val. 30 min. paskambino S. G., ji iš karto negalėjo nueiti, nuėjo apie 12 val. 30 min. ir pamatė, kad vanduo taškosi. Pagal bylos duomenis defibratorius buvo sustabdytas 12 val. 50 min. tai padarė ieškovas, kai jam buvo pranešta apie stipriai bėgantį vandenį. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad nuo 8 val. 05 min. stipriai bėgo vanduo, t. y. buvo dirbama su netvarkingu įrenginiu, apie tai žinojo ieškovas ir nesiėmė jokių priemonių, kad nebūtų dirbama su netvarkingu įrenginiu. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovui priimant pamainą buvo defibratoriaus gedimas, ieškovas jį turėjo pamatyti. Priešingai, liudytojas A. R. parodė, kad defibratorius dirbo pakankamai gerai ir buvo techniškai tvarkingas (T. 2, b. l. 147). Defibratoriaus operatorius nepažymėjo jokio gedimo. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad iš defibrerio riebokšlio tekėdavo vanduo, ir dėl to defibratorius nebuvo remontuojamas. Liudytojas R. R., kuris iki 2009 m. vasario mėn. dirbo cecho viršininku, inžinieriumi-technologu, parodė, kad dažnai iš defibratoriaus riebokšlio teka vanduo, nes jei būtų panaikintas tekėjimas, reikėtų remontuoti defibratorių, tai sudėtingas darbas, dažniau reikia keisti riebokšlį, jei vibruoja velenas, reikia keisti riebokšlį kartą per apmainą, už riebokšlio keitimą ir priežiūrą atsakinga mechaninė tarnyba (T. 2, b. l. 220-223). Liudytojas taip pat parodė, kad riebokšlis priklausydavo nuo defibratoriaus būklės, jei velenas susidėvėjęs, reikia keisti riebokšlį kiekvieną pamainą, taip yra ne kiekvienam defibratoriui, velenas keičiamas vieną kartą ar du kartus per metus. Liudytojas parodė, kad kai srovė stipri, reikia stabdyti defibratorių, operatorius turi sustabdyti įrenginį ir pranešti pamainos viršininkui. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, dėl kokių priežasčių įvyko stiprus vandens išsiveržimas, t. y. dėl kokio konkretaus gedimo ir ar tą gedimą galėjo nustatyti ieškovas. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas nurodė (T. 3, b. l. 65-66), kad aukšto slėgio vandens bėgimo priežastis – netvarkingas riebokšlis, defibratorių pagrindiniam velenui aušinti naudojamas vanduo, kuris paduodamas pro angą į sandarinimo mazgą. Pro riebokšlį vanduo prasisunkia ir išteka į vonelę, kuri sujungta su uždaru lataku, nuvestu į nuotekas, taip aušinimo vanduo yra saugiai nudrenuojamas į nuotekas. Jeigu riebokšlis susidėvi ir laiku nepakeičiamas, prasiveržia didelis kiekis ir nespėja nutekėti į kanalizaciją ir tokiais atvejais vanduo dideliais kiekiais nevaldomai teka į patalpą, gali patekti į elektros variklius. Atsakovas pateikė Defibratoriaus RT 110, naudojamo AB „Grigiškės“, pagrindinio veleno sandarinimo mazgo trumpą aprašymą (T. 3, b. l. 70), tačiau šis aprašymas nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju vien tik dėl riebokšlio susidėvėjimo ir nepakeitimo įvyko stiprus vandens išsiveržimas 2009-05-20, kad ieškovas galėjo nustatyti, jog riebokšlis yra susidėvėjęs. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad stiprus vandens tekėjimas prasidėjo ne tada, kai pradėjo dirbti ieškovo vadovaujama pamaina, ieškovas priiminėjo pamainą, o vanduo išsiveržė vėliau, atsakovo nurodomu laiku nuo 8 val. 05 min. iki 12 val. 50 min. vanduo nebėgo stipria srove. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovas turėjo galimybę nustatyti, jog eksploatuojamas defibratorius su netvarkingu (susidėvėjusiu) riebokšliu, ir turėjęs tai nustatyti nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nedirbama su tokiu įrenginiu. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju R. M., priimdamas įrenginį, nepranešė ieškovui apie įprastą vandens pratekėjimą, apie tai nepažymėjo įrenginio priėmimo perdavimo žurnale. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki 2009-05-20 apie tai, jog defibratorius Nr. 1 praleidžia vandenį, nebuvo daromos ir kitose pamainose, tokie įrašai pirmą kartą padaryti tik 2009-05-21. Medienos defibrerio operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 7, patvirtintoje 2008-10-29, 3.2.1 p. nurodyta apžiūrėti darbo zoną prieš darbo pradžią, 3.2.3 p. nurodyta, kad turi patikrinti, ar tvarkingi įrengimų mazgai, 3.3 p. numato, kad jeigu patikrinimo metu paaiškėjo, kad įranga, darbo vieta ar individualios saugos priemonės netvarkingos, darbo nepradėti, 66.6 p. nurodyta, kad įrengimai pamainininkui perduodami veikiantys, tvarkingi, apie visus pastebėtus gedimus reikia pranešti pamainininkui, įrašyti į pamainų žurnalą ir informuoti pamainos viršininką (T. 2, b. l. 22-26). Kadangi defibrerio operatoriai minėto pratekėjimo nefiksuodavo, akivaizdu, kad tai nebuvo laikoma gedimu. Atsakovas byloje akcentavo, kad kai vanduo dideliais kiekiais nevaldomai teka į patalpą, gali patekti į elektros variklius, o tai yra labai pavojinga, tačiau pagal bylos duomenis defibratorius buvo sustabdytas 12 val. 50 min. (konstatuota, kad vanduo stipriai bėgo iki 12 val. 50 min.), liudytojui J. G. skambino inžinierius-technologas apie 11 val., liudytojai I. P. apie 11 val. 30 min. skambino S. G., kuris yra MPPD TG inžinierius-technologas. Jei 11 val. jau taip stipriai bėgo vanduo, tas bėgimas kėlė pavojų, nėra suprantama, kodėl asmenys, kurie apie tai sužinojo, nedelsiant nesiėmė priemonių, kad skubiai būtų sustabdytas įrenginio darbas nuo 11 val. iki 12 val. 50 min. Kaip jau buvo minėta, pagal bylos duomenis, kai tik ieškovui buvo pranešta apie stiprų vandens bėgimą, ieškovas tuoj pat ėmėsi priemonių, kad nebūtų dirbama su netvarkingu įrenginiu. Byloje nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta remiantis liudytojo R. R. parodymais, kad vandens pratekėjimas pro minėtą įrenginį yra dažnas, o staigaus vandens išsiveržimo numatyti nėra galimybės, jog dėl gamybos procese netikėtai išsiveržusio vandens ieškovo kaltės nėra.

22Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal pareigybės nuostatus ieškovas privalėjo užtikrinti darbų saugą ir tinkamai organizuoti pamainos darbą, ieškovo pareigos priskiriamos vadovų kategorijai, todėl dėl darbo specifikos ir reikšmingumo jam taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo, taip pat drausminės atsakomybės reikalavimai, tačiau pagal sprendimo išvadas ieškovas buvo visiškai neatsakingas už tinkamą pamainos darbo organizavimą ir jam pavaldžių darbuotojų darbo drausmę. Šie argumentai nepripažintini pagrįstais, nes vien tai, kad tuo metu, kai dirbo ieškovo pamaina, buvo darbo sutrikimai dėl to, kad kiti darbuotojai nevykdė savo tiesioginių pareigų ar įvyko įrenginio gedimas, ieškovui negali būti skirta drausminė nuobauda, nes ieškovui, kaip ir bet kuriam kitam darbuotojui, taikant drausminę atsakomybę turėjo būti nustatoma, ar yra visos drausminei atsakomybei taikyti reikalingos sąlygos.

23Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su pirmosios instancijos teismo teisėjos sprendimo paskelbimu, neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šių aplinkybių nenagrinėja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad pagal bylos medžiagą nėra galimybės nustatyti, kad teisėja nepaskelbė sprendimo nustatytu laiku ir nurodytoje vietoje.

24Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nebuvo pagrindo ieškovui skirti griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, kad dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pripažinta, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta neteisėtai, ir priteista ieškovui DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, darbo sutartis laikoma nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, kaip kad tai numatyta DK 297 str. 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, atsižvelgiant į tai, kad nepagrįstai buvo atnaujintas ieškinio senaties terminas ieškovui ginčyti 2008-12-08 įsakymu Nr.K03/57 paskirtą drausminę nuobaudą. Ieškovui iš atsakovo priteista 2000 Lt už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. Ši priteista suma nemažintina, atsižvelgiant į tai, kad atmestas ieškovo reikalavimas dėl 2008-12-08 įsakymo Nr.K03/57 panaikinimo, nes iš esmės sprendimas priimtas ieškovo naudai, t. y. ieškovo ieškinio pagrindinis reikalavimas buvo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir šis reikalavimas buvo patenkintas. Taip pat įvertinama bylos nagrinėjimo trukmė, ieškovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir pobūdis, jos darbo ir laiko sąnaudos pirmosios instancijos teisme.

25Atsižvelgiant į patenkintą apeliacinio skundo dalį, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, ginčo pobūdį, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovui atstovavo ta pati advokatė, kuri dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui iš atsakovo priteistina 1500 Lt advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Ši priteistina suma nustatyta taip pat įvertinus tai, kad atsakovui atstovavo advokatas, kuriam buvo apmokėta už atstovavimą. Ieškovui nepriteistinos vertimo išlaidos (18 Lt), nes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesiremia ieškovo pateikta knygos ištrauka, atsižvelgdama į tai, kad pateikta informacija ne apie konkrečiai byloje nurodomą defibratorių.

26Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

27Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. sprendimą pakeisti.

28Panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikintas atsakovo AB „Grigiškės“ 2008-12-08 įsakymas Nr.K03/57 dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ieškovui G. K. (G. K.), ieškovo reiklavimą dėl AB „Grigiškės“ 2008-12-08 įsakymo Nr.K03/57 panaikinimo atmesti.

29Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

30Priteisti ieškovui G. K. (G. K.) iš atsakovo AB „Grigiškės” 1500 Lt advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Ieškovas G. K. 2009-06-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau... 3. Ieškovas nurodė, kad jis dirbo AB „Grigiškės“ Medienos plaušo... 4. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. liepos 15 d. sprendimu... 5. Teismas nustatė, kad 1977-01-18 įsakymu Nr. 6/K ieškovas buvo priimtas... 6. Atsakovas AB „Grigiškės“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą... 7. Ieškovas G. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą... 8. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo... 9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 10. Byloje nustatyta, kad 1977-01-18 įsakymu Nr.6/K ieškovas G. K. buvo priimtas... 11. Ieškovas G. K. 2009-06-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo ginčijo... 12. Atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. nustatytu pagrindu yra drausminė... 13. Byloje nustatyta, kad 2008-12-08 įsakymu Nr. K03/57 ieškovui skirta pastaba... 14. Atsakovas AB „Grigiškės“ apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios... 15. Atsakovas AB „Grigiškės“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios... 16. Dėl 2009-04-27 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. K03/19 ieškovui skirtos... 17. Byloje nustatyta, kad 2009-04-27 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. K03/19... 18. Dėl 2009-05-25 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. K03/27 ieškovui skirto... 19. Byloje nustatyta, kad 2009-05-25 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. K03/27... 20. Dėl 2009-05-27 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. K03/28 ieškovui skirtos... 21. Atsakovo 2009-05-27 įsakymu Nr. K03/28 dėl drausminės nuobaudos - atleidimo... 22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal pareigybės nuostatus ieškovas... 23. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su pirmosios instancijos... 24. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 25. Atsižvelgiant į patenkintą apeliacinio skundo dalį, į Lietuvos Respublikos... 26. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. sprendimą... 28. Panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikintas atsakovo AB „Grigiškės“... 29. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 30. Priteisti ieškovui G. K. (G. K.) iš atsakovo AB „Grigiškės” 1500 Lt...