Byla e2A-341-560/2018
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Sportmeda“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Ginatmeda“, atsakovų G. K., N. K. ir trečiojo asmens UAB „Sportmeda“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Ginatmeda“ ieškinį atsakovams G. K. ir N. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Sportmeda“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas BUAB „Ginatmeda“ pateikė 2016-03-14 patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. K. ir N. K. 17 277,86 Eur žalos atlyginimo, bei iš atsakovės N. K. – 23 129,60 Eur žalos atlyginimo.
  2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-23 sprendimu ieškinį atmetė.
  3. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2016-12-05 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2664-258/2016, pirmosios instancijos sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo.
  4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-12 nutartimi įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinį.
  5. Ieškovas BUAB „Ginatmeda“ 2016-12-23 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 18 464,84 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, taip pat – priteisti iš atsakovės N. K. 23 129,60 Eur žalos, 5 procentų metines palūkanas, iš atsakovų – bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-09-23 Vilniaus apygardos teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-7456-178/2010, iškėlė bankroto bylą UAB „Ginatmeda“, paskirdamas bankroto administratore J. G.. Administratorė Eglė Gabrėnienė apie sandorius ir kitą veiklą sužinojo nuo BUAB „Ginatmeda“ dokumentų jai iš buvusios administratorės J. G. perdavimo dienos - 2015-05-23. UAB „Ginatmeda“ įkurta 2002 m., nuo 2002-09-11 iki 2010-09-24 akcininkais buvo sutuoktiniai N. K. ir G. K.. N. K. nuo 2002-09-11 iki 2010-02-08 dirbo įmonės direktore. G. K. nuo 2003-10-27 iki 2010-02-08 dirbo UAB „Ginatmeda“ marketingo direktoriumi, o nuo 2010-02-08 iki 2010-09-23 – vadovu. Atsakovas dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi 2010-08-30, pateikdamas teismui 2010-08-20 balansą, iš kurio matėsi, kad įmonė turi turto už 173 965,00 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 183 415,00 Lt. Pagal 2009-12-31 balanso duomenis UAB „Ginatmeda“ buvo nemoki ir skolos iki bankroto bylos iškėlimo ženkliai išaugo. Tiksliausia skaičiuoti žalą dėl nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos iškėlimo būtent nuo 2009-12-31.
  6. Nurodė, jog laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, atlygintina žala sudaro 18 464,84 Eur. Nuoseklų ir kryptingą įmonės būklės prastėjimą įrodo šios faktinės aplinkybės: nuolat didėjo įsiskolinimas valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams, nutrauktos nuomos sutartys ir tokiu būdu įmonė nebeturėjo galimybės toliau verstis įprasta mažmenine prekyba, naujos nuomos sutartys sudarytos nebuvo. UAB „Ginatmeda“ nuostolis ženkliai didėjo tris metus iš eilės. Jeigu atsakovai būtų laiku kreipęsi dėl bankroto bylos iškėlimo, nuostoliai nebūtų tiek padidėję, taip pat, jeigu būtų laikomasi tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo, UAB „Sportmeda“ nebūtų pravesti pinigai, tuo pat metu esant įsiskolinimams valstybei. 2016-06-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-4257-781/2016, UAB „Ginatmeda“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o 2016-09-22 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje e2-1558-157/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016-06-14 nutartis palikta nepakeista. Atsakovų civilinės atsakomybės solidarumą atspindi, kad atsakovai yra sutuoktiniai. 2009 m. po atsakovo individualios įmonės reorganizacijos į UAB „Sportmeda“ buvo nutrauktos abi UAB „Ginatmeda“ nuomos sutartys ir buvo nutarta veiklą perkelti į UAB „Sportmeda“, paliekant UAB „Ginatmeda“ skolas valstybei ir nuomotojams. Be to, ieškovui buvo padaryta 23 169,60 Eur žala, kuri susidarė pažeidus Lietuvos Respublikos laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos įstatymą, nes neatsižvelgiant į skolas valstybei, buvo grąžinta 23 169,60 Eur paskolos dalis UAB „Sportmeda“, ši suma priteistina iš atsakovės.
  7. Atsakovai G. K. ir N. K. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pagal balanso duomenis UAB „Ginatmeda” mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nuo 2009-12-31 iki 2010-08-31 sumažėjo 5 940,25 Eur. Pagal bankroto administratorės skaičiavimus pradelsti įsiskolinimai 2009-12-31 sudaro 54,59 procentus, tačiau faktiniai pradelsti įsiskolinimai sudarė tik 35,89 procentus. Kadangi 2009-12-31 duomenimis pradelsti įsipareigojimai sudarė tik 35,89 procentus, UAB „Ginatmeda“ vadovai negalėjo anksčiau kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo metu, kai įmonės vadovas priėmė sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo (2010-03-30), įmonės pradelsti įsiskolinimai dar neviršijo 50 procentų įmonės turto. Dėl bankroto procedūros ir visų dokumentų paruošimo UAB „Ginatmeda“ 2010-05-12 kreipėsi į UAB „Factum Vilnius“. Pirmą kartą teismui dokumentai buvo pateikti 2010-06-03. Administratorė teigia, kad 23 169,60 Eur paskolos grąžinimas 2009-06-25 UAB „Sportmeda“ yra žala, nes įmonė 2009-06-12 buvo skolinga mokesčių inspekcijai 11 595,29 Eur ir kažkodėl žala dvigubai didesnė negu skola inspekcijai. Pagal 2008-12-31 balanso duomenis pirkėjai UAB „Ginatmeda“ buvo skolingi 83 786,49 Eur, nuo kurių buvo priskaičiuota 14 541,53 Eur mokesčių. Tuo tarpu skola inspekcijai buvo daug mažesnė, negu neatgauti iš pirkėjų mokesčiai. Tai parodo, kad UAB „Ginatmeda” vadovai, įmonei dėl neatgautų skolų esant sunkioje finansinėje padėtyje, vis tiek stengėsi mažinti įsiskolinimus. Inspekcijai laikotarpiu nuo 2009-06-08 iki 2009-07-02 buvo pervesta 10 405,18 Eur.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-17 sprendimu ieškinį atsakovo G. K. atžvilgiu atmetė, atsakovės N. K. tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui BUAB „Ginatmeda“ iš atsakovės N. K. 18 464,84 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (18 464,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 16,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atsakovės atžvilgiu atmetė; priteisė iš ieškovo BUAB „Ginatmeda“ atsakovui G. K. 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „Sportmeda“ – 745,36 Eur , valstybei – 3,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginant išlaidas iš BUAB „Ginatmeda“ bankroto administravimo išlaidų; priteisė iš atsakovės N. K. 3,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
  2. Teismas sprendė, jog akivaizdu, kad pirmoji bankroto administratorė, kuriai teko pareiga ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, šios pareigos nevykdė, todėl 3 metų ieškinio senatis buvo praleista. Tai, kad naujoji bankroto administratorė netrukus reiškė reikalavimą įmonės vadovo ir akcininko atžvilgiu, gindama galimai pažeistas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises, leidžia spręsti, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios, o tai sudaro pagrindą jį atnaujinti.
  3. Teismas pažymėjo, jog pripažinti, kad vienintelio akcininko sutuoktinis pats savaime turi tokias pačias teises dalyvauti įmonės valdyme kaip ir akcininkas, negalima. Teismas sprendė, kad atsakovo, vertinant įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2009-12-31 nevykdymą, atžvilgiu nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos, nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalis kaip civilinės atsakomybės pagrindai negali būti taikomi. Be to, dalyviai, kurie atsako pagal juridinio asmens prievoles, turi būti nurodomi registruojant juridinius asmenis (CK 2.66 straipsnio 2 dalis).
  4. Teismas pritarė atsakovų pozicijai, kad formalaus nemokumo, remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintais kriterijais, 2009-12-31 nebuvo – pradelstų įsipareigojimų suma neviršijo pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės (97 312,04 Eur : 2 = 48 656,02 Eur). Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad pradelsti įsipareigojimai 2009 m. pabaigoje sudarė 35 550,57 Eur (VMI – 23 287,89 Eur; VSDFV – 5 237,76 Eur; Lietuvos olimpinis sporto centras – 1 621 Eur; UAB „Gamafondas“ – 4 044,17 Eur; UAB „Finansų apskaitos centras“ – 1 359,84 Eur).
  5. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad įmonės finansinė padėtis įmonės vadovui geriausiai tapo žinoma 2010 m. kovo pabaigoje, kai buvo paruoštas balansas už 2009 metus. Kita vertus, ne tik suvestiniai buhalteriniai duomenys gali lemti vadovo žinias apie įmonės finansinę veiklą bei jos perspektyvas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog įmonės finansinė padėtis 2009 m. nuosekliai prastėjo. Tad sąžiningas, rūpestingas ir atidus vadovas turėjo ir galėjo suprasti įmonės realią finansinę padėtį bei galimybes toliau tęsti veiklą 2009 m. pabaigoje. Akivaizdu, kad jokių reabilitacinių įmonės veiksmų nebegalėjo būti, įmonės vadovei ir akcininkei atlikus eilę sandorių, perkeliant įmonės veiklą į kitą įmonę. Teismas pažymėjo, kad įmonės vadovas laiku, t. y. 2009 m. pabaigoje, kai paaiškėjo, kad įmonės įsipareigojimai tik didėja, vykdoma veikla tampa nekonkurencinga, juolab nebeliko intencijos tęsti įmonės veiklos, perkeliant įmonės veiklą į artimai susijusią įmonę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 dalis), nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, nepasinaudojo palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis. Akivaizdu, jog atsakovė savo neveikimu pažeidė įstatymo nustatytą imperatyviąją pareigą, o tai suponuoja išvadą dėl neteisėto vadovės neveikimo.
  6. Atsakovės, kaip buvusios administracijos vadovės, kaltė dėl jos veiksmais padarytos žalos yra preziumuojama. Atsakovė šioje byloje nepaneigė savo kaltės prezumpcijos. Atsakovės argumentus, kad ji, būdama įmonės direktore, dar tikėjosi atgaivinti įmonės veiklą, kalbėjosi su VMI, VSDFV dėl skolų išdėstymo, teismas vertintino kritiškai. Kita vertus, net jei įmonė ir mažino įsipareigojimus, tačiau veiklos nuostoliai didėjo, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.
  7. Kreditoriaus VMI 2017-01-17 raštas Nr. (20.21-06) RMA-916 bei bankroto byloje patvirtintas VMI kreditorinis reikalavimas 32 471,48 Eur sumai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės neveikimas, nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2009 m. pabaigoje, sąlygojo įmonės išaugusią 9 183,58 Eur skolą VMI, kas laikytina ieškovo patirta žala, kadangi VMI duomenys patvirtina, kad 2009-12-31 dieną įmonė jau buvo skolinga 23 287,89 Eur, o bendras kreditorinis reikalavimas bankroto byloje patvirtintas – 32 471,48 Eur sumai. Kreditoriaus VSDFV 2016-03-04 raštas dėl informacijos pateikimo patvirtina, kad 2009 m. pabaigoje įmonės įsipareigojimas sudarė 5 237,77 Eur, o nesavalaikis įmonės vadovės kreipimasis į teismą, keliant įmonei bankroto bylą, sąlygojo 7 898,58 Eur įmonei žalą, bankroto byloje patvirtinus 13 136,34 Eur kreditorinį reikalavimą. Kreditoriaus Lietuvos olimpinio sporto centro 2016-02-17 raštas Nr. S-61, kuriuo pagrindžiamas 2009 m. buvęs 1 621 Eur įsipareigojimas bei bankroto byloje patvirtinti 1 766,88 Eur kreditoriniai reikalavimai leidžia vertinti, kad įstatyminės pareigos pažeidimas sąlygojo 145,88 Eur žalos įmonei atsiradimą (1 766,88 Eur -1 621 Eur). Vertinant likusios priteistinos žalos dydį siejamą su patvirtintais UAB „Gamafondas“ kreditoriniais reikalavimais, teismas pažymėjo, kad vadovei deleguotos įstatyminės pareigos nevykdymas sąlygojo išaugusius 1 236,98 Eur kreditorinius reikalavimus. Atsakovės savalaikis pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas sąlygojo kilusią žalą 18 465,02 Eur. Duomenų apie kreditorinių reikalavimų įvykdymą bankroto byloje nėra. Visas perduotas turtas yra nurašytas. Ginčo dėl šių aplinkybių nekilo.
  8. Teismas darė išvadą, kad tarp atsakovės, buvusios įmonės vadovės, veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, kadangi atsakovei laiku kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai ir finansiškai nepajėgiai vykdyti veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, nebūtų didėję kreditoriniai įsipareigojimai. Ieškovui įrodžius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovui iš atsakovės teismas priteisė 18 464,84 Eur.
  9. Vilniaus apygardos teismas, grąžindamas civilinę bylą nagrinėti iš naujo, 2016-12-05 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2664-258/2016, konstatavo, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016-06-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4257-781/2016, sprendžiant tyčinio bankroto klausimą, tačiau vien šio fakto nepakanka atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Teismas pažymėjo, kad vertinant, ar BUAB „Ginatmeda“ patyrė įrodinėjamo dydžio nuostolius, įmonės vadovei grąžinant įsiskolinimą vienam iš kreditorių, pažeidžiant eiliškumą ir prioritetiškumą, atsižvelgtina į tai, kad nors įmonės kreditorius UAB „Sportmeda“ neteisėtai tapo privilegijuotas prieš prioritetą turinčius kitus kreditorius, tačiau teigti, kad įmonė dėl to patyrė žalą, nėra pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Ginatmeda“ buvo sudariusi 2007-05-15 paskolos sutartį 388 500,00 Lt sumai su UAB „Sportmeda“ 2 m. terminui, todėl sutartinės prievolės įvykdymas negali būti laikomas pabloginančiu įmonės turtinę padėtį, juolab, kad sutartimi buvo įsipareigota mokėti 0,03 procento palūkanas per dieną. Tokiu būdu įmonė išvengė 10,95 procentų metinių palūkanų mokėjimo. Teismas sprendė, kad vertinant ieškinio reikalavimą dėl 23 169,60 Eur žalos priteisimo, atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos neįrodytos.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų juos argumentai
  1. Ieškovas BUAB „Ginatmeda“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2017-03-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl ieškinio atmetimo G. K. atžvilgiu ir priteisti iš G. K. solidariai su N. K. 18 464,84 Eur žalos ir 5 procentų procesines palūkanas. Nurodo, kad ieškiniu buvo įrodinėjama, kad atsakovo atsakomybė yra solidari, kadangi jis su atsakove yra sutuoktiniai ir todėl atsakovės turėtos akcijos buvo bendroji jungtinė su atsakovu nuosavybė, dėl ko jis, kaip ir atsakovė, laikytinas įmonės akcininku. Teismas neteisingai interpretavo CK 2.45 straipsnį, CK 2.50 straipsnio 3 dalies, CK 3.92 straipsnio 2 dalį, ĮBĮ 8 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, nepagrįstai tiesiogiai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1019/2013, kurioje nebuvo duomenų, jog atsakovė sutuoktinė apskritai kokiu nors būdu (nors ir netiesiogiai) faktiškai būtų dariusi įtaką įmonės veiklai ar bent kaip nors kitaip dalyvavusi jos veikloje. Kadangi šiuo atveju akivaizdu, kad tiek atsakovė, tiek ir atsakovas kartu dalyvavo įmonės veikloje, posėdžių metu tapo aišku, kad atsakovas netgi labiau nei atsakovė vadovavo įmonės veiklai, prisiėmė daugiau atsakomybės bei sprendė dėl strateginių sprendimų, toks elgesys visiškai atitiko CK 3.92 straipsnio 2 dalies turinį. Teismas, netinkamai pritaikydamas nuostatą dėl vienodos teismų praktikos formavimo ir kitose bylose priimtų teismo sprendimų precedentinės galios, netinkamai aiškino sutuoktinių turto teisinio rėžimo įtaką ginčo situacijai.
  2. Teismas neatsižvelgė ir į CK 6.279 straipsnį, kurio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Sutuoktiniai, žinodami apie susidariusią situaciją, įmonės nemokumą ir ruošimąsi nutraukti veiklą toliau veikė bendrai ir tęsė įmonės veiklą, nėra jokių įrodymų, kad atsakovas, žinodamas apie įmonės situaciją 2009-12-31 bei apie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ketinamą inicijuoti bankroto procesą, būtų ėmęsis kokių nors veiksmų bankroto bylai inicijuoti, juolab ir po to, kai 2010-02-08 tapo įmonės direktoriumi.
  3. Atsakovai G. K. ir N. K., trečiasis asmuo UAB „Sportmeda“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-17 sprendimo skundžiamą dalį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog klausimas dėl solidariosios atsakomybės netaikymo jau išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2016-12-05 nutartyje.
  4. Žalos, kuri būtų padaryta atsakovo (kaip įmonės vadovo) veiksmais, jo vadovavimo įmonei laikotarpiu (nuo 2010-02-08 iki bankroto bylos iškėlimo) ieškovas neįrodinėjo, nurodė, kad atsakovui 2009-12-31 kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kaip UAB „Ginatmeda“ akcininkės sutuoktiniui. Toks ieškovo reikalavimas nepagrįstas.
  5. Nenustačius 2009 m. pabaigoje UAB „Ginatmeda“ nemokumo nei akcininkei, nei juolab jos sutuoktiniui nekilo pareiga inicijuoti bankroto bylą UAB „Ginatmeda“. Nekonstatavus atsakovo neteisėtų veiksmų, negali būti konstatuotas civilinės atsakomybės sąlygų visetas.
  6. Atsakovas, tapęs įmonės vadovu ir susipažinęs su įmonės padėtimi, pradėjo bankroto procedūrą. Toks jo elgesys atitiko protingo, apdairaus ir sąžiningo asmens standartą.
  7. Atsakovai G. K. ir N. K., trečiasis asmuo UAB „Sportmeda“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-17 sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 18 464,84 Eur žala, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškinio senaties terminas buvo pradėtas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Ginatmeda“ įsiteisėjimo dienos (2010-10-04) ir baigėsi atitinkamai po 3 metų, t. y. 2013-10-04. Vienos administratorės pakeitimas kita nekeičia ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių. Taigi, ieškovas, pradinį ieškinį pareiškęs 2015-08-24, praleido 3 metų senaties terminą ir tai sudaro ieškinį atmesti.
  8. Teismas priteisė iš atsakovės žalą, nes vadovė privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo anksčiau, nei atsirado pagrindas pripažinti UAB „Ginatmeda“ nemokia. Toks sprendimas nepagrįstas, prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams nutartyse, kuriomis rėmėsi teismas.
  9. Teismo konstatuota, kad 2009 m. pabaigoje nebuvo UAB „Ginatmeda“ nemokumo, nes pradelstų įsipareigojimų suma neviršijo pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, reiškia atsakovės pareigos, inicijuoti bankroto bylą, nebuvimą. Taigi, nesant pareigos įmonės vadovei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, negali būti konstatuotas ir tokios pareigos pažeidimas.
  10. Teismas nevertino atsakovų paaiškinimų, kad UAB „Ginatmeda“ pati buvo kreditorė ir jeigu jos skolininkai būtų grąžinę skolas, nebūtų prielaidų bankroto inicijavimui. Atsakovų pastangas reabilituoti įmonę patvirtina UAB „Ginatmeda“ balansai, iš kurių matyti kaip įmonė mažino įsipareigojimus. Tai liudija, kad vadovai elgėsi apdairiai.
  11. Sprendžiant klausimą dėl bendrovei galimai padarytos žalos, tampa aktualiu atsakovės vadovavimo bendrovei laikotarpis. Galimų nuostolių periodo pabaiga laikytina vadovės darbo bendrovėje pabaiga, t. y. 2010-02-08. Taigi, atsakovės galimai padaryta žala turėjo būti skaičiuojama, lyginant kreditorinių reikalavimų sumą tuo momentu, kai pradelsti UAB „Ginatmeda“ įsipareigojimai pradėjo viršyti pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, su kreditorinių reikalavimų suma, kuri buvo atsakovės paskutinę darbo vadovės pareigose dieną. Nėra reikšminga kreditorinių reikalavimų suma, susidariusi po metų ir daugiau, nes nėra duomenų, kad 2011-01-07 ir 2011-10-03 nutartimis bankroto byloje patvirtintų reikalavimų suma sutapo su 2010-02-08 reikalavimų suma.
  12. Administratorė turėjo galimybę pateikti duomenis apie pradelstų įsipareigojimų dydį 2010-02-08 bei paskaičiuoti, kada pradelsti įsiskolinimai pradėjo viršyti pusę į balansą įrašyto turto vertės. Tokių duomenų administratorė nepateikė, neprašė skirti buhalterinę ekspertizę. Tad ieškovas neįvykdė įrodinėjimo pareigos, o teismas neteisėtai konstatavo atsakovės civilinę atsakomybę.
  13. Ieškovas BUAB „Ginatmeda“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-17 sprendimo skundžiamą dalį nepakeistą. Nurodo, jog senaties terminas buvo praleistas tik dėl aplaidaus pirmosios administratorės elgesio, tačiau kaip teisingai pažymėjo teismas, prioritetas teiktinas ne civilinių teisinių santykių stabilumui, o bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams.
  14. Ieškinyje akivaizdžiai pagrįstas UAB „Ginatmeda“ nemokumas 2009-12-31. Sprendime padaryta neteisinga išvada, kad „tai, kad įmonės darbuotojai sutiko su atlyginimo deponavimu ir jų nereikalavo laiku išmokėti neleidžia spręsti, kad tokiu būdu įmonė buvo pradelsusi šių sumų išmokėjimą“.
  15. BUAB „Ginatmeda“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovai tyčia privedė įmonę prie bankroto, atsakovų paaiškinimai neva tai jie „prioritetą teikė reabilitacinam tikslui ir dėl to neva tai neprotinga ir nesąžininga būtų atsakovei 2009 m. pabaigoje inicijuoti bankroto procedūrą“ yra nepagrįsti. Nors atsakovai ir stengiasi sudaryti įspūdį, kad stengėsi sumažinti įmonės įsipareigojimus, mažindami įmonės įsipareigojimus 25 986,00 Lt, sumažino įmonės turtą net 230 359,00 Lt.
  16. Teismas kaip neteisėtus veiksmus nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo vertino tai, kad įmonės vadovei buvo žinoma, kad su kreditoriais UAB „Ginatmeda“ negali ir negalės atsiskaityti ir tuo pačiu blogino įmonės finansinę padėtį, mažino turtą. Todėl teismas atskaitos tašku pasirinko 2009-12-31.
  17. Teismas pagrįstai nurodė, kad „žala laikytina išaugusių kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams suma, lyginant kreditorinius įsipareigojimus 2009-12-31 dienai, kai kilo pareiga kreiptis dėl bankroto iškėlimo, su bankroto byloje patvirtintais kreditoriniais reikalavimais“.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

5Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Ginatmeda“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2002-09-11, o jos vadove laikotarpiu nuo 2002-09-11 iki 2010-02-08 paskirta atsakovė N. K., kuri iki 2010-09-24 buvo ir įmonės akcininkė. G. K. nuo 2003-10-27 iki 2010-02-08 buvo marketingo direktorius, o nuo 2010-02-08 – įmonės vadovu. Vilniaus apygardos teismo 2010-09-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-7456-178/2010, įmonei iškelta bankroto byla. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi įmonės vadovas G. K. 2010-06-03, bet buvo nustatyti pareiškimo trūkumai, o vėliau pareiškimas, trūkumų nepašalinus, buvo grąžintas pareiškėjui. Vėliau teismui pareiškimas pateiktas 2010-08-30, kuris ir priimtas. 2010-03-30 buvo priimtas naujai paskirto direktoriaus G. K. sprendimas iškelti įmonei bankroto bylą. Bankroto byloje įsiteisėjusiomis 2011-01-07 ir 2011-10-03 nutartimis patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 60 213,27 Eur sumai. Byloje pateiktas įmonės balansas 2009-12-31 datai, iš kurio matyti, kad įmonės turtą 2009-12-31 dienai sudarė 97 312,04 Eur, o įsipareigojimus – 60 646,72 Eur.

6Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

  1. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas kartu su atsakove nėra solidariai atsakingas už bendrovei padarytą žalą, atsiradusią laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovo argumentais nesutinka bei pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino CK 2.45 straipsnį, CK 2.50 straipsnio 3 dalies, CK 3.92 straipsnio 2 dalį, ĮBĮ 8 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1019/2013, suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis. Teisėjų kolegija paaiškina, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi minėtoje nutartyje pateiktu teisės aiškinimu dalyje, kurioje brėžiama takoskyra tarp sutuoktinio bendrovės akcijų turėtojo ir sutuoktinio, neturinčio bendrovės akcijų, teisių ir pareigų bendrovės atžvilgiu, sprendžiant žalos, atsiradusios laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, priteisimo klausimą, tuo tarpu dalyje dėl akcijų neturinčio sutuoktinio įtakos bendrovės veiklai ir valdymui – ne. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dėl atitinkamos atsakovo įtakos UAB „Ginatmeda“ ir jos vertinimo pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti skundžiamame procesiniame sprendime, tačiau aplinkybė, kad tai nebuvo padaryta, savaime nereiškia, kad teismas šio klausimo nesprendė ar išsprendė jį neteisingai.
  2. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, kaip atsakovės, turinčios nuosavybės teise bendrovės akcijas, sutuoktinis, darė tam tikrą įtaką bendrovės veiklai ir valdymui, spręsdamas kartu su atsakove einamuosius bendrovės veiklos klausimus ginčui aktualiu laikotarpiu, nuo 2003-10-27 iki 2010-02-08 buvo UAB „Ginatmeda“ marketingo direktorius. Tačiau pažymėtina, jog tam, kad sutuoktiniui, neturinčiam bendrovės akcijų, galėtų iškilti solidari atsakomybė kaip bendrovės savininkui už žalą padarytą bendrovei, laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų būti nustatytas ne tik minėtos įtakos darymo faktas, bet ir atitinkamas jos laipsnis – ši įtaka bendrovės veiklai ir valdymui turėtų būti pakankamai svari ir reikšminga. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas padarė tokią – pakankamai svarią ir reikšmingą – įtaką UAB „Ginatmeda“ veiklai ir valdymui pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei atsiradimo metu ir atitinkamą laikotarpį po to. Tai eliminuoja galimybę taikyti atsakovui solidarią atsakomybę bei priteisti iš jo žalą.
  3. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2016-12-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-2664-258/2016, kuria ši byla bu grąžinta nagrinėta pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai faktiškai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015, 2016-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šį apeliacinės instancijos teismo išaiškinimą, reiškiantį, jog bylose, panašiose į nagrinėjamą bylą, solidarioji civilinė atsakomybė taikoma išimtiniais atvejais, bei nenustatęs aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad nagrinėjamas atvejis yra išimtinis, pagrįstai atmetė reikalavimą taikyti atsakovui solidariąją atsakomybę. Tuo tarpu atsakovo kaip bendrovės vadovo atsakomybė byloje įrodinėta nebuvo.

7Dėl atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentų

  1. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantų argumentu nesutinka bei pažymi, kad aplinkybė, jog dėl bankroto administratoriaus netinkamo pareigų vykdymo įmonės, o kartu ir jos kreditorių interesai nebuvo tinkamai ginami, be kita ko, nesikreipiant į teismą dėl civilinės atsakomybės buvusiems bendrovės valdymo organams taikymo, laikoma svarbia priežastimi, sprendžiant ieškinio senaties atnaujinimo klausimą. Tokią praktiką formuoja kasacinis teismas, kuris yra pažymėjęs, kad analogiškais atvejais prioritetas teiktinas ne civilinių teisinių santykių stabilumui (taikant ieškinio senaties institutą), tačiau bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, kas yra pagrindu ieškinio senaties termino atnaujinimui. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad ieškinio senaties termino atnaujinimas nėra tapatus ieškinio patenkinimui iš esmės, o tik sudaro teisines prielaidas ginti galbūt pažeistas teises ir interesus teisme, naudojantis teisminės gynybos priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika panašiose bylose, teisingai išsprendė ieškinio senaties atnaujinimo klausimą.
  2. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės žalą, nesant jos neteisėtų veiksmų, t. y. teismui konstatavus, kad 2009 m. pabaigoje bendrovė pagal ĮBĮ nebuvo nemoki, atsakovei nekilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantų argumentu nesutinka ir nurodo, jog nors apeliantai yra teisūs, teigdami, kad pirmosios instancijos teismo motyvai nagrinėjamu klausimu prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kuria pats teismas remiasi, atsakovės neteisėtų veiksmų buvimo faktas konstatuotas pagrįstai. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas gali ir privalo įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Ši teisės aiškinimo taisyklė suponuoja, jog nepaisant to, kad vadovas turi teisinę galimybę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei anksčiau nei ji tampa nemoki pagal ĮBĮ, tačiau pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei vadovui atsiranda tik nuo įmonės nemokumo pagal ĮBĮ atsiradimo momento.
  3. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Ginatmeda“ 2009 m. pabaigoje nebuvo nemoki pagal ĮBĮ. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-09-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1558-157/2016, (kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2016-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr., kuria BUAB „Ginatmeda“ bankrotas pripažintas tyčiniu) sprendė, jog apeliantai, nesutikdami su teismo išvada, kad 2009 m. įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašytos turo vertės, nepateikė tai paneigiančių įrodymų. Tuo tarpu, kaip teisingai nustatė teismas, tiek iš į bylą pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų už 2006, 2008-2009 m., tiek iš UAB ,,Veikos auditas“ atliktos įmonės 2009-2010 m. veiklos ataskaitos matyti, kad nuo 2008 m. jos veikla tapo nuostolinga (2008 m. patyrė 39 263,00 Lt nuostolių, 2009 m. – 198 853,00 Lt, 2010 m. – 209 228,00 Lt), 2009 m. deklaruota turto už 335 999,00 Lt (ilgalaikis turtas – 2 276,00 Lt, trumpalaikis – 333 723,00 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 209 401,00 Lt. Audito išvadoje nurodyta, kad tokia įmonės finansinė būklė susiklostė dėl 2009 m. pabaigoje sumažėjusio ilgalaikio turto nuo 141 725,00 Lt iki 2 276,00 Lt, atsargų nuo 481 814,00 Lt iki 100 376,00 Lt. Tad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi yra konstatuota, kad UAB „Ginatmeda“ 2009 m. pabaigoje buvo nemoki pagal ĮBĮ.
  4. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas dėl prejudicinių faktų: 1) faktas turi būti nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; 3) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; 4) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 5) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009; 2009-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009; 2015-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2015; 2015-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-671-248/2015, kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs aukščiau nurodyto prejudicinio fakto, be pagrindo iš naujo tyrė ir vertino bendrovės nemokumo atsiradimo momentą pagal ĮBĮ, pažeidė aukščiau išdėstytas įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Šios teisėjų kolegijos išvados lemia, kad esant nustatytam prejudiciam faktui, jog UAB „Ginatmeda“ 2009 m. pabaigoje buvo nemoki pagal ĮBĮ, pirmosios instancijos teismo konstatavimas, kad 2009-12-31 atsakovei kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, yra pagrįstas ir teisingas. Atsakovei to nepadarius, atinkamai spręstina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėti veiksmai.
  5. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priteistinos žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantų argumentu sutinka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę, įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį, turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Taigi žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo šios kasacinio teismo praktikos, žalos dydį nustatė netinkamai. Nagrinėjamu atveju dėl atsakovės neteisėtų veiksmų žala bendrovei atsirado laikotarpiu nuo pareigos atsakovei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo atsiradimo momento, t. y. 2009-12-31, iki jos įgaliojimų bendrovėje pabaigos dienos, t. y. 2010-02-08. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti bendrovės skolų apimties padidėjimą laikotarpiu nuo 2009-12-31 iki 2010-02-08. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė bendrovės įsiskolinimų dydį 2009-12-31, tačiau toks dydis 2010-02-08 liko nenustatytas. Pirmosios instancijos teismas galimai priteisė iš atsakovės daugiau žalos negu ji padarė savo neteisėtais veiksmais, nes, kaip žinoma, bendrovės vadovu laikotarpiu nuo 2010-02-08 iki 2010-09-23 buvo atsakovas G. K.. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad šioje dalyje byla išspęsta neteisingai. Teisėjų kolegija pažymi, jog įvertinusi bylos duomenis nustatė, kad jie nėra pakankami tam, kad apeliacinės instancijos teismas pats galėtų nustatyti bendrovės įsiskolinimų dydį 2010-02-08 dienai, o atitinkamai – ir iš atsakovės priteistinos žalos dydį.
  6. Pažymėtina, jog apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Bendrovės įsiskolinimų dydžio 2010-02-08 dienai, o atitinkamai – ir iš atsakovės priteistinos žalos dydžio nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą šioje dalyje visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją.
  7. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
  8. Atsižvelgdamas į šias ir aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamą sprendimą dalyje dėl priteistinos iš atsakovės žalos dydžio panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

8Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kadangi skundžiamas spendimas dalyje yra naikinamas ir byla nurodytoje dalyje grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.

9Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

10Ieškovo BUAB „Ginatmeda“ apeliacinį skundą atmesti.

11Atsakovų G. K., N. K. ir trečiojo asmens UAB „Sportmeda“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą dalyje dėl iš atsakovės N. K., a. k. ( - ) priteistinos žalos dydžio panaikinti ir šioje dalyje bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

12Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai