Byla 2-32-922/2014
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant ieškovui I. V. ir jo atstovei advokatei Ritai Lankutienei, atsakovo UAB „Akmenės vandenys“ atstovei M. K., atsakovo UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atstovui advokato padėjėjui Arnui Matuzuis, trečiajam asmeniui V. P. ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovei V. L.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo I. V. ieškinį atsakovams- UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ir UAB „Akmenės vandenys“, tretysis asmuo- Akmenės rajono savivaldybės administracija, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

3ieškovas I. V. pateikė ieškinį atsakovams- UAB „Šiaulių dujotekio statyba“ ir UAB „Akmenės vandenys“, trečiajam asmeniui- Akmenės rajono savivaldybės administracijai, kuriuo prašoma atnaujinti senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti, priteisti iš atsakovų 9000 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 5 % metinių palūkanų nuo 9000 Lt nuo 2011-05-27, t. y. pradinio reikalavimo dienos, iki visiško atsiskaitymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje suformuotas prašymas atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, o nenustačius tam pakankamo teisinio pagrindo – žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėti iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Ieškinyje nurodoma, kad 2000-01-12 ieškovas nusipirko 3,3800 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), ( - ). Dėl garbaus amžiaus ir sveikatos problemų, nebegalėdamas dirbti žemės, 2005-06-04 nuomos sutartimi penkeriems metams, t.y. iki 2010-10-01 išnuomojo savo žemės sklypą V. P., kuri ieškovui mokėjo nuompinigius - po 100 Lt už 1,00 ha. Šios papildomos 338 Lt pajamos buvo svarbus priedas prie ieškovo gaunamos pensijos, taip pat svarbu buvo, kad žemė buvo prižiūrima, dirbama. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, nuomos sutartis nebuvo pratęsta. 2011 m. gegužės mėn. ieškovas, ketindamas ieškoti kitų žemės sklypo nuomininkų, nuvyko apžiūrėti savo žemės sklypo ir buvo šokiruotas - per lauką driekėsi 25 metrų pločio ir 360 metrų ilgio molio juosta, t.y. naudingas dirvožemis buvo užverstas moliu, ta žemės juosta buvo tapusi nederlinga. Ieškovo paskaičiavimu, sugadintas ir žemės ūkio veiklai nebetinkantis plotas sudarė 90 arų. Siekdamas, kad jam būtų atlyginta padaryta žala, ieškovas nedelsdamas 2011-05-27 pareiškimu kreipėsi į Akmenės rajono savivaldybės administraciją, prašydamas už jam žemės sugadinimu padarytą žalą kompensuoti sumokant 9000 Lt. Tačiau Akmenės rajono savivaldybės administracija ieškovo pareiškimą persiuntė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, nurodydama, kad pareiškėjo teigimu žala jo žemei buvo padaryta įgyvendinant vandentvarkos projektą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba ir plėtra Akmenės rajono savivaldybėje“, o rangos darbus, vykdant minėto projekto veiklas, pagal 2007-12-19 Rangos darbų sutartį Nr.SS-564 vykdė būtent ši įmonė. UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ 2011-09-06 raštu Nr.l49/S-T pranešė, kad vykdydami objekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba ir plėtra Akmenės rajono savivaldybėje“ statybos darbus, bendravo su žemės savininkais ir naudotojais dėl žalų, padarytų statybos metu, kompensavimo ir su visais buvo atsiskaityta, o už minėto sklypo panaudojimą nurodė sumokėję 4760 Lt. Šį atsakymą Akmenės rajono savivaldybės administracija persiuntė ieškovui. Žinodamas, kad nei apie darbus žemės sklype, nei apie padarytą žalajam nebuvo pranešta, o juo labiau apmokėta, ieškovas 2011-10-07 kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad jam žala nėra atlyginta, niekas su juo nėra bendravęs ir nieko jam nėra sumokėję, prašė pateikti pilną ataskaitą, kokiu pagrindu ir kam tie pinigai buvo sumokėti. Atsakovas 2011-11-03 rašte Nr.l92/S-T „Dėl statybos metu padarytos žalos atlyginimo“ nurodė, kad projekto įgyvendinimo metu dėl vykdytos statybos procese sunaikintų pasėlių kompensacija išmokėta faktiniam žemės sklypo naudotojui - ūkininkei V. P.. Kartu su atsakymu pateikė ieškovui tai patvirtinantį 2009-04-29 mokėjimo nurodymą Nr.3300. Taip pat raštu nurodė, jog jų turimomis žiniomis jokia kita žala vykdant statybos darbus (išskyrus pasėlių sunaikinimą statybos objekto teritorijoje) nepadaryta, taip pat atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas trejų metų senaties terminas, kas turbūt turėjo reikšti, kad tas terminas jau yra pasibaigęs ir atsakovas toliau neketina žalos atlyginimo klausimu diskutuoti. Ieškovas, 2011 m. atradęs sugadintą savo lauką ir ėmęsis ieškoti kaltininko, bei sužinojęs, kad žala jau neva atlyginta, bet ne jam ir jam atlyginti niekas nieko ketina, jau buvo sulaukęs 84 metų amžiaus, dėl to jam ginti savo pažeistas teises žymiai sunkiau dėl didelio neigiamo poveikio jo sveikatai. Todėl ieškovas tik apsigydęs sveikatą vėl imdavosi savo pažeistos teisės gynimo. 2012-06-27 ieškovas pateikė atsakovui skundą (kopijas pasiųsdamas Akmenės rajono savivaldybės administracijai ir UAB „Akmenės vandenys“), kuriuo prašė atsakovo atlyginti jam darytą žalą taikiai, neperkeliant ginčo į teismą. Nepaisant to, žalos ieškovui niekas neatlygino, atsakovas taikiai spręsti ieškovo reikalavimą atsisakė. 2013-04-02 apie savo problemą ieškovas surašė skundą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, į šį skundą ieškovui atsakė Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Akmenės skyrius, kuris nurodė, kad specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 202 punkte nustatyta, kad vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės (organizacijos), atlikusios planinius arba avarinius šių tinklų ir įrenginių remonto arba atstatymo darbus, turi atlyginti žemės savininkui ar naudotojui nurodytųjų darbų metu padarytus nuostolius ir žemės naudmenas šių darbų rajone sutvarkyti taip, kad jos būtų tinkamos toliau naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad nuostolius už magistralinio vandentiekio tinklų nutiesimą ieškovui turėtų atlyginti įmonė, atlikusi planinius darbus, tai yra nutiesusi magistralinio vandentiekio tinklus specialiosios žemės naudojimo sąlygos galiojimo teritorijoje, todėl nurodė tuo klausimu kreiptis į UAB „Akmenės vandenys“, o jei nepavyktų žalos atlyginimo klausimo išspręsti taikiu būdu - kreiptis į teismą. 2013-05-02 ieškovas parašė pareiškimą UAB „Akmenės vandenys“, kuriuo nurodė, kad nors prašė atlyginti jam padarytą žalą, jam atlyginta nebuvo, kad bandė dirbti žemę, tačiau ji dėl sugadinimo yra nedirbama, taip ir dirvonuoja jau visi treji metai, todėl ieškovo paskaičiavimu jis per tą laiką neteko apie 12 tonų derliaus. UAB „Akmenės vandenys“ raštu 2013-05-31 Nr.242 nurodė, jog ieškovo reikalavimas nepagrįstas, nes esą žala jau atlyginta, o trasos klojimo darbus vykdęs rangovas darbų vykdymo teritorijoje sutvarkė žemės naudmenas taip, kad jos būtų tinkamos toliau naudoti pagal paskirtį, o žemės gruntas dirbamame sklype niekur vizualiai nesiskiriantis nuo žemės grunto skundžiamoje teritorijoje. Ieškovas prašo atlyginti jam padarytą 9000 Lt turtinę žalą, kadangi vykdydami darbus atsakovai padarė netinkama žemės ūkio veiklai jo žemės sklype 90 arų ploto juostą, dėl to ieškovas neteko galimybės žemės sklypą nuomoti ir gauti papildomų pajamų, nes aplaidžiai vykdant darbus juodžemis buvo sumaišytas su moliu. Atsakovai su juo dėl darbų atlikimo ir dėl padarytų nuostolių sumos ar žalos atlyginimo klausimo nederino. Per tą laiką, kol ieškovas siekia gauti žalos atlyginimą, žalos padarymo vieta užžėlė, tapo sunkiai nustatoma, tačiau ieškovas teisme savo reikalavimą įrodinės turimomis nuotraukomis, liudytojų parodymais. Ieškovas, būdamas 86 m. amžiaus, jau 2 m. nesėkmingai siekdamas jam padarytos žalos atlyginimo, į šią situaciją reaguoja labai jautriai, dėl neteisėtų atsakovų veiksmų jo sveikata per pastarąjį laikotarpį žymiai pablogėjo, jis jaučiasi pažeidžiamas ir išnaudojamas, sukrėstas bei dvasiškai pažemintas, negalintis savo valstybėje apginti savo turto. Dėl susidariusios situacijos, kai belsdamasis į įvairiausių institucijų duris negali apginti savo teisėto intereso, ieškovas prarado pasitikėjimą įvairių institucijų ir jų atstovais. Jam padarytą neturtinę žalą, reikšdamas ieškinį ieškovas įvertina 3000 Lt suma (I tomas; 2-6 b.l.).

4Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinį visiškai, prašo jį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes 2010-2012 m. sirgo, todėl negalėjo tinkami įgyvendinti savo teisių. Paaiškino, kad dar nuomos sutarčiai nepasibaigus, pavasarį jis buvo nuvykęs apžiūrėti laukų ir pamatė, kad iškasta teisiant vandentiekio liniją.

5Atsakovo UAB „Akmenės vandenys“ atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimą, prašo ieškinį atmesti. Kadangi atliekant linijos teisimo darbus nebuvo padaryta žalos žemės sklypui, jo naudingumas nesumažėjo. Atsakovas UAB „Akmenės vandenys“ atsiliepime nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad apie darbus žemės sklype nieko nežinojo ir kad buvo padaryta žala jo privačiai žemei įgyvendinant vandentvarkos projektą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba ir plėtra Akmenės rajono savivaldybėje“. Ieškovas 2007-01-26 pasirašė sutikimą laisva valia, kad neprieštarauja projektuojamai vandentiekio slėginei linijai, jungiančios Gaudžiočių vandenvietę su Ramučių ir Eibučių kvartalais ir vandentiekio linijos būtų klojamos šalia jau buvusios vandentiekio linijos, kuri priklauso apsaugos zonoje. I. V. pasirašytą laisva valia sutikimą patvirtino Naujosios Akmenės kaimiškosios seniūnijos seniūnas R. K.. Kadangi ieškovas 2005-06-04 sudarė žemės sklypo nuomos sutartį su V. P., iš šią nuomos sutartį įregistravo VĮ registrų centre. Todėl UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ 2009-04-29 sumokėjo 4760 Lt nuomininkei V. P.. UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ už sugadintus pasėlius privačioje žemėje išmokėjo kompensaciją V. P., kadangi ji buvo žemės naudotoja, kuri patyrė nuostolius tuo laikotarpiu. Jokia kitokia žala statybos metu nebuvo padaryta, išskyrus pasėlių sunaikinimą, o už pasėlių sugadinimą žemės naudotojams atlyginta. Pažymima, kad statybos darbai buvo atlikti ne tik ieškovo nuosavybės teise priklausančioje žemėje, bet ir kitų žemės savininkų valdose pagal tą pačią technologiją su kuria dirba visi rangovai, tačiau pretenzijas pareiškė tik ieškovas. Visiems žemės savininkams buvo atlyginta žala už pasėlių sugadinimą. Ieškovas I. V. teigia, kad nuvykęs apžiūrėti 2011 m. gegužės mėn. savo žemės sklypą rado dirvožemį užversta molio juosta, tačiau UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ nepakeitė žemės paskirties. Darbų metu juodžemis buvo atkastas, pakloti vandentiekio tinklai ir atstatytas gerbūvis. Darbų vykdymo teritorijoje sutvarkė žemės naudmenis taip, kad jos būtų tinkamos toliau naudoti pagal paskirtį ir visiškai nesiskiria nuo dirbamos žemės grunto. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais konstatuoju, kad nėra fakto žalos atlyginimui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (I tomas; 46-47 b.l.).

6Atsakovo UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimą, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad atsakovas nepagrindė žalos fakto ir dydžio. Jei ieškovas būtų dirbęs žalę, jis būtų gavęs tam tikrų pajamų, tačiau ieškovas jos nedirbo, paliko dirvonuoti. Duomenų apie tai, kad atliekant linijos teisimo darbus būtų sumažėjęs žemės naudingumas nėra, be to, kiti žemės sklypų savininkai kreipė dėl žalos atlyginimo dėl žemės naudingumo sumažėjimo. Linija buvo teisiama apsaugos zonoje, kuri nustatyta nuo 1999 m. Atsakovas UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi labiau tikėtina, jog apie sklypo sugadinimą ieškovas faktiškai sužinojo ne 2011 m., kaip nurodoma ieškinyje, o 2010 m. viduryje, po to kai baigėsi žemės sklypo nuomos sutartis. Nepaisant faktinio žinojimo apie žemės sklypo sugadinimą momento, ieškovas atkreipia dėmesį į tai, jog įstatymas ieškinio senaties termino eigą sieja ne vien su faktinio sužinojimo apie teisių pažeidimą, bet ir galėjimo sužinoti momentu, t. y. nustatant termino eigos pradžią būtina nustatyti, kada atidus ir rūpestingas asmuo galėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Ieškovo nurodyti statybos darbai - vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos ir plėtros Akmenės rajono savivaldybėje I etapo darbai buvo vykdomi 2007-2008 metais (statinys pripažintas tinkamu naudoti 2008-12-01). Kadangi darbai finansuoti Europos Sąjungos lėšomis, pagal Europos komisijos sprendimą Nr.2006/LT/16/C/PE/001, šiam projektui be kita ko buvo privalomai taikomi viešinimo reikalavimai - buvo įrengti informaciniai stendai, skelbiama informacija spaudoje. Dėl projekto visuomeninės reikšmės apie jį buvo rašoma vietinėje spaudoje, rodomi reportažai per televiziją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teigtina, kad ieškovas turėjo objektyvią galimybę sužinoti tiek apie planuojamus, tiek apie jau vykdomus vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbus, o žinodamas, kad jo sklypo dalis patenka į vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonas, turėjo pareigą būti rūpestingu ir domėtis jo sklype vykdomų darbų eiga (atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui buvo žinoma apie rengiamą projektą ir numatomus atlikti statybos darbus - tai yra nurodyta ieškovo 2011-06-01 rašte adresuotame Akmenės rajono savivaldybei). Be kita ko atsakovas pažymi, kad jis, savo 2011-11-03 raštu Nr.l92/S-T atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas, tačiau ir po to ieškovas kreiptis į teismą delsė dar bent dvejus metus. Ieškovas nenurodo jokių priežasčių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą praleisto termino atnaujinimui, todėl ieškovo prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas, o ieškinys atmestinas jau vien dėl šios priežasties. Iš ieškovo argumentacijos matyti, turtinė žala ieškovui padaryta kaip neatkuriamai sunaikinus žemės sklypo derlingąjį dirvožemio paviršių 90 arų plote. Tačiau ieškovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių ne tik jo teiginį dėl sugadinto sklypo dalies ploto, bet ir dirvožemio sugadinimo fakto. Pateiktame UAB „Akmenės vandenys“ 2013-05-31 rašte nurodoma, kad nagrinėjant ieškovo prašymą dėl žalos atlyginimo buvo apžiūrėtas ieškinyje nurodomas sklypas ir konstatuota, jog dalis sklypo naudojama kaip pravažiavimo kelias, o sklypo gruntas vizualiai nesiskiria nuo gretimo sklypo. Jokių kitų įrodymų ir faktinių duomenų apie žalos padarymo faktą ieškinyje nepateikta, todėl šiuo atžvilgiu jis laikytinas neįrodytu. Be kita ko ieškovas neįrodė reikalaujamos turtinės ir neturtinės žalos dydžių. Ieškinyje nurodama, kad ieškovas jam padarytą turtinę žalą vertina 9000 Lt, t. y. po 1000 Lt už kiekvieną dešimtį neva sugadinto sklypo ploto arą. Nors ieškovas ir nenurodo iš ko kildinamas būtent toks žalos dydis, tačiau atsakovas negali sutikti, kad dėl žemės sugadinimo (net jeigu toks sugadinimas būtų įvykęs) galėtų būti padaryta tokia žala. Tuo tarpu VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro interneto svetainėje skelbiama, kad žemės ūkio paskirties žemės vidutinė pardavimo kaina galimos žalos padarymo metu - 2008 metais Šiaulių apskrityje buvo 5000 - 7000 Lt/ha (ši kaina nėra esmingai pasikeitusi skelbiamais 2012 m. duomenimis vidutinė kaina yra 6400 - 7400 Lt/ha). Darant hipotetinę prielaidą, kad ieškovo sklypas iki jo tariamo sugadinimo buvo labai patrauklus agrarinės veiklos požiūriu ir kad jį buvo galima realizuoti labai aukšta rinkos kaina, visgi atsakovo prašoma žalos suma ją akivaizdžiai viršija - prašoma žalos suma siekia 10000 Lt/ha. Atsakovo vertinimu, žemės sklypui jo rinkos vertę viršijančios žalos padaryti išvis neįmanoma, kas savaime reiškia tokio ieškinio reikalavimo nepagrįstumą. Nors ieškinyje nurodyta situacija ieškovui galėjo sukelti tikrus pergyvenimus ir neigiamas emocijas, tačiau Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais. Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus lyginant su eiliniais, gilius ir nelauktus. Jei dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, nepatogumai ir būtų nustatyti, bet jie ir jų padariniai būtų realiai galimai nuspėjami jau iš anksčiau ar sąlygoti kitų priežasčių, pavyzdžiui, paties asmens neadekvataus situacijos vertinimo ar naudojamų priemonių siekiant išvengti susikomplikavusios situacijos pasekmių, tokiam asmeniui negalima būtų pripažinti teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Pažymima, kad iš ieškinio motyvų net negalima suprasti iš kokių ir kieno neteisėtų veiksmų ieškovas kildina reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo - nors ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos aiškiai siejamas su žemės sklypo sugadinimu, tačiau ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškiami nuogąstavimai dėl negalimumo „savo valstybėje apginti savo turto“, akcentuojant, kad ieškovas „prarado pasitikėjimą įvairių institucijų ir įstaigų atstovais“. Atsižvelgiant į tokius ieškovo argumentus tampa gana aišku, jog byloje dėl ieškovo nusivylimo valstybe ir jos institucijomis patirtos neturtinės žalos UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ nėra tinkamas atsakovas. Todėl atsakovas prašo ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (I tomas; 54-58 b.l.).

7Trečiojo asmens atsakovų pusėje Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovė prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

8Trečiasis asmuo V. P. teismo posėdyje paaiškino, kad ji beveik penkerius metus dirbo ieškovo žemę, ten sėjo pasėlius. Kol ji dirbo ieškovo žemę, buvo tiesiama vandentiekio linija, kasama. Dėl linijos tiesimo jau buvo padaryta žala, nes sunaikinta dalis pasėlių, tačiau šią žalą jai atlygino, pretenzijų ji niekam neturi. Tačiau 2010 m., kuomet dar nebuvo pasibaigus nuomos sutartis, ieškovo žemės nebedirba, kadangi ieškovas pareiškė nenorįs toliau nuomoti žemės, nes dirbs ją pats.

9Teismo posėdyje Z. V. paaiškino, kad jis vadovauja įmonei UAB „TECHNIK LT“, kuro laimėjo konkūrą prižiūrint vandentiekio tiesimo darbus. Todėl jis vykdė statybos priežiūra ir atliekant šiuo vandentiekio teisimo darbams. Stebėjo visą trasą, įskaitant ir ieškovo žemę, tačiau jam nėra žinoma, kuris žemės sklypas konkrečiai priklauso ieškovui. Jis tikrino, kad atliekant statybos darbus, būtų laikomasi techninių projektų. Valstybinė komisija tikrindavo darbus ir priimdavo juos. Jie komisija pastebėdavo kokius nors trūkumus, statybos darbų užbaigimo aktas nebūdavo sudaromas tol, kol neištaisyti trūkumai. Darbai turėjo būti baigiamai, pašalinami statybos padariniai – žemė išlyginama, paruošiama sėjai. Rangovai sutvarko vietą taip, kad vietovė atrodo kaip ir prieš statybos darbų pradžią. Nieko konkretaus neatsimena apie šį atvejį, tik patvirtino, kad jokių nesklandumų nebuvo, savininkai būdavo iš anksto informuojami apie planuojamus atlikti darbus, jie geranoriškai sutikdavo prisidėti. Patvirtino, kad pagal konkurso sąlygas rangovas privalo atlyginti žalą dėl pasėlių sunaikinimo. Liudytojo manymu, linija nuteisimas yra naudingas žemės savininkui, kadangi pakyla sklypo vertė, o žemės naudingumas nesumažėja, kadangi atlikus darbus užpilama ta pati žemė, kuri buvo iškasta. Jeigu žemės savininkai pastebėdavo, kad yra trukumų, reiktų gruntuoti žemę ir pan., jie kreipdavosi į užsakovą – savivaldybę, kviečiamas rangovo atstovas ir žala atlyginama, trūkumai pašalinami.

10Ieškinys atmestinas.

11Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui nuo 2000 m. iki šiol nuosavybės teise priklauso 3,3800 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), ( - ) (I tomas; 8-9 b.l.). Remiantis 2005-06-04 nuomos sutartimi tarp ieškovo ir trečiojo asmens V. P. minėtas žemės sklypas penkeriems metams, t.y. iki 2010-10-01, ieškovas išnuomojo savo žemės sklypą V. P., už tai nuomininkė įsipareigojo mokėti ieškovui nuompinigius - po 100 Lt už 1,00 ha. (I tomas; 10-11 b.l.). Nuomos sutartis nuo 2005-06-04 iki 2010-06-04 buvo išviešinta viešame registre (I tomas; 8-9 b.l.).

12Pagal vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos ir plėtros Akmenės rajono savivaldybėje I etapą 2007-2008 m. (buvo atliekami statybos darbai - vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba ir plėtra, įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą vandentvarkos projektą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba ir plėtra Akmenės rajono savivaldybėje“ buvo tiesiama vandentiekio linija. Projektą organizavo Akmenės rajono savivaldybės administracija. Akmenės rajono savivaldybės administracija 2007-07-04 sutartimi pavedė UAB „Akmenės vandenys“ atlikti užsakovo funkcijas (II tomas; 9-24 b.l.). Statybos darbus remiantis Vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos ir plėtros Akmenės rajono savivaldybėje rangos sutartimi Nr. SS-564 atliko atsakovas UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ (I tomas;77-79 b.l.). Pastebėtina, kad rangos sutartis sudaryta tarp Akmenės rajono savivaldybės administracijos kaip perkančiosios institucijos, UAB „Akmenės vandenys“ kaip užsakovo ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ kaip rangovo. Statinys pripažintas tinkamu naudoti 2008-12-01 (I tomas; 62-66 b.l.), Taigi darytina išvada, kad komisija nenustatė jokių statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, konstatavo, kad darbai atlikti laikantis techninių projektų.

13Atsakovų teigimu dėl linijos tiesimo darbų žalą tiesiogiai patyrė trečiasis asmuo V. P., nes linijos tiesimo metu ji ten augino rapsą. Jai buvo sumokėta už pasėlių sugadinimą. Kadangi kitos žalos sklypui nebuvo padaryta, todėl jokia kita žala nebuvo atlyginta nei V. P., nei ieškovui. Žalos dydis buvo apskaičiuotas pagal plotą, kuris buvo naudojamas vandentiekio linijos teisimui ir atsižvelgiant į tai, kas auginama laikuose, kuriuose tiesiama linija, todėl atlygintos žalos dydis skiriasi. Pagal 2009-04-27 sutartį UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ įsipareigojo atlyginti dėl linijos tiesimo atsiradusią žalą, t. y. 4760 Lt V. P.. V. P. įsipareigojo leisti naudotis žeme pagal projektinę medžiagą, žemės plotas 1 ha. Netrukdyti vandentiekio tiesimo darbams iki jų pabaigos. V. P. sutiko, su UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ nurodytu žalos dydžiu, pretenzijų neturi (I tomas; 107 b.l.). Todėl atsakovas UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ 2009-04-29 mokėjimo nurodymu atlygino žalą dėl sunaikintų pasėlių – 4760 Lt V. P. (I tomas; 19 b.l.).

14Ieškovo teigimu, dėl linijos tiesimo darbų jam buvo padaryta žala dėl to, kad naudingasis dirvožemis buvo užverstas moliu, ta žemės juosta buvo tapusi nederlinga, todėl pagal jo paties atliktus paskaičiavimus, jam padaryta žalos už 9000 Lt (II tomas; 5 b.l.), taip pat patyrė 3000 Lt neturtinės žalos.

15Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi pateikti duomenis, patvirtinančius, kad asmuo, nurodytas kaip atsakovas yra kaltas dėl kilusios žalos, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai). Kadangi civilinė atsakomybė galima tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėti atsakovo veiksmai, žalą, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Kadangi civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, todėl civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas, tuo tarpu atsakovas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl žalos atsiradimo (CPK 12, 178 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.).

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.).Tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių, kad dėl vandentiekio linijos tiesimo buvo padaryta žala sklypui, t. y. žemės derlingumas sumažėjo. Kasant žemės nebuvo maišomos.

17Konstatuotina, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių jo reikalavimus, kad dėl vandentiekio linijos tiesimo darbų buvo padaryta žala jo sklypui, t. y. sumažėjo žemės derlingumas. Ieškovas taip pat nepagrindė neturtinės žalos, todėl ieškinys atmestinas.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

19Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-08-29 sprendimu ieškovas 50 % atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlygino (I tomas; 33-34 b.l.). Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., asmuo, atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nėra atleidžiamas nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėjimo. Todėl atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovui UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ priteistina 2506,73 Lt išlaidų už advokato pagalbą (I tomas; 67; II tomas; 25-28 b.l.).

20Liudytojas Z. V. prašo atlyginti jam išlaidas, atsiradusias dėl to, kad dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose. Liudytojo vienos dienos įkainis yra 307,92 Lt. Dėl to, kad vyko į teismo posėdžius, į kuriuos jis buvo kviečiamas, patyrė 135,74 Lt kuro išlaidų atvykstant į teismo posėdį, vykusį 2014-01-13, 106,63 Lt kuro išlaidų atvykstant į teismo posėdį, vykusį 2014-03-27, bei 111,26 Lt kuro išlaidų atvykstant į teismo posėdį, vykusį 2014-04-24 (I tomas; 131-133, 138-140 b.l.; II tomas; 3-4 b.l.). Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., asmuo, atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nėra atleidžiamas nuo kitų būtinųjų išlaidų atlyginimo. Darytina išvada, kad kuro išlaido, atradusios dėl to, kad liudytojas vyko į teismo posėdžius, į kuriuos šaukiamas, yra būtinosios išlaidos remiantis CPK 88 str. 1 d. 9 p. Vadovaujantis CPK 79 str., 88 str. 1 d. 9 p., 89 str., 3 d., 93 str. 1 d., iš ieškovo liudytojui Z. V. priteistina 353,63 Lt kuro išlaidų.

21Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra garbaus amžiaus, jo mėnesinės pajamos yra nedidelės (I tomas; 27-30 b.l.), atsakovas atleidžiamas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

22Vadovaudamasis CPK 12 str., 79 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., 176-179 str., 259-260 str., 263-270 str. teismas

Nutarė

23ieškinį atmesti.

24Priteisti iš ieškovo I. V. (a.k. ( - )) 2506,73 Lt (su tūkstančius penkis šimtus šešis litus 73 ct) išlaidų už advokato pagalbą atsakovui UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ (į.k. 144662024).

25Priteisti iš ieškovo I. V. (a.k. ( - )) 353,63 Lt (tris šimtus penkiasdešimt tris litus 63 ct) kuro išlaidų liudytojui Z. V. (a.k. ( - )).

26Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. ieškovas I. V. pateikė ieškinį atsakovams- UAB „Šiaulių dujotekio... 4. Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinį visiškai, prašo jį tenkinti.... 5. Atsakovo UAB „Akmenės vandenys“ atstovė teismo posėdyje palaikė... 6. Atsakovo UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atstovas teismo posėdyje... 7. Trečiojo asmens atsakovų pusėje Akmenės rajono savivaldybės... 8. Trečiasis asmuo V. P. teismo posėdyje paaiškino, kad ji beveik penkerius... 9. Teismo posėdyje Z. V. paaiškino, kad jis vadovauja įmonei UAB „TECHNIK... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui nuo 2000 m. iki šiol... 12. Pagal vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos ir plėtros Akmenės rajono... 13. Atsakovų teigimu dėl linijos tiesimo darbų žalą tiesiogiai patyrė... 14. Ieškovo teigimu, dėl linijos tiesimo darbų jam buvo padaryta žala dėl to,... 15. Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi pateikti... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad... 17. Konstatuotina, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių jo... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 19. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės... 20. Liudytojas Z. V. prašo atlyginti jam išlaidas, atsiradusias dėl to, kad... 21. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra garbaus amžiaus, jo mėnesinės... 22. Vadovaudamasis CPK 12 str., 79 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., 176-179 str.,... 23. ieškinį atmesti.... 24. Priteisti iš ieškovo I. V. (a.k. ( - )) 2506,73 Lt (su tūkstančius penkis... 25. Priteisti iš ieškovo I. V. (a.k. ( - )) 353,63 Lt (tris šimtus... 26. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos...