Byla B2-719-440/2015
Dėl 2015 m. balandžio 15 d. kreditorių komiteto nutarimų 1-uoju ir 3-uoju darbotvarkės klausimais panaikinimo suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Prospekto investicijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilbaiva“, uždarajai akcinei bendrovei „Alvora“, uždarajai akcinei bendrovei „Grohmann Atollo logistika“, R. R

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo bankrutavusios B. individualios firmos „BORESTA“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „VALEKSA“ skundą dėl 2015 m. balandžio 15 d. kreditorių komiteto nutarimų 1-uoju ir 3-uoju darbotvarkės klausimais panaikinimo suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Prospekto investicijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilbaiva“, uždarajai akcinei bendrovei „Alvora“, uždarajai akcinei bendrovei „Grohmann Atollo logistika“, R. R.,

Nustatė

2Pareiškėjas bankrutavusios B. individualios firmos „BORESTA“ bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VALEKSA“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2015-04-15 vykusiame B. individualios firmos „BORESTA“ kreditorių komiteto posėdyje priimtą nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu „Neįkeisto nekilnojamojo turto tolimesnio pardavimo tvarkos ir kainų nustatymas“ ir grąžinti šį klausimą kreditorių komiteto nariams svarstyti iš naujo; panaikinti nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu „Administratoriaus informacija apie bankroto proceso sąmatos vykdymą“ ir grąžinti šį klausimą kreditorių komiteto nariams svarstyti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiami kreditorių komiteto nutarimai yra nepagrįsti, nelogiški, neatitinka bendrųjų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimų ir sudaro sąlygas įmonės bankroto procedūrų vilkinimui bei papildomų ginčų kilimui. Pažymi, kad įmonės kreditorių komiteto nariai priėmė nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu neatsižvelgdami nei į turto vertintojo nustatytą neįkeisto įmonės nekilnojamojo turto rinkos vertę, nei į gautus pasiūlymus dėl šio turto įsigijimo. 2015-04-15 įmonės kreditorių komiteto posėdyje nustatė tas pačias neįkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kainas, kokios buvo nustatytos įmonės 2014-12-19 kreditorių komiteto posėdyje, ir už kurias šio turto iki šiol nepavyko parduoti, t.y. sandėlį ir garažą, esančius ( - ), bei nuomos teisę į 0,3889 ha valstybinės žemės sklypą nutarta parduoti komplekse už ne mažesnę kaip 83411,43 EUR (288003,00 Lt) pradinę kainą, o stovėjimo aikštelę (parkavimo vietą), esančią ( - ), už ne mažesnę kaip 5792,40 Eur (t.y. 20000,00 Lt) pradinę kainą. Teigia, kad skundžiamu nutarimu nustatyta įmonės nekilnojamojo turto pardavimo tvarka yra neaiški, kadangi minėtu nutarimu administratorius įpareigojamas viešai paskelbti apie turto pardavimą ir vieną mėnesį rinkti potencialių pirkėjų pasiūlymus, tačiau, bei tuo pačiu nutarimu įpareigojamas gavęs kiekvieną pasiūlymą dėl turto įsigijimo per 1 darbo dieną pateikti kreditorių komiteto nariams pasiūlymą keisti skundžiamu nutarimu nustatytą turto pardavimo tvarką. Administratoriaus manymu, nustatydami tokius įpareigojimus kreditorių komiteto nariai išėjo iš savo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – LR ĮBĮ) nustatytos kompetencijos ribų, ir nepagrįstai apribojo administratoriaus kompetenciją. Be to nustatyta įmonės neįkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarka yra akivaizdžiai neskaidri ir iš esmės sudaranti sąlygas įmonės turtą parduoti bet kuriam įmonės kreditorių komiteto parinktam asmeniui net nesuėjus pasiūlymų dėl turto įsigijimo pateikimo terminui ir už bet kokią kreditorių komiteto nustatytą kainą. Dėl priimto nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu „Administratoriaus informacija apie bankroto proceso sąmatos vykdymą“, administratorius pažymi, kad 2015-04-15 šauktam įmonės kreditorių komiteto posėdžiui pateikė informaciją apie įmonės bankroto proceso išlaidas ir prašė svarstant šį klausimą pateiktą informaciją įvertinti ir patvirtinti susipažinimą su ja. Tačiau kreditorių komiteto nariai skundžiamu nutarimu, neišsakę jokių pastabų dėl pateiktos informacijos apie faktiškai patirtas įmonės bankroto administravimo išlaidas, atsisakė patvirtinti administratoriaus pateiktus duomenis. Administratoriaus nuomone priėmus tokį nemotyvuotą nutarimą yra pažeidžiamos administratoriaus teisės, netinkamai vykdomos kreditorių komiteto pareigos (2-6 b.l.).

3Teismui pateiktame dublike pareiškėjas papildomai nurodo, kad kreditorių komiteto narius informavo apie visus iš potencialių pirkėjų gautus pasiūlymus dėl įmonės neįkeisto nekilnojamojo turto įsigijimo, tačiau kreditoriai į administratoriaus pateiktą informaciją apie įmonės turto rinkos vertę bei gautus pasiūlymus dėl turto įsigijimo neatsižvelgė ir nepagrįstai nustatė tas pačias nepagrįstai dideles neįkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kainas kokios buvo nustatytos įmonės 2014-12-19 kreditorių komiteto posėdyje, ir už kurias šio turto iki šiol nepavyko parduoti. Aplinkybė, kad UAB „Emarktas“ 2015-04-10 atšaukė savo 2015-03-18 pasiūlymą dėl įmonės turto įsigijimo, nesudaro pagrindo suinteresuotiems asmenims atsiliepime į skundą teigti, kad tai įvyko dėl administratoriaus veiksmų. Taip pat administratorius nurodo, kad jei suinteresuotiems asmenims kilo neaiškumų dėl prašymo patvirtinti pateiktus duomenis apie patirtas bankroto administravimo išlaidas formuluotės ar buvo reikalingi papildomi duomenys apie patirtas bankroto administravimo išlaidas, kreditorių komiteto nariai elgdamiesi sąžiningai bei laikydamiesi bendradarbiavimo pareigos, privalėjo, kreiptis į administratorių ir paprašyti papildomų paaiškinimų ar informacijos (84-88 b.l.).

4Suinteresuoti asmenys UAB „Prospekto investicijos“, UAB „Vilbaiva“, UAB „Alvora“, UAB „Grohmann Atollo logistika“ ir R. R. atsiliepimais prašo atmesti bankroto administratoriaus UAB „VALEKSA“ skundą dėl 2015-04-15 kreditorių komiteto nutarimų 1-uoju ir 3-uoju darbotvarkės klausimais, kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal 2014-12-19 kreditorių komiteto nutarimą neįkeistas B. individualios firmos „BORESTA“ nekilnojamasis turtas turėjo būti pardavinėjamas, kaip vienas turto vienetas 1 mėnesį, skaičiuojant nuo 2014-12-19 kreditorių komiteto posėdžio, paskelbus skelbimą per 3 darbo dienas, t.y. iki 2015-01-30. Per šį laikotarpį turėjo būti renkami kainų pasiūlymai ir didžiausi kainų pasiūlymai pateikti kreditorių komiteto pirmininkui, tačiau kreditorių komiteto nariai per visą laikotarpį nuo 2014-12-19 iki šaukiamo 2015-04-15 posėdžio nebuvo informuoti apie jokius potencialių pirkėjų turto pardavimo pasiūlymus, į kuriuos savalaikiai sureagavus, būtų buvę įmanoma parduoti turtą didesne kaina. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kreditorių komitetas ir pasiūlė nustatyti tą pačią, kaip ir 2014-12-19 kreditorių komitete pardavimo tvarką ir kainas bei pasiūlė, kad bankroto administratorius apie kiekvieną gautą pasiūlymą informuotų kreditorių komitetą, dėl ko kreditorių komitetas galėtų savalaikiai reaguoti ir priimti sprendimą dėl turto pardavimo. Bankroto administratorius nepagrįstai nurodo, kad visi pasiūlymai buvo pateikti kreditorių komitetui ir atsižvelgiant į tai, kad jokių konkrečių veiksmų kreditorių komitetas nesiėmė, administratorius pasiūlė turtą pardavinėti mažesne kaina. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas UAB „Emarktas“ savo pasiūlymą pateikė 2015-03-18, bankroto administratorius jį gavo 2015-03-19, tačiau pateiktas kreditorių komitetui buvo tik 2015-04-09 šaukiant kitą kreditorių komiteto posėdį, kuriame bankroto administratorius siūlė spręsti jau dėl kitos neįkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos. UAB „Emarktas“, nesulaukęs jokio atsakymo iš bankroto administratoriaus, savo pasiūlymą atšaukė 2015-04-10, t.y. po mėnesio po pasiūlymo pateikimo ir iki pranešimo apie kreditorių komiteto posėdžio sušaukimą. Jei bankroto administratorius savalaikiai būtų informavęs kreditorių komitetą galimai šis pasiūlymas būtų priimtas ir turtas parduotas didžiausia kaina. Pažymi, kad kreditorių komiteto nariai nepriėmė sprendimo atlikti nepriklausomą turto vertinimą, siekiant nustatyti turto kainą, todėl nėra jokio pagrindo remtis turto vertinimo ataskaitoje pateikta kaina. Pabrėžia, kad klausimus dėl įmonės turto pardavimo ir turto kainų nustatymo yra įgalioti spręsti tik kreditorių susirinkimas/kreditorių komitetas ir tokie sprendimai yra privalomi bankroto administratoriui. Taip pat nurodo, kad nepritarė bankroto administratoriaus pateiktai „Bankroto proceso išlaidų sąmatai“ dėl to, kad posėdžiui buvo teikta tik paties bankroto administratoriaus sudaryta lentelė be jokių lentelėje nurodytas sumas pagrindžiančių dokumentų. Vadovaujantis LR ĮBĮ nuostatomis kreditorių komiteto nariai priima sprendimus, turinčius atitinkamą teisinę galią. Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus pasiūlymas „priimti žinion“ nėra teisiškai sprendimo priėmimas, tai nėra nei išlaidų sąmatos vykdymo patvirtinimas, nei paneigimas. Dėl to, kad bankroto administratorius nekorektiškai suformulavo 3 darbotvarkės klausimą, kreditorių komiteto nariai nepriėmė sprendimo šiuo klausimu. Atkreipia dėmesį, kad bankroto administratorius prašydamas panaikinti skundžiamus nutarimus, tuo pačiu prašo grąžinti šiuos klausimus kreditorių komiteto nariams svarstyti iš naujo, tačiau suinteresuoto asmens UAB „Prospekto investicijos“ nuomone, toks reikalavimas nereikalauja teismo sprendimo ir turėtų būti atmestas, kadangi LR ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 17 punkte nurodyta, kad bankroto administratorius ir taip tokią teisę turi (66-71, 73-78 b.l.). Teismui pateiktuose triplikuose suinteresuoti asmenys papildomai nurodo, kad bankroto administratoriaus prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nemotyvuotas, kadangi kreditorių komitetas yra skyręs bankroto administratoriui išlaidų teisininkams, iš kurių ir gali vesti bylas. Be to, pat administratorius yra profesionalus bankroto specialistas ir gali bylą vesti pats (130-134, 138-141 b.l.).

5Skundas tenkintinas iš dalies.

6Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - LR ĮBĮ) normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip antai, administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (LR ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (LR ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Bankroto proceso teisėtumo kontrolė pavesta teismui, ji inter alia apima ir kreditorių susirinkimo priimamų sprendimų atitikties imperatyvioms LR ĮBĮ ir kitų teisės aktų nuostatoms patikrinimą. Teismas įgyvendindamas šiuos savo įgaliojimus, t. y. nagrinėdamas skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, patikrina ar buvo laikytasi LR ĮBĮ ir kreditorių susirinkime nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, tačiau kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms LR ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1240/2014).

7Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2014-03-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-268-440/2015 B. individualiai firmai „BORESTA“ iškelta bankroto byla. 2014-04-01 nutartimi įmonės administratoriumi paskirta UAB „VALEKSA“. 2014-11-10 įvyko B. individualios firmos „BORESTA“ kreditorių susirinkimas, kurio metu išrinktas kreditorių komitetas ir jam suteiktos visos kreditorių susirinkimo teisės, numatytos LR ĮBĮ bei kreditorių komiteto darbo reglamente. 2014-12-19 įvyko pirmasis kreditorių komiteto posėdis, kurio metu kreditorių komitetas 3-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl neįkeisto neįkilnojamojo turto pardavimo kainos ir tvarkos patvirtinimo“ nutarė remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis patvirtinti neįkeisto nekilnojamojo turto, turtinių teisių minimalias pardavimo kainas: a) sandėlio (rampos) ( - ), 92,28 kv. m., unikalus Nr. ( - ) – 99500,00 Lt; b) garažo (2 atskirų patalpų), ( - ), 52,23 kv. m., unikalus Nr. ( - ) – 63500,00 Lt; c) valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties iki 2097 m., ( - ), 0,3889 ha, unikalus Nr. ( - ) - (32142,00 Lt 1 aras) – 125003,00 Lt; nustatyti, kad a, b, c punktuose nurodytas turtas parduodamas kaip vienas objektas (vienetas), t.y. viso už ne mažesnę nei 288003,00 Lt (83411,43 Eur) sumą (kartu su mokesčiais) kainą; nustatyti, kad stovėjimo aikštelė (parkavimo vieta) ( - ), unikalus Nr. ( - ) parduodama už ne mažesnę kaip 20000,00 Lt (5792,40 Eur) (kartu su mokesčiais) kainą. Taip pat kreditorių komitetas nutarė nurodytą neįkeistą turtą pardavinėti tokia tvarka: apie parduodamą turtą ir turto pardavimo sąlygas (įskaitant turto kainą) skelbti; pirmas skelbimas turi būti pateiktas ne vėliau nei per 3 d. d. po šio kreditorių komiteto sprendimo patvirtinimo dienos; 1 (vieną) mėnesį nuo pirmojo skelbimo apie parduodamą turtą paskelbimo dienos, rinkti potencialių pirkėjų pasiūlymus dėl turto įsigijimo, įskaitant ir informaciją apie tai, už kokią kainą pirkėjai sutiktų įsigyti kiekvieną turto vienetą; suderinus su kreditorių komiteto pirmininku didžiausias kainas pasiūliusiems pirkėjams parduoti jų pageidaujamą turtą (turto vienetą), jeigu jų siūloma kaina yra ne mažesnė nei šiuo kreditorių susirinkimu nustatyta minimali turto pardavimo kaina pasiūlymo pateikimo metu; jeigu per 1 (vieną mėnesį) nuo šio kreditorių komiteto sprendimo patvirtinimo dienos turtas neparduodamas, šaukiamas kreditorių komiteto posėdis dėl tolimesnio turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo (60-61 b.l.).

82014-04-15 kreditorių komiteto posėdžio metu, kreditorių komiteto nariai nepritarė bankroto administratoriaus pasiūlymui pardavinėti a-c punktuose nurodytą turtą, kaip vieną turto vienetą už 45000,00 Eur sumą, stovėjimo aikštelę už 4500,00 Eur sumą ir patvirtinti bankroto administratoriaus siūlomą šio turto pardavimo tvarką bei priėmė nutarimą neįkeistą nekilnojamąjį B. individualios firmos „BORESTA“ turtą pardavinėti 2014-12-19 kreditorių komiteto posėdžio nutarimu patvirtinta tvarka ir kaina dar 1 mėnesį nuo šio komiteto posėdžio dienos; veikiant kreditorių interesais, apie visus gautus komercinius pasiūlymus nedelsiant (ne vėliau kaip per 1 darbo dieną) raštu informuoti kreditorių komitetą, siūlant keisti nustatytą pardavimo tvarką, nesilaikant aukščiau nurodyto 1 mėnesio neįkeisto nekilnojamojo B. individualios firmos „BORESTA“ turto pardavimo termino (47 b.l.). Administratorius su kreditorių komiteto priimtu nutarimu nesutinka ir skundžią jį motyvuodamas tuo, kad priimtas nutarimas pažeidžia tiek administratoriaus, tiek pačios įmonės ir jos kreditorių teises, nes nustatyta turto pardavimo kaina yra nepagrįstai didelė, o pardavimo tvarka neaiški, neskaidri. Taip pat administratoriaus teigimu kreditoriai įpareigodami per 1 darbo dieną teikti pasiūlymus dėl neįkeisto turto pardavimo tvarkos keitimo vos tik gavus kiekvieną pasiūlymą dėl turto įsigijimo, viršijo savo kompetencijos ribas. Iš suinteresuotų asmenų (kreditorių komiteto narių) pateiktų paaiškinimų matyti, kad kreditoriai atsisakė patvirtinti administratoriaus siūlomą turto pardavimo kainą ir tvarką ir nutarė nustatyti tą pačią kaip ir 2014-12-19 turto pardavimo tvarką tuo pagrindu, kad administratorius netinkamai vykdė 2014-12-19 kreditorių komiteto priimtą nutarimą dėl neįkeisto nekilnojamojo turto pardavimo, neinformavo kreditorių komiteto narių apie potencialių pirkėjų pateiktus pasiūlymus.

9Vertinant šiuos šalių argumentus, teismas pažymi, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad dėl 2014-12-19 kreditorių komiteto priimtų nutarimų bankroto administratorius buvo pateikęs skundą, kurį pasiekus taikų susitarimą su kreditorių komitetu atsiėmė (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-593-440/2015). 2015-03-12 nutartimi teismas priėmė bankroto administratoriaus atsisakymą nuo skundo ir civilinę bylą nutraukė. Iš bankroto administratoriaus pateiktų duomenų matyti, kad 2015-03-19 administratorius gavo iš UAB „Emarktas“ komercinį pasiūlymą dėl ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo už iki 38000,00 Eur sumą (13 b.l.). Šis pasiūlymas kreditorių komitetui persiųstas 2015-04-09 kartu su pranešimu apie 2015-04-15 šaukiamą teismo posėdį, pasiūlymu dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymu, balsavimo biuleteniu ir kitais duomenimis (7 b.l.). 2015-04-14 administratorius informavo kreditorius, kad UAB „Emarktas“ atšaukė savo pasiūlymą, tačiau yra gauti dviejų naujų potencialių pirkėjų pasiūlymai - 2015-04-13 pasiūlyme UAB „Suvenyras“ nurodė, kad parduodamą turtą norėtų įsigyti už 35000,00 Eur sumą (54 b.l.), 2015-04-10 UAB „Arituva“ nurodė, kad nori turtą įsigyti už ne daugiau kaip 20000,00 Eur (55 b.l.). Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes bei į 2014-12-19 kreditorių komiteto nutarimo dėl neįkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir tvarkos patvirtinimo turinį, teismas atmeta suinteresuotų asmenų argumentus, kad bankroto administratorius savalaikiai neinformavo kreditorių komiteto apie gautus pasiūlymus tokiu būdu užvilkinant turto pardavimą. Bylos duomenys patvirtina, kad šie pasiūlymai kreditorių komiteto nariams buvo persiųsti. Be to pažymėtina, kad minėtame 2014-12-19 nutarime nebuvo nustatytas gautų potencialių pasiūlymų pateikimo kreditoriams terminas, kreditoriai buvo nutarę, kad turtas gali būti parduodamas tik už ne mažesnę nei kreditorių komiteto susirinkimo metu nustatytą minimalią turto pardavimo kainą. Konkrečiu atveju įvertinęs tai, kad gautuose komerciniuose pasiūlymuose galimos turto įsigijimo kainos buvo nurodytos ženkliai mažesnės nei kreditorių nustatyta minimali turto pardavimo kaina ir turto pardavimas už mažesnę kainą pagal kreditorių nutarimus nebuvo numatytas, teismas neturi pagrindo išvadai, kad dėl administratoriaus neveikimo UAB „Emarktas“ atšaukė savo pasiūlymą ir turtas per kreditorių nustatytą terminą nebuvo parduotas.

10Dėl administratoriaus argumentų, kad kreditorių komiteto nustatyta turto pardavimo kaina yra per didelė, teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad sprendžiant su įmonės kreditorių susirinkimo sprendimų nustatyti turto pardavimo tvarką ir kainas susijusius ginčus, teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (LR CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus. Teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateikiamus argumentus ir įrodymus, taip pat gali įvertinti, ar kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai siekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus. Vadinasi, priimdamas nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kreditorių susirinkimas turi pareigą nustatyti tokią turto pardavimo tvarką bei kainą, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1638/2014). Nagrinėjamu atveju kreditoriai ginčijamo turto pardavimo kainą ir tvarką buvo nustatę 2014-12-19 posėdyje remdamiesi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (60 b.l.). 2014-04-15 kreditorių komitetas nutarė nekilnojamąjį turtą pardavinėti 2014-12-19 nustatyta tvarka ir kaina dar vieną mėnesį - sandėlį (rampą), unikalus Nr. ( - ), už 28817,19 Eur (99500,00 Lt), garažą, unikalus Nr. ( - ), už 18390,87 Eur (63500,00 Lt), valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), nuomos sutartį už 36203,37 Eur (125003,00 Lt), turtą pardavinėti kaip vieną objektą už ne mažesnę nei 83411,43 Eur (288003,00 Lt) sumą. Stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. ( - ), už ne mažesnę kaip 5792,40 Eur (20000,00 Lt) sumą. Iš bankroto administratoriaus iniciatyva atlikto 2015-01-13 turto vertinimo ataskaitos matyti, kad įmonė NEWSEC atlikusi nekilnojamojo turto vertinimą nustatė, kad stovėjimo aikštelės rinkos vertė 2015-01-13 dienai yra 4500,00 Eur (14 b.l.), sandėlio, garažo ir žemės sklypo nuomos teisės rinkos vertė 2015-03-13 dienai su sąlyga, kad turtas bus parduodamas kaip vientisas objektas - 45000,00 Eur (16 b.l.). Iš vertinimo ataskaitos taip pat matyti, kad išskaidžius vertinamą turtą žemės sklypo nuomos teisės sąlyginė vertė būtų 1000,00 Eur, sandėlio - 30000,00 Eur, garažo – 14000,00 Eur (16 b.l.). Įvertinęs šiuos duomenis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju esminis skirtumas tarp bankroto administratoriaus siūlytos ir kreditorių komiteto nustatytos turto vertės yra žemės sklypo nuomos teisės rinkos vertė – administratoriaus pateiktoje ataskaitoje nustatyta vertė yra 30 kartų mažesnė nei nustatyta kreditorių komiteto. Jokių kitų duomenų dėl minėtos valstybinės žemės nuomos teisės vertės byloje nėra pateikta. Iš 2014-04-15 kreditorių komiteto posėdžio protokolinio įrašo matyti, kad kreditorių komiteto pirmininko UAB „Prospekto investicijos“ pasiūlytai turto pardavimo kainai ir tvarkai visi kreditorių komiteto nariai pritarė vienbalsiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs bankroto byloje ir yra susijęs tiek su kreditorių, tiek ir su pačios įmonės interesais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju vertinant ar kreditorių komitetas pagrįstai nusprendė neatsiradus pirkėjams turtą dar vieną mėnesį pardavinėti už tą pačią kainą, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad bankroto procese vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras turi būti siekiama kuo didesnio visų kreditorinių reikalavimų patenkinimo bei atsižvelgiama į tai, kad svarbiausias vaidmuo aptariamais klausimais tenka kreditorių komitetui, kurio nutarimai priimami balsų dauguma ir privalomi visiems kreditoriams (LR ĮBĮ 24 straipsnis). Šiuo atveju teismas neturi pagrindo sutikti su bankroto administratoriaus argumentais, kad turto pardavimo pratęsimas ta pačia tvarka ir kaina gan trumpam tik vieno mėnesio terminui, kreditoriams turint tikslą įmonės turtą parduoti kuo didesne kaina, užvilkina bankroto procesą ir yra nepagrįstas. Teismo vertinimu tos aplinkybės, kad per pirmą turto pardavinėjimo mėnesį neatsirado potencialių pirkėjų įsigyti turtą už nustatytą kainą ir, kad pagal bankroto administratoriaus iniciatyva atliktą vertinimą turto rinkos vertė yra galimai mažesnė, nesudaro pagrindo išvadai, kad kreditorių komitetas tik vienam mėnesiui pratęsdamas turto pardavimą ta pačia tvarka su tikslu jį parduoti kuo didesne kaina veikia priešingai įmonės ir kitų kreditorių tikslams, pažeidžia procedūrų operatyvumo ir ekonomiškumo principus. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad kreditorių komiteto pasiūlymas vienam mėnesiui pratęsti ginčo turto pardavimą už 83411,43 Eur kainą labiau atitinka bankrutuojančios įmonės interesus nei bankroto administratoriaus siekis parduodamo turto kainą tik po vieno mėnesio pardavinėjimo iškart mažinti daugiau nei 40 procentų. Paminėtina, kad bankroto administratorius, atstovaudamas kreditoriui ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis, šalių pozicijas ginčo klausimu, į teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismas atkreipia tiek kreditorių komiteto, tiek bankroto administratoriaus dėmesį į tai, kad bankroto procese šalys privalo siekti kuo didesnio ir racionalesnio tarpusavio bendradarbiavimo, ieškoti abiems šalims priimtinų sprendimų bei vengti tokių situacijų, kai dėl tarpusavio nebendradarbiavimo ir ginčų sprendimo tik teisminiu keliu yra užvilkinamos bankroto procedūros. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas neturi pagrindo pripažinti skundžiamo kreditorių komiteto nutarimo toje dalyje, kuria nutarta neįkeistą nekilnojamąjį B. individualios firmos „BORESTA“ turtą pardavinėti 2014-12-19 kreditorių komiteto posėdžio nutarimu patvirtinta tvarka ir kaina dar 1 mėnesį nuo šio komiteto posėdžio dienos, neteisėtu ir nepagrįstu, todėl šioje dalyje bankroto administratoriaus skundas atmetinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

11Dėl administratoriaus nurodytų argumentų, kad kreditorių komitetas nustatydamas, kad veikiant kreditorių interesais, apie visus gautus komercinius pasiūlymus nedelsiant (ne vėliau kaip per 1 darbo dieną) raštu informuoti kreditorių komitetą, siūlant keisti nustatytą pardavimo tvarką, nesilaikant aukščiau nurodyto 1 mėnesio neįkeisto nekilnojamojo turto pardavimo termino, peržengė savo kompetencijos ribas, teismas pažymi, kad pagal LR ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punktą bankroto administratorius teikia informaciją kreditoriams kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą (LR ĮBĮ 23 straipsnio 11 dalis). Kreditorių komiteto teises nustato kreditorių susirinkimas (LR ĮBĮ 25 straipsnio 3 dalis). Kreditorių komitetas kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų (LR ĮBĮ 25 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas, į bankroto procesui keliamus tikslus, į kreditorių komiteto teisę kontroliuoti bankroto administratoriaus veiksmus, teismas konkrečiu atveju neturi pagrindo spręsti, kad kreditorių komitetas įpareigodamas bankroto administratorių apie visus gautus komercinius pasiūlymus nedelsiant (ne vėliau kaip per 1 darbo dieną) raštu informuoti kreditorių komitetą su tikslu operatyviai reaguoti į pateiktus pasiūlymus, peržengė savo kompetencijos ribas, elgėsi nesąžiningai ir neteisingai. Teismo vertinimu vienos darbo dienos terminas pasiūlymo persiuntimui kreditoriams nors ir yra vertintinas kaip gana trumpas, tačiau atsižvelgiant į bankroto procesui keliamus tikslus kuo operatyviau realizuoti įmonės turtą bei į tai, kad komercinio pasiūlymo persiuntimas kreditoriams elektroninėmis ryšio priemonėmis nereikalauja didelių laiko sąnaudų, laikytinas pakankamai protingu, atitinkančiu teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.

12Dėl bankroto administratoriui nustatyto įpareigojimo gavus komercinius pasiūlymus siūlyti kreditoriams keisti nustatytą pardavimo tvarką, nesilaikant aukščiau nurodyto 1 mėnesio neįkeisto nekilnojamojo turto pardavimo termino, teismas pažymi, kad vadovaujantis LR ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalimis kreditorių susirinkimus gali šaukti net ik bankroto administratorius, teismas, bet ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas (LR ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalis). Kreditorių komiteto teises nustato kreditorių susirinkimas (LR ĮBĮ 25 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2014-11-10 kreditorių susirinkimo metu susirinkimo pirmininku išrinktas UAB „Prospekto investicijos“ įgaliotas atstovas, taip pat nutarta rinkti kreditorių komiteto narius, suteikti kreditorių komitetui visas kreditorių susirinkimo teises, numatytas LR ĮBĮ bei kreditorių komiteto darbo reglamente. Iš patvirtinto B. individualios firmos „BORESTA“ kreditorių komiteto darbo reglamento 2.1 punkto matyti, kad kreditorių komiteto posėdžio sušaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas komiteto narys, jei tam pritarė daugiau kaip pusė kreditorių komiteto narių. Pagal kreditorių komiteto darbo reglamento 2.4 punktą, klausimus kreditorių komiteto posėdžiams siūlo administratorius, kreditorių komiteto pirmininkas bei kreditorių komiteto nariai; asmuo pasiūlęs klausimą komiteto posėdžiui, jį parengia bei pateikia atitinkamus dokumentus ir nutarimų projektus administratoriui, o pastarasis juos pateikia kreditorių komiteto nariams. Komiteto narys turi teisę dalyvauti diskusijose visais svarstomais klausimais, pateikti žodžiu ir raštu pasiūlymus, pastabas, siūlyti svarstyti klausimus (Kreditorių komiteto darbo reglamento 2.12.3 punktas, 2.12.4 punktas).

13Konkrečiu atveju atsižvelgiama į tai, kad patys kreditorių komiteto nariai turėdami teisę sušaukti kreditorių komiteto posėdžius, siūlyti svarstyti įvairius klausimus, teikti nutarimų projektus, įpareigojo bankroto administratorių gavus komercinį pasiūlymą per vieną dieną jį ne tik pateikti kreditorių komitetui, kas teismo vertinimu laikytina teisingu sprendimu, bet ir kartu parengti pasiūlymus dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos pakeitimo, kas teismo vertinimu yra nepagrįsta ir vertintina, kaip perteklinis nutarimas, dėl ko yra pagrindo spręsti, kad kreditorių komiteto nariai tokiu būdu neracionaliai įgyvendino jiems suteiktas teises bei nepagrįstai apsunkino optimaliausio sprendimo priėmimą. Be to pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys (kreditorių komiteto nariai) nepateikė jokių objektyvių duomenų, paaiškinimų dėl kokių priežasčių gavę iš bankroto administratoriaus juos sudominusį potencialaus pirkėjo komercinį pasiūlymą bei nusprendę, kad jis ekonomiškai yra naudingas tiek įmonei, tiek kreditoriams, savo iniciatyva negali sušaukti kreditorių komiteto posėdžio bei pasiūlyti pakeisti jų pačių nustatytą turto pardavimo kainą ir tvarką.

14Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumą bei aiškumą, tinkamą ne tik kreditorių, bet ir bankroto administratoriaus interesų apsaugą, 2015-04-15 nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu dalis, kuria bankroto administratorius įpareigotas siūlyti keisti nustatytą pardavimo tvarką, nesilaikant nurodyto 1 mėnesio neįkeisto nekilnojamojo B. individualios firmos „BORESTA“ turto pardavimo termino, naikintina dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo bei kaip neatitinkanti racionalumo principo.

15Bankroto administratorius taip pat ginčija 2015-04-15 kreditorių komiteto posėdžio metu 3-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą nepriimti žinion bankrutavusios B. individualios firmos „BORESTA“ bankroto proceso išlaidų sąmatos vykdymo nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2015-04-15, teigdamas, kad kreditorių komitetas nepagrįstai atsisakė įvertinti šią informaciją bei patvirtinti bankroto administratoriaus pateiktus duomenis. Kreditorių komiteto nariai su bankroto administratoriaus argumentais nesutinka ir pažymi, kad minėtas darbotvarkės klausimas buvo suformuotas nekorektiškai, iš klausimo turinio nebuvo aišku kokio teisinio rezultato siekė administratorius, be to pateikta administravimo išlaidų lentelė nebuvo pagrįsta jokio pobūdžio paaiškinimais, nedetalizuota.

16Vertinant šalių argumentų pagrįstumą, teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (LR ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas, 36 straipsnio 2 dalis). Tokią kreditorių susirinkimo teisę lemia bankroto instituto paskirtis –apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus, t. y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (LR ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimų patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė, kurios tinkamo įgyvendinimo priežiūrą, esant įmonės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, atlieka teismas. Teisę keisti kreditorių susirinkimo nutarimus kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais turi pats kreditorių susirinkimas, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas yra privalomas ir turi būti vykdomas, jei jis nėra panaikintas teismo arba jei kreditorių susirinkimas nėra pakeitęs savo sprendimo reguliuojamu klausimu (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1304/2014). Kasacinio teismo išaiškinta, kad administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos (pvz., patalpų nuomos, pašto, teisinių paslaugų, šildymo ir pan.) yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad LR ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto formuluotė „administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti“ nereiškia, jog administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (LR ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

17Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad bankroto administratorius pateikė kreditorių komiteto posėdžiui administravimo išlaidų lentelę „Bankrutavusios B. IF „Boresta“ bankroto proceso išlaidų sąmatos nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2015-04-15 vykdymas“, iš kurios matyti tik atskirų administravimo išlaidų sumos bei bendra apmokėta išlaidų suma – 16875,77 Eur (29 b.l.). Kaip pagrįstai nurodė kreditoriai, bankroto administratorius nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, pagrindžiančių patirtas administravimo išlaidas. Iš bankroto administratoriaus pateiktų paaiškinimų matyti, kad pats administratorius nurodo, kad jam yra nustatyta pareiga atsiskaityti kreditorių susirinkimui ar kreditorių komitetui apie kreditorių patvirtintos bankroto administravimo išlaidų sąmatos vykdymą, tačiau akivaizdu, kad administratorius žinodamas šią savo pareigą jos tinkamai neįvykdė. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad bankroto administratorius kreditorių komiteto susirinkimui jokių duomenų pagrindžiančių patirtas išlaidas nepateikė. Teismo vertinimu atmestinas administratoriaus argumentas, kad kreditorių komitetas turėjo ne atsisakyti tvirtinti pateiktus duomenis, o kilus neaiškumams prašyti pateikti papildomus duomenis, kadangi priešingai nei teigia bankroto administratorius, įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-257/2014). Konkrečiu atveju teismas vertina, kad bankroto administratorius turėdamas pareigą pagrįsti patirtas administravimo išlaidas, šios pareigos visiškai nevykdė. Taip pat teismas sutinka su kreditorių argumentais, kad nutarimo projektas suformuluotas ydingai, neaiškiai ir dviprasmiškai, kadangi susipažinimas su duomenimis teisine prasme negali būti prilyginamas administravimo išlaidų patvirtinimui. Teismo vertinimu, bankroto administratoriui, kaip savo srities profesionalui, administravimo išlaidų patvirtinimo tvarka turėjo būti žinoma. Remiantis išdėstytu, teismas vertina, kad bankroto administratorius nepagrįstai pateikė skundą dėl minėto nutarimo panaikinimo, todėl skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

18Taip pat teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylos medžiagą, į tai, kad nei pareiškėjas, nei kiti susiinteresuoti asmenys neginčija, kad skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai priimti laikantis LR ĮBĮ 24 ir 25 straipsniuose reglamentuotos kreditorių susirinkimų (kreditorių komiteto) nutarimų priėmimo tvarkos, yra pagrindo vertinti, kad kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditoriaus dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos buvo laikomasi. Įvertinęs bylos duomenis teismas nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti neteisėtų nutarimų šiuo aspektu priėmimą.

19Dėl bylinėjimosi išlaidų.

20Pažymėtina, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (LR CPK 5 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.

21Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė teismui prašymą priteisti 774,40 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų iš skundžiamus nutarimus priėmusių kreditorių komiteto narių – UAB „Prospekto investicijos“, UAB „Vilbaiva“, UAB „Alvora“, UAB „Grohmann Atollo logistika“ ir R. R.. Kartu su prašymu pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas išlaidas (99-103 b.l.). Suinteresuotas asmuo UAB „Prospekto investicijos“ pateikė teismui prašymą dėl 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pateikė išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus bei nurodė, kad išlaidos patirtos už procesinių dokumentų parengimą (122-123 b.l.). Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 8.2 ir 8.3 punktus, kurie numato, jog už ieškinį, atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), už dubliką, tripliką – 1,5, į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, skundo, atsiliepimo į skundą, dubliko, tripliko apimtis, daro išvadą, kad išlaidos pagrįstos. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (tenkinti 25 procentai pareikštų reikalavimų sumos), pareiškėjai bankrutavusiai B. individuliai įmonei „BORESTA“ iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis priteistina 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 38,72 Eur). Iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui UAB „Prospekto investicijos“ priteistina 525,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis).

22Taip pat teismas pažymi, kad bankrutuojančios įmonės prievolių, atsiradusių dėl bankroto proceso metu priteistų kitos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų, vykdymo klausimą detaliai yra išnagrinėjęs ir pateikęs išaiškinimus Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2097/2012. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, piniginė prievolė, atsiradusi išsprendus procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priskirtina prie šios bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų, dėl ko kreditorių reikalavimai dėl tokių lėšų grąžinimo tenkintini LR ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kartu su kitomis administravimo išlaidomis. Tokią išvadą Lietuvos apeliacinis teismas motyvavo tuo, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi tokios pačios pozicijos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į faktines bylos aplinkybes, suinteresuotam asmeniui UAB „Prospekto investicijos“ iš pareiškėjos bankrutavusios Bondario individualios firmos „BORESTA“ priteistinos 525,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis), atlyginant šias išlaidas iš bankrutavusios B. individualios firmos „BORESTA“ bankroto administravimo išlaidų.

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 290 - 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu, teismas

Nutarė

24Skundą tenkinti iš dalies.

25Panaikinti 2015-04-15 nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu dalį, kuria bankroto administratorius įpareigotas siūlyti keisti nustatytą pardavimo tvarką, nesilaikant nurodyto 1 mėnesio neįkeisto nekilnojamojo B. individualios firmos „BORESTA“ turto pardavimo termino.

26Likusioje dalyje skundą atmesti.

27Priteisti iš suinteresuotų asmenų UAB „Prospekto investicijos“, įmonės kodas 300035303, UAB „Vilbaiva“, įmonės kodas 122737182, UAB „Alvora“, įmonės kodas 122049143, UAB „Grohmann Atollo logistika“, įmonės kodas 111794997, ir R. R., asmens kodas ( - ), pareiškėjai bankrutavusiai B. individualiai firmai „BORESTA“, įmonės kodas 121606753, po 38,72 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 72 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

28Priteisti iš pareiškėjos bankrutavusios B. individualios firmos „BORESTA“, įmonės kodas 121606753, suinteresuotam asmeniui UAB „Prospekto investicijos“, įmonės kodas 300035303, 525,00 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atlyginant šias išlaidas iš bankrutavusios B. individualios firmos „BORESTA“ bankroto administravimo išlaidų.

29Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

30Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. Pareiškėjas bankrutavusios B. individualios firmos „BORESTA“ bankroto... 3. Teismui pateiktame dublike pareiškėjas papildomai nurodo, kad kreditorių... 4. Suinteresuoti asmenys UAB „Prospekto investicijos“, UAB „Vilbaiva“, UAB... 5. Skundas tenkintinas iš dalies.... 6. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - LR ĮBĮ) normos... 7. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos... 8. 2014-04-15 kreditorių komiteto posėdžio metu, kreditorių komiteto nariai... 9. Vertinant šiuos šalių argumentus, teismas pažymi, kad iš teismų... 10. Dėl administratoriaus argumentų, kad kreditorių komiteto nustatyta turto... 11. Dėl administratoriaus nurodytų argumentų, kad kreditorių komitetas... 12. Dėl bankroto administratoriui nustatyto įpareigojimo gavus komercinius... 13. Konkrečiu atveju atsižvelgiama į tai, kad patys kreditorių komiteto nariai... 14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei siekiant užtikrinti teisinį... 15. Bankroto administratorius taip pat ginčija 2015-04-15 kreditorių komiteto... 16. Vertinant šalių argumentų pagrįstumą, teismas pažymi, kad Lietuvos... 17. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad bankroto administratorius... 18. Taip pat teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylos... 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 20. Pažymėtina, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų... 21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė teismui prašymą priteisti 774,40... 22. Taip pat teismas pažymi, kad bankrutuojančios įmonės prievolių,... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu,... 24. Skundą tenkinti iš dalies.... 25. Panaikinti 2015-04-15 nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu dalį, kuria... 26. Likusioje dalyje skundą atmesti.... 27. Priteisti iš suinteresuotų asmenų UAB „Prospekto investicijos“, įmonės... 28. Priteisti iš pareiškėjos bankrutavusios B. individualios firmos... 29. Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju... 30. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims....