Byla 2A-1136-603/2013
Dėl skolos pritesimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andžej Maciejevski, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BĮ UAB „Gepala“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BĮ UAB „Gepala“ ieškinį atsakovui UAB „Transekspedicija“ dėl skolos pritesimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1 990,56 Lt skolos už suteiktas vežimo paslaugas, 360,20 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. spalio 21 d. su atsakovu sudarė Vienkartinę krovinio vežimo sutartį Nr. VE-390, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį atsakovo nurodytu maršrutu, t. y. Baltarusija-Lietuva, o atsakovas įsipareigojo apmokėti ieškovo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. Teigė, jog ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė pilnai ir krovinį pristatė atsakovo nurodytu maršrutu, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir neapmokėjo už ieškovo suteiktas krovinio pervežimo paslaugas. Ieškovas taip pat nurodė, jog ginčas tarp šalių kilo dėl atsikaitymo tvarkos, kadangi atsakovas atsisakė apmokėti už ieškovo suteiktas paslaugas, vadovaudamasis CMR konvencijos 32 str. 1 p. nuostatomis, t. y. motyvuodamas tuo, kad ieškovas yra praleidęs senaties terminą reikalauti skolos išieškojimo. Reikalavimui atsiskaityti už tinkamai ir laiku suteiktas paslaugas netaikomas CMR konvencijoje numatytas ieškinio senaties terminas, t. y. šiuo atveju turi būti taikomas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.1.125 str. 1 d.). Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovo įsiskolinimą sudaro 1300 Lt suma už atliktą krovinio pervežimą bei 690,59 Lt suma už automobilio prastovą, viso – 1990,56 Lt. Atsakovas priėmė ieškovo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą GPL Nr.0000265 už atliktą krovinio pervežimą, patvirtindamas ją parašu, todėl atsakovo argumentai, kad minėta sąskaita nebuvo įtraukta į atsakovo įmonės PVM sąskaitų-faktūrų registrą, neatleidžia atsakovo nuo pareigos atsikaityti už suteiktas paslaugas. Tarp šalių yra susiklostę krovinio ekspedijavimo santykiai, t. y. krovinio siuntėjas AB siuvimo firma „Junona“ pasamdė atsakovą, kaip ekspeditorių, kuris sudarė sutartį su ieškovu, kad šis nuvežtų krovinį gavėjui Anastazija SIA, todėl sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001-06-15 d. nutarimo Nr. 31 45 p. 3 d. nuostatomis, kadangi ginčas šiuo atveju yra kilęs tarp vežėjo ir ekspeditoriaus, tai šiuo atveju turi būti taikomos CK normos ir bendras ieškinio senaties terminas.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovo nurodytos PVM sąskaitos-faktūros atsakovas nėra priėmęs ir tokia sąskaita nėra užregistruota atsakovo PVM sąskaitų-faktūrų registre. Atsakovas nesutiko su ieškovo išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kadangi ieškovas į ją įtraukė ir automobilio prastovą, kuri nėra PVM objektas. Atsakovas prašė teismo taikyti ieškinio senatį, kadangi tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Vienkartinė kovinio vežimo sutartis, kuriai turi būti taikomos CMR konvencijos nuostatos, t. y. nustačius, kad šiai sutarčiai yra taikoma CMR konvencija, turi būti taikomas CMR konvencijos 32 str. 1 d. nuostatos, reglamentuojančios vienerių metų ieškinio senaties terminą, be to, pagal susitarimą su užsakovu atsakovas susitarė vežti krovinį, o ne organizuoti pervežimą, todėl atsakovas šiuo atveju yra vežėjas ir ieškovas irgi įsipareigojo pervežti krovinį, todėl yra faktinis vežėjas, todėl teigė, jog ieškovas yra vežėjas CMR konvencijos prasme, kaip ir atsakovas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad 2004 m. spalio 21 d. tarp šalių sudarytai Vienkartinei krovinio vežimo sutarčiai Nr. VE-390, kurią patvirtina Tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštis 6LA0158421 (CMR), yra taikytinos CMR konvencijos nuostatos, nes krovinys buvo vežamas kelių transportu, už užmokestį ir iš Baltarusijos į Lietuvą, t. y. krovinio gavėjas bei siuntėjas yra skirtingų šalių teritorijose, todėl pripažinus tą faktą, jog buvo vežama pagal CMR konvenciją, krovinių tarptautinio vežimo už atlyginimą sutarčiai, vežėjo, siuntėjo ir gavėjo tarpusavio santykiams, pareigoms bei atsakomybei yra taikytinos CMR konvencijos nuostatos. Jeigu vežimo sutarčiai yra taikoma CMR konvencija, tai joje nustatytos taisyklės vienodai yra taikomos vežėjo reikalavimams atlyginti už pervežimą ir taip pat baudoms ar delspinigiams išieškoti, todėl ieškovo argumentu šioje dalyje teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje nesant tokios nuorodos, kad atsakovas tik ekspedijuoja krovinį, jis laikytinas vežėju. Atsakovas šioje civilinėje byloje prašė taikyti ieškinio senatį ir nurodė, kad sutinkamai su CMR konvencijos 32 str. 1 d. c p. nuostatomis, šiuo atveju yra taikytina vienerių metų ieškinio senatis, t. y. 2004 m. spalio 21 dieną tarp šalių buvo sudaryta ginčo sutartis ir ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo 2005 m. sausio 22 d., o pasibaigė – 2006 m. sausio 22 d., tuo tarpu ieškovas ieškinį teismui pateikė tik 2010 m. gruodžio 20 d., t. y. daugiau nei po ketverių metų ir neprašė jo atnaujinti.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovas BĮ UAB „Gepala“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

101. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teigia, jog būtina vadovautis Senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 45 punkto 3 dalimi, kurioje konstatuota, kad jei sutartis buvo sudaryta, bet vežama nebuvo, ginčams, kylantiems iš šios sutarties, nagrinėti taikomi nacionaliniai įstatymai, bet ne CMR konvencija, todėl taikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios ieškininę senatį. Teigia, jog santykiams tarp ekspeditoriaus ir vežėjo taikomas bendras 10 metų senaties terminas.

112. Teismas visiškai nenagrinėjo ir neatsižvelgė į ieškovo ir atsakovo elgesį iki vežimo sutarties sudarymo. Atsakovas organizavo vežimą ir veikė kaip ekspeditorius, taip pat sutiko dėl didesnių baudinių netesybų nei numatyta vežimo sutartyje, o tai yra akivaizdu iš jo elgesio iki sutarties sudarymo bei jos vykdymo metu.

12Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Atsiliepime pažymima:

131. Pirmosios instancijos teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vadovavosi ne formaliai, o taikė teisinį materialinių normų aiškinimą dėl CMR konvencijos taikymo ir taikė teisės normas konkretiems tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusiems teisiniams santykiams, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju yra taikytinos CMR Konvencijos nuostatos, nes krovinys buvo vežamas kelių transportu, už užmokestį ir iš Baltarusijos į Lietuvą.

142. Ieškovo teiginys, kad atsakovas yra laikytinas ne vežėju, o ekspeditoriumi, yra nepagrįstas ir neteisingas. Kadangi pagal susitarimą su užsakovu atsakovas buvo vežėjas, nes susitarė vežti, o ne organizuoti pervežimą, todėl atsakovas laikytinas vežėju, o ieškovas irgi įsipareigojo pervežti krovinį, o ne organizuoti vežimą, dėl ko ieškovas yra faktinis vežėjas. Aplinkybes, kad atsakovas buvo vežėjas užsakovo atžvilgiu, pagrindžia byloje esantis CMR važtaraštis Nr. AZ465829/A, iš kurio matyti, kad pagal užsakymo lapą iš siuntėjo – siuvimo įmonės „Yonona“ dalį krovinio vežė pats atsakovas, tuo tarpu likusiai krovinio daliai atsakovas pasamdė ieškovą, ką patvirtina pateiktas CMR važtaraštis 6LA 0158421, taip pat atsakovo išrašyta 2004-10-27 PVM sąskaita-faktūra užsakovui PS LOGISTICS už krovinio pervežimą.

153. Apelianto išdėstytos aplinkybės dėl ikisutartinių santykių nėra nagrinėtinos, nes ieškinys buvo pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Tai pripažinus, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

164. Pagal kasacinio praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2010), bylose dėl atlyginimo priteisimo, kuriuos reiškia faktinis vežėjas susitariančiam vežėjui, taikytinas vienerių metų ieškininės senaties terminas.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas netenkintinas.

19Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

20Bylos medžiaga nustatyta, kad 2004 m. spalio 21 d. šalys sudarė Vienkartinę krovinio vežimo sutartį Nr. VE-390, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį atsakovo nurodytu maršrutu, t. y. Baltarusija-Lietuva, o atsakovas įsipareigojo apmokėti ieškovo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (b. l. 10-12). Iš Tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio 6LA0158421 (CMR) turinio nustatyta, jog ieškovas pristatė krovinį atsakovo nurodytu maršrutu 2004 m. spalio 26 d. (b. l. 39-41). 2004 m. spalio 27 d. ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą GPL Nr. 0000265 už atliktas krovinio pervežimo paslaugas 1300 Lt sumai bei už automobilio prastovą 690,56 Lt sumai, viso – 1990,56 Lt sumai (b. l. 13). 2004 m. lapkričio 4 d. raštu atsakovas nesutiko su ieškovo paskaičiuota 690,56 Lt suma už automobilio prastovą (b. l. 14). Ieškovas 2004 m. lapkričio 12 d. raštu atsisakė perrašyti išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą ir sumažinti paskaičiuotos prastovos dydį, kadangi buvo susitarta už vieną prastovos dieną mokėti ne po 100 Lt, o po 100 EUR sumą (b. l. 15). Ieškovas 2010 m. rugsėjo 24 d. raštu pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl susidariusio įsiskolinimo, tačiau atsakovas atsisakė padengti įsiskolinimą motyvuodamas tuo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, kadangi yra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas (b. l. 17-18).

21Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).

22Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad tarp šalių susiklosčius sutartiniams tarptautinio krovinio vežimo keliais teisiniams santykiams taikytina Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencijos) nuostatos. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas organizavo vežimą ir veikė kaip ekspeditorius, todėl senaties terminas turi būti skaičiuojamas pagal bendrąsias CK numatytas taisykles. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ekspeditorius laikomas vežėju, nors pats nevežė krovinio, bet akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, jog jis tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje bendrovė „Tair-novyje technologičeskije sistemy“ v. UAB „ Gaudvija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Artūro transportas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-165/2009; kt.). Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau be atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Kaip matyti iš Vienkartinės krovinio vežimo sutarties (b. l. 10-12), joje nėra jokio nurodymo, kad atsakovas tik ekspedijuoja krovinį. Be to, į bylą pateiktas 2004 m. spalio 27 d. CMR važtaraštis Nr. AZ 465829/A (b. l. 82-83), iš kurio matyti, kad pagal užsakymo lapą (b. l. 80-81) iš siuntėjo siuvimo įmonės „Yunona“ dalį krovinio vežė pats atsakovas, o likusiai daliai krovinio pervežti atsakovas pasamdė ieškovą. Šias aplinkybes patvirtina aukščiau minėta Vienkartinė vežimo sutartis bei CMR važtaraštis Nr. 6LA 0158421 (b. l. 39-41). Taigi iš nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovas užsakovo atžvilgiu buvo ir vežėjas, kuris prieš vežimo užsakovą prisiėmė visą atsakomybę už pervežimą.

23Taigi kvalifikavus, jog atsakovas buvo vežėjas, šalių teisiniams santykiams tiesiogiai taikytinos CMR konvencijos nuostatos, kadangi buvo vežama kelių transportu, už užmokestį, krovinio gavėjas ir siuntėjas yra skirtingų šalių teritorijose, šalys yra CMR konvencijos narės. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamam ginčui taikytinas CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte, o ne CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko šalies reikalavimu. Kadangi atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pateikė šį terminą praleidęs ir tuo pagrindu jo reikalavimus atmetė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. birželio 15 d. nutarime Nr. 31 dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 45 punkte pateiktu išaiškinimu, kuriame nurodyta, kad vienerių metų ieškininės senaties terminas taikomas tiek ieškiniams, reiškiamiems vežėjui dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, tiek ir vežėjo reikalavimams sumokėti jam vežimo mokestį, tarp jų ir reikalavimams dėl atlyginimo. Tokios pat pozicijos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2010, 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008 ir kt.). Nurodytų bylų ratio decidendi iš esmės sutampa su šioje civilinėje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo 2005 m. sausio 22 d., o pasibaigė – 2006 m. sausio 22 d., tuo tarpu ieškovas ieškinį teismui pateikė tik 2010 m. gruodžio 20 d., terminą praleidęs beveik ketverius metus. Taigi nagrinėjamu atveju vien ši aplinkybė leidžia teismui nenagrinėti pareikštų materialinių reikalavimų pagrįstumo, kadangi ieškovas tokiu būdu prarado galimybę savo galimai pažeistą teisę ginti teismine tvarka.

24Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų (pvz., ikisutartinių santykių) teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

25Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė ieškinio senatį pagal CMR konvenciją reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26Atsakovas prašė priteisti 1 210 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, prašoma priteisti suma yra pagrįsta, todėl atmetus apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apelianto atsakovo naudai (CPK 98 str. 1 d.).

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

28Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti iš ieškovo BĮ UAB „Gepala“ ( - ) atsakovo UAB „Transekspedicija“ (j. a. k. duomenys neskelbtini) naudai 1 210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) išlaidų, susijusių su advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovo nurodytos PVM... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovas BĮ UAB „Gepala“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 10. 1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.... 11. 2. Teismas visiškai nenagrinėjo ir neatsižvelgė į ieškovo ir atsakovo... 12. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti.... 13. 1. Pirmosios instancijos teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika... 14. 2. Ieškovo teiginys, kad atsakovas yra laikytinas ne vežėju, o... 15. 3. Apelianto išdėstytos aplinkybės dėl ikisutartinių santykių nėra... 16. 4. Pagal kasacinio praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 20. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2004 m. spalio 21 d. šalys sudarė Vienkartinę... 21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma... 22. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, pripažįsta, kad pirmosios... 23. Taigi kvalifikavus, jog atsakovas buvo vežėjas, šalių teisiniams santykiams... 24. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų (pvz., ikisutartinių... 25. Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja,... 26. Atsakovas prašė priteisti 1 210 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 28. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti... 29. Priteisti iš ieškovo BĮ UAB „Gepala“ ( - ) atsakovo UAB...