Byla e2A-384-370/2016
Dėl įgaliojimų ir susitarimo pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2645-585/2015, pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovėms M. A. ir E. B. dėl restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo, kreditoriaus interesų gynimo, preliminarios sutarties bei nuosavybės teisės pripažinimo ir pagal atsakovės M. A. priešieškinį ieškovui M. B. dėl įgaliojimų ir susitarimo pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti ieškovo ir atsakovės M. A. žodinį susitarimą dėl žemės pardavimo negaliojančiu ir priteisti jam iš šios atsakovės 40 000 Lt (11 584,80 Eur); 2) priteisti ieškovui iš atsakovės M. A. 10 000 Lt (2 896,20 Eur) palūkanų; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės M. A. 996,32 Lt (288,55 Eur) išlaidų, susijusių su pavedimo vykdymu, atlyginimo; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės M. A. 80 000 Lt (23 169,60 Eur) išlaidų, susijusių su pavedimo vykdymu, atlyginimo; 5) pripažinti atsakovių 2014 m. birželio 11 d. sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją; 6) pripažinti M. B. (M. B.) 2005 m. vasario 9 d. pasirašytą pakvitavimą preliminariąja sutartimi dėl 3,56 ha žemės pirkimo; 7) pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus numeris ( - ).

5Nurodė, kad jis ir atsakovė M. A. 2006 metų lapkričio mėnesį sudarė žodinį susitarimą, jog atsakovė parduos ieškovui jai grąžintinus (atkūrus nuosavybės teises) žemės sklypus. Ieškovas sumokės atsakovei 40 000 Lt ir jie sudarys preliminariąją žemės pirkimo -pardavimo sutartį. Ieškovas įsipareigojo padėti atsakovei atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, todėl atsakovė 2008 m. spalio 6 d. ir 2012 m. sausio 10 d. išdavė ieškovui įgaliojimus. Ieškovas įvykdė savo įsipareigojimus – 2006 m. lapkričio 29 d. pervedė atsakovei 40 000 Lt ir padėjo jai atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus. Atsakovė, atkūrus nuosavybės teises, atsisakė parduoti ieškovui žemės sklypą ir nesutiko grąžinti ieškovui 40 000 Lt. Ieškovo nuomone, susitarimas turi būti pripažintas negaliojančiu ir atsakovė privalo grąžinti jam 40 000 Lt bei sumokėti palūkanas už neteisėtą naudojimąsi ieškovo lėšomis.

6Ieškovas, vykdydamas atsakovės pavedimus, patyrė 996,32 Lt išlaidų už žemės sklypų registraciją. Ieškovas, suderinęs su atsakove, nusprendė pakeisti žemės sklypų paskirtį. Siekdamas įgyvendinti šį sprendimą, sudarė sutartį su uždarąja akcine bendrove „Arlitanus“ dėl žemės sklypų paskirties pakeitimo ir detaliųjų planų parengimo. Ieškovas pagal šią sutartį sumokėjo 80 000 Lt avanso. Ieškovo teigimu, atsakovė privalo kompensuoti jo išlaidas, patirtas vykdant jos pavedimus.

7Ieškovas ir M. B. 2005 m. vasario 9 d. sudarė susitarimą (pakvitavimą) dėl 3,56 ha žemės, kurios nuosavybė bus atkurta, pirkimo. Pasak ieškovo, šis susitarimas atitinka visus preliminariosioms sutartims keliamus reikalavimus, todėl prašė šį susitarimą kvalifikuoti preliminariąja sutartimi. M. B. 2005 m. vasario 9 d. išdavė ieškovui įgaliojimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Jis 2005 m. balandžio 18 d. mirė, o jo turtą paveldėjo atsakovė M. A.. Ji, priimdama palikimą, paveldėjo ir mirusiojo turtines teises bei pareigas, tarp jų – pareigą sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Ši pareiga kilo, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės (2013 m. kovo 14 d.). Atsakovė vengia vykdyti perimtuosius mirusiojo įsipareigojimus, nors ieškovas savo prievoles, numatytas preliminariojoje sutartyje, įvykdė. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo pripažinti jo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus numeris ( - ). Ieškovas nurodė, kad žemės sklypo dovanojimo sutartis, sudaryta atsakovių, turi būti pripažinta negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį.

8Atsakovė M. A. pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti M. B. 2005 m. vasario 9 d. ieškovui išduotą įgaliojimą, 2005 m. vasario 9 d. susitarimą (pakvitavimą), sudarytą tarp ieškovo ir M. B., atsakovės 2008 m. spalio 6 d. ir 2012 m. sausio 10 d. ieškovui išduotus įgaliojimus negaliojančiais; 2) pripažinti, kad ieškovo pagal šiuos įgaliojimus atlikti veiksmai nesuteikia jam jokių turtinių teisių.

9Ieškovas, išgavęs M. B. įgaliojimą, veikė, siekdamas ne atlikti pavedimą, o užvaldyti didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Jis pažeidė CK 2.134 straipsnio 1 dalį, kuri draudžia atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorį su pačiu savimi, todėl M. B. pakvitavimas turi būti pripažintas negaliojančiu. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis perdavė M. B. pakvitavime nurodytą pinigų sumą. M. B. 2005 m. vasario 9 d. išdavė ieškovui įgaliojimą dėl ieškovo veikimo apgaule. Jis tikino, kad įgaliojimo pagrindu padės sutvarkyti nuosavybės atkūrimo dokumentus, bet nuslėpė nuo įgaliotojo, jog numato užvaldyti jam priklausantį turtą. Atsakovės nuomone, M. B. buvo beveik beraštis, todėl netinkamai suprato įgaliojimo esmę. Įgaliojimas buvo išgautas ne tik dėl ieškovo veikimo apgaule, bet ir dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, kadangi M. B. sunkiai sirgo ir negalėjo pasirūpinti nuosavybės teisių atkūrimu. Neturėdamas kitos išeities, jis patikėjo ieškovu ir, paveiktas jo apgaulės, labai nenaudingomis sąlygomis išdavė įgaliojimą. Atsakovė 2008 m. spalio 6 d. ir 2012 m. sausio 10 d. išdavė ieškovui įgaliojimus, nes ieškovas įtikino atsakovę, jog jie yra būtini, siekiant apginti atsakovės interesus. Atsakovės nuomone, įgaliojimai buvo išgauti apgaule, nes ieškovas nuslėpė nuo atsakovės tikruosius savo ketinimus. Todėl visi priešieškiniu ginčijami sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais, o ieškovo vykdytos finansinės operacijos neteisėtomis ir nesukeliančiomis pasekmių.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė M. B. iš M. A. 11 873,35 Eur ir 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už 11 584,80 Eur sumą nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki šios pinigų sumos sumokėjimo dienos; kitus M. B. ieškinio reikalavimus atmetė. Atsakovės M. A. priešieškinį atmetė. Teismas priteisė M. B. iš M. A. 31,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Valstybei teismas priteisė iš M. B. 1 590,39 Eur žyminio mokesčio, o iš M. A. valstybei 196,57 Eur žyminio mokesčio. Teismas atleido M. A. nuo žyminio mokesčio dalies, pinigine išraiška sudarančios 106 Eur, mokėjimo. Teismas sumažino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi taikomo M. A. turto arešto mastą iki 11 873,35 Eur bei panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikomas E. B. atžvilgiu pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį – atsakovės E. B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), areštą.

12Teismas nustatė, kad M. B. 2005 m. vasario 9 d. išdavė ieškovui įgaliojimą, kurį patvirtino Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarė. M. B. 2005 m. vasario 9 d. pakvitavimu patvirtino, jog jis gavo iš ieškovo 12 000 Lt už 3,56 ha žemės. M. B. 2005 m. balandžio 18 d. mirė. Atsakovė M. A. priėmė M. B. palikimą. Atsakovė M. A. 2008 m. spalio 6 d. ir 2012 m. sausio 10 d. išdavė ieškovui įgaliojimus, kuriuos patvirtino Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarė. Atsakovė M. A. ginčija šiuos įgaliojimus, teigdama, kad jie buvo sudaryti dėl ieškovo apgaulės. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog ginčo įgaliojimai buvo išduoti dėl ieškovo apgaulės, o byloje esantys duomenys patvirtina priešingai, jog ieškovas susitarė su M. B. ir atsakove, jog padės jiems, kaip pretendentams, atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą.

13Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog jis savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie to, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 14 d. ir 2013 m. gegužės 10 d. sprendimais M. B. ir atsakovei M. A. būtų (ir buvo) atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Atsakovei neįrodžius kitaip, teismas sprendė, kad ginčo įgaliojimai buvo išduoti laisva valia. Teismas taip pat atmetė atsakovės teiginius, jog ieškovas siekė užvaldyti įgaliotojų nuosavybę, kaip neįrodytus. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė ginčydama išduotus įgaliojimus, buvo nenuosekli ir nurodė tarpusavyje nesuderinamus sandorių nuginčijimo pagrindus, t. y. esminį suklydimą (CK 1.90 str.) ir apgaulę (CK 1.91 str.). Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės materialinius subjektinius reikalavimus dėl ginčo įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais.

14Teismas taip pat netenkino ieškovo reikalavimo M. B. 2005 m. vasario 9 d. pakvitavimą, kurį atsakovė priešieškinyje prašė pripažinti negaliojančiu, pripažinti kvalifikuoti preliminariąja sutartimi. Ginčo pakvitavimas negali būti kvalifikuotas preliminariąja sutartimi, nes ieškovas neįrodė, kad juo aptarta (sulygta) būtinoji preliminariosios sutarties sąlyga – aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Ieškovo pateiktą pakvitavimo turinį teismas vertino kaip prielaidą, spėlionę, kuria negali būti grindžiamas teismo sprendimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2005 m. vasario 9 d. pakvitavime aiškiai nurodyta, kad M. B. buvo perduota 12 000 Lt, todėl teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl pinigų perdavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

15Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), pripažinimo, nes preliminarioji sutartis negali būti priverstinai įvykdyta natūra. Tais atvejais, kai šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 str. 5 d.).

16Ieškovas įrodinėjo, kad jis ir atsakovė 2006 metų lapkričio mėnesį sudarė žodinį susitarimą dėl pagrindinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties ateityje sudarymo. Tokio susitarimo sudarymo faktą ieškovas grindė 2006 m. lapkričio 29 d. mokėjimo nurodymu ir prašė pripažinti šalių susitarimą negaliojančiu, taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui šio pagal žodinį susitarimą sumokėtus 40 000 Lt – ir kartu priteisti 10 000 Lt palūkanų už atsakovės neteisėtą naudojimąsi jo pinigais. Teismas pažymėjo, kad vien tik 40 000 Lt pervedimas į atsakovės banką dar nereiškia, jog šalys susitarė ateityje sudaryti žemės pirkimo – pardavimo sutartį. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl žodinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas neįrodė, jog ginčo šalis, jam pervedant atsakovės banko sąskaiton 40 000 Lt, siejo kokie nors apibrėžti teisiniai santykiai, susiję su žemės nuosavybės teisių perleidimu. Šalių nesiejo ir preliminari sutartis, kadangi ji turi būti rašytinė, tai formos nesilaikymas daro ją negaliojančia (CK 6.165 str. 2 d.), o tai reiškia absoliutų sutarties nebuvimą nuo sudarymo momento (CK 1.95 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovas pervedė atsakovei 40 000 Lt, o atsakovė neįrodė, jog šiuos pinigus ieškovui yra grąžinusi, todėl teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 11 584,80 Eur (40 000 Lt) sumą.

17Teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės jam 10 000 Lt palūkanų tenkino iš dalies, nurodydamas, kad tarp šalių nebuvo susiformavęs joks teisinis santykis, todėl atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad į jos banko sąskaitą bus pervesta 40 000 Lt, kurie buvo kvalifikuoti kaip be pagrindo įgytas turtas. Kadangi ieškovo procesiniai dokumentai R. B. buvo įteikti tik 2014 m. rugsėjo 30 d., teismas laikė, jog ieškovas tik nuo šios dienos įgijo teisę reikalauti palūkanų už be pagrindo įgytą turtą. Todėl teismas priteisė jam iš atsakovės 5 procentų palūkanas, skaičiuotinas už be pagrindo įgytą turtą nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki be pagrindo įgyto turto grąžinimo dienos.

18Ieškovas taip pat prašė priteisti jam išlaidas, susijusias su atsakovės pavedimo vykdymu, t. y. 996,23 Lt už žemės sklypų registraciją bei 80 000 Lt dydžio avansą, kurį ieškovas sumokėjo, siekdamas pakeisti žemės sklypų paskirtį. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiformavo pavedimo teisiniai santykiai (CK 6.756 str.), siekiant padėti atsakovei atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 14 d. sprendimu atkūrė M. B., kurio teises ir pareigas paveldėjimo būdu perėmė atsakovė, nuosavybės teises ir perdavė nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės sklypą, 2013 m. gegužės 10 d. sprendimu atkūrė atsakovei nuosavybės teises ir perdavė nuosavybėn du žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovas įvykdė atsakovės pavedimą ir padėjo atkurti atsakovei nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, o pavedimo sutartis baigėsi CK 6.123 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kadangi ieškovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas savo sąskaita apmokėjo atsakovei priklausančių žemės sklypų registravimo ir kitas su registravimu susijusias išlaidas, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 288,55 Eur išlaidų, susijusių su pavedimo vykdymu. Po to, kai atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, ieškovas kreipėsi į UAB „Arlitanus“ ir 2014 m. kovo 31 d. sumokėjo jai 80 000 Lt avanso už tai, jog būtų pakeisti žemės sklypų (unikalus Nr. ( - ), ( - ), ( - )) paskirtis ir parengti detalieji planai. Tačiau teismas sprendė, jog ieškovui išduotame įgaliojime nebuvo pavesta pakeisti žemės sklypų paskirtį, todėl ieškovas mokėdamas avansą veikė savo rizika ir turi pats prisiimti tokio veikimo pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 80 000 Lt išlaidų kompensacijos priteisimo. Nors ieškovas teigė, kad sklypų paskirtį jis keitė suderinęs su atsakove, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog šalys derino šį klausimą. Ieškovas taip pat neįrodė, kad žemės sklypų paskirties pakeitimas, geriausiai atitiko atsakovės interesus.

19Atsakovė M. A. pagal 2014 m. birželio 11 d. dovanojimo sutartį perleido kitai atsakovei E. B. žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), o ieškovas remdamasis CK 6.66 straipsniu, prašė šią dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia. Teismas nurodė, kad atsakovė ginčijamo sandorio sudarymo dieną valdė turtą, kurio vertė gerokai viršijo ieškovo reikalavimą, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog, atsakovėms sudarius dovanojimo sandorį, buvo pažeistos ieškovo, kaip atsakovės M. A. kreditoriaus, teisės. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21Ieškovas apeliaciniame skunde prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo dienos; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies, t. y. dėl: 1) sudaryto žodinio susitarimo dėl žemės pardavimo negaliojančiu, kadangi jis neatitinka jam įstatymu keliamų formos reikalavimų; 2) 10 000 Lt palūkanų už tai, kad 5 metus nepagrįstai naudojosi ieškovui priklausančiais pinigais priteisimo iš atsakovės M. A.; 3) 80 000 Lt ieškovo turėtų išlaidų priteisimo, kurios buvo susijusios sus atsakovės M. A. duoto pavedimo vykdymu; 4) pripažinti negaliojančia M. A. ir E. B. 2014 m. birželio 11 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 2036, kuria buvo padovanotas žemės sklypas, o pripažinus negaliojančią minėtą dovanojimo sutartį taikyti restituciją ir grąžinti M. A. prieš tai minėtą žemės sklypą; 5) 2005 m. vasario 9 d. M. B. tėvo B. B. žemę, už 12 000 Lt; 6) ieškovo nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio plotas 5,8968 ha, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pripažinimo; ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismui atsisakius įvykdyti pirmame punkte nurodytą reikalavimą, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tose pačiose dalyse, kurios nurodytos reikalavimo pirmame punkte ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinami prieš tai nurodyti reikalavimai. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

221. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą buvo šališkas, turėjo išankstinę nuomonę apie bylos baigtį, nes baigus bylą nagrinėti iš esmės, teisėjas informavo, jog vienas piniginis reikalavimas bus patenkintas, o kiti nebus.

232. Teismas neleido tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, nes atvykus šalims į 2015 m. rugpjūčio 17 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį, ieškovas turėjo prašymų, susijusių su atsakovės priešieškinyje nurodytais argumentais, o būtent, jog išreikalauti iš AB Swedbank atsakovės sąskaitos išrašą, iš kurio būtų galima matyti, jog atsakovei buvo pervesta 40 000 Lt suma. Tačiau teismas atsisakė išreikalauti šiuos ieškovo prašomus įrodymus, nors paskui sprendime nurodė, jog ieškovas neįrodė, jog atsakovė žinojo, kad jos sąskaitoje yra pinigai, kuriuos jai pervedė ieškovas. Tokiu būdu, apelianto nuomone, buvo pažeistas šalių rungimosi principas.

243. Atsakovei E. B. teismo posėdyje atstovavo jos sūnus R. B., nors jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl teisme negalėjo būti nė vienos atsakovės atstovu. Kadangi pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik R. B. pateiktais paaiškinimais, priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas.

254. 2005 m. vasario 9 d. pakvitavimas, sudarytas M. B. ir M. B. yra laikytinas preliminariąja sutartimi, kadangi buvo aiškus susitarimas perduoti žemės sklypą ateityje, kai bus atkurtos nuosavybės teisės. Šalys susitarė, kad parduos žemės sklypą už 12 000 Lt, kuriuos M. B. gavo po to, kai buvo sudaryta preliminarioji sutartis. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčo pakvitavime nėra nustatytas sutarties sudarymo terminas, nes iš dokumento matyti, jog terminas buvo nustatytas, t. y. sutartis bus sudaryta tuomet, kai bus grąžinta žemė. Teismas nepagrįstai atsisakė pakvitavimą pripažinti preliminaria turto pirkimo – pardavimo sutartimi, todėl apelianto nuomone, šio pakvitavimo pagrindu jam turi būti pripažinta nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ).

265. Apeliantas teigia, kad ir su pačia atsakove M. A. buvo sudarytas preliminarus susitarimas dėl žemės pirkimo, taip pat atsakovei buvo sumokėti pinigai, o ieškovui buvo suteikti įgaliojimai vykdyti nuosavybės atkūrimo darbus. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė M. A. nežinojo, kad į jos sąskaitą ieškovas pervedė jai 40 000 Lt. Teismas ginčijamame sprendime padarė prieštaringas išvadas, nurodydamas, jog atsakovė nežinojo, kad į jos sąskaitą ieškovas pervedė jai 40 000 Lt, tačiau tuo pačiu ir tenkino ieškovo reikalavimą dėl 40 000 Lt grąžinimo.

276. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas už 5 metus nuo 40 000 Lt sumos. Atsakovė žinojo apie jai pervestą 40 000 Lt sumą, šia suma yra pasinaudojusi, atlikdama namo, kuriame gyvena rekonstrukciją.

287. Teismas pripažinęs, jog tarp šalių buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neturėdamas atsakovės pavedimo kreipėsi į UAB „Arlitanus“ dėl atsakovei priklausančių sklypų paskirties pakeitimo ir atmetė ieškovo reikalavimą priteisti ieškovui 80 000 Lt. Apeliantas nurodo, kad viskas buvo daroma su atsakovės žinia, ji žinojo apie visus ieškovo atliekamus veiksmus, todėl neigdama faktus, jog su ja buvo deramasi dėl žemės paskirties keitimo, ji tik siekia išvengti atsakomybės.

298. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia M. A. ir E. B. 2014 m. birželio 11 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 2036, kuria buvo padovanotas žemės sklypas atsakovei E. B.. Atsakovė

30M. A. vengia vykdyti prievoles pagal ieškovo ir M. B. preliminarų susitarimą dėl žemės pirkimo – pardavimo, o sužinojusi, kokios pasekmės jos laukia, ginčo turtą perleido savo dukrai atsakovei E. B.. Atsakovių sudarytas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu, remiantis CK 6.66 straipsniu, ir teismas turėtų taikyti restituciją, grąžinti atsakovei M. A. padovanotą sklypą.

31Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniai argumentais:

321. Apelianto argumentai dėl bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo šališkumo yra nepagrįsti, nes ieškovo atstovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei viename teismo posėdyje nereiškė teisėjui nušalinimų.

332. Teismas parengiamąjį teismo posėdį vedė laikydamasis procesinių teisės normų reikalavimų ir pagrįstai netenkino ieškovo atstovo prašymo – išreikalauti įrodymus apie atsakovės M. A. banko sąskaitose buvusias ir esamas lėšas.

343. Atsakovių atstovas turėjo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime kaip atsakovių atstovas, nes CPK 56 straipsnio 3 dalis numato tokią galimybę.

354. Ieškovo ir M. B. 2005 m. vasario 9 d. sudarytas pakvitavimas negali būti laikomas preliminaria pirkimo – pardavimo sutartimi. Remiantis šiuo dokumentu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog juo buvo susitarta ateityje sudaryti žemės pirkimo - pardavimo sutartį. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti nuosavybės teises į 5,8968 ha dydžio žemės sklypą, kuris nuosavybės teisėmis buvo įregistruotas M. B. vardu.

365. Teismas pagrįstai atmetė reikalavimą pripažinti negaliojančia atsakovių sudarytą žemės sklypo dovanojimo sutartį, kadangi ieškovas neturi pagrindo reikšti ieškinio CK 6.66 straipsnio pagrindu.

376. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu priteisti jam tik dalį palūkanų, o ne visą prašytą 10 000 Lt sumą, nenurodė, kokius teisės pažeidimus padarė teismas. Kadangi ieškovas savo noru, t. y. neįspėjęs atsakovės M. A., 2006 m. lapkričio 29 d. pervedė į jos sąskaitą 40 000 Lt sumą, teismas neturėjo pareigos priteisti apeliantui palūkanas, kadangi apeliantas iki ieškinio pateikimo net neprašė atsakovės šią pinigų sumą grąžinti. Be to, šiuos pinigus, pats ieškovas ir išsiėmė iš atsakovės sąskaitos.

387. Nepagrįstas apelianto reikalavimas priteisti jam 80 000 Lt iš atsakovės M. A. už atstovavimo išlaidas, nes atsakovė niekada neprašė ieškovo pakeisti žemės sklypų paskirtį ir sudaryti detaliuosius planus. Atsakovių nuomone, ieškovas visus veiksmus atliko veikdamas apgaule ir siekdamas užvaldyti atsakovėms priklausantį turtą.

39IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

40Dėl bylos nagrinėjimo ribų

41Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

42Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Taip pat nenustatė ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Toliau byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

43Dėl papildomų įrodymų išreikalavimo

44Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, t. y. atsakovės M. A., Swedbank, AB banke esančios sąskaitos išrašo, iš kurio būtų matyti, kad atsakovė žinojo, jog jos sąskaitoje buvo pinigai ir įrodytų, kam jie buvo panaudoti pačios atsakovės.

45Teisėjų kolegija pažymi, kad byla yra nagrinėjama pagal šalių pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Kadangi ieškovas pateikė 2006 m. lapkričio 29 d. mokėjimo pavedimo kopiją, kuri patvirtino pinigų mokėjimo atsakovei M. A. faktą, pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiuo bei kitais byloje esančiais įrodymais, tenkino ieškovo prašymą šioje dalyje ir priteisė jam 40 000 Lt. Tačiau teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė žinojo, kad jos sąskaitoje yra pinigai, kuriuos jai pervedė ieškovas. Apelianto nuomone, būtent atsakovės

46M. A. Swedbank, AB banke sąskaitos išrašo išreikalavimas būtų įrodęs ieškovo teiginius. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad teismas priimdamas sprendimą vertino visus byloje esančius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių visapusiškai išnagrinėti šią bylą, ir vengdamas nereikalingo bylos vilkinimo, pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo (CPK 245 str. 2 d.).

47Dėl atsakovių atstovo R. B.

48Apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimą, kadangi jis grindžiamas atsakovių atstovo R. B. parodymais, o jis negalėjo atstovauti atsakovių teismo posėdyje, nes neturi teisinio išsilavinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, šis apelianto prašymas yra nepagrįstas dėl toliau išdėstytų argumentų.

49Atstovavimas civiliniame procese yra speciali atstovavimo forma, kurią reglamentuoja CPK, o ne CK nuostatos. Remiantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Fizinių asmenų atstovai pagal įstatymą privalo pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius jų teises ir pareigas (CPK 52 straipsnio 1 dalis), o atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 straipsnio 1 dalis). Atstovavimo civiliniame procese sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (CK 6.756–6.765 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Tai reiškia, kad atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą sutarčiai taikomos CK normos, reglamentuojančios atstovavimo ir pavedimo teisinius santykius, tačiau pabrėžtina, kad atstovavimas civiliniame procese skiriasi nuo atstovavimo materialiojoje civilinėje teisėje, nes skirtingi šių teisinių institutų pagrindu išduodamų įgaliojimų turinys ir apimtis. Civilinėje teisėje įgaliotojas gali laisvai pasirinkti įgaliotinį (fizinį ar juridinį asmenį), įgaliotinis veikia vienas įgaliotojo vardu ir gali atlikti tokius veiksmus, kurie tiesiogiai nurodyti pavedimo sutartyje (įgaliojime); o civiliniame procese įgaliotojui gali atstovauti tik fizinis asmuo, ir tik toks, kuris atitinka civilinio proceso normų reikalavimus, įgaliotinis gali veikti vienas arba įgaliotojas gali veikti kartu su įgaliotiniu ir įgaliotinio teises, veikiant įgaliotojo vardu, nustato ne tik įgaliojimo turinys, bet ir civilinio proceso normos. Taigi atstovavimo civiliniame procese sutarčiai CK normos gali būti taikomos tiek, kiek jos atitinka CPK normų nustatytus atstovavimo civiliniame procese reikalavimus ir jiems neprieštarauja.

50CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Pagal šią proceso normą fiziniam asmeniui pagal pavedimą teisme gali atstovauti tik su juo susiję artima giminyste, bendra veikla, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodyti asmenys. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus tik advokatas arba advokato padėjėjas, kaip su atstovaujamu asmeniu kitokiais – ne atstovavimo – teisiniais santykiais nesusiję asmenys, gali būti fizinio asmens atstovais teisme. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Tačiau CPK 56 straipsnio 3 dalis nurodo, kad kartu su advokatu ar advokato padėjėju atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys, t y. net ir neturintys teisinio išsilavinimo.

51Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovių interesus civiliniame procese atstovavo advokatas K. L. pagal atstovavimo sutartį ir atstovas R. B. pagal 2014 m. rugsėjo 29 d. atsakovės M. A. jam suteiktą ir notariškai patvirtiną įgaliojimą. Nors byloje esanti advokato atstovavimo sutartis buvo sudaryta tik su atsakove E. B., teisėjų kolegija daro išvadą, kad advokatas atstovavo abiems atsakovėms, nes pinigus už advokato suteiktas paslaugas yra mokėjusi atsakovė M. A.. Kadangi abi atsakoves teisme atstovavo advokatas, R. B. (atsakovės M. A. anūkas ir atsakovės E. B. sūnus) taip pat galėjo atstovauti atsakoves pagal įgaliojimą (CPK 56 str. 3 d.) ir duoti byloje paaiškinimus. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto argumentai, kad teismo sprendimas yra grindžiamas iš esmės vien tik R. B. pasisakymu teismo posėdyje, laikytini nepagrįstais ir deklaratyvaus pobūdžio, nes kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė visais byloje esančiais įrodymais, vadovaudamasis įstatymais bei vidiniu savo įsitikinimu.

52Dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo

53Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas, nes bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas ir turėjo išankstinę nuomonę apie bylos baigtį.

54Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisenoje civilinio proceso tikslas yra šalių sutaikymas. Teismas turi skirti parengiamąjį teismo posėdį, jei yra galimybė, kad šalys susitaikys. CPK 231 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas, parengiamajame teismo posėdyje nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims abipusėmis nuolaidomis pasiekti abiem priimtiną susitarimą ir sudaryti taikos sutartį, be to, imasi priemonių šalims sutaikyti. Įstatyme nereglamentuota, kaip teismas turi vykdyti taikinimo procedūrą ir kokių turi imtis priemonių šalims sutaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu reglamentavimu yra siekiama, jog teismas galėtų veikti pagal susidariusią konkrečią teisinę situaciją ir nepažeisdamas įstatyme įtvirtintų šalių procesinių teisių ir pareigų, civilinio proceso principų ir tikslų (CPK 2, 5–21, 42 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2015 m. rugpjūčio 17 d., kuriame iš parengiamojo posėdžio buvo pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Po baigiamųjų kalbų, teisėjas, įgyvendindamas civilinio proceso tikslus ir siekdamas šalių sutaikymo, pasiūlė šalims tartis dėl taikos sutarties sudarymo, darant nuolaidas viena kitai, pavyzdžiui atsakovei įvykdyti savo pinigines prievoles ieškovui, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Nors apeliantas teigia, kad tokiu būdu teisėjas parodė savo išankstinę nuomonę apie bylos baigtį, tačiau teisėjų kolegija su šia apelianto nuomone nesutinka ir pažymi, kad teisėjas tik dėjo pastangas šalių ginčą baigti taikos sutartimi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Nagrinėjamu atveju jokių teisėjo šališkumo požymių byloje nėra nustatyta, nušalinimų teisėjui nereiškė ir byloje dalyvaujantys asmenys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisėjas, pasiūlydamas šalims tartis dėl taikos sutarties sąlygų, neparodė savo suinteresuotumo bylos baigtimi ir nesiekė, jog byla būtų išnagrinėta kurios nors šalies naudai, todėl nėra pagrindo išvadai, jog bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas ar turėjo išankstinę nuomonę dėl ginčo baigties.

55Dėl 2005 m. vasario 9 d. pakvitavimo pripažinimo preliminaria sutartimi

56Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje preliminarioji sutartis įvardijama kaip organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Taigi, pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys). Aiškinant sutarčių požymius ir skirtumus kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad pagal preliminariąją sutartį atsiranda prievolė sudaryti sutartį, o pagal pagrindinę sutartį – teisės ar pareigos dėl sutarties objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).

57Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esantį 2005 m. vasario 9 d. pakvitavimo turinį nustatė, kad jame nurodyta, jog M. B. iš M. B. gavo 12 000 Lt už 3,65 ha žemės, kuri bus grąžinta už tėvą B. B., Mustafos. Pakvitavime taip pat nurodyta, kad grąžinus žemę, aš M. B., pretenzijų M. B. neturiu. Iš šio pakvitavimo turinio negalima daryti išvados, kad šalys ateityje būtų planavusios sudaryti pagrindinę 3,65 ha žemės pirkimo – pardavimo sutartį, nes nėra aišku, kokiomis sąlygomis buvo planuojama sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį ir, kad iš viso buvo planuojama ją sudaryti. Taip pat nenustatytas ir terminas, per kurį turėtų būti sudaryta pagrindinė sutartis. Nors apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju terminas yra aiškiai numatytas, t. y. tada, kai bus grąžinta žemė, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog tai per daug abstraktus laikotarpis, jog jį būtų galima laikyti terminu, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Be to, tuo metu, kai 2005 m. vasario 9 d. buvo pasirašytas pakvitavimas, net nebuvo garantijos, kad M. B. iš viso bus atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo turėtą 3,56 ha žemės sklypą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2005 m. vasario 9 d. pakvitavimas negali būti laikomas preliminaria sutartimi. Sprendžiant klausimą, ar sudarytas tarp šalių susitarimas atitinka preliminariosios sutarties sąlygas, būtina nustatyti visų CK 6.165 straipsnyje nurodytų sąlygų visetą. Kadangi nagrinėjamu atveju pakvitavime nebuvo išdėstytas šalių susitarimas sudaryti pagrindinę sutartį, taip pat nenurodytas terminas, per kurį šalys turėjo sudaryti pagrindinę sutartį, todėl nesant šių preliminariosios sutarties sąlygų, pakvitavimas nėra laikytinas preliminaria sutartimi ir nesukelia šalims jokių materialinių teisinių pasekmių. Aplinkybė, jog pakvitavime buvo nurodyta ieškovo M. B. mokama suma – 12 000 Lt, nėra esminė ir būtina, kuriai esant pakvitavimą būtų galima laikyti preliminaria pirkimo – pardavimo sutartimi.

58Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimo - pripažinti jam nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). Ieškovas siekė, jog jo nuosavybės teisės į minėtą žemes sklypą būtų pripažintos, remiantis 2005 m. vasario 9 d. pakvitavimu, kuri jis laiko preliminaria sutartimi. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas – preliminarioji sutartis nėra pagrindas įgyti nuosavybės teises į daiktą, ji yra tik sąlyga, jog toks susitarimas tarp šalių būtų įvykdytas ateityje. Pažymėtina, kad 2005 m. vasario 9 d. kartu su pakvitavimu M. B. išdavė ieškovui ir Įgaliojimą, kuriame nurodyta, jog ieškovas yra įgaliojamas tvarkyti visus dokumentus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę ir savo nuožiūra laisvai disponuoti žemės sklypu, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įgaliojimas buvo išduotas penkerių metų laikotarpiui, t. y. iki 2010 m. vasario 9 d. Tuo tarpu nuosavybės teisės M. B. atkurtos tik 2013 m. kovo 14 d. Tai dar kartą patvirtina, kad ieškovas nei 2005 m. vasario 9 d. pakvitavimo, nei Įgaliojimo pagrindu, neįgijo nuosavybės teisių į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ).

59Dėl ieškovo ir atsakovės M. A. 2006 m. lapkričio 29 d. žodinio susitarimo ateityje sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį sudarymo

60Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ieškovas neįrodė, jog 2006 m. lapkričio 29 d. tarp ieškovo ir atsakovės M. A. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl pagrindinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties ateityje sudarymo. Kadangi ieškovas teigė, kad tokia žodinė sutartis buvo sudaryta, o atsakovė neigė, jog ji buvo sudaryta, pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog ieškovui neįrodžius, kad tokia sutartis egzistavo, netenkino ir ieškovo prašymo šį šalių susitarimą pripažinti negaliojančiu. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo nuomone iš esmės sutinka. Pažymėtina, kad ieškovas tikrai įrodė, jog jis atsakovei pervedė 40 000 Lt, nes šį faktą patvirtina ir byloje esantis 2006 m. lapkričio 29 d. Mokėjimo nurodymas. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog šalys tarėsi ateityje sudaryti žemės pirkimo – pardavimo sutartį.

61CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010). Nagrinėjamoje byloje atsakovė M. A. visą laiką teigė, kad ji niekada neturėjo ketinimo perleisti ieškovui žemės sklypų, į kuriuos ateityje bus atkurtos jai nuosavybės teisės. Nors apelianto nuomone, byloje esantis 40 000 Lt pavedimas yra pakankamas įrodymas žodiniam susitarimui pagrįsti, tačiau teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių duotų parodymų, nustatyta, kad tarp šalių buvo atliekami tam tikri sandoriai, pvz. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė yra pardavusi žemės sklypą K. B., šios aplinkybės neneigė ir ieškovo atstovas. Todėl vien tik ieškovo pateiktas Mokėjimo nurodymas nėra pakankamas įrodymas konstatuoti, jog šalys buvo sutarusios ateityje parduoti dar vieną žemės sklypą ieškovui. Kadangi ieškovas nepateikė kitų įrodymų, o tik vienintelį 2006 m. lapkričio 29 d. Mokėjimo nurodymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog iš šio vienintelio įrodymo nėra pagrindo išvadai, jog šalys žodžiu buvo sutarusios sudaryti žemės pirkimo – pardavimo sutartį, o nenustačius, jog toks susitarimas tarp šalių buvo sudarytas, nėra pagrindo pripažinti šalių žodinį susitarimą negaliojančiu.

62Byloje nustačius, kad ieškovas pervedė į atsakovės M. A. sąskaitą 40 000 Lt, tačiau ieškovui taip ir neįrodžius, jog šie pinigai buvo už susitarimą ateityje parduoti jam žemės sklypą, taip pat neįrodžius, jog atsakovė iš viso žinojo apie jai pervestą pinigų sumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė M. A. laikytina asmeniu, kuri be teisinio pagrindo įgijo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 str. 1 d.), todėl privalo šią sumą grąžinti ieškovui. Apeliantas sutiko su jam priteista 11 584,80 Eur (40 000 Lt) suma, tačiau nesutiko, jog teismas tik iš dalies tenkino jo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ir nepriteisė visos jo prašomos 10 000 Lt sumos.

63CK 6.240 straipsnio 1 dalis nurodo, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Kaip jau buvo minėta, tarp šalių vyko ir daugiau sandorių, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė net nežinojo apie jos sąskaitoje buvusią 40 000 Lt sumą. Nors apeliantas nurodė, kad atsakovė tikrai žinojo apie gautas pinigų sumas, pati jas išėmė iš sąskaitos ir panaudojo savo namo rekonstrukcijai, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos jo teiginius. Todėl sutiktina su atsakovės argumentais, kad ji apie jai pervestą 40 000 Lt sumą nieko nežinojo, be to, net ir nesudarius atsakovei su ieškovu žemės pirkimo – pardavimo sutarties, ieškovas niekada nepateikė atsakovei prašymo grąžinti jam be pagrindo atsakovei pervestas lėšas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė pirmą kartą apie be pagrindo įgytą 40 000 Lt sumą sužinojo tik gavusi ieškinį, t. y. 2014 m. rugsėjo 30 d., todėl būtent nuo šio momento ir gali būti skaičiuojamos 5 procentų dydžio palūkanos nuo 11 584,80 Eur (40 000 Lt) sumos.

64Dėl ieškovo atstovavimo išlaidų priteisimo

65Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė M. A. 2008 m. spalio 6 d. ir 2012 m. sausio 10 d. buvo suteikusi ieškovui Įgaliojimus tvarkyti visus jos dokumentus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu į žemės sklypą. Atitinkamai teismas šiuo tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip pavedimo teisinius santykius (CK 6.756 str.).

66Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 14 d. sprendimu atkūrė M. B., kurio teises ir pareigas paveldėjimo būdu perėmė atsakovė, nuosavybės teises ir perdavė nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės sklypą, 2013 m. gegužės 10 d. sprendimu atkūrė atsakovei nuosavybės teises ir perdavė nuosavybėn du žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovas savo įsipareigojimus atsakovei

67M. A. pagal suteiktus Įgaliojimus įvykdė ir padėjo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (tai patvirtina ir atsakovių sudaryto dovanojimo sandorio medžiaga, tai yra prie sutarties esančiame žemės sklypo plane akivaizdžiai matyti, jog plano sudaryme pretendentui į nuosavybės teisės atkūrimą atstovavo ieškovas pagal įgaliojimą, vadinasi, atsakovė naudojosi ieškovo atliktų veiksmų rezultatais). Kadangi ieškovas savo prievoles įvykdė tinkamai, atsakovė privalo atlyginti ieškovui išlaidas, kurias jis patyrė vykdydamas atsakovės Įgaliojimus.

68Apeliantas neginčija ir sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jam buvo priteista 288,55 Eur (996,32 Lt) išlaidų, susijusių atsakovei priklausančių žemės sklypų registravimu Registrų centre, tačiau nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti 80 000 Lt, kuriuos ieškovas patyrė sumokėdamas UAB „Arlitanus“ už sklypų Baltosios Vokės (unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - )) paskirties pakeitimą bei detaliuosius planus. Teismas konstatavo, kad ieškovas neturėjo Įgaliojimo pakeisti žemės sklypų paskirties, o tai atlikdamas ieškovas viršijo jam atsakovės suteiktus įgaliojimus. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija teisėjų kolegija nesutinka ir nurodo, kad iš byloje esančių Įgaliojimų turinio matyti, kad ieškovas turėjo teisę keisti atsakovės M. A. žemės sklypų paskirtį, t. y. žemės sklypai jam buvo suteikti naudotis ne tik nuosavybės teisės atkūrimui, tačiau ir savo nuožiūra disponuoti atsakovės turimais sklypais.

69Nagrinėjamoje byloje esantis 2014 m. kovo 31 d. UAB „Arlitanus“ Kasos pajamų orderis patvirtina, kad ieškovas, siekdamas pakeisti atsakovės žemės sklypų paskirtį, ir tokiu būdu padidinti jų vertę, su tokiu prašymu kreipėsi į UAB „Arlitanus“ ir atliko 80 000 Lt dydžio avansinį mokėjimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo peržengtos Įgaliojimo ribos. Ieškovas nežinojo, jog atsakovė yra panaikinusi jam išduotą įgaliojimą, todėl jis ir toliau atsakovės naudai tvarkė su jos žemės sklypais susijusius reikalus. Pažymėtina, kad atsakovė, nutraukdama 2012 m. sausio 10 d. išduotą įgaliojimą, turėjo apie tai pranešti ieškovui (CK 2.151 str. 1 d.), tačiau byloje nėra duomenų, jog ji apie tai informavo ieškovą. Nėra pagrindo netikėti ieškovo argumentais dėl nežinojimo apie įgaliojimo nutraukimą, nes iš byloje esančio pradinio ieškinio turinio matyti, kad jis nežinojo ir apie atsakovių 2014-06-11 sudarytą dovanojimo sandorį. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad jis patyrė išlaidų sumokėdamas avansą už žemės atsakovės žemės sklypų paskirties pakeitimą, ši suma jam turi būti atlyginta, nes ji yra susijusi su jam suteiktų pavedimų vykdymu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 23 169,60 Eur (80 000 Lt) yra priteistina ieškovui iš atsakovės M. A..

70Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, aptartu klausimu priimant priešingą sprendimą, t. y. tenkinant šį reikalavimą bei padidinant 23 169,60 Eur (80 000 Lt) avanso atlyginimo suma priteistiną ieškovui iš atsakovės M. A. (CPK 326 str. 1 d. 3 p.) piniginių reikalavimų sumą.

71Dėl atsakovių 2014 m. birželio 11 d. sudarytos Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

72Actio Pauliana – kreditorių teisių gynimo būdas, užkertantis kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) bei apibrėžtos pasinaudojimo šia teise sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, išskyrė tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti nebejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas tiesiogiai susijęs su sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnis) ribojimu bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šia teise ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos tiek skolininko, tiek trečiųjų asmenų teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu galima tik esant šių sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

73Teisėjų kolegijai netenkinus apelianto skundo dalyse, kur buvo prašoma 2005 m. vasario 9 d. pakvitavimą, sudarytą ieškovo ir M. B., pripažinti preliminaria žemės pirkimo – pardavimo sutartimi ir nepripažinus, jog ieškovas su atsakove M. A. 2006 m. lapkričio 29 d. sudarė žodinį susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties ateityje sudarymo, akivaizdu, jog ieškovas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės nuginčyti atsakovių sudarytą 2014 m. birželio 11 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovei E. B. buvo perleistas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ). Nepripažinus, kad su ieškovu buvo sudaryta ar planuojama ateityje sudaryti preliminari turto pirkimo – pardavimo sutartis, atsakovė galėjo turimą turtą perleisti kitiems asmenims.

74Be to, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ginčijamas dovanojimo sandoris nepažeidė ieškovo, kaip atsakovės M. A. kreditoriaus teisių, nes atsakovė ginčijamo sandorio sudarymo dieną, t. y. 2014 m. birželio 11 d., valdė ženkliai didesnės vertės turtą, negu pareikštas ieškovo reikalavimas. Atsakovei M. A. perleidus savo dukrai vieną žemės sklypą, jai liko dar du sklypai (unikalūs Nr. ( - ) ir ( - )), kurių vidutinė rinkos vertė sudarė 67 452,50 Eur, o ginčijamo sandorio žemės sklypo vertė yra 51 841,98 Eur. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog siekiant sandorį pripažinti negaliojančiu būtina nustatyti visas actio Pauliana sąlygas, o nagrinėjamu atveju pripažinus, jog nėra pirmųjų dviejų sąlygų, apelianto reikalavimas šioje dalyje nėra tenkintinas. Atmetus apelianto reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, netenkintinas ir apelianto prašymas dėl restitucijos taikymo (CK 6.145 str., 6.146 str.).

75Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

76CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

77Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, nustatyta, kad apelianto tenkintų reikalavimų suma sudaro 29 procentus. Kadangi apeliantas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1416 Eur žyminio mokesčio išlaidų, atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovės M. A. priteistina 410,64 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

78Teismas, pakeitęs priimtą sprendimą, turi atitinkamai pakeisti ir ankstesnį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turi būti pakeistas atsižvelgiant į tai, kaip jos turėtų būti paskirstomos, jei, esant ankstesnei stadijai, būtų buvęs priimtas toks procesinis sprendimas, kokį priėmė apeliacinės instancijos teismas.

79Kadangi ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 289,62 Eur (1 000 Lt) žyminio mokesčio išlaidų. Ieškinys pagal pareikštus materialinius subjektinius reikalavimus turėjo būti apmokėtas 2 076,58 Eur (7 170 Lt) žyminiu mokesčiu. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi atidėjo ieškovui žyminio mokesčio dalies, pinigine išraiška sudarančios

801 786,96 Eur (6 170 Lt), sumokėjimą iki sprendimo priėmimo, o 289,62 Eur ieškovas sumokėjo už ieškinį pirmosios instancijos teisme. Todėl atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, iš ieškovo valstybei priteistina 1 184,75 Eur (1 474,37 Eur – 289,62 Eur). Atitinkamai iš atsakovės M. A. priteistina 602,21 Eur suma valstybei (29 proc. ieškinio reikalavimų) (CPK 93 str. 1 d, 5 d., 79 str.).

81Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

82Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą pakeisti:

83Ieškovui M. B. iš M. A. priteistą 11 873,35 Eur sumą padidinant iki 35 042,95 Eur (trisdešimt penkių keturiasdešimt dviejų eurų, 95 euro centų) ir 5 (penkių) procentų palūkanas už 11 584,80 Eur sumą nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki šios pinigų sumos sumokėjimo dienos.

84Priteisti iš ieškovo M. B. valstybei 1 184,75 Eur žyminį mokestį.

85Priteisti iš atsakovės M. A. valstybei 602,21 Eur žyminį mokestį.

86Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

87Priteisti ieškovui M. B. iš atsakovės M. A. 410,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti... 5. Nurodė, kad jis ir atsakovė M. A. 2006 metų lapkričio mėnesį sudarė... 6. Ieškovas, vykdydamas atsakovės pavedimus, patyrė 996,32 Lt išlaidų už... 7. Ieškovas ir M. B. 2005 m. vasario 9 d. sudarė susitarimą (pakvitavimą) dėl... 8. Atsakovė M. A. pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė: 1)... 9. Ieškovas, išgavęs M. B. įgaliojimą, veikė, siekdamas ne atlikti... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino... 12. Teismas nustatė, kad M. B. 2005 m. vasario 9 d. išdavė ieškovui... 13. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog jis savo aktyviais... 14. Teismas taip pat netenkino ieškovo reikalavimo M. B. 2005 m. vasario 9 d.... 15. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl nuosavybės teisės į žemės... 16. Ieškovas įrodinėjo, kad jis ir atsakovė 2006 metų lapkričio mėnesį... 17. Teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės jam 10 000 Lt palūkanų... 18. Ieškovas taip pat prašė priteisti jam išlaidas, susijusias su atsakovės... 19. Atsakovė M. A. pagal 2014 m. birželio 11 d. dovanojimo sutartį perleido... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 21. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą... 22. 1. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą buvo šališkas,... 23. 2. Teismas neleido tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, nes atvykus... 24. 3. Atsakovei E. B. teismo posėdyje atstovavo jos sūnus R. B., nors jis neturi... 25. 4. 2005 m. vasario 9 d. pakvitavimas, sudarytas M. B. ir M. B. yra laikytinas... 26. 5. Apeliantas teigia, kad ir su pačia atsakove M. A. buvo sudarytas... 27. 6. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui 5 procentų dydžio... 28. 7. Teismas pripažinęs, jog tarp šalių buvo susiklostę pavedimo teisiniai... 29. 8. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti... 30. M. A. vengia vykdyti prievoles pagal ieškovo ir M. B. preliminarų susitarimą... 31. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą... 32. 1. Apelianto argumentai dėl bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio... 33. 2. Teismas parengiamąjį teismo posėdį vedė laikydamasis procesinių... 34. 3. Atsakovių atstovas turėjo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime kaip... 35. 4. Ieškovo ir M. B. 2005 m. vasario 9 d. sudarytas pakvitavimas negali būti... 36. 5. Teismas pagrįstai atmetė reikalavimą pripažinti negaliojančia... 37. 6. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu priteisti jam tik dalį... 38. 7. Nepagrįstas apelianto reikalavimas priteisti jam 80 000 Lt iš atsakovės... 39. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 40. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija absoliučių pirmosios... 43. Dėl papildomų įrodymų išreikalavimo... 44. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė... 45. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla yra nagrinėjama pagal šalių pareikštus... 46. M. A. Swedbank, AB banke sąskaitos išrašo išreikalavimas būtų įrodęs... 47. Dėl atsakovių atstovo R. B.... 48. Apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimą, kadangi jis grindžiamas... 49. Atstovavimas civiliniame procese yra speciali atstovavimo forma, kurią... 50. CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme... 51. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovių interesus civiliniame procese... 52. Dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo... 53. Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas... 54. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisenoje civilinio proceso tikslas yra... 55. Dėl 2005 m. vasario 9 d. pakvitavimo pripažinimo preliminaria sutartimi ... 56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje preliminarioji sutartis įvardijama... 57. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esantį 2005 m. vasario 9 d. pakvitavimo... 58. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo... 59. Dėl ieškovo ir atsakovės M. A. 2006 m. lapkričio 29 d. žodinio susitarimo... 60. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ieškovas... 61. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės sutarčių aiškinimo... 62. Byloje nustačius, kad ieškovas pervedė į atsakovės M. A. sąskaitą 40 000... 63. CK 6.240 straipsnio 1 dalis nurodo, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą... 64. Dėl ieškovo atstovavimo išlaidų priteisimo ... 65. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė M. A. 2008 m.... 66. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 14 d.... 67. M. A. pagal suteiktus Įgaliojimus įvykdė ir padėjo atkurti nuosavybės... 68. Apeliantas neginčija ir sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo... 69. Nagrinėjamoje byloje esantis 2014 m. kovo 31 d. UAB „Arlitanus“ Kasos... 70. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas... 71. Dėl atsakovių 2014 m. birželio 11 d. sudarytos Dovanojimo sutarties... 72. Actio Pauliana – kreditorių teisių gynimo būdas, užkertantis kelią... 73. Teisėjų kolegijai netenkinus apelianto skundo dalyse, kur buvo prašoma 2005... 74. Be to, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ginčijamas... 75. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 76. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 77. Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, nustatyta, kad apelianto... 78. Teismas, pakeitęs priimtą sprendimą, turi atitinkamai pakeisti ir ankstesnį... 79. Kadangi ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 289,62 Eur (1 000 Lt)... 80. 1 786,96 Eur (6 170 Lt), sumokėjimą iki sprendimo priėmimo, o 289,62 Eur... 81. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 82. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą pakeisti:... 83. Ieškovui M. B. iš M. A. priteistą 11 873,35 Eur sumą padidinant iki 35... 84. Priteisti iš ieškovo M. B. valstybei 1 184,75 Eur žyminį mokestį.... 85. Priteisti iš atsakovės M. A. valstybei 602,21 Eur žyminį mokestį.... 86. Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 87. Priteisti ieškovui M. B. iš atsakovės M. A. 410,64 Eur bylinėjimosi...