Byla 2A-1980-601/2010
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. taksi paslaugų įmonės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10214-530/2010 pagal ieškovo UAB „Autoservisas Vaišvydava” ieškinį atsakovui V. M. taksi paslaugų įmonei, dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 2 776,70 Lt skolą, 643,80 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 103 Lt žyminį mokestį (b. l. 19-22).

5Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2009-11-05 sudarė sutartį Nr. 17127, pagal kurią pardavėjas UAB „Autoservisas Vaišvydava“ pardavė padangas bei atliko padangų montavimo darbus pirkėjui - atsakovui, o pirkėjas įsipareigojo atsiskaityti už padangas PVM sąskaitoje -faktūroje nustatytu terminu (b. l. 6). PVM sąskaita-faktūra patvirtina, kad ieškovas pardavė padangas ir atliko montavimo darbus už 2 776,70 Lt sumą. V. M. prekes ir paslaugas priėmė, tačiau su ieškovu iki šiol neatsiskaitė. Atsakovui skolą pripažinus ir jos neginčijant, remiantis ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas ieškinio dalį dėl skolos priteisimo patenkino visiškai. Teismas iš dalies sutiko su atsakovo prašymu mažinti priteistinus delspinigius, o atsakovo prašymą mažinti šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dėl sunkios ekonominės padėties atmetė kaip neteisėtą, nes tokį palūkanų dydį nustato įstatymas, be to atsakovas nepateikė teismui duomenų apie sunkią finansinę padėtį. Šalys, 2009-11-05 sudarydamos sutartį Nr. 17127, susitarė dėl 0,2 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos, skaičiuojant nuo apmokėjimo datos, nurodytos PVM sąskaitoje-faktūroje (sutarties 2.2 p.), tačiau teismas laikė, jog tokia sutarties nuostata prieštarauja LAT suformuotai praktikai, kad 0,2 procentų dydžio delspinigiai, kurie sudaro 73 procentus per metus, yra aiškiai per didelės netesybos, nes pagal savo paskirtį netesybos yra orientuotos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pažeidimas yra tęstinis, delspinigiai skaičiuotini nuo 2009-12-06 (sutarties 2.2 p., sąskaitoje-faktūroje Nr. ASVMAR10000988 nurodyta apmokėjimo data iki 2009-12-05) iki ieškinio (pareiškimo) priėmimo teisme dienos, 2010-02-11, delspinigių skaičiavimo laikotarpis sudaro 68 dienas, todėl delspinigių dydį teismas sumažino iki 0,1 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos, kas sudaro 321,90 Lt (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., CK 6.71 str., 6.73 str. 2 d., 6.156 str. 1,2 d., 6.258 str. 3 d., CPK 4 str., LAT 2005-06-06 nutartis c. b. Nr. 3K-3-316/2005, 2005-09-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-394/2005, 2005-10-19 nutartis c. b. Nr. 3K-7-378/2005).

6Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti 2010-07-02 sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo ieškovo naudai 321,90 Lt delspinigių ir šią dalį išdėstyti taip: priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 52,49 Lt delspinigių. Motyvuose nurodo:

71) remiantis LAT praktika teismo pareiga kontroliuoti netedybų dydį, sutarties Nr. 17127 2.2. p. patvirtina, jog šalys susitarė dėl delspinigių dydžio, įskaitomo į nuostolių dydį (įskaitant netesybas), o ne dėl baudinių netesybų (delspinigių);

82) kadangi įskaitinės netesybos yra orientuotos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, ieškovas prašomą priteisti delspinigių sumą turėjo pagrįsti patirtais nuostoliais;

93) dėl įsipareigojimo įvykdymo termino praleidimo minimaliais kreditoriaus nuostoliais laikytinos 6.210 str. 2 d. nustatytos metinės palūkanos, todėl ieškovas turėjo pateikti teismui įrodymus, jog jis patyrė didesnių nei įstatymo nustatytos palūkanos nuostolių dėl atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino praleidimo, nesant tokių įrodymų, šalių sutartyje numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli ir yra mažintini iki 6 proc. per metus, todėl už laikotarpį nuo 2009-12-05 iki 2010-03-30 iš atsakovo priteistinos netesybos turėtų sudaryti 52,49 Lt.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo:

111) kadangi sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti (įskaitomos į nuostolius), dėl atliekamos kompensuojamosios funkcijos, negali būti sumažintos tiek, jog taptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo, tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, jog netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais, nes netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (LAT 2006-09-12 nutartis c. b. Nr. 3K-7-367, 2007-11-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-503/2007, 2007-10-12 nutartis c. b. Nr. 3K-7-304/2007); 2) šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, tai jog kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sąlygotos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (LAT 2007-10-12 nutartis c. b. Nr. 3K-7-304/2007), todėl, mažinant netesybų dydį, būtina atsižvelgti, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi, priešingu atveju būtų iš esmės paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

12Bylos šalys į teismo posėdį neatvyko. Jiems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

13Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

15Iš atsakovo teismui pateikto apeliacinio skundo nustatyta, jog byloje kilo ginčas dėl delspinigių dydžio, t.y. ar 0,2 % dydžio šalių sutartimi nustatyti delspinigiai bei pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu sumažinti iki 0,1 % dydžio yra aiškiai per dideli.

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą svarstytas „aiškiai per didelių“ netesybų klausimas ir, taikant CK 6.73 straipsnio 2 dalį, priimta sprendimų dėl jų dydžio nustatymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje L. A. D. v. Gyvenamųjų namų statybos bendrija “Krantas-2”, bylos Nr. 3K-3-721/2002; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB “Glass Market” v. UAB “Lygiakraštis”, bylos Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-316; kt.). Iš šių nutarčių galima daryti išvadą, kad sutartimi nustatytos 0,2 proc. ir didesnės netesybos paprastai yra aiškiai per didelės. Tačiau ši išvada nereiškia, kad yra suformuota Lietuvos teismų praktika, jog, mažinant „aiškiai per dideles“ netesybas, yra priteisiamos 0,02 proc. dydžio netesybos.

17Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį yra nustatyta žemiausia netesybų mažinimo riba – jos neturi būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ši nuostata pakartota ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Nuostoliai gali būti sutartiniai arba nustatomi įstatymo. Pagal CK 6.261 straipsnį sutarčių ar įstatymo nustatytos palūkanos yra minimalūs nuostoliai. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl, kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 2 dalis, 6.156 straipsnis).

18Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73, 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, kt.) ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje byloje. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010).

19Pažymėtina, kad sprendžiant ginčo klausimą svarbus yra sutarčių laisvės principas, apimantis ir sutarties sąlygų (taip pat ir delspinigių dydžio) nustatymą. Šalių susitarimu nustatytų delspinigių tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl delspinigių dydžio reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Dėl to, mažinant delspinigių dydį, būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio delspinigiai pasirinkti šalių valia ir sulygti sutartimi. Nagrinėjamu atveju, apeliantas (atsakovas), nesutikdamas su sutartimi nustatytų (0,2 % ) ir vėliau teismo priteistų sumažintų iki 0,1 % delspinigių (netesybų) dydžiu, nurodo, jog dėl įsipareigojimo įvykdymo termino praleidimo minimaliais kreditoriaus nuostoliais laikytinos 6.210 str. 2 d. nustatytos metinės palūkanos, dėl ko šalių sutartyje numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli ir yra mažintini iki 6 % per metus. Šiuo atveju, įvertinant, kad ginčo netesybos (delspinigiai) atsirado iš šalių sutartinių santykių, apeliantas, nepagrįstai delspinigius siekia sumažinti iki 6 % už metus, nepagrįstai sutapatindamas šalių sutartimi nustatytų delspinigių dydį su įstatymo nustatytų palūkanų norma, kuri nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes iš esmės paneigtų šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, pakeistų sutarties nuostatas, pažeidžiant protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl sutartinių netesybų mažinimo, teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį (abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas), atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (į šalių sutartimi nustatytų (0,2 %) ir prašomų priteiti (643,80 Lt) delspinigių dydį, lyginant juos su skolos suma (2776,70 Lt)), bei remiantis aukščiau nurodyta Aukščiausiojo Teismo praktika dėl protingo delspinigių dydžio, sprendžia, kad sutartyje nurodyti ir prašomi patvirtinti delspinigiai (0,2 %) yra aiškiai per dideli, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos sumažino iki 0,1% ir juos pripažinti nepagrįstai dideliais, aiškiai neprotingais, neproporcingais, ir dar sumažinti nėra pagrindo dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteistų sutartinių netesybų dydžio - 0,1 %. delspinigių paliktina nekeistina. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo bendrą priteistinų delspinigių sumą, t. y. nors teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje teisingai nurodė, jog 0,1 % dydžio delspinigiai priteistini už laikotarpį nuo 2009-12-06 iki 2010-02-11, t. y. už 68 dienas, tačiau iš sprendimo rezoliucinės dalies matyti, jog priteisė delspinigius už 116 dienų, dėl ko teismo sprendimas keistinas (CPK 330 str.) ir šioje dalyje apelianto reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš apelianto 0,1 proc. (2776,70×0,1%=2,78 Lt) delspinigius už 68 d., t. y. bendrai sumoje 189,04 Lt delspinigių (2,78 Lt×68 d.=189,09 Lt).

20Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

21Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, pakeitus sprendimą (CPK 93 str. 3 d.). CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į reikalavimų pobūdį, jų patenkinimą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje laikytina, jog ieškovo reikalavimai tenkintini 84 proc. (atmestų reikalavimų dydis 16 proc.). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 103 Lt žyminio mokesčio, todėl jam iš atsakovo turėtų būti priteista 86,52 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 68 Lt žyminio mokesčio, todėl jam iš ieškovo turėtų būti priteista 10,88 Lt sumokėto žyminio mokesčio (pažymėtina, kas apeliacinis skundas iš esmės patenkintas ne apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais). Padarius šalims priteistino žyminio mokesčio įskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteistina 75,64 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei už procesinių dokumentų įteikimą (tiek pirmosios instancijos tiek apeliacinės instancijos teisme) bendrai sumoje sudaro 55,83 Lt (pirmosios instancijos teismas turėjo 45,74 Lt išlaidų, apeliacinės instancijos teismas - 10,09 Lt), todėl iš atsakovo priteistina 46,90 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str.), o iš ieškovo šios išlaidos nepriteistinos, nes jam iškelta bankroto byla.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.,

Nutarė

23Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

24Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimo dalį dėl 321,90 Lt delspinigių priteisimo.

25Priteistą iš atsakovo V. M. taksi paslaugų įmonės, į. k. 251066050, delspinigių dydį (321,90 Lt) ieškovui UAB „Autoservisas Vaišvydava“, į. k. 159704746, sumažinti iki 189,04 Lt (vieno šimto aštuoniasdešimt devynių litų 4 ct).

26Bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taip:

27Priteisti iš atsakovo V. M. taksi paslaugų įmonės, į. k. 251066050, ieškovui UAB „Autoservisas Vaišvydava“, į. k. 159704746, 75,64 Lt (septyniasdešimt penkis litus 64 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

28Priteisti iš atsakovo V. M. taksi paslaugų įmonės, į. k. 251066050, valstybei 46,90 Lt (keturiasdešimt šešis litus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

29Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 2 776,70 Lt skolą,... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 2... 6. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti 2010-07-02 sprendimo dalį, kuria... 7. 1) remiantis LAT praktika teismo pareiga kontroliuoti netedybų dydį,... 8. 2) kadangi įskaitinės netesybos yra orientuotos į minimalių kreditoriaus... 9. 3) dėl įsipareigojimo įvykdymo termino praleidimo minimaliais kreditoriaus... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį... 11. 1) kadangi sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti... 12. Bylos šalys į teismo posėdį neatvyko. Jiems apie teismo posėdžio laiką... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Iš atsakovo teismui pateikto apeliacinio skundo nustatyta, jog byloje kilo... 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą svarstytas „aiškiai per... 17. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį yra nustatyta žemiausia netesybų mažinimo... 18. Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73, 6.258 straipsnių nuostatas yra... 19. Pažymėtina, kad sprendžiant ginčo klausimą svarbus yra sutarčių laisvės... 20. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo... 21. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, pakeitus sprendimą (CPK 93 str. 3 d.).... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1... 23. Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 24. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimo dalį... 25. Priteistą iš atsakovo V. M. taksi paslaugų įmonės, į. k. 251066050,... 26. Bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taip:... 27. Priteisti iš atsakovo V. M. taksi paslaugų įmonės, į. k. 251066050,... 28. Priteisti iš atsakovo V. M. taksi paslaugų įmonės, į. k. 251066050,... 29. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą....