Byla 1-19-309/2012

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, sekretoriaujant Renatai Lesanavičienei, Irenai Skaringienei, Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei, gynėjams advokatams Vytautui Bučiui, Algirdui Milašauskui, Arūnui Koskui,

2viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., gim. ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. ( - ), aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas, dirbantis UAB „( - )“ autotransporto priemonių nepriklausomu vertintoju,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį,

4A. S., gim. ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. ( - ), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, dirbantis ( - ) teritorinės muitinės poste ( - ) vyresniuoju inspektoriumi,

5kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį,

6R. M., gim. ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. ( - ), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, neteistas, nedirbantis,

7kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,

Nustatė

8R. M. 2009 m. balandžio mėn. 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastojo dokumentą – 2009 m. balandžio 22 d. užsakymą-sutartį Nr. ( - ) tarp užsakovo V. K. ir UAB „( - )“ vertintojo A. Z., grafoje „UŽSAKOVAS“ įrašydamas rankraštinį įrašą „K. V.“ bei pasirašydamas vietoj K. V..

9A. S. suklastojo tikrus dokumentus, o būtent, 2009 m. balandžio 25 d., atlikdamas vyresniojo inspektoriaus tarnybines pareigas ( - ) teritorinės muitinės ( - ) poste ( - ), nuo 14.30 val. iki 15.30 val., prie ( - ) teritorinės muitinės ( - ) posto ( - ), suklastojo tikrus dokumentus – R. M. perduotą 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. ( - ), D grafos „Informacija apie atliktą prekių muitinį tikrinimą“ 9-oje, 10-oje, 11-oje ir 12-oje eilutėse įrašydamas žinomai neteisingą informaciją apie išvykimo ir grįžimo laiką, kilometražą ir tai, kokiu transportu vyko, 13-oje eilutėje įrašydamas tikrinimo pradžią ir pabaigą, taip pat 14-oje eilutėje įrašydamas muitinio tikrinimo rezultato klasifikatoriuje (patvirtintame Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 96 su pakeitimais ir papildymais) nurodytą kodą „62“, kuris reiškia „Atitinka“, fiziškai neapžiūrėjęs importuoto automobilio, bei R. M. perduotą 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą, kuris buvo deklaruotas V. K. vardu, uždėdamas šiame dokumente tarnybinio spaudo Nr. ( - ) atspaudą ir spaudo „Atitinka“ atspaudą bei pasirašydamas, patvirtino akte nurodytus neteisingus duomenis apie 21 defektą automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, nesutampančius su realiai importuoto automobilio defektais – keistinas detales (priekinį buferį, priekinius žibintus, priekinius posparnius ir lonžeronus, priekinius sparnus, priekinę panelę, variklio gaubtą, priekines apdailos groteles, priekinį stiklą, vairuotojo oro pagalvę, oro pagalvių valdymo bloką, dešiniąją priekinę svirtį, dešinįjį priekinį amortizatorių, dešiniojo priekinio rato guoliavietę, dešinįjį pusašį, dešiniąją variklio pagalvę, kondicionieriaus radiatorių, aušinimo radiatorių, difuzorius ir ventiliatorių) bei remontuotinas detales (kėbulo deformaciją, dešiniąsias ir kairiąsias priekines duris) ir po to tą pačią 2009 m. balandžio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, panaudojo žinomai suklastotus dokumentus – 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. ( - ) ir 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą su neteisingais duomenimis, pateikdamas juos ( - ) teritorinės muitinės ( - ) poste pamainos viršininkei V. P. užbaigimui importo procedūros automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos.

10Be to, R. M. kaltinamas, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, pateikdamas suklastotus dokumentus ir taip išvengdamas muitinės kontrolės, t. y. R. M., žinodamas, kad bendruoju administraciniu dokumentu Nr. ( - ) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant privalomus pateikti muitinei iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuotą automobilį „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, ir kurio vertė viršija 250 MGL, šio automobilio vertinimo ataskaita bus pateikta muitinei muitinės procedūros „4000“– prekių, kurioms tiekti netaikomas atleidimas nuo PVM, išleidimas į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu, įforminimui ir pagal pateiktą ataskaitoje automobilio vertę bus paskaičiuojamas muito ir pridėtinės vertės mokestis, 2009 m. balandžio mėn. 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastojo dokumentą – 2009 m. balandžio 22 d. užsakymą-sutartį Nr. ( - ) tarp užsakovo V. K. ir UAB „( - )“ vertintojo A. Z., grafoje „UŽSAKOVAS“ įrašydamas rankraštinį įrašą „K. V.“ bei pasirašydamas vietoj K. V., ir perdavė šį užsakymą-sutartį Nr. ( - ) 2009 m. balandžio 22 d. UAB „( - )“, adresu: ( - ), turto vertintojui A. Z. automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, žinomai suklastotai vertinimo ataskaitai surašyti, ir, 2009 m. balandžio 22 d. turto vertintojui A. Z. suklastojus vertinimo ataskaitą Nr. ( - ) automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, pridedant šioje ataskaitoje 8 fotonuotraukas, žinant, kad visos jos ne realiai importuoto automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), o kito to paties modelio, panašių spalvos, pagaminimo metų, kitų požymių automobilio fotonuotraukos, bei nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją apie šios transporto priemonės techninę būklę ir vertę, ir šią automobilio vertinimo ataskaitą Nr. ( - ), kurioje žinomai neteisingai nurodyti defektai – keistinos detalės bei remontuotinos detalės, dėl kurių automobilio vertė sumažinta nuo 34600 litų iki 14 954 litų, R. M. pateikė 2009 m. balandžio 25 d. ( - ) teritorinės muitinės ( - ) poste ( - ), adresu: ( - ), ( - ) teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui A. S., kuriam 2010 m. balandžio 25 d. nuo 14.30 val. iki 15.30 val. prie ( - ) teritorinės muitinės ( - ) posto ( - ) ( - ) suklastojus tikrus dokumentus – 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. ( - ), t. y. D grafos „Informacija apie atliktą prekių muitinį tikrinimą“ 9-oje, 10-oje, 11-oje ir 12-oje eilutėse įrašant žinomai neteisingą informaciją apie išvykimo ir grįžimo laiką kilometražą ir kokiu transportu vyko, 13-oje eilutėje įrašant tikrinimo pradžią ir pabaigą taip pat 14-oje eilutėje įrašant muitinio tikrinimo rezultato klasifikatoriuje (patvirtintame Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 96 su pakeitimais ir papildymais) nurodytą kodą „62“, kuris reiškia „Atitinka“, fiziškai neapžiūrėjus importuoto automobilio, bei 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą, kuris buvo deklaruotas V. K. ir pateiktas R. M., uždedant šiame dokumente tarnybinio spaudo Nr. ( - ) atspaudą ir spaudo „Atitinka“ atspaudą bei pasirašant patvirtino akte nurodytus žinomai neteisingus duomenis apie 21 defektą automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, nesutampančius su realiai importuoto automobilio defektais - keistinas detales bei remontuotinas detales, ir tą pačią 2009 m. balandžio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, ( - ) teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui A. S. panaudojus žinomai suklastotus dokumentus - 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. ( - ) ir 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą su žinomai neteisingais duomenimis, t. y. pateikiant juos ( - ) teritorinės muitinės ( - ) poste ( - ), pamainos viršininkei V. P. užbaigimui importo procedūros automobilio TOYOTA RAV4, kėbulo Nr. ( - ) 2007 m. gamybos, pagal 2009 m. balandžio 24 d. deklaraciją Nr. ( - ), kuri, 2009 m. balandžio 25 d. sumokėjus V. K. vardu 3297 Lt muitą buvo užbaigta 2009 m. balandžio 27 d., tokiu būdu išvengė muitinės kontrolės, gabenant per Lietuvos Respublikos sieną privalomai pateikti muitinei automobilį „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, kurio vertė 34600 litų ir kuri viršija 250 MGL, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje.

11A. S. kaltinamas tuo, kad suklastojęs tikrus dokumentus, žinomai suklastotus dokumentus panaudojo ir padėjo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti privalomai pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, pateikiant suklastotus dokumentus ir taip išvengiant muitinės kontrolės, o būtent, 2009 m. balandžio 25 d., atlikdamas vyresniojo inspektoriaus tarnybines pareigas ( - ) teritorinės muitinės ( - ) poste ( - ), susitaręs ir padėdamas R. M., nuo 14.30 val. iki 15.30 val. prie ( - ) teritorinės muitinės ( - ) posto ( - ) ( - ) suklastojo tikrus dokumentus - R. M. perduotą 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. ( - ), D grafos „Informacija apie atliktą prekių muitinį tikrinimą“ 9-oje, 10-oje, 11-oje ir 12-oje eilutėse įrašydamas žinomai neteisingą informaciją apie išvykimo ir grįžimo laiką kilometražą ir kokiu transportu vyko, 13-oje eilutėje įrašydamas tikrinimo pradžią ir pabaigą taip pat 14-oje eilutėje įrašydamas muitinio tikrinimo rezultato klasifikatoriuje (patvirtintame Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 96 su pakeitimais ir papildymais) nurodytą kodą „62“, kuris reiškia „Atitinka“, fiziškai neapžiūrėjęs importuoto automobilio, bei R. M. perduotą 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą, kuris buvo deklaruotas V. K. vardu, uždedamas šiame dokumente tarnybinio spaudo Nr. ( - ) atspaudą ir spaudo „Atitinka“ atspaudą bei pasirašydamas patvirtino akte nurodytus žinomai neteisingus duomenis apie 21 defektą automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, nesutampančius su realiai importuoto automobilio defektais – keistinas detales (priekinį buferį, priekinius žibintus, priekinius posparnius ir lonžeronus, priekinius sparnus, priekinį panelį, variklio gaubtą priekines apdailos groteles, priekinį stiklą vairuotojo oro pagalvę, oro pagalvių valdymo bloką dešiniąją priekinę svirtį, dešinįjį priekinį amortizatorių, dešiniojo priekinio rato guoliavietę, dešinįjį pusašį, dešiniąją variklio pagalvę, kondicionieriaus radiatorių, aušinimo radiatorių, difuzorius ir ventiliatorių) bei remontuotinas detales (kėbulo deformaciją dešiniąsias ir kairiąsias priekines duris) ir po to tą pačią 2009 m. balandžio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, panaudojo žinomai suklastotus dokumentus - 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitini tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. ( - ) ir 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą su žinomai neteisingais duomenimis, pateikdamas juos ( - ) teritorinės muitinės ( - ) poste ( - ), pamainos viršininkei V. P. užbaigimui importo procedūros automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, pagal 2009 m. balandžio 24 d. deklaraciją Nr. ( - ), kuri, 2009 m. balandžio 25 d. sumokėjus V. K. vardu 3297 Lt muitą buvo užbaigta 2009 m. balandžio 27 d., ir tokiu būdu padėjo R. M., pateikiant suklastotus dokumentus, išvengti muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant privalomai pateikti automobilį „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. atliko nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje.

12Be to A. S. kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – ( - ) teritorinės muitinės vyresniuoju inspektoriumi, 2009 m. balandžio 25 d., pažeisdamas ( - ) teritorinės muitinės viršininko 2004-12-31 įsakymu Nr. ( - ) patvirtintus ( - ) teritorinės muitinės ( - ) posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės reikalavimų 19.1 punktą, kad posto vyresnysis inspektorius privalo atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005-05-02d. įsakymu Nr. 1B-312 patvirtintus „Dėl importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos“ 25 punkto reikalavimus, kad jeigu atliekamas importuojamo automobilio fizinis tikrinimas, jį atliekantis muitinės pareigūnas turi patikrinti, ar akte nurodyti defektai atitinka prie akto pridėtose fotografijose matomus defektus ir, jeigu nustatoma, kad nurodytieji defektai atitinka, muitinės pareigūnas akte deda B grupės spaudą su įrašu arba užrašo „Atitinka“, taip pat pasirašo, nurodo savo vardą ir pavardę, muitinio tikrinimo datą ir deda muitinės pareigūno antspaudą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes, tyčia fiziškai neapžiūrėjęs automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ) 2007 m. gamybos, ir įrašydamas žinomai neteisingą informaciją, 2009 m. balandžio 25 d. suklastojo 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. ( - ) bei 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą bei pateikdamas juos ( - ) teritorinės muitinės ( - ) poste ( - ), pamainos viršininkei V. P. užbaigimui importo procedūros automobilio TOYOTA RAV4, kėbulo Nr. ( - ) 2007 m. gamybos, pagal 2009 m. balandžio 24 d. deklaraciją Nr. ( - ), kuri, sumokėjus 3297 Lt. muitą, buvo užbaigta 2009 m. balandžio 27 d., ir tokiu būdu padėjo R. M., pateikiant suklastotus dokumentus, išvengti muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant privalomai pateikti automobilį, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir šiais savo veiksmais A. S., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti norminių aktų nustatytos tarnybos valstybės tarnyboje ir muitinėje tvarkos, sumenkino valstybės institucijos ( - ) teritorinės muitinės prestižą, diskreditavo ( - ) teritorinės muitinės ( - ) posto ( - ) vyresniojo inspektoriaus, kaip valstybės tarnautojo, vardą, tuo padarė didelės neturtinio pobūdžio žalos valstybei ir jos interesams, taip pat buvo sumokėti mažesni nei priklauso mokesčiai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.

13A. Z. kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, bendrininkų grupėje suklastojo dokumentą ir padėjo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabanda gabenti privalomai pateikti daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, pateikiant suklastotus dokumentus ir taip išvengiant muitinės kontrolės, šiomis aplinkybėmis, t. y. 2009 m. balandžio 22 d., būdamas Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos UAB „( - )“ kilnojamojo turto vertintoju ir turėdamas teisę savo vardu surašyti transporto priemonių vertinimo ataskaitas, dirbdamas uždaroje akcinėje bendrovėje „( - )“ turto vertintoju, darbo vietoje ( - ), gavęs iš R. M. 2009 m. balandžio 22 d. užsakymą - sutartį Nr. ( - ) ir transporto priemonės - automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo numeris ( - ), 2007 m. gamybos - nuosavybės teisės sertifikatą, žinomai suklastotai vertinimo ataskaitai surašyti, ir žinodamas, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gabenant privalomai pateikti muitinei iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuotą automobilį „Toyota RAV4“, kėbulo numeris ( - ), 2007 m. gamybos, kurio vertė viršija 250 MGL, ir šio automobilio vertinimo ataskaita bus pateikta muitinei muitinės procedūros „4000“ – prekių, kurių tiekimui netaikomas atleidimas nuo PVM, išleidimas į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu, įforminimui ir pagal pateiktą ataskaitoje automobilio vertę bus paskaičiuojamas muito ir pridėtinės vertės mokestis tyčia, pažeisdamas nustatytą tvarką – 2000-04-17 LR susisiekimo ministro įsakymo Nr. 120 ir 2000-04-14 LR finansų ministro įsakymo Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos“ 18-ąjį punktą - „apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančią įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonės buvimo vietą“, neapžiūrėdamas transporto priemonės fiziškai, suklastojo transporto priemonės „Toyota RAV4“, kėbulo numeris ( - ), 2007 m. gamybos, darbinis tūris 2362 cm3, 125 kw, pilkos spalvos vertinimo ataskaitą Nr. ( - ), kurioje Transporto priemonės apžiūros - defektacijos akte žinomai neteisingai užfiksavo minėto automobilio „Toyota RAV4“ pažeidimus – keistinas detales (priekinį bamperį, priekinius žibintus, priekinius posparnius ir lonžeronus, priekinius sparnus, priekinį panelį, variklio gaubtą, priekines apdailos groteles, priekinį stiklą, vairuotojo oro pagalvę, oro pagalvių valdymo bloką, dešiniąją priekinę svirtį, dešiniųjų priekinį amortizatorių, dešiniojo priekinio rato guoliavietę, dešinijį pusašį, dešiniąją variklio pagalvę, kondicionieriaus radiatorių, aušinimo radiatorių, difuzorius ir ventiliatorių) bei remontuotinas detales (kėbulo deformaciją, dešiniąsias ir kairiąsias priekines duris). Kalkuliacijos lape žinomai neteisingai nurodė transporto priemonės - automobilio „Toyota RAV4“ atkuriamąją (remonto) vertę atėmus nusidėvėjimą - 33565 Lt (remonto darbų vertę - 7187,6 Lt ir keičiamų detalių vertę 26377,19 Lt), Kalkuliacijos detalizacijoje nurodė nesančių automobilių sugadinimų remonto darbų ir keistinų detalių kainas, Išvadoje apie apgadinto automobilio likutinę vertę žinomai neteisingai nurodė minėto automobilio „Toyota RAV4“ likutinę vertę – 14954 Lt, prie vertinimo ataskaitos pridėjo ne realiai importuoto automobilio TOYOTA RAV4, kėbulo numeris ( - ), fotonuotraukas, o kito to paties modelio panašaus spalva, pagaminimo metais, kitais požymiais automobilio nuotraukas, ir šią automobilio vertinimo ataskaitą Nr. ( - ) su visais priedais nenustatytu laiku perdavė R. M., kuris 2009 m. balandžio 25 d. automobilio vertinimo ataskaitą Nr. ( - ) pateikė ( - ) teritorinės muitinės ( - ) posto pareigūnams ( - ) kartu su automobilio TOYOTA RAV4, kėbulo Nr. ( - ) muitinės importo deklaracija Nr. ( - ) bei, tą pačią 2009 m. balandžio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, ( - ) teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui A. S. panaudojus ir kitus žinomai suklastotus dokumentus - 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamojoje vietoje Nr. ( - ) ir 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą su žinomai neteisingais duomenimis, t. y. pateikiant juos ( - ) teritorinės muitinės ( - ) poste ( - ) pamainos viršininkei V. P. užbaigimui importo procedūros automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, pagal 2009 m. balandžio 24 d. deklaraciją Nr. ( - ), kuri, 2009 m. balandžio 25 d. sumokėjus V. K. vardu 3297 Lt. muitą, buvo užbaigta 2009 m. balandžio 27 d., ir tokiu būdu padėjo R. M., pateikiant suklastotus dokumentus, išvengti muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant privalomai pateikti automobilį „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio l dalyje, BK 24stripsnio 6 dalies ir 199 straipsnio 1 dalyje.

14Be to A. Z. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, kilnojamojo turto vertintojas, teikiantis viešąsias paslaugas, 2009 m. balandžio 22 d., dirbdamas uždaroje akcinėje bendrovėje „( - )“ turto vertintoju, darbo vietoje ( - ), piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi bei pažeisdamas Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000m. balandžio 14 d. Nr. 101 (Žin., 2000, Nr. 33-946) ketvirto skyriaus 18 punkto - „Apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančia įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonė buvimo vietą“, 24 punkto „Apžiūrima transporto priemonė fotografuojama Privalomas minimalus nuotraukų skaičius - 2. Šiose nuotraukose turi būti matoma visa transporto priemonės išorė ir valstybinis numeris; kitose nuotraukose apgadinimai ir kiti svarbūs transporto priemonės vertinimui elementai“, reikalavimus, 2009 m. balandžio 22 d. įvertino automobilį „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, darbinis tūris 2362 cm3, 125 kw, pilkos spalvos, ne apžiūrėdamas automobilį fiziškai, o pagal nuotraukose matomus pažeidimus surašė vertinimo ataskaitą Nr. ( - ), ir tokiu būdu suklastojo automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo numeris ( - ), 2007 m. gamybos, vertinimo ataskaitą Nr. ( - ), ir dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei, nes buvo diskredituotas turto vertintojo vardas, sumenkintas VŠĮ „Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto“, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įgalintas vykdyti viešosios paslaugos, turto vertinimo – paslaugų administravimą bei priežiūrą, autoritetas, taip pat buvo sumokėti mažesni nei priklauso mokesčiai valstybei, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.

15Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinamojo A. Z. nepažįsta, su kaltinamuoju A. S. yra pažįstami.

16Jis turi įmonę, kurioje remontuojami automobiliai, parduodamos ir pristatomos automobilių detalės. Jis tos įmonės direktorius ir tiekėjas. V. K. buvo jo klientas, ir jis (R. M.) jam sakė, kad amerikietiškus automobilius jo įmonė perdaro į europietiškus, kad automobiliams būtų suteikti sertifikatai. V. K. norėjo pirkti automobilį, ir jis (R. M.) jį supažindino su D. L.. D. L. dirbo jo įmonėje vadybininku. V. K. nupirko automobilį, bet jis to automobilio nematė. V. K. paprašė jo, kad padėtų šitą automobilį pargabenti iš ( - ). Perkant automobilį „Toyota Rav 4“ nei jis, nei įmonė nedalyvavo. Susitarimas tarp jo ir V. K. buvo tas, kad jis paims automobilį ir sutvarkys automobilio dokumentus. Susitarimas buvo tada, kai automobilis keliavo į Lietuvą. Paslaugos kaina buvo apie 700 Lt. Buvo įskaičiuota „traliukas“, jo sugaištas laikas.

172009 m. balandžio mėnesį V. K. jam paskambino ir pasakė, kad automobilis yra ( - ). V. K. jo prašė, kad nuvažiuotų į ( - ) paimti automobilį. Jam paskambino iš ( - ) kompanijos ir pasakė, kad turi paimti automobilį. V. K. buvo pateikęs jam savo pasą ir laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Nuvykus į ( - ), ( - ) gatvėje susitiko su žmogumi, kuris pasakė, kad jam reikia: V. K. leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kopijos ir apie 7000 Lt. Šita suma buvo už automobilio pargabenimą, už stovėjimo aikštelėse apmokėjimą, už automobilio iškrovimą. Jo nuomone, tas žmogus buvo iš krovinių kompanijos ir tvarkė visus reikalus. Jis tam žmogui padavė V. K. pasą, sumokėjo 1500 eurų ir susitarė susitikti po trijų valandų. Jie susitiko su tuo žmogumi po trijų valandų, ir tas žmogus padavė dokumentą ir pasakė, kad reikia pasirašyti tame dokumente už V. K.. Jis pasirašė V. K. vardu. Po dviejų valandų jie vėl susitiko ir tas žmogus padavė jam 30–40 lapų visokių dokumentų. Jis paklausė, ar viskas yra. Jis pasakė, kad visi dokumentai yra. Pasakė, kad automobilis yra muitinės terminale. Pasiėmė automobilį ir išvažiavo iš ( - ). Parvažiavęs jis paskambino V. K., šis kitą dieną atvažiavo, peržiūrėjo dokumentus, pasirašė, ir jis jam pasakė, kad važiuos pas deklarantę. Jis prieš pietus išvažiavo į muitinę. Muitinėje pateikė dokumentus, teikdamas muitinės tarpininkui dokumentus jis nežinojo, kad dokumentai yra suklastoti. Muitinės patalpose sutiko A. S.. Jis asmeniškai A. S. neprašė atlikti jokių veiksmų. Neprašė padaryti ko nors neteisėto. Po to, kai sutvarkė dokumentus, jo paklausė, kur V. K., pasakė, kad ( - ). Tada nuvažiavo į ( - ) tikrinti automobilio. Jis skambino V. K., pasakė, kad jis atvažiuotų. V. K. pasakė, kad atvykti negali. A. S. pasakė, kad V. K. neatvažiuoja. A. S. paėmė automobilio dokumentus, pabaigė muitinės procedūrą ir jam atidavė dokumentus. Pirmadienį arba antradienį pasirodė V. K., pasakė, kad atvažiavo pas jį kriminalistai. Kitą dieną pasirodė pareigūnai, pradėjo daryti kratas. Jo įmonė automobilio nei pirko, nei gabeno. Jis nutarė su pareigūnais nebendrauti todėl, kad pareigūnai su juo grubiai elgėsi. Jis iš karto viską buvo papasakojęs, bet pareigūnams nebuvo įdomu. Sutartį jis pamatė teisminio nagrinėjimo metu. Tai buvo ne sutartis, bet D. L. ant dokumento buvo uždėjęs jo įmonės antspaudą. Toje sutartyje nei sumos, nei pinigai – niekas neatitinka.

18Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinamojo A. Z. nepažįsta. Kaltinamąjį R. M. pažįsta, nes gyvena viename mieste, jų vaikai yra bendraklasiai. Jis dirbo ( - ) teritorinės muitinės poste ( - ) vyresniuoju inspektoriumi. Jo pareigose buvo numatyta įforminti muitinės dokumentus ir tikrinti muitinės krovinius muitinės poste. Užbaiginėti arba atlikti muitinį tikrinimą. Muitinis tikrinimas atliekamas pagal nustatytas muitinės departamento taisykles. Viskas yra nurodyta pareiginėse instrukcijose arba departamento taisyklėse. Apžiūrint automobilį būtina apžiūrėti vizualiai ir fiziškai. Muitinėje suformuota rizikos grupė, pagal kurią informacinė sistema parodo, kokį reikia atlikti tikrinimą.

19Dėl pareikšto kaltinimo kaltu pripažįsta tik tai, kad padarė tarnybinį nusižengimą, jog neatliko automobilio apžiūros fiziškai dėl susidariusių tam tikrų aplinkybių. 2009 m. balandžio 26 d. jis dirbo poste. Poste dirbo jis vienas vyras ir keturios moterys. Tą dieną muitinės poste pamatė R. M. ir paklausė, kokiu tikslu jis čia atvyko. R. M. kaip verslininkas muitinėje problemų nebuvo sudaręs. R. M. pasakė, kad atvyko į muitinę ir atvežė dokumentus automobiliui išmuitinti. Išmuitinimas yra, kada automobilis, kaip šiuo atveju, atvyksta iš Amerikos į ( - ), ten muitinės tarpininkai įformina automobilių saugojimą ir perduoda muitinės inspektoriui įforminti tranzito procedūrą. V. K. yra ( - ) gyventojas, o jam pagal gyvenamą vietą priklauso forminti automobilį ( - ) teritorinės muitinės ( - ). Muitinės poste yra užbaigiamos procedūros, sumokami mokesčiai ir išleidžiamas automobilis į laisvą rinką. Kaltinamasis R. M. pateikė dokumentus, kurie buvo susiję su šiuo automobiliu. Matė, kad automobilis nėra R. M. nuosavybė. R. M. jam sakė, kad automobilis yra V. K.. Atliekant muitinės procedūrą nebūtinai gali atstovauti automobilio savininkas, bet asmuo turi turėti įgaliojimą. R. M. įgaliojimo neturėjo, R. M. sakė, kad V. K. atvyks vėliau. Jam buvo pateikti visi automobilio dokumentai: sąskaitos, Amerikos techninis automobilio pasas, V. K. asmens dokumentai, leidimo gyventi Lietuvoje kopija, tarpininkavimo sutartis, pavedimai ir visi likusieji dokumentai, kurie reikalingi muitinės procedūrai. Jis viską patikrino ir užbaigė tranzito procedūrą pagal pateiktus muitinės tarpininkės duomenis, nurodė, kad automobilis yra apgadintas. Kadangi jis buvo vienas vyras, todėl pamainos viršininkė paskyrė atlikti automobilio tikrinimą. Prieš jį atliekant jis surašė automobilio defekto sužalojimo aktą. Akte atkartojo duomenis, kurie nurodyti turto vertinimo ataskaitose. Muitinės inspektorius turi įvertinti, ar visa tai atitinka fiziškai ir ar atitinka tie sugadinimai. Kai visa tai padarė, jis užregistravo elektroniniame žurnale apie išvykimą ir tikrinimą. Žurnale nurodė išvykimo laiką ir kad išvyksta deklaranto transportu. Jis pasakė, kad išvažiuoja tikrinti automobilio fiziškai ir išėjo iš posto. Postas yra nuo ( - ) 20 kilometrų atstumu, o tikrinimo aikštelė yra pačiame mieste. Posto darbuotojai nežino, ar tikrinamas daiktas yra pateiktas, kol nenuvyksta į aikštelę. Nuvykęs į ( - ) jis laukė ir po kažkiek laiko R. M. pasakė, kad V. K. yra išvykęs ir nėra kaip pateikti automobilio. Nurodyto automobilio nebuvo, kad jį būtų galima patikrinti fiziškai. Jis pasitikėjęs jam pateiktais dokumentais ir R. M., kaip sąžiningu verslininku. Jis jam niekada nekėlė jokių nesklandumų. Turto vertintojo ataskaitoje yra nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė. Turto vertintojo ataskaitoje nebuvo nurodyta, kad automobilis buvo apžiūrėtas pagal nuotraukas. Ataskaita jam buvo pateikta tokia pati, kaip ir visos kitos ataskaitos. Kadangi susidarė situacija, kad nebuvo kam pateikti automobilio, jam nekėlė abejonių pateikti dokumentai, todėl jis nusprendė baigti muitinės procedūrą, remiantis jam pateiktais originaliais dokumentais. Grįžus į muitinę, jis patvirtino šitą ataskaitą ir užbaigė šitą procedūrą. Elektroniniame žurnale įrašė apie grįžimą į postą. Jis buvo atsakingas už procedūros pradžią, tai yra jis turėjo patikrinti, kokie pateikti jam dokumentai su nurodytais dokumentais sistemoje, kuriuos pateikė muitinės tarpininkė. Patikrinti aktą su natūroje esančiu automobiliu. Nei R. M., nei kitas asmuo jo neprašė įrašyti neteisingų duomenų. Šis jo sprendimas buvo priimtas savarankiškai. R. M. jam jokio atsiskaitymo nesiūlė.

20Kaltinamasis A. Z. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis dirba UAB „( - )“ autotransporto priemonių nepriklausomu vertintoju. Standartinė automobilių vertinimo tvarka yra nustatyta pagal vertinimo įstatymą.

212009 m. balandžio 22 d. kreipėsi žmogus, kurio nėra tarp kaltinamųjų, to žmogaus jis nepažįsta, dėl automobilio „Toyota Rav4“ rinkos vertės nustatymo. Nepažįstamasis turėjo reikiamus dokumentus. Jis paklausė, kur yra automobilis, ir jam buvo atsakyta, kad automobilio negali pareikti ir buvo paprašyta, kad automobilį „Toyota Rav4“ įvertintų pagal pateiktus dokumentus. Tikslas, kodėl reikia įvertinti automobilį, jam nebuvo nurodytas. Esant šioms aplinkybėms vertinimas buvo nestandartinis, nes automobilis jam nebuvo pateiktas. Buvo surašyta techninė sutartis, kurioje buvo nurodyta, kaip ir kokiomis aplinkybėmis bus vertinamas automobilis. Buvo nurodytos papildomos aplinkybės, kad vertinimas bus atliekamas pagal nuotraukas.

22Jis paklausė, kas yra automobilio savininkas. Buvo atsakyta, kad automobilio savininkas yra V. K.. Žmogus, kuris kreipėsi į jį dėl automobilio įvertinimo, paaiškino, kad jis nėra automobilio savininkas, nors ir turėjo originalius automobilio dokumentus. Jis suprato, kad tas žmogus atstovauja V. K. interesus, tačiau nebuvo savininkas ir nepateikė jokių sutarčių ir įgaliojimų.

23Esant tokioms aplinkybėms jis užpildė užsakymo sutartį ir pasakė, kad užsakymo sutartyje turi pasirašyti automobilio savininkas, kad vertinimui reikia automobilio savininko dokumentų kopijų. Visus užpildytus dokumentus žmogus pasiėmė ir sakė, kad duos pasirašyti savininkui. Tas žmogus grįžo po valandos. Sutartyje buvo V. K. parašas, ir buvo pridėta kopija, kad V. K. turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Dokumentų kopijos nebuvo patvirtintos. Jis dokumentų patikrinti neturi galimybių. Buvo sudaryta sutartis dėl turto įvertinimo, sumokėta 200 Lt į įmonės kasą. Tokia kaina už automobilio apžiūrą nustatyta. Gavęs dokumentus, jis surašė įvertinimo ataskaitą, vertinimas užtruko 2–3 valandas, nurodė, kad pažeidimai ir defektai įvertinti pagal pateiktas nuotraukas. Vertinimo ataskaitoje nurodė vertinimo tikslą, kad tai transporto priemonės rinkos vertės nustatymas. Jam buvo pateiktos 8 automobilio fotonuotraukos, jos buvo spalvotos. Automobilis buvo sudaužytas. Susipažinęs su byla, mato, kad tai buvo ne tas automobilis, kuris buvo įvežtas į Lietuvą. Pateikė savo įvertinimą iš anksto dviejų šalių pateiktomis sąlygomis. Ataskaitoje parašė, kad automobilio fiziškai neapžiūrėjo, o aktas surašytas pagal užsakovo pateiktas nuotraukas. Jeigu jam būtų nurodyta užsakovo, kad reikalinga atlikti vertinimą, kuris reikalingas muitinei vertei nustatyti, jis tada bet kuriuo atveju būtų apžiūrėjęs automobilį. Kalbant apie pateiktus kaltinimus jokių sąsajų su bendrininkų grupe neturi. Kontrabandos jokios negabeno. Kada ir kokios būklės automobilis buvo įvežtas į Lietuvą, nežino. Su R. M. ir A. S. iki 2009 m. jam neteko bendrauti.

24Tą dieną jis įvertino 8 automobilius, o tą mėnesį – 228 automobilius. Didžioji dalis automobilių yra apžiūrima vizualiai, o penktadalis ar ketvirtadalis automobilių yra apžiūrima pagal pateiktą informaciją.

25Automobiliams, kurie registruoti Lietuvoje, įvertinti yra pateikiamas lietuviškas techninės apžiūros automobilių pasas. Automobiliai, kurie atvažiavę iš trečiųjų šalių ir Europos sąjungos šalių, dar neturi lietuviškos registracijos, jiems yra du vertinimo būdai: arba pagal nuotraukas, arba apžiūrint fiziškai.

26Jeigu automobiliai neregistruoti Lietuvoje, nėra jokio reglamento ar draudimo, ribojančio galimybę teikti išvadą apie vertinamą turtą, jei tai iš anksto aptarta dviejų šalių abipusiu susitarimu. Vertindamas transporto priemones vadovaujasi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, 1999 m. gegužės 25 d., ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, 2000 m. balandžio 17 d.

27Esant nestandartinei situacijai, kai automobilis nėra pateikiamas vertinti, yra sudaroma techninė užduotis, tai užsakymo sutartis, kurioje numatomos sąlygos, pagal kurias konkrečiu atveju bus vertinama transporto priemonė.

28Jis nepažeidė Turto ir verslo įvertinimo įstatymo. Turto vertinimo ataskaita turi atitikti visus numatytus Turto ir verslo įstatyme 23 punkte numatytus reikalavimus. Jeigu visus atitinka, ji yra galiojanti.

29Liudytojas V. K. parodė, kad kaltinamųjų A. Z. ir A. S. nepažįsta, mato juos pirmą kartą. R. M. pažįsta, nes prieš trejus ar ketverius metus remontavo pas jį automobilį. 2008 m sausio mėn. jo įmonėje užsisakė automobilį, kad parvežtų iš užsienio. R. M. jį supažindino su D. L.. Kaip suprato, D. L. yra gyvenęs Amerikoje, ten turi draugą. D. L. pažadėjo padėti. Kalba buvo apie 2007 metų laidos automobilį „Toyota Rav4“, varomą keturiais ratais, sidabrinės spalvos. Kaina – iki šešiolikos tūkstančių dolerių. Pradžioje buvo žodinė sutartis, po to surašė lape, pasirašė D. L. ir jis. Sakė, per du mėnesius atveš automobilį. D. L. jam davė tinklapio internete adresą, ten pasirinko automobilį, pasakė D. L. automobilio numerį ir eilės numerį. Po kiek laiko D. L. paskambino ir pasakė, kad nupirko tą automobilį. Jam nerodė jokių dokumentų, kokią dieną aukcione nupirktas automobilis. Kai pasirašė sutartį, D. L. padavė apie dvylika tūkstančių dolerių, paskui perdavė R. M. tris su puse tūkstančio dolerių, kad perduotų D. L.. Suprato, kad galutinė automobilio kaina yra devyniolika tūkstančių šeši šimtai septyniasdešimt dolerių. D. L. sakė, kad automobilį aukcione nupirko už penkiolika tūkstančių aštuonis šimtus dolerių.

30Sudarė sutartį su D. L., sutartyje buvo surašyta viskas: kiek kainavo mašina, surašyti mašinos duomenys, aukciono mokesčiai. Pradžioje D. L. perdavė pradinę sumą – apie dvyliką tūkstančių dolerių. Paskui kelis kartus skambino D. L., kuris pasakė, kad, kai bus automobilis ( - ), jam paskambins. Kai paskambino, sakė, kad didelė eilė. Automobilį reikėjo išmuitinti. R. M. sakė, kad gali padėti, todėl paprašė jo pagalbos sutvarkyti visus dokumentus dėl automobilio pargabenimo. Rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, sutarė žodžiu. 2009 m. kovo mėnesį jam paskambino D. L., pasakė, kad reikia atvažiuoti pasirašyti dokumentus. Pasirašydamas nežiūrėjo kokie tai buvo dokumentai. Iš viso dokumentų buvo apie 10 lapų. Balandžio 23 dieną R. M. jam paskambino, pasakė, kad dar reikia pasirašyti dokumentus, pasakė, kad reikės mokėti apie devynis tūkstančius du šimtus litų. Iš karto R. M. sumokėjo 2500 litų. Vėliau R. M. sumokėjo 800 litų ir 1200 eurų. Iš viso būtų 8450 litų. Tą pačią dieną R. M. padarė jo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje kopiją ir davė dar pasirašyti dokumentus. Paklausus, kokie tai dokumentai, jis sakė, kad dėl muito dokumentų sutvarkymo. Tų dokumentų buvo apie 10 lapų, daugiau nieko nepildė, tik pasirašė. Praėjus kelioms dienoms, R. M. jam paskambino, pasakė, kad viskas sutvarkyta, ir gali paimti automobilį. Pasiėmus automobilį, padavė automobilio dokumentus, raktelius. Prikabino laikinus numerius ir pastatė automobilį į garažą. Visa tai buvo balandžio mėnesio 23, 24 dienomis. Atvyko policijos ir jį sulaikė, paėmė automobilį, pasakė, kad automobilis vogtas. Kitą dieną jį apklausė, po to išleido. Pasakė, kad buvo suklastotas automobilio dokumentas, sakė, kad tiria įvykį ir bylą atiduos teismui.

31Automobilis buvo daužtas: žibintas, buferio kampas atplėštas, dešinėje pusėje daužtas sparnas, subraižytas. Nespėjo nieko remontuoti, nes kitą dieną atvyko kriminalistai. Dėl automobilio pats jokių dokumentų netvarkė. R. M. sakė, kad lieka skolingas 700 litų. Iš viso 9200 Lt reikėjo mokėti už dokumentų tvarkymą. R. M. jam parodė lentelę, kur buvo nurodyta, kad toks automobilis kainuoja apie 32 tūkstančius litų, pasakė, kiek nuo tos sumos turi mokėti. Buvo sutarę, kad jam nereikės pačiam nieko tvarkyti, neklausė, koks už tai bus mokestis. Sakė, kad už draudimą, už aikštelę, už krovimą reikia sumokėti. R. M. jam padavė kvitus už aikštelę, krovimą, draudimą. Iš viso išlaidų pagal kvitus buvo apie 700 Lt. Neklausė, kada jam reikės sumokėti, pasakė konkrečią sumą už automobilį – 9200 Lt. Tuos pinigus mokėjo dalimis grynais, paimdavo iš R. M. raštelį, kad paėmė iš jo pinigus.

32R. M. visus dokumentus formino jo vardu, nes buvo klausęs, kieno vardu registruos automobilį. Kur jam R. M. rodė pasirašyti, ten pasirašė. R. M. neprašė atlikti jokių neteisėtų veiksmų

33Liudytojas D. L. parodė, kad kaltinamąjį R. M. pažįsta, kaltinamųjų A. Z. ir A. S. nepažįsta ir su jais niekada nebendravo. R. M. buvo įmonės „( - )“, kurioje dirbo, direktorius. Toje įmonėje dirbo vadybininku ir buvo atsakingas už pardavimus ir prekių paiešką. Ši įmonė buvo ( - ). V. K. pažįsta, nes jis atvykęs į įmonę, kurioje jis dirbo, klausė, ar būtų įmanoma Amerikoje įsigyti automobilį „Toyota RAV 4“ ir jį pargabenti. Kainos limitų V. K. nebuvo nurodęs. Iš pradžių aprodė galimus automobilių variantus, ir V. K. išsirinko sau tinkantį. Išsirinko vieną automobilį ir pasakė, kad jį norėtų nusipirkti už 16000 dolerių. Sutartis dėl automobilio pirkimo buvo sudaryta tarp V. K. ir jo. Nepamena, ar V. K. tartis dėl automobilio atėjo vienas, ar su R. M.. Mano, kad apie tai, jog gali suorganizuoti automobilio pirkimą Amerikos aukcione, V. K. sužinojo iš R. M., nes pats tokios informacijos niekur nebuvo pateikęs. Dvišalę sutartį dėl automobilio pirkimo pildė „( - )“ blanke, nes V. K. kitaip nesutiko mokėti pinigų, tačiau žinojo, kad tariasi su juo.

34Su savo pažįstamu A. Amerikoje, A. pavardės neprisimena, tarėsi dėl šio automobilio pirkimo. A. turėjo kodus ir galėjo dalyvauti aukcionuose. Aukciono kodus turi Amerikos kompanija, turinti licenciją. Perkant automobilį pavardės nereikia nurodyti, užtenka žinoti kodą.

35Kilo nesklandumų dėl automobilio pirkimo, nes V. K. per 3 dienas nesumokėjo aukcionui pinigų. A. jam buvo skolingas, todėl, nupirkdamas tą automobilį, pasiūlė padengti skolą. Automobilis „Toyota RAV 4“ nupirktas už tą skolą. Automobilis buvo nupirktas ( - ) aukcione, už jam nežinomą kainą. V. K. atsiskaitė su juo už automobilį dalimis: kelis kartus mokėjo grynaisiais asmeniškai, vieną kartą banko pavedimu ir vieną kartą perdavė per R. M.. V. K. už automobilį su juo visiškai atsiskaitė. Kai automobilis buvo atplukdytas, jam apie tai pranešė, ir jis susisiekė su V. K., kuris nuvažiavo ir pasiėmė, nes žinojo konteinerio numerį, jį jis buvo davęs. Automobilio dokumentų jis neturėjo. Žino, kad reikia žinoti konteinerio numerį ir konteinerio gavėją – įmonę. Dokumentai nebūna siunčiami. Iš Amerikos atplukdytas automobilis turėjo tik numerį, bet nebuvo jį perkančio asmens pavardės. R. M. nedalyvavo perkant šį automobilį, jokių veiksmų neatliko. V. K. ateidavo į įmonės „( - )“ patalpas, ir jie peržiūrėjo daug automobilių, kol rado V. K. tinkantį variantą. Jis buvo atsakingas už automobilio pargabenimą iki ( - ), tai žinojo V. K., ir tuo jo pareigos baigėsi. Tolimesniuose reikaluose, susijusiuose su automobiliu, jis nedalyvavo. Nežino, kaip su šio automobilio reikalais buvo susijęs R. M..

36Liudytoja K. J. parodė, kad 2009 m. dirbo ir iki šiol dirba ( - ) įmonėje vadybininke. V. K. nepažįsta, jo pavardę apklausoje jai pasakė tyrėjas.

37Konteineriai iš Amerikos plaukia apie mėnesį, pusantro. Likus savaitei ar dviem prieš atplaukiant konteineriui, kreipiasi klientai į tą įmonę, kurių vardu atvežami konteineriai. Tuos kontaktus jie gauna Amerikoje iš tiekėjų pirkdami automobilį. Prieš atliekant darbus kreipiasi klientai. Turi lapą, kuriame nurodyti kėbulo numeris, pagaminimo metai, konteinerio siuntėjas, gavėjas. Atvykus konteineriui per 7 dienas jį reikia „ištarinti“. Klientas gali atsiimti savo automobilį, atsiskaityti už krovos darbus. Tyrėjui pasakė V. K. pavardę pasižiūrėjusi į sąskaitą, nes ten parašyta užsakovo pavardė. Sąskaitą išrašo, kai asmuo pateikia asmenybę patvirtinančius dokumentus, jei atsimena – padiktuoja. Nematė nė vieno automobilio, nes pati uoste net nėra buvusi. Niekas nepasirašo, kad krovinys gautas.

38Neprisimena R. M., nežino, ar yra jį mačiusi, su A. Z. bendrauja, juos sieja darbiniai reikalai. A. S. taip pat bendrauja su A. Z. darbo reikalais.

39Liudytoja A. M. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2009 metų balandžio mėnesį dirbo ( - ) teritorinėje muitinėje, ( - ) poste, vyr. inspektore.

40Deklaracijos įregistravimas ir dokumentinis tikrinimas atliekamas taip: mato muitinės elektroninėje sistemoje pateiktus duomenis apie prekę: kokia prekė, kokie dokumentai yra pateikti, kas siuntėjas, kas gavėjas. Šie duomenys yra gaunami iš deklaranto. Dokumentinis tikrinimas – tai deklaraciją lydinčių dokumentų tikrinimas: pervežimo važtaraštis, automobilio techninis pasas ir pirkimo sutartis. BDK – laikinojo saugojimo uoste dokumentas. Laivo dokumentus turi sutikrinti su laikino saugojimo uoste dokumentais. Šis dokumentas galioja tik uoste. Fiziškai daiktų jie neapžiūri. Jei norima prekę išvežti iš muitinės teritorijos, tai uosto prekių saugojimo pareigūnai turi surašyti dokumentus ir juos pateikti muitinės apsaugos darbuotojams. Tada vyksta muitinės forminimas. Jos darbas ties prekės įforminimu baigiasi, nes jokios fizinės apžiūros nevykdo.

41Deklaracija yra rašoma dėl krovinių apskaitos vykdymo. S. B. pažįsta, jis yra jos kolega. Kai jis baigia forminti tranzitinę deklaraciją, jos surašytuose dokumentuose turi pažymėti, kad prekė išvažiuoja iš uosto, apskaita baigta.

42Pirkimo pardavimo sutartis tikrinama tuo atveju, kai forminama tranzito deklaracija. Pirkimo pardavimo sutartis yra sutartis tarp siuntėjo ir gavėjo. INVOICE taip pat yra laikomas pirkimo pardavimo sutartimi. Papildomai kitos pirkimo pardavimo sutarties jie nereikalauja. Amerikoje išduotuose techniniuose dokumentuose automobilio savininkas nebūna nurodytas. Siuntėjas būna nurodytas laivo dokumentuose. Jie tiki INVOICE ar kita parašu patvirtinta sąskaita apie pardavimą. Jei gauna informaciją iš įvairių tarnybų apie galimą dokumentų klastotę, tai tikrinama.

43Liudytojas S. B. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2009 m. balandžio mėnesį dirbo muitinės ( - ) poste, posto inspektoriumi. Apie automobilį „Toyota RAV4“ nieko neatsimena.

44Tranzito deklaracija yra dokumentas, reikalingas vykstant iš pasienio posto į vidinę muitinę, kurioje įforminamas importas. Pildydami tranzito deklaracijas, jie atlieka tik dokumentinį tikrinimą. Tikrina duomenis, kuriuos pateikia įgaliotas asmuo: vairuotojas, deklarantas, savininkas ir kt. Deklaranto pateikti duomenys dokumentuose yra tikrinami lyginant su kompiuteriniu variantu. Kompiuterinis variantas – tai muitinės tranzito programa, kuriai pateikia duomenis deklarantas. Deklaraciją pateikusio asmens dokumentų, įrodančių tapatybę, netikrina. Gali būti netikslumai, pvz., neatitinka data, spausdinimo klaida ar pan. Pats jokių įrašų tranzito dokumentuose nedarė, nes viskas būna suvesta į kompiuterio programą. Automobilį patikrinant muitinėje yra surašomi dokumentai, tada jis išleidžiamas iš muitinės teritorijos. Muitinės atstovas ar kitas įgaliotas asmuo patikrina deklaracijas, bet nemato paties daikto. Prieš išvažiuojant iš muitinės teritorijos prekė yra apžiūrima vartus saugančių darbuotojų, pasieniečių, ir tik tada išleidžiama iš teritorijos.

45Prekės faktinė apžiūra priklauso nuo, kaip ji pateko į uostą. Jei nagrinėjamu atveju prekė buvo atplukdyta konteineryje, tai tikrina uosto priežiūros tarnyba – ( - ) – nevalstybinė organizacija. Niekas netikrina, ar automobilis realiai atvažiavo, o ne tik dokumentai. Tai fiziškai neįmanoma. Nesant įtarimų ar rizikos faktorių valstybės pareigūnas neapžiūri prekės. Nei verčių, nei kainų jie netikrina ir nenustatinėja.

46Konteinerius atplombuoja, prekes iškelia ir apžiūri „( - )“ darbuotojai, kurie surašo iškrovos dokumentus. Dabar to nebėra, viskas pildoma elektroniniu būdu. Kroviniai iškraunami į aikšteles, kurios yra „( - )“ žinioje. Tada ūkio subjektas pateikia reikiamus dokumentus automobiliui pasiimti. Tada ateina pas juos, įformina deklaraciją ir jam išduodamas automobilis. Prie vartų sutikrina uosto apsauga.

47Liudytoja L. L. parodė kad dirba Lietuvos Respublikos ( - ) instituto direktore. Žino, kad A. Z. dirba turto vertintoju. Yra ne kartą gavę skundų dėl jo atliktų turto vertinimo ataskaitų. Kilnojamojo turto vertinimas turi būti vykdomas remiantis jį reglamentuojančiais įstatymais ir nurodymais. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei verslo vertinimą, yra Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Turto vertinimą taip pat reglamentuoja vyriausybės patvirtinta metodika ir kiti teisės aktai. Vertinamą transporto priemonę, kaip ir bet kokį kitą turtą, vertintojas privalo apžiūrėti, nes šis reikalavimas yra numatytas turto vertinimo metodikoje. Iš pateiktų fotonuotraukų arba neapžiūrėjus turto yra draudžiama vertinti. Institutas yra parengęs nurodymą, kurio privalo laikytis visi turto vertintojai. Yra numatyta, kad tik išskirtiniais atvejais, teismui skyrus ekspertizę, jei turtas neišlikęs, vertinimas galėtų būti atliktas neapžiūrint turto. Teisės aktai kitų išimčių nenumato. Turto vertintojas visais atvejais privalo apžiūrėti transporto priemonę. Pačioje vertinimo procedūroje turi dalyvauti ne tik vertintojas, bet ir turto savininkas ar užsakovas. Tada surašomas apžiūros aktas, pridedamos fotonuotraukos ir parengiama ataskaita.

48Turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią tik tokiu atveju, kai atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio reikalavimus. Turto vertinimas turi būti vykdomas objektyviai ir neatsižvelgiant į užsakovo prašymus kokius nors duomenis pakoreguoti. Turto vertintojui neleidžiama pasirinkti, jis privalo objektyviai įvertinti transporto priemonę, pateikti nepriklausomą, teisingą išvadą. Kelių išvadų negali būti. Turto vertinimo ataskaitos yra registruojamos, ir jų antrieji egzemplioriai turi būti saugomi bendrovėje ne trumpiau nei 10 metų. Jos vadovaujamas institutas turi galimybę sužinoti apie neteisingai atliktus vertinimus tik tokiu atveju, jeigu yra gaunami skundai ar pranešimai iš institucijų. Sužinoję apie teisės aktus pažeidžiančius turto vertinimus, galima nutraukti vertintojo pažymėjimo galiojimą direktoriaus įsakymu arba teismo sprendimu. Muitinei transporto priemonių vertinimo ataskaitas gali teikti tik tie vertintojai, kurie turi kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir dirba darbo sutarties pagrindais. Visi vertinimai turi būti atliekami įmonės vardu. Visą atsakomybę dėl turto vertinimo prisiima šią paslaugą teikianti įmonė.

49Jai tenka bendrauti su Muitinės departamento atstovais. Ji negali atsakyti į klausimus, ar muitinės darbuotojai privalo patikrinti, ar pateikta turto vertinimo ataskaita atitinka jai keliamus reikalavimus.

50Ji nežino, kokiu tikslu buvo atliktas turto vertinimas, dėl kurio iškelta ši byla. Ji negali tiksliai įvardyti, kurios 23 straipsnio dalies neatitinka A. Z. atlikta turto vertinimo ataskaita, nes nėra jos mačiusi. Ji abejoja, kad galioja turto vertinimo ataskaitos, kurios atliekamos pagal fotonuotraukas.

51Ji, kaip instituto vadovė, negali vertinti turto, nes tam reikalingos kvalifikacijos nėra įgijusi. Gavęs skundą dėl ataskaitos, institutas neturi teisės ataskaitą panaikinti. Ji negali pasakyti, ar institutas gavo skundų dėl konkrečiai šio automobilio vertinimo pagal V. K. užsakymą. Kvalifikacijos pažymėjimas panaikinamas 2 atvejais: kai gaunamas teismo sprendimas arba institute gavus skundą dėl turto vertinimo procedūrų pažeidimo, išnagrinėjus pateiktus atvejus, instituto direktorius, tarybai pritarus, turi teisę priimti įsakymo formos sprendimą, be teismo nutarties. Yra numatyta, kad vertintojas privalo apžiūrėti. Turto vertinimo atvejai yra nurodyti turto vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnyje. Yra įstatymų numatyti atvejai ir kai to pageidauja užsakovas.

52Turto vertintojas neturėtų imtis vertinti turto pagal pateiktas užsakovo nuotraukas. Teisės aktai jam nesuteikia tokios galimybės. Institutas, matydamas, kad daugėja skundų, ne kartą yra organizavęs turto vertintojų mokymus, kuriuose akcentuojama, kad vertintojai privalo apžiūrėti turtą. Visas turtas yra vertinamas sutarčių pagrindu. Nesupranta, kaip sutartyje gali būti sąlygos, prieštaraujančios turto vertinimo veiklą reglamentuojantiems teisės aktams. Iš nuotraukų gal ir gali pasakyti, kiek tas automobilis maždaug vertas, tačiau tai nebus turto vertinimas. Turto vertinimas yra parengiamas surašius turto vertinimo ataskaitą, atitinkančią įstatymų reikalavimus.

53Nėra vieningos nustatytos ir patvirtintos turto vertinimo užsakymo-sutarties formos, kurią privalėtų naudoti turto vertintojas. Pagal įstatymo 12 straipsnį turtą vertinanti įmonė ir turto vertintojas privalo vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, vertintojo profesinės etikos kodeksu ir profesionaliai atlikti vertinimą. Jei yra parašyta, kaip vykdyti procedūrą, tai jos reikia laikytis. Visų atvejų negali išvardyti. Yra numatyta visa vertinimo procedūra. Ji yra išsamiai ir aiškiai reglamentuota. Ji mintinai nemoka teisės aktų ir negali atsakyti, ar yra draudimo punktas, kuriame aiškiai parašyta, jog draudžiama atlikti turto vertinimą pagal pateiktas nuotraukas.

54Užsakovas gali daug ko norėti. Ji nežino, kaip reikėjo elgtis A. Z.. Jos manymu, jis turėjo užsakovui paaiškinti, kad pagal nuotraukas negali atlikti turto vertinimo. Jei užsakovui netinka, jis galėjo nesiimti to vertinimo. Vertintojas gali atsisakyti. Etikos kodekse ir įstatymo 16 straipsnyje yra parašyta, kokiais atvejais turto vertintojui yra draudžiama vertinti turtą. Ataskaitos forma yra reglamentuota įstatymo 23 straipsnyje.

55Liudytojas S. D. parodė, kad dirba ( - ) centre ir yra ( - ) asociacijos prezidentas. Kaltinamasis A. Z. yra jų asociacijos narys. Turto vertinimo procedūra vykdoma pagal teisės aktus. Kalbant konkrečiai apie transporto priemonių vertinimą, tai jį reglamentuoja 2 pagrindiniai norminiai dokumentai: 2000 m. Susisiekimo ir Finansų ministrų bendru įsakymu patvirtinta Kelių transporto priemonių vertinimo tvarka ir vertinimo instrukcija. Bet kuris turtas yra vertinamas esant užsakymui. Vertintojas sutartyje arba techninėje užduotyje detalizuoja užsakymo esmę. Užsakymo pobūdis apsprendžia pačią vertinimo procedūrą. Automobilio vertinimą gali užsakyti tiek muitinės pareigūnas, tiek automobilį atvežantysis juridinis ar fizinis asmuo, kuris privalo žinoti jo vertę ir deklaruoti muitinėje ir sumokėti muito mokestį. Jei panaudotas automobilis yra vežamas iš Vakarų Europos šalių ar Amerikos, ta procedūra gali būti dvejopa: automobilis gali būti išmuitinamas ir realizuojamas vidaus rinkoje, t. y. Lietuvoje arba gabenamas tranzitu į Rytų valstybes, NVS šalis. Buvimo terminas nemokant mokesčio yra 90 parų. Daugeliu atvejų per tą laiką automobiliai yra remontuojami. Dėl to vertinimo metu automobilio būklė būna pakitusi nuo to momento, kai jis buvo įvežtas. Vertintojas padaro aiškų įrašą, kad vertinimą atlieka pasikliaudamas užsakovo pateikta informacija ir neatsako už klaidinančią ar specialiai nuslėptą informaciją. Vertinimo procedūra yra fiksuojama ataskaitoje: kėbulo numerių, variklio ir kitų parametrų atitikimas dokumentuose nurodytus, kiti kriterijai. Dėl techninės būklės daroma prielaida, pasikliaujant informacija, užrašyta pirkimo pardavimo sutartyje, techniniame pase. Galima remtis fotonuotraukomis, defektiniu aktu, sudarytu automobilio įvežimo metu. Jei transporto priemonė egzistuoja, kaip fizinis objektas, jis nėra sugedęs ar pražuvęs, vertintojas privalo jį pamatyti. Tačiau jo techninė būklė gali būti pakitusi. Vertintojas yra įpareigotas, kiek įmanoma, tą turtą apžiūrėti, bet kartu yra saistomas aplinkybės, kad būklė – kintamas dydis.

56Galima vertinti turtą, šiuo atveju – automobilį, pagal užsakovo pateiktas fotografijas, bet būtina tai pažymėti apžiūros akte. Šiuo konkrečiu atveju, jei vertinimas buvo atliktas užsakovo pageidavimu, A. Z. nepažeidė vertinimo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir nuostatų, nes vertinimo ataskaitoje buvo įrašyta, kad vertinimas atliktas pagal užsakovo pateiktą informaciją. Turto vertinimas pagal pateiktas fotonuotraukas ar techninius parametrus jų darbo praktikoje atliekamas dažnai.

57Turto vertintojo kvalifikacija yra įgyjama pakopomis ir, jo žiniomis, vertintojas A. Z. yra antros pakopos vertintojas. Ši pakopa yra pasiekiama įgijus atitinkamą išsilavinimą ir tam tikrą praktiką. A. Z. gali savarankiškai vertinti bet kurį kilnojamąjį turtą, nes turi tam reikiamą kvalifikaciją. Jo žiniomis, audito apskaitos vertinimo instituto direktorė L. L. nėra praktikuojanti vertintoja, ji neturi turto vertintojo kvalifikacijos.

58Vertintojas nėra valstybės pareigūnas, nebent jis būtų, pvz., mokesčių inspekcijoje dirbantis turto vertintojas. Vertintojo teisės ir pareigos yra apibrėžtos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme.

59Vertintojas privalo parengti turto vertinimo ataskaitą, ir, jeigu daiktas, kurį reikia įvertinti, yra pateiktas, tai vertintojas turi jį apžiūrėti, jeigu yra galimybė. Apžiūros aktas yra kaip vertinimo ataskaitos sudėtinė dalis.

60Jei vertinimas atliekamas apmuitinimo tikslu, tokiu atveju turto vertintojas privalo laikytis 2005-05-02 LR Muitinės generalinio direktoriaus prie Finansų ministerijos įsakymu Dėl importuojamų automobilių muitinio vertinimo metodikos patvirtinimo. Nagrinėjamu atveju vertinimas buvo atliekamas užsakovo pageidavimu, tikslas nebuvo apibrėžtas, tai turto vertintojas A. Z. neprivalėjo laikytis minėto įsakymo.

61Iš to, ką suformuluoja užsakovas techninėje užduotyje ir pažymint ataskaitoje, kad vertinimas yra atliekamas pagal užsakovo pateiktus duomenis ir informaciją, vertintojas turi teisę atlikti tokį vertinimą, t. y. pasirinkti vertinimo būdą, kurio pageidavo užsakovas. Vertintojas turi tenkinti teisėtus užsakovo reikalavimus ir pageidavimus.

62Liudytojas A. B. parodė, kad dirba ( - ) teritorinės muitinės viršininko pavaduotoju, 2009 metais buvo pateiktas kriminalinės tarnybos prašymas nustatyti automobilio „Toyota RAV4“ muitinę vertę. Buvo paruoštas raštas, kuriame buvo nurodyta rinkos ir importo vertė, ir jis, kaip ( - ) teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas, tą raštą pasirašė. Jei gerai pamena, buvo iškelta baudžiamoji byla dėl to, kad buvo importuotas neapgadintas automobilis, o deklaruotas, kaip apgadintas. Tame rašte to nebuvo. Nežino, kur tuo metu buvo automobilis. Automobilio fiziškai nematė.

63Vyresnysis inspektorius J. B., remdamasis naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodika, apskaičiavo automobilio vertę. J. B. paruošė tą raštą, o jis pasirašė po šiuo dokumentu ir pateikė jį kriminalinei tarnybai. Vertės apskaičiavimas yra reglamentuotas Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinta naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodika. Ja vadovaujantis yra apskaičiuojama muitinė vertė. Jei po muitinės vertinimo yra randami kokie nors netikslumai, neteisingi duomenys, tada yra atliekamas mokestinis tyrimas. Muitinis vertinimas atliekamas tik nedaužtam automobiliui.

64Liudytojas J. B. parodė, kad kaltinamuosius mato pirmą kartą. 2009 metų balandžio mėnesį dar dirbo ( - ) teritorinės muitinės tarifų ir muitinio vertinimo kontrolės skyriaus vyresniuoju inspektoriumi. Iš kriminalinės muitinės tarnybos gavo pavedimą atlikti įvertinimą, kuriame buvo nurodyta, kad automobilis įvertintas kaip sugadintas, o jam buvo nurodyta nustatyti, kokia turėtų būti nesugadinto automobilio vertė. Automobilio fiziškai nematė, nes tyrimą atlieka pagal pateiktus dokumentus. Pagal muitinės kriminalinės tarnybos pateiktus dokumentus buvo atliktas pakartotinis įvertinimas. Negali pasakyti, kokie dokumentai buvo pateikti. Gali būti, kad šis automobilis buvo įvertintas 52600 Lt.

65Automobilio muitinė vertė nėra visiškai tapati automobilio rinkos vertei, nes muitinė vertė yra susijusi su verte mokesčiams apskaičiuoti, o rinkos vertė – vertė, kuria galima realizuoti prekę. Muitinė prekės vertė dažniausiai nustatoma remiantis pateiktais priimtinais muitinei įsigijimo dokumentais, o jeigu jie pasirodo netinkami, tada automobilio vertė yra nustatoma pagal jo techninius duomenis, remiantis žinynais ir metodika. Jo tokių parengtų dokumentų yra labai daug, todėl neprisimena, pagal ką buvo nustatoma automobilio „Toyota RAV4“ muitinė vertė. Viskas buvo atlikta vadovaujantis visais tuo metu galiojusiais norminiais aktais. Jei muitinės darbuotojams kiltų įtarimų, kad prekės vertė yra dirbtinai sumažinta, tada būtų atliekamas papildomas tyrimas.

66Muitinės pareigūnas vadovaujasi savo pareiginėmis instrukcijomis, jis neatlieka automobilio ar daikto vertinimo. Tais atvejais, kai muitinės pareigūnui yra pateikiama turto vertintojo ataskaita, ja vadovaujantis, jis parengia sprendimo projektą. Neapžiūrėdami automobilio, jie pateikia išvadą. Buvo nustatyta, kiek kainuoja konkrečios markės, konkrečių metų, konkrečių techninių duomenų, neapgadintas automobilis. Jo pateikti informaciniai duomenys apie rinkos ir muitinę vertę yra kaip techninio vieneto, bet ne kaip konkretaus automobilio, tai reiškia, kad tai nėra tiesiogiai susieta su VIN numeriu.

672009-04-29 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole (1 t., 5–7 b. l.) nurodyta, kad V. K. pateikė automobilį „Toyota RAV4“, pilkos spalvos, 2007 m. gamybos, kėbulo Nr. ( - ) ir šis Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų paimtas automobilis savo eiga atgabentas į ( - ) teritorinės muitinės teritoriją adresu ( - ).

682009-04-30 apžiūros protokole (1 t., 8–14 b. l.) nustatyta, kad ant „Toyota RAV4“, pilkos spalvos, 2007m. gamybos, kėbulo Nr. ( - ), išorės matomi įbrėžimai, akmenukų įdaužimo žymės, dažų nubrozdinimai, nežymus įlenkimai. Pakėlus variklio dangtį, akivaizdžių pažeidimų ir sugadinimų nėra, visi stiklai sveiki, automobilio salonas tvarkingas, oro pagalvės sveikos. Po priekine keleivio sėdyne rastas popieriaus lapelis su įrašu „Paimta iš V. K. 2009.04.25 4584 litai už Rav4. Parašas R. M....“.

692009-04-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., 18 b. l.) nurodyta, kad V. K. savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti:

70dvišalės sutarties kopiją tarp V. K. ir D. L., kurioje nurodyta, kad užsakovas V. K. prašo D. L., atstovaujantį UAB „( - )“, nupirkti ( - ) aukcione, vykstančiame JAV, nupirkti automobilį ir pargabenti iki ( - ). Aukcione nupirktas automobilis – „Toyota RAV4“, 2007 metų, 2,4 l, sidabrinės spalvos. Nupirkto automobilio kaina – 15800 JAV dolerių, pridėjus aukciono išlaidas, jo gabenimo iki ( - ), ir visos išlaidos sudarė 19670 JAV dolerių. D. L. pasirašo, jog 2009-02-06 už minėtą sandorį gavo 19670 JAV dolerių;

71PVM sąskaitą faktūrą (1 t., 22 b. l.), kurioje nurodyta, kad sumokėta 15 Lt ( - ) teritorinei muitinei 2009-04-25 ir kad sąskaitą gavo V. K., o ją išrašė A. S.;

72raštelio kopiją (1 t., 23 b. l.), kurioje nurodyta, kad R. M. paėmė iš V. K. už RAV4 2009-04-17 2300 USD;

73raštelio kopiją (1 t., 24 b. l.), kurioje nurodyta, kad D. L. iš V. K. 2009-02-17 gavo 475 dolerius už automobilio „Toyota RAV4“ pargabenimą;

74raštelio kopiją (1 t., 26 b. l.), kurioje parašyta „Aš R. M. 2009-04-21 iš V. K. už RAV4 už muitinės procedūras dalinis mokėjimas 2500 lt.“;

75nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus 2009-04-25 kopiją (1 t., 27 b. l.), kuriame nurodoma T. P. Muitinės departamentui prie LR Finansų ministerijos pervesti 3297 Lt. už lengvojo automobilio muitinimą RAV 4;

76kasos pajamų orderio Nr. ( - ) kopiją (1 t., 85 b. l.), kurioje nurodyta, kad V. K. įnešė 1000 USD;

77mokėjimo nurodymo kopiją (1 t., 29 b. l.), kuriuo patvirtinama, kad T. P. 2009-04-25 sumokėjo 15Lt. V. K. vardu ( - ) teritorinei muitinei už pareigūnų iškvietimą apžiūrai.

78Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (1 t., 62–63 b. l.) nurodyta, kad atpažįstantysis V. K. atpažino fotonuotraukoje Nr. 6 asmenį – R. M., į kurį kreipėsi dėl automobilio „Toyota RAV4“ nupirkimo.

792009-05-07 Nr. ( - ) ( - ) teritorinės muitinės pažymoje (1 t., 149 b. l.) pranešama, kad lengvojo automobilio „Toyota RAV4“, pagaminto 2007 m., kurio variklio galingumas 125 kW, variklio cilindrų darbinis tūris 2362 cm3, rinkos vertė 52600 Lt, muitinė vertė – 34 600 Lt.

80Užsakyme sutartyje (2 t., 8 b. l.) konstatuota, kad 2009-04-22 sudaryta sutartis tarp V. K. ir UAB „( - )“ dėl automobilio „Toyota RAV4“ kėbulo Nr. ( - ) įvertinimo, pagal užsakovo pateiktas nuotraukas. Sutartį pasirašė A. Z., kuris turėjo įgaliojimą tai padaryti (2 t., 26 b. l.).

81Automobilio TOYOTA RAV4, vertinimo ataskaitoje Nr. ( - ) (1 t., 106–107 b. l.) nurodyta, kad automobilio vertinimo ataskaitą atliko turto vertintojas A. Z. (įmonės kvalifikacijos atestato Nr. ( - )), kurioje nurodyta, kad transporto priemonės apžiūros-defektacijos aktas Nr. ( - ) sudarytas pagal pateiktas nuotraukas (1 t., 110 b. l.), kurios buvo pateiktos užsakovo (1 t., 116 b. l.), ir automobilio likutinė vertė 14954 Lt.

82Prašyme Nr. ( - ) atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje (1 t., 25 b.l.) konstatuota, kad 2009-04-25 A. S. išvyko iš muitinės posto 2009-04-25 14 val. 30 min., vyko 50 kilometrų ir į postą grįžo 15 val. 30 min., ir tikrinimą atliko nuo 14 val. 45 min. iki 15 val. 15 min.

83Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte (1 t., 122–123 b. l.) nurodyta, kad importuotojas (deklarantas) V. K. automobilio „Toyota RAV4“ kėbulo Nr. ( - ), pagaminto 2007 m., nurodo duomenis apie nustatytus automobilio defektus, o A. S. 2009-04-25 ( - ) juos patikrina ir savo antspaudu ( - ) patvirtina, kad nurodyti akte defektai atitinka.

84Kelių transporto priemonės TOYOTA vertinimo ataskaitoje Nr. ( - ) (6 t., 42–64 b. l.) nurodyta, kad automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), rinkos vertė 2009 m. balandžio mėnesį – 39 100,00 Lt.

85Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešime dėl nutarties vykdymo (6 t., 82–83 b. l.) nurodoma, kad, jei 2009 m. balandžio 24 d. automobilio muitinė vertė nustatoma remiantis UAB „( - )“ sudarytoje Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. ( - ) (2012-03-16) nurodyta automobilio rinkos vertė (39 100 Lt) ir vadovaujantis Metodikos 13 punkto nuostatomis, ji sudarytų 25 491 Lt. Už automobilį nustatytas muitas (10 proc.) sudarytų 2549 Lt, PVM (19 proc.) – 5328 Lt.

86Asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokole (4 t., 5–7 b. l.) nurodyta, kad R. N. atpažino fotonuotraukoje R. M. kaip asmenį, kuris 2009-04-24 buvo atėjęs į jos darbo kabinetą kartu su kitu asmeniu ir kreipėsi dėl importo deklaracijos automobiliui „Toyota RAV4“.

87Specialisto išvadoje Nr. ( - ) (3 t., 9–13 b. l.) nurodyta, kad rankraštinius įrašus „K. V.“ užsakyme-sutartyje Nr. ( - ) parašė R. M., gim. ( - ).

88Dėl BK 199 straipsnio 1 dalies taikymo

89BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daugiau kaip 250 MGL vertės daiktus, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengė šios procedūros. Nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo. Kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibūdinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, transportavimas naudojant vamzdynus ir pan. Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti.

90Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. K. siekia įsigyti automobilį „Toyota RAV4“, sidabrinės spalvos, 2007 metų laidos. 2009 m. pradžioje R. M. V. K. suveda su D. L., kuris pažada padėti įsigyti norimą automobilį aukcione Amerikoje. Jie sudaro rašytinę sutartį, aptaria galimą perkamo automobilio modelį ir kainą. Nė vienas iš kaltinamųjų šiame sandoryje nedalyvauja. Praėjus daugiau kaip mėnesiui laiko, V. K. gauna D. L. pranešimą, kad automobilis nupirktas ir konteineriu gabenamas į ( - ). V. K. susitinka su D. L., pasirašo dokumentus, neskaitęs jų turinio, ir sumoka D. L. pinigus. V. K. prašo R. M. automobilį iš ( - ) pargabenti į ( - ), perduoda jam gautus dokumentus. Sutaria, kad R. M. automobilį pargabens iš ( - ), sutvarkys reikiamus muitinės formalumus, ir už tai jam pažadamas atlyginimas. R. M. nuvyksta į ( - ), susitinka sutartoje vietoje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam perduoda pinigus, dalį dokumentų. Po to kelias valandas to asmens laukia, o jiems susitikus už V. K. pasirašo dokumente ir vėl išsiskiria ir sutaria susitikti už poros valandų. Susitikus tas asmuo R. M. perduoda pluoštą dokumentų, 30–40 lapų, ir nurodo automobilį paimti iš muitinės terminalo. Kitą dieną R. M. automobilio turėtus dokumentus nuveža į ( - ) muitinės postą, ten susitinka, ne iš anksto susitaręs, su pažįstamu muitinės vyresniuoju inspektoriumi A. S., ir šis, pažeisdamas nustatytą tvarką, R. M. pateiktuose dokumentuose įrašo žinomai neteisingus duomenis, kad buvo nuvykęs ir fiziškai bei vizualiai apžiūrėjo automobilį, nors to nebuvo padaręs. Dokumentus atiduoda muitinės posto darbuotojams.

91Tokia įvykių eiga nepaneigta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teismo posėdyje. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas, t. y. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, t. y. turėjo būti nurodyta, kada ir kokiu būdu automobilis „Toyota RAV4“ kirto Lietuvos valstybės sieną, kas pateikė dokumentus, patvirtinančius teisę į šį automobilį, kaip automobilis buvo iškautas iš konteinerio, kam perduotas, kas sumokėjo reikalingus mokesčius.

92Teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog R. M. buvo kaip nors suinteresuotas automobilį pirkti ir jį pargabenti į Lietuvą, pažeidžiant nustatytas įstatymų nuostatas. Nenustatyta, kad R. M. išvykdamas į ( - ) buvo suinteresuotas suklastoti dokumentus, kuriuos pateikęs kompetentingoms institucijoms, siektų išvengti muito mokesčių. Nenustatyta, kad R. M. buvo žinomos automobilio įsigijimo aukcione aplinkybės, kokia kaina jis buvo nupirktas, kokios būklės jis buvo, kokia buvo jo vertė, ar ji viršijo 250 MGL, ar gabenant jį per Lietuvos sieną buvo reikalinga pateikti suklastotus dokumentus, kokius veiksmus jis privalo atlikti siekdamas išvengti muito mokesčių, t. y. nenustatyta R. M. veikos subjektyvinė pusė – tiesioginė tyčia, kad jis suvokia, jog neteisėtai per valstybės sieną gabena automobilį „Toyota RAV4“ ir to nori. Nepaneigti R. M. parodymai, kad jam nuvykus į ( - ) ir susitikus su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, jis jokių veiksmų, išskyrus V. K. parašo suklastojimą, neatliko. Visus veiksmus atliko jam nepažįstamas asmuo, kuris jam pateikė dokumentus ir liepė automobilį paimti iš muitinės terminalo. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad R. M. paimdamas automobilį „Toyota RAV4“ būtų mokėjęs mokesčius už jo iškrovimą, saugojimą.

93Byloje kaltinamųjų A. Z. ir A. S. veiksmai inkriminuojamos kontrabandos atveju nurodyti kaip padėjėjų, R. M. kaip vykdytojo, t. y. konstatuojama, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje.

94Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio Kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 24 straipsnis nustato būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką požymius. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Kartu tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų, pasekmė. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gali pasireikšti bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.).

95Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnyje. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir t. t.

96Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėju yra pripažįstamas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Konstatuojant bendrininkavimą svarbu nustatyti, jog dėl nusikalstamos veikos buvo susitarta iki tos veikos darymo pradžios arba ją darant ir įrodyti, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitais asmenimis tam tikru būdu prie jos prisidėdamas (kasacinė byla Nr. 2K-92/2010).

97Siekiant įrodyti, kad asmuo buvo kontrabandos bendrininkas (šiuo atveju padėjėjas), būtina įrodyti, kad jis suvokė, jog savo veiksmais (neveikimu) padeda kitiems bendrininkams neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti prekes, norėjo taip veikti ir veikė.

98Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apskritai nėra duomenų apie A. Z. ir R. M. bendrininkavimą. Tiek A. Z., tiek R. M. kategoriškai neigia bet kokią tarpusavio pažintį ar bendravimą, o tuo labiau bendrą susitarimą daryti nusikalstamą veiką. Jie neigia tarpusavio susitikimą dėl dokumentų klastojimo, kontrabandos įvežimą per Lietuvos Respublikos sieną, o įrodymų, paneigiančių šiuos parodymus, baudžiamojoje byloje nesurinkta.

99R. M. ir A. S. yra pažįstami ir to jie neneigia, tačiau byloje nenustatyta, kad jų tarpusavio santykiai būtų glaudūs, juos sietų draugystė, bendrų tikslų siekimas ir pan. Nenustatyta, kad A. S., dokumente įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, būtų siekęs už užmokestį ar kitokį atlygį padėti R. M. padaryti nusikalstamą veiką.

100Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o prielaidomis ir spėjimais jis negali būti grindžiamas. Kiekviena išvada turi būti pagrįsta byloje surinktais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o svarbiausia, turi būti įrodyta, kad kaltininko veiksmuose yra jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis.

101Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinimas R. M., A. Z. ir A. S. grindžiamas iš esmės tik prielaidomis, kad jie kontrabandos gabenimo atveju veikė bendrininkų grupėje, kurios nesant kitų patikimų įrodymų, yra nepakankamos padaryti pagrįstą išvadą dėl jų kaltės. Byloje nepateikta įrodymų, kad R. M. iš anksto būtų taręsis su A. Z. ir A. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo, suderinę savo veiksmus.

102Be to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinimas R. M., A. Z. ir A. S. dėl kontrabandos gabenimo grindžiamas 2009-05-07 Nr. ( - ) ( - ) teritorinės muitinės pažyma (1 t., 149 b. l.), kurioje nurodoma, kad lengvojo automobilio „Toyota RAV4“, pagaminto 2007 m., kurio variklio galingumas 125 kW, variklio cilindrų darbinis tūris 2362 cm3, rinkos vertė 52600 Lt, muitinė vertė – 34 600 Lt. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas J. B. parodė, kad automobilio vertę nustatė iš muitinės kriminalinės tarnybos gavęs pavedimą atlikti įvertinimą, kuriame buvo nurodyta, kad automobilis įvertintas kaip sugadintas, o jam buvo nurodyta nustatyti, kokia turėtų būti nesugadinto automobilio vertė. Automobilio fiziškai nematė, nes tyrimą atliko pagal pateiktus dokumentus.

103Teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu automobilio „Toyota RAV4“ muitinė vertė buvo nustatyta pažeidžiant nustatytą tvarką, nes automobilis nebuvo apžiūrėtas, nenustatyta, ar buvo kokie jo apgadinimai. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Kadangi pateiktoji pažyma sudaryta pažeidžiant nustatytą tvarką, todėl ji negali būti laikoma įrodymu.

104Pagal teismo nutartį atliktoje Kelių transporto priemonės Toyota vertinimo ataskaitoje Nr. ( - ) (6 t., 42–64 b. l.) nurodyta, kad automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), rinkos vertė 2009 m. balandžio mėnesį buvo 39 100,00 Lt.

105Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešime dėl nutarties vykdymo (6 t., 82–83 b. l.) nurodoma, kad jei 2009 m. balandžio 24 d. automobilio muitinė vertė nustatoma remiantis UAB „( - )“ sudarytoje Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. ( - ) (2012-03-16) nurodyta automobilio rinkos vertė (39 100 Lt), ir, vadovaujantis Metodikos 13 punkto nuostatomis, ji sudarytų 25 491 Lt. Už automobilį nustatytas muitas (10 proc.) sudarytų 2549 Lt, PVM (19 proc.) – 5328 Lt. Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktomis išvadomis ir konstatuoja, kad gabenamo per Lietuvos valstybės sieną automobilio vertė neviršijo 250 MGL, todėl R. M., A. S. ir A. Z. veiksmuose nenustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

106Dėl R. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

107Byloje nustatyta, kad R. M. 2009 m. balandžio mėn. 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastojo dokumentą 2009 m. balandžio 22 d. užsakymą-sutartį Nr. ( - ) tarp užsakovo V. K. ir UAB „( - )" vertintojo A. Z., grafoje UŽSAKOVAS įrašydamas rankraštinį įrašą „K. V.“ bei pasirašydamas vietoj K. V..

108Kaltinamasis R. M. šio fakto neneigia ir nurodo, kad ( - ) susitikęs su jam nepažystamu asmeniu, perdavė iš V. K. gautus dokumentus apie automobilį „Toyota RAV4“. Po kiek laiko vėl su tuo asmeniu susitiko ir jam buvo pasakyta, kad reikalingas V. K. parašas. Jis viename iš dokumentų užrašė V. K. pavardę ir vardą bei pasirašė. Tai patvirtinama ir byloje esančia specialisto išvada Nr. ( - ) (3 t., 9–13 b. l.). Teismas konstatuoja, kad R. M., pasirašydamas dokumente vietoje V. K., jį suklastojo, ir tai padarė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad šis dokumentas bus naudojamas tolimesniems juridiniams veiksmams atlikti. Jo veika šiame epizode teisingai kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

109R. M. iš kaltinimo šalintina aplinkybės, kad jis perdavė suklastotą užsakymą-sutartį Nr. ( - ) 2009 m. balandžio 22 d. UAB „( - )", adresu ( - ), turto vertintojui A. Z., žinomai suklastotai vertinimo ataskaitai surašyti ir, 2009 m. balandžio 22 d. turto vertintojui A. Z. suklastojus vertinimo ataskaitą Nr. ( - ) ir šią automobilio vertinimo ataskaitą Nr. ( - ), kurioje žinomai neteisingai nurodyti defektai, keistinos detalės bei remontuotinos detalės, dėl kurių automobilio vertė sumažinta nuo 34600 litų iki 14 954 litų, pateikė 2009 m. balandžio 25 d. ( - ) teritorinės muitinės ( - ) poste ( - ), adresu ( - ), ( - ) teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui A. S., kuris 2010 m. balandžio 25 d. nuo 14.30 val. iki 15.30 val. prie ( - ) teritorinės muitinės ( - ) posto ( - ), ( - ), suklastojo tikrus dokumentus – 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. ( - ).

110Byloje nenustatyta, kad R. M. ir A. Z. veikė bendrininkų grupėje, t. y. sutarė bendrais veiksmais suklastoti turto vertinimo ataskaitą, kurią pateikus būtų išvengta automobilio „Toyota RAV4“ muitinės patikrinimo ir tokiu būdu į Lietuvą įgabenti kontrabandą. Neįrodyta, kad R. M. tiesiogiai perdavė A. Z. suklastotą užsakymą-sutartį, prie jos pridėtas ne to automobilio fotonuotraukas, o A. Z. pateiktų duomenų pagrindu tyčia suklastojo turto vertinimo ataskaitą. R. M. iš ( - ) pristatė „Toyota RAV4“ kėbulo Nr. ( - ), A. S. pateikė dokumentus, gautus paimant automobilį iš ( - ) muitinės terminalo, todėl neįrodyta, kad jis vengė galimybės A. S. fiziškai apžiūrėti automobilį. Byloje nepateikta įrodymų, kad R. M. ir A. Z. turto vertinimo ataskaitą suklastojo veikdami bendrininkų grupėje ir tiesiogine tyčia, todėl teismas konstatuoja, kad nenustatyta, kad R. M. žinojo, jog turto vertinimo atskaita yra suklastota ir šį suklastotą dokumentą pateikė A. S., kad pastarasis suklastotų kitus dokumentus.

111Dėl A. Z. veikos vertinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį

112A. Z. kaltinamas tuo, kad, pažeisdamas nustatytą tvarką - 2000-04-17 LR susisiekimo ministro įsakymo Nr. 120 ir 2000-04-14 LR finansų ministro įsakymo Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos“ 18-ąjį punktą – „apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančią įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonės buvimo vietą“, neapžiūrėdamas transporto priemonės fiziškai, suklastojo transporto priemonės „Toyota RAV4“, kėbulo numeris ( - ), 2007 m. gamybos, darbinis tūris 2362 cm3, 125 kw, pilkos spalvos vertinimo ataskaitą Nr. ( - ). Kalkuliacijos lape žinomai neteisingai nurodė transporto priemonės - automobilio „Toyota RAV4“ atkuriamąją (remonto) vertę, Išvadoje apie apgadinto automobilio likutinę vertę žinomai neteisingai nurodė minėto automobilio „Toyota RAV4“ likutinę vertę – 14954 Lt, prie vertinimo ataskaitos pridėjo ne realiai importuoto automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo numeris ( - ), fotonuotraukas, o kito to paties modelio panašaus spalva, pagaminimo metais, kitais požymiais automobilio nuotraukas.

113Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012, 2K-361/2012). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas.

114Atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytą dokumentą. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis).

115Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-37/2012).

116Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2009 m. balandžio 22 d. į UAB „( - )“ kreipiasi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo dėl automobilio „Toyota Rav4“ rinkos vertės nustatymo. Pateikia reikiamus dokumentus, tačiau automobilio pateikti negali ir prašo automobilį įvertinti pagal pateiktus dokumentus. Surašoma techninė sutartis, kurioje buvo nurodyta, kaip ir kokiomis aplinkybėmis bus vertinamas automobilis. Buvo nurodytos papildomos aplinkybės, kad vertinimas bus atliekamas pagal nuotraukas. Dokumentus pateikęs asmuo nėra automobilio savininkas ir neturi įgaliojimo pasirašyti sutartį, todėl jis paėmęs sutartį išvyksta ir po kiek laiko grįžęs pateikia automobilio savininko vardu pasirašytą sutartį. Sumokama 200 Lt į įmonės kasą. A. Z. surašo įvertinimo ataskaitą, kurioje įrašė, kad automobilio fiziškai neapžiūrėjo, o aktas surašytas pagal užsakovo pateiktas nuotraukas.

117Tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: užsakymas sutartis (2 t., 8 b. l.), kuria konstatuota, kad 2009-04-22 sudaryta sutartis tarp V. K. ir UAB „( - )“ dėl automobilio „Toyota RAV4“ kėbulo Nr. ( - ) įvertinimo, pagal užsakovo pateiktas nuotraukas. Sutartį pasirašė A. Z., kuris turėjo įgaliojimą tai padaryti (2 t., 26 b. l.); automobilio „Toyota RAV4“, vertinimo ataskaita Nr. ( - ) (1 t., 106–117 b. l.), kurioje nurodyta, kad automobilio vertinimo ataskaitą atliko turto vertintojas A. Z. (įmonės kvalifikacijos atestato Nr. ( - )), kad transporto priemonės apžiūros-defektacijos aktas Nr. ( - ) sudarytas pagal pateiktas nuotraukas (1 t., 110 b. l.), kurios buvo pateiktos užsakovo (1 t., 116 b. l.), ir automobilio likutinė vertė 14954 Lt.

1182000-04-17 LR susisiekimo ministro įsakyme Nr. 120 ir 2000-04-14 LR finansų ministro įsakyme Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos“ nėra imperatyviai nurodyta, jog negalima transporto priemonės vertinti kitaip nei nurodyta 18 straipsnyje. Įsakymo 14 straipsnio 14.7 punkte nurodyta, jog transporto priemonė vertinama kai to pageidauja savininkas. Savininkas gali pasirinkti ir transporto priemonės vertinimo būdą tokį kokį jis nori.

119Kaltinime nepateikta įstatymo, kuris imperatyviai draustų turto vertintojui turtą vertinti pagal užsakovo pasirinktą vertinimo būdą. Sudarydamas turto vertinimo ataskaitą A. Z. nurodė, kokiu būdu ir kodėl vertina automobilį „Toyota RAV4“. Ataskaitoje nenurodyta, kad nustatoma automobilio muitinė vertė ir tokiu būdu siekiama sumažinti jo vertę.

120Byloje neįrodyta, kad A. Z., veikdamas bendrininkų grupėje, padėjo gabenti kontrabandą per Lietuvos valstybės sieną.

121Bylos duomenys patvirtina, kad A. Z. neturėjo tiesioginės tyčios klastoti kaltinime nurodytų duomenų apie automobilį „Toyota RAV4“. Šie duomenys buvo surašyti prašant užsakovui V. K. transporto priemonės rinkos vertei nustatyti iš užsakovo pateiktų fotonuotraukų. Darytina išvada, kad A. Z. tik surašė iš nuotraukų nustatytus duomenis ir jo tyčios veikoje nebuvo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamasis A. Z. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.

122Teismas atkreipia dėmesį, kad ir kaltinimas pagrįstas 2009-05-07 Nr. ( - ) ( - ) teritorinės muitinės pažyma (1 t., 149 b. l.), kurioje nurodoma, kad lengvojo automobilio „Toyota RAV4“, pagaminto 2007 m., kurio variklio galingumas 125 kW, variklio cilindrų darbinis tūris 2362 cm3, rinkos vertė 52600 Lt., muitinė vertė – 34 600 Lt. Ir ši vertė nustatyta automobilio fiziškai neapžiūrėjus, tyrimas atliktas pagal pateiktus dokumentus. Ši pažyma įstatymo prasme yra niekinė, nes surašyta pažeidžiant 2000-04-17 LR susisiekimo ministro įsakymo Nr. 120 ir 2000-04-14 LR finansų ministro įsakymo Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos“ 18-ąjį punktą – „apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančią įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonės buvimo vietą“, automobilio nepateikiant turto vertintojui.

123Pagal BK 228 straipsnio dispoziciją trauktinas baudžiamojon atsakomybėn už piktnaudžiavimą asmuo yra valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo. Valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvoka yra išaiškinta BK 230 straipsnio 2 ir 3 dalyse. BK 230 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės institucijose, tarptautinėje viešojoje organizacijoje ar tarptautinėse teisminėse institucijose, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas, o BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas.

124Byloje esantys duomenys apie A. Z. įvykio metu užimamas pareigas (dirbtą darbą) – kilnojamojo turto vertintojas, teikiantis viešąsias paslaugas, dirbantis UAB „( - )“ turto vertintoju (1 t., 106–117 b. l.), leidžia daryti išvadą, kad jis yra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas, tačiau ankstesnėse teismo išvadose jau buvo aptarti įrodymai, susiję su minėtų dokumentų suklastojimu, ir padaryta išvada, kad byloje nėra nustatyta duomenų, leidžiančių teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis A. Z. dokumentą suklastojo, todėl teismas daro išvadą, kad byloje esančiais įrodymais nenustatyta, jog A. Z. piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, atlikdamas minėtus veiksmus, nes dokumento suklastojimo fakto paneigimas paneigia ir piktnaudžiavimo tarnyba faktą.

125Dėl A. S. veikos vertinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį

126Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012, 2K-361/2012). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą.

127Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. 2009 m. balandžio 25 d., atlikdamas vyresniojo inspektoriaus tarnybines pareigas ( - ) teritorinės muitinės ( - ) poste ( - ), nuo 14.30 val. iki 15.30 val., prie ( - ) teritorinės muitinės ( - ) posto ( - ), ( - ), suklastojo tikrus dokumentus – 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. ( - ), D grafos „Informacija apie atliktą prekių muitinį tikrinimą“ 9-oje, 10-oje, 11-oje ir 12-oje eilutėse įrašydamas žinomai neteisingą informaciją apie išvykimo ir grįžimo laiką, kilometražą ir tai, kokiu transportu vyko, 13-oje eilutėje įrašydamas tikrinimo pradžią ir pabaigą, taip pat 14-oje eilutėje įrašydamas muitinio tikrinimo rezultato klasifikatoriuje (patvirtintame Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 96 su pakeitimais ir papildymais) nurodytą kodą „62“, kuris reiškia „Atitinka“, fiziškai neapžiūrėjęs importuoto automobilio, bei 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą, kuris buvo deklaruotas V. K. vardu, uždėdamas šiame dokumente tarnybinio spaudo Nr. ( - ) atspaudą ir spaudo „Atitinka“ atspaudą bei pasirašydamas patvirtino akte nurodytus žinomai neteisingus duomenis apie 21 defektą automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, nesutampančius su realiai importuoto automobilio defektais, ir po to tą pačią 2009 m. balandžio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, panaudojo žinomai suklastotus dokumentus – 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. ( - ) ir 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą – su žinomai neteisingais duomenimis, pateikdamas juos ( - ) teritorinės muitinės ( - ) poste ( - ), pamainos viršininkei V. P. užbaigti automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ) 2007 m. gamybos, importo procedūrai pagal 2009 m. balandžio 24 d. deklaraciją Nr. ( - ), kuri, 2009 m. balandžio 25 d. sumokėjus V. K. vardu 3297 Lt muitą, buvo užbaigta 2009 m. balandžio 27 d.

128Tikro dokumento suklastojimas – tai dokumento tikrumo arba jo turinio teisingumo pakeitimas. Byloje nustatyta, kad A. S. savo veiksmais į anksčiau nurodytus dokumentus įrašė žinomai melagingus duomenis, nes apžiūrėti automobilio neišvyko, jo fiziškai neapžiūrėjo ir tai teismo posėdyje jis pripažino. Suklastotą dokumentą A. S. pateikė muitinės procedūroms užbaigti, t. y. jis panaudojo suklastotą dokumentą. Veikos kvalifikacijai neturi reikšmės, ar neteisingi duomenys buvo įrašyti savo iniciatyva, ar paprašyta kito asmens. S. S. veika šiame epizode atitinka nusikalstamai veikai, numatytai BK 300 straipsnio 1 dalyje, nes remiantis suklastotais dokumentais buvo užbaigta automobilio „Toyota RAV4“ importo procedūra. A. S. veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atliko sąmoningai, ir norėjo taip veikti.

129A. S. iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad jis 2009 m. balandžio 25 d., atlikdamas vyresniojo inspektoriaus tarnybines pareigas ( - ) teritorinės muitinės ( - ) poste ( - ), susitaręs ir padėdamas R. M., nuo 14.30 val. iki 15.30 val., prie ( - ) teritorinės muitinės ( - ) posto ( - ) ( - ), suklastojo tikrus dokumentus. Byloje nenustatyta, kad A. S. būtų iš anksto susitaręs su R. M. daryti nusikalstamas veikas.

130Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra pavojinga veika, išoriškai pasireiškianti veiksmų, kurie įeina į kaltininko pareiginių įgaliojimų sąrašą, padarymu, ar veiksmų, kurių padarymo reikalauja tarnybos interesai, nepadarymu.

131Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis Nr. 2K-407/2009, 2K-292/2011). Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinė nutartis Nr. 2K–310/2010). Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2007). Taigi, atskleidžiant piktnaudžiavimo kaltės turinį, būtina nurodyti tiek asmens psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais.

132Didelės žalos kriterijų įstatymas nenurodo, todėl šis požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: kilusios žalos pobūdį, pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, nukentėjusiųjų skaičių ir jų pareigūno ar jam prilyginto asmens veiksmų vertinimą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan.

133Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“.

134Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad A. S. žinomai neteisingus duomenis į dokumentus surašė pagal R. M. pateiktus dokumentus, jokios materialinės naudos už tai negavo, nenustatyta, kad jis savo veiksmais padėjo gabenti kontrabandą. Teismas konstatuoja, kad nenustatyta, jog A. S., vykdydamas savo tarnybines pareigas, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, siekė materialinės naudos sau, turėjo tyčią padėti padaryti nusikalstamą veiką, todėl jo veika vertintina kaip netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas, užtraukiantis drausminę nuobaudą. Nenustatyta, kad šia veika būtų padaryta didelė žala valstybei, nes nenustatyta veika, turinti BK 199 straipsnio 1 dalyje požymių.

135Dėl BK 37 straipsnio taikymo

136Pagal BK 37 straipsnį veika gali būti pripažįstama mažareikšme tada, kai ji atitinka konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nedaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, kuris, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, privalo padaryti išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nesiekia laipsnio, būtino baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Kartu pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga (kasacinės nutartys Nr. 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7/2011, 2K-122/2011, 2K-21/2012 . 2K-170/2012 ir kt.).

137Baudžiamasis įstatymas nenumato nusikaltimų, kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Pagal teismų praktiką BK 37 straipsnis netaikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, už kurį BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, pagal BK 11 straipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų.

138Teismas sprendžia, kad nors R. M. ir A. S. veikoje ir yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl jie nuo baudžiamosios atsakomybės atleistini dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

139Nustatant veikos mažareikšmiškumą atžvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus.

140Byloje nustatyta, kad R. M. ir A. S. veiksmais nebuvo sutrikdyta normali valstybės ir savivaldos institucijų veikla, t. y. nebuvo padaryta ir žymi žala valstybei. Kadangi toks dokumentų suklastojimas iš principo nepažeidė nė vienos iš šalių interesų, todėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai laikytini mažareikšmiais, ir R. M. bei A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistini, o baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina.

141Dėl proceso išlaidų

142Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, panaikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

143Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji A. Z., A. S. ir R. M. išteisintini dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl išlaidos susijusios su nusikalstamos veikos objekto, automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, saugojimu iš kaltinamųjų A. Z., A. S. ir R. M. nepriteistinos (BPK 105 straipsnio 1, 2 dalys).

144Lėšos, išleistos liudytojų kelionėms apmokėti, laikytinos valstybės išlaidomis.

145Civilinis ieškinys nepareikštas.

146Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Kompaktinė plokštelė su informacija apie prisijungimus prie interneto tinklalapių V. K. kompiuteryje, paimtame kratos metu ( - ) ( 2009-05-07). Kompaktinė plokštelė su informacija iš UAB „( - )" kompiuterio, paimto kratos metu. Kompaktinė plokštelė „( - )" su tel. Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), skambučių išklotinėmis. Prie MKT V-ojo skyriaus 2009-05-13 rašto Nr. ( - ). Kompaktinė plokštelė su video įrašais (2009-04-2425). Kasos aparato juosta, paimta kratos metu 2009-05-07 iš UAB „( - )" adresu ( - ), paliktini prie baudžiamosios bylos.

147Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu teismas,

Nutarė

148R. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, šią baudžiamosios bylos dalį jo atžvilgiu nutraukti.

149R. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir šią bylos dalį nutraukti.

150A. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, šią baudžiamosios bylos dalį jo atžvilgiu nutraukti.

151A. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį 199 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir šią bylos dalį nutraukti.

152A. Z. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį 199 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir šią bylos dalį nutraukti.

153Kompaktinė plokštelė su informacija apie prisijungimus prie interneto tinklalapių V. K. kompiuteryje, paimtame kratos metu ( - ) ( 2009-05-07). Kompaktinė plokštelė su informacija iš UAB „( - ) " kompiuterio, paimto kratos metu. Kompaktinė plokštelė „( - )" su tel. Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) skambučių išklotinėmis. Prie MKT V-ojo skyriaus 2009-05-13 rašto Nr. ( - ). Kompaktinė plokštelė su video įrašais (2009-04-2425). Kasos aparato juosta , paimta kratos metu 2009-05-07 iš UAB „( - )" adresu ( - ), paliktini prie baudžiamosios bylos.

154Nuosprendį per 20 d. nuo jo paskelbimo galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas... 2. viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje A.... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1... 4. A. S., gim. ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (... 5. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6... 6. R. M., gim. ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (... 7. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1... 8. R. M. 2009 m. balandžio mėn. 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje... 9. A. S. suklastojo tikrus dokumentus, o būtent, 2009 m. balandžio 25 d.,... 10. Be to, R. M. kaltinamas, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno... 11. A. S. kaltinamas tuo, kad suklastojęs tikrus dokumentus, žinomai suklastotus... 12. Be to A. S. kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent,... 13. A. Z. kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, bendrininkų... 14. Be to A. Z. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas... 15. Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinamojo A.... 16. Jis turi įmonę, kurioje remontuojami automobiliai, parduodamos ir pristatomos... 17. 2009 m. balandžio mėnesį V. K. jam paskambino ir pasakė, kad automobilis... 18. Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinamojo A.... 19. Dėl pareikšto kaltinimo kaltu pripažįsta tik tai, kad padarė tarnybinį... 20. Kaltinamasis A. Z. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis dirba UAB „( -... 21. 2009 m. balandžio 22 d. kreipėsi žmogus, kurio nėra tarp kaltinamųjų, to... 22. Jis paklausė, kas yra automobilio savininkas. Buvo atsakyta, kad automobilio... 23. Esant tokioms aplinkybėms jis užpildė užsakymo sutartį ir pasakė, kad... 24. Tą dieną jis įvertino 8 automobilius, o tą mėnesį – 228 automobilius.... 25. Automobiliams, kurie registruoti Lietuvoje, įvertinti yra pateikiamas... 26. Jeigu automobiliai neregistruoti Lietuvoje, nėra jokio reglamento ar draudimo,... 27. Esant nestandartinei situacijai, kai automobilis nėra pateikiamas vertinti,... 28. Jis nepažeidė Turto ir verslo įvertinimo įstatymo. Turto vertinimo... 29. Liudytojas V. K. parodė, kad kaltinamųjų A. Z. ir A. S. nepažįsta, mato... 30. Sudarė sutartį su D. L., sutartyje buvo surašyta viskas: kiek kainavo... 31. Automobilis buvo daužtas: žibintas, buferio kampas atplėštas, dešinėje... 32. R. M. visus dokumentus formino jo vardu, nes buvo klausęs, kieno vardu... 33. Liudytojas D. L. parodė, kad kaltinamąjį R. M. pažįsta, kaltinamųjų A.... 34. Su savo pažįstamu A. Amerikoje, A. pavardės neprisimena, tarėsi dėl šio... 35. Kilo nesklandumų dėl automobilio pirkimo, nes V. K. per 3 dienas nesumokėjo... 36. Liudytoja K. J. parodė, kad 2009 m. dirbo ir iki šiol dirba ( - ) įmonėje... 37. Konteineriai iš Amerikos plaukia apie mėnesį, pusantro. Likus savaitei ar... 38. Neprisimena R. M., nežino, ar yra jį mačiusi, su A. Z. bendrauja, juos sieja... 39. Liudytoja A. M. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2009 metų balandžio... 40. Deklaracijos įregistravimas ir dokumentinis tikrinimas atliekamas taip: mato... 41. Deklaracija yra rašoma dėl krovinių apskaitos vykdymo. S. B. pažįsta, jis... 42. Pirkimo pardavimo sutartis tikrinama tuo atveju, kai forminama tranzito... 43. Liudytojas S. B. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2009 m. balandžio... 44. Tranzito deklaracija yra dokumentas, reikalingas vykstant iš pasienio posto į... 45. Prekės faktinė apžiūra priklauso nuo, kaip ji pateko į uostą. Jei... 46. Konteinerius atplombuoja, prekes iškelia ir apžiūri „( - )“ darbuotojai,... 47. Liudytoja L. L. parodė kad dirba Lietuvos Respublikos ( - ) instituto... 48. Turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią tik tokiu atveju, kai atitinka... 49. Jai tenka bendrauti su Muitinės departamento atstovais. Ji negali atsakyti į... 50. Ji nežino, kokiu tikslu buvo atliktas turto vertinimas, dėl kurio iškelta... 51. Ji, kaip instituto vadovė, negali vertinti turto, nes tam reikalingos... 52. Turto vertintojas neturėtų imtis vertinti turto pagal pateiktas užsakovo... 53. Nėra vieningos nustatytos ir patvirtintos turto vertinimo užsakymo-sutarties... 54. Užsakovas gali daug ko norėti. Ji nežino, kaip reikėjo elgtis A. Z.. Jos... 55. Liudytojas S. D. parodė, kad dirba ( - ) centre ir yra ( - ) asociacijos... 56. Galima vertinti turtą, šiuo atveju – automobilį, pagal užsakovo pateiktas... 57. Turto vertintojo kvalifikacija yra įgyjama pakopomis ir, jo žiniomis,... 58. Vertintojas nėra valstybės pareigūnas, nebent jis būtų, pvz., mokesčių... 59. Vertintojas privalo parengti turto vertinimo ataskaitą, ir, jeigu daiktas,... 60. Jei vertinimas atliekamas apmuitinimo tikslu, tokiu atveju turto vertintojas... 61. Iš to, ką suformuluoja užsakovas techninėje užduotyje ir pažymint... 62. Liudytojas A. B. parodė, kad dirba ( - ) teritorinės muitinės viršininko... 63. Vyresnysis inspektorius J. B., remdamasis naudotų automobilių muitinio... 64. Liudytojas J. B. parodė, kad kaltinamuosius mato pirmą kartą. 2009 metų... 65. Automobilio muitinė vertė nėra visiškai tapati automobilio rinkos vertei,... 66. Muitinės pareigūnas vadovaujasi savo pareiginėmis instrukcijomis, jis... 67. 2009-04-29 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole (1 t., 5–7 b. l.)... 68. 2009-04-30 apžiūros protokole (1 t., 8–14 b. l.) nustatyta, kad ant... 69. 2009-04-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., 18 b. l.) nurodyta,... 70. dvišalės sutarties kopiją tarp V. K. ir D. L., kurioje nurodyta, kad... 71. PVM sąskaitą faktūrą (1 t., 22 b. l.), kurioje nurodyta, kad sumokėta 15... 72. raštelio kopiją (1 t., 23 b. l.), kurioje nurodyta, kad R. M. paėmė iš V.... 73. raštelio kopiją (1 t., 24 b. l.), kurioje nurodyta, kad D. L. iš V. K.... 74. raštelio kopiją (1 t., 26 b. l.), kurioje parašyta „Aš R. M. 2009-04-21... 75. nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus 2009-04-25 kopiją (1 t., 27 b.... 76. kasos pajamų orderio Nr. ( - ) kopiją (1 t., 85 b. l.), kurioje nurodyta, kad... 77. mokėjimo nurodymo kopiją (1 t., 29 b. l.), kuriuo patvirtinama, kad T. P.... 78. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (1 t., 62–63 b. l.)... 79. 2009-05-07 Nr. ( - ) ( - ) teritorinės muitinės pažymoje (1 t., 149 b. l.)... 80. Užsakyme sutartyje (2 t., 8 b. l.) konstatuota, kad 2009-04-22 sudaryta... 81. Automobilio TOYOTA RAV4, vertinimo ataskaitoje Nr. ( - ) (1 t., 106–107 b.... 82. Prašyme Nr. ( - ) atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo... 83. Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte (1 t.,... 84. Kelių transporto priemonės TOYOTA vertinimo ataskaitoje Nr. ( - ) (6 t.,... 85. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos... 86. Asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokole (4 t., 5–7 b. l.) nurodyta,... 87. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) (3 t., 9–13 b. l.) nurodyta, kad... 88. Dėl BK 199 straipsnio 1 dalies taikymo... 89. BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė... 90. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. K. siekia įsigyti automobilį... 91. Tokia įvykių eiga nepaneigta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą... 92. Teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog R. M. buvo kaip nors... 93. Byloje kaltinamųjų A. Z. ir A. S. veiksmai inkriminuojamos kontrabandos... 94. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis... 95. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika... 96. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėju yra... 97. Siekiant įrodyti, kad asmuo buvo kontrabandos bendrininkas (šiuo atveju... 98. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apskritai nėra duomenų apie A. Z. ir R.... 99. R. M. ir A. S. yra pažįstami ir to jie neneigia, tačiau byloje nenustatyta,... 100. Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį... 101. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinimas R. M., A. Z. ir A. S.... 102. Be to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinimas R. M., A. Z. ir A. S.... 103. Teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu automobilio „Toyota RAV4“... 104. Pagal teismo nutartį atliktoje Kelių transporto priemonės Toyota vertinimo... 105. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos... 106. Dėl R. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1... 107. Byloje nustatyta, kad R. M. 2009 m. balandžio mėn. 22 d. ikiteisminio tyrimo... 108. Kaltinamasis R. M. šio fakto neneigia ir nurodo, kad ( - ) susitikęs su jam... 109. R. M. iš kaltinimo šalintina aplinkybės, kad jis perdavė suklastotą... 110. Byloje nenustatyta, kad R. M. ir A. Z. veikė bendrininkų grupėje, t. y.... 111. Dėl A. Z. veikos vertinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį... 112. A. Z. kaltinamas tuo, kad, pažeisdamas nustatytą tvarką - 2000-04-17 LR... 113. Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies... 114. Atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo... 115. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino... 116. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2009 m. balandžio 22 d. į UAB „( -... 117. Tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: užsakymas sutartis (2... 118. 2000-04-17 LR susisiekimo ministro įsakyme Nr. 120 ir 2000-04-14 LR finansų... 119. Kaltinime nepateikta įstatymo, kuris imperatyviai draustų turto vertintojui... 120. Byloje neįrodyta, kad A. Z., veikdamas bendrininkų grupėje, padėjo gabenti... 121. Bylos duomenys patvirtina, kad A. Z. neturėjo tiesioginės tyčios klastoti... 122. Teismas atkreipia dėmesį, kad ir kaltinimas pagrįstas 2009-05-07 Nr. ( - ) (... 123. Pagal BK 228 straipsnio dispoziciją trauktinas... 124. Byloje esantys duomenys apie A. Z. įvykio metu užimamas pareigas (dirbtą... 125. Dėl A. S. veikos vertinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį... 126. Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies... 127. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. 2009 m. balandžio 25 d., atlikdamas... 128. Tikro dokumento suklastojimas – tai dokumento tikrumo arba jo turinio... 129. A. S. iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad jis 2009 m. balandžio 25 d.,... 130. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo atsako... 131. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad valstybės... 132. Didelės žalos kriterijų įstatymas nenurodo, todėl šis požymis kiekvienu... 133. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio... 134. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad A. S. žinomai neteisingus duomenis į... 135. Dėl BK 37 straipsnio taikymo... 136. Pagal BK 37 straipsnį veika gali būti pripažįstama... 137. Baudžiamasis įstatymas nenumato nusikaltimų, kuriuos padarius negali būti... 138. Teismas sprendžia, kad nors R. M. ir A. S. veikoje ir yra BK... 139. Nustatant veikos mažareikšmiškumą atžvelgiama į objektyviuosius ir... 140. Byloje nustatyta, kad R. M. ir A. S. veiksmais nebuvo sutrikdyta normali... 141. Dėl proceso išlaidų... 142. Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Toyota RAV4“,... 143. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji A. Z., A. S. ir R. M. išteisintini... 144. Lėšos, išleistos liudytojų kelionėms apmokėti, laikytinos valstybės... 145. Civilinis ieškinys nepareikštas.... 146. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 147. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 148. R. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu,... 149. R. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199... 150. A. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu,... 151. A. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio... 152. A. Z. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300... 153. Kompaktinė plokštelė su informacija apie prisijungimus prie interneto... 154. Nuosprendį per 20 d. nuo jo paskelbimo galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam...