Byla 2A-579/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant: ieškovo atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais atstovui advokatui Domantui Skebui, trečiųjų asmenų atstovams advokatui Nerijui Stukui ir advokatui Linui Žukauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos autocentras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-217-370/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Maritina“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos autocentras“ dėl žalos atlyginimo (tretieji asmenys uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos altas“, uždaroji akcinė bendrovė „Krasta auto“) ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos autocentras“ dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Maritina“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos autocentras“ 97 432,17 Lt nuostolių atlyginimą bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. sausio 21 d. pagal lizingo sutartį su UAB „Hansa lizingas“ (dabar UAB „Swedbank lizingas“) iš atsakovo UAB „Baltijos autocentras“ įsigijo naują automobilį BMW 530. Už jį sumokėjo pirminę 64 010 Lt įmoką, o iš viso atsakovui už automobilį buvo sumokėta 243 000 Lt. Automobilis buvo apdraustas UADB „Ergo Lietuva“. Pagal draudimo bendrovės reikalavimus atsakovas UAB „Baltijos autocentras“ užsakė automobilyje įmontuoti apsaugos signalizaciją. 2004 m. rugsėjo 10 d. komandiruotės metu Jūrmaloje, Latvijoje automobilis užsidegė ir po gaisro tapo netinkamas naudoti. Gaisro kilimo priežastis nurodyta tiek Latvijos Respublikos Jūrmalos miesto policijos valdybos išvadoje, tiek Lietuvos Respublikos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro išvadoje. Gaisro priežastis – gaisras kilo dėl automobilio elektros laidų instaliacijos avarinio darbo režimo. Po gaisro ieškovas kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Draudimo bendrovė išmokėjo 137 741 Lt išmoką lizingo davėjo UAB „Hansa lizingas“ naudai, tačiau ji neišmokėjo 17 558,53 Lt už apdraustos transporto priemonės instaliaciją. Ieškovui draudimo bendrovė pervedė 14 938,10 Lt sumą, nurodydama, kad neapmoka neserijinės komplektacijos apsaugos sistemos „Black Bug Plus“ remonto išlaidų, t.y. 1 810,16 Lt, sumažina išmoką nesumokėta draudimo įmokos suma – 8 216,20 Lt ir franšizės suma – 600 Lt. Ieškovas dėl gaisro patyrė nuostolius, kurių neatlygino draudimo bendrovė: 16 432,40 Lt sumokėtų automobilio draudimo įmokų už 2004 metus, 1 950 Lt signalizacijos įrengimo išlaidų, 64 010 Lt pirminės įmokos už automobilį, 863,20 Lt automobilio transportavimo iš Latvijos į Lietuvą išlaidų. Šiuos nuostolius privalo atlyginti atsakovas, nes automobilis buvo netinkamos kokybės ir sudegė garantinio termino metu. Įrodinėjimo pareiga dėl parduoto su garantija daikto kokybės tenka pardavėjui, todėl atsakovas privalo įrodyti, kad automobilio trūkumai, dėl kurių kilo gaisras, atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles arba dėl trečiųjų asmenų kaltės. Atsakovas tokių įrodymų nepateikė, tačiau atsisakė ieškovui atlyginti nuostolius. Bylos įrodymai patvirtina, kad gaisro kilimo priežastis – automobilio elektros laidų instaliacijos avarinis darbo režimas, t.y. daikto kokybės trūkumai.

4Trečiojo asmens UADB „Ergo Lietuva“ atstovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos autocentras“ 137 741,47 Lt tiesioginei žalai atlyginti, 736,04 Lt gaisro ekspertizės išlaidoms atlyginti ir 177 Lt žalos įvertinimo išlaidoms atlyginti, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens ieškinyje nurodyta, kad atsakovas UAB „Baltijos autocentras“ 2004 m. sausio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartyje suteikė parduodamam automobiliui dvejų metų kokybės garantiją be ridos apribojimų, skaičiuojamą nuo turto priėmimo–perdavimo dienos. Tą pačią dieną draudimo bendrovė ir UAB „Maritina“ sudarė automobilio kasko draudimo sutartį. 2004 m. rugsėjo 10 d. UADB „Ergo Lietuva“ gavo ieškovo pranešimą apie tai, kad apdraustas automobilis sudegė. Tyrimą dėl įvykio atliko Jūrmalos miesto policijos valdyba, kuri priėmė sprendimą nekelti baudžiamosios bylos, nes atlikus gaisro ekspertizes konstatuota, jog ugnies židinys buvo automobilio priekinėje dalyje, o remiantis Latvijos VPAGT mokslinių tyrimų laboratorijos išvada, gaisro kilimo priežastis – gedimas arba trumpasis jungimas automobilio elektros sistemoje. Neteisėtos trečiųjų asmenų veikos požymių nenustatyta. UADB „Ergo Lietuva“ 2004 m. spalio 1 d. kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centrą dėl gaisro ekspertizės atlikimo. 2005 m. sausio 17 d. ekspertizės akto Nr. 01EA išvadose nurodyta, kad gaisro židinio zona yra variklio skyriaus kairėje pusėje, o gaisro kilimo priežastis – elektros laidų instaliacijos avarinis darbo režimas. 2005 m. kovo 4 d. UADB „Ergo Lietuva“ išmokėjo naudos gavėjui UAB „Hansa lizingas“ 137 741,47 Lt draudimo išmoką ir įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo asmens. UAB „Baltijos autocentras“ pardavė automobilį, kuris neatitinka tokio pobūdžio daiktui keliamų reikalavimų – jis užsidegė, juo nebegalima naudotis pagal paskirtį, gaisro metu buvo sunaikintas (žuvo). Specialistų tyrimai patvirtina, kad automobilis užsidegė ne dėl nenugalimos jėgos, ne dėl trečiųjų asmenų veiksmų ir ne dėl pirkėjo kaltės, todėl atsakovas privalo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir atlyginti dėl automobilio sudegimo patirtą žalą. Atsakovas neatlygino UADB „Ergo Lietuva“ patirtų nuostolių, motyvuodamas tuo, kad nesutinka su Latvijoje atliktos ekspertizės išvada, bei mano, jog pardavėjo kaltė neįrodyta, tačiau konkrečių įrodymų, paneigiančių specialistų atliktų tyrimų rezultatus, nepateikė.

5Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovo UAB „Maritina“ ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo UAB „Baltijos autocentras“ 80 999,77 Lt žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2006 m. lapkričio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kitą ieškovo ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas trečiojo asmens UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovo UAB „Baltijos autocentras“ 138 654,51 Lt žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2007 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

6Teismo sprendime nurodoma, kad ieškovas 2004 m. sausio 21 d. pagal lizingo sutartį su UAB „Hansa lizingas“ iš atsakovo įsigijo automobilį BMW 530, kuriam suteikta dvejų metų garantija be ridos apribojimų. Automobilis UADB „Ergo Lietuva“ buvo apdraustas KASKO draudimu. 2004 m. sausio 28 d. automobilis buvo pavogtas, tačiau 2004 m. vasario 1 d. surastas su sulaužytomis kairės pusės priekinių durelių bei užvedimo spynelėmis. 2004 m. rugsėjo 10 d. automobilis sudegė Jūrmalos mieste, Latvijos Respublikoje. UADB „Ergo Lietuva“ 2005 m. kovo 4 d. išmokėjo UAB „Hansa lizingas“ naudai 137 741,47 Lt draudimo išmoką. Ieškovas yra lizingo gavėjas, todėl turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui reikalavimus, atsirandančius iš lizingo pirkimo–pardavimo sutarties. Latvijos Respublikos VRM valstybinės policijos Kriminalistikos valdybos eksperto 2004 m. rugsėjo 20 d. išvadoje Nr. 15614 nurodyta, kad ant ekspertui perduotų daugiagyslių varinių laidų fragmentų trumpojo elektros jungimo požymių nenustatyta, nustatyti gaisro židinio vietą, taip pat gaisro kilimo priežastį neįmanoma. Latvijos Respublikos valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Mokslinio tyrimo valdybos 2004 m. spalio 4 d. išvadoje Nr. 116-2 nustatyta, kad būdingi pažeidimai ir pėdsakai tarp variklio ir radiatoriaus nurodo galimą gaisro židinio rajoną priekinėje automobilio dalyje. Padaryta išvada, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastimi galima laikyti pažeidimą arba trumpąjį elektros jungimą automobilio elektros sistemoje. Jūrmalos miesto Policijos valdybos viršininko 2004 m. spalio 10 d. nutarimu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą nustačius, kad labiausiai tikėtina automobilio užsidegimo priežastis yra elektros sistemos gedimas ar trumpas jungimas ir nėra jokios informacijos ar įrodymų, jog automobilis sudegintas tyčia. UADB „Ergo Lietuva“ užsakymu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centras atliko ekspertizę ir 2005 m. sausio 17 d. ekspertizės akte Nr. 01 EA konstatavo, kad gaisro židinio zona yra variklio skyriaus kairėje pusėje; gaisras kilo dėl elektros laidų instaliacijos avarinio darbo režimo. Teismo pavedimu Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko ekspertizę ir 2009 m. gegužės 15 d. ekspertizės akte Nr. 11-843 (07); 11-965 (09) konstatavo, kad dėl duomenų stokos negalima nei patvirtinti, nei paneigti ankstesnių ekspertizių ir specialistų išvadų dėl gaisro tiesioginės priežasties bei gaisro židinio vietos. Atsakovas savo atsikirtimams dėl gaisro židinio vietos ir priežasties iš esmės remiasi Kriminalistikos valdybos eksperto 2004 m. rugsėjo 20 d. išvadomis ir Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto 2009 m. gegužės 15 d. išvadomis. Teismas dėl pirmos išvados pažymėjo, kad ekspertas tyrė tik jam perduotų laidų fragmentus. Gaisrinių tyrimų centro ekspertas A. R. 2009 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jei koks automobilio laidas dirba avariniu režimu, tai perkaitimo pėdsakai lieka jame, o ne visuose laiduose. Lietuvos teismo ekspertizės centre ekspertizė buvo atlikta praėjus penkeriems metams po įvykio. Vien iš dokumentų darytos ekspertizės akte konstatuota, kad konkrečioms išvadoms nėra pakankamai duomenų, akte niekas nei paneigta, nei patvirtinta. Kad gaisro židinys buvo automobilio priekinėje dalyje variklio skyriuje, o labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra automobilio elektros laidų instaliacijos gedimas, patvirtina Latvijos Respublikos valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos mokslinio tyrimo valdybos 2004 m. spalio 4 d. išvados, Jūrmalos miesto Policijos valdybos viršininko 2004 m. spalio 10 d. nutarimo atsisakyti kelti baudžiamąją bylą motyvai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Gaisrinių tyrimų centro ekspertizės išvados, gaisro židinio vietą taip pat patvirtina gaisrą gesinusių ir vietą apžiūrėjusių pareigūnų bei įvykio liudytojų paaiškinimai. Atsakovas neigia byloje surinktus įrodymus, remdamasis atskiromis detalėmis kelia hipotetines versijas, tačiau jas patvirtinančių įrodymų nepateikia. Atsakovas versiją, kad automobilis padegtas tyčia, remia aplinkybėmis, jog ant asfalto mėtėsi stiklo šukės, aplink automobilį buvo išsiliejęs skystis, ore tvyrojo benzino kvapas, nors automobilio bakas nesprogo, neišsilydžiusios valstybinių numerių lentelės rastos automobilio viduje ir pan. Teismo nuomone, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad šių atsakovo nurodytų aplinkybių nepastebėjo Latvijos policija, kuri dėl įvykio atsisakydama kelti baudžiamąją bylą, konstatavo, kad nėra informacijos ar įrodymų, jog automobilis sudegintas tyčia. Be to, gaisrą gesinęs priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas 2004 m. rugsėjo 10 d. paaiškinime nurodė, kad gesinant automobilį buvo girdimi trys ar du garsai, panašūs į sprogimą. Sprogimus girdėjo ir kitas įvykio liudytojas. Pareigūnas paaiškino, kad tokie garsai būna sprogstant padangoms arba degalų bakui. Taip pat nurodė, kad automobilio priekyje buvo rasta iš dalies išsilydžiusi, prilipusi prie asfalto valstybinio numerio lentelė, automobilio gale taip pat buvo rasta numerio lentelė. Aplinkybė, kad automobilio salono viduryje matosi dvi iš dalies sudegusios automobilio valstybinių numerių lentelės, nurodyta apžiūros, atliktos jau 2004 m. rugsėjo 10 d., 2 val., protokole, kai gaisro akte konstatuota, kad Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos būrys į gaisro vietą atvyko 2004 m. rugsėjo 9 d. 23.42 val., o rugsėjo 10 d. 0.02 val. gaisras buvo likviduotas. Jūrmalos miesto Policijos valdybos Vyriausiasis apylinkės inspektorius 2004 m. rugsėjo 10 d. pranešime nurodė, kad PGT ekspertas pasakė, jog nėra būtinybės skirti degių medžiagų ekspertizę, nes ant automobilio variklio, kur prasidėjo gaisras bet kuriuo atveju buvo tepalai ir degalai. Atsakovo versijos, kad automobilio gedimai galėjo atsirasti dėl trečiųjų asmenų kaltės automobilio vagystės metu ar įmontuojant apsaugos signalizaciją, neįrodytos, be to, nešalina atsakovo atsakomybės, nes jis rūpinosi tiek automobilio signalizacijos įrengimu, tiek automobilio remontu po vagystės. Santykiai tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų neturi lemiamos reikšmės ginčo sprendimui, nes ginčas kilęs dėl sutartinės atsakomybės, ieškovui nurodant, kad atsakovas netinkamai įvykdė sutartį. Teismas nusprendė, kad pakanka duomenų konstatuoti, jog automobilio gaisras įvyko priekinėje automobilio dalyje, variklio skyriuje dėl elektros instaliacijos gedimų, t. y. paslėptų automobilio trūkumų. Atsakovas neįrodė, kad šie trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad šis pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, todėl taikyta atsakomybė. Tiek ieškovas, tiek atsakovas yra įmonės, todėl atsakovas už netinkamą prievolės įvykdymą atsako be kaltės, jis neįrodinėjo, kad prievolės neįvykdė dėl nenugalimos jėgos. Teismas nenustatė atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų. Atsakovas ieškovei pardavė netinkamos kokybės automobilį, dėl to ieškovas patyrė žalą, kurią atsakovas privalo atlyginti. Teismo manymu, atsakovas nepagrįstai rėmėsi CK 6.334 straipsnio 3 dalimi neigdamas savo pareigą ieškovui atlyginti jo patirtą žalą. CK 6.334 straipsnio 3 dalies negalima aiškinti kaip šalinančios atsakovo atsakomybę už bet kokią ieškovo patirtą žalą.

7Teismas sutiko su atsakovo atsikirtimu, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti jo sumokėtas draudikui UADB „Ergo Lietuva“ 16 432,40 Lt draudimo įmokas, nes tai nėra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo netinkamu sutartinės prievolės vykdymu. Ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, privalėjo mokėti draudimo įmokas bet kokiu atveju, be to, būtent draudimo sutarties pagrindu ieškovas gavo draudimo išmoką. Byloje nėra ginčo dėl ieškovo sumokėtų: pirminės 64 010 Lt įmokos už automobilį, 28 835,66 Lt lizingo įmokų, signalizacijos įrengimo 1 950 Lt kainos, ieškovui draudiko išmokėtos 14 659,09 Lt draudimo išmokos, ieškovo patirtų 863,20 Lt automobilio transportavimo išlaidų, todėl atmestas atsakovo atsikirtimas, kad ieškovui padarytą žalą atlygino draudimas. CK 6.254 straipsnio 2 dalis neriboja žalą patyrusio asmens teisės reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš ją padariusio asmens (CK 6.256 str. 2 d.), todėl atmestas atsakovo atsikirtimas, kad ieškovas dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į draudiką. Teismas ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, atmesdamas reikalavimą dėl 16 432,40 Lt automobilio draudimo įmokų atlyginimo priteisimo.

8Teismo manymu, atsakovo reikalavimas taikyti trečiojo asmens UADB „Ergo Lietuva“ reikalavimams ieškinio senatį nepagrįstas. Draudimo išmokos išmokėjimas pripažįstamas pagrindinės prievolės įvykdymo momentu, o nuo jo prasideda iš regresinės prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas. 2005 m. kovo 4 d. išmokėjusi naudos gavėjui draudimo išmoką UADB „Ergo Lietuva“ nuo šio momento įgijo reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymo atsakovą, o 2007 m. lapkričio 28 d. pateikdama ieškinį sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino nepraleido. UADB „Ergo Lietuva“, išmokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, taip pat draudikas pagrįstai reikalauja kitos su šiuo įvykiu susijusios žalos atlyginimo. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, todėl konstatavus ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą nėra pagrindo netenkinti draudiko ieškinio. Dėl draudiko patirtos žalos fakto ir dydžio byloje ginčo nėra, todėl UADB „Ergo Lietuva“ ieškinys patenkintas visiškai.

9Atsakovas UAB „Baltijos autocentras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Maritina“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UADB „Ergo Lietuva“ ieškinius atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde rašoma :

101.

11Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę bei įrodinėjimą, o tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Ieškovas turėjo pareigą įrodyti automobilio kokybės trūkumą, buvusį iki daikto perdavimo arba atsiradusį dėl priežasčių iki daikto perdavimo. Jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių automobilio trūkumą, bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta, jog automobilis turėjo trūkumų. Ieškovas ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais savo reikalavimus įrodinėja išimtinai tik gaisro faktu, formaliai teigdami, jog gaisras kilo dėl paslėptų trūkumų. Byloje nėra įrodymų, jog gaisras kilo dėl automobilio kokybės trūkumų, todėl ieškinius teismas turėjo atmesti.

122.

13Teismas konstatavo, kad gaisras įvyko priekinėje automobilio dalyje, variklio skyriuje dėl elektros instaliacijos gedimų, t.y. paslėptų automobilio trūkumų. Neaišku, kokius elektros instaliacijos gedimus nustatė teismas, nes tokių įrodymų ieškovas ir trečiasis asmuo nepateikė. Ieškovui buvo perduotas tinkamos kokybės automobilis, juo naudotasi 9 mėnesius, jokių pretenzijų dėl daikto kokybės trūkumų nebuvo pareikšta. Tai, kad automobilis buvo tinkamos kokybės ir neturėjo trūkumų, posėdžio metu pripažinimo ieškovo atstovas O. K., kuris nuo priėmimo momento iki gaisro vienintelis naudotojo ir valdė automobilį. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, jų nevertino. Teismas taip pat neįvertino ir kitų ieškovės atstovo O. K. paaiškinime nurodytų aplinkybių, paneigiančių teismo išvadas.

143.

15Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, neįvertino bylos įrodymų visumos, be pagrindo suteikė svarbesnę galią Gaisrinių tyrimo centro aktui ir jį surašiusio asmens paaiškinimui. Teismas turėjo vertinti tai, kad tas aktas sudarytas suinteresuoto bylos baigtimi trečiojo asmens užsakymu dar iki bylos nagrinėjimo pradžios. Tyrimo metu UADB „Ergo Lietuva“ atsisakė atlikti automobilio laidų ištyrimą, kuris buvo būtinas siekiant pagrįsti arba paneigti akto išvadas, t.y. nustatyti tikrąją gaisro priežastį. Kaip matyti iš Gaisrinio tyrimo centro akto turinio specialistas A. R. išvadą padarė neatlikęs eksperimentinio tyrimo, t.y. atėjo, pažiūrėjo į degulių krūvą ir nusprendė, kad gaisras kilo dėl gedimo arba trumpo elektros sujungimo elektros sistemoje.

164.

17Siekiant nustatyti gaisro kilimo priežastį buvo atlikti ekspertiniai tyrimai, kurie iš esmės paneigė Gaisrinio tyrimo centro prielaidą dėl gaisro kilimo priežasties. Latvijos VRM VP Kriminalistikos valdyba tuoj po gaisro paėmė iš gaisro zonos laidus, atliko jų tyrimą ir nustatė, jog laiduose trumpo jungimosi požymių nenustatyta. Draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, o ieškovas ją priimdamas ir neginčydamas jos dydžio, iš esmės sutiko, kad, jų manymu, dėl minėtos laidų pynės kilo gaisras, nes už ją nebuvo išmokėta draudimo išmoka. Iš minėtų įrodymų teigtina, kad gaisras automobilyje kilo ne dėl elektros instaliacijos gedimo.

185.

19Teismas nevertino teismo paskirtos ekspertizės išvadų, o tik formaliai nurodė, kad ekspertizės akte konstatuojama, jog dėl duomenų stokos negalima nei paneigti, nei patvirtinti ankstesnių ekspertizių ir specialistų išvadų dėl gaisro tiesioginės priežasties bei gaisro židinio vietos. Pagal 2009 m. gegužės 15 d. LTEC eksperto padarytas išvadas galima teigti, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog gaisro priežastis buvo elektros laidų instaliacijos kokybės trūkumas. Eksperto nuomone, tai, kad gaisras galėjo kilti dėl automobilio gamyklinės komplektacijos mazgų, įtaisų kokybės, apskritai mažai tikėtina. Gaisras dėl elektros instaliacijos negalėjo kilti. Automobilis buvo paliktas ramybės būsenoje, jame be apsaugos sistemos faktiškai neveikė jokie įtaisai. Pagal automobilio gamintojo pateiktą informaciją, nėra žinoma silpnoji automobilio elektros instaliacijos vieta ir jis atmeta gaisro kilimo tikimybę dėl elektros instaliacijos. Teismas nevertino LTEC ekspertizės akto išvadų dėl galimos gaisro kilimo priežasties.

206.

21Teismas netyrė aplinkybių dėl automobilio apsaugos signalizacijos, taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovas atsakingas už apsaugos sistemų sumontavimą automobilyje. Atsakovas negali būti atsakingas už UAB „Klaipėdos altas“ ar kitos byloje nenustatytos įmonės veiksmus. Jis nėra susaistytas sutartiniais santykiais dėl apsaugos sistemos sumontavimo į ginčo automobilį. Sutartiniai santykiai dėl UADB „Ergo Lietuva“ reikalaujamos apsaugos sistemos buvo tarp UAB „Klaipėdos altas“ ir UAB „Maritina“. Teismas nevertino šių aplinkybių.

227.

23Automobilio garantija taikoma, jeigu jis naudojamas pagal paskirtį. Įmontuotos apsaugos sistemos nėra gamintojo, o nei gamintojas, nei atsakovas nėra įgaliojęs UAB „Klaipėdos altas“ montuoti į BMW automobilius apsaugos sistemų. Šiuo atveju automobiliui netaikytina garantija.

248.

25Ieškovo atstovas O. K. nurodė, kad automobilis sugedo dėl signalizacijos. Automobiliui užgesus, jį jis paliko be priežiūros, nesiėmė veiksmų signalizacijos gedimui pašalinti, nesirūpino tinkama automobilio eksploatacija. Būdamas neblaivus, paliko automobilį be priežiūros, nesirūpino jo apsauga. Pagal bylos medžiagą matyti, kad automobilis galimai buvo padegtas tyčia. Neatmesta aplinkybė, kad tai galėjo padaryti pats O. K.. Ieškovo elgesys negali būti vertinamas, kaip apdairaus ir rūpestingo asmens, o už jo neatsakingus veiksmus negali būti atsakingas atsakovas.

269.

27Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nuostolius, turi įrodyti paslėptus daikto trūkumus, dėl kurių žuvo daiktas, ir papildomai tai, kad pardavėjas apie tokius trūkumus žinojo ar turėjo žinoti. Tokios aplinkybės nebuvo įrodytos.

2810. Atsakovas nepadarė jokios žalos, todėl UADB „Ergo Lietuva“ reikalavimas turėjo būti atmestas. Savarankiškas pagrindas atmesti trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinį yra tai, kad jis praleido ieškinio senaties terminą. Šiuo atveju ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2004 m. rugsėjo 10 d. (tuo metu trečiajam asmeniui tapo žinoma apie įvykį) ir iki ieškinio pateikimo teismui momento 3 metų ieškinio senaties terminas buvo pasibaigęs. Tai yra pagrindas atmesti ieškinį.

29Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos altas“ prisidėjimu prie UAB „Baltijos autocentras“ apeliacinio skundo prašo patenkinti atsakovo UAB „Baltijos autocentras“ apeliacinį skundą, panaikinti 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Maritina“ ieškinį ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atmesti. Prisidėjimu prie skundo pažymima, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Atkreiptas dėmesys į tai, kad UAB „Klaipėdos altas“, nors ir prisidėdama prie atsakovo apeliacinio skundo, išreiškia nesutikimą dėl skunde išsakytų gaisro priežasčių galimų sąsajų su automobilyje BMW UAB „Klaipėdos altas“ sumontuota automobilio apsaugos sistema.

30Trečiojo asmens UAB „Krasta auto“ atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė šio trečiojo asmens rašytinį prisidėjimą prie atsakovo apeliacinio skundo.

31Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UADB „Ergo Lietuva“ atstovas atsiliepime į atsakovo UAB „Baltijos autocentras“ apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Gaisrų specialistas nusprendė, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl automobilio elektros instaliacijos avarinio darbo režimo (įvyko trumpas sujungimas arba laidai neatlaikė elektros perkrovos). Atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus. Jis turėjo įrodyti, kad gaisras kilo dėl pirkėjo netinkamų veiksmų (eksploatavimo taisyklių pažeidimo) arba dėl trečiųjų asmenų veiksmų (pvz. padegimo). Apeliantas neįrodė tokių aplinkybių. Teismas teisingai nusprendė, kad labiausiai tikėtina, jog automobilis užsidegė dėl elektros laidų avarinio darbo režimo. Atsakovas organizavo automobilio signalizacijos montavimą, pristatė automobilį įmonei „Klaipėdos altas“. Apeliantas pirmosios instancijos teismui nenurodė jokių automobilio garantijos apribojimų. Atlikti tyrimai patvirtino, kad automobilio užsidegimas įvyko ne dėl nenugalimos jėgos, ne dėl trečiųjų asmenų veiksmų ir ne dėl pirkėjo kaltės. UAB „Baltijos autocentras“ privalo vykdyti pirkimo-pardavimo sutartyje numatytus įsipareigojimus ir atlyginti dėl automobilio sudegimo patirtą žalą. Ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo tada, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo pažeistą teisę, šiuo atveju apie už žalą atsakingą asmenį. Tik gavus informaciją apie gaisro kilimo priežastis ir žalos dydį, ieškovas ir trečiasis asmuo sužinojo apie savo pažeistas teises. Draudimo išmoka buvo išmokėta 2005 m. kovo 4 d., o atsakovo atsakymas apie tai, kad jis atsisako atlyginti žalą gautas 2005 m. liepos 15 d. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, atstovas pateikė rašytinį prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą šios asmens pareikštam ieškiniui, jeigu teismas laikytųsi pozicijos, kad tas terminas buvo praleistas.

32Ieškovas UAB „Maritina“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad apeliantas nepagrįstai įrodinėjimo naštą nori perkelti ieškovui. Byloje nėra duomenų, kad gaisras kilo dėl netinkamos automobilio eksploatacijos, trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Atliktų tyrimų dėl gaisro kilimo priežasties išvada yra gedimas elektros instaliacijoje, o tai yra parduoto daikto su garantija trūkumas. Visi darbai iki automobilio perdavimo ieškovui buvo atlikti atsakovo UAB „Baltijos autocentras“ iniciatyva: jis suderino atitinkamos signalizacijos, kurios reikalavo draudikas UADB „Ergo Lietuva“, įrengimą, nugabeno automobilį signalizacijas montuojančiai įmonei, paėmė iš jos su įrengta signalizacija ir tik tada perdavė ieškovui. Jokia papildoma apsaugos sistema, išskyrus tą, kurią automobilio pirkimo metu įmontavo UAB „Klaipėdos altas“, nebuvo įrengta. Garantijos sąlygos nebuvo pažeistos. Kadangi daiktas žuvo dėl paslėptų kokybės trūkumų, o pardavėjo pareiga yra atsakyti už daikto trūkumus, jis privalo atlyginti dėl parduoto netinkamos kokybės daikto ne tik ieškovo sumokėtą kainą, bet ir dėl sudaryto sandorio patirtus nuostolius.

33Apeliacinis skundas atmestinas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija įsitikino, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išaiškino ir įvertino faktines bylos aplinkybes dėl parduoto automobilio kokybės trūkumų ir pardavėjo atsakomybės už tuos trūkumus, tinkamai taikė teisės normas, reguliuojančias atsakomybę už pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę, nevykdymą ar netinkamą vykdymą, todėl patenkindamas ieškinį priėmė teisingą procesinį sprendimą.

34Dėl labiausiai tikėtinos automobilio užsidegimo priežasties ir jos įrodytumo.

35Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų visumos įvertinimo pagrindu padarė išvadą apie pakankamumą faktinių duomenų, leidžiančių spręsti dėl labiausiai tikėtinos atsakovo parduoto automobilio užsidegimo techninės priežasties – gaisro kilimo priekinėje automobilio dalyje, variklio skyriuje dėl elektros laidų instaliacijos avarinio darbo režimo. Šį automobilio elektros įrangos darbo sutrikimą, lėmusį automobilio užsidegimą, teismas kvalifikavo kaip paslėptą daikto kokybės trūkumą, dėl kurio žuvo daiktas ir dėl kurio atsakomybė tenka daikto kokybę garantavusiam to daikto pardavėjui (atsakovui). Su šia teismo išvada teisėjų kolegija iš esmės sutinka.

36CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo civiliniame procese specifika yra ta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi pagal CPK 185 straipsnį vertinant įrodymus, taikomas tikimybių pusiausvyros principas. Jo turinys ne kartą atskleistas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009, 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008, 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2005, 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, kt.). Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatomis tą ar kitą įrodinėjamą faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visumos pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių balansu. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys duomenys leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Visais atvejais įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, kt.).

37Spręsdamas dėl įrodinėjamos ieškovui perduoto naudotis automobilio užsidegimo priežasties, teismas išsamiai analizavo ir vertino duomenis, kuriuos atskleidė specialių techninių žinių turintys specialistai, tyrę automobilio gaisro aplinkybes, kompleksiškai lygino šiuos duomenis su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų ir ekspertų (specialistų) paaiškinimais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktų įrodymų visumos lyginamuoju įvertinimu, kurio pagrindu susiformavo teismo įsitikinimas dėl labiausiai tikėtinos automobilio užsidegimą nulėmusios techninės priežasties. Pažymėtina, kad teismas tyrė ir įvertino visus byloje sukauptus rašytinius duomenis, kurių turinį sudarė automobilio gaisro aplinkybių analizė ir vertinimas.

38Latvijos Respublikos VRM Valstybinės policijos kriminalistikos valdybos eksperto 2004 m. rugsėjo 20 d. išvadoje (t. 4, b. l. 95-103 ir 190-193) nurodoma, kad ant ekspertui perduotų laidų fragmentų ir sudegusio elektros įrenginio fragmento trumpojo elektros jungimo požymiai, kurie atsiranda prieš gaisrą ir gali būti gaisro kilimo priežastimi, nerasti. Tačiau ekspertas negalėjo nustatyti gaisro kilimo vietos ir gaisro kilimo priežasties dėl informacijos nepakankamumo (ekspertui nebuvo pateikta fotolentelių prie apžiūros protokolo, akto apie gaisrą, gaisrininkų parodymų ir kitų duomenų). Šis ekspertas tyrė tik jam perduotų elektros laidų ir vieno elektros įrenginio fragmentų požymius, todėl negalėjo padaryti jokių išvadų nei apie gaisro kilimo židinį, nei apie vietą ir priežastį dėl akivaizdaus būtiniausios informacijos ir duomenų trūkumo.

39Byloje pateikta Latvijos Respublikos Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Mokslinio tyrimo valdybos 2004 m. spalio 4 d. išvada Nr. 116-2 (t. 4, b. l. 48-68 ir 153-176), padaryta ištyrus automobilio savininko paaiškinimus, automobilio apžiūros duomenis, fotolenteles. Išvadoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – pažeidimas arba trumpasis elektros jungimas automobilio elektros sistemoje. Šioje išvadoje taip pat įvardinta ir tikėtina (galima) gaisro židinio zona - automobilio priekinėje dalyje, variklio skyriaus kairėje pusėje. Ši išvada atitinka Jūrmalos miesto VPGT Jūrmalos brigados būrio viršininko pavaduotojo D. P. 2004-09-10 paaiškinimą apie tai, kad atvykus gesinti gaisro aiškiai buvo matyti, jog ugnies židinys yra automobilio priekinėje dalyje variklio skyriuje (t. 4, b. l. 104-107 ir 196-197). Jūrmalos miesto policijos valdybos viršininko patvirtintame 2004 m. spalio 10 d. nutarime atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą (t. 4, b. l. 118-122 ir 214-215) nurodytos ekspertinės išvados dėl galimų gaisro kilimo zonos bei priežasties ir konstatuota, jog tiriant medžiagą dėl gaisro nebuvo gauta jokios informacijos ar įrodymų, jog automobilis buvo tyčia sudegintas, todėl neįmanoma nustatyti nusikalstamos veikos požymių.

40Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro specialisto A. R. 2005 m. sausio 17 d. išvadoje (išdėstyta ekspertizės akte, kurio originalas – priede prie 3 tomo) nurodyta, kad automobilio gaisro židinio zona buvo automobilio variklio skyriaus kairėje pusėje. Ši išvada iš esmės atitinka ir Latvijos Respublikos policijos konstatuotus duomenis dėl gaisro židinio zonos. Darydamas išvadą dėl techninės gaisro kilimo priežasties ekspertas rėmėsi Latvijos Respublikos Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Mokslinių tyrimų laboratorijos išvada dėl galimos gaisro kilimo priežasties, taip pat tuo, kad 2004 m. spalio 6 d. automobilio apžiūros metu gaisro židinio zonoje buvo aptikti automobilio elektros instaliacijos laidai su avarinio darbo režimo požymiais. Pagal ekspertizei pateiktą medžiagą ekspertas nustatė, kad gaisras kilo dėl automobilio elektros laidų instaliacijos avarinio darbo režimo (avarinis darbo režimas – elektros grandinėje įvykęs trumpasis jungimas, perkrova). Kadangi gaisras yra iš esmės tikimybinio pobūdžio įvykis, ekspertas tyrė kelias galimas gaisro kilimo priežasties versijas. Ekspertas atliko bei padarė atitinkamas išvadas dėl kitų galimų gaisro priežasties versijų ir jas atmetė. Atviros ugnies šaltinio poveikio versiją ekspertas atmetė, nes gaisras kilo tokioje automobilio vietoje, kur ugnies pašalinio patekimo galimybė neįmanoma. Pažymėtina, kad tirdamas automobilio sudegimo aplinkybes gaisro priežasties versijų tyrimo metodą naudojo ir teismo paskirtą ekspertizę 2009 m. balandžio 3 d. - gegužės 13 d. atlikęs Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas S. K., kadangi vienos bet kokios gaisro priežasties versijos požymių nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti tą versiją patvirtinta, todėl būtina tirti ir kitas galimas versijas (t. 6, b. l. 34-45). Pagal jam pateiktą medžiagą šis ekspertas negalėjo nustatyti gaisro židinio vietos dėl duomenų stokos, tačiau jis nei patvirtino nei paneigė tikimybę, jog gaisro židinys (gaisro prasidėjimo vieta) galėjo būti variklio skyriaus viduje, kaip buvo teigiama ankstesnėse specialistų ekspertinio pobūdžio išvadose. Atsižvelgdamas į sudegusio automobilio markės prestižiškumą, naujumą, ekspertas darė prielaidą, jog gaisro priežastis dėl automobilio detalių, mazgų, įtaisų prastos kokybės ar gedimų mažai tikėtina, bet dėl duomenų stokos ekspertas netyrė versijos, ar gaisro priežastys gali būti susijusios su automobilio detalių, mazgų prasta kokybe, gedimais, mechaniniais pažeidimais. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad po automobilio vagystės jame buvo atliekamas ir laidų remontas, įvairių įtaisų išėmimas bei įdėjimas. Šios operacijos buvo vykdomos pas atsakovą UAB „Baltijos autocentras“. Dėl duomenų stokos ekspertas negalėjo ištirti ar gaisro priežastis gali būti susijusi su automobilio elektros instaliacijos laidų, elektros įrangos kokybiškumu, netinkamu montažu, bet neatmetė gaisro kilimo automobilyje galimybės dėl netinkamai sumontuotos arba eksploatacijos eigoje pažeistos elektros įrangos.

41Atkreiptinas dėmesys, kad jokioje gaisro aplinkybių tyrimo medžiagoje nėra išsakyta bent kiek objektyvaus turinio prielaidų, jog gaisro kilimas galėjo būti susijęs su automobilyje trečiojo asmens UAB „Klaipėdos altas“ įrengtos signalizacijos veikimu, jos techninės būklės ar montavimo darbų (ne)kokybiškumu, taip pat kad gaisrą galėjo sukelti automobilio vagystės laikotarpiu padaryti jo pažeidimai. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija reiškia įsitikinimą, kad ieškovo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais pateikta įrodymų grupė dėl automobilio užsidegimo priežasties vertintina kaip labiau patikima ir toks įrodymų visumos įvertinimas atitinka CPK 185 straipsnį. Įvertinusi byloje esančius įrodymus jų pakankamumo, leistinumo, patikimumo, ryšio su įrodinėjamomis aplinkybėmis aspektais teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, laikosi pozicijos, jog byloje esančių duomenų pakanka padaryti išvadą, jog labiausiai tikėtinas faktas yra tas, kad automobilio užsidegimą sukėlė elektros instaliacijos laidų avarinis darbo režimas – techninio pobūdžio gedimas automobilio elektros įrangoje. Tokio pobūdžio gedimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas atsakovo parduoto daikto paslėptais trūkumais.

42Nesutikdamas su teismo išvada dėl automobilio užsidegimą sąlygojusių šio daikto trūkumų, atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, neįvertino bylos įrodymų visumos, be pagrindo suteikė svarbesnę galią Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro aktui ir jį surašiusio asmens paaiškinimui, nes tas aktas sudarytas suinteresuoto bylos baigtimi trečiojo asmens užsakymu dar iki bylos nagrinėjimo pradžios. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu negalima sutikti su nurodytais apeliacinio skundo motyvais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodinėjimo priemonių taikymą reguliuojančių teisės normų, tinkamai laikėsi įrodinėjimo naštos paskirstymo principų, o teisines išvadas dėl ginčo šioje byloje padarė būtent įrodymų visumos įvertinimo pagrindu. Visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas suteikė didesnę įrodomąją galią Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro specialisto padarytoms išvadoms ir paaiškinimams dėl galimų automobilio gaisro priežasčių. Teismas šio specialisto išvadas lygino ir vertino kartu su Latvijos Respublikos gaisrų tyrimo specialistų ir policijos pareigūnų išvadomis, gaisrą gesinusių asmenų parodymais, taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos ekspertizės išvadomis bei teisme apklaustų ekspertų paaiškinimais ir remdamasis labiausiai tikėtino visų ištirtų įrodymų grupių patikimumo principu padarė pagrįstą išvadą dėl galimos techninės gaisro kilimo priežasties, kurią lėmė automobilio (kaip daikto) trūkumai. Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad automobilio užsidegimas įvyko ar jam turėjo įtakos kokie nors išoriniai veiksniai – trečiųjų asmenų veika ir nenugalimos jėgos poveikis. Tokiu atveju kaip labiausiai tikėtina konstatuota techninė automobilio gaisro priežastis. Byloje pakanka duomenų, kad šią priežastį galėjo nulemti gedimas automobilio elektros įrangoje, sukėlęs avarinį elektros laidų darbo režimą. Ši labiausiai įtikinanti techninė gaisro priežastis nėra nuneigta kitais byloje ištirtais bei įvertintais įrodymais. Nors atsakovas teigia, kad avarinį elektros instaliacijos darbo režimą galėjo sukelti daugybė nenustatytų priežasčių, tačiau esmė yra ta, kad atsakovas neįrodė, jog automobilio gaisrą sukėlė ar galėjo sukelti kitokia techninio pobūdžio priežastis ar kitokio pobūdžio veiksnys, kada kokybės garantiją suteikęs daikto pardavėjas nelaikytinas atsakingu dėl daikto kokybės trūkumų ir galėtų būti pripažintas pagal sutartį tinkamai įvykdęs pardavėjo pareigas. Tai, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centre automobilio gaisro techninį tyrimą užsakė šio automobilio draudikas aiškinant aplinkybes dėl draudiminio įvykio fakto, neduoda pakankamo pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad šio centro specialisto išvados turėjo būti vertinamos kritiškai ar net visiškai nevertinamos, esą tyrimas buvo užsakytas šios bylos baigtimi suinteresuoto asmens. Pažymėtina, kad sudegusio automobilio draudikas gaisro priežasčių tyrimą užsakė ir jo išvadas gavo dar iki įstojimo į šią bylą ir savarankiškų reikalavimų joje pateikimo, be to, negalima sutikti su tuo, kad jau tuo metu draudikas siekė ne tik surinkti įrodymus dėl draudiminio įvykio buvimo ar nebuvimo fakto nustatymo, bet ir sukaupti sau palankius duomenis, kuriais galėtų pasinaudoti būsimame ginče su asmenimis, į kuriuos galbūt atsirastų galimybė nukreipti regresinio pobūdžio reikalavimus.

43Atsakovas apeliuoja į tai, kad teismas nevertino teismo paskirtos ekspertizės išvadų, o apsiribojo formalia nuoroda, jog dėl duomenų stokos ekspertas negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti ankstesnių ekspertizių ir specialistų išvadų dėl gaisro priežasties bei gaisro židinio vietos. Pasak apelianto, pagal LTEC eksperto padarytas išvadas galima teigti, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog gaisro priežastis buvo elektros laidų instaliacijos kokybės trūkumas, o gaisro kilimo galimybė dėl automobilio gamyklinės komplektacijos mazgų, ar įtaisų kokybės apskritai mažai tikėtina.

44Su apelianto teiginiu apie tai, kad teismas visiškai nevertino LTEC atliktos ekspertizės išvadų negalima sutikti. Visų pirma, ekspertas išvadų pagal užduotus klausimus iš esmės nepadarė, nes konstatavo, kad jam trūksta duomenų išvadoms padaryti ir atsakymams į klausimus suformuluoti. Konstatavęs, kad pagal pateiktą medžiagą jam trūksta duomenų ekspertinėms išvadoms padaryti, ekspertas nedavė atsakymo nei dėl židinio zonos ar vietos, nei dėl galimos gaisro kilimo priežasties. Pirmosios instancijos teismui nebuvo galimybės vertinti LTEC ekspertizės akto išvadų, nes jame nebuvo pačių išvadų ir atsakymų į ekspertui užduotus klausimus. Ekspertas nurodė, kad pagal pateiktą medžiagą jam trūksta duomenų išvadai, jog automobilio gaisro priežastis buvo arba galėjo būti elektros laidų instaliacijos kokybės trūkumas, tačiau pažymėtina tai, kad LTEC ekspertizės akto teiginiais ankstesnės išvados dėl gaisro židinio zonos (vietos) bei labiausiai tikėtinos gaisro priežasties nebuvo paneigtos (ekspertas nurodė, kad ankstesnių išvadų jis negali nei patvirtinti, nei paneigti). Eksperto teigimu apie tai, kad dėl tokio automobilio gamyklinės komplektacijos mazgų ar įtaisų kokybės gaisro kilimas apskritai mažai tikėtinas, išreikšta tik abstrakti nuomonė, neparemta ir niekaip nesusieta su konkrečiais faktiniais įvykio (gaisro) duomenimis.

45Atsakovo apeliaciniame skunde pažymima, kad ieškovui buvo perduotas tinkamos kokybės automobilis, nes juo naudotasi net 9 mėnesių laikotarpį, per kurį pretenzijų dėl daikto kokybės trūkumų nebuvo pareikšta.

46Byloje pagrįstai konstatuota, kad automobilio žuvimą, o tuo pačiu žalos ieškovui atsiradimą lėmė automobilio trūkumai jo elektros įrangoje. Ta aplinkybė, kad po automobilio perdavimo ieškovas automobilį eksploatavo 9 mėnesius, o juo naudojęsis ieškovo atstovas E. K. nenurodė automobilio trūkumų iki gaisro, neduoda pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog ieškovui buvo perduotas tinkamos kokybės ir pardavėjo garantinius įsipareigojimus atitinkantis daiktas. Kaip nustatyta, automobilis sudegė dėl priežasties, susijusios su paslėptais daikto trūkumais, todėl ieškovo atstovo paaiškinimai apie tai, kad iki gaisro jis nematė ar nejautė daikto trūkumų, esminės reikšmės neturi. Automobilio elektros instaliacija – tai laidų sistema su jų tvirtinimo detalėmis. Ji yra automobilio elektros įrangos sudėtinė dalis. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte, be kita ko, nurodyta, kad paprastai problemos dėl automobilio elektros įrangos būklės atsiranda ir kaupiasi palaipsniui automobilio eksploatacijos eigoje. Šiuo konkrečiu atveju incidentas automobilio elektros įrangoje, sukėlęs avarinį elektros instaliacijos laidų darbo režimą, įvyko automobilio kokybės garantijos galiojimo laikotarpiu, todėl atsakovo argumentai dėl automobilio eksploatacijos laiko trukmės nuo jo perdavimo iki sudegimo nelaikytini reikšmingais sprendžiant pardavėjo atsakomybės už daikto trūkumus atsiradimo klausimą.

47Apeliantas teigia, kad teismas netyrė aplinkybių dėl papildomos automobilio apsaugos signalizacijos įrengimo, taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovas esąs atsakingas už papildomų apsaugos sistemų sumontavimą automobilyje. Apeliantas tvirtina, kad jis negali būti atsakingas už trečiojo asmens UAB „Klaipėdos altas“ ar kitos byloje nenustatytos įmonės veiksmus, nebuvo susaistytas sutartiniais santykiais dėl apsaugos sistemos sumontavimo į sudegusį automobilį.

48Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog automobilio gaisrui kilti galėjo turėti įtaką papildomos automobilio apsaugos sistemos sumontavimas, kurį atliko trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos altas“. Pirmosios instancijos teismo sprendime pažymėta, kad bylos nagrinėjimo metu iškelta versija, jog automobilio trūkumus, susijusius su galimais gedimais elektros įrangoje, galėjo sukelti veiksmai montuojant papildomas automobilio apsaugos sistemas, įrodymais nepatvirtinta. Nors ir galima sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismui nebuvo pagrindo remtis CK 6.257 straipsnio nuostatomis dėl skolininko atsakomybės už trečiuosius asmenis, kuriuos skolininkas pasitelkia savo prievolei įvykdyti, tačiau teismas teisingai sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo santykių su trečiuoju asmeniu UAB „Klaipėdos altas“ buvimas ar nebuvimas esminės reikšmės ginčo nagrinėjimui neturi, nes yra sprendžiama dėl atsakovo sutartinių prievolių vykdymo tinkamumo pagal sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, negalima sutikti su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Klaipėdos altas“ visiškai nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, kad jokioje automobilio apsaugos sistemų montavimo proceso stadijoje atsakovas nedalyvavo, nieko nesamdė, nederino ir nekontroliavo. Tokias apelianto nurodytas aplinkybes paneigia byloje esantys rašytiniai duomenys dėl automobilio apsaugos sistemos pakeitimo (remonto) darbų organizavimo ir atsiskaitymo už juos pas atsakovą remontuojant automobilį po šio vagystės. Šioje byloje reikšmingomis laikytinos faktinės aplinkybės, kad pats pardavėjas (atsakovas) remontavo ieškovo naudojamą automobilį po šio vagystės. Remonto darbai, be kita ko, apėmė ir automobilio elektronikos, apsaugos ir kitų automobilio elektros sistemos ar su ja susijusių sistemų dalių (mazgų) keitimo, remonto ir būklės tikrinimo darbus (atsakovo pateiktos ieškovui remonto darbų sąskaitos faktūros – t. 5, b. l. 121-123). Pažymėtina, kad į remonto darbų sąskaitą automobilio pardavėjas (atsakovas) UAB „Baltijos autocentras“ įtraukė ir automatinės apsaugos sistemos Black Bug Plus remonto paslaugos pardavimą (2004-05-17 sąskaita BAC Nr.2004-0026). Atsakovo 2009-02-20 paaiškinimas (t. 5, b. l. 152-155) dėl apsaugos signalizacijos į automobilį sumontavimo aplinkybių yra vertintinas kritiškai, nes neatitinka faktinių bylos duomenų. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio pirkimo-pardavimo metu į automobilį trečiasis asmuo UAB Klaipėdos altas“ įmontavo papildomą apsaugos sistemą Black Bug (sąskaitoje ji įvardinta kaip sistema Black Bug BT 52L – t. 1, b. l. 64, pažymoje draudimo bendrovei – kaip sistema Black Bug BT 71L2 – t. 1, b. l. 111) ir šių darbų apmokėjimo sąskaitą pateikė ieškovui UAB „Maritina“, o ne atsakovui UAB „Baltijos autocentras“ (t. 1, b. l. 64,110). Tuo tarpu remontuojant automobilį po šio vagystės, pagal pirkimo važtaraštį 2004-03-12 užfiksuotas iš UAB „Klaipėdos altas“ gautos apsaugos sistemos užpajamavimas į atsakovo sandėlį, tą pačią dieną pardavėjas UAB „Klaipėdos altas“ pateikė pirkėjui UAB „Baltijos autocentras“ sąskaitą apmokėti už apsaugos sistemos Black Bug Plus BT71L2 pardavimą ir jos sumontavimą automobilyje BMW 530, valst. Nr. 358 (t. 5, b. l. 154-155). Vėliau šios apsaugos sistemos sumontavimas buvo įtrauktas į 2004-05-17 atsakovo pateiktą ieškovui bendrą remonto darbų apmokėjimo sąskaitą BAC Nr. 2004-0026. Teisėjų kolegijos vertinimu, įtraukdamas apsaugos sistemos sumontavimą į savo atliktų remonto darbų sąskaitą, nors ir teigdamas pats šios sistemos nemontavęs, atsakovas tuo pačiu prisiėmė ir galimą riziką dėl visų atliktų remonto darbų kokybės atitikimo atsakovo suteiktai automobilio kokybės garantijai šios galiojimo termino laikotarpiu. Atsakovo teiginys minėtame 2009-02-20 paaiškinime apie tai, kad po automobilio vagystės ieškovas savo iniciatyva sumontavo papildomą apsaugos sistemą, yra nepagrįstas jokiais įrodymais.

49Dėl parduodamo daikto kokybės garantijos. Dėl įrodinėjimo naštos pardavėjui pažeidus pareigą perduoti kokybės garantiją atitinkantį daiktą.

50CK 6.317 ir 6.327 straipsniuose reglamentuojamos pardavėjo teisės ir pareigos bei pardavėjo atsakomybės sąlygos, susijusios su parduodamo daikto kokybe, bet nereglamentuojami įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimai. Jie išdėstyti Civilinio proceso kodekse, taip pat CK 6.333 straipsnyje ir kitose sistemiškai taikytinose teisės normose.

51Viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus. Vykdydamas ją pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti daiktų kokybę. Tai nustatyta CK 6.317 straipsnio 1 dalyje ir vertinama kaip įstatyme nustatyta prievolė. Kilus ginčui dėl perduotų netinkamos kokybės daiktų, taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. CK 6.333 straipsnyje išdėstytos normos turinyje įtvirtinta specialioji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė sprendžiant ginčus dėl parduoto daikto kokybės. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Straipsnio 3 dalyje reguliuojamas išskirtinis atvejis dėl įrodinėjimo pareigos pasiskirstymo, kuomet kyla ginčas dėl daiktų, kurių kokybę pardavėjas garantuoja. Pardavėjo suteikiamas parduodamo daikto kokybės patvirtinimas yra garantija. Pagal pareigos vykdymo intensyvumą yra išskiriamos: prievolė pasiekti tam tikrą rezultatą; prievolė užtikrinti tam tikrą apdairumo, uolumo, rūpestingumo laipsnį; prievolė ką nors garantuoti. Prievolė garantuoti pasižymi didžiausiu pareigos įvykdymo privalomumu. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis), o kita vertus pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009). Nagrinėjamu atveju automobilio pardavėjas UAB „Baltijos autocentras“ 2004 m. sausio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartyje (t. 2, b. l. 121-124) garantavo, kad parduodamo daikto kokybė visiškai atitinka tokiems gaminiams keliamus reikalavimus, gamintojo nustatytus standartus ir suteikė šiam daiktui dvejų metų be ridos apribojimų kokybės garantiją, skaičiuojamą nuo turto priėmimo-perdavimo dienos (sutarties 5.1, 5.3 p.). Pardavėjas pareiškė, kad jis atlygins visus nuostolius, tiesiogiai kylančius dėl šioje sutartyje pardavėjo pateiktų pareiškimų ir (ar) garantijų neatitikimo faktinėms aplinkybėms (sutarties 5.2.4 p.). Tais atvejais, kada pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, ir pardavėjas nėra atsakingas už trūkumų atsiradimą (CK 6.333 str. 3 d.). Tai reiškia, kad pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų kaltų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Vadinasi, pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą. Toks aiškinimas, kad pareiga įrodyti CPK 6.333 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios atsirado dėl pirkėjo kaltės (pažeidus daikto naudojimo ir saugojimo taisykles) ar kitų pardavėją nuo atsakomybės atleidžiančių aplinkybių tenka pardavėjui, pateikiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka priimtose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009, kt.). Šioje byloje konstatuota, kad ieškovo naudotas automobilis užsidegė dėl jo kokybės trūkumų, atsiradusių automobilio eksploatacijos garantiniu laikotarpiu. Šie kokybės reikalavimų neatitinkantys trūkumai priskirtini paslėptiems. Tai reiškia, kad už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė. Pardavėjo atsakomybės už paslėptus trūkumus atvejis negali būti vertinamas taip, kad pirkėjas turi įrodyti buvus tinkamą daikto naudojimą ar eksploatavimą. Daikto naudojimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę už daikto kokybės trūkumus šalinanti aplinkybė. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį ją įrodinėja pardavėjas. Byloje surinkti duomenys pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog atsakovas (pardavėjas) neįrodė, kad automobilio užsidegimą lėmę daikto trūkumai atsirado dėl to, jog ieškovas (automobilio naudotojas) pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, ar kad egzistavo kitos įstatyme numatytos išskirtinės aplinkybės, kurioms esant daikto kokybės garantiją suteikęs pardavėjas nėra atsakingas už daikto trūkumų atsiradimą garantiniu laikotarpiu. Atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus, nors pagal įstatymą jam tenka tokių aplinkybių įrodinėjimo pareiga.

52Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas turėjo pareigą įrodyti automobilio kokybės trūkumą, buvusį iki daikto perdavimo arba atsiradusį dėl priežasčių iki daikto perdavimo. Pasak apelianto, ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje nepateikė įrodymų, patvirtinančių automobilio trūkumų faktą. Su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Pardavėjas (byloje – atsakovas) pagal sutartį suteikė automobiliui dvejų metų kokybės garantiją. Kaip jau pažymėta, pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daikto kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių, šalinančių pardavėjo atsakomybę. Taigi, pardavėjui suteikus daikto kokybės garantiją, pirkėjui užtenka įrodyti daikto trūkumų atsiradimo faktą, o kokybės garantijos suteikimas konkrečiam daikto naudojimo (eksploatavimo) terminui reiškia, kad ieškovui atsiranda pareiga įrodyti trūkumų atsiradimo faktą daikto kokybės garantijos galiojimo termino laikotarpiu, bet ne faktą, kad tokie trūkumai egzistavo dar iki daikto pirkėjui perdavimo arba atsirado dėl priežasčių iki daikto perdavimo. Byloje nustatyta, kad automobilis sudegė dėl priežasčių, susijusių su paslėptais daikto (automobilio) trūkumais, kurie galėjo atsirasti tiek dėl galimos netinkamos gamyklinės elektros laidų instaliacijos kokybės ar netinkamo sumontavimo, tiek ir dėl priežasčių, susijusių su intervencija į automobilio elektros įrangos sistemą montuojant papildomas apsaugos sistemas arba remontuojant automobilį po šio vagystės. Esmė yra ta, kad automobilis sudegė dėl priežasčių, susijusių su šio daikto trūkumais, atsiradusiais per daikto garantijos galiojimo terminą. Ieškovas įrodė automobilio paslėptų trūkumų atsiradimo faktą, tačiau atsakovas neįrodė, kad jis nėra atsakingas už garantinio laikotarpio terminu atsiradusius tokius trūkumus, nes nenustatytos aplinkybės, kad šių trūkumų atsiradimą (išaiškėjimą) po automobilio perdavimo būtų lėmę pirkėjo veiksmai netinkamai eksploatuojant ar saugant automobilį, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos poveikis. Esant tokioms aplinkybėms pardavėjas yra atsakingas už tuos trūkumus, tuo pačiu laikytinas pažeidusiu pardavėjo pareigas pagal sutartį.

53Apeliantas taip pat nurodo, kad automobilio garantija būtų taikoma, jeigu šis būtų naudojamas pagal paskirtį. Apelianto teigimu, įmontuotos į automobilį papildomos apsaugos sistemos nėra gamintojo, nei gamintojas, nei atsakovas nėra įgaliojęs trečiąjį asmenį UAB „Klaipėdos altas“ montuoti į BMW automobilius apsaugos sistemų, todėl šiuo atveju automobiliui netaikytina garantija.

54Kaip jau nurodyta, papildoma automobilio apsaugos sistema į automobilių buvo montuojama su atsakovo (automobilio pardavėjo) žinia ir jam neprieštaraujant nei dėl paties sistemos montavimo, nei dėl apsaugos sistemos modelio, nei dėl ją montuojančio asmens. Automobilio pardavėjas, suteikdamas automobiliui kokybės garantiją, nenustatė jokių papildomų jos galiojimo sąlygų, nenumatė jokių garantijos taikymo išlygų, jos niekaip neapribojo dėl automobilyje sumontuotos papildomos apsaugos sistemos. Nurodytos aplinkybės dėl automobilyje įmontuotų papildomų sistemų galėtų būti reikšmingos, jeigu būtų sprendžiama dėl automobilio gamintojo teikiamos daikto kokybės garantijos galiojimo arba negaliojimo. Šiuo gi konkrečiu atveju sprendžiami daikto pardavėjo suteiktos daikto kokybės garantijos galiojimo ir pardavėjo garantijos suteikimo pagrindu galinčios kilti jo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus klausimai. Ieškinio pagrįstumui neturi esminės reikšmės nepašalintos abejonės, ar labiausiai tikėtiną automobilio elektros įrangos darbo režimo sutrikimą, kaip gaisro kilimo priežastį, lėmė netinkama (nekokybiška) automobilio gamyklinė elektros instaliacija, ar netinkamas papildomos signalizacijos įmontavimas, arba kitokia galima intervencija į automobilio elektros įrangos sistemą. Dar kartą pažymėtina - esmė yra ta, kad automobilio papildomos apsaugos sistemos (tiek automobilio pirkimo-pardavimo metu, tiek po automobilio vagystės) buvo montuojamos su atsakovo žinia ir suderinimu. Šią aplinkybę patvirtina vien tas nepaneigtas faktas, kad automobilį į apsaugos sistemas montuojančią UAB „Klaipėdos altas“ pristatė ir iš jos atsiėmė atsakovo darbuotojas. Automobilio remontu po vagystės, įskaitant ir sugadintos automobilio apsaugos sistemos remontu (ar pakeitimu), užsiėmė ir rūpinosi pats atsakovas. Po automobilio remonto atsakovas vėlgi niekaip nekoregavo savo suteiktos daikto kokybės garantijos apimties ar sąlygų. Atlikti tyrimai nepatvirtino, o ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovas neįrodė, jog automobilio žuvimo (sudegimo) priežastis būtų nulėmę netinkami pirkėjo veiksmai ar kiti veiksniai, šalinantys daikto kokybę garantavusio pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto trūkumus.

55Pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, įskaitant ir reikalavimą atlyginti nuostolius. Specialūs pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.334 straipsnyje; pirkėjas jais turi teisę naudotis savo pasirinkimu. Skirtingi pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami kartu, jeigu vieno jų nepakanka pažeistoms teisėms atkurti.

56Taigi, specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami su nuostolių atlyginimu. Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų - nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai). CK 6.327 straipsnio 1 dalis nustato, kad parduodamo daikto kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Įprasti reikalavimai daiktui - automobiliui šiame ginče suprantami kaip galimybė pagal paskirtį naudotis daiktu (CK 1.2 straipsnyje įtvirtintas civilinių teisinių santykių reglamentavimo teisėtų lūkesčių principas). CK 6.327 straipsnio 2 dalis nustato, kad pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą tik tuomet, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Kaip jau nurodyta, CK 6.327 straipsnio 3 dalis nustato, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Iš CK 6.327 straipsnio nuostatų akivaizdu, kad pardavėjo žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus sąlyga ir šiuo atveju ieškovas, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, neprivalo įrodyti, kad pardavėjas žinojo arba turėjo žinoti apie daikto trūkumus (CK 6.334 str. 3 d. nuostata).

57Dėl ieškinio senaties subrogacijos atveju

58CK 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, jog jei draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacinio reikalavimo teisė). Tokia reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, todėl ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad draudimo išmokos išmokėjimas pripažįstamas pagrindinės prievolės įvykdymo momentu ir tik nuo šio momento prasideda ieškinio senaties terminas draudiko (byloje – trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais) reikalavimams į už žalą atsakingą asmenį, nėra teisingas, nes teismo nurodyta senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė taikoma nustatant iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties termino pradžią. Kadangi subrogacija nėra nauja regresinė prievolė, o tik asmenų pasikeitimas toje pačioje žalos atlyginimo prievolėje, dėl to subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina tai, kad reikia skirti ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymą, kai reiškiamas subrogacinis reikalavimas, ir draudiko subrogacijos teisės atsiradimo momentą: minėta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal tai, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis); tuo tarpu draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens UADB „Ergo Lietuva“ reikalavimams prieš atsakovą taikytina bendroji ieškinio senaties termino eigos pradžios taisyklė, taikytina draudėjo reikalavimui atlyginti žalą iš už ją atsakingo asmens – faktinio sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie savo teisės pažeidimą momentas. Ieškovo naudotas daiktas žuvo (automobilis sudegė) 2004 m. rugsėjo 4 d. Teisės į žalos atlyginimą dėl daikto žuvimo atsiradimo momentas sietinas su daikto žuvimo – automobilio sudegimo priežasties nustatymo momentu. Tiriant gaisro aplinkybes Latvijos Respublikos Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Mokslinio tyrimo valdybos 2004 m. spalio 4 d. išvadoje Nr. 116-2 įvardinta labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – pažeidimas arba trumpasis elektros jungimas automobilio elektros sistemoje. Dar prieš šios tikimybinės išvados pateikimą automobilio draudikas UADB „Ergo Lietuva“ 2004 m. spalio 1 d. kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centrą su prašymu dėl gaisro kilimo priežasčių ištyrimo (t. 1, b. l. 47). Specialisto išvada šiuo klausimu UADB „Ergo Lietuva“ draudimo įvykių administravimo skyriuje gauta 2005 m. sausio 25 d. Specialisto išvados apie tai, kad gaisras kilo dėl automobilio elektros instaliacijos laidų avarinio darbo režimo buvo pagrindas spręsti apie draudiminio įvykio buvimą ir draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką atsiradimą. Tuo pačiu ši išvada įgalino spręsti apie draudimo objekto – automobilio žuvimą dėl šio daikto trūkumų, už kuriuos turėtų būti atsakingas automobilio pardavėjas. Susiedama šią faktinę situaciją su įstatyme numatytu momentu, kuris yra atskaitos taškas ieškinio senaties termino eigos pradžiai – asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens UADB „Ergo Lietuva“ reikalavimui dėl išmokėtos draudimo išmokos išreikalavimo iš atsakingo už žalą asmens – šiuo atveju iš atsakovo UAB „Baltijos autocentras“ - ieškinio senaties termino eigos pradžia skaičiuotina ne anksčiau kaip nuo išvadų apie automobilio gaisro kilimo priežastį sužinojimo (gavimo) dienos – 2005 m. sausio 25 d. Pareiškęs 2007 m. lapkričio 26 d. ieškinį byloje (ieškinio pareiškimas teisme registruotas 2007-11-28) šis trečiasis asmuo laikytinas nepraleidusiu CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

59Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

60Atsakovas atkreipė apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad egzistuoja absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas – nusprendimas dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų. Atsakovo nuomone, teismo sprendime padarytos išvados apie tai, kad automobilio gaisras įvyko priekinėje automobilio dalyje, variklio skyriuje dėl elektros instaliacijos gedimo, t. y. dėl paslėptų automobilio trūkumų, tiesiogiai sukuria į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens – BMW automobilio gamintojo (BMW Group Petuelring 130 D-80788 München) pareigas.

61Su šia apelianto nuomone nėra pagrindo sutikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje atskleistas įstatymo sąvokos „teismas nusprendė“ turinys, t. y. nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008; kt.). Pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu galima panaikinti tik nustačius ir įvardijus, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turi neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukelia. Jeigu teismo sprendime kažkuris asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008, kt.).

62Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimu, kuriuo priteistas žalos atlyginimas iš automobilio kokybės garantiją suteikusio, tačiau prievoles pagal pirkimo-pardavimo sutartį pažeidusio pardavėjo, tiesiogiai nėra nuspręsta dėl automobilio gamintojo teisinės padėties ar jo teisių ir pareigų apimties, taip pat nesukurta šiam asmeniui įstatymo numatytų teisinių padarinių, todėl neegzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas sprendimo negaliojimo pagrindas. Pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismo sprendime, tiek šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra vienareikšmiškai konstatuota, kad aptariamo automobilio sunaikinimą (sudegimą) lėmė tokie šio daikto trūkumai, kurie gali būti įvardinti tik kaip automobilio gamintojo techninis brokas. Priešingai, nepaneigta, kad automobilio trūkumų atsiradimą galėjo lemti ir kitos automobilio eksploatavimo garantiniu laikotarpiu atsiradusios aplinkybės, už kurias atsakingas automobilio kokybę garantavęs jo pardavėjas (pvz., šioje nutartyje nurodyta, kad atsakovas prisiėmė riziką dėl visų atliktų automobilio remonto darbų kokybės atitikimo atsakovo suteiktai automobilio kokybės garantijai šios galiojimo termino laikotarpiu). Esmė yra ta, kad garantuodamas automobilio atitikimą tokiems daiktams keliamiems kokybės reikalavimams ir gamintojo standartams, atsakovas sau, kaip pardavėjui, prisiėmė didžiausią pareigos privalomumo lygį ir deklaravo įsipareigojimą atlyginti visus nuostolius, kylančius iš jo sutartinių pareiškimų ir garantijų. Teisėjų kolegija reiškia įsitikinimą, kad įvertinus bylos nagrinėjimo dalyką, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu jokiu konkrečiu aspektu nepasisakyta dėl automobilio gamintojo veiksmų, sukeliančių jam teisines pasekmes, o padaryta išvada dėl daikto pardavėjo prievolių pagal sutartį netinkamo įvykdymo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Kiti sprendimo negaliojimo pagrindai taip pat nenustatyti.

63Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

64Ieškovas su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė advokato išrašytą PVM sąskaitą faktūrą dėl 4 840 Lt teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (t. 6, b. l. 164). Trečiojo asmens UADB „Ergo Lietuva“ atstovas pateikė advokato parengtą sąskaitą faktūrą 1 800 Lt teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimui bei banko sąskaitos išrašą (t. 6, b. l. 180-181).

65CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos išlaidos už advokato pagalbą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikiami išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai. Tokios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 str. 3 d.).

66Ieškovas (jo atstovas) nepateikė advokato išrašytos sąskaitos faktūros apmokėjimo dokumento, todėl laikytina, kad jis nepateikė advokato teisinės pagalbos realių išlaidų faktą ir jų dydį patvirtinančių įrodymų. Trečiojo asmens UADB „Ergo Lietuva“ išlaidų apmokant advokato teisinės pagalbos išlaidas dydį patvirtina banko sąskaitos išraše esantys duomenys. Atmetant atsakovo apeliacinį skundą trečiajam asmeniui priteistinas jo turėtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas.

67Pirmosios instancijos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą mokėjimas iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka (t. 6, b. l. 144). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą atidėta mokėti žyminio mokesčio dalis, o taip pat dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

68Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

69Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

70Priteisti trečiajam asmeniui UADB „Ergo Lietuva“ iš atsakovo UAB „Baltijos autocentras“ 1800 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

71Priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos autocentras“ į valstybės biudžetą 4 893 Lt žyminio mokesčio ir 8 Lt dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas UAB „Maritina“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos... 4. Trečiojo asmens UADB „Ergo Lietuva“ atstovas ieškiniu prašė priteisti... 5. Klaipėdos apygardos teismas 6. Teismo sprendime nurodoma, kad ieškovas 7. Teismas sutiko su atsakovo atsikirtimu, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja... 8. Teismo manymu, atsakovo reikalavimas taikyti trečiojo asmens UADB „Ergo... 9. Atsakovas UAB „Baltijos autocentras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 10. 1.... 11. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo... 12. 2.... 13. Teismas konstatavo, kad gaisras įvyko priekinėje automobilio dalyje, variklio... 14. 3.... 15. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, neįvertino bylos įrodymų visumos,... 16. 4.... 17. Siekiant nustatyti gaisro kilimo priežastį buvo atlikti ekspertiniai tyrimai,... 18. 5.... 19. Teismas nevertino teismo paskirtos ekspertizės išvadų, o tik formaliai... 20. 6.... 21. Teismas netyrė aplinkybių dėl automobilio apsaugos signalizacijos, taip pat... 22. 7.... 23. Automobilio garantija taikoma, jeigu jis naudojamas pagal paskirtį.... 24. 8.... 25. Ieškovo atstovas O. K. nurodė, kad automobilis sugedo dėl signalizacijos.... 26. 9.... 27. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nuostolius, turi įrodyti paslėptus daikto... 28. 10. Atsakovas nepadarė jokios žalos, todėl UADB „Ergo Lietuva“... 29. Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos altas“ prisidėjimu prie UAB „Baltijos... 30. Trečiojo asmens UAB „Krasta auto“ atstovas apeliacinės instancijos teismo... 31. Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UADB „Ergo... 32. Ieškovas UAB „Maritina“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo... 33. Apeliacinis skundas atmestinas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka... 34. Dėl labiausiai tikėtinos automobilio užsidegimo priežasties ir jos... 35. Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų visumos įvertinimo... 36. CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 37. Spręsdamas dėl įrodinėjamos ieškovui perduoto naudotis automobilio... 38. Latvijos Respublikos VRM Valstybinės policijos kriminalistikos valdybos... 39. Byloje pateikta Latvijos Respublikos Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo... 40. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių... 41. Atkreiptinas dėmesys, kad jokioje gaisro aplinkybių tyrimo medžiagoje nėra... 42. Nesutikdamas su teismo išvada dėl automobilio užsidegimą sąlygojusių šio... 43. Atsakovas apeliuoja į tai, kad teismas nevertino teismo paskirtos ekspertizės... 44. Su apelianto teiginiu apie tai, kad teismas visiškai nevertino LTEC atliktos... 45. Atsakovo apeliaciniame skunde pažymima, kad ieškovui buvo perduotas tinkamos... 46. Byloje pagrįstai konstatuota, kad automobilio žuvimą, o tuo pačiu žalos... 47. Apeliantas teigia, kad teismas netyrė aplinkybių dėl papildomos automobilio... 48. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų... 49. Dėl parduodamo daikto kokybės garantijos. Dėl įrodinėjimo naštos... 50. CK 6.317 ir 6.327 straipsniuose reglamentuojamos pardavėjo teisės ir pareigos... 51. Viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus. Vykdydamas ją... 52. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas turėjo pareigą įrodyti... 53. Apeliantas taip pat nurodo, kad automobilio garantija būtų taikoma, jeigu... 54. Kaip jau nurodyta, papildoma automobilio apsaugos sistema į automobilių buvo... 55. Pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis... 56. Taigi, specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami su... 57. Dėl ieškinio senaties subrogacijos atveju... 58. CK 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, jog jei draudimo sutartis nenustato... 59. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo... 60. Atsakovas atkreipė apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad... 61. Su šia apelianto nuomone nėra pagrindo sutikti. Lietuvos Aukščiausiojo... 62. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimu, kuriuo priteistas žalos... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės... 64. Ieškovas su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė advokato... 65. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 66. Ieškovas (jo atstovas) nepateikė advokato išrašytos sąskaitos faktūros... 67. Pirmosios instancijos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartimi atsakovui buvo... 68. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 69. Klaipėdos apygardos teismo 70. Priteisti trečiajam asmeniui UADB „Ergo Lietuva“ iš atsakovo UAB... 71. Priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos autocentras“ į valstybės biudžetą...