Byla 2-455-91/2012

1Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovams J. S., P. S., E. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriui, Tretiesiems asmenims Valstybės įmonei Registrų centrui Marijampolės filialui, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Marijampolės savivaldybės administracijai, G. K., A. K., S. K., V. V. ir R. A., dėl naudojimuisi žemės sklypais tvarkos nustatymo ir atsakovų E. J. J. S. P. S. priešieškinį ieškovui S. K. ir atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriui, tretiesiems asmenims Valstybės įmonės registrų centro Marijampolės filialui, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Marijampolės savivaldybės administracijai, G. K., A. K., S. K. V. V. ir R. A., dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo ir kt. reikalavimų,

Nustatė

2I. S. K., palaiko savo ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus, prašo juos tenkinti pilnumoje. Ieškovo ir trečiojo asmens S. K. atstovė teismo posėdyje, pareiškė, kad ieškovo S. K. ir trečiojo asmens reikalavimai sutampa ir prašo juos tenkinti pilnumoje ir priteisti iš atsakovų turėtas visas su bylos vedimu turėtas išlaidas valstybei ir išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą šalims. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė, paaiškino, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti padalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bendraturčiai turi teisę nusistatyti ir naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką. Kaip matyti iš Valstybės Įmonės „Registrų centras" nekilnojamojo turto registro išrašų - pažymėjimų ir kitų pateiktų rašytinių įrodymų, nekilnojamą turtą – žemę ieškovas ir tretysis asmuo, bei atsakovai įsigijo valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu. Geruoju susitarti dėl žemės sklypų atidalinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo su atsakovais negali, kadangi jie ieškovo ir trečiojo asmens atžvilgiu nusiteikę priešiškai. Juridiškai ieškovo ir trečiojo asmens teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, nes jie negali oficialiai naudotis atitinkamu savo žemės sklypų dalimi, atstovaujamieji gyvena nuolatinėje įtampoje ir dirbtinai sudaromi nepatogumai. Pagalbos kreipėsi į specialistus, parengė projektinį pasiūlymą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Planas buvo parengtas pagal mano atstovaujamų ieškovo ir trečiojo asmens pasiūlymą, atsižvelgiant į bendraturčių pageidavimus ir pastabas ankstesnio parengiamojo posėdžio metu. Ieškovo ir trečiojo asmens atstovės manymu toks žemės atidalinimo projektas tiks visiems bendrasavininkiams nepažeis nei vieno iš jų teisėtų interesų. Pagal UAB „ Matininkų paslaugos" parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos Lietuvos Respublika turėtų naudotis 416 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „A"; G. K. ir S. K. turėtų naudotis 521 žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „B"; A. K. ir S. K. turėtų naudotis 218 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „F“ J. S. ir P. S. turėtų naudotis 334 kv m žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „C" ; E. J. turėtų naudotis 317 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „D"; 513 kv. m žemės sklypo dalimi plane Įmeta „E" Lietuvos Respublika, G. K. ir S. K., A. K. ir S. K., J. S. ir P. S., E. J. turėtų naudotis bendrai. Ieškovo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais atstovė prašo teismą patikslintą ieškinį ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais pateiktą pareiškimą tenkinti pilnai ir nustatyti 2319 kv. m žemės sklypu kadastro Nr. 1801/0059:43, esančiu Marijampolės mieste naudojimosi tvarką pagal UAB „Matininkų paslaugos: 2011-04-18 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo patikslintą planą: Lietuvos Respublika naudojasi 416 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „A" ; G. K. ir S. K. naudojasi 521 kv.m žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „B" ; A. K. ir S. K. naudojasi 218 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „F" ; J. S. ir P. S. naudojasi 334 kv m žemės sklypo, dalimi plane pažymėta raide „C" ; E. J. naudojasi 317 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „D"; 513 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta „E" Lietuvos Respublika, G. K. ir S. K., A. K. ir S. K., J. S. ir P. S., E. J. naudojasi bendrai.

3A. J. S. ir E. J., bei jų atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais S. K. pareiškimu visiškai nesutinka. Atsakovai ir jų atstovas pateiktą teismui priešieškinį palaiko ir prašo jį patenkinti pilnumoje, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei ir už pasinaudojimą kvalifikuota teisine pagalba ruošiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teismo posėdyje. Teismo posėdyje paaiškino, kadangi jų manymu šioje byloje vien atsiliepimo nepakanka, nes visi atsakovai turi savarankiškus reikalavimus, šioje byloje todėl pareiškė priešieškinį, kuriame išdėstė savo atsikirtimus į Ieškovo ir trečiojo asmens pareiškimą, susijusius su nagrinėjama byla, pradiniu ieškiniu. Atsižvelgiant į tai, kad tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra ryšys ir juos kartu nagrinėjant galima greičiau ir teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusius ginčus. Ieškovai yra tokie žmonės, kad patys muša ir patys rėkia. Ieškovai apie gyvenamą namą, neturint jokių leidimų prisistatė pašiūrių, kurios gadina bendrą vaizdą ir atrodo kiemas labai netvarkingai. Ieškovai niekados netvarkė kieme aplinkos, visą laiką tik šiukšlina. Ieškovo ir jo atstovės teiginiai, kad „Geruoju susitarti dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos su atsakovais negali, kadangi nevagos atsakovai ieškovo atžvilgiu yra nusiteikę agresyviai ir priešiškai. Tokie ieškovo ir jo atstovės argumentai yra netik, kad nepagrįsti, bet ir melagingi, kadangi jis pats yra savavališkai užėmęs dalį ginčijamo žemės sklypo, sukrovęs dideles krūvas šiukšlių bei kitokių rakandų, kas pažeidžia kitų bendraturčių teisėtus interesus. Pagal ieškovo ir trečiojo asmens pareiškimą dėl jų parengto plano nusistovėjusios tvarkos neatitikimo. Ieškovas pagal parengtą planą Lietuvos Respublikai siūlo žemės sklypo dalis, kuriomis šiuo metu pats naudojasi, tokiu padidindamas savo asmeninės nuosavybės žemės sklypo dalį, Lietuvos Respublikai priklausančios žemės sklypo nuosavybės sąskaita. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovų ir jų atstovo manymu jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jų paskirčiai. Esant nesutarimų dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, vieną iš atidalijimo būdų pasirenka siekiantis atsidalyti bendrą turtą asmuo, tai yra ieškovas ir tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais, tačiau jie teismui turi įrodyti, kodėl pasirinktas būdas priimtiniausias ir kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys žalos daiktui bei jo paskirčiai. Pagal pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Atsakovų ir jų atstovo manymu tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius. įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas remiantis nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovai prašo nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi žemės konkrečiomis dalimis, tam tikros žemės dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas - suformuojami atskiri nauji nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia, paskyrus kiekvienam asmeniui nuosavybės teisėmis žemės sklypą. I. S. K. ir jo tėvas S. K. pateikė teismui pareiškimą, teigdamas, kad geruoju susitarti negalėjo, tačiau atsakovų atkreiptinas teismo dėmesys, kad tokio susitarimo net nebuvo siekiama sudaryti, todėl I. S. K. kreipimasis į teismą nesureguliavus ginčo ikiteisminiu būdu yra skubotas. Be to, atsakovai nebuvo tinkamai informuoti apie Ieškovo pasirengimą imtis teisminių savo pažeistų interesų gynybos priemonių, nebuvo išnaudota šalių pareiga kuo ekonomiškiau išspręsti ginčą. bendradarbiauti bei kooperuotis, todėl prašo teismo bei kitas bylinėjimosi išlaidos yra priskirtinos ieškovui ir trečiajam asmeniui nepriteistinos iš atsakovų.

4Atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus atstovė, teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas S. K. ir tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais S. K., bei jų atstovė teismo prašo: nustatyti 2319 kv. m. žemės sklypo kadastro Nr. 1801/0059:43 Marijampolės mieste naudojimosi tvarką pagal UAB „Matininkų paslaugos: 2011-04-18 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo patikslintą planą. Lietuvos Respublika naudojasi 416 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „A", ieškovai G. K. ir S. K. naudojasi 521 kv.m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „B"; A. K. ir S. K. naudojasi 218 kv.m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „F"; atsakovai J. S. ir P. S. naudojasi 334 kv.m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „C"; E. J. naudojasi 317 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „D" ; 1.6.

5513 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta „E" Lietuvos Respublika, G. K. ir S. K., A. K. ir S. K., J. S. ir P. S., E. J. naudojasi bendrai. Priteisti iš atsakovų civilinės bylos vedimo išlaidas ieškovo ir trečiojo asmens ir valstybės naudai. I. S. K. ir jo bei trečiojo asmens atstovė nurodo, kad geruoju susitarti dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos su atsakovais nustatyti negali, kadangi jie jų atžvilgiu nusiteikę agresyviai ir priešiškai. Juridiškai ieškovo ir trečiojo asmens teisėti interesai yra pažeidžiami, nes jie negali oficialiai naudotis atitinkamu - konkrečiu žemės sklypu, gyvena nuolatinėje įtampoje ir jiems dirbtinai sudaromi nepatogumai. Nesutinka su šiuo Ieškovo ir jo atstovės teiginiu, pažymėtina, kad G. K. ir S. K. 2011-05-03 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyrių prašydami patikrinti žemės sklypo planus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyrius 2011-05-20 raštu Nr. 20SS-1456 nurodė, kad žemėtvarkos skyrius naudojimosi tvarkos nustatymo plano tikrinimo funkcijų neatlieka. Informuojame, kad Ieškovas nėra kreipęsis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyrių su prašymu patvirtinti žemės sklypo kadastro Nr. 1801/0059:43 naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Atstovės manymu Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti-visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų, Žemės įstatymo 1 straipsnis, ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti. Bendram naudojimuisi turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011). Atsakovo atstovės manymu objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Savo ruožtu teismas turi diskrecijos teisę, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, pripažinti prašomą nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką neatitinkančia tiek nurodytų bendrųjų civilinių principų, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų (CK 4.75 straipsnis, 4.72 straipsnis) ir tokio reikalavimo netenkinti, paliekant suinteresuotai šaliai galimybę kreiptis į teismą dėl esamo bendraturčių ginčo išsprendimo, pateikiant kitą naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos mėn. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011). Teismas praktikoje išaiškino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus kurie yra: teisėtumo kriterijus, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus, Faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus atstovė, prašo ieškovo S. K. ir trečiojo asmens reikalavimus atmesti kaip neteisėtus ir nepagrįstus, priteisti visas su bylos vedimu turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6Tretysis asmuo valstybinės įmonės registrų centro Marijampolės filialo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateiktame atsiliepime nurodo, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas juo disponuojama ir naudojamasi bendraturčių susitarimu. Nekilnojamo daikto bendraturčiai turi teisę bendru susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Minėtos žemės sklypo, kadastrinis numeris 180/0059:43 bendraturčiai yra Lietuvos Respublika, kurios patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos žemėtvarkos skyrius, atsakovė E. J., G. K. ir S. K., J. S. ir P. S. A. K. ir S. K.. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 4.75 str., 4.81 str. naudojimosi tvarka žemės sklypu gali būti nustatyta šiems bendraturčiams atsižvelgiant į jų turimą dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Atsižvelgiant į tai, kad filialas teisinio suinteresuotumo civilinėje byloje neturi, visas jam žinomas aplinkybes paaiškino šiame atsiliepime, bylą prašo nagrinėti nedalyvaujant filialo atstovui. (b.l. 139).

7Trečiojo asmens Marijampolės savivaldybė administracijos pateiktame atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį nurodyta, kad ginčo objektas žemės sklypas yra Marijampolės mieste Vytauto g. 59, administracija į daiktą – žemę nepretenduoja ir neginčija ieškovo teisių vienokiu ar kitokiu būdu naudotis ar disponuoti šiuo nekilnojamu turtu žeme. (b.l. 74-75).

8Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas paaiškino, kad inspekcija vadovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, pagal kompetenciją vykdo teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, o ginčas byloje yra kilęs dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo tarp bendraturčių, pateiktame ieškinyje ir patikslintame ieškinyje, bei priešieškinyje nėra ginčo dėl teritorijų planavimo dokumento, statinių statybos ar savavališkos statybos padarinių šalinimo, todėl mano, kad teismas 2012-03-06 nutartimi įtraukęs šioje byloje inspekciją trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais padarė klaidą, kuri gali būti ištaisyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 45 str. nustatyta tvarka tai yra teismui inspekciją pripažinus netinkama šalimis, nes teismo priimtas sprendimas inspekcijos teisėms ir pareigoms neturės įtakos. Dėl patikslinto ieškinio ir priešieškinio patenkinimo klausimus prašo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu šalių pateiktus įrodymus.

9Ieškinys ir patikslintas ieškinys bei trečiojo asmens prašymas atmestini. Atsakovų priešieškinys tenkintinas pilnumoje.

10Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 str.1d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ( LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2006, Nr.3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008). Bylos teisminio nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad šalys nekilnojamojo turto registro 2012 m. sausio 19 d. duomenimis, į žemės sklypą, kadastrinis numeris 1801/0059:43, esantį Vytauto g. 59, Marijampolės mieste, įregistruotos nuosavybės teisės Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teisės Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (534/2319 dalys ), bendrosios dalinės nuosavybės sutuoktinių teisėmis atsakovams J. S. ir P. S. (429/2319 dalys), bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis tretiesiems asmenims A. K. ir S. K. (280/2319 dalys) ir bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis ieškovui S. K. ir trečiajam asmeniui G. K. (669/2319 dalys). (b.l. 139). I. S. K. ir tretysis asmuo S. K., kaip matyti iš Valstybės įmonės registrų centro Marijampolės filialo nekilnojamojo turto registro išrašų -pažymėjimų ir kitų rašytinių įrodymų, nekilnojamą turtą – žemę ir atsakovai, bei tretieji asmenys įsigijo valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu. I. S. K. ir trečiojo asmens S. K. atstovės aiškinimu geruoju susitarti dėl naudojimosi žemės sklypų tvarkos su atsakovais susitarti negali, nes kai kurie bendraturčiai nori naudotis žemės sklypo dalimi, kuri yra po ieškovo ir trečiojo asmens statytais pastatais ir sodintais, vaismedžiais. I. S. K. ir tretysis asmuo S. K., pagalbos kreipėsi į specialistus, parengė projektinį pasiūlymą dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo. Planas buvo atliktas pagal ieškovo ir trečiojo asmens pasiūlymą, atsižvelgiant į bendraturčių pageidavimus, išreikštus teismui pateiktuose planuose, ir pastabas išreikštas parengiamojo posėdžio metu. I. S. K. ir trečiojo asmens S. K. manymu, kad parengtas planas tiks visiems bendrasavininkiams bei nepažeis nei vieno iš jų teisėtų interesų. Pagal 2012 m. kovo 4 dieną UAB „ Matininkų paslaugos" parengtą žemės sklypų naudojimosi tvarkos planą, Lietuvos Respublika turėtų naudotis 416 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „A"; ieškovas S. K. turėtų naudotis 521 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „B"; tretieji asmenys A. K. ir S. K. turėtų naudotis 218 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „M“ atsakovai J. S. ir P. S. turėtų naudotis 334 kv m žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „C" ; E. J. turėtų naudotis 317 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „D"; Lietuvos Respublika 513 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta „E"; ieškovas S. K., tretieji asmenys A. K., S. K. ir atsakovai J. S., P. S., E. J. turėtų naudotis bendrai. (b.l. T-1,b.l. 106, T-2, 32-39, 45). Ieškovas ir tretysis asmuo mano, kad juridiškai jų teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, nes jie negali oficialiai naudotis atitinkama - konkrečia žemės sklypo dalimi, po jų pastatytais pastatais bei pasodintais vaismedžiais, kuriais iki šiol naudojosi ir dabar naudojasi. I. S. K. ir trečiojo asmens S. K. reikalavimai atmestini nes pakoreguoti žemės sklypai sukeičiant ieškovui priskirtinus žemės sklypus su Lietuvos Respublika ieškovui priskirtini sklypai plane pažymėti žalia spalva Lietuvos Respublikai pažymti mėlyna spalva (T-1, b.l. 23,30). Tokie ieškovo S. K. ir trečiojo asmens S. K. ir jų atstovės argumentai yra netik, kad nepagrįsti, bet ir melagingi, kadangi jie patys yra savavališkai užėmę dalį ginčijamo žemės sklypo, sukrovęs dideles krūvas šiukšlių bei kitokių rakandų, kas pažeidžia kitų bendraturčių teisėtus interesus. (T-1, b.l. 24,24a, A. S. Žukaitienės faktinių aplinkybių konstatavimas 2012-03-19 priedas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Lietuvos Respublikos CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti-visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, tai aiškiai bylos faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad kaip tik to siekia savo ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovas S. K. ir tretysis asmuo S. K., todėl teismo manymu jų siekiai netenkintini. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymą, tai yra teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismas vertindamas bendraturčių pateiktus žemės dalių projektus visų pirma žiūri ar atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdamas šių tikslų teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, teismas vadovaujasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), ir yra pripažinti teismų praktikoje. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr, 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti. Bendram naudojimuisi turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011). Objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypų naudojimosi tvarkai Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, ieškovui S. K., inicijuojančiam ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Ieškovo ir trečiojo asmens pateikti žemės sklypų naudojimosi tvarka paliečia net tris kaimynus atsakovus J. S., P. S. ir E. J., trečiuosius asmenis V. V. ir R. A.. Teismas išklausęs atsakovų E. J., J. S. ir jų atstovo nuomonės, ištyręs rašytinius įrodymus, faktines bylos aplinkybes nustatė, kad ieškovo S. K. ir trečiojo asmens S. K., parengto plano nusistovėjusios tvarkos neatitikimo, ieškovas ir tretysis asmuo pagal jų parengtą planą Lietuvos Respublikai siūlo žemės sklypo dalis, kuriomis šiuo metu jie patys ir naudojasi, tokiu būdu siekia padidinti savo asmeninės nuosavybės žemės sklypo dalį, Lietuvos Respublikai priklausančios žemės sklypo nuosavybės sąskaita. Atsižvelgiant į tai Ieškovo ir trečiojo asmens pateiktas planas koreguotinas pagal pridedamą atsakovų planą , parengtą 2012 m. sausi 17 d. žemės sklypo kadastrinis numeris 180100590043, esančio Vytauto g. 59, Marijampolės mieste, nustatyti Žemės sklypų naudojimosi tvarką taip: Lietuvos Respublika naudojasi sklypu A, 410 kv. m.; ieškovas S. K. sklypu B 514 kv. m.; tretieji asmenys A. K. ir S. K. sklypu F 215 kv. m.; atsakovai J. S. ir P. S. sklypu C 330 kv. m.; E. J. sklypu D 131 kv.m.; Nustatyti, kad sklypu E 537 kv.m. šalys naudojasi bendrai, nes jis yra bendram naudojimui skirtas žemės sklypas. (T-1, b.l. 148). Teismo manymu atsakovų E. J., J. S. ir P. S., priešieškinys ir jame keliami reikalavimai, palies tik trijų namo gyventojų interesus, tai ieškovo S. K. ir trečiųjų asmenų S. K. ir A. K. interesus. G. K., nesuinteresuota naudojimusi žemės sklypais tvarkos nustatymu (b.l. 69-70), santuoka tarp G. K. ir S. K. nutraukta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimu. (b.l. 96-97). I. S. K. ir trečiojo asmens S. K. pastatyti statiniai yra nelegalūs, teršia aplinką ir turi būti nugriauti. Atsakovų pateiktas žemės padalinimo planas labiausiai atitinka žemės naudojimosi nusistovėjusią tvarką ir priėjimą, bei naudojimąsi legaliai pastatytais pagalbiniais statiniais (T-1, b.l. 34-41, 139-142, T-2, b.l. 21-28) , todėl atsakovų priešieškinys tenkintinas visiškai.

11Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas remiantis nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas - suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia'. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad, kilus ginčui ir sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, kai keli bendraturčiai reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas - nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės ir tik negalint daikto padalyti natūra nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka. Šiuo atveju nustatomos bendro naudojimo tvarka, todėl atidalijimas negalimas. Lietuvos Respublikos CK 4.80 straipsnio 1 dalis.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006

12Dėl išlaidų susijusių su civilinės bylos vedimu. Ieškovas pateikė teismui ieškinį teigdamas, kad geruoju susitarti negali, ieškovas su atsakovais, tokio susitarimo net nesiekė susitarti geruoju, todėl ieškovo S. K. kreipimasis į teismą nesureguliavus ginčo ikiteisminiu būdu yra skubotas, jis pats visų pirma turi nusigriauti nelegaliai pastatytas pašiūres, išvalyti savo šiukšlynus. Atsakovai nebuvo tinkamai informuoti apie ieškovo pasirengimą imtis teisminių savo pažeistų turtinių interesų gynybos priemonių, nebuvo išnaudota šalių pareiga kuo ekonomiškiau išspręsti ginčą. Šiame ginče atsakovų naudai priimtas sprendimas, atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies ieškovo, nors ji ir atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais ieškovo pusėje S. K. atleistinas nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovams, teismas atsižvelgia ir į tai ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir vertina priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tretysis asmuo S. K. sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, o ieškovas S. K., nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, pateikęs teismui ieškinį norėjo bylą išspręsti savo atstovo pagalba, pats vengė dalyvauti teismo pasėdyje, 2012-01-11 teismo nutartimi ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu. (T-1, b.l.113). Dėl ieškovo papildomos medžiagos teikimo civilinė byla buvo išnagrinėta iš esmės devintajame teismo posėdyje, tai rodo, kad nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko procesines pareigas. Vadovaujantis LR CPK 93 str., 96 str., 98 str. iš Ieškovo, priteisiamos išlaidos susijusios su civilinės bylos vedimu teisme Atsakovų naudai pagal pateikiamus kvitus. Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 1d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu nr. IR-85 patvirtino rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas). Pagal rekomendacijų 2 p. nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų komplektiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį pakartotiną dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį bei kitas svarbias aplinkybes. Atsakovai dėl visų procesinių dokumentų ruošimo, teisinių konsultacijų teikimo kreipėsi į advokato padėjėją Eriką Rugienių, teisinių paslaugų sutarties pagrindu, už proceso metu atliktus darbus buvo išrašyti pinigų priėmimo kvitai serija LAT Nr. 608967, 1000 litų sumai, už suteiktas atsakovei J. S. teisines paslaugas, serija LAT Nr. 608966, 1336 litų sumai už suteiktas E. J. teisines paslaugas ir 102 litai sumokėtas žyminis mokestis valstybei už priešieškinio pateikimą teismui. (T-1 b.l. 107-108, 109-110, T-2, b.l. 99-100) Pažymėtina, kad visų teisinių paslaugų įkainiai yra pagrįsti ir apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintomis rekomendacijomis bei atitinka šių Rekomendacijų 8 p. nustatytus užmokesčio dydžius.

13I. S. Kvetkauskui, asmens kodas – ( - ) gyv. ( - ), Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-04-11 sprendimais Nr. TP-2-92-2)-11-T-1117-1671 ir 2011-09-07 Nr. TP-2-(2-20-11-T-2632-3596, suteikta 100 procentų nemokama teisinė pagalba, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą šios išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų. (T-1,b.l. 3,52).

14Trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais ieškovo pusėje S. K., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), Kauno valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos 2012-02-13 sprendimu Nr. TP-2-(2-2)-12-T-463-595 suteikta nemokama 100 procentų teisinė pagalba, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą šios išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų. (b.l. T-2, b.l. 41).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str.,264 str., 265 str., 268 str., 270 str., 272 str., 274 str., 275 str., 279 str., 307 str. teismas

Nutarė

16Ieškinį ir patikslintą ieškinį bei trečiojo asmens pareiškimą atmesti, atsakovų priešieškinį tenkinti pilnai.

171. I. S. K. ieškinį ir patikslintą ieškinį, bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškovo pusėje S. K. pareiškimą, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir kt. reikalavimų, atmesti kaip neteisėtus ir nepagrįstus.

182. A. E. J., J. S. ir P. S. priešieškinį tenkinti pilnai, nustatyti žemės sklypo kadastro numeris 180100590043, esančio ( - ), naudojimosi tvarką pagal atsakovų pateiktą 2012 m. sausio 17 dienos, žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planą ir paskirti naudotis žemės sklypo dalimis:

  1. Lietuvos Respublika naudojasi sklypu plane pažymėtu „A“, 410 kv. m. dalimi;
  2. I. S. K. žemės sklypu plane pažymėtu „B“ 514 kv. m. dalimi;
  3. Tretieji asmenys A. K. ir S. K. žemės sklypu plane pažymėtu „F“ 215 kv. m. dalimi;
  4. A. J. S. ir P. S. žemės sklypu plane pažymėtu „C“ 330 kv. m. dalimi;
  5. A. E. J. žemės sklypu plane pažymėtu „D“ 131 kv.m. dalimi;
  1. Nustatyti, kad sklypu plane pažymėtu „E“ 537 kv.m. dalimi šalys naudojasi bendrai, nes jis yra bendram naudojimui skirtas žemės sklypas.
  1. Priteisti iš ieškovo S. K., asmens kodas ( - ) gyv. Vytauto g. 59 – 1,

19Marijampolės mieste, 102 litus (vieną šimtą du litus) turėtų išlaidų sumokant žyminį mokestį valstybei už priešieškinio pateikimą teismui ir 1336 litus (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt šešis litus) turėtų išlaidų už pasinaudojimą advokato padėjėjo teisine pagalba ruošiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme, atsakovei E. J., asmens kodas ( - ) gyv. ( - )mieste.

  1. Priteisti iš ieškovo S. K., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), 1000 litų (vieną tūkstantį litų) turėtų išlaidų už pasinaudojimą advokato padėjėjo teisine pagalba ruošiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme, atsakovei J. S., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ).
  2. Priteisti iš ieškovo S. K., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), 89,90 litų (aštuoniasdešimt devynis litus 90 ct) valstybei turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų ir šaukimų siuntimą šalims.

20Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K.... 2. I. S. K., palaiko savo ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus, prašo... 3. A. J. S. ir E. J., bei jų atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad su... 4. Atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,... 5. 513 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta „E" Lietuvos Respublika, G.... 6. Tretysis asmuo valstybinės įmonės registrų centro Marijampolės filialo... 7. Trečiojo asmens Marijampolės savivaldybė administracijos pateiktame... 8. Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos... 9. Ieškinys ir patikslintas ieškinys bei trečiojo asmens prašymas atmestini.... 10. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 11. Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas... 12. Dėl išlaidų susijusių su civilinės bylos vedimu. Ieškovas pateikė... 13. I. S. Kvetkauskui, asmens kodas – ( - ) gyv. ( - ), Kauno valstybės... 14. Trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais ieškovo pusėje S. K.,... 15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str.,264 str., 265 str.,... 16. Ieškinį ir patikslintą ieškinį bei trečiojo asmens pareiškimą atmesti,... 17. 1. I. S. K. ieškinį ir patikslintą ieškinį, bei trečiojo asmens su... 18. 2. A. E. J., J. S. ir P. S. priešieškinį tenkinti pilnai, nustatyti žemės... 19. Marijampolės mieste, 102 litus (vieną šimtą du litus) turėtų išlaidų... 20. Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas apeliacine tvarka Kauno...